← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1997-06-26

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Redagavo:

Ramunė Lūžaitė (1997.07.10)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1996, Nr.32-788

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31, 33

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS


Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

STATYBOS

ĮSTATYMAS

1996 m. kovo 19 d. Nr. I-1240

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikoje statomų statinių  esminius

reikalavimus,  šių  statinių  tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo,

remonto,  atidavimo naudoti, naudojimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir

fizinių asmenų, dalyvaujančių statybos procese, santykius ir valstybės valdžios

institucijų veiklos principus šioje srityje.

2.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų apsaugos zonų tvarkymo darbų reikalavimus

nustato Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas ir šis įstatymas.

2

straipsnis. Pagrindinės sąvokos

Šiame

įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos:

statyba

suremontuoti statinį; ši sąvoka taip pat apima nekilnojamųjų kultūros vertybių

tvarkymo darbus (pagal tų darbų apibrėžimą, pateiktą Nekilnojamųjų kultūros

vertybių apsaugos įstatyme);

statinys

statinio sklypas ir visa tai, kas statoma  (montuojama, tiesiama) ar pastatyta

(sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius,

statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Tai gyvenamieji

namai, pramonės, transporto, žemės ūkio, komercijos, sveikatos apsaugos,

švietimo, mokslo, kultūros, sporto,  valstybės  valdžios  institucijų,

visuomeninių organizacijų ir kiti pastatai, taip pat tiltai, viadukai, pėsčiųjų

perėjos, tuneliai, vandentiekio bokštai, rezervuarai, hidrotechnikos

įrenginiai,  vandens  ir  nuotekų  valymo įrenginiai, pylimai, atraminės

sienutės, keliai,  gatvės, aikštės, inžineriniai tinklai, monumentalios

skulptūros ir kt.;

laikinas

statinys - statinys, kurį leidžiama pastatyti (sumontuoti, nutiesti) ne ilgiau

kaip 5 metams, o leidimo terminui pasibaigus, jis turi būti nugriautas

(išardytas) arba perkeltas į kitą vietą;

projektavimas

projektą;

rekonstravimas

remontas

techninę būklę pagal statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus arba

pagerinti statinio naudojimo savybes;

statytojas

(užsakovas) - fizinis arba juridinis asmuo, kuris investuoja kapitalą į statybą

ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas perduoda kitam fiziniam arba

juridiniam asmeniui);

projektuotojas

įmonė, kurios įstatuose numatyta  statinių  projektavimo veikla;  fizinis

asmuo, juridinio  asmens teisių neturinti įmonė  -  individuali (personalinė),

ūkinė bendrija, nustatyta tvarka  įsigiję patentą šiai veiklai; statybos mokslo

įstaigos ir aukštųjų mokyklų  statybos profilio padaliniai; užsienio valstybės

projektavimo firma;

rangovas

-  juridinis asmuo - Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka

įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta statybos veikla; fizinis asmuo,

juridinio asmens teisių neturinti įmonė - individuali (personalinė), ūkinė

bendrija, nustatyta tvarka įsigiję patentą šiai veiklai; užsienio valstybės

statybos firma;

statybinės

medžiagos - gamtinės arba pramoniniu ar kitu būdu pagamintos medžiagos,

naudojamos statybai;

statybos

gaminiai - pramoniniu  būdu  gaminami  ir stacionariai naudojami gaminiai,

kurie patenka  į  rinką (statybinės medžiagos, elementai, pavienės ar

sukomplektuotos statinių ir įrenginių dalys);

statybos

dirbiniai - nepramoniniu būdu (dirbtuvėse ar statybos aikštelėse) pagaminti

gaminiai;

visuomenės

lėšos - valstybės ar savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo bei

kitų valstybinių fondų lėšos; valstybės vardu ar pagal jos garantijas gauti

kreditai; užsienio valstybių teikiama ekonominė parama; valstybės vardu gauta

labdara ar kita parama; įmonių, įstaigų ir organizacijų pajamos, gautos iš

ūkinės veiklos (finansuojamos iš valstybės arba savivaldybių biudžetų ar

valstybinių fondų) arba gautos nusavinus ar perleidus jų turtą;

valstybinės

reikšmės statiniai - statiniai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės

patvirtintame sąraše;

normatyvinis

statybos dokumentas - dokumentas, kuris nustato statinio projektavimo,

statybos, statinio atidavimo naudoti,  naudojimo ir griovimo reikalavimus,

taisykles, bendruosius  principus  ir  charakteristikas.  Terminas

"normatyvinis statybos dokumentas" apima terminus: "statybos

techninis  reglamentas", "statybos  taisyklės",  "statybos

(projektavimo)   techninės   sąlygos",   "standartas",

"rekomendacijos", "metodiniai nurodymai";

statybos

techninis reglamentas - normatyvinis dokumentas, kuris nustato privalomus

statybos techninius reikalavimus;

specialūs

reikalavimai - valstybės valdžios institucijų pagal  įstatymų  joms suteiktą

kompetenciją  normatyvinių dokumentų nustatyti privalomi aplinkos apsaugos,

nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, higienos, priešgaisrinės apsaugos,

darbo  saugos, branduolinės energetikos saugos  ir  kiti reikalavimai, susiję

su įvairiomis žmonių veiklos sritimis (tarp jų su projektavimu, statyba,

statinių atidavimu naudoti, statinių naudojimu ir nugriovimu);

projektavimo

techninės sąlygos - reikalavimai prijungti statinį ir statybos sklypą prie

bendro naudojimo inžinerinių tinklų ar transporto komunikacijų arba juos

tiesti;

projektavimo

specialios sąlygos - valstybės valdžios institucijų ir savivaldos vykdomųjų

institucijų specialius reikalavimus nustatančios sąlygos, kurios parengiamos

tik tuo atveju, kai nėra atitinkamų normatyvinių dokumentų ar kai tie

reikalavimai  priklauso nuo statinio ir statybos  sklypo konkrečios vietos ir

jo aplinkos;

statinio

projektas  -  normatyviniuose  statybos techniniuose  dokumentuose nustatyta

kompleksinė  techninė dokumentacija  (tekstas, skaičiavimai, brėžiniai),

skirta statinio statybai įteisinti ir statyti.

3

straipsnis. Statytojo teisė

1.

Statytojo teisę Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių

fiziniai ir juridiniai asmenys.

2.

Ši teisė realizuojama, kai:

1)

turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta teise;

2)

yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas;

3)

nustatyta tvarka gautas leidimas statyti.

3.

Šio straipsnio antrosios dalies reikalavimai netaikomi remontuojant statinį,

jei:

1)

nekeičiamos, nestiprinamos statinio konstrukcijos;

2)

nekeičiamas fasadas;

3)

nekeičiama statinio ar jo patalpų paskirtis;

4)

nekeičiami ir nemontuojami nauji technologiniai bei kiti  įrenginiai,

nepertvarkomos  statinio  bendrosios inžinerinės sistemos.

4.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytiems remonto darbams neprivalomi šio

įstatymo III ir IV bei VI ir VII skyrių reikalavimai.

4

straipsnis. Statinio ir statybos sklypo reikalavimai

1.

Statinys turi būti pastatytas taip, kad:

1)

nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai;

2)

jo architektūra atitiktų statinio paskirtį ir derėtų prie kraštovaizdžio;

3)

būtų nepažeistos nekilnojamosios kultūros vertybės;

4)

būtų patvarus ir atsparus;

5)

būtų numatytos gamtos ir energijos išteklių taupymo, priešgaisrinės apsaugos,

civilinės saugos ir turto apsaugos techninės priemonės;

6)

būtų galima prieiti prie visų statinio dalių apžiūrai ir remontui atlikti.

2.

Statinys turi būti pastatytas taip, kad invalidai ir senyvi  žmonės galėtų

patekti į jiems skirtas  patalpas (nustatytas   statybos   techniniuose

normatyviniuose dokumentuose) ir jomis naudotis.

3.

Statinys, kurio statyba finansuojama  visuomenės lėšomis, turi būti statomas

taip, kad jo statybos ir naudojimo išlaidos būtų kuo mažesnės.

4.

Statinys turi būti taip statomas ir pastatytas, o jo sklypas  taip tvarkomas,

kad statybos metu ir naudojant pastatytą  statinį, trečiųjų asmenų gyvenimo ir

veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios,  būtų išsaugotos

arba pakeistos pagal statybos  techninių  ir specialių reikalavimų normatyvinių

dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra:

1)

esamų statinių būklės ir naudojimo išsaugojimas;

2)

galimybė patekti į valstybės ir visuomenės tvarkomus viešuosius kelius;

3)

galimybė naudotis vandentiekiu, kanalizacija, elektros ir  šilumos  energija,

dujomis bei  ryšio  ir  kitomis inžinerinėmis priemonėmis;

4)

patalpų, skirtų žmonėms gyventi, natūralus norminis apšvietimas;

5)

apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingo

spinduliavimo;

6)

apsauga nuo oro, vandens ar dirvožemio teršimo;

7)

hidrotechnikos ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų užtvindyta

teritorija.

5.

Jei pažeidžiami trečiųjų asmenų turtiniai interesai, šiems asmenims turi būti

atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

II SKYRIUS

STATYBOS TECHNINIS NORMAVIMAS

5

straipsnis. Techninio normavimo teisiniai pagrindai ir pagrindiniai

principai. Techninio normavimo dokumentų sistema

1.

Statybų techninio normavimo teisinius pagrindus sudaro šis įstatymas ir

poįstatyminiai aktai.

2.

Lietuvos Respublikos nacionalinė normatyvinių statybos techninių  dokumentų

sistema turi neprieštarauti  Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų (jei

Lietuva yra jų narė)  normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos

principams ir reikalavimams.

3.

Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemą sudaro Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įgaliotų valstybės valdžios institucijų, kitų įstaigų ir

organizacijų (mokslo, mokymo,  visuomeninių) bei įmonių, bendrovių,  asociacijų

nustatyta tvarka patvirtintų ar priimtų normatyvinių techninių dokumentų,

reglamentuojančių  statinių  projektavimą,  jų statybą, statinių atidavimą naudoti

ir jų naudojimą, visuma.

6

straipsnis.  Normatyviniai  statybos  techniniai dokumentai

1.

Normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra privalomieji ir juos

papildantys - laisvai pasirenkami.

2.

Privalomieji statybos techniniai dokumentai  yra Vyriausybės  įgaliotos

valstybės  valdžios  institucijos patvirtinti statybos techniniai reglamentai.

3.

Visi kiti normatyviniai statybos techniniai dokumentai (standartai, taisyklės,

techninės sąlygos, rekomendacijos, metodiniai  nurodymai) yra laisvai

pasirenkami.  Laisvai pasirenkamas normatyvinis dokumentas tampa privalomuoju,

jei tai  nurodoma  atitinkamų valstybės valdžios  institucijų dokumentuose,

reglamentuose, sutartyse.

4.

Normatyvinių statybos techninių dokumentų rengimo ir tvirtinimo  tvarką nustato

Vyriausybė arba jos  įgaliota valstybės valdžios institucija.

5.

Normatyvinius dokumentus, nustatančius specialius reikalavimus, susijusius su

projektavimu, statinių statyba, jų atidavimu naudoti ir statinių naudojimu,

tvirtina atitinkamas ministras kartu su Vyriausybės įgaliota valstybės valdžios

institucija.

7

straipsnis. Tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių

normatyvinių statybos techninių dokumentų taikymas

1.

Lietuvos Respublikoje gali būti taikomi tarptautinių organizacijų  ir  užsienio

valstybių statybos  techniniai normatyviniai dokumentai:

1)

tarptautinių organizacijų - jei Lietuva yra jų narė arba jei tos organizacijos

neriboja jų parengtų normatyvinių dokumentų naudojimo;

2)

užsienio valstybių (nacionaliniai) - pagal valstybių susitarimus;

3)

užsienio  valstybių  organizacijų  -  pagal  tų organizacijų  ir  Lietuvos

Respublikos  juridinių  asmenų susitarimus.

2.

Šiame straipsnyje nurodytų statybą reglamentuojančių normatyvinių dokumentų

įteisinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota

valstybės valdžios institucija.

III SKYRIUS

PAGRINDINĖS STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS SRITYS

8

straipsnis. Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys

1.

Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys yra:

1)

statinio projektavimas ir autorinė priežiūra;

2)

statinio projekto ir statinio ekspertizė;

3)

vadovavimas statinio statybos darbams;

4)

statinio statybos techninė priežiūra.

2.

Pagrindinėms statybos techninės veiklos sritims gali vadovauti ir atlikti toms

sritims priskirtas funkcijas tik atestuoti  specialistai,  turintys  specialų

techninį išsilavinimą ir profesinį patyrimą.

3.

Specialistų, dirbančių pagrindinėse statybos techninės veiklos srityse,

atestavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios

institucija.

4.

Nustatyta  tvarka atestuoti  asmenys,  dirbantys pagrindinėse statybos

techninės veiklos srityse, už priskirtų funkcijų tinkamą atlikimą atsako pagal

įstatymus.

IV SKYRIUS

STATYBOS PROCESO DALYVIAI, JŲ PAREIGOS IR TEISĖS

9

straipsnis. Statybos proceso dalyviai

Statybos

proceso dalyviai yra:

1)

statytojas (užsakovas);

2)

projektuotojas;

3)

statybos rangovas (toliau - rangovas);

4)

statinio statybos techninis prižiūrėtojas;

5)

statybos medžiagų bei statybos gaminių gamintojas ir prekybininkas.

10

straipsnis. Statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės

1.

Statytojas (užsakovas) privalo:

1)

gauti iš savivaldos vykdomųjų institucijų, kitų institucijų nustatytas

projektavimo technines ir specialias sąlygas;

2)

atlikti statinio statybos sklypo ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems

statyba gali daryti neigiamą poveikį, normatyvinių dokumentų nustatytus

tyrimus;

3)

turėti nustatyta tvarka parengtą, suderintą  ir patvirtintą statinio projektą

(iki tvirtinimo atlikti projekto privalomą ekspertizę) pagal normatyvinių

statybos dokumentų reikalavimus;

4)

esant būtinybei (pasikeitus normatyvinių statybos dokumentų reikalavimams)

pataisyti statinio projektą ir jo pakeitimus įforminti nustatyta tvarka;

5)

gauti apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros

tarnybos leidimą statyti statinį;

6)

organizuoti statinio statybą ir  ją  finansuoti sutartyje numatytu laiku ir

sąlygomis;

7)

organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą;

8)

sudaryti sutartį su projektuotoju atlikti autorinę statinio statybos priežiūrą

(jei tai nustato normatyviniai dokumentai);

9)

užsakyti  nustatyta  tvarka  padaryti  nutiestų inžinerinių tinklų ir

komunikacijų kontrolines geodezines nuotraukas;

10)

atlyginti sutarčių šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar

savivaldybei atsiradusius  dėl statytojo  (užsakovo) kaltės nuostolius:  dėl

sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (arba netinkamo vykdymo), projekto ir

normatyvinių dokumentų pažeidimo, blogos statinio statybos padarinių, tyčinės

arba neatsargios veiklos (neveikimo), taip pat  dėl  vienašalio  sutartinių

įsipareigojimų  vykdymo nutraukimo ir dėl neteisėtų veiksmų (sprendimų ir

nurodymų);

11)

nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio priėmimą naudoti;

12)

teisiškai įregistruoti priimtą naudoti statinį;

13)

suteikti užsienio valstybių firmoms (projektuotojams, rangovams) iki sutarčių

pasirašymo su jomis informaciją apie šį ir kitus Lietuvos Respublikoje

galiojančius su statyba susijusius įstatymus, poįstatyminius aktus ir

normatyvinius statybos techninius dokumentus.

2.

Statytojas (užsakovas) turi teisę:

1)

pasirinkti projektavimo būdą (užsakyti  parengti statinio projektą

projektuotojui arba rangovui) ir statybos būdą (rangos arba ūkio);

2)

pasirinkti projektuotojus ir rangovus savo nuožiūra arba konkurso tvarka, o

statiniams, kurių statyba finansuojama visuomenės lėšomis, Vyriausybės

nustatyta tvarka;

3)

nustatyti kartu su projektuotoju statinio projekto rengimo stadijas, projekto

detalumo laipsnį ir parengimo terminus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

11

straipsnis. Projektuotojo pareigos ir teisės

1.

Statinio projektą gali rengti kiekviena Lietuvos Respublikoje įregistruota

įmonė, kurios įstatuose numatyta statybos  projektavimo veikla; fizinis

asmuo,  neturinti juridinio asmens teisių įmonė - individuali (personalinė),

ūkinė bendrija, nustatyta tvarka įsigiję patentą šiai veiklai; statybos mokslo

įstaigos ir aukštųjų mokyklų statybos profilio padaliniai; užsienio valstybės

projektavimo firma, turinti savo šalies institucijų išduotus atestacijos

dokumentus.

2.

Statinių (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą), kuriuose

įvykus avarijoms gali būti daug žmonių  aukų, taip pat kuriuose vyksta

pavojinga žmonių sveikatai ir aplinkai veikla (toliau - ypatingos svarbos

statiniai)  projektus  gali rengti Lietuvos  Respublikoje įregistruota

projektavimo verslo įmonė arba užsienio valstybės projektavimo firma, gavusios

šios veiklos atestatą Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos

valstybės valdžios institucijos nustatyta tvarka.

3.

Projektuotojas privalo:

1)

paskirti statinio projekto vadovą, kuriam taikomi šio įstatymo 8 straipsnio

antrosios, trečiosios ir ketvirtosios dalių reikalavimai;

2)

vykdyti sutartinius įsipareigojimus, parengti statinio projektą taip, kad jis

atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų, teritorijų planavimo dokumentų,

statybos ir kitų normatyvinių dokumentų privalomus reikalavimus ir nustatytas

projektavimo technines ir specialias sąlygas;

3)

suderinti statinio projektą nustatyta tvarka, pataisęs jį pagal statytojo

(užsakovo), projektavimo technines ir specialias sąlygas nustačiusių

institucijų bei subjektų ir savivaldos vykdomųjų institucijų pastabas, jei jos

pagrįstos normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais;

4)

pataisyti  statinio  projektą  pagal  privalomas ekspertizės pastabas;

5)

užsakovui pageidaujant, atlikti statinio statybos autorinę priežiūrą pagal

sutartį;

6)

dalyvauti statinį atiduodant naudoti;

7)

atlyginti sutarčių šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims  bei  valstybei

ar  savivaldybei  nuostolius, atsiradusius  dėl projektuotojo kaltės - dėl

sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo), normatyvinių dokumentų

pažeidimo, blogo projekto padarinių, tyčinės arba neatsargios veiklos (neveikimo),

taip pat dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo vienašalio nutraukimo.

4.

Projektuotojas (jo įgaliotas specialistas) statybos metu turi teisę:

1)

patekti į statybos teritoriją, patikrinti, kaip laikomasi projekto, ir apie tai

įrašyti į statybos darbų žurnalą;

2) reikalauti sustabdyti statybos ir montavimo darbus, jeigu šie darbai

atliekami nesilaikant projekto arba nustatoma avarijos grėsmė, ir pranešti apie

tai apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros

tarnybai.

5.

Projektuotojui tenka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė,

civilinė ir baudžiamoji atsakomybė už blogų projektų padarinius statybos metu

ir per projektavimo sutartyje  nustatytą  garantinį  laiką  (kurio  pradžia

skaičiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos), bet ne trumpesnį kaip:

1)

statinių - 5 metai;

2)

paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų) - 10 metų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

12

straipsnis. Rangovo pareigos ir teisės

1.

Statybos  rangovu gali būti kiekviena  Lietuvos Respublikoje įregistruota

įmonė, kurios įstatuose numatyta statybos veikla; fizinis asmuo, neturinti

juridinio asmens teisių įmonė - individuali (personalinė), ūkinė bendrija,

nustatyta tvarka įsigiję patentą; užsienio valstybės statybos firma, turinti

savo šalies institucijų išduotus atestacijos dokumentus.

2.

Ypatingos svarbos statinius, nurodytus šio įstatymo 11 straipsnio antrojoje

dalyje, statyti gali tiktai Lietuvos Respublikoje įregistruota statybos verslo

įmonė ar užsienio valstybės statybos firma, gavusios šios veiklos atestatą

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės valdžios

institucijos nustatyta tvarka.

3.

Rangovas privalo:

1)

paskirti statybos vadovą, kuriam taikomi šio įstatymo 8 straipsnio antrosios,

trečiosios ir ketvirtosios dalių reikalavimai;

2)

vykdyti sutartinius įsipareigojimus;

3)

parengti statinio statybos darbų vykdymo projektą, statyti pagal statinio

projektą, laikantis statybos ir kitų normatyvinių dokumentų reikalavimų,

projektavimo ir statybos sąlygų, apskrities viršininko statybos valstybinės

priežiūros tarnybos ir specialių reikalavimų valstybinės priežiūros

institucijų, autorinės priežiūros atlikėjų ir statinio statybos techninio

prižiūrėtojo nurodymų;

4)

įrengti prie statybos aikštelės stendą, kuriame turi būti paskelbti

informaciniai duomenys apie statybą;

5)

garantuoti saugų darbą, priešgaisrinę ir aplinkos apsaugą bei darbo higieną

statybos aikštelėje, taip pat gretimos  aplinkos  apsaugą ir greta statybos

aikštelės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių  žmonių apsaugą nuo

statybos darbų sukeliamų pavojų ir nepažeisti trečiųjų asmenų interesų,

nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio ketvirtojoje dalyje;

6)

įforminti normatyvinių statybos dokumentų nurodytą statinio statybos atlikimo

dokumentaciją ir perduoti  ją statytojui  (užsakovui); jei šią  dokumentaciją

rangovas praranda,  jis  turi savo lėšomis ją  atkurti,  atlikti konstrukcijų

tyrimus bei paslėptų darbų atidengimą;

7)

dalyvauti statinį atiduodant naudoti;

8)

atlyginti sutarčių šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims  bei  valstybei

ar  savivaldybei  nuostolius, atsiradusius  dėl  rangovo  kaltės  -  dėl

sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo), projektų ir

normatyvinių dokumentų pažeidimo, blogos statybos padarinių, tyčinės arba

neatsargios veiklos (neveikimo), taip pat dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo

vienašalio nutraukimo.

4.

Rangovas turi teisę:

1)

konkurso  tvarka arba savo nuožiūra  pasirinkti subrangovus, jeigu to

nedraudžia statybos rangos sutartis;

2)

gauti iš statytojo (užsakovo) apskrities viršininko administracijos statybos

valstybinės priežiūros tarnybos išduotą leidimą statyti, tyrimų dokumentaciją,

statinio projektą, jo patvirtinimo dokumentą, projektavimo technines ir

specialias sąlygas bei statinio statybos sąlygas, statybinių medžiagų, statybos

gaminių, dirbinių ir įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus ir kitus

duomenis bei informaciją, reikalingą sutarties sąlygoms vykdyti;

3)

vykdyti kitų statybos proceso dalyvių funkcijas, išskyrus statinio statybos

techninę priežiūrą ir privalomąją statinio projekto ar statinio ekspertizę.

5.

Rangovui tenka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė, civilinė

ir baudžiamoji atsakomybė už blogai atliktų statybos darbų padarinius statybos

metu ir per rangos sutartyje nustatytą statinio garantinį laiką (kurio pradžia

skaičiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos), bet ne trumpesnį kaip:

1)

statinių - 5 metai;

2)

paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų) - 10 metų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

13

straipsnis. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir

teisės

1.

Statinio statytojas (užsakovas) skiria  statinio statybos techninį

prižiūrėtoją, kuriam taikomi šio įstatymo 8 straipsnio  antrosios, trečiosios

ir  ketvirtosios  dalių reikalavimai.

2.

Statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo:

1)

tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą,  kontroliuoti

statyboje  naudojamų  statybinių medžiagų, statybos gaminių ir dirbinių bei

įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio statybos

projekto, statybos ir kitų normatyvinių dokumentų privalomųjų reikalavimų ir

nepateikti kokybę patvirtinantys dokumentai;

2)

tikrinti atliktų statybos ir montavimo darbų kokybę ir jų kiekius, rekomenduoti

statytojui (užsakovui), kad būtų apmokėta rangovui už atliktus darbus, jei dėl

jų nėra pastabų;

3)

tikrinti ir priimti paslėptus statybos bei montavimo darbus, dalyvauti

išbandant ir priimant inžinerinius tinklus, instaliacijas, įrenginius,

konstrukcijas;

4)

kartu su rangovu rengti statinio atidavimo naudoti dokumentaciją ir dalyvauti

priimant naudoti statinį.

3.

Statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti, įrašydamas į

statybos darbų žurnalą:

1)

kad statybos vadovas pateiktų atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų

statybinių medžiagų,  statybos gaminių ir dirbinių bei įrenginių kokybę

patvirtinančius dokumentus;

2)

kad statybos rangovas pašalintų statinio projekto ar statybos  ir  kitų

normatyvinių  dokumentų  reikalavimų pažeidimus;

3)

kad statybos rangovas ištaisytų blogai atliktus statybos ir montavimo darbus;

4)

kad būtų nutraukti statybos ir montavimo darbai, jeigu jie kelia pavojų žmonėms

bei aplinkai, ir apie tai informuoti apskrities administracijos statybos

valstybinės priežiūros tarnybą ir statytoją (užsakovą).

4.

Statinio statybos techninės priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos

įgaliota valstybės valdžios institucija.

5.

Statinio statybos techniniam prižiūrėtojui tenka Lietuvos  Respublikos

įstatymų nustatyta  administracinė, civilinė  ir baudžiamoji atsakomybė už

statinio projekto pažeidimą, už priimtų blogai atliktų statybos darbų

padarinius statybos metu ir per rangos sutartyje nustatytą statinio garantinį

laiką, kuris nurodytas šio įstatymo 12 straipsnio penktojoje dalyje.

14

straipsnis. Statybinių medžiagų ir statybos gaminių bei dirbinių

gamintojai ir prekybininkai

1.

Įmonės, gaminančios statybines medžiagas ir statybos gaminius bei dirbinius,

atsako už jų laikančios  galios atitikimą ir kitus techninius rodiklius, kurie

nurodyti kokybės sertifikatuose.

2.

Statybinių medžiagų ir statybos gaminių sertifikavimo įstaigų ir bandymų laboratorijos

privalo būti akredituotos. Akreditavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė arba jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos.

3.

Prekiauti statybinėmis medžiagomis  ir  statybos gaminiais  turi  teisę

įmonės,  įregistruotos  Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

4.

Prekybos veiklą reguliuoja ir prekybininkų atsakomybę nustato Prekybos

įstatymas.

V SKYRIUS

STATINIŲ NAUDOTOJAI

15

straipsnis. Statinių naudotojų pareigos ir teisės

1.

Statinių  naudotojai  yra  statinių  savininkai, nuomininkai bei kiti

juridiniai ir fiziniai asmenys, įgiję teisę naudotis statiniu.

2.

Naudotojai privalo:

1)

laikytis statinių naudojimo taisyklių, priešgaisrinės apsaugos,  aplinkos

apsaugos, higienos  ir  nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalavimų;

2)

naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, tinkamai jį prižiūrėti, prireikus

jį remontuoti;

3)

laiku  atlikti periodines profilaktines statinių apžiūras;

4)

nustatyta tvarka gauti apskrities viršininko administracijos statybos

valstybinės priežiūros tarnybos leidimus pastatams rekonstruoti, remontuoti,

paskirčiai pakeisti ar nugriauti;

5)

suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų

naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui arba gali sukelti

pavojingas gamtai situacijas ar nelaimes.

3.

Šio straipsnio antrosios dalies 5 punkte nustatytą prievolę  statinį  nugriauti

gali atlikti  tik  statinio savininkas.

4.

Statinių naudotojai turi teisę naudoti statinį tik pagal jo paskirtį ir tik po

to, kai baigtas statinys nustatyta tvarka priimtas naudoti.

5.

Statinių savininkų (nuomotojų) ir nuomininkų santykius reguliuoja jų tarpusavio

sutartys ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

VI SKYRIUS

STATINIO PROJEKTAVIMAS

16 straipsnis. Statinio projektas. Projektavimo sąlygos

1.

Statinio projektas rengiamas:

1)

vadovaujantis teritorijų planavimo, normatyviniais statybos dokumentais ir

normatyviniais specialių reikalavimų dokumentais;

2)

vadovaujantis detaliu teritorijos planu;

3)

vadovaujantis  statybos  sklypo  įregistravimo dokumentais;

4)

laikantis statinio projektavimo techninių ir specialių sąlygų;

5)

laikantis  statytojo  (užsakovo)  užduotyje  ir projektavimo sutartyje

nustatytų sąlygų;

6)

vadovaujantis statinio statybos sklypo geodezinių, geologinių, hidrogeologinių,

aplinkos taršos ir kitų tyrimų duomenimis,  o  rekonstruojant, išplečiant ar

pakeičiant statinio (jo patalpų) paskirtį, taip pat paties statinio ir gretimų

statinių, kuriems gali turėti įtakos numatomi statybos darbai, tyrimo

duomenimis.

2.

Statinių projektų rengimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės

valdžios institucija.

3.

Projektavimo sąlygas nustato:

1)

technines sąlygas - inžinerinių tinklų ir transporto komunikacijų, prie kurių

numatoma prijungti  statinį  ir statinio statybos sklypą, savininkai ar tuos

tinklus ir komunikacijas eksploatuojančios įmonės;

2)

specialias sąlygas - specialių reikalavimų valstybinės priežiūros   institucijos

ir  savivaldos  vykdomosios institucijos.

4.

Visos projektavimo sąlygos turi būti įrašytos į statinio  statybos kompleksinį

dokumentą, kurį statytojui (užsakovui) išduoda savivaldos vykdomosios

institucijos.

5.

Projektavimo  sąlygų nustatymo  tvarką  tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota

valstybės valdžios institucija.

6.

Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija  turi teisę

panaikinti statinio  projektavimo technines  ir  specialias sąlygas, jei  jų

reikalavimai nepagrįsti statinio ir jo statybos reikmėmis arba nenustatyti

specialūs reikalavimai, ir pareikalauti iš sąlygas nustačiusių institucijų ir

subjektų jas pakeisti arba apriboti.

17

straipsnis. Statinio projekto derinimas ir tvirtinimas

1.

Statinio projektą tvirtina statytojas (užsakovas).

2.

Iki statinio projekto tvirtinimo projektas turi būti nustatyta tvarka

suderintas:

1)

su statinio projektavimo technines ir specialias sąlygas nustačiusiomis

institucijomis ir subjektais;

2)

su savivaldos vykdomosiomis institucijomis;

3)

su Aplinkos apsaugos ministerija (tais atvejais, kai pagal nustatytą tvarką

statinio projekte turi būti atliktas pirminis ir išsamus poveikio aplinkai

vertinimas);

4)

su  Kultūros  vertybių  apsaugos  departamentu (nekilnojamųjų kultūros vertybių

tvarkymo darbų projektai arba tų vertybių apsaugos zonose statomų statinių

projektai).

3.

Tais atvejais, kai statybos projekte negalima įvykdyti statybos  techninių

reglamentų reikalavimų  ar  nustatytų atitinkamuose  normatyviniuose

dokumentuose   specialių reikalavimų,  turi  būti  numatytos  techninės

priemonės nukrypimams nuo tų reikalavimų kompensuoti, suderintos su techninius

reglamentus ar specialius reikalavimus nustatančius normatyvinius dokumentus

patvirtinusiomis institucijomis.

4.

Statinių projektai, kuriems yra privaloma statybos projekto ekspertizė,

tvirtinami tik esant teigiamai šios ekspertizės galutinei išvadai.

5.

Statinių projektų derinimo ir tvirtinimo tvarką nustato  Vyriausybė arba jos

įgaliota valstybės valdžios institucija.

VII SKYRIUS   STATYBOS DARBŲ VYKDYMAS IR STATINIO

ATIDAVIMAS NAUDOTI

18

straipsnis. Leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti ir griauti

išdavimas

1.

Statiniai Lietuvos Respublikoje gali būti

statomi arba griaunami tiktai gavus apskrities viršininko administracijos

statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą statyti, rekonstruoti,

remontuoti (toliau - statyti) ar griauti. Pagalbinių statinių ir darbų, kuriems

statyti nereikia leidimo, sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota

valstybės valdžios institucija.

2.

Leidimus statyti ir griauti statinius,

priskirtus nekilnojamosioms kultūros vertybėms, taip pat statyti statinius tų

vertybių apsaugos zonose išduoda apskrities viršininko administracijos statybos

valstybinės priežiūros tarnyba tik po to, kai Kultūros vertybių apsaugos

departamentas išduoda leidimą šiems darbams.

3.

Leidimą statyti ar griauti apskrities

viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnyba išduoda tik

po to, kai nustato, kad:

1) statyba ar griovimas atitinka įstatymų,

poįstatyminių teisinių aktų ir statybos bei kitų normatyvinių dokumentų

reikalavimus;

2) projektas atitinka detalaus teritorijos

plano reikalavimus ir yra suderintas bei patvirtintas nustatyta tvarka (atlikus

jo privalomą ekspertizę).

4.

Leidimą statyti ar griauti gali atšaukti

apskrities viršininkas tik tais atvejais:

1) kai visuomenės reikalams įstatymų nustatyta

tvarka paimamas žemės sklypas (jo dalis);

2) teismo sprendimu, jei leidimas statyti ar

griauti išduotas pažeidžiant įstatymą ar nustatytą leidimų išdavimo tvarką;

3) kai nustatyta tvarka neištaisius nukrypimų

nuo patvirtinto statinio projekto nusprendžiama paimti statinį valstybės ar

savivaldybės nuosavybėn.

5.

Dėl leidimo atšaukimo statytojui padaryta žala turi būti atlyginta Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

6.

Leidimų statyti ar griauti išdavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota

valstybės valdžios institucija.

7.

Statomų ir griaunamų statinių apskaitą ir registrą tvarko apskrities viršininko

administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnyba.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

19

straipsnis. Statybos rangos sutartys

1.

Rangos sutartis yra pagrindinis teisinis dokumentas, nustatantis  statytojo

(užsakovo)  ir  statybos  rangovo tarpusavio santykius, atsiskaitymo tvarką ir

formas, turtinę atsakomybę ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

2.

Kai statoma visuomenės lėšomis, statybos rangos sutartys sudaromos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

3.

Kilus ginčui dėl sutarties vykdymo, šalys turi jį spręsti  tarpusavio

konsultacijose  arba  tarpininkaujant tretiesiems asmenims. Jeigu taip

išspręsti ginčo nepavyksta, šalys perduoda ginčą spręsti teismui ta tvarka,

kurią jos yra nustačiusios sutartyje arba dėl kurios susitaria vėliau.

20

straipsnis. Statybinės medžiagos, statybos gaminiai, dirbiniai ir

įrenginiai

Statybinės

medžiagos, statybos gaminiai, dirbiniai ir įrenginiai privalo turėti kokybę

patvirtinančius sertifikatus. Tipizavimo, žymėjimo, sertifikavimo ir naudojimo

sąlygas bei sertifikavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos valstybės

valdžios institucijos.

21

straipsnis. Statinių priėmimas  naudoti  ir  jų naudojimas

1.

Statiniai, kurių statybai reikalingas  leidimas, priimami naudoti tik atlikus

visus statinio projekte numatytus darbus ir įvykdžius projektavimo technines ir

specialias sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų

bandymus bei padarius kontrolines geodezines nuotraukas.

2.

Pastatytų statinių priėmimo naudoti  tvarką  ir reikalavimus reglamentuoja

normatyviniai statybos dokumentai.

3.

Statinį galima naudoti tik įvykdžius šio straipsnio pirmosios dalies

reikalavimus.

4.

Priimti naudoti statiniai turi būti įregistruoti. Registravimo tvarką nustato

įstatymai ir poįstatyminiai aktai.

VIII SKYRIUS

AVARIJA

22 straipsnis. Statinio avarija

1.

Avarija yra statinio ar jo dalies, taip pat pastolių, konstrukcijų  elementų,

sandarinimo pertvarų  ir  ramsčių nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos

statybų iškasose ir pylimuose.

2.

Įvykus avarijai, statybos rangovas (statinį statant ar griaunant)  ir

naudotojas (jei avarija įvyko pastatytame statinyje) privalo nedelsdamas:

1)

organizuoti ir suteikti pagalbą nukentėjusiesiems;

2)

imtis skubių priemonių, kad būtų išvengta tolesnių avarijos pasekmių;

3)

apsaugoti avarijos vietą nuo poveikių, kurie gali kliudyti avarijos priežasčių

tyrimui;

4)

pranešti apie avariją savivaldybei, apskrities viršininko administracijos

statybos valstybinės priežiūros tarnybai; jei avarija įvyko statybos metu, -

taip pat statytojui (užsakovui), statinio statybos techniniam prižiūrėtojui ir

projektuotojui; jei yra nukentėjusių žmonių, - taip pat prokurorui ir

valstybinei darbo inspekcijai;

5)

aprašyti statinio būklę po avarijos bei nurodyti pakitimus ir jų atsiradimo

vietas.

3.

Avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką nustato statybos normatyviniai

dokumentai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

IX SKYRIUS

STATYBOS VALSTYBINIS REGULIAVIMAS. STATYBOS PRIEŽIŪRA

23

straipsnis. Statybos valstybinis reguliavimas

1.

Lietuvos Respublikoje valstybės interesams statybos srityje atstovauja

Vyriausybės įgaliota valstybės valdžios institucija, kuri įgyvendindama

valstybės statybos politiką:

1)

formuoja gyvenamojo būsto ir viso statybos komplekso bei vietinių statybinių

medžiagų gamybos plėtojimo strategiją;

2)

ekonominiais  ir teisiniais metodais  reguliuoja statybos subjektų veiklą;

3)

kuria,  papildo, atnaujina Lietuvos  nacionalinę normatyvinių statybos

dokumentų sistemą, nustato tų dokumentų įteisinimo tvarką, tvirtina statybos

techninius reglamentus;

4)

nustato statinių projektavimo, statinių statybos, jų atidavimo naudoti ir

statinių naudojimo valstybinės priežiūros reikalavimus ir jos metodinius

principus;

5)

vykdo kitas Vyriausybės patvirtintuose nuostatuose nustatytas funkcijas.

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, be šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, gali

nustatyti papildomus valstybinės reikšmės  statinių  ir branduolinės

energetikos  statinių statybos reikalavimus.

24

straipsnis. Statybos valstybinė priežiūra

1.

Statinių projektavimo, statinių statybos, jų atidavimo naudoti, statinių

naudojimo ir griovimo valstybinę priežiūrą (toliau - statybos valstybinė

priežiūra) sudaro:

1)

leidimų statyti ar griauti statinius išdavimas bei atšaukimas;

2)

statinių statybos proceso priežiūra nuo statybos pradžios iki statinių

atidavimo naudoti ir statinių griovimo priežiūra;

3)

statinių statybos sustabdymas;

4)

statinių naudojimo priežiūra.

2.

Statybos valstybinę priežiūrą atlieka apskričių viršininkų administracijos

statybų valstybinės priežiūros tarnybos, kurių veiklos atitikimą šio įstatymo

nuostatoms tikrina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.

3.

Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija  savo  iniciatyva

arba specialių  reikalavimų valstybinės  priežiūros institucijų  teikimu  turi

teisę panaikinti  ar  pakeisti apskrities statybos  valstybinės priežiūros

tarnybos priimtus sprendimus, jei jie prieštarauja įstatymams, poįstatyminiams

aktams ar normatyviniams statybos dokumentams.

4.

Valstybės valdžios institucijos pagal joms įstatymų suteiktą kompetenciją

atlieka specialių reikalavimų valstybinę priežiūrą:

1)

nustatydamos specialias projektavimo sąlygas  ir kontroliuodamos, kaip jų

laikomasi;

2)

nustatyta tvarka dalyvaudamos atiduodant statinius naudoti.

5.

Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės

valdžios institucijos specialių reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų

ir apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros

tarnybos įgalioti pareigūnai turi teisę netrukdomi įeiti į statybos teritoriją

bei reikalauti pateikti visus statybos dokumentus.

6.

Statybos geodezinių tyrimų valstybinę

priežiūrą vykdo apskričių viršininkų administracijos žemėtvarkos ir geodezijos

tarnybos.

7.

Statybos inžinerinių geologinių tyrimų valstybinę priežiūrą vykdo Lietuvos

geologijos tarnyba.

8.

Specialistų, vykdančių statybos  ir  specialiųjų reikalavimų  valstybinės

priežiūros funkcijas,  atestavimo tvarką, reikalavimus ir vertinimo kriterijus

nustato  ta valstybės valdžios institucija, kuriai pavesta tą funkciją vykdyti.

9.

Statybos  valstybinės priežiūros tvarką  nustato Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

25

straipsnis. Statinių projektų ekspertizė. Statinių ekspertizė

1.

Visų valstybinės reikšmės statinių, visuomenės lėšomis statomų  statinių (pagal

Vyriausybės arba jos  įgaliotos valstybės valdžios institucijos patvirtintą

sąrašą), ypatingos svarbos  statinių, nurodytų šio įstatymo  11  straipsnio

antrojoje dalyje, taip pat statinių, kurių statyba susijusi su kelių apskričių

interesais, statinių projektų ekspertizė yra privaloma.

2.

Statinių ekspertizė atliekama Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės valdžios

institucijos ar apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės

priežiūros tarnybos reikalavimu, o nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo

darbų ir statinių, statomų tų vertybių apsaugos zonose - Kultūros vertybių

apsaugos departamento reikalavimu.

3.

Statinių projektų ekspertizės ir statinių ekspertizės atlikimo tvarką ir

reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios

institucija.

4.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų apsaugos zonų tvarkymo darbų statybų

projektų ekspertizės tvarką nustato Kultūros vertybių apsaugos departamentas.

5.

Valstybinės reikšmės statinių projektų privaloma ekspertizė turi būti atliekama

tik konkurso tvarka.

6.

Privalomai statinio projekto ir statinio ekspertizei vadovauja ekspertizės

vadovas, kuriam taikomi šio įstatymo 8 straipsnio  antrosios, trečiosios ir

ketvirtosios  dalių reikalavimai.

7.

Ekspertizės išlaidas atlygina statytojas (užsakovas).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

26

straipsnis. Statinio statybos techninė priežiūra

1.

Statinio statybos techninė priežiūra yra privaloma.

2.

Pagalbinių statinių, kurių statybos techninė priežiūra nebūtina,  sąrašą

tvirtina Vyriausybė arba jos  įgaliota valstybės valdžios institucija.

3.

Statinio statybos techninę priežiūrą organizuoja statytojas (užsakovas).

4.

Statinio statybos techninės priežiūros vykdymo tvarką reglamentuoja

normatyviniai statybos dokumentai.

27

straipsnis. Statinio statybos autorinė priežiūra

1.

Statinio statybos autorinę priežiūrą atlieka statybos projekto autoriai pagal

statytojo (užsakovo) ir projektuotojo sutartį.

2.

Valstybinės reikšmės statinių, ypatingos svarbos statinių,  nurodytų šio

įstatymo 11 straipsnio antrojoje dalyje, visuomenės lėšomis statomų statinių

(pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos

patvirtintą sąrašą), aplinkos apsaugos ir inžinerinių įrenginių, taip pat

nekilnojamosioms  kultūros  vertybėms  priskirtų  statinių tvarkymo darbų

autorinė priežiūra yra privaloma.

3.

Statinio statybos autorinės priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos

įgaliota valstybės valdžios institucija.

28

straipsnis. Visuomenės informavimas

1.

Apie detaliame plane numatytų statinių statybos pradžią  savivaldybių

vykdomosios  institucijos  privalo informuoti visuomenę per seniūnijas, vietinę

spaudą ir fizinių bei  juridinių asmenų prašymu teikti apie  ją  platesnę

informaciją.

2.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie gyvena, turi valdas  ar  buveinę  tai

savivaldybei  priklausančioje teritorijoje, gali reikšti pastabas ar teikti

siūlymus dėl numatomų statinių statybų, o dėl valstybės ir visuomenės tvarkomų

kelių tiesimo - visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nesvarbu, kokia jų

gyvenamoji vieta.

3.

Savivaldybės privalo per 20 dienų nuo raštiško pastabų ar siūlymų gavimo raštu

atsakyti pareiškėjui.

4.

Jeigu pareiškėjas nepatenkintas planuojama statyba, jis  turi  teisę  kreiptis

į teritorijos  detalų  planą patvirtinusią instituciją, o jei buvo pažeisti

įstatymai ar normatyvinių dokumentų privalomieji reikalavimai, - į teismą.

29

straipsnis. Statinio statybos sustabdymas

1.

Statinio, kuriam statyti išduotas leidimas, statyba gali būti sustabdyta

apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos

reikalavimu, nustačius, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė

statinio projekto, taip pat statybos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių

apsaugos normatyvinių dokumentų reikalavimus.

2.

Statytojas (užsakovas) ir rangovas privalo likviduoti nurodytus pažeidimus bei

jų padarinius ir gauti statybą sustabdžiusios institucijos raštišką sutikimą

tęsti statinio statybą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

30

straipsnis. Nebaigto statyti statinio perleidimas

1.

Nebaigto statyti statinio perleidimo kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui

sutartis gali būti notaro patvirtinta tik pateikus apskrities viršininko

administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos pažymą, kad statinys

statomas be esminių nukrypimų nuo suderinto bei patvirtinto projekto.

2.

Juridiniam ar fiziniam asmeniui, įsigijusiam nebaigtą statyti statinį, pereina

visos statytojo, gavusio leidimą šį statinį  statyti, prievolės ir teisės tik

perregistravus leidimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

X SKYRIUS

GRIOVIMAS

31

straipsnis. Statinio nugriovimas

1.

Baigti ir nebaigti statyti statiniai nugriaunami šiais atvejais:

1)

savininko noru;

2)

kitų juridinių, fizinių asmenų pasiūlymu savininkui sutikus;

3)

kai tai numatyta teritorijos detaliame plane arba kai jie trukdo valstybinės

reikšmės statyboms (abiem atvejais po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba

statinys paimamas visuomenės reikalams);

4)

kai jie liko be naudotojų ir toliau juos naudoti netikslinga;

5)

kai baigėsi laikino statinio naudojimo terminas;

6)

kai statiniai arba jų dalys fiziškai susidėvėjo ir kelia grėsmę žmonėms bei

aplinkai, o šis pavojus nepašalinamas per statybos valstybinės priežiūros

institucijų nustatytą laiką;

7)

kai jie pastatyti ar statomi pažeidžiant šį ar kitus įstatymus;

8)

kitais Civilinio kodekso nustatytais atvejais.

2.

Kai statinys griaunamas šio straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais

atvejais, savininkui turi būti atlyginta įstatymų ar Vyriausybės nustatyta

tvarka.

3.

Tam tikrais atvejais apskrities viršininko administracija kartu su atitinkama

savivaldybe, kai nevykdomi 29 straipsnyje nurodyti reikalavimai arba

netikslinga laikytis šio straipsnio pirmosios dalies 7 punkto, gali pateikti

ieškinį teismui dėl statinio perėmimo valstybės arba savivaldybės nuosavybėn

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

4.

Statinio nugriovimo tvarką reglamentuoja normatyviniai statybos dokumentai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32 straipsnis. Atsakomybė už įstatymo pažeidimus

Juridiniams

ir fiziniams asmenims, pažeidusiems  šį įstatymą, taikoma Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė.

