LegalizeLietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2, 3, 4, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 28, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 6, 40, 41, 43 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, įstatymo papildymo 12-1 straipsniu ir ii skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2000-10-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 75-2265, i. k. 1001010ISTAIII-1898
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 28, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 6, 40, 41, 43 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS, ĮSTATYMO PAPILDYMO 121 STRAIPSNIU IR II SKYRIAUS TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO
Į S T A T Y M A S
2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. VIII-1898
Vilnius
(Žin., 1996, Nr. 53-1245; 1997, Nr. 96-2422; 1998, Nr. 32-856;
1999, Nr. 86-2561; 2000, Nr. 18-429)
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas
2 straipsnio 3 pastraipoje įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų“, 6 pastraipą pakeisti, 7 pastraipoje išbraukti žodžius „ir krovinių savininkų“, 8 ir 9 pastraipas pripažinti netekusiomis galios, buvusias 10 ir 11 pastraipas laikyti 8 ir 9 pastraipomis, jas pakeisti, straipsnį papildyti naujomis 10–14 pastraipomis ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatyme vartojamos sąvokos
Šiame įstatyme:
uostas – teritorija (uosto žemė ir akvatorija), skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aptarnauti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti;
uosto žemė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų žemės plotas su jame esančia uosto infrastruktūra;
uosto infrastruktūra – hidrotechninių ir inžinerinių statinių, navigacinių įrenginių, inžinerinių tinklų, taip pat kelių bei privažiuojamųjų geležinkelių kompleksas;
uosto akvatorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų vandens plotas, kuriame yra laivybos kanalas, plūdrieji statiniai ir vidinis bei išorinis reidai;
uosto kapitonas – pareigūnas, vykdantis laivybos priežiūrą ir užtikrinantis tvarkos palaikymą uosto akvatorijoje ir krantinėse Uosto kapitono nuostatų nustatyta tvarka;
uosto rinkliava – administraciniu būdu iš laivų savininkų (valdytojų) renkamos lėšos už naudojimąsi uostu;
laivas – bet kurio tipo savaeigis arba nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai;
linijinis laivas – laivas, plaukiantis laivybos linijoje tarp dviejų ar daugiau paskelbtų uostų pagal nuolatinį grafiką, kurios operatoriui yra išduotas laivybos linijos įregistravimo pažymėjimas;
laisvasis uostas – uosto žemės dalis, kurioje ne Lietuvos prekės importo muitų bei mokesčių ir ekonominių draudimų bei apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis, negu nustatyta šio įstatymo, Muitinės kodekso ar kitų teisės aktų;
krantinė – nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas švartuoti ir krauti laivus, įlaipinti arba išlaipinti keleivius;
uosto suprastruktūra – laivų krovos įrenginių kompleksas;
uosto naudotojas – Lietuvos Respublikoje įregistruotas ūkio subjektas, sudaręs sutartį su Uosto direkcija dėl veiklos uoste;
uosto žemės naudotojas – uosto naudotojas, sudaręs sutartį su Uosto direkcija dėl uosto žemės naudojimo.“
3 straipsnis. 4 straipsnio papildymas 3 dalimi
Papildyti 4 straipsnį 3 dalimi:
„3. Vyriausybė nustato sąrašą ne karinėje uosto teritorijoje esančių krantinių, kurias Uosto direkcija rezervuoja budintiems Lietuvos karo laivams, taip pat užsienio valstybių vizituojantiems karo laivams pirmumo teise pastatyti ir stovėti. Tokių krantinių bendras ilgis turi būti ne mažesnis kaip 190 metrų. Paraiškų karo laivams pastatyti pateikimo, taip pat švartavimo, ekologinių, sanitarinių, vandens ir energijos tiekimo paslaugų suteikimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“
4 straipsnis. 6 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
6 straipsnį pripažinti netekusiu galios.
