Lietuvos Respublikos statybos įstatymas

Savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą.

Kai statinio projekto dokumentai įslaptinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta tvarka arba projektuojami statiniai ar statinių dalys krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, informuoti visuomenę apie numatomą šių statinių ir statinių dalių projektavimą, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant tokių statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus neprivaloma.

Sustabdyti statybą dėl teisės aktų ir (ar) statinio projekto sprendinių pažeidimų vykdant statybą turi teisę:

Statytojas (užsakovas) turi teisę sustabdyti statinio statybą savo noru.

Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo pranešimo apie statybos pradžią turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo, pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys gali būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio išardymą pagrindu. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, išduodamos tik pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo suderintą statinio (patalpos) kadastro duomenų bylą.

Nebaigtas statyti ar rekonstruoti nesudėtingasis statinys (išskyrus atvejį, kai jis rekonstruojamas į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį) ir daiktinės teisės į jį statytojo (užsakovo) pageidavimu gali būti įregistruojami Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti nesudėtingojo statinio statybą pagrindu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka.

Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo, pagrindu ir tais atvejais, kai su fiziniais asmenimis sudaromi sandoriai dėl žemės sklypo, kuriame statomas statinys, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams.

Tais atvejais, kai su fiziniais asmenimis sudaromi sandoriai dėl žemės sklypo, kuriame numatomam statiniui statyti gautas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau šio statinio statybos darbai dar nepradėti, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams, žemės sklypo nuosavybės teises perleidžiantis savininkas sutartyje privalo nurodyti (deklaruoti), kad šio statinio statybos darbai dar nepradėti.

Pasikeitę nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenys šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos pagrindu Nekilnojamojo turto registre tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagal šio straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis šio įstatymo 38 straipsniu, sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre tikslinti neprivaloma.

Pasikeitę nebaigto remontuoti ar griauti statinio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) pageidavimu gali būti tikslinami nepateikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pažyma negali būti pildoma ir tvirtinama, jeigu egzistuoja šio įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nurodytos aplinkybės.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažymas panaikina:.

Kreiptis į teismą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos galiojimo ir jos bei statinių registracijos panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar prašymų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją.

Statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. Statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse statinio garantinis terminas gali būti nustatomas ilgesnis už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nurodytą terminą.

Rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Šis reikalavimas netaikomas griaunant statinius ir statant nesudėtinguosius statinius. Dokumentas, užtikrinantis garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pagal pasirašytą rangos sutartį, taip pat turi būti privalomai pateikiamas, kai norima gauti statybos užbaigimo aktą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą.

Nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Užtikrindamas šį reikalavimą, nekilnojamojo turto vystytojas turi pateikti statinio (jo dalies) (išskyrus nesudėtingąjį statinį (jo dalį) įgijėjui dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas nekilnojamojo turto vystytojo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statinio (jo dalies) įgijėjui. Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Šis reikalavimas nepanaikina rangovo garantinio laikotarpio prievolių nekilnojamojo turto vystytojui kaip statytojui (užsakovui).

Statinio projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis atsako už statinio sugriuvimą ar atlygina žalą dėl nustatytų defektų per garantinį terminą.

Statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statytojo (užsakovo) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) civilinė atsakomybė, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiami privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į statinio projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą.

Draudžiant statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimas apima ir jų subrangovų civilinę atsakomybę.

Draudžiant statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra rangovo vykdomi statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai, jiems atlikti į draudimo objekto vietą pristatyti statybos produktai, taip pat rangovo civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos darbų rezultatu. Vykdant statinio statybą pagal pasirašytas rangos sutartis, šis draudimas apima taip pat rangovo pasirinktų subrangovų vykdomus darbus ir jų civilinę atsakomybę. Kai statyba vykdoma ūkio būdu, draudžiama statytojo (užsakovo) civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims.

Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio projektuotoju statinio projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, bet sudaro sutartis su skirtingais statinio projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, kiekvieno statinio projektuotojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.

Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovu paslaugų teikimo sutarties visai statinio projektuotojo parengto statinio projekto ekspertizei atlikti, bet sudaro paslaugų teikimo sutartis su skirtingais statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovais statinio projektuotojo parengto statinio projekto atskirų dalių ekspertizei atlikti, kiekvieno statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.

Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio (dalies) ekspertizės rangovu paslaugų teikimo sutarties visai statinio ekspertizei atlikti, bet sudaro paslaugų teikimo sutartis su skirtingais statinio (dalies) ekspertizės rangovais statinio atskirų dalių ekspertizei atlikti, kiekvieno statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.

Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio statybos techniniu prižiūrėtoju sutarties viso statinio statybos techninei priežiūrai vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais statinio statybos techniniais prižiūrėtojais atskirų statybos darbų ar statinio dalių statybos techninei priežiūrai vykdyti, kiekvieno statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.

Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) sudaro su rangovu rangos sutartį visiems statinio statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro rangovas.

Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) statinio statybą vykdo mišriu būdu arba nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro statytojas (užsakovas).

Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas, statinio (dalies) ekspertizės rangovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas (statinio statybos techninės priežiūros rangovas), rangovas ar statytojas (užsakovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ar statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą).

Projektuojant, statant, rekonstruojant ir kapitališkai remontuojant nesudėtinguosius statinius, atliekant nesudėtingojo statinio projekto (dalies) ekspertizę, taip pat atliekant visų statinių paprastąjį remontą, išskyrus atvejus, kai paprastojo remonto darbais statiniai atnaujinami (modernizuojami), draustis privalomuoju statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu nebūtina. Taip pat nebūtina draustis statybos darbų draudimu griaunant statinius, tačiau privalu drausti civilinę atsakomybę, atliekant visų statinių (išskyrus nesudėtinguosius) griovimo darbus.

Draudimo galiojimo terminai nustatomi draudimo veiklos priežiūros institucijos tvirtinamose statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

Statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statytojo (užsakovo) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) civilinės atsakomybės ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles.

Jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas per 10 darbo dienų privalo sudaryti naują draudimo sutartį. Veiklos vykdymas be draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla.

Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo sutartyse pagal atitinkamose draudimo taisyklėse nustatytą draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarką.

Pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui.

Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais.

Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti atskirai dėl kiekvieno statinio projekto arba atsižvelgdamas į statinio projektuotojo statinių projektavimo darbų mastą per metus.

Draudėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma apdraudžiant draudėjo civilinę atsakomybę už vieno statinio projektą turi būti ne mažesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai eurų vienam draudžiamajam įvykiui. Minimali privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma, kai draudžiama atsižvelgus į statinio projektuotojo statinių projektavimo darbų mastą per metus, turi būti ne mažesnė kaip du šimtai aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai eurų.

Pagal statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą dėl draudėjo atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui.

Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais.

Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną vykdomą statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį atskirai arba pagal kiekvieną statytojo (užsakovo) dokumentą, nurodantį draudėjui vykdyti statinio statybos techninę priežiūrą, kai draudėjas yra statytojo (užsakovo) darbuotojas.

Draudėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai eurų vienam draudžiamajam įvykiui.

Statant, rekonstruojant ypatingąjį statinį ar statinį saugomoje teritorijoje ar atliekant jo kapitalinį remontą, statinio projekto vykdymo priežiūra yra privaloma, išskyrus atvejus, kai pastatai atnaujinami (modernizuojami) pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinių projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams.

Statytojas (užsakovas) turi teisę pavesti statinio projektuotojui statinio projekto vykdymo priežiūrą ir statinio statybos techninę priežiūrą.

Statinio projekto vykdymo priežiūrą (statybos metu) statinio projektuotojo pavedimu atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo sutartį. Statinio projektuotojo rašytiniu sutikimu arba kai statinio projektuotojo nebėra (projektavimo įmonės (juridinio asmens) veikla pasibaigusi, statinio projektuotojas fizinis asmuo jau nesiverčia projektavimo veikla, neturi šios veiklos verslo liudijimo ar statinio projekto vadovo atestato arba yra miręs), arba kai statinio projektuotojas atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme ar Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatytus tiekėjo pašalinimo pagrindus, statinio projekto vykdymo priežiūrą gali atlikti kitas statytojo (užsakovo) pasirinktas statinio projektuotojas. Jeigu statinio projektuotojas nevykdo ar pažeidžia statinio projekto vykdymo priežiūros reikalavimus (nustatytus Vyriausybės įgaliotos institucijos), statytojas (užsakovas) turi teisę nutraukti statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį ar pasirinkti kitą statinio projektuotoją (neprojektavusį statomo statinio) atlikti šią priežiūrą.

Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą samdo (skiria) statytojas (užsakovas) arba statinio projektuotojas (tas, kas skyrė ar pasamdė statinio projekto vadovą).

Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o kai atliekami kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ar statinio statyba vykdoma kultūros paveldo objekto teritorijoje, – Vyriausybės įgaliota institucija kartu su Kultūros ministerija.

Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio Įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į:

Jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu:

Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys ar jo dalis, pastatytas (pastatyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas (nugriaunama), išardomas (išardoma) ar atstatomas (atstatoma) (atkuriamas (atkuriama) statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis.

Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų statybą leidžiančių dokumentų, gautų per teismo sprendimu nustatytą terminą, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas asmenys, kuriems šie dokumentai išduoti, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo pateikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Neteko galios nuo 2014-01-01.

Neteko galios nuo 2014-01-01.

Su statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimu susijusių procedūrų atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Pagal statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui.

Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais.

Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną vykdomą statinio projekto (dalies) ekspertizės ar statinio (dalies) ekspertizės paslaugų sutartį atskirai arba pagal statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo ar statinio (dalies) ekspertizės rangovo vykdomos veiklos paslaugų mastą per metus.

Draudėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali draudimo suma, draudžiant draudėjo civilinę atsakomybę pagal vieną statinio projekto (dalies) ekspertizės ar statinio (dalies) ekspertizės sutartį, turi būti ne mažesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai eurų vienam draudžiamajam įvykiui. Minimali draudimo suma, draudžiant pagal statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo ar statinio (dalies) ekspertizės rangovo vykdomos veiklos paslaugų mastą per metus, turi būti ne mažesnė kaip du šimtai aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai eurų.

Pagal statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui), draudėjui ir tretiesiems asmenims draudėjo ir apdraustųjų padarytą žalą statiniui, trečiojo asmens sveikatai, žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, arba žalą trečiojo asmens turtui. Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų draudimas privalomas tik statybos laikotarpiu, iki visų rangovo atliktų statybos darbų rezultato perdavimo statytojui (užsakovui) dienos. Kai statyba vykdoma ūkio būdu, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų drausti neprivaloma.

Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais.

Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

Draudėjas statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę turi apdrausti atskirai dėl kiekvieno statomo statinio.

Draudėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai eurų vienam draudžiamajam įvykiui.

Statinių naudotojai privalo:

Pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį) naudoti ir (ar) su fiziniais asmenimis sudaryti sandorius dėl patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų (daugiabučiuose pastatuose), ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams ir (ar) išduoti jame vykdytinos ūkinės veiklos leidimus, nurodytus Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, galima šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šių statinių (jų dalių) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius pastatus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Šios dalies nuostatos dėl vykdytinos ūkinės veiklos leidimų išdavimo netaikomos, kai išduodami Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 ir 192  straipsniuose nurodyti leidimai.

Rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujas dalis pradėti naudoti ir (ar) sudaryti sandorius dėl naujose dalyse esančių gyvenamųjų patalpų perleidimo kitiems naudotojams ir (ar) išduoti jame vykdytinos ūkinės veiklos leidimus, nurodytus Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, galima šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šio statinio (jo dalies) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos rekonstruojant gyvenamuosius pastatus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Šios dalies nuostatos dėl vykdytinos ūkinės veiklos leidimų išdavimo netaikomos, kai išduodami Aplinkos apsaugos įstatymo 191 ir 192 straipsniuose nurodyti leidimai.

Statinio savininkas privalo saugoti šio įstatymo 28 straipsnio 14 dalyje nurodytus statinio statybos elektroninius dokumentus (jų kopijas) ar statinio statybos dokumentų skaitmenines kopijas iki statinio perleidimo arba išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro dienos, o perleisdamas statinį (jo dalį), privalo perduoti jas statinio (jo dalies) įgijėjui iki statinio perleidimo įforminimo momento. Statinio statybos elektroninių dokumentų (jų kopijų) ar statinio statybos dokumentų skaitmeninių kopijų perdavimo tvarką, kai statinys perleidžiamas iš varžytynių arba kai perleidžiamos statinio dalys, suformuotos atskirais turtiniais vienetais, savininkui priklausančiame pastate, nustato aplinkos ministras. Šioje dalyje nustatyta statinio savininko pareiga nepanaikina jo pareigos saugoti ir perduoti dokumentų originalų, jeigu tokią pareigą nustato teisės aktai.

Statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Nesudėtingųjų statinių, vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šioje dalyje nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami.

Statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę.