33

straipsnis. Ginčų sprendimas

1.

Ginčus dėl statinių projektavimo, statinių statybos, jų atidavimo naudoti,

statinių naudojimo, nugriovimo ir statybos valstybinės priežiūros sprendžia

pagal savo kompetenciją apskrities viršininko administracijos statybos

valstybinės priežiūros tarnybos, Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės

valdžios institucija, teismas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Ginčai tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridinių ir fizinių

asmenų sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų  nustatyta  tvarka, jeigu  Lietuvos

Respublikos tarpvalstybinėse ar rangos sutartyse nenumatyta kitaip.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

34

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1996 m. rugsėjo 1 d., išskyrus 8 straipsnio

antrąją dalį, 11 straipsnio antrąją dalį, 11 straipsnio trečiosios dalies 1

punktą, 12 straipsnio antrąją dalį, 12 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą,

13 straipsnio pirmąją dalį, kurios įsigalioja nuo 1997 m. liepos 1 d.

2.

Šio įstatymo 11 straipsnio penktoji dalis,  12 straipsnio penktoji dalis, 13

straipsnio penktoji  dalis galioja tik tiems statiniams, kurie pradedami

projektuoti ir statyti po šio įstatymo įsigaliojimo.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                           ALGIRDAS BRAZAUSKAS

1 straipsnis. Įstatymo

paskirtis

1.

Šis įstatymas nustato

Lietuvos Respublikoje statomų statinių esminius reikalavimus, šių statinių

tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, atidavimo naudoti,

naudojimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų, dalyvaujančių

statybos procese, santykius ir valstybės valdžios institucijų veiklos principus

šioje srityje.

2.

Nekilnojamųjų kultūros

vertybių ir jų apsaugos zonų tvarkymo darbų reikalavimus nustato Nekilnojamųjų

kultūros vertybių apsaugos įstatymas ir šis įstatymas.

2 straipsnis. Pagrindinės

sąvokos

Šiame įstatyme vartojamos

pagrindinės sąvokos:

statyba - veikla, kurios

tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti), rekonstruoti, suremontuoti statinį;

ši sąvoka taip pat apima nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbus (pagal

tų darbų apibrėžimą, pateiktą Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos

įstatyme);

statinys - pastatas,

priestatas, tiesinys (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.), statinio sklypas

ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota,

nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius

ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Tai gyvenamieji namai, pramonės,

transporto, žemės ūkio, komercijos, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo,

kultūros, sporto, valstybės valdžios institucijų, visuomeninių organizacijų ir

kiti pastatai, taip pat tiltai, viadukai, pėsčiųjų perėjos, tuneliai,

vandentiekio bokštai, rezervuarai, hidrotechnikos įrenginiai, vandens ir

nuotekų valymo įrenginiai, pylimai, atraminės sienutės, keliai, gatvės,

aikštės, inžineriniai tinklai, monumentalios skulptūros ir kt.;

laikinas statinys -

statinys, kurį leidžiama pastatyti (sumontuoti, nutiesti) ne ilgiau kaip 5

metams, o leidimo terminui pasibaigus, jis turi būti nugriautas (išardytas)

arba perkeltas į kitą vietą;

projektavimas - veikla,

kurios tikslas, atlikus tyrimus, derinimus, parengti statinio projektą;

rekonstravimas - statybinė

veikla, kurios tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį;

remontas - statybinė veikla,

kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statinio techninę būklę pagal

statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus arba pagerinti statinio naudojimo

savybes;

statytojas (užsakovas) -

fizinis arba juridinis asmuo, kuris investuoja kapitalą į statybą ir kartu

atlieka užsakovo funkcijas (ar jas perduoda kitam fiziniam arba juridiniam

asmeniui);

projektuotojas - juridinis

asmuo - Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota įmonė,

kurios įstatuose numatyta statinių projektavimo veikla; fizinis asmuo,

juridinio asmens teisių neturinti įmonė - individuali (personalinė), ūkinė

bendrija, nustatyta tvarka įsigiję patentą šiai veiklai; statybos mokslo

įstaigos ir aukštųjų mokyklų statybos profilio padaliniai; užsienio valstybės

projektavimo firma;

rangovas - juridinis asmuo -

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota įmonė, kurios

įstatuose numatyta statybos veikla; fizinis asmuo, juridinio asmens teisių

neturinti įmonė - individuali (personalinė), ūkinė bendrija, nustatyta tvarka

įsigiję patentą šiai veiklai; užsienio valstybės statybos firma;

statybinės medžiagos -

gamtinės arba pramoniniu ar kitu būdu pagamintos medžiagos, naudojamos

statybai;

statybos gaminiai -

pramoniniu būdu gaminami ir stacionariai naudojami gaminiai, kurie patenka į

rinką (statybinės medžiagos, elementai, pavienės ar sukomplektuotos statinių ir

įrenginių dalys);

statybos dirbiniai -

nepramoniniu būdu (dirbtuvėse ar statybos aikštelėse) pagaminti gaminiai;

visuomenės lėšos - valstybės

ar savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo bei kitų valstybinių

fondų lėšos; valstybės vardu ar pagal jos garantijas gauti kreditai; užsienio

valstybių teikiama ekonominė parama; valstybės vardu gauta labdara ar kita

parama; įmonių, įstaigų ir organizacijų pajamos, gautos iš ūkinės veiklos

(finansuojamos iš valstybės arba savivaldybių biudžetų ar valstybinių fondų)

arba gautos nusavinus ar perleidus jų turtą;

valstybinės reikšmės

statiniai - statiniai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame

sąraše;

normatyvinis statybos

dokumentas - dokumentas, kuris nustato statinio projektavimo, statybos,

statinio atidavimo naudoti, naudojimo ir griovimo reikalavimus, taisykles,

bendruosius principus ir charakteristikas. Terminas "normatyvinis statybos

dokumentas" apima terminus: "statybos techninis reglamentas",

"statybos taisyklės", "statybos (projektavimo) techninės

sąlygos", "standartas", "rekomendacijos",

"metodiniai nurodymai";

statybos techninis

reglamentas - normatyvinis dokumentas, kuris nustato privalomus statybos

techninius reikalavimus;

specialūs reikalavimai -

valstybės valdžios institucijų pagal įstatymų joms suteiktą kompetenciją

normatyvinių dokumentų nustatyti privalomi aplinkos apsaugos, nekilnojamųjų

kultūros vertybių apsaugos, higienos, priešgaisrinės apsaugos, darbo saugos,

branduolinės energetikos saugos ir kiti reikalavimai, susiję su įvairiomis

žmonių veiklos sritimis (tarp jų su projektavimu, statyba, statinių atidavimu

naudoti, statinių naudojimu ir nugriovimu);

projektavimo techninės

sąlygos - reikalavimai prijungti statinį ir statybos sklypą prie bendro

naudojimo inžinerinių tinklų ar transporto komunikacijų arba juos tiesti;

projektavimo specialios

sąlygos - valstybės valdžios institucijų ir savivaldos vykdomųjų institucijų

specialius reikalavimus nustatančios sąlygos, kurios parengiamos tik tuo

atveju, kai nėra atitinkamų normatyvinių dokumentų ar kai tie reikalavimai

priklauso nuo statinio ir statybos sklypo konkrečios vietos ir jo aplinkos;

statinio projektas -

normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyta kompleksinė

techninė dokumentacija (tekstas, skaičiavimai, brėžiniai), skirta statinio

statybai įteisinti ir statyti.

3 straipsnis. Statytojo

teisė

1.

Statytojo teisę Lietuvos

Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai

asmenys.

2.

Ši teisė realizuojama,

kai:

1) turimas sklypas, įsigytas

nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise;

2) yra nustatyta tvarka

parengtas ir suderintas statinio projektas;

3) nustatyta tvarka gautas

leidimas statyti.

3.

Šio straipsnio antrosios

dalies reikalavimai netaikomi remontuojant statinį, jei:

1) nekeičiamos,

nestiprinamos statinio konstrukcijos;

2) nekeičiamas fasadas;

3) nekeičiama statinio ar jo

patalpų paskirtis;

4) nekeičiami ir

nemontuojami nauji technologiniai bei kiti įrenginiai, nepertvarkomos statinio

bendrosios inžinerinės sistemos.

4.

Šio straipsnio trečiojoje

dalyje nurodytiems remonto darbams neprivalomi šio įstatymo III ir IV bei VI ir

VII skyrių reikalavimai.

4 straipsnis. Statinio ir

statybos sklypo reikalavimai

1.

Statinys turi būti

pastatytas taip, kad:

1) nekeltų pavojaus žmonių

gyvybei, sveikatai, aplinkai;

2) jo architektūra atitiktų

statinio paskirtį ir derėtų prie kraštovaizdžio;

3) būtų nepažeistos

nekilnojamosios kultūros vertybės;

4) būtų patvarus ir

atsparus;

5) būtų numatytos gamtos ir

energijos išteklių taupymo, priešgaisrinės apsaugos, civilinės saugos ir turto

apsaugos techninės priemonės;

6) būtų galima prieiti prie

visų statinio dalių apžiūrai ir remontui atlikti.

2.

Statinys turi būti

pastatytas taip, kad invalidai ir senyvi žmonės galėtų patekti į jiems skirtas

patalpas (nustatytas statybos techniniuose normatyviniuose dokumentuose) ir

jomis naudotis.

3.

Statinys, kurio statyba

finansuojama visuomenės lėšomis, turi būti statomas taip, kad jo statybos ir

naudojimo išlaidos būtų kuo mažesnės.

4.

Statinys turi būti taip

statomas ir pastatytas, o jo sklypas taip tvarkomas, kad statybos metu ir

naudojant pastatytą statinį, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos,

kurias jie turėjo iki statybos pradžios, būtų išsaugotos arba pakeistos pagal

statybos techninių ir specialių reikalavimų normatyvinių dokumentų nuostatas.

Šios sąlygos yra:

1) esamų statinių būklės ir

naudojimo išsaugojimas;

2) galimybė patekti į

valstybės ir visuomenės tvarkomus viešuosius kelius;

3) galimybė naudotis

vandentiekiu, kanalizacija, elektros ir šilumos energija, dujomis bei ryšio ir

kitomis inžinerinėmis priemonėmis;

4) patalpų, skirtų žmonėms

gyventi, natūralus norminis apšvietimas;

5) apsauga nuo keliamo triukšmo,

vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingo spinduliavimo;

6) apsauga nuo oro, vandens

ar dirvožemio teršimo;

7) hidrotechnikos ir

melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų užtvindyta teritorija.

5.

Jei pažeidžiami trečiųjų

asmenų turtiniai interesai, šiems asmenims turi būti atlyginama Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

II SKYRIUS

STATYBOS

TECHNINIS NORMAVIMAS

5 straipsnis. Techninio

normavimo teisiniai pagrindai ir pagrindiniai principai.

Techninio

normavimo dokumentų sistema

1.

Statybų techninio

normavimo teisinius pagrindus sudaro šis įstatymas ir poįstatyminiai aktai.

2.

Lietuvos Respublikos

nacionalinė normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema turi

neprieštarauti Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų (jei Lietuva yra

jų narė) normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos principams ir

reikalavimams.

3.

Normatyvinių statybos

techninių dokumentų sistemą sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų

valstybės valdžios institucijų, kitų įstaigų ir organizacijų (mokslo, mokymo,

visuomeninių) bei įmonių, bendrovių, asociacijų nustatyta tvarka patvirtintų ar

priimtų normatyvinių techninių dokumentų, reglamentuojančių statinių

projektavimą, jų statybą, statinių atidavimą naudoti ir jų naudojimą, visuma.

6 straipsnis. Normatyviniai

statybos techniniai dokumentai

1.

Normatyviniai statybos

techniniai dokumentai yra privalomieji ir juos papildantys - laisvai

pasirenkami.

2.

Privalomieji statybos

techniniai dokumentai yra Vyriausybės įgaliotos valstybės valdžios institucijos

patvirtinti statybos techniniai reglamentai.

3.

Visi kiti normatyviniai

statybos techniniai dokumentai (standartai, taisyklės, techninės sąlygos,

rekomendacijos, metodiniai nurodymai) yra laisvai pasirenkami. Laisvai

pasirenkamas normatyvinis dokumentas tampa privalomuoju, jei tai nurodoma

atitinkamų valstybės valdžios institucijų dokumentuose, reglamentuose,

sutartyse.

4.

Normatyvinių statybos

techninių dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos

įgaliota valstybės valdžios institucija.

5.

Normatyvinius dokumentus,

nustatančius specialius reikalavimus, susijusius su projektavimu, statinių

statyba, jų atidavimu naudoti ir statinių naudojimu, tvirtina atitinkamas

ministras kartu su Vyriausybės įgaliota valstybės valdžios institucija.

7 straipsnis. Tarptautinių

organizacijų ir užsienio valstybių normatyvinių statybos

techninių

dokumentų taikymas

1.

Lietuvos Respublikoje

gali būti taikomi tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių statybos

techniniai normatyviniai dokumentai:

1) tarptautinių organizacijų

normatyvinių dokumentų naudojimo;

2) užsienio valstybių

(nacionaliniai) - pagal valstybių susitarimus;

3) užsienio valstybių

organizacijų - pagal tų organizacijų ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų

susitarimus.

2.

Šiame straipsnyje

nurodytų statybą reglamentuojančių normatyvinių dokumentų įteisinimo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios

institucija.

III SKYRIUS

PAGRINDINĖS

STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS SRITYS

8 straipsnis. Statybos

techninės veiklos pagrindinės sritys

1.

Statybos techninės

veiklos pagrindinės sritys yra:

1) statinio projektavimas ir

autorinė priežiūra;

2) statinio projekto ir

statinio ekspertizė;

3) vadovavimas statinio

statybos darbams;

4) statinio statybos

techninė priežiūra.

2.

Pagrindinėms statybos

techninės veiklos sritims gali vadovauti ir atlikti toms sritims priskirtas

funkcijas tik atestuoti specialistai, turintys specialų techninį išsilavinimą

ir profesinį patyrimą.

3.

Specialistų, dirbančių

pagrindinėse statybos techninės veiklos srityse, atestavimo tvarką nustato

Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.

4.

Nustatyta tvarka

atestuoti asmenys, dirbantys pagrindinėse statybos techninės veiklos srityse,

už priskirtų funkcijų tinkamą atlikimą atsako pagal įstatymus.

IV SKYRIUS

STATYBOS PROCESO

DALYVIAI, JŲ PAREIGOS IR TEISĖS

9 straipsnis. Statybos

proceso dalyviai

Statybos proceso dalyviai

yra:

1) statytojas (užsakovas);

2) projektuotojas;

3) statybos rangovas (toliau

4) statinio statybos

techninis prižiūrėtojas;

5) statybos medžiagų bei

statybos gaminių gamintojas ir prekybininkas.

10 straipsnis. Statytojo

(užsakovo) pareigos ir teisės

1.

Statytojas (užsakovas)

privalo:

1) gauti iš savivaldos

vykdomųjų institucijų, kitų institucijų nustatytas projektavimo technines ir

specialias sąlygas;

2) atlikti statinio statybos

sklypo ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali daryti neigiamą

poveikį, normatyvinių dokumentų nustatytus tyrimus;

3) turėti nustatyta tvarka

parengtą, suderintą ir patvirtintą statinio projektą (iki tvirtinimo atlikti

projekto privalomą ekspertizę) pagal normatyvinių statybos dokumentų

reikalavimus;

4) esant būtinybei

(pasikeitus normatyvinių statybos dokumentų reikalavimams) pataisyti statinio

projektą ir jo pakeitimus įforminti nustatyta tvarka;

5) gauti apskrities

viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą

statyti statinį;

6) organizuoti statinio

statybą ir ją finansuoti sutartyje numatytu laiku ir sąlygomis;

7) organizuoti ir atlikti

statinio statybos techninę priežiūrą;

8) sudaryti sutartį su

projektuotoju atlikti autorinę statinio statybos priežiūrą (jei tai nustato

normatyviniai dokumentai);

9) užsakyti nustatyta tvarka

padaryti nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų kontrolines geodezines

nuotraukas;

10) atlyginti sutarčių

šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar savivaldybei

atsiradusius dėl statytojo (užsakovo) kaltės nuostolius: dėl sutartinių

įsipareigojimų nevykdymo (arba netinkamo vykdymo), projekto ir normatyvinių

dokumentų pažeidimo, blogos statinio statybos padarinių, tyčinės arba

neatsargios veiklos (neveikimo), taip pat dėl vienašalio sutartinių

įsipareigojimų vykdymo nutraukimo ir dėl neteisėtų veiksmų (sprendimų ir

nurodymų);

11) nustatyta tvarka

organizuoti baigto statyti statinio priėmimą naudoti;

12) teisiškai įregistruoti

priimtą naudoti statinį;

13) suteikti užsienio

valstybių firmoms (projektuotojams, rangovams) iki sutarčių pasirašymo su jomis

informaciją apie šį ir kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius su statyba

susijusius įstatymus, poįstatyminius aktus ir normatyvinius statybos techninius

dokumentus.

2.

Statytojas (užsakovas)

turi teisę:

1) pasirinkti projektavimo

būdą (užsakyti parengti statinio projektą projektuotojui arba rangovui) ir

statybos būdą (rangos arba ūkio);

2) pasirinkti projektuotojus

ir rangovus savo nuožiūra arba konkurso tvarka, o statiniams, kurių statyba

finansuojama visuomenės lėšomis, Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) nustatyti kartu su

projektuotoju statinio projekto rengimo stadijas, projekto detalumo laipsnį ir

parengimo terminus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

11 straipsnis. Projektuotojo

pareigos ir teisės

1.

Statinio projektą gali

rengti kiekviena Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose

numatyta statybos projektavimo veikla; fizinis asmuo, neturinti juridinio

asmens teisių įmonė - individuali (personalinė), ūkinė bendrija, nustatyta

tvarka įsigiję patentą šiai veiklai; statybos mokslo įstaigos ir aukštųjų

mokyklų statybos profilio padaliniai; užsienio valstybės projektavimo firma,

turinti savo šalies institucijų išduotus atestacijos dokumentus.

2.

Statinių (pagal Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą), kuriuose įvykus avarijoms gali

būti daug žmonių aukų, taip pat kuriuose vyksta pavojinga žmonių sveikatai ir

aplinkai veikla (toliau - ypatingos svarbos statiniai) projektus gali rengti

Lietuvos Respublikoje įregistruota projektavimo verslo įmonė arba užsienio

valstybės projektavimo firma, gavusios šios veiklos atestatą Lietuvos

Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos

nustatyta tvarka.

3.

Projektuotojas privalo:

1) paskirti statinio

projekto vadovą, kuriam taikomi šio įstatymo 8 straipsnio antrosios, trečiosios

ir ketvirtosios dalių reikalavimai;

2) vykdyti sutartinius

įsipareigojimus, parengti statinio projektą taip, kad jis atitiktų Lietuvos

Respublikos įstatymų, teritorijų planavimo dokumentų, statybos ir kitų

normatyvinių dokumentų privalomus reikalavimus ir nustatytas projektavimo

technines ir specialias sąlygas;

3) suderinti statinio

projektą nustatyta tvarka, pataisęs jį pagal statytojo (užsakovo), projektavimo

technines ir specialias sąlygas nustačiusių institucijų bei subjektų ir

savivaldos vykdomųjų institucijų pastabas, jei jos pagrįstos normatyvinių

statybos techninių dokumentų reikalavimais;

4) pataisyti statinio

projektą pagal privalomas ekspertizės pastabas;

5) užsakovui pageidaujant,

atlikti statinio statybos autorinę priežiūrą pagal sutartį;

6) dalyvauti statinį

atiduodant naudoti;

7) atlyginti sutarčių

šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar savivaldybei

nuostolius, atsiradusius dėl projektuotojo kaltės - dėl sutartinių

įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo), normatyvinių dokumentų pažeidimo,

blogo projekto padarinių, tyčinės arba neatsargios veiklos (neveikimo), taip

pat dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo vienašalio nutraukimo.

4.

Projektuotojas (jo

įgaliotas specialistas) statybos metu turi teisę:

1) patekti į statybos

teritoriją, patikrinti, kaip laikomasi projekto, ir apie tai įrašyti į statybos

darbų žurnalą;

2) reikalauti sustabdyti

statybos ir montavimo darbus, jeigu šie darbai atliekami nesilaikant projekto

arba nustatoma avarijos grėsmė, ir pranešti apie tai apskrities viršininko

administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybai.

5.

Projektuotojui tenka

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji

atsakomybė už blogų projektų padarinius statybos metu ir per projektavimo

sutartyje nustatytą garantinį laiką (kurio pradžia skaičiuojama nuo statinio

atidavimo naudoti dienos), bet ne trumpesnį kaip:

1) statinių - 5 metai;

2) paslėptų statinio

elementų (konstrukcijų, vamzdynų) - 10 metų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

12 straipsnis. Rangovo

pareigos ir teisės

1.

Statybos rangovu gali

būti kiekviena Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose

numatyta statybos veikla; fizinis asmuo, neturinti juridinio asmens teisių

įmonė - individuali (personalinė), ūkinė bendrija, nustatyta tvarka įsigiję

patentą; užsienio valstybės statybos firma, turinti savo šalies institucijų išduotus

atestacijos dokumentus.

2.

Ypatingos svarbos

statinius, nurodytus šio įstatymo 11 straipsnio antrojoje dalyje, statyti gali

tiktai Lietuvos Respublikoje įregistruota statybos verslo įmonė ar užsienio

valstybės statybos firma, gavusios šios veiklos atestatą Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos nustatyta tvarka.

3.

Rangovas privalo:

1) paskirti statybos vadovą,

kuriam taikomi šio įstatymo 8 straipsnio antrosios, trečiosios ir ketvirtosios

dalių reikalavimai;

2) vykdyti sutartinius

įsipareigojimus;

3) parengti statinio

statybos darbų vykdymo projektą, statyti pagal statinio projektą, laikantis

statybos ir kitų normatyvinių dokumentų reikalavimų, projektavimo ir statybos

sąlygų, apskrities viršininko statybos valstybinės priežiūros tarnybos ir

specialių reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų, autorinės priežiūros

atlikėjų ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo nurodymų;

4) įrengti prie statybos

aikštelės stendą, kuriame turi būti paskelbti informaciniai duomenys apie

statybą;

5) garantuoti saugų darbą,

priešgaisrinę ir aplinkos apsaugą bei darbo higieną statybos aikštelėje, taip

pat gretimos aplinkos apsaugą ir greta statybos aikštelės gyvenančių,

dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų

sukeliamų pavojų ir nepažeisti trečiųjų asmenų interesų, nurodytų šio įstatymo

4 straipsnio ketvirtojoje dalyje;

6) įforminti normatyvinių

statybos dokumentų nurodytą statinio statybos atlikimo dokumentaciją ir

perduoti ją statytojui (užsakovui); jei šią dokumentaciją rangovas praranda,

jis turi savo lėšomis ją atkurti, atlikti konstrukcijų tyrimus bei paslėptų

darbų atidengimą;

7) dalyvauti statinį

atiduodant naudoti;

8) atlyginti sutarčių

šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar savivaldybei

nuostolius, atsiradusius dėl rangovo kaltės - dėl sutartinių įsipareigojimų

nevykdymo (netinkamo vykdymo), projektų ir normatyvinių dokumentų pažeidimo,

blogos statybos padarinių, tyčinės arba neatsargios veiklos (neveikimo), taip

pat dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo vienašalio nutraukimo.

4.