5 straipsnis. 10 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas
10 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „į kurios sudėtį įeina Uosto kapitono valdyba, yra ne pelno organizacija, turinti juridinio asmens teises“ įrašyti žodžius „yra valstybės įmonė“, 3 dalyje vietoj žodžio „ministerija“ įrašyti žodį „ministras“, išbraukti žodžius „uosto kapitoną“ ir šias dalis išdėstyti taip:
„2. Uosto direkcija yra valstybės įmonė. Uosto direkcijos steigėja yra Susisiekimo ministerija.
Susisiekimo ministras skiria ir atleidžia Uosto direkcijos vadovą, vyriausiąjį finansininką, priima, keičia ir papildo Uosto direkcijos įstatus, tvirtina metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei Uosto direkcijos metinę uosto veiklos ataskaitą.“
6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Uosto direkcijos funkcijos
Pagrindinės Uosto direkcijos funkcijos:
1) organizuoti uosto veiklą, užtikrinti saugią laivybą uoste;
2) užtikrinti uosto kapitono veiklą;
3) efektyviai naudoti ir išsaugoti priskirtą valstybės turtą ir finansinius išteklius;
4) nuomoti uosto žemę;
5) rinkti uosto rinkliavas;
6) organizuoti uosto akvatorijoje laivų ir žmonių gelbėjimo darbus;
7) rengti uosto plėtros krypčių projektus, organizuoti jų įgyvendinimą, mokslinio tyrimo darbus, reklamuoti uostą;
8) nagrinėti uoste veikiančių įmonių rekonstrukcijos, naujų objektų statybos projektus, juos derinti, nustatyti ir tvirtinti privalomas technines sąlygas;
9) uosto apsaugos nuo taršos prevencija bei taršos padarinių likvidavimo organizavimas;
10) uosto infrastruktūros statyba, naudojimas ir plėtra;
11) laisvojo uosto veiklos organizavimas ir jo ribų apsauga;
12) uosto aplinkos apsauga;
13) uosto kultūros vertybių apsauga.“
7 straipsnis. Įstatymo papildymas 121 straipsniu
Papildyti Įstatymą 121 straipsniu:
„121 straipsnis. Uosto kapitonas
Uosto veiklą, susijusią su laivyba, užtikrina uosto kapitonas. Uosto kapitoną skiria ir atleidžia Uosto direkcijos vadovas.
Uosto kapitono pareigas gali eiti laivavedys, mokantis valstybinę ir anglų kalbas bei turintis aukštąjį jūrinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo, kurio bendroji talpa 3000 ir daugiau tonų, kapitonu stažą.
Uosto kapitono veiklą nustato šis įstatymas, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas bei Uosto kapitono nuostatai. Uosto kapitono nuostatus, suderintus su Lietuvos saugios laivybos administracija, tvirtina Uosto direkcijos vadovas.
Jeigu yra nesumokėtos uosto rinkliavos ir baudos, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą, uosto kapitonas turi teisę neleisti laivui išplaukti iš uosto, iki bus sumokėtos uosto rinkliavos ar atlyginta padaryta žala arba iki minėtų prievolių įvykdymas bus užtikrintas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais.“
8 straipsnis. II skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimas
Pakeisti II skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„TREČIASIS SKIRSNIS
LAISVASIS UOSTAS“.
9 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Laisvojo uosto steigimas
Uosto teritorijos dalys, kurių ribos nustatomos šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, šiuo įstatymu skelbiamos laisvuoju uostu.
Laisvojo uosto ribas ir jo veiklos sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
10 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Laisvojo uosto įrengimo sutartis
Laisvojo uosto žemės sklypo nuomininkas, norėdamas pradėti veiklą laisvajame uoste, sudaro su Uosto direkcija žemės sklypo įrengimo sutartį.
Laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo tvarka nustatoma Tipinėje laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo sutartyje.