Statinių techninės priežiūros taisykles ir kvalifikacinius reikalavimus statinio techniniam prižiūrėtojui nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos į statinių paskirtį ir jų konstrukcijos sudėtingumą.

Statinio techninę priežiūrą sudaro:

Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių.

Kai daugiabučių gyvenamųjų namų techninę priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka savivaldybės paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, statinio techninės priežiūros maksimalų tarifą, vadovaudamasi Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinta daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodika, tvirtina savivaldybės taryba.

Statinių naudojimo priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai:

Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus, taip pat ar naudojant statinius laikomasi architektūros kokybės gairių.

Viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę:

Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnai turi teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų privalomuosius statinio techninės priežiūros dokumentus, nurodytus šio įstatymo 50 straipsnyje, su statinio paskirtimi susijusius ūkinės veiklos dokumentus, įrodančius, kad statinyje vykdoma veikla atitinka statinio paskirtį, kitus su statinio naudojimu susijusius dokumentus ir leistų atlikti jiems pavestas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas statinio naudojimo priežiūros funkcijas.

Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai informaciją apie statinių naudojimo priežiūros vykdymą aplinkos ministro nustatyta tvarka teikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos sudaro ir patvirtina sąrašus kultūros paveldo objektų, kurių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai turi atlikti šių statinių priežiūrą vietoje ne rečiau kaip kartą per metus.

Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, prašymai dėl teismo leidimo įeiti į butus ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

Jeigu statinyje numatoma vykdyti ūkinė veikla neatitinka statinio naudojimo paskirties, išduoti leidimą, nurodytą Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, atitinkamai ūkinei veiklai vykdyti draudžiama, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus.

Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas (-a) ar statomas (-a) savavališkai, naudotis tokiu statiniu (jo dalimi) draudžiama, įskaitant bet kokią ūkinę ar kitokią veiklą tokiame statinyje (jo dalyje).

Statinio techninės priežiūros dokumentai yra statinio techninis pasas (ar techninės apskaitos kortelė), apšildomų pastatų, kurių naudingasis plotas didesnis kaip 1 000 kvadratinių metrų, – pastato techninis-energetinis pasas, statinio techninės priežiūros žurnalas, statinio periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktai ir kiti Vyriausybės įgaliotų institucijų ar statinio naudotojo nustatyti dokumentai.

Statinio techniniame pase (apskaitos kortelėje) turi būti nurodomos statinio techninės ekonominės ir konstrukcijos charakteristikos bei jų pokyčiai po statinio kapitalinio remonto ar rekonstravimo. Pastato techniniame-energetiniame pase papildomai nurodomos statinio energetinės charakteristikos.

Statinio techninės priežiūros žurnale turi būti registruojami statinio nuolatinio stebėjimo metu pastebėti konstrukcijų ir inžinerinės techninės įrangos defektai ar deformacijos, jeigu jie (jos) reikalauja statybinių tyrimų ar remonto darbų, taip pat periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktų registravimo duomenys, nurodant jų atlikimo datą, vadovus, pastebėtus defektus ir priemones jiems pašalinti.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų formas, jų pildymo ir saugojimo tvarką nustato normatyviniai statybos ir specialieji techniniai dokumentai, kuriuos, atsižvelgdamos į statinio paskirtį ir jo konstrukcijos sudėtingumą, tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos.

Minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi:

Minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi:

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas:

Energinio naudingumo sertifikavimas neprivalomas šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems pastatams.

Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų. Minimalius privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo tvarką ir sąlygas, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Reikalavimus energijos beveik nevartojantiems pastatams nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Pastatų energinio naudingumo sertifikatai registruojami ir sertifikavimo priežiūra atliekama naudojantis Pastatų energinio naudingumo sertifikatų ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų informacine sistema. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas turi sumokėti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčiai institucijai jos nustatytą įmoką, suderintą su Aplinkos ministerija, už pastato energinio naudingumo sertifikato patikrinimo procedūras kiekvieną kartą, kai šis sertifikatas teikiamas registruoti, taip pat įmoką už Pastatų energinio naudingumo sertifikatų ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų informacinės sistemos tvarkymą kiekvieną kartą, kai registruojamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Nustatytas įmokos dydis turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčias institucijas ir jų funkcijas sertifikavimo priežiūros srityje nustato aplinkos ministras. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinti institucija per 5 darbo dienas nuo pastato energinio naudingumo sertifikato įregistravimo dienos išsiunčia kadastro tvarkytojui pranešimą apie išduotą pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) energinio naudingumo sertifikatą. Šiame pranešime nurodoma:

Kadastro tvarkytojas pagal pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos pateiktą pranešimą apie išduotą pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) energinio naudingumo sertifikatą į nekilnojamojo turto kadastrą įrašo pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) energinio naudingumo klasę ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudas pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) vieno kvadratinio metro šildomo ploto šildymui per metus.