Rangovas turi teisę:

1) konkurso tvarka arba savo

nuožiūra pasirinkti subrangovus, jeigu to nedraudžia statybos rangos sutartis;

2) gauti iš statytojo

(užsakovo) apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės

priežiūros tarnybos išduotą leidimą statyti, tyrimų dokumentaciją, statinio

projektą, jo patvirtinimo dokumentą, projektavimo technines ir specialias

sąlygas bei statinio statybos sąlygas, statybinių medžiagų, statybos gaminių,

dirbinių ir įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus ir kitus duomenis bei

informaciją, reikalingą sutarties sąlygoms vykdyti;

3) vykdyti kitų statybos

proceso dalyvių funkcijas, išskyrus statinio statybos techninę priežiūrą ir

privalomąją statinio projekto ar statinio ekspertizę.

5.

Rangovui tenka Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji

atsakomybė už blogai atliktų statybos darbų padarinius statybos metu ir per

rangos sutartyje nustatytą statinio garantinį laiką (kurio pradžia skaičiuojama

nuo statinio atidavimo naudoti dienos), bet ne trumpesnį kaip:

1) statinių - 5 metai;

2) paslėptų statinio

elementų (konstrukcijų, vamzdynų) - 10 metų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

13 straipsnis. Statinio

statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės

1.

Statinio statytojas

(užsakovas) skiria statinio statybos techninį prižiūrėtoją, kuriam taikomi šio

įstatymo 8 straipsnio antrosios, trečiosios ir ketvirtosios dalių reikalavimai.

2.

Statinio statybos

techninis prižiūrėtojas privalo:

1) tikrinti, kad statyba

būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statyboje naudojamų

statybinių medžiagų, statybos gaminių ir dirbinių bei įrenginių kokybę ir

neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio statybos projekto, statybos

ir kitų normatyvinių dokumentų privalomųjų reikalavimų ir nepateikti kokybę

patvirtinantys dokumentai;

2) tikrinti atliktų statybos

ir montavimo darbų kokybę ir jų kiekius, rekomenduoti statytojui (užsakovui),

kad būtų apmokėta rangovui už atliktus darbus, jei dėl jų nėra pastabų;

3) tikrinti ir priimti

paslėptus statybos bei montavimo darbus, dalyvauti išbandant ir priimant

inžinerinius tinklus, instaliacijas, įrenginius, konstrukcijas;

4) kartu su rangovu rengti

statinio atidavimo naudoti dokumentaciją ir dalyvauti priimant naudoti statinį.

3.

Statinio statybos

techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti, įrašydamas į statybos darbų

žurnalą:

1) kad statybos vadovas

pateiktų atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų statybinių medžiagų,

statybos gaminių ir dirbinių bei įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus;

2) kad statybos rangovas

pašalintų statinio projekto ar statybos ir kitų normatyvinių dokumentų

reikalavimų pažeidimus;

3) kad statybos rangovas

ištaisytų blogai atliktus statybos ir montavimo darbus;

4) kad būtų nutraukti

statybos ir montavimo darbai, jeigu jie kelia pavojų žmonėms bei aplinkai, ir

apie tai informuoti apskrities administracijos statybos valstybinės priežiūros

tarnybą ir statytoją (užsakovą).

4.

Statinio statybos

techninės priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės

valdžios institucija.

5.

Statinio statybos

techniniam prižiūrėtojui tenka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė už statinio projekto

pažeidimą, už priimtų blogai atliktų statybos darbų padarinius statybos metu ir

per rangos sutartyje nustatytą statinio garantinį laiką, kuris nurodytas šio

įstatymo 12 straipsnio penktojoje dalyje.

14 straipsnis. Statybinių

medžiagų ir statybos gaminių bei dirbinių  gamintojai ir

prekybininkai

1.

Įmonės, gaminančios

statybines medžiagas ir statybos gaminius bei dirbinius, atsako už jų

laikančios galios atitikimą ir kitus techninius rodiklius, kurie nurodyti

kokybės sertifikatuose.

2.

Statybinių medžiagų ir

statybos gaminių sertifikavimo įstaigų ir bandymų laboratorijos privalo būti

akredituotos. Akreditavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba

jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos.

3.

Prekiauti statybinėmis

medžiagomis ir statybos gaminiais turi teisę įmonės, įregistruotos Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

4.

Prekybos veiklą

reguliuoja ir prekybininkų atsakomybę nustato Prekybos įstatymas.

V SKYRIUS

STATINIŲ

NAUDOTOJAI

15 straipsnis. Statinių

naudotojų pareigos ir teisės

1.

Statinių naudotojai yra

statinių savininkai, nuomininkai bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, įgiję

teisę naudotis statiniu.

2.

Naudotojai privalo:

1) laikytis statinių

naudojimo taisyklių, priešgaisrinės apsaugos, aplinkos apsaugos, higienos ir

nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalavimų;

2) naudoti statinį (jo

patalpas) pagal paskirtį, tinkamai jį prižiūrėti, prireikus jį remontuoti;

3) laiku atlikti periodines

profilaktines statinių apžiūras;

4) nustatyta tvarka gauti

apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos

leidimus pastatams rekonstruoti, remontuoti, paskirčiai pakeisti ar nugriauti;

5) suremontuoti,

rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia

pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui arba gali sukelti pavojingas gamtai

situacijas ar nelaimes.

3.

Šio straipsnio antrosios

dalies 5 punkte nustatytą prievolę statinį nugriauti gali atlikti tik statinio

savininkas.

4.

Statinių naudotojai turi

teisę naudoti statinį tik pagal jo paskirtį ir tik po to, kai baigtas statinys

nustatyta tvarka priimtas naudoti.

5.

Statinių savininkų

(nuomotojų) ir nuomininkų santykius reguliuoja jų tarpusavio sutartys ir

Lietuvos Respublikos įstatymai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

VI SKYRIUS

STATINIO

PROJEKTAVIMAS

17 straipsnis. Statinio

projekto derinimas ir tvirtinimas

1.

Statinio projektą

tvirtina statytojas (užsakovas).

2.

Iki statinio projekto

tvirtinimo projektas turi būti nustatyta tvarka suderintas:

1) su statinio projektavimo

technines ir specialias sąlygas nustačiusiomis institucijomis ir subjektais;

2) su savivaldos

vykdomosiomis institucijomis;

3) su Aplinkos apsaugos

ministerija (tais atvejais, kai pagal nustatytą tvarką statinio projekte turi

būti atliktas pirminis ir išsamus poveikio aplinkai vertinimas);

4) su Kultūros vertybių

apsaugos departamentu (nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų projektai

arba tų vertybių apsaugos zonose statomų statinių projektai).

3.

Tais atvejais, kai

statybos projekte negalima įvykdyti statybos techninių reglamentų reikalavimų

ar nustatytų atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose specialių reikalavimų, turi

būti numatytos techninės priemonės nukrypimams nuo tų reikalavimų kompensuoti,

suderintos su techninius reglamentus ar specialius reikalavimus nustatančius

normatyvinius dokumentus patvirtinusiomis institucijomis.

4.

Statinių projektai,

kuriems yra privaloma statybos projekto ekspertizė, tvirtinami tik esant

teigiamai šios ekspertizės galutinei išvadai.

5.

Statinių projektų

derinimo ir tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės

valdžios institucija.

VII SKYRIUS

STATYBOS DARBŲ VYKDYMAS IR STATINIO

ATIDAVIMAS

NAUDOTI

18 straipsnis.

Leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti ir griauti  išdavimas

1.

Statiniai

Lietuvos Respublikoje gali būti statomi arba griaunami tiktai gavus apskrities

viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą

statyti, rekonstruoti, remontuoti (toliau - statyti) ar griauti. Pagalbinių

statinių ir darbų, kuriems statyti nereikia leidimo, sąrašą tvirtina Vyriausybė

arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.

2.

Leidimus

statyti ir griauti statinius, priskirtus nekilnojamosioms kultūros vertybėms,

taip pat statyti statinius tų vertybių apsaugos zonose išduoda apskrities

viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnyba tik po to,

kai Kultūros vertybių apsaugos departamentas išduoda leidimą šiems darbams.

3.

Leidimą

statyti ar griauti apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės

priežiūros tarnyba išduoda tik po to, kai nustato, kad:

1) statyba ar

griovimas atitinka įstatymų, poįstatyminių teisinių aktų ir statybos bei kitų

normatyvinių dokumentų reikalavimus;

2) projektas

atitinka detalaus teritorijos plano reikalavimus ir yra suderintas bei

patvirtintas nustatyta tvarka (atlikus jo privalomą ekspertizę).

4.

Leidimą

statyti ar griauti gali atšaukti apskrities viršininkas tik tais atvejais:

1) kai

visuomenės reikalams įstatymų nustatyta tvarka paimamas žemės sklypas (jo

dalis);

2) teismo

sprendimu, jei leidimas statyti ar griauti išduotas pažeidžiant įstatymą ar

nustatytą leidimų išdavimo tvarką;

3) kai nustatyta

tvarka neištaisius nukrypimų nuo patvirtinto statinio projekto nusprendžiama

paimti statinį valstybės ar savivaldybės nuosavybėn.

5.

Dėl leidimo atšaukimo

statytojui padaryta žala turi būti atlyginta Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka.

6.

Leidimų statyti ar

griauti išdavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios

institucija.

7.

Statomų ir griaunamų

statinių apskaitą ir registrą tvarko apskrities viršininko administracijos

statybos valstybinės priežiūros tarnyba.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

19 straipsnis. Statybos

rangos sutartys

1.

Rangos sutartis yra

pagrindinis teisinis dokumentas, nustatantis statytojo (užsakovo) ir statybos

rangovo tarpusavio santykius, atsiskaitymo tvarką ir formas, turtinę atsakomybę

ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

2.

Kai statoma visuomenės

lėšomis, statybos rangos sutartys sudaromos Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.

Kilus ginčui dėl

sutarties vykdymo, šalys turi jį spręsti tarpusavio konsultacijose arba

tarpininkaujant tretiesiems asmenims. Jeigu taip išspręsti ginčo nepavyksta,

šalys perduoda ginčą spręsti teismui ta tvarka, kurią jos yra nustačiusios

sutartyje arba dėl kurios susitaria vėliau.

20 straipsnis. Statybinės

medžiagos, statybos gaminiai, dirbiniai ir įrenginiai

Statybinės medžiagos,

statybos gaminiai, dirbiniai ir įrenginiai privalo turėti kokybę

patvirtinančius sertifikatus. Tipizavimo, žymėjimo, sertifikavimo ir naudojimo

sąlygas bei sertifikavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos valstybės

valdžios institucijos.

21 straipsnis. Statinių

priėmimas naudoti ir jų naudojimas

1.

Statiniai, kurių statybai

reikalingas leidimas, priimami naudoti tik atlikus visus statinio projekte

numatytus darbus ir įvykdžius projektavimo technines ir specialias sąlygas,

atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų bandymus bei padarius

kontrolines geodezines nuotraukas.

2.

Pastatytų statinių

priėmimo naudoti tvarką ir reikalavimus reglamentuoja normatyviniai statybos

dokumentai.

3.

Statinį galima naudoti

tik įvykdžius šio straipsnio pirmosios dalies reikalavimus.

4.

Priimti naudoti statiniai

turi būti įregistruoti. Registravimo tvarką nustato įstatymai ir poįstatyminiai

aktai.

VIII SKYRIUS

AVARIJA

23 straipsnis. Statybos

valstybinis reguliavimas

1.

Lietuvos Respublikoje

valstybės interesams statybos srityje atstovauja Vyriausybės įgaliota valstybės

valdžios institucija, kuri įgyvendindama valstybės statybos politiką:

1) formuoja gyvenamojo būsto

ir viso statybos komplekso bei vietinių statybinių medžiagų gamybos plėtojimo

strategiją;

2) ekonominiais ir

teisiniais metodais reguliuoja statybos subjektų veiklą;

3) kuria, papildo, atnaujina

Lietuvos nacionalinę normatyvinių statybos dokumentų sistemą, nustato tų

dokumentų įteisinimo tvarką, tvirtina statybos techninius reglamentus;

4) nustato statinių

projektavimo, statinių statybos, jų atidavimo naudoti ir statinių naudojimo

valstybinės priežiūros reikalavimus ir jos metodinius principus;

5) vykdo kitas Vyriausybės

patvirtintuose nuostatuose nustatytas funkcijas.

2.

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė, be šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, gali nustatyti papildomus

valstybinės reikšmės statinių ir branduolinės energetikos statinių statybos

reikalavimus.

24 straipsnis. Statybos

valstybinė priežiūra

1.

Statinių projektavimo,

statinių statybos, jų atidavimo naudoti, statinių naudojimo ir griovimo

valstybinę priežiūrą (toliau - statybos valstybinė priežiūra) sudaro:

1) leidimų statyti ar

griauti statinius išdavimas bei atšaukimas;

2) statinių statybos proceso

priežiūra nuo statybos pradžios iki statinių atidavimo naudoti ir statinių

griovimo priežiūra;

3) statinių statybos

sustabdymas;

4) statinių naudojimo

priežiūra.

2.

Statybos valstybinę

priežiūrą atlieka apskričių viršininkų administracijos statybų valstybinės

priežiūros tarnybos, kurių veiklos atitikimą šio įstatymo nuostatoms tikrina

Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.

3.

Vyriausybė arba jos

įgaliota valstybės valdžios institucija savo iniciatyva arba specialių

reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų teikimu turi teisę panaikinti ar

pakeisti apskrities statybos valstybinės priežiūros tarnybos priimtus

sprendimus, jei jie prieštarauja įstatymams, poįstatyminiams aktams ar

normatyviniams statybos dokumentams.

4.

Valstybės valdžios

institucijos pagal joms įstatymų suteiktą kompetenciją atlieka specialių

reikalavimų valstybinę priežiūrą:

1) nustatydamos specialias

projektavimo sąlygas ir kontroliuodamos, kaip jų laikomasi;

2) nustatyta tvarka

dalyvaudamos atiduodant statinius naudoti.

5.

Vyriausybės

arba jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos specialių reikalavimų

valstybinės priežiūros institucijų ir apskrities viršininko administracijos

statybos valstybinės priežiūros tarnybos įgalioti pareigūnai turi teisę

netrukdomi įeiti į statybos teritoriją bei reikalauti pateikti visus statybos

dokumentus.

6.

Statybos

geodezinių tyrimų valstybinę priežiūrą vykdo apskričių viršininkų

administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos.

7.

Statybos inžinerinių

geologinių tyrimų valstybinę priežiūrą vykdo Lietuvos geologijos tarnyba.

8.

Specialistų, vykdančių

statybos ir specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros funkcijas,

atestavimo tvarką, reikalavimus ir vertinimo kriterijus nustato ta valstybės

valdžios institucija, kuriai pavesta tą funkciją vykdyti.

9.

Statybos valstybinės

priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

25 straipsnis. Statinių

projektų ekspertizė. Statinių ekspertizė

1.

Visų valstybinės reikšmės

statinių, visuomenės lėšomis statomų statinių (pagal Vyriausybės arba jos

įgaliotos valstybės valdžios institucijos patvirtintą sąrašą), ypatingos

svarbos statinių, nurodytų šio įstatymo 11 straipsnio antrojoje dalyje, taip

pat statinių, kurių statyba susijusi su kelių apskričių interesais, statinių

projektų ekspertizė yra privaloma.

2.

Statinių ekspertizė

atliekama Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos ar

apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos

reikalavimu, o nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų ir statinių,

statomų tų vertybių apsaugos zonose - Kultūros vertybių apsaugos departamento

reikalavimu.

3.

Statinių projektų

ekspertizės ir statinių ekspertizės atlikimo tvarką ir reikalavimus nustato

Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.

4.

Nekilnojamųjų kultūros

vertybių ir jų apsaugos zonų tvarkymo darbų statybų projektų ekspertizės tvarką

nustato Kultūros vertybių apsaugos departamentas.

5.

Valstybinės reikšmės

statinių projektų privaloma ekspertizė turi būti atliekama tik konkurso tvarka.

6.

Privalomai statinio

projekto ir statinio ekspertizei vadovauja ekspertizės vadovas, kuriam taikomi

šio įstatymo 8 straipsnio antrosios, trečiosios ir ketvirtosios dalių

reikalavimai.

7.

Ekspertizės išlaidas

atlygina statytojas (užsakovas).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

26 straipsnis. Statinio

statybos techninė priežiūra

1.

Statinio statybos

techninė priežiūra yra privaloma.

2.

Pagalbinių statinių,

kurių statybos techninė priežiūra nebūtina, sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos

įgaliota valstybės valdžios institucija.

3.

Statinio statybos

techninę priežiūrą organizuoja statytojas (užsakovas).

4.

Statinio statybos

techninės priežiūros vykdymo tvarką reglamentuoja normatyviniai statybos

dokumentai.

27 straipsnis. Statinio

statybos autorinė priežiūra

1.

Statinio statybos autorinę

priežiūrą atlieka statybos projekto autoriai pagal statytojo (užsakovo) ir

projektuotojo sutartį.

2.

Valstybinės reikšmės

statinių, ypatingos svarbos statinių, nurodytų šio įstatymo 11 straipsnio

antrojoje dalyje, visuomenės lėšomis statomų statinių (pagal Vyriausybės arba

jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos patvirtintą sąrašą), aplinkos

apsaugos ir inžinerinių įrenginių, taip pat nekilnojamosioms kultūros vertybėms

priskirtų statinių tvarkymo darbų autorinė priežiūra yra privaloma.

3.

Statinio statybos

autorinės priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės

valdžios institucija.

28 straipsnis. Visuomenės

informavimas

1.

Apie detaliame plane

numatytų statinių statybos pradžią savivaldybių vykdomosios institucijos

privalo informuoti visuomenę per seniūnijas, vietinę spaudą ir fizinių bei

juridinių asmenų prašymu teikti apie ją platesnę informaciją.

2.

Fiziniai ir juridiniai

asmenys, kurie gyvena, turi valdas ar buveinę tai savivaldybei priklausančioje

teritorijoje, gali reikšti pastabas ar teikti siūlymus dėl numatomų statinių

statybų, o dėl valstybės ir visuomenės tvarkomų kelių tiesimo - visi fiziniai

ir juridiniai asmenys, nesvarbu, kokia jų gyvenamoji vieta.

3.

Savivaldybės privalo per

20 dienų nuo raštiško pastabų ar siūlymų gavimo raštu atsakyti pareiškėjui.

4.

Jeigu pareiškėjas

nepatenkintas planuojama statyba, jis turi teisę kreiptis į teritorijos detalų

planą patvirtinusią instituciją, o jei buvo pažeisti įstatymai ar normatyvinių

dokumentų privalomieji reikalavimai, - į teismą.

29 straipsnis. Statinio

statybos sustabdymas

1.

Statinio, kuriam statyti

išduotas leidimas, statyba gali būti sustabdyta apskrities viršininko

administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos reikalavimu,

nustačius, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto,

taip pat statybos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos normatyvinių

dokumentų reikalavimus.

2.

Statytojas (užsakovas) ir

rangovas privalo likviduoti nurodytus pažeidimus bei jų padarinius ir gauti

statybą sustabdžiusios institucijos raštišką sutikimą tęsti statinio statybą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

30 straipsnis. Nebaigto

statyti statinio perleidimas

1.

Nebaigto statyti statinio

perleidimo kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui sutartis gali būti notaro

patvirtinta tik pateikus apskrities viršininko administracijos statybos

valstybinės priežiūros tarnybos pažymą, kad statinys statomas be esminių

nukrypimų nuo suderinto bei patvirtinto projekto.

2.

Juridiniam ar fiziniam

asmeniui, įsigijusiam nebaigtą statyti statinį, pereina visos statytojo,

gavusio leidimą šį statinį statyti, prievolės ir teisės tik perregistravus

leidimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

X SKYRIUS

GRIOVIMAS

31 straipsnis. Statinio

nugriovimas

1.

Baigti ir nebaigti

statyti statiniai nugriaunami šiais atvejais:

1) savininko noru;

2) kitų juridinių, fizinių

asmenų pasiūlymu savininkui sutikus;

3) kai tai numatyta

teritorijos detaliame plane arba kai jie trukdo valstybinės reikšmės statyboms

(abiem atvejais po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas

visuomenės reikalams);

4) kai jie liko be naudotojų

ir toliau juos naudoti netikslinga;

5) kai baigėsi laikino

statinio naudojimo terminas;

6) kai statiniai arba jų

dalys fiziškai susidėvėjo ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai, o šis pavojus

nepašalinamas per statybos valstybinės priežiūros institucijų nustatytą laiką;

7) kai jie pastatyti ar

statomi pažeidžiant šį ar kitus įstatymus;

8) kitais Civilinio kodekso

nustatytais atvejais.

2.

Kai statinys griaunamas

šio straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais,

savininkui turi būti atlyginta įstatymų ar Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.

Tam tikrais atvejais

apskrities viršininko administracija kartu su atitinkama savivaldybe, kai

nevykdomi 29 straipsnyje nurodyti reikalavimai arba netikslinga laikytis šio

straipsnio pirmosios dalies 7 punkto, gali pateikti ieškinį teismui dėl

statinio perėmimo valstybės arba savivaldybės nuosavybėn Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka.

4.

Statinio nugriovimo

tvarką reglamentuoja normatyviniai statybos dokumentai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

33 straipsnis. Ginčų

sprendimas

1.

Ginčus dėl statinių

projektavimo, statinių statybos, jų atidavimo naudoti, statinių naudojimo,

nugriovimo ir statybos valstybinės priežiūros sprendžia pagal savo kompetenciją

apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos,

Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija, teismas Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Ginčai tarp Lietuvos

Respublikos ir užsienio valstybių juridinių ir fizinių asmenų sprendžiami

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos

tarpvalstybinėse ar rangos sutartyse nenumatyta kitaip.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

34 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas

1.

Šis įstatymas įsigalioja

nuo 1996 m. rugsėjo 1 d., išskyrus 8 straipsnio antrąją dalį, 11 straipsnio

antrąją dalį, 11 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą, 12 straipsnio antrąją

dalį, 12 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą, 13 straipsnio pirmąją dalį,

kurios įsigalioja nuo 1997 m. liepos 1 d.

2.

Šio įstatymo 11

straipsnio penktoji dalis, 12 straipsnio penktoji dalis, 13 straipsnio penktoji

dalis galioja tik tiems statiniams, kurie pradedami projektuoti ir statyti po

šio įstatymo įsigaliojimo.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31, 33

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,

Nr.78-2360 (00.09.15)

STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.09.15)

35 straipsnis. Draudimo objektas ir

draudimo sutartys

1.

Statinio

projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu,

neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio

nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, rangovo ir statytojo (užsakovo)

juridinį statusą.

2.

Draudimo objektas yra statinio projektuotojo ir

rangovo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir

tretiesiems asmenims. Statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimas

apima taip pat jų subrangovų civilinės atsakomybės draudimą.

3.

Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio

projektuotojas ar rangovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti Valstybinės

draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos leidimą vykdyti

statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą).

4.

Projektuojant

ir statant nesudėtingus statinius ir atliekant nesudėtingus statybos darbus,

draustis privalomuoju statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės

draudimu yra nebūtina. Taip pat neprivaloma draustis juridiniams ir fiziniams

asmenims, įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, atliekantiems statybos

darbus ūkio būdu.

5.

Statinio

projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys

sudaromos pagal statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės

privalomojo draudimo taisykles, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

6.

Draudimo

galiojimo terminai nustatomi draudimo sutartyse, bet jie negali būti trumpesni,

negu statinio projektavimo bei statybos trukmė ir statinio garantinis terminas,

nustatytas šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, kai draudžiama projektuotojo

civilinė atsakomybė, arba negu statybos trukmė ir statinio garantinis terminas,

kai draudžiama rangovo civilinė atsakomybė.

7.

Jei draudimo

sutartis buvo nutraukta ar baigėsi jos galiojimo laikas, draudėjas privalo

sudaryti naują draudimo sutartį ir nustatyti naujus jos galiojimo terminus.

8.

Statinio

projektuotojo, rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžius

tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

36

straipsnis. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

1.