Tipinę laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo sutarties formą nustato susisiekimo ministras suderinęs su finansų ministru ir vidaus reikalų ministru.“
„15 straipsnis. Veikla laisvajame uoste
Laisvajame uoste gali būti vykdoma Ekonominių veiklos rūšių klasifikatoriuje numatyta veikla:
1) transportavimas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai (telekomunikacijos);
2) transporto priemonių gamyba;
3) didmeninė prekyba;
4) mažmeninė prekyba Lietuvos prekėmis laisvajame uoste esančių fizinių asmenų poreikiams tenkinti jų buvimo laisvajame uoste metu;
5) statyba;
6) elektros, dujų ir vandens tiekimas;
7) finansinis tarpininkavimas;
8) nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla.
Laisvajame uoste gali būti vykdoma ir kita veikla, tiesiogiai susijusi su šiame įstatyme numatyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto funkcine paskirtimi.“
12 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Valstybės ir savivaldybės institucijų veikla laisvajame uoste
Valstybės ir savivaldybės institucijos laisvajame uoste veikia pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
„17 straipsnis. Leidimas veiklai laisvajame uoste
Fiziniai ir juridiniai asmenys laisvojo uosto teritorijoje gali verstis šio įstatymo 15 straipsnyje numatyta veikla tik gavę leidimą veiklai laisvajame uoste. Leidimo formą, jo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Asmuo, gavęs leidimą veiklai laisvajame uoste, privalo pateikti muitinei bendrąją garantiją, reikalingą galinčių atsirasti skolininko įsipareigojimų, susijusių su laisvajame uoste laikomomis prekėmis, įvykdymui užtikrinti.“
„18 straipsnis. Prekių įvežimas į laisvąjį uostą ir išvežimas iš jo, prekių laikymas ir apskaita laisvajame uoste
Prekių įvežimo į laisvąjį uostą, išvežimo iš jo, laikymo ir apskaitos laisvajame uoste tvarką nustato Muitinės kodeksas ir jo taikymą reglamentuojantys teisės aktai.“
„19 straipsnis. Patekimas į laisvąjį uostą
Asmenys ir transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę leidimus. Leidimų išdavimo tvarką ir pavyzdžius tvirtina susisiekimo ministras suderinęs su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos ir Pasienio policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos.
Uosto direkcijos ir valstybės institucijų, vykdančių laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą bei kontrolę, pareigūnai ir jų transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę tarnybinį pažymėjimą.“
„20 straipsnis. Muitai ir mokesčiai
Prekėms, įvežamoms į Lietuvos Respubliką iš laisvojo uosto, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti importo muitai ir mokesčiai, taip pat importo draudimai bei apribojimai.
Prekėms, išvežamoms iš Lietuvos Respublikos į laisvąjį uostą, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai, taip pat eksporto draudimai ir apribojimai.
Prekėms, įvežamoms į laisvąjį uostą ir išvežamoms iš jo į užsienį jūrų transportu, muitinės procedūros netaikomos.“
„21 straipsnis. Laisvojo uosto priežiūra
Laisvojo uosto ribas ir prekių įvežimo bei išvežimo punktus prižiūri muitinė, kuri tikrina į laisvąjį uostą atvykstančius ir iš jo išvykstančius fizinius asmenis bei transporto priemones. Laisvojo uosto ribų pagal perimetrą apsaugą organizuoja ir už ją atsako Uosto direkcija.
Prekės sausumos transportu į laisvąjį uostą įvežamos ir išvežamos per tam tikslui įrengtus punktus.
Muitinė tikrina į laisvąjį uostą įvežamas, iš jo išvežamas ir jame laikomas prekes Muitinės kodekso nustatyta tvarka.“
„22 straipsnis. Uosto plėtra
Vyriausybės sutikimu uostas gali būti plečiamas prijungiant žemes, kurios ribojasi su uosto teritorija, sudarant sutartis su tokios žemės savininkais. Jeigu uosto plėtros sutartis sudaroma su uosto žemės naudotoju dėl jam priklausančios žemės panaudos, už uosto žemės naudotojui priklausančios žemės sklypą nuomos užmokestis Uosto direkcijai nemokamas. Tuo atveju, kai žemę nuperka Uosto direkcija, uosto ribos plečiamos prijungiant nupirktą žemę.“
„23 straipsnis. Uosto žemės nuomos sutarties sudarymo tvarka
Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik aukciono tvarka, išskyrus atvejį, kuomet įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurios įsigijo statinius komercinei–ūkinei ar nekomercinei veiklai, uosto žemė joms išnuomojama tik pastatų pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingus žemės plotus.