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti fiziniai asmenys – pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinius reikalavimus, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Atestavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.

Fizinis asmuo, norintis įgyti teisę būti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertu, turi atitikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, baigti mokymo kursus ir išlaikyti egzaminą pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą mokymo programą, taip pat pateikti prašymą ir nustatytus dokumentus atestavimą atliekančiai organizacijai. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečių ar kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, kvalifikacija (išsilavinimas ir darbo patirtis) pripažįstama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Kvalifikacijos atestatai išduodami neribotam laikui. Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulinti savo kvalifikaciją, kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų, ir pateikti atestavimą atliekančiai organizacijai kvalifikacijos tobulinimą įrodančius dokumentus.

Asmuo, pageidaujantis gauti ar pakeisti kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę būti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertu, už atestavimo paslaugas turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą įmoką.

Jeigu paaiškėja, kad pateikti klaidingi pastatų energinio naudingumo sertifikavimo duomenys, pažeista teisės aktų nustatyta sertifikavimo tvarka arba gauti trečiųjų asmenų skundai, atestavimą atliekanti organizacija gali patikrinti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų teisėtumą.

Atestavimą atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams šiais atvejais:

Atestavimą atliekanti organizacija gali panaikinti kvalifikacijos atestato galiojimą šiais atvejais:

Kai kvalifikacijos atestato galiojimas panaikinamas, dėl naujo kvalifikacijos atestato išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo panaikinti atestato galiojimą priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio 14 dalies 3 punkte nurodytą atvejį, kai prašymas išduoti kvalifikacijos atestatą gali būti teikiamas nepraėjus vienų metų laikotarpiui.

Atestavimą atliekanti organizacija gali pareikšti įspėjimą kvalifikacijos atestato turėtojui, kai kvalifikacijos atestato turėtojas padaro neesminių (nenurodytų šio straipsnio 13 ir 14 dalyse) pažeidimų. Jeigu kvalifikacijos atestato turėtojui per kalendorinius metus pareiškiami du įspėjimai, atestavimą atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą šio straipsnio 13 dalyje nurodytam laikotarpiui.

Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis ir nagrinėja prašymus, skundus pastatų energinio naudingumo sertifikavimo, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinių reikalavimų, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo klausimais, atlieka šių ekspertų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną.

Šio įstatymo 24, 27, 272, 28, 37 ir 39 straipsniuose nurodytos procedūros atliekamos per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Informacija apie statybos dalyvių pateiktus prašymus, viešojo administravimo subjektų ir prisijungimo sąlygas išduodančių subjektų priimtus sprendimus viešinama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje dalyje nurodytos procedūros atliekamos ir informacija skelbiama aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Su šio įstatymo 24, 27, 272, 28, 37 ir 39 straipsniuose nurodytomis procedūromis susiję rašytinių dokumentų duomenys turi atitikti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotus šių dokumentų duomenis.

Duomenys apie pastatus, jų naudojimą, techninę priežiūrą, naudojimo priežiūrą, pastatų bendrojo naudojimo objektus, šių objektų valdymą ir valdymo priežiūrą teikiami į Pastatų duomenų banko informacinę sistemą aplinkos ministro tvirtinamuose Pastatų duomenų banko informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka arba kita aplinkos ministro nustatyta tvarka. Pastatų duomenų banko informacinė sistema pasiekiama ir paslaugos teikiamos tik per TPS „Vartai“. Per TPS „Vartai“ Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje skelbiami bendrojo naudojimo objektų valdytojų duomenys: juridinio asmens pavadinimas, kodas, atstovo vardas, pavardė, ryšio numeris ir elektroninio pašto adresas arba fizinio asmens vardas, pavardė, ryšio numeris ir elektroninio pašto adresas.

Jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų duomenų ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotų šių dokumentų duomenų neatitikimų ar prieštaravimų, viršenybė teikiama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbtų dokumentų duomenims.