Kai draudėjas

yra statinio projektuotojas, draudikas pagal privalomąjį civilinės atsakomybės

draudimą atlygina draudimo išmokomis statytojui (užsakovui) ir tretiesiems

asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, padarytą dėl

gyvybės atėmimo, bei žalą turtui.

2.

Draudimo

išmokos mokamos tik atsitikus draudiminiam įvykiui, remiantis šį įvykį

patvirtinančiais oficialiais dokumentais.

3.

Draudiminius

ir nedraudiminius įvykius nustato statinio projektuotojo ir rangovo civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės.

4.

Draudėjas

civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną statinio projektą.

5.

Draudėjo

privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimali suma turi būti ne mažesnė

kaip projektavimo sutartyje nustatyta to statinio projekto kaina.

37 straipsnis.

Rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

1.

Kai draudėjas yra rangovas, draudikas pagal

privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą atlygina draudimo išmokomis

statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens

sveikatai arba žalą, padarytą dėl gyvybės atėmimo, bei žalą turtui.

2.

Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudiminiam

įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais.

3.

Draudiminius ir nedraudiminius įvykius nustato

statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo

taisyklės.

4.

Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal

kiekvieną statomą statinį, dėl kurio sudaryta rangos sutartis.

5.

Draudėjo

privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimali suma turi būti ne mažesnė

kaip rangos sutartyje nustatyta to statinio statybos darbų kaina.

38 straipsnis.

Draudimo kontrolė

1.

Draudimo

sutarčių sudarymą kontroliuoja apskrities viršininkas.

2.

Statinio

projektuotojas privalo iki kiekvieno mėnesio 10 dienos pateikti apskrities

viršininkui informaciją apie per praėjusį mėnesį sudarytas projektavimo

sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo sutartis.

3.

Rangovas

privalo iki kiekvieno mėnesio 10 dienos pateikti apskrities viršininkui

informaciją apie per praėjusį mėnesį sudarytas rangos sutartis ir civilinės

atsakomybės draudimo sutartis.

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

39 straipsnis.

Atsakomybė už įstatymo pažeidimus

Fiziniai

asmenys, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, ir juridiniai asmenys,

pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31, 33

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,

Nr.78-2360 (00.09.15)

STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1948, 00.09.19, Žin., 2000,

Nr.84-2533 (00.10.06)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.10.06)

40 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo

pažeidimus

Fiziniai ir

juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31,

33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,

Nr.78-2360 (00.09.15)

STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1948, 2000

09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2533 (2000 10 06)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

Pakeistas įstatymo įsigaliojimas :

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-134, 2000 12

23, Žin., 2000, Nr. 113-3621 (2000 12 30)

STATYBOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymai:

VIII-1948 ir IX-134 neteko galios nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-470,

2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2411 (2001-08-01)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMO IR STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-583,

2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)

STATYBOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Statybos įstatymo pakeitimo

įstatymas, išskyrus jame išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktąjį skirsnį,

įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

Statybos

įstatymo pakeitimo įstatyme išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktasis skirsnis

įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

Įstatymo

įgyvendinimą nusako įstatymas:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-598, 2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 101-3598 (2001-11-30)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2001-12-03)

autrap@lrs.lt

41 straipsnis.

Statinių techninė priežiūra ir techninės priežiūros taisyklės

1.

Statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio

naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį

prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais

įstatymų nustatytais pagrindais.

2.

Nesudėtingų

statinių, taip pat 1–2 butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių bei statinių,

esančių kaimo namų valdoje, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos

institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę

priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami pastato techninio

prižiūrėtojo. Minėtiems naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami.

3.

Statinio

techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą,

vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti,

kad būtų užtikrinti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti statinio

esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę.

4.

Statinių

techninės priežiūros taisykles ir kvalifikacinius reikalavimus statinio

techniniam prižiūrėtojui nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos,

atsižvelgdamos į statinių paskirtį ir jų konstrukcijos sudėtingumą.

5.

Statinio

techninę priežiūrą sudaro:

1) nuolatinis

statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus

statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu;

2) statinio

periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio

techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu

tokios apžiūros numatytos šio Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytose

taisyklėse;

3) pastebėtų

statinio būklės defektų šalinimas;

4) remonto

(paprastojo arba kapitalinio) organizavimas.

6.

Paaiškėjus,

kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai,

gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio

avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis

priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje

nurodytų priemonių.

42 straipsnis.

Statinių naudojimo priežiūra

1.

Statinių naudojimo priežiūrą atlieka

šie viešojo administravimo subjektai:

1) ypatingų statinių, taip pat valstybinės

reikšmės ir rizikos objektuose esančių statinių, išskyrus šio straipsnio 1

dalies 2 punkte nurodytus statinius, – apskrities viršininko administracija

pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą;

2) susisiekimo komunikacijų ir su

jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių

Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar)

jos įgaliotos organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios

nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos patvirtintą sąrašą;

3) gyvenamųjų namų ir kitų statinių,

nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, – savivaldybių

administracijos;

4) statinių įrangos ir paskirties

reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka saugos ir paskirties reikalavimų

valstybinės priežiūros institucijos.

2.

Statinių naudojimo priežiūrą

atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai

vykdo šio Įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių

techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus.

3.

Viešojo administravimo subjektas,

atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę:

1) paaiškėjus, kad statinio būklė

kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais

būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės

pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms

apsaugoti, jei būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija,

sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei

reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje);

2) nustatyti

terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant

pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas);

3) kreiptis į

policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar

patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto

eismas, jei kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui;

4) Administracinių teisės pažeidimų

kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių teisės

pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir

skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių teisės pažeidimų

bylas teismui.

4.

Viešojo

administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnai

turi teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų privalomuosius statinio

priežiūros dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 43 straipsnyje, ir leistų atlikti

jiems pavestas kitas statinio naudojimo priežiūros funkcijas.

5.

Valstybinė

teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos

institucijos metodiškai vadovauja šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytiems viešojo administravimo subjektams, atliekantiems statinių naudojimo

priežiūrą.

43 straipsnis.

Statinio techninės priežiūros dokumentai

1.

Statinio

techninės priežiūros dokumentai yra statinio techninis pasas (ar techninės

apskaitos kortelė), apšildomų pastatų, kurių naudingasis plotas didesnis kaip

1000 kvadratinių metrų, – pastato techninis-energetinis pasas, statinio

techninės priežiūros žurnalas, statinio periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktai

ir kiti Vyriausybės įgaliotų institucijų ar statinio naudotojo nustatyti

dokumentai.

2.

Statinio techniniame pase

(apskaitos kortelėje) turi būti nurodomos statinio techninės ekonominės ir

konstrukcijos charakteristikos bei jų pokyčiai po statinio kapitalinio remonto

ar rekonstravimo. Pastato techniniame energetiniame pase papildomai nurodomos

statinio energetinės charakteristikos.

3.

Statinio techninės priežiūros

žurnale turi būti registruojami statinio nuolatinio stebėjimo metu pastebėti

konstrukcijų bei inžinerinės techninės įrangos defektai ar deformacijos, jeigu

jie (jos) reikalauja statybinių tyrinėjimų ar remonto darbų, taip pat

periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktų registravimo duomenys, nurodant jų

atlikimo datą, vadovus, pastebėtus defektus ir priemones jiems pašalinti.

4.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų formas, jų pildymo ir saugojimo tvarką

nustato normatyviniai statybos ir specialieji techniniai dokumentai, kuriuos,

atsižvelgdamos į statinio paskirtį ir jo konstrukcijos sudėtingumą, tvirtina

Vyriausybės įgaliotos institucijos.

Įstatymas

papildytas nauju dvyliktuoju skirsniu:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Buvęs dvyliktasis skirsnis ,,Baigiamosios nuostatos“

44 straipsnis.

Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus

Fiziniai ir

juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Įstatymas

papildomas priedu nuo 2005 m. sausio 1 d.:

Lietuvos

Respublikos

statybos

įstatymo Nr. I-1240

priedas

Įgyvendinamas

Europos Sąjungos teisės aktas

1998 m. gruodžio

21 d. Europos Tarybos direktyva 89/106/EEC, nustatanti valstybių narių

įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos

produktais, derinimą.

Įstatymas

papildytas priedu:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31,

33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,

Nr.78-2360 (00.09.15)

STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1948, 2000

09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2533 (2000 10 06)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

Pakeistas įstatymo įsigaliojimas :

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001

m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-134, 2000 12

23, Žin., 2000, Nr. 113-3621 (2000 12 30)

STATYBOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymai:

VIII-1948 ir IX-134 neteko galios nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. Tai nusako:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-470,

2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2411 (2001-08-01)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMO IR STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-583,

2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)

STATYBOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Statybos įstatymo pakeitimo

įstatymas, išskyrus jame išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktąjį skirsnį, įsigalioja

nuo 2002 m. liepos 1 d.

Statybos

įstatymo pakeitimo įstatyme išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktasis skirsnis

įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

Įstatymo

įgyvendinimą nusako įstatymas:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-598, 2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 101-3598 (2001-11-30)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1018,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3093 (2002-07-19)

STATYBOS

ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1269, 2002-12-10,

Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

STATYBOS

ĮSTATYMO 2, 14, 15 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

STATYBOS

ĮSTATYMO 1, 2, 6, 8, 25, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO

PAPILDYMO NAUJU DVYLIKTUOJU SKIRSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 9 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-11-10)

autrap@lrs.lt

36 straipsnis. Statinio garantinis

terminas. Statinio projektuotojo, rangovo ir statinio

statybos

techninio prižiūrėtojo prievolės per garantinį terminą

1.

Statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir

statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti

trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip

5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų,

o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų.

2.

Statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas

Civilinio kodekso nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per

garantinį terminą nustatytus defektus.

3.

Garantinis terminas sustabdomas tam laikui, kurį statinys negalėjo būti

naudojamas dėl nustatytų defektų, už kuriuos atsako rangovas.

4.

Statinyje naudojamų statybos produktų ir įrenginių, kurie nesusiję su šio

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimais (išskyrus statybos produktus ir

įrenginius, kurie yra paslėptose statinio konstrukcijose), garantinis terminas

nustatomas tiekėjo išduodamuose dokumentuose.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

STATINIO

PROJEKTUOTOJO IR

RANGOVO

CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS

281 straipsnis. Statybos

pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas

1.

Nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė

teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti

asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į:

1)

bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo

negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta;

2)

administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik

statybą leidžiantis dokumentas.

2.

Jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą

negaliojančiu, jis savo sprendimu:

1)

įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1

punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų

lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

2)

įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1

punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų

lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti

į buvusią padėtį (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo

dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas

viešasis interesas;

3)

leidžia per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę

dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar

pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas

yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus

įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie

privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo

dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos,

paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių

veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte

nurodytus reikalavimus;

4)

įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo

(užsakovo) ar kito šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens

tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina), jeigu

statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų teritorijų planavimo ar kitų

įstatymais jiems prilygintų teritorijų planavimo dokumentų (jeigu jie

privalomi), taip pat bendrųjų ar specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių

ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos,

saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą

leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo

išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.

3.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio

Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar

jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą

leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams

mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus

padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai

išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat įvertina

administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

4.

Priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo

sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas

nevykdomas, statinys ar jo dalis, pastatyti pagal neteisėtai išduotą statybą

leidžiantį dokumentą, nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį

statytojo (užsakovo) ar kito šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte

nurodyto asmens lėšomis.

5.

Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų statybą leidžiančių dokumentų, gautų

per teismo sprendimu nustatytą terminą, teisės aktų nustatyta tvarka

patvirtintas kopijas asmenys, kuriems šie dokumentai išduoti, ne vėliau kaip

per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo pateikia Valstybinei teritorijų

planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

6.

Nustačius, kad statinys (jo dalis), kurį nuspręsta nugriauti ar atstatyti į

buvusią padėtį, priklauso statytojui (užsakovui), kurio kaltės dėl neteisėtai

išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo nėra, ar sąžiningam įgijėjui,

teismas šio asmens reikalavimu taip pat sprendžia klausimą dėl žalos atlyginimo

įstatymų nustatyta tvarka.

7.

Statybinės medžiagos ir statybinės atliekos, likusios nugriovus, išardžius ar

atstačius į buvusią padėtį (atkūrus) pagal neteisėtai išduotus statybą

leidžiančius dokumentus pastatytus statinius (jų dalis), yra šio Įstatymo 28

straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmenų nuosavybė.

8.

Su statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių

šalinimu susijusių procedūrų atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-992, 2010-07-02, Žin.,

2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

29

straipsnis. Statinio projekto ekspertizė. Statinio ekspertizė

1.

Ypatingo statinio ir statinio, įrašyto į Valstybės investicijų programą,

projektų ekspertizė yra privaloma, išskyrus atvejus, kai pastatai atnaujinami

(modernizuojami) pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus

tipinius statinių projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems

(modernizuojamiems) pastatams, arba pagal projektus,

parengtus naudojant Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus

tipinius konstrukcinius elementus. Ar kultūros paveldo statinių tvarkomųjų

statybos darbų projektų ekspertizė yra privaloma, nustato Vyriausybės įgaliota

institucija kartu su Kultūros ministerija. Kitus statinio projekto ar atskirų

statinio projekto dalių ekspertizės privalomumo atvejus nustato Vyriausybės

įgaliota institucija.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama naujų

statinių statybos, statinių rekonstravimo ir kapitalinio remonto atvejais.

3.

Atlikti statinio

projekto ar statinio ekspertizę (būti ekspertizės rangovu) turi teisę:

1) Lietuvos

Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, užsienio

valstybėje, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, Šveicarijos

konfederaciją ir Europos ekonominės erdvės valstybes, įsteigtas juridinis

asmuo, kita užsienio organizacija, užsienio valstybėje įsisteigusio juridinio

asmens Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje, išskyrus Europos Sąjungos

valstybes nares, Šveicarijos konfederaciją ir Europos ekonominės erdvės

valstybes, įsteigtas filialas – gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos

atestatą atitinkamai veiklai;

2) Europos

Sąjungos valstybėje narėje, išskyrus Lietuvos Respubliką, Šveicarijos

konfederacijoje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis

asmuo bei jo Europos Sąjungos valstybėse narėse, Šveicarijos konfederacijoje

arba Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigti filialai, užsienio

valstybėje, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, Šveicarijos

konfederaciją ir Europos ekonominės erdvės valstybes, įsisteigusio juridinio

asmens filialai, įsteigti Europos Sąjungos valstybėse narėse, Šveicarijos

konfederacijoje arba Europos ekonominės erdvės valstybėse, – jei jie pagal

įsisteigimo valstybės teisės aktus turi teisę toje valstybėje užsiimti statinio

projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės veikla, pateikę šią teisę

patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka pripažinti Lietuvos Respublikoje.

4.

Neteko galios

nuo 2007 m. gegužės 19 d.

5.

Statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos

valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, reikalavimu

tik tais atvejais, kai:

1)

įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio

deformacijos;

2)

gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas, kad statinys

neatitinka esminių reikalavimų, nustatytų šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, arba kai yra

prielaidų, kad šie reikalavimai yra pažeisti stichinių nelaimių ar kitų

ekstremalių situacijų metu.

6.

Statinio

projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato

Vyriausybės įgaliota institucija, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų

statybos darbų projekto ekspertizės tvarką – Vyriausybės įgaliota institucija

kartu su Kultūros ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. X-1111,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

Nr. XI-421, 2009-09-22, Žin.,

2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

30

straipsnis. Statinio statybos techninė priežiūra

1.

Statinio (išskyrus nesudėtingą) statybos techninė priežiūra yra privaloma. Šis reikalavimas

netaikomas atliekant statinio paprastąjį remontą.

2.

Statinio statybos techninės priežiūros atlikimo tvarką nustato Vyriausybės

įgaliota institucija.

31

straipsnis. Statinio projekto vykdymo priežiūra

1.

Statant,

rekonstruojant, kapitališkai remontuojant ypatingą statinį ar statinį saugomoje

teritorijoje, jo projekto vykdymo priežiūra yra privaloma, išskyrus atvejus,

kai pastatai atnaujinami (modernizuojami) pagal Aplinkos ministerijos ar jos

įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinių projektus, pritaikytus

konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams.

2.

Statytojas (užsakovas) turi teisę pavesti projektuotojui statinio projekto

vykdymo priežiūrą ir statinio statybos techninę priežiūrą.

3.

Statinio

projekto vykdymo priežiūrą (statybos metu) statinio projektuotojo pavedimu

atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir statinio

projektuotojo sutartį. Statinio projektuotojo rašytiniu sutikimu arba kai

statinio projektuotojo nebėra (nebeveikia projektą parengusi projektavimo

įmonė, projektuotojas fizinis asmuo jau nesiverčia projektavimo veikla, neturi

šios veiklos  verslo liudijimo ar projekto vadovo atestato arba yra

miręs), projekto vykdymo priežiūrą gali atlikti kitas statytojo (užsakovo)

pasirinktas statinio projektuotojas. Jei statinio projektuotojas nevykdo ar

pažeidžia statinio projekto vykdymo priežiūros reikalavimus (nustatytus

Vyriausybės įgaliotos institucijos), statytojas (užsakovas) turi teisę

nutraukti statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį ar pasirinkti kitą

projektuotoją (neprojektavusį statomo statinio) šiai priežiūrai atlikti.

4.

Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą samdo (skiria) statytojas

(užsakovas) arba projektuotojas (tas, kas skyrė ar pasamdė statinio projekto

vadovą).

5.

Statinio

projekto vykdymo priežiūros tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o

kai atliekami kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ar statinio

statyba vykdoma kultūros paveldo objekto teritorijoje, – Vyriausybės įgaliota

institucija kartu su Kultūros ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. XI-421, 2009-09-22, Žin.,

2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

45 straipsnis. Naudojimasis informacinėmis sistemomis

Šio

įstatymo 20, 23, 24, 27, 28, 33 ir 34 straipsniuose nurodytas procedūras

viešojo administravimo subjektai atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos

statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema

„Infostatyba“ šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras,

nustatyta tvarka arba kita Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-501, 2009-11-19, Žin.,

2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-992, 2010-07-02, Žin.,

2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

Įstatymas

papildytas skirsniu:

Nr. XI-992, 2010-07-02, Žin.,

2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

JURIDINIŲ

ASMENŲ ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

46 straipsnis. Juridinių asmenų

atsakomybė už statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės

atlikimą, statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint

teisės verstis šia veikla

1.

Už statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą,

statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint teisės

verstis šia veikla skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties

tūkstančių litų.

2.

Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šio

straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkiolikos

tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

47 straipsnis. Juridinių asmenų

atsakomybė už teisės aktų, nustatančių statinio projektavimui, statinio

projekto ekspertizei ir statinio ekspertizei taikomus reikalavimus, pažeidimus

1.

Už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio

sauga susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų

sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui skiriama bauda statinio

projektuotojams nuo trijų tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų. Už tokius

pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje

numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešių tūkstančių iki trisdešimties

tūkstančių litų.

2.

Už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio

sauga susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų

sprendiniams, ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto įvertinimu

pateikimą statinio projekto ekspertizės užsakovui skiriama bauda statinio

projekto ekspertizės rangovams nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties

tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto

bauda už šio straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo

dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

3.

Už statinio ekspertizės akto, neatitinkančio teisės aktų nustatytų reikalavimų,

pateikimą statinio ekspertizės užsakovui skiriama bauda statinio ekspertizės

rangovams nuo keturių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų. Už tokius

pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje

numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties

tūkstančių litų.

48 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą

1.

Už naujo ypatingo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo

dvidešimt penkių tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų. Už tokius

pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje

numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo keturiasdešimties tūkstančių iki

septyniasdešimt penkių tūkstančių litų.

2.

Už naujo ypatingo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje skiriama

bauda statytojams nuo keturiasdešimties tūkstančių iki septyniasdešimt penkių

tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto

bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkiasdešimties

tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų.

3.

Už naujo neypatingo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo

penkių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus,

padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus,

skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

4.

Už naujo neypatingo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje

skiriama bauda statytojams nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių

litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už

šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkiolikos tūkstančių

iki trisdešimties tūkstančių litų.

5.

Už naujo nesudėtingo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams

nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus,

padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus,

skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.

6.

Už naujo nesudėtingo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje

skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų. Už

tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje

dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki penkių

tūkstančių litų.

7.

Už ypatingo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo

dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų. Už tokius pačius

veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus

pažeidimus, skiriama bauda nuo keturiasdešimties tūkstančių iki šešiasdešimties

tūkstančių litų.

8.

Už ypatingo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama

bauda statytojams nuo keturiasdešimties tūkstančių iki šešiasdešimties

tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto

bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešiasdešimties

tūkstančių iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų.

9.

Už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo

septynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus,

padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus,

skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų.

10.

Už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje

skiriama bauda statytojams nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimt penkių

tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto

bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dvidešimties

tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

11.

Už nesudėtingo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams

nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Už tokius pačius veiksmus,

padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus,

skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

12.

Už nesudėtingo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje

skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Už

tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje

dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių

tūkstančių litų.

13.

Už ypatingo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams

nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų. Už tokius pačius

veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus

pažeidimus, skiriama bauda nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties

tūkstančių litų.

14.

Už ypatingo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama

bauda statytojams nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje

dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dvidešimt penkių tūkstančių iki

keturiasdešimties tūkstančių litų.

15.

Už neypatingo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda

statytojams nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų. Už tokius pačius

veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus

pažeidimus, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

16.

Už neypatingo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje

skiriama bauda statytojams nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje

dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo aštuonių tūkstančių iki

penkiolikos tūkstančių litų.

17.

Už nesudėtingo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda

statytojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Už tokius pačius

veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus

pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

18.

Už nesudėtingo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje

skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Už

tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje

dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių

tūkstančių litų.

19.

Už ypatingo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams

nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus,

padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus,

skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

20.

Už ypatingo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje

skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje

dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki šešių

tūkstančių litų.

21.

Už neypatingo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda

statytojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Už tokius pačius

veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus

pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

22.

Už neypatingo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje

skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Už

tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje

dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio penkių šimtų

iki trijų tūkstančių litų.

23.

Už nesudėtingo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda

statytojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Už tokius pačius veiksmus,

padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus,

skiriama bauda nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų.

24.

Už nesudėtingo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje

skiriama bauda statytojams nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų. Už tokius

pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje

numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų.

25.

Už ypatingo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai

griovusiems asmenims nuo dvidešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių

litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už

šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trisdešimties tūkstančių

iki keturiasdešimt penkių tūkstančių litų.

26.

Už ypatingo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda

statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo trisdešimties tūkstančių iki

keturiasdešimt penkių tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus

juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama

bauda nuo keturiasdešimt penkių tūkstančių iki šešiasdešimties tūkstančių litų.

27.

Už neypatingo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai

griovusiems asmenims nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Už

tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje

dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo aštuonių tūkstančių iki

penkiolikos tūkstančių litų.

28.

Už neypatingo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama

bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo aštuonių tūkstančių iki

penkiolikos tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio

asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo

dvylikos tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

29.

Už nesudėtingo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį

savavališkai griovusiems asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje

dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų

tūkstančių litų.

30.

Už nesudėtingo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama

bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki dviejų

tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto

bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų

tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

49 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statybos darbų

atlikimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus

1.

Už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, kai nėra teisės aktų nustatyta

tvarka paskirtas (pasamdytas) statybos darbų vadovas ar statybos specialiųjų

darbų vadovai, skiriama bauda nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių

šimtų litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda

už šioje dalyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių penkių

šimtų iki penkių tūkstančių litų.

2.