Uosto žemės nuomos aukciono sąlygas, tipinę uosto žemės nuomos sutarties formą, nuomos užmokesčio apskaičiavimo tvarką ir dydį tvirtina susisiekimo ministras.“
„24 straipsnis. Uosto žemės nuomos sutarties forma ir terminas
Uosto žemės nuomos sutartis sudaroma raštu ne ilgiau kaip 99 metams, bet ne trumpiau kaip 50 metų, laikantis Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo ir šio įstatymo reikalavimų.
Nuomininkas, tvarkingai vykdęs uosto žemės nuomos sutartyje nustatytas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmumo teisę atnaujinti sutartį.“
„25 straipsnis. Uosto žemės nuomos sutarties sąlygos
Nuomininkas privalo laikytis visų uosto žemės nuomos sutartyje nustatytų sąlygų.
Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti nustatyti nuomininko krovos ar kitų darbų minimalūs mastai.
Nuomotojas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu:
1) nuomininkas nevykdo šiame įstatyme ar uosto žemės nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų;
2) nuomininkas sistemingai nevykdo uosto žemės nuomos sutartyje numatytos veiklos ar tai nustato Lietuvos Respublikos žemės nuomos ar kiti įstatymai;
3) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka to reikia visuomenės poreikiams tenkinti.
Nuomininkas turi teisę nustatyta tvarka reikalauti nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą, jei tai numato Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymas ar uosto žemės nuomos sutartis.“
„28 straipsnis. Aptarnavimas uoste
Uoste keleiviai gali būti aptarnaujami, kroviniai, pašto siuntos ir siuntiniai perkraunami, laivai aptarnaujami, transportavimo, ekspedicijos bei sandėliavimo operacijos atliekamos tik tam specialiai skirtose vietose.
Linijiniai laivai uoste aptarnaujami pirmumo tvarka.
Uosto direkcija privalo užtikrinti laivuose susidarančių atliekų ir teršalų priėmimą ir tvarkymą.“
„30 straipsnis. Laivo, esančio uoste, areštas
Laivas, esantis uoste, gali būti areštuotas tik Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais ir tvarka.“
„34 straipsnis. Uosto rinkliavos
Už naudojimąsi uostu laivų valdytojai privalo mokėti uosto rinkliavas.
Uosto rinkliavų rūšis, dydžius, taikymo principus ir atskaitymų Lietuvos saugios laivybos administracijai išlaikyti dalį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Uosto rinkliavų taikymo taisykles tvirtina susisiekimo ministras.“
26 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„36 straipsnis. Privalomas uosto akvatorijoje paskendusio turto iškėlimas
Jeigu uosto akvatorijoje paskendęs turtas kliudo laivybai, hidrotechnikos arba kitiems darbams, kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui, gali teršti arba teršia aplinką, turto savininkas privalo iškelti šį turtą Uosto direkcijos reikalavimu per jos nustatytą terminą.
Jeigu dėl uosto akvatorijoje paskendusio turto yra tiesioginė grėsmė saugiai laivybai arba jeigu paskendusio turto savininkas neiškelia jo per nustatytą terminą, Uosto direkcija turi teisę imtis reikiamų priemonių turtui iškelti arba kitu būdu pašalinti.
Jeigu uosto akvatorijoje paskendusio turto savininkas nežinomas, terminus, nustatytus uosto akvatorijoje paskendusiam turtui iškelti, Uosto direkcija paskelbia visuomenės informavimo priemonėse.“
27 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Uosto akvatorijoje paskendusio karinio turto iškėlimas
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.