Informacinėse sistemose esančių duomenų pakartotinai kelti į šias sistemas neprivaloma, jeigu informacinės sistemos tvarkytojas užtikrina informacinėse sistemose esančių duomenų sąsajas. Informacinėse sistemose esančių duomenų sąsajų kūrimo sąnaudos finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka.

Duomenys apie Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbtus statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo ir kitus dokumentus, turinčius įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, naudojantis informacinių sistemų sąveikos mechanizmu, perduodami žymai Nekilnojamojo turto kadastre nemokamai padaryti šio kadastro nuostatuose nustatyta tvarka.

Dokumentai, susiję su statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, griovimo ir kitais procesais ir jų viešojo administravimo procedūromis gali būti pasirašomi elektroniniu parašu, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai šie dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka elektroniniu parašu pasirašomi privalomai.

Už statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint teisės verstis šia veikla skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų.

Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šio straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.

Už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga ar saugiu naudojimu susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui, tokio statinio projekto ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto įvertinimu pateikimą statinio projekto ekspertizės užsakovui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, neatitinkančių teisės aktuose nustatytų reikalavimų, patvirtinimą skiriama bauda statinio projektuotojams, statinio (jo dalies) ekspertizės rangovams arba statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.

Už statinio ekspertizės akto, neatitinkančio teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikimą statinio ekspertizės užsakovui skiriama bauda statinio (jo dalies) ekspertizės rangovams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.

Juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, pageidaujantys gauti ar pakeisti kvalifikacijos atestatą, turi atitikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą ir nustatytus dokumentus atestavimą atliekančiai organizacijai.

Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai, pageidaujantys gauti arba pakeisti teisės pripažinimo dokumentą, patvirtinantį jų kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimą, turi pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą, kilmės valstybėje galiojantį dokumentą ir kitus nustatytus dokumentus atestavimą atliekančiai organizacijai.

Kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas išduodami neribotam laikui. Atestavimą atliekanti organizacija Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu atlieka išduotų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų peržiūrą. Kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtojas nurodytais terminais turi pateikti atestavimą atliekančiai organizacijai jos prašomus peržiūrai reikalingus dokumentus.

Juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, pageidaujantys gauti arba pakeisti kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, už atestavimo ir teisės pripažinimo paslaugas turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą įmoką.

Atestavimą atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą 6 mėnesiams šiais atvejais:

Atestavimą atliekanti organizacija gali panaikinti kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą šiais atvejais:

Panaikinus kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą, dėl naujo kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo panaikinti atestato galiojimą priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio 6 dalies 5 punkte nurodytą atvejį, kai prašymas išduoti atestatą gali būti teikiamas nepraėjus vienų metų laikotarpiui.

Atestavimą atliekanti organizacija gali pareikšti įspėjimą, kai kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtojas padaro neesminių (nenurodytų šio straipsnio 5 ir 6 dalyse) pažeidimų. Jeigu kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtojui per kalendorinius metus pareiškiami du įspėjimai, atestavimą atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą šio straipsnio 5 dalyje nustatytam laikotarpiui.

Reglamente (ES) Nr. 305/2011 numatytas Statybos srities gaminių kontaktinio centro (toliau – kontaktinis centras) funkcijas Lietuvos Respublikoje atlieka Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo.

Lėšos kontaktinio centro funkcijoms atlikti skiriamos ir administruojamos Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Šios lėšos skiriamos iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai numatytų bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų.

Atlikdamas savo funkcijas, kontaktinis centras bendradarbiauja su valstybės institucijomis, pagal Vyriausybės priskirtą kompetenciją nustatančiomis esminius statinių reikalavimus ir statinių techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases (toliau – esminius statinių reikalavimus ir statinių techninius parametrus nustatančios institucijos). Kontaktinio centro ir šių institucijų bendradarbiavimo tvarką nustato Vyriausybė.

Kontaktinis centras turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka iš esminius statinių reikalavimus ir statinių techninius parametrus nustatančių institucijų gauti Reglamento (ES) Nr. 305/2011 10 straipsnio 3 dalyje nustatytą informaciją.

Esminius statinių reikalavimus ir statinių techninius parametrus nustatančios institucijos privalo Vyriausybės nustatyta tvarka kontaktiniam centrui pagal kompetenciją teikti Reglamento (ES) Nr. 305/2011 10 straipsnio 3 dalyje nustatytą informaciją.

Minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi:

Minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi:

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas:

Energinio naudingumo sertifikavimas neprivalomas šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems pastatams.