Už statybos darbų atlikimą neturint teisės aktų nustatytų privalomųjų dokumentų

statybos darbams pradėti, išskyrus statybą leidžiančius dokumentus, skiriama

bauda statytojams arba rangovams nuo penkių tūkstančių iki penkiolikos

tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto

bauda už šioje dalyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda statytojams arba

rangovams nuo penkiolikos tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų.

50 straipsnis. Juridinių asmenų

atsakomybė už statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius

statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius, išskyrus esminius

statinio projekto sprendinius, skiriama bauda nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų

litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už

šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo keturių šimtų iki

vieno tūkstančio litų.

51 straipsnis. Juridinių asmenų

atsakomybė už statinio naudojimą ne pagal paskirtį

statinio naudojimą ne pagal paskirtį skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki

dvidešimt penkių tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus

juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą,

skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

52 straipsnis. Juridinių asmenų

atsakomybė už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą

1.

Už statinių techninės priežiūros taisyklėse numatytų priemonių netaikymą, kai

yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, skiriama bauda nuo

penkių tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų.

2.

Už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą, išskyrus šio straipsnio

1 dalyje nurodytą pažeidimą, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių

tūkstančių litų.

53 straipsnis. Juridinių asmenų

atsakomybė už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų

nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas

statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą

arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių

iki dešimties tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio

asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda

nuo penkių tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų.

54 straipsnis. Juridinių asmenų

atsakomybė už statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų

nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas

statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą

arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių

iki dešimties tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio

asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda

nuo penkių tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų.

55 straipsnis. Šio Įstatymo 46, 47, 48,

49, 50, 51, 52, 53 ir 54 straipsniuose nurodytų pažeidimų taikymo ir

nagrinėjimo tvarka

Šio Įstatymo 46, 47, 48, 49,

50, 51, 52, 53 ir 54 straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių

asmenų filialams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms; nurodyti pažeidimai

tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip

atitinkamuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose nurodyti

pažeidimai.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Priedo

redakcija iki 2013 m. sausio 1 d.:

Lietuvos

Respublikos

statybos

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1985 m.

birželio 10 d. Tarybos direktyva 85/384/EEB dėl architekto diplomų, pažymėjimų

ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo,

įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir

laisve teikti paslaugas.

2.

1988 m.

gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo

diplomų, išduotų bent po trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo

sistemos (su papildymais, padarytais 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva

92/51/EEB).

3.

1992 m.

birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos

reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo

(aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio

1 dalyje).

4.

1998 m.

gruodžio 21 d. Europos Tarybos direktyva 89/106/EEB, nustatanti valstybių narių

įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos

produktais, derinimą.

5.

2001 m.

gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/19/EB, iš dalies keičianti

Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių kvalifikacijų

pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB, 77/453/EEB,

78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB, 80/155/EEB,

85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios praktikos

slaugytojo, dantų gydytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio, architekto,

vaistininko ir gydytojo profesijų.

6.

2002 m.

gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų

energinio naudingumo.

Įstatymas

papildytas priedu:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Priedo

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-404, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

Įstatymas

papildomas nauju 1 priedu nuo 2013 m. sausio 1 d.:

Lietuvos Respublikos

statybos

įstatymo

1

priedas

ĮMOKOS

UŽ SAVAVALIŠKOS STATYBOS ĮTEISINIMĄ

MOKĖJIMO

PRINCIPAI

1.

Įmoką už savavališkos statybos įteisinimą (toliau – įmoka) moka statytojai

(užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės

sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys šio

Įstatymo numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos

statybos atveju.

2.

Įmokos dydis kinta priklausomai nuo savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant

panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertės, tačiau įmoka negali būti mažesnė

kaip 300 litų ir didesnė kaip 500 000 litų. Įmokos dydis apskaičiuojamas pagal

formulę Į = V2/1 mln. Lt, čia:

1) Į

– įmokos dydis;

2) V

– sąnaudų vertė.

3.

Sąnaudų vertė nustatoma atliekant statinio ar statinio projekto ekspertizę

pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas savavališkos statybos

akto surašymo metu.

4.

Statinio ar statinio projekto ekspertizė atliekama asmens, kuriam pateikti šio

Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, iniciatyva

ir lėšomis.

5.

Priklausančią mokėti įmoką apskaičiuoja statybą leidžiantį dokumentą išduodanti

institucija pagal asmens, kuriam pateikti šio Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1

ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, pateiktą statinio ar statinio projekto

ekspertizės aktą.

6.

Įmoka sumokama prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą.

7.

Įmokos mokėjimo tvarką nustato Aplinkos ministerija kartu su Finansų

ministerija.

8.

Įmoka sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir įskaitoma į

valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos

lėšos.

9.

Nustačius, kad buvo sumokėta per maža įmoka arba ji iš viso nesumokėta dėl

fizinių, juridinių asmenų, statybą leidžiantį dokumentą išdavusios institucijos

ar kitų institucijų kaltės, trūkstama arba visa įmokos suma įstatymų nustatyta

tvarka išieškoma atitinkamai iš fizinių, juridinių asmenų, statybą leidžiantį

dokumentą išdavusios institucijos ar kitų institucijų į valstybės biudžetą.

10.

Nustačius, kad buvo sumokėta per didelė įmoka, jos permoka įstatymų nustatyta

tvarka grąžinama įmoką sumokėjusiam asmeniui.

Įstatymas

papildytas nauju 1 priedu:

Nr. XI-992, 2010-07-02, Žin.,

2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

Buvęs

Įstatymo priedas laikomas 2 priedu nuo 2013 m. sausio

1 d.:

Lietuvos

Respublikos

statybos

įstatymo

2

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1985 m.

birželio 10 d. Tarybos direktyva 85/384/EEB dėl architekto diplomų, pažymėjimų

ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo,

įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir

laisve teikti paslaugas.

2.

1988 m.

gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo

diplomų, išduotų bent po trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo

sistemos (su papildymais, padarytais 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva

92/51/EEB).

3.

1992 m.

birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos

reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo

(aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio

1 dalyje).

4.

1998 m.

gruodžio 21 d. Europos Tarybos direktyva 89/106/EEB, nustatanti valstybių narių

įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos

produktais, derinimą.

5.

2001 m.

gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/19/EB, iš dalies

keičianti Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių

kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB,

77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB,

80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios

praktikos slaugytojo, dantų gydytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio,

architekto, vaistininko ir gydytojo profesijų.

6.

2002 m.

gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų

energinio naudingumo.

Įstatymas

papildytas priedu:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Priedo

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-404, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

Priedo

numeracijos pakeitimas:

Nr. XI-992, 2010-07-02, Žin.,

2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31, 33

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,

Nr.78-2360 (00.09.15)

STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1948, 2000

09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2533 (2000 10 06)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

Pakeistas įstatymo įsigaliojimas :

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001

m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-134, 2000 12

23, Žin., 2000, Nr. 113-3621 (2000 12 30)

STATYBOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymai:

VIII-1948 ir IX-134 neteko galios nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. Tai nusako:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-470,

2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2411 (2001-08-01)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMO IR STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-583,

2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)

STATYBOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Statybos įstatymo pakeitimo

įstatymas, išskyrus jame išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktąjį skirsnį,

įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

Statybos

įstatymo pakeitimo įstatyme išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktasis skirsnis

įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

Įstatymo

įgyvendinimą nusako įstatymas:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-598, 2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 101-3598 (2001-11-30)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1018,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3093 (2002-07-19)

STATYBOS

ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

STATYBOS

ĮSTATYMO 2, 14, 15 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

STATYBOS

ĮSTATYMO 1, 2, 6, 8, 25, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO

PAPILDYMO NAUJU DVYLIKTUOJU SKIRSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 9 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

STATYBOS

ĮSTATYMO 2, 5, 20, 23, 27, 33 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 13 (2004-01-24)

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

STATYBOS

ĮSTATYMO 1, 2, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-136,

2005-03-17, Žin., 2005, Nr. 43-1355 (2005-04-02)

STATYBOS

ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-404,

2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

STATYBOS

ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO BEI PRIEDO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 43(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto  Lietuvos

Respublikos statybos įstatymo 43(1) straipsnio 3 dalyje nurodytais

atvejais pastatai sertifikuojami nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus naujai

statomus pastatus, kurie privalo būti sertifikuojami nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja nuo

2006 m. sausio 4 d.

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-857,

2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

STATYBOS

ĮSTATYMO 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 IR 35 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Iki

šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai

sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų

nuostatas.

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1009,

2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-161 (2007-01-11)

STATYBOS

ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 8 (2007-01-19)

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1111,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

STATYBOS

ĮSTATYMO 2, 4, 8, 18, 20, 27, 29, 40, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-421, 2009-09-22, Žin.,

2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

STATYBOS ĮSTATYMO 2, 6, 20, 23,

29, 31, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 23(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-501, 2009-11-19, Žin.,

2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

STATYBOS ĮSTATYMO 12, 14, 15, 16,

22, 23, 23(1), 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 45 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

17.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-992, 2010-07-02, Žin.,

2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

STATYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 5, 6,

12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, 23(1) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO

NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 28(1) STRAIPSNIU, KETURIOLIKTUOJU

SKIRSNIU IR 1 PRIEDU ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15,

16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 24 straipsniai, išskyrus 11 straipsnyje išdėstyto

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 7, 8 ir 10 dalių, šio

įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28

straipsnio 4 ir 7 dalių nuostatas dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1

priede nurodytų įmokų ir šio įstatymo 26 straipsnį, įsigalioja 2010 m. spalio 1 d.

Iki 2010 m. spalio 1 d. vietoj šio įstatymo 13 straipsnyje

vartojamos sąvokos „statybos užbaigimo aktas“ vartojama sąvoka „statinio

pripažinimo tinkamu naudoti aktas“, vietoj šio įstatymo 13, 14 ir 15

straipsniuose vartojamos sąvokos „statybą leidžiantis dokumentas“ vartojama

sąvoka „statybos leidimas“ (nesudėtingo statinio atveju – „normatyviniuose

statybos techniniuose dokumentuose nurodytas privalomasis dokumentas“).

Šio įstatymo 11

straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio

7, 8 ir 10 dalių, šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos

Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 4 ir 7 dalių nuostatos dėl

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nurodytų įmokų ir šio įstatymo

181 straipsnis. Ypatingų statinių

statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų

kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimas

1.

Juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, pageidaujantys gauti

ar pakeisti kvalifikacijos atestatą, turi atitikti Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikti Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatytos formos prašymą ir nustatytus dokumentus atestavimą

atliekančiai organizacijai.

2.

Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba

valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridinis asmuo ar

kita organizacija, juridinio asmens ar

kitos užsienio organizacijos padaliniai, pageidaujantys

gauti arba pakeisti teisės pripažinimo dokumentą, patvirtinantį jų kilmės

valstybėje turimos teisės pripažinimą, turi pateikti Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatytos formos prašymą, kilmės valstybėje galiojantį dokumentą

ir kitus nustatytus dokumentus atestavimą atliekančiai organizacijai.

3.

Kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas išduodami

neribotam laikui. Atestavimą atliekanti organizacija Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatytu periodiškumu atlieka išduotų kvalifikacijos atestatų ir

teisės pripažinimo dokumentų peržiūrą. Kvalifikacijos atestato ar teisės

pripažinimo dokumento turėtojas nurodytais terminais turi pateikti atestavimą

atliekančiai organizacijai jos prašomus peržiūrai reikalingus dokumentus.

4.

Juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, pageidaujantys gauti

arba pakeisti kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, už

atestavimo ir teisės pripažinimo paslaugas turi sumokėti atestavimą

atliekančiai organizacijai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą įmoką.

5.

Atestavimą atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos

atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą 6 mėnesiams šiais atvejais:

1) kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate ar

teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą, pažeidė normatyvinių statybos

techninių dokumentų, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus,

kurie nesusiję su esminių projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais

statinio reikalavimais;

2) už statybos defektų, paaiškėjusių statinio garantiniu laikotarpiu,

nepašalinimą (ypatingo statinio statybos rangovo atveju);

3) jeigu ekspertizė atlikta pažeidžiant ekspertizės atlikimo tvarkos

reikalavimus (statinio projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės rangovo

atveju);

4) kai nustatoma, kad kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo

dokumento turėtojas nevykdo valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų

nurodymų;

5) jeigu kvalifikacijos atestato turėtojas neatitinka Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatytų kvalifikacinių reikalavimų;

6) kai atestato turėtojas nevykdo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų

reikalavimų;

7) kai teisė, kuri buvo pripažinta išduodant teisės pripažinimo

dokumentą, sustabdyta asmens, gavusio teisės pripažinimo dokumentą, kilmės

valstybėje (turimos teisės užsiimti ypatingo statinio statybos rangovo,

statinio projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės rangovo veikla

pripažinimo atveju);

8) kai nustatomi Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso

principų pažeidimai.

6.

Atestavimą atliekanti organizacija gali panaikinti kvalifikacijos

atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą šiais atvejais:

1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių

dokumentų, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius

pažeidimus. Šiurkščiais pažeidimais

laikomi įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, susiję su esminių projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais

statinio reikalavimais, dėl kurių atsirado ar galėjo atsirasti žala tretiesiems

asmenims ar jų turtui;

2) kai paaiškėja, kad buvo pateikti melagingi duomenys kvalifikacijos

atestatui gauti;

3) jeigu po kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo per 2 metus

buvo padaryti pakartotiniai pažeidimai, dėl

kurių buvo sustabdytas kvalifikacijos atestato galiojimas;

4) kai teisė, kuri buvo pripažinta išduodant teisės pripažinimo

dokumentą, panaikinta asmens, gavusio teisės pripažinimo dokumentą, kilmės

valstybėje (turimos teisės užsiimti ypatingo statinio statybos rangovo,

statinio projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės rangovo veikla

pripažinimo atveju);

5) kai to prašo kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo

dokumento turėtojas.

7.

Panaikinus kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento

galiojimą, dėl naujo kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento

išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo panaikinti atestato galiojimą priėmimo

dienos, išskyrus šio straipsnio 6 dalies 5 punkte nurodytą atvejį, kai

prašymas išduoti atestatą gali būti teikiamas nepraėjus vienų metų

laikotarpiui.

8.

Atestavimą

atliekanti organizacija gali pareikšti įspėjimą, kai kvalifikacijos atestato ar

teisės pripažinimo dokumento turėtojas padaro neesminių (nenurodytų šio

straipsnio 5 ir 6 dalyse) pažeidimų. Jeigu kvalifikacijos atestato ar teisės

pripažinimo dokumento turėtojui per kalendorinius metus pareiškiami du

įspėjimai, atestavimą atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos

atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą šio straipsnio 5 dalyje

nustatytam laikotarpiui.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-1427,

2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3476 (2011-06-14)

PENKTASIS SKIRSNIS

STATYBINIAI

TYRINĖJIMAI. STATINIO PROJEKTAVIMAS

19

straipsnis. Statybiniai tyrinėjimai

1.

Statybiniai

tyrinėjimai atliekami vadovaujantis:

1)

tyrinėjimų užsakovo – statytojo (užsakovo), projektuotojo ar rangovo –

patvirtinta tyrinėjimų užduotimi ir tyrinėjimų darbų rangos sutartimi;

2)

įstatymais, Vyriausybės nutarimais, statybos techniniais reglamentais,

Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintais tyrinėjimų normatyviniais

dokumentais.

2.

Tyrinėjimai atliekami iki statinio projekto rengimo pradžios, o tam tikrais

atvejais – statinio projektavimo bei statybos metu (kai vykdant statybos darbus

paaiškėja statinio projekte nenumatytos aplinkybės).

3.

Tyrinėtojas privalo pateikti tyrinėjimų užsakovui tyrinėjimų dokumentus. Jų

turinį pagal kiekvieną tyrinėjimų rūšį nustato Vyriausybės įgaliotos

institucijos.

91 straipsnis. Statybos srities gaminių

kontaktinis centras

*1. Reglamente (ES) Nr.

305/2011 numatytas Statybos srities gaminių kontaktinio centro (toliau –

kontaktinis centras) funkcijas Lietuvos Respublikoje atlieka Vyriausybės

įgaliotas viešasis juridinis asmuo.

2.

Lėšos kontaktinio centro funkcijoms atlikti skiriamos ir

administruojamos Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka.

Šios lėšos skiriamos iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai numatytų

bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų.

*Pastaba. Straipsnio 1 dalis įsigalioja 2013-07-01.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr.

XI-2031, 2012-05-22,

Žin., 2012, Nr. 63-3170 (2012-06-05)

Įstatymas papildomas 92 straipsniu nuo 2013-07-01:

92 straipsnis. Kontaktinio centro ir

valstybės institucijų bendradarbiavimas

1.

Atlikdamas savo funkcijas, kontaktinis centras bendradarbiauja su

valstybės institucijomis, pagal Vyriausybės priskirtą kompetenciją

nustatančiomis esminius statinių reikalavimus ir statinių techninius parametrus

pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases (toliau – esminius statinių reikalavimus ir

statinių techninius parametrus nustatančios institucijos). Kontaktinio

centro ir šių institucijų bendradarbiavimo tvarką nustato Vyriausybė.

2.

Kontaktinis centras turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka iš

esminius statinių reikalavimus ir statinių techninius parametrus nustatančių

institucijų gauti Reglamento (ES) Nr. 305/2011 10 straipsnio 3 dalyje

nustatytą informaciją.

3.

Esminius

statinių reikalavimus ir statinių techninius parametrus nustatančios

institucijos privalo Vyriausybės nustatyta tvarka kontaktiniam centrui pagal

kompetenciją teikti Reglamento (ES) Nr. 305/2011 10 straipsnio 3 dalyje

nustatytą informaciją.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr.

XI-2031,

2012-05-22, Žin., 2012, Nr. 63-3170 (2012-06-05)

TREČIASIS SKIRSNIS

STATYBOS

TECHNINĖS VEIKLOS PAGRINDINĖS SRITYS

10

straipsnis. Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys

1.

Statybos

techninės veiklos pagrindinės sritys:

1) statybiniai tyrinėjimai;

2) statinio

projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra;

3) statinio

projekto ekspertizė, statinio ekspertizė;

4) statybos

darbai;

5) statinio

statybos techninė priežiūra.

2.

Statybos

techninės veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti: statinio projekto

vadovas, statinio projekto dalies vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros

vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovas, statinio statybos

vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovas, statinio statybos

techninės priežiūros vadovas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros

vadovas, specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas),

statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto ekspertizės dalies

vadovas, statinio ekspertizės vadovas. Šių vadovų pareigas pagal savo profesinę

kvalifikaciją gali eiti architektas ar statybos inžinierius. Vadovų

kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

3.

Eiti ypatingų

statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas,

nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos

inžinieriai. Šias pareigas einantiems asmenims taikomus kvalifikacinius

reikalavimus (išsilavinimo, darbo patirties), kvalifikacijos atestatų išdavimo,

keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir

kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota

institucija, laikydamasi šio straipsnio 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse

nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos

sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos

architektų rūmai, (toliau – atestavimą atliekanti organizacija).

4.

Europos

Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės,

pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai

asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis

judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turi teisę eiti ypatingų statinių statybos

techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio

2 dalyje, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę eiti šias pareigas.

Turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto teisės pripažinimo dokumento

papildymo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo

ir teisės pripažinimo dokumento panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota

institucija, laikydamasi šio straipsnio 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse

nustatytų tų pačių kaip ir kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo

sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų

panaikinimo reikalavimų. Teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos

produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų teisės pripažinimą, kurį

atlieka Lietuvos architektų rūmai.

5.

Statybos

techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas ir teises nustato

Vyriausybės įgaliota institucija.

6.

Architekto

diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų,

įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje,

pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, taip pat bet kurioje kitoje

valstybėje pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis

įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, Lietuvos Respublikoje taisykles

tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

7.

Statybos

inžinieriaus diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių

dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos

Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės

sutartį, taip pat bet kurioje kitoje valstybėje pripažinimo, įskaitant

priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti

paslaugas, Lietuvos Respublikoje taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota

institucija.

8.

Užsienio šalyse architektams išduotų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų

pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

9.

Vadovauti nesudėtingo statinio projektavimui, statybai, statinio projekto

vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę

neatestuoti asmenys. Jų kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės

įgaliota institucija.

10.

Jeigu statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų skyrimo (samdymo)

tvarkos šis Įstatymas nenustato, ją nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

11.

Fizinis asmuo, pageidaujantis gauti vienos ar kelių statybos

techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo kvalifikacijos atestatą, turi

atitikti nustatytus išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimus, išlaikyti

egzaminus pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas programas,

pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą ir

nustatytus dokumentus atestavimą atliekančiai organizacijai.

12.

Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba

valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, pilietis ar kitas

fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis

judėjimo valstybėse narėse teisėmis, pageidaujantis gauti teisės pripažinimo dokumentą,

patvirtinantį jo kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimą, turi pateikti

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą, jo kilmės

valstybėje galiojantį dokumentą ir išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal

Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas programas.

13.

Kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas išduodami

neribotam laikui. Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo

dokumentą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo

tobulinti savo kvalifikaciją, kvalifikacijos

tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal

atitinkamas aukštųjų mokyklų, asociacijų ar sąjungų patvirtintas mokymo

programas, suderintas su Vyriausybės įgaliota institucija, taip pat išlaikyti

teisinių žinių egzaminą pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą

programą.

14.

Asmuo, pageidaujantis gauti arba pakeisti vienos ar kelių statybos

techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo kvalifikacijos atestatą, už

atestavimo ir teisės pripažinimo paslaugas turi sumokėti atestavimą

atliekančiai organizacijai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą įmoką.

15.

Atestavimą atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos

atestato galiojimą 6 mėnesiams šiais atvejais:

1) kai paaiškėja, kad kvalifikacijos atestato turėtojas neatitinka

nustatytų kvalifikacinių reikalavimų;

2) kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate

nurodytą veiklą, pažeidė normatyvinių statybos techninių dokumentų, statinio

saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, kurie nesusiję su esminių projekto

sprendinių reikalavimais arba esminiais statinio reikalavimais;

3) kai asmuo, turintis kvalifikacijos atestatą, netobulino savo

kvalifikacijos pagal šio straipsnio 13 dalies reikalavimus;

4) kai teisė, kuri asmeniui buvo pripažinta išduodant teisės

pripažinimo dokumentą, sustabdyta jo kilmės valstybėje (turimos teisės eiti

ypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas

pripažinimo atveju).

16.

Atestavimą atliekanti organizacija gali panaikinti kvalifikacijos

atestato galiojimą šiais atvejais:

1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių

dokumentų, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius

pažeidimus. Šiurkščiais pažeidimais

laikomi įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, susiję su esminių projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais

statinio reikalavimais, dėl kurių atsirado ar galėjo atsirasti žala tretiesiems

asmenims ar jų turtui;

2) kai paaiškėjo, kad buvo pateikti melagingi duomenys kvalifikacijos

atestatui gauti;

3) kai to prašo kvalifikacijos atestato turėtojas;

4) kai kvalifikacijos atestato turėtojas, šio straipsnio 15 dalyje

nurodytais pagrindais sustabdžius jo kvalifikacijos atestato galiojimą, per

nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių kvalifikacijos atestato

galiojimas buvo sustabdytas;

5) kai,

sustabdžius kvalifikacijos atestato galiojimą, asmuo tęsia veiklą;

6) kai asmuo per

nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir (ar) duomenų, kurių reikia

informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti;

7) kai teisė, kuri buvo pripažinta asmeniui išduodant teisės

pripažinimo dokumentą, panaikinta jo kilmės valstybėje (turimos teisės eiti

ypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas

pripažinimo atveju);

8) kvalifikacijos atestato turėtojui mirus.

17.

Kai kvalifikacijos atestato galiojimas panaikinamas, dėl naujo

kvalifikacijos atestato išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų

nuo sprendimo panaikinti atestato galiojimą priėmimo dienos, išskyrus šio

straipsnio 16 dalies 3 punkte nurodytą atvejį, kai prašymas išduoti

kvalifikacijos atestatą gali būti teikiamas nepraėjus vienų metų laikotarpiui.

18.

Atestavimą atliekanti organizacija gali pareikšti kvalifikacijos

atestato turėtojui įspėjimą, kai kvalifikacijos atestato turėtojas padaro

neesminių (nenurodytų šio straipsnio 15 ir 16 dalyse) pažeidimų. Jeigu

kvalifikacijos atestato turėtojui per kalendorinius metus pareiškiami du

įspėjimai, atestavimą atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos

atestato galiojimą šio straipsnio 15 dalyje nurodytam laikotarpiui.

19.

Eiti

branduolinės energetikos objektų statinių statybos techninės veiklos

pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi

teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einantiems

asmenims taikomus kvalifikacinius reikalavimus (išsilavinimo, darbo patirties),

kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo

sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką,

suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato

Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio straipsnio 11, 12, 13, 14,

15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka Vyriausybės

įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1427,

2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3476 (2011-06-14)

KETVIRTASIS SKIRSNIS

STATYBOS

DALYVIAI, JŲ PAREIGOS IR TEISĖS

11

straipsnis. Statybos dalyviai

1.

Statybos

dalyviai yra:

1) statytojas

(užsakovas);

2) tyrinėtojas;

3) statinio

projektuotojas;

4) rangovas;

5) statinio

statybos techninis prižiūrėtojas;

6) tiekėjas.

2.

Statybos

dalyviai taip pat yra statinio projektavimo valdytojas, kai statytojas

(užsakovas) pasirenka statinio projektavimo valdymą kaip projektavimo

organizavimo būdą, ir statinio statybos valdytojas, kai statytojas (užsakovas)

pasirenka statinio statybos valdymą kaip statybos organizavimo būdą.

12

straipsnis. Statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės

1.

Statytojas

(užsakovas) privalo:

1)

pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus;

2)

organizuoti (arba pavesti tai padaryti projektuotojui) statinio statybos

sklypo, statybvietės ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali

daryti neigiamą poveikį, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus

statybinius tyrinėjimus bei sudaryti sąlygas tyrinėtojui juos

atlikti;

3) turėti

nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio

projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo

iniciatyva;

4)

šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą;

5)

organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą;

6)

organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą, kai ji yra privaloma arba savo

iniciatyva;

7)

užsakyti (arba pavesti, kad tai padarytų rangovas) nustatyta tvarka atlikti

pastatyto statinio ar nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų geodezines

nuotraukas;

8) šio

Įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka organizuoti statybos užbaigimo

procedūras;

9)

sustabdžius statybos darbus, kuriems pirkti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas,

nepaisant sustabdymo priežasčių, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka organizuoti statomo statinio konservavimo darbus;

10) kai statyba

vykdoma ūkio būdu, leisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos

inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnams bei statinio saugos ir

paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų pareigūnams, statinio

projektuotojo įgaliotiems asmenims (kai tai susiję su jų pareigų vykdymu)

netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus)

ar griaunamus statinius (juose esančius butus), minėtų asmenų reikalavimu

pateikti visus statybos dokumentus;

11) tuo atveju, kai statinį

projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskirti

vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad

statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai;

statybos metu koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą;

12) informaciją apie rangovo pasamdymą, taip pat pagrindinių statybos

sričių vadovų (statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto

vykdymo priežiūros dalies vadovo, statinio statybos vadovo, statinio statybos

specialiųjų darbų vadovų, statinio statybos techninės priežiūros vadovo,

specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovų) pasamdymą ar

paskyrimą per

3 darbo dienas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo paskelbti Lietuvos

Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje

sistemoje „Infostatyba“; šis reikalavimas netaikomas statinio paprastojo

remonto ir nesudėtingo statinio statybos atvejais.

2.

Statytojas

(užsakovas) turi teisę:

1)

pasirinkti statinio projektavimo organizavimo būdą – statinio projektavimą

pavesti projektuotojui pagal su juo sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį

arba statinio projektavimo organizavimą pavesti statinio projektavimo

valdytojui pagal pavedimo sutartį, arba pasirinkti kitus statinio projektavimo

organizavimo būdus, kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams;

paskirti statinio projekto vadovą ar pavesti tai atlikti statinio

projektuotojui;

2)

pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų

atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), statinio statybos valdymo ar kitus būdus,

kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams;

3)

pasirinkti statinio projektuotojus, statinio projektavimo valdytojus, rangovus,

statinio statybos valdytojus bei tiekėjus savo nuožiūra ar konkurso tvarka (jei

teisės aktai nenumato kitaip), o statinio projektavimo ir statybos darbams,

kurių viešasis pirkimas yra privalomas – Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta

tvarka.

3.

Statytojas

(užsakovas) turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios yra numatytos Civiliniame

kodekse ir kituose įstatymuose.

4.

Statytojas

(užsakovas) už šiame straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą

vykdymą atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų

kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. XI-501,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

Nr. XI-992,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

431 straipsnis. Minimalūs

pastatų energinio naudingumo reikalavimai ir pastatų energinio naudingumo

sertifikavimas

1.

Minimalūs

pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi:

1) naujiems

statomiems pastatams (jų dalims);

2) rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams (jų

dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių

sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės,

neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto

reikalavimai taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir

ekonomiškai įmanoma.

2.

Minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo

reikalavimai nenustatomi:

1) pastatams,

kurie

yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai

pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;

2) maldos namų ir

kitokios religinės veiklos pastatams;

3) laikiniems

pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;

4) nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir

pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems

negyvenamiesiems pastatams;

5) atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras

naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;

6)

poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip

keturis mėnesius per metus;

7) nešildomiems

pastatams.

3.

Pastatų

energinio naudingumo sertifikavimas privalomas:

1) užbaigus

naujų pastatų (jų dalių) statybą. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas

atliekamas užbaigus naujo pastato (jo dalies) statybą prieš surašant statybos

užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;

2) užbaigus

pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį

remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio

remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių

sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus

pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.

Jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, pastato energinio naudingumo

sertifikavimas atliekamas užbaigus pastato rekonstravimą, atnaujinimą

(modernizavimą) ar kapitalinį remontą prieš surašant statybos užbaigimo aktą

arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;

3) parduodant ar

išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro

naudojimo patalpas). Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam

nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba

naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio

naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Vyriausybės arba

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbimuose apie parduodamus ar

išnuomojamus pastatus ir (ar) jų dalis turi būti nurodomas pastato energinio

naudingumo sertifikate nurodytas energinio naudingumo rodiklis. Pastato dalies

energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso

pastato su bendra šildymo sistema energinio naudingumo sertifikatu, buto

energinio naudingumo sertifikatas – tokio paties buto tame pačiame

daugiabučiame pastate energinio naudingumo sertifikatu arba tipiniu Vyriausybės

įgaliotos institucijos parengtu ir paskelbtu energinio naudingumo sertifikatu,

priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę;

4) didesniems

kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. – didesniems kaip 250

kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės,

prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir

poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi

būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato

energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija. Šio punkto nuostatos taikomos

ir pastatams, kurių didesnę kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d.

– didesnę kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto dalį

sudaro viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto,

kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties patalpos.

4.

Energinio

naudingumo sertifikavimas neprivalomas šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems

pastatams.

5.

Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10

metų. Minimalius

privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus, pastatų energinio

naudingumo sertifikavimo tvarką ir sąlygas, pastatų energinio naudingumo

sertifikavimo priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota

institucija. Po 2018 m.

gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi

nauji, o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai turi būti

energijos beveik nevartojantys pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos

atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Reikalavimus energijos beveik

nevartojantiems pastatams nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Pastatų energinio naudingumo

sertifikavimą prižiūrinčias institucijas ir jų funkcijas sertifikavimo

priežiūros srityje nustato Aplinkos ministerija.

6.

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti fiziniai asmenys –

pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Pastatų energinio

naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinius reikalavimus, atestavimo,

kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo

sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką nustato

Vyriausybės įgaliota institucija. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos

produkcijos sertifikavimo centras.

7.

Fizinis asmuo, norintis įgyti teisę būti pastatų energinio naudingumo

sertifikavimo ekspertu, turi atitikti Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, baigti mokymo kursus ir išlaikyti

egzaminą pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą mokymo programą,

taip pat pateikti prašymą ir nustatytus dokumentus atestavimą atliekančiai

organizacijai. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos

arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečių ar

kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems

suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, kvalifikacija (išsilavinimas

ir darbo patirtis) pripažįstama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

8.

Kvalifikacijos atestatai išduodami neribotam laikui. Asmenys, gavę

kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo

tobulinti savo kvalifikaciją, kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne

mažiau kaip 20 valandų paskaitų, išlaikyti egzaminus pagal Vyriausybės

įgaliotos institucijos patvirtintas programas ir pateikti atestavimą

atliekančiai organizacijai kvalifikacijos kėlimą įrodančius dokumentus.

9.

Asmuo, pageidaujantis gauti ar pakeisti kvalifikacijos atestatą, suteikiantį

teisę būti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertu, už atestavimo

paslaugas turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatytą įmoką.

10.

Jeigu paaiškėja, kad pateikti klaidingi pastatų energinio naudingumo

sertifikavimo duomenys, pažeista teisės aktų nustatyta sertifikavimo tvarka

arba gauti trečiųjų asmenų skundai, atestavimą atliekanti organizacija gali

patikrinti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų išduotų pastatų

energinio naudingumo sertifikatų teisėtumą.

11.

Atestavimą atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos atestato

galiojimą 6 mėnesiams šiais atvejais:

1) kai paaiškėja, kad kvalifikacijos atestato turėtojas neatitinka

nustatytų kvalifikacinių reikalavimų;

2) kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas atestate nurodytą

veiklą, pažeidė normatyvinių statybos techninių dokumentų, statinio saugos ir

paskirties dokumentų reikalavimus, kurie nesusiję su esminių projekto

sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais;

3) kai asmuo, turintis kvalifikacijos atestatą, netobulino savo

kvalifikacijos pagal šio straipsnio 8 dalies reikalavimus arba nevykdė kitų šio

straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų.

12.

Atestavimą atliekanti organizacija gali panaikinti kvalifikacijos

atestato galiojimą šiais atvejais:

1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių

dokumentų, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius

pažeidimus. Šiurkščiais pažeidimais laikomi

įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai,

dėl kurių atsirado ar galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ar jų turtui;

2) kai paaiškėja, kad buvo pateikti melagingi duomenys kvalifikacijos

atestatui gauti;

3) kai to prašo kvalifikacijos atestato turėtojas;

4) kai kvalifikacijos atestato turėtojas, šio straipsnio 11 dalyje

nurodytais pagrindais sustabdžius jo kvalifikacijos atestato galiojimą, per

nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių kvalifikacijos atestato

galiojimas buvo sustabdytas;

5) kai, sustabdžius

kvalifikacijos atestato galiojimą, asmuo tęsia veiklą;

6) kai asmuo per nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir (ar)

duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti;

7) kvalifikacijos atestato

turėtojui mirus.

13.

Kai kvalifikacijos atestato galiojimas panaikinamas, dėl naujo kvalifikacijos

atestato išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo

panaikinti atestato galiojimą priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio 12

dalies 3 punkte nurodytą atvejį, kai prašymas išduoti kvalifikacijos atestatą

gali būti teikiamas nepraėjus vienų metų laikotarpiui.

14.

Atestavimą atliekanti organizacija gali pareikšti

įspėjimą kvalifikacijos atestato turėtojui, kai kvalifikacijos atestato

turėtojas padaro neesminių (nenurodytų šio straipsnio 11 ir 12 dalyse) pažeidimų. Jeigu kvalifikacijos

atestato turėtojui per kalendorinius metus pareiškiami du įspėjimai, atestavimą

atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą šio

straipsnio 11 dalyje nurodytam laikotarpiui.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-404, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1427,

2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3476 (2011-06-14)

Nr.

XI-2031,

2012-05-22, Žin., 2012, Nr. 63-3170 (2012-06-05)

Nr.

XII-383,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3415 (2013-06-28)

TRYLIKTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

44

straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus

Fiziniai ir

juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

541 straipsnis.

Juridinių asmenų atsakomybė už prisijungimo sąlygų ar specialiųjų reikalavimų

neišdavimą per nustatytą terminą

Už prisijungimo sąlygų, specialiųjų architektūros reikalavimų,

specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ar specialiųjų saugomos teritorijos

tvarkymo ir apsaugos reikalavimų neišdavimą per nustatytą terminą skiriama

bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Už tokius pačius veiksmus,

padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus

pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XII-424, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr.

76-3841 (2013-07-16)

231 straipsnis. Neteko galios nuo 2010-10-01.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-421, 2009-09-22, Žin., 2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-501, 2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

381 straipsnis. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

1.

Pagal statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui.

2.

Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais.

3.

Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

4.

Draudėjas civilinę atsakomybę turi atskirai apdrausti dėl kiekvieno statinio, kurio statybos techninę priežiūrą atlieka.

5.

Draudėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimalios sumos nustatomos statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

Papildyta straipsniu:

Nr. XI-2064, 2012-06-12, Žin., 2012, Nr. 76-3921 (2012-06-30)

542 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statinių ir daiktinių teisių į juos registravimo ir duomenų Nekilnojamojo turto registre tikslinimo tvarkos pažeidimus

Už šiame Įstatyme nustatytos statinių ir daiktinių teisių į juos registravimo ir nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre tikslinimo tvarkos pažeidimus juridiniams asmenims skiriama bauda nuo dviejų šimtų devyniasdešimties eurų iki penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1834, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10583

56 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą

1.

Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešiolikos tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų.

2.

Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo šešiolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dvidešimt tūkstančių iki šešiasdešimt tūkstančių eurų.

3.

Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki septyniolikos tūkstančių eurų.

4.

Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki vienuolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių eurų.

5.

Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio eurų.

6.

Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

7.

Už ypatingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo septynių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trylikos tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių eurų.

8.

Už ypatingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dvidešimt tūkstančių iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų.

9.

Už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių keturių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių penkių šimtų iki dešimt tūkstančių eurų.

10.

Už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų.

11.

Už nesudėtingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų.

12.

Už nesudėtingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio šešių šimtų eurų.

13.

Už ypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo trijų tūkstančių penkių šimtų iki šešių tūkstančių penkių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių eurų.

14.

Už ypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo penkių tūkstančių iki vienuolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo devynių tūkstančių iki šešiolikos tūkstančių eurų.

15.

Už neypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų.

16.

Už neypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

17.

Už nesudėtingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

18.

Už nesudėtingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

19.

Už ypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio  dviejų šimtų eurų.

20.

Už ypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų.

21.

Už neypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

22.

Už neypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų iki septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų.

23.

Už nesudėtingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.

24.

Už nesudėtingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų penkiasdešimt eurų.

25.

Už ypatingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo devynių tūkstančių iki trylikos tūkstančių penkių šimtų eurų.

26.

Už ypatingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo devynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkiolikos tūkstančių iki devyniolikos tūkstančių eurų.

27.

Už neypatingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki keturių tūkstančių keturių šimtų eurų.

28.

Už neypatingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių aštuonių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

29.

Už nesudėtingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

30.

Už nesudėtingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

57 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statybos darbų atlikimą, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus

Už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio įstatymo 54, 56, 58, 64 straipsniuose numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šimtų iki septynių tūkstančių eurų. Už tokius pat veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje nustatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų.

58 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius

Už statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius, išskyrus esminius statinio projekto sprendinius, skiriama bauda nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

59 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį

Už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.

60 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą ir statinio naudotojo pareigų nevykdymą

1.

Už trukdymą pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojui ar jo įgaliotiems asmenims įgyvendinant teisės aktų nustatyta tvarka priimtus sprendimus remontuoti, atnaujinti (modernizuoti) ar kitaip tvarkyti juridinio asmens naudojamose patalpose esančius bendrojo naudojimo objektus skiriama bauda nuo šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje nustatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų eurų.

2.

Už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą skiriama bauda statinio naudotojams ir (ar) statinio techniniams prižiūrėtojams – juridiniams asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio eurų; ypatingojo statinio atveju skiriama bauda nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų; ypatingojo statinio atveju skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

3.

Už priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimą ar prievolių, nustatytų šiame įstatyme, nevykdymą įvykus statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, skiriama bauda statinio naudotojams ir (ar) statinio techniniams prižiūrėtojams – juridiniams asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų; ypatingojo statinio atveju skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų; ypatingojo statinio atveju skiriama bauda nuo keturių tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.

61 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas

Už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas skiriama bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.

62 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas

Už statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas skiriama bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.

63 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už prisijungimo sąlygų ar specialiųjų reikalavimų neišdavimą per nustatytą terminą

Už prisijungimo sąlygų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ar specialiųjų reikalavimų neišdavimą per nustatytą terminą, nepagrįstą atsisakymą juos išduoti ar jų neteisėtą išdavimą skiriama bauda nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

64 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statinių ir daiktinių teisių į juos registravimo ir duomenų Nekilnojamojo turto registre tikslinimo tvarkos pažeidimus

Už šiame įstatyme nustatytos statinių ir daiktinių teisių į juos registravimo ir nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre tikslinimo tvarkos pažeidimus juridiniams asmenims skiriama bauda nuo dviejų šimtų devyniasdešimt eurų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų.

65 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statinio projekto sprendinio, numatančio statybos sustabdymą naudojamame statinyje ar jo dalyje, pažeidimą

Už statybos darbų atlikimą naudojamame statinyje nesustabdžius ūkinės ar kitokios veiklos statinyje ar jo dalyje, kai ūkinę ar kitokią veiklą statinyje ar jo dalyje sustabdyti numatyta statinio projekte, skiriama bauda statytojui ir (ar) rangovui – juridiniam asmeniui nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki aštuonių tūkstančių septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda statytojui ir (ar) rangovui – juridiniam asmeniui nuo penkių tūkstančių aštuonių šimtų iki septyniolikos tūkstančių keturių šimtų eurų.

66 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pareigų nevykdymą

Už šio įstatymo 29 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą skiriama bauda statytojui ir (ar) rangovui nuo dviejų tūkstančių devynių šimtų iki septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių aštuonių šimtų iki aštuonių tūkstančių septynių šimtų eurų.

67 straipsnis. Šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodytų pažeidimų taikymo ir nagrinėjimo tvarka

Šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų padaliniams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos

statybos įstatymo

1 priedas

ĮMOKOS UŽ SAVAVALIŠKOS STATYBOS ĮTEISINIMĄ

MOKĖJIMO PRINCIPAI

1.

Įmoką už savavališkos statybos įteisinimą (toliau – įmoka) moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys šiame įstatyme numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos atveju.

2.

Įmokos dydis kinta atsižvelgiant į savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertę. Įmoka negali būti mažesnė kaip 86 eurai ir negali viršyti 300 000 eurų ir 70 procentų savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudų vertės (V). Įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę Į = V2/144 810 Eur, čia:

1) Į – įmokos dydis;

2) V – sąnaudų vertė.

3.

Tais atvejais, kai savavališkos statybos darbai, dėl kurių nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas, buvo įteisinti išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir šią aplinkybę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustato išdavus statybą leidžiantį dokumentą, mokėtinos įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę Į= V2/144 810 Eur *  a/b, čia:

1) Į – įmokos dydis;

2) V – sąnaudų vertė;

3) a – laikotarpis nuo savavališkos statybos darbų pradžios iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo;

4) b – laikotarpis nuo savavališkos statybos darbų pradžios iki statybos užbaigimo, o jeigu statybos užbaigimo procedūros nebuvo atliktos, – iki fakto, kad nebuvo sumokėta įmoka, nustatymo momento.

Šiame punkte nurodyti laikotarpiai a ir b skaičiuojami naudojant tuos pačius laiko matavimo vienetus (pvz., dienas, mėnesius ir kt.). Apskaičiuojant įmokos vertę, taikomos šio priedo 2 punkte nustatytos minimalios ir maksimalios įmokų vertės.

4.

Sąnaudų vertė nustatoma atliekant statinio ar statinio projekto ekspertizę pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas savavališkos statybos akto surašymo metu arba, kai savavališkos statybos aktas nėra surašytas, pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas, fakto, kad savavališki statybos darbai buvo įteisinti išduodant statybą leidžiantį dokumentą, nustatymo metu. Kai savavališkos statybos aktas nėra surašytas, sąnaudų vertės apskaičiavimas atliekamas įvertinant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dokumento, kuriame konstatuojamas įmokos už savavališkos statybos įteisinimą nesumokėjimo faktas, surašymo metu esančią statinio būklę.

5.

Statinio ar statinio projekto ekspertizė atliekama asmens, kuris siekia įteisinti savavališką statybą, iniciatyva ir lėšomis.

6.

Priklausančią mokėti įmoką apskaičiuoja statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija pagal asmens, kuris siekia įteisinti savavališką statybą, pateiktą statinio ar statinio projekto ekspertizės aktą.

7.

Įmoka sumokama prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą.

8.

Įmokos mokėjimo tvarką nustato Aplinkos ministerija kartu su Finansų ministerija.

9.

Įmoka sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir įskaitoma į valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos.

10.

Nustačius, kad buvo sumokėta per maža įmoka arba ji iš viso nesumokėta dėl fizinių, juridinių asmenų, statybą leidžiantį dokumentą išdavusios institucijos ar kitų institucijų kaltės, trūkstama arba visa įmokos suma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka išieškoma atitinkamai iš fizinių, juridinių asmenų, statybą leidžiantį dokumentą išdavusios institucijos ar kitų institucijų į valstybės biudžetą.

11.

Nustačius, kad buvo sumokėta per didelė įmoka, jos permoka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka grąžinama įmoką sumokėjusiam asmeniui.

12.

Asmenims, prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodžiusiems, kad jie atliko savavališkos statybos darbus, dėl kurių prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo metu nėra surašytas savavališkos statybos aktas, šiame priede nustatyta tvarka apskaičiuota įmoka mažinama 50 procentų.

Lietuvos Respublikos

statybos įstatymo

2 priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo (aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 71).

2.

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL 2008 L 218, p. 30).

3.

2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13).

4.

2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL 2011 L 88, p. 5).

5.

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 m. specialusis leidimas, L 26, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (OL 2014 m. specialusis leidimas, L 124, p. 1).

6.

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/61/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti (OL 2014 L 155, p. 1).

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000, Nr.78-2360 (00.09.15)

STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1948, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2533 (2000 10 06)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Pakeistas įstatymo įsigaliojimas :

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-134, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr. 113-3621 (2000 12 30)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymai: VIII-1948 ir IX-134 neteko galios nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. Tai nusako:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-470, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2411 (2001-08-01)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-583, 2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas, išskyrus jame išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktąjį skirsnį, įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

Statybos įstatymo pakeitimo įstatyme išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktasis skirsnis įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

Įstatymo įgyvendinimą nusako įstatymas:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-598, 2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 101-3598 (2001-11-30)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1018, 2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3093 (2002-07-19)

STATYBOS ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1269, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

STATYBOS ĮSTATYMO 2, 14, 15 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1780, 2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

STATYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 6, 8, 25, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU DVYLIKTUOJU SKIRSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus 9 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1924, 2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

STATYBOS ĮSTATYMO 2, 5, 20, 23, 27, 33 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 13 (2004-01-24)

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2215, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

STATYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-136, 2005-03-17, Žin., 2005, Nr. 43-1355 (2005-04-02)

STATYBOS ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-404, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

STATYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO BEI PRIEDO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 43(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto  Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 43(1) straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais pastatai sertifikuojami nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus naujai statomus pastatus, kurie privalo būti sertifikuojami nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja nuo 2006 m. sausio 4 d.

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-857, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

STATYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas.

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1009, 2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-161 (2007-01-11)

STATYBOS ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 8 (2007-01-19)

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1111, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

STATYBOS ĮSTATYMO 2, 4, 8, 18, 20, 27, 29, 40, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-421, 2009-09-22, Žin., 2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

STATYBOS ĮSTATYMO 2, 6, 20, 23, 29, 31, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 23(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-501, 2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

STATYBOS ĮSTATYMO 12, 14, 15, 16, 22, 23, 23(1), 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 45 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-992, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

STATYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, 23(1) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 28(1) STRAIPSNIU, KETURIOLIKTUOJU SKIRSNIU IR 1 PRIEDU ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 24 straipsniai, išskyrus 11 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 7, 8 ir 10 dalių, šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 4 ir 7 dalių nuostatas dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nurodytų įmokų ir šio įstatymo 26 straipsnį, įsigalioja 2010 m. spalio 1 d.

Iki 2010 m. spalio 1 d. vietoj šio įstatymo 13 straipsnyje vartojamos sąvokos „statybos užbaigimo aktas“ vartojama sąvoka „statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas“, vietoj šio įstatymo 13, 14 ir 15 straipsniuose vartojamos sąvokos „statybą leidžiantis dokumentas“ vartojama sąvoka „statybos leidimas“ (nesudėtingo statinio atveju – „normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytas privalomasis dokumentas“).

271 straipsnis. Statinių projektus tikrinančių subjektų kompetencija

1.

Savivaldybių administracijos tikrina visus statinių projektus. Tikrinama:

1) ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui (užsakovui) (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija);

2) ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus;

3) ar pateikti visi privalomi dokumentai (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija);

4) ar pateikta statinio projekto elektroninė versija atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija), ar statinio projekto sudedamosios dalys atitinka aplinkos ministro nustatytas statinio projekto sudedamąsias dalis, ar statinio projektą pasirašė visi jį pasirašyti privalėję asmenys;

5) ar statinio projekto vadovas ir statinio projekto dalių vadovai turėjo teisę rengti statinio projektą (jo dalis), ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovas (vadovai) turėjo teisę atlikti statinio projekto ekspertizę;

6) ar statinio projektuotojas ir statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudę šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;

7) ar atliktas šio įstatymo 37 straipsnyje numatytas visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą;

8) ar statinio projektui pritarė visi aplinkos ministro nustatytais atvejais iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų pradžios privalėję jį patikrinti subjektai, kurie nedalyvauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija);

9) ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar statinio projekto sprendiniai atitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, kai šį statinį planuojama statyti išnuomotame valstybinės žemės sklype;

10) ar statinio projektas atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (jeigu jie išduoti), ar esminiai statinio projekto sprendiniai atitinka projektinių pasiūlymų sprendinius;

11) ar statinio projekto sprendiniai atitinka nustatytus energinio naudingumo reikalavimus;

12) ar statinio projekto sprendiniai, susiję su teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atstumais nuo paviršinių vandens telkinių, jų apsaugos zonų (juostų), atitinka teisės aktų reikalavimus;

13) ar statinio projekto sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją;

14) ar Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka paskelbta informacija apie ketinamus vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo darbus (jeigu tai privaloma pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą);

15) ar vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu statinio projekto sprendiniuose numatyta optimizuoti inžinerinių sistemų suderinamumo sprendinius;

16) ar nustatytos ir statinio statybos projektiniuose dokumentuose pažymėtos dėl statytojo (užsakovo) žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos statinio projekte suprojektuotų statinių gretimų žemės sklypų ir (ar) teritorijų, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos;

17) ar statinio projekto sprendiniuose numatyti susidarysiančių įvairių rūšių statybinių atliekų tvarkymo būdai, panaudojimo statybvietėje sąlygos atitinka aplinkos ministro nustatytus statybinių atliekų tvarkymo reikalavimus;

18) ar statinio projekto, kuriame numatyta keisti patalpų ar statinių paskirtį, sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;

19) ar statinio projekto bendrojoje dalyje yra statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo Žemės gelmių registre numeriu, ypatingųjų statinių projektų atveju – ir Lietuvos geologijos tarnybos rašto, kad ši ataskaita įvertinta ir priimta, kopija;

20) kaip savivaldybės saugomais paskelbtų kultūros paveldo statinio, taip pat statinio, suprojektuoto savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto teritorijoje, savivaldybės saugoma paskelbtoje kultūros paveldo vietovėje, savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose, projektai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; kaip statinių projektais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip statinių projektai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

2.

Saugomų teritorijų direkcijos tikrina statinių, suprojektuotų valstybiniuose parkuose, saugomų teritorijų direkcijoms priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose rezervatuose, biosferos rezervatuose, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, projektus. Tikrinama statinio projektų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems:

1) saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui);

2) valstybinių parkų nuostatuose (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, panaudotų medžiagų);

3) kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose.

3.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos tikrina, kaip kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse arba jų apsaugos zonose, projektai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 20 punkte nurodytus atvejus, atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; kaip statinių projektais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip statinių projektai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

4.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tikrina statybos ir rekonstravimo projektų, pastatų atnaujinimo (modernizavimo) projektų, ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, kultūros paveldo statinių kapitalinio remonto projektų, pastatų (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektų, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, atitiktį teisės aktuose nustatytiems visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, išskyrus reglamentuojamus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, ar teisės aktų nustatyta tvarka atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, ar dėl statytojo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos nustatyta sanitarinės apsaugos zona:

1) pastatų;

2) inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, išskyrus vandens uostų inžinerinius statinius (molus, užtveriamąsias dambas ir šalivages);

3) kitų transporto inžinerinių statinių (pėsčiųjų tiltų, pralaidų, lynų kelių, atraminių sienelių, praginų, gyvūnijos atitvarų, išeminių pervadų, platformų, pridengtų ir požeminių perėjų);

4) inžinerinių tinklų: naftos tinklų (naftos perdirbimo įrenginių, naftos ir naftos produktų terminalų ir saugyklų), dujų tinklų (suskystintų gamtinių dujų įrenginių ir (arba) gamtinių dujų saugyklų), 330 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklų;

5) kitų statinių: hidrotechnikos statinių (išskyrus užtvankas, dambas, vandens pralaidas, kanalus, krantosaugos statinius, tvenkinius, jūros naftos ir dujų gavybos statinius, akvedukus, bunas), sporto paskirties inžinerinių statinių, kitos paskirties statinių (išskyrus stebėjimo bokštus, tvoras, rampas, pavėsines (pagal konstrukciją priskiriamas inžineriniams statiniams), stogines, atramines sieneles, voljerus).

5.

Radiacinės saugos centras tikrina statinių projektus, kai statiniuose numatyta gaminti, naudoti (ir pakartotinai naudoti), saugoti (išskyrus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių, kurių sudėtyje nėra radioaktyviųjų medžiagų, saugojimą), perdirbti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir (ar) tvarkyti (atlikti pradinį radioaktyviųjų atliekų ir (ar) pagrindinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, jas saugoti) radioaktyviąsias atliekas. Tikrinama, ar atlikta statinio projekto radiacinės saugos (specialioji) ir radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos (planuojant vykdyti veiklą su I, II, III pavojingumo kategorijų radioaktyviaisiais šaltiniais) ekspertizė ir pateikti tai patvirtinantys statinio projekto radiacinės saugos (specialiosios) ir radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos ekspertizės aktas ir statinio projekto dalis, susijusi su radiacine ir radioaktyviųjų šaltinių fizine sauga.

6.

Susisiekimo ministro įgaliotos valstybės institucijos ar įstaigos, valstybės įmonės, atsakingos už geležinkelių transporto eismo ir eismo keliuose saugą, tikrina statinio projektus, kuriuose suprojektuota geležinkelių, valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra. Tikrinama atitinkamai pagal geležinkelių transporto saugai svarbius kriterijus ir saugaus eismo automobilių keliais reikalavimus susisiekimo ministro įgaliotų valstybės institucijų ar įstaigų, valstybės įmonių nustatyta tvarka.

7.

Aplinkos apsaugos agentūra tikrina, ar planuojamai veiklai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turėjo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas; tikrina, ar statinio projektas, kai planuojamai veiklai reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimą, atitinka atrankos išvadoje dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos visos reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir kompensavimo priemonės, ar nepasibaigęs atrankos išvados arba sprendimo galiojimo terminas.

8.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina daugiabučių namų kapitalinio remonto projektus ir paprastojo remonto aprašus (funkcinius ir technologinius projektų sprendinius, su jais susijusius techninius rodiklius ir energetikos įrenginių technines charakteristikas), kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo (prisijungiama prie) šilumos perdavimo tinklų) ir šių naujai statomų ar rekonstruojamų energetikos objektų (statinių) projektus (projektų sprendinių atitiktį energetikos objektų (išskyrus pastatus), įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos reikalavimams):

1) elektrinių (didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios) ir katilinių;

2) 110 kV ir aukštesnės įtampos perdavimo tinklų ir jų priklausinių;

3) gamtinių dujų sistemų;

4) gamtinių dujų saugyklų;

5) suskystintų gamtinių dujų importo, eksporto terminalų ir saugyklų;

6) magistralinių naftotiekių, produktotiekių;

7) naftos perdirbimo įrenginių;

8) naftos, naftos produktų terminalų ir saugyklų;

9) šilumos perdavimo tinklų ir jų priklausinių (didesnio kaip 100 mm sąlyginio skersmens).

9.

Susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina statinio projekto sprendinius, kuriais įgyvendinami prisijungimo sąlygose nustatyti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų ar inžinerinių tinklų reikalavimai. Susisiekimo komunikacijų savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina statinių projektus, kai jie rengiami kelių juostose ar kelių apsaugos zonose.

10.

Susisiekimo ministro įgaliotos valstybės institucijos ar įstaigos, valstybės įmonės tikrina statinio projektus, kai statinio projektui parengti išduotos prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sąlygos arba kai statinio projekte suprojektuoti statiniai, inžineriniai tinklai ar kitos susisiekimo komunikacijos patenka į šio kelio statinį, kelio juostą ar kelio apsaugos zoną.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-340, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-06-04, i. k. 2021-12948

521 straipsnis. Su statyba susijęs viešasis interesas

Su statyba susijusį viešąjį interesą sudaro:

1) kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, visuomenės sveikatos apsauga, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas;

2) valstybės, savivaldybės žemės naudojimas, valdymas ar disponavimas ja, statyba saugomose teritorijose, miškuose, visuomeninės paskirties statiniuose ar teritorijose;

3) valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šios infrastruktūros plėtojimas;

4) valstybei svarbūs projektai, kaip jie suprantami pagal Teritorijų planavimo įstatymą;

5) visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus;

6) galima statinių griūties rizika;

7) aplinkos prieinamumas, įskaitant aplinkos atitiktį specialiesiems neįgaliųjų poreikiams;

8) architektūros kokybė;

9) kiti visuomenės ar jos dalies arba valstybės interesai.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-340, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-06-04, i. k. 2021-12948

221 straipsnis. Statybvietėje esančių asmenų identifikavimas

1.

Statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 1 dalyje, privalo turėti galiojantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – kodas), o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuotas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos):

1) patikrinimo metu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms;

2) statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos;

3) prieš patenkant į statybvietę ir statybvietėje pareikalavus statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims.

2.

Statybvietėje gali būti asmenys, kurie:

1) turi kodą arba, kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus, arba

2) statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatyta tvarka užregistravo atvykimo į statybvietę pradžios laiką ir priežastį ir turi statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytą identifikavimo priemonę.

3.

Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas nustato kitų statybvietėje esančių asmenų, kurie nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje, identifikavimo priemonę, prireikus – jos išdavimo tvarką, registruoja šių asmenų buvimo statybvietėje pradžios ir pabaigos laiką ir priežastį.

4.

Statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka.

5.

Statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas rangovas, nevykdantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų pareigų arba netinkamai jas vykdantis, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-858, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27753

PENKTASIS SKIRSNIS

STATYBINIAI TYRIMAI. STATINIO PROJEKTAVIMAS

111 straipsnis. Statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politiką įgyvendinanti įstaiga

1.

Statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politiką pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją įgyvendina Vyriausybės įgaliota įstaiga.

TAR pastaba. 11-1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023-05-01.

2.

Vyriausybės įgaliota įstaiga atlieka šias funkcijas:

1) dalyvauja planuojant, koordinuojant ir (ar) įgyvendinant su planavimo, statybos technine veikla susijusius paramos atkuriant nuo karo, stichinių ir kitų nelaimių nukentėjusių valstybių infrastruktūros ir kitus objektus, teritorijas, projektus ir priemones;

TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 1 punktas įsigalioja 2023-02-01.

2) rengia, įgyvendina arba dalyvauja rengiant ir (ar) įgyvendinant statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo projektus ir priemones, statybos sektoriaus skaitmeninimo, statybos dalyvių kompetencijos didinimo, statinių tvarumo vertinimo srityse nacionaliniu ir (ar) tarptautiniu lygmeniu;

TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 2 punktas įsigalioja 2023-02-01.

3) atlieka statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų (išskyrus architektus), pastatų energinio sertifikavimo ekspertų, statybos rangovų, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės ir statinio (jo dalies) ekspertizės rangovų veiklos priežiūrą, apimančią šių subjektų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams tikrinimą, privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją ir dokumentus, pašalinti tikrinant nustatytas neatitiktis teikimą;

TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 3 punktas įsigalioja 2023-02-01.

4) atlieka statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų (išskyrus architektus), įrašytų į teismo ekspertų sąrašą ir teikiančių teismo ekspertizės paslaugas, kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, patikrinimą;

TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 4 punktas įsigalioja 2023-02-01.

5) pripažįsta užsienyje įgytas statybos inžinieriaus profesines kvalifikacijas aplinkos ministro nustatyta tvarka;

TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 5 punktas įsigalioja 2023-05-01.

6) kuria, tvarko, plėtoja priemones ir (ar) paslaugas, reikalingas statybos sektoriui skaitmeninti, statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo plėtrai, jų naudai vertinti ir stebėti;

TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 6 punktas įsigalioja 2023-02-01.

7) kuria, tvarko ir teikia su statybos sektoriaus skaitmeninimu susijusius duomenis, klasifikatorius, informaciją, jų tvarkymo priemones ir paslaugas, jas plėtoja ir techniškai aptarnauja;

TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 7 punktas įsigalioja 2023-02-01.

8) vykdo statybos ir su juo susijusiuose sektoriuose vykstančių procesų stebėseną ir vertinimą, atsižvelgdama į statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo poreikius, rengia ir teikia pasiūlymus politiką formuojančioms institucijoms dėl statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo;

TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 8 punktas įsigalioja 2023-02-01.

9)  atlieka tyrimus, reikalingus visuomenei aktualiems sektoriaus pažangos ir plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimams pagrįsti ir priimti;

TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 9 punktas įsigalioja 2023-02-01.

10) aplinkos ministro nustatyta tvarka skiria paskirtąsias įstaigas, sustabdo jų paskyrimo galiojimą, panaikina paskyrimo galiojimo sustabdymą ir paskyrimą;

TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 10 punktas įsigalioja 2023-05-01.

11) aplinkos ministro nustatyta tvarka vertina ir stebi techninio vertinimo įstaigų veiklą, skiria techninio vertinimo įstaigas, sustabdo jų paskyrimo galiojimą, panaikina paskyrimo galiojimo sustabdymą ir paskyrimą;

TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 11 punktas įsigalioja 2023-05-01.

12) atlieka šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas funkcijas.

TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 12 punktas įsigalioja 2023-02-01.

3.

Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijos, nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, pajamomis, gautomis iš įstaigos vykdomos veiklos, fizinių ar juridinių asmenų teikiamos paramos, kitomis teisėtai gautomis lėšomis.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1754, 2022-12-22, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27572

TREČIASIS SKIRSNIS

STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS PAGRINDINĖS SRITYS

112 straipsnis. Statinio gyvavimo ciklo skaitmeninių duomenų reglamentavimas

1.

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais statinio gyvavimo ciklą apibūdinantys duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami skaitmenine forma.

2.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Nacionalinį statybos informacijos klasifikatorių ir nustato reikalavimus, taikomus statinio gyvavimo cikle naudojamiems duomenims kurti, tvarkyti, valdyti, viešinti, duomenų struktūrai sudaryti. Nustatydama šiuos reikalavimus, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nurodo atvejus ir tvarką, kada skaitmeniniai duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi taikant statinio informacinį modeliavimą ir Nacionalinį statybos informacijos klasifikatorių.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2413, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25634

TREČIASIS SKIRSNIS

STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS PAGRINDINĖS SRITYS

272 straipsnis. Pranešimas apie statybos pradžią

1.

Statytojas (užsakovas) privalo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pranešti apie statybos pradžią, kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais privalomas statybą leidžiantis dokumentas, arba šio įstatymo 27 straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais.

2.

Statytojas (užsakovas) gali pradėti statybos darbus, kai pranešant apie statybos pradžią jo pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai aplinkos ministro nustatyta tvarka užregistruojami Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.

3.

Kai išduodant statybą leidžiantį dokumentą projektinius pasiūlymus patikrina Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga pagal šio įstatymo 271 straipsnio 3 dalį arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga pagal šio įstatymo 271 straipsnio 4 dalies 2 punktą, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė pagal šio įstatymo 271 straipsnio 5 dalies 1 punktą, statytojas (užsakovas) gali pradėti statybos darbus ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo pranešimo apie statybos pradžią (šio straipsnio 5 dalyje nurodytų privalomų dokumentų) užregistravimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje dalyje nurodytais atvejais apie statytojo (užsakovo) užregistruotą pranešimą apie statybos pradžią ir pateiktus privalomus dokumentus Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė informuojamos per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė turi teisę patikrinti techninį darbo projektą ir, nustačiusios, kad techninio darbo projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų ar kitų statinio projektui keliamų reikalavimų, privalo apie tai informuoti statytoją (užsakovą) ir kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl patikrinimo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu atveju statytojas (užsakovas) negali pradėti arba tęsti pradėtų statybos darbų ir privalo vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka priimtus sprendimus.

4.

Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais privaloma pranešti apie statybos pradžią, statybos darbus galima vykdyti tik pagal statinio projekto, užregistruoto Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, sprendinius.

5.

Pranešimą apie statybos pradžią sudaro šie dokumentai:

1) statybą leidžiantis dokumentas (kai jis privalomas pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį). Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, turi būti pateikti šio įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 12, 14 punktuose nurodyti dokumentai;

2) projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduotas statybą leidžiantis dokumentas, parengti aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, projektiniai pasiūlymai neteikiami;

3) techninis darbo projektas, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, parengtas aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis;

4) techninio darbo projekto ekspertizės aktas ir dokumentas, patvirtinantis, kad statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį);

5) susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų išvada, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos). Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti išvadą, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos), per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šią išvadą gavimo ir atitinkamos techninio darbo projekto dalies pateikimo dienos;

6) statinio projekto priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo statinio projektuotojas perdavė statinio projektą statytojui (užsakovui);

7) informacija apie pasirašytą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį ar sumokėtą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, kai tai privaloma vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis;

8) dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 straipsnyje;

9) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, savavališkos statybos atveju;

10) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią sumokėjimą, jeigu dėl tokios įmokos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka buvo pateiktas privalomasis nurodymas;

11) informacija apie paskirtą statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją, statinio statybos vadovą, rangovą (generalinį rangovą) (kai jie turi būti šio įstatymo nustatyta tvarka);

12) informacija apie statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrųjį (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu).

6.

Už šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų tikrumą atsako statytojas (užsakovas).

7.

Apie pradedamus statybos darbus, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per TPS „Vartai“ paskelbus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ techninio darbo projekto (kai rengiama dviem etapais) sklypo sutvarkymo ir architektūrinę dalis arba statinio projektą (kai rengiama vienu etapu), išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalių ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys duomenis (dokumentus) informacinėms sistemoms. Šioje dalyje minėtų duomenų ir (ar) dokumentų paskelbimą ir jo užbaigimą užtikrina informacinių sistemų tvarkytojai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2522, 2024-03-28, paskelbta TAR 2024-04-03, i. k. 2024-06309

68 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas

1.

Aplinkos ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas).

2.

Atliekant ex post vertinimą, turi būti įvertinama, ar išduodant statybą leidžiantį dokumentą projektinių pasiūlymų pagrindu statinių projektavimo procesas laiko atžvilgiu sutrumpėja, kiek vidutiniškai sumažėja administracinė našta, kokią įtaką statybą leidžiančio dokumento išdavimo projektinių pasiūlymų pagrindu procesas turi statybos valstybinės priežiūros vykdymui, įvertinami kiti tokio teisinio reguliavimo poveikio aspektai, parodantys projektuojamų, statomų statinių atitikties nustatytiems reikalavimams, statybos dalyvių teisių ir pareigų užtikrinimo ir įgyvendinimo pokyčiams.

3.

Ex post vertinimo laikotarpis – 10 metų nuo šio straipsnio įsigaliojimo dienos.

4.

Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2035 m. lapkričio 1 d.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2413, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25634

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos

statybos įstatymo

1 priedas

ĮMOKOS UŽ SAVAVALIŠKOS STATYBOS ĮTEISINIMĄ IR ĮMOKOS UŽ NEPRANEŠIMĄ APIE STATYBOS PRADŽIĄ MOKĖJIMO PRINCIPAI

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. XIV-2413, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25634

1.

Šiame priede nustatyti įmokos už savavališkos statybos įteisinimą ir įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią mokėjimo principai. Įmoką už savavališkos statybos įteisinimą moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys šiame įstatyme numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos atveju. Įmoką už nepranešimą apie statybos pradžią moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, kai Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka statybos valstybinės priežiūros pareigūnas, nustatęs, kad statyba vykdoma nepranešus apie statybos pradžią arba nepateikus visų privalomų dokumentų ar informacijos (kai pranešti apie statybos pradžią privaloma), pateikia privalomąjį nurodymą sumokėti įmoką. Įmoka už nepranešimą apie statybos pradžią lygi pusei šiame priede nustatytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2413, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25634

2.

Įmokos už savavališkos statybos įteisinimą (toliau – įmoka) dydis kinta atsižvelgiant į savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertę. Įmoka negali viršyti 300 000 eurų ir 70 procentų savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudų vertės (V). Įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę Į = x+y+V2/200 000 Eur, čia:

Punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2413, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25634

1) Į – įmokos dydis;

2) V – sąnaudų vertė;

3) x – 100 eurų nesudėtingojo statinio atveju, 500 eurų neypatingojo statinio atveju, 5 000 eurų ypatingojo statinio atveju;

4) y – 100 eurų paprastojo remonto atveju, 500 eurų kapitalinio remonto atveju, 1 000 eurų rekonstravimo atveju, 2 000 eurų naujo statinio statybos atveju.

Punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1754, 2022-12-22, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27572

3.

Kai savavališkos statybos darbai, dėl kurių nesurašytas savavališkos statybos aktas, įteisinti išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir (ar) pranešus apie statybos pradžią ir šią aplinkybę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustato, mokėtinos įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę Į = x+y+V2/200 000 Eur * a / b, čia:

Punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2413, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25634

1) Į – įmokos dydis;

2) V – sąnaudų vertė;

3) x – 100 eurų nesudėtingojo statinio atveju, 500 eurų neypatingojo statinio atveju, 5 000 eurų ypatingojo statinio atveju;

4) y – 100 eurų paprastojo remonto atveju, 500 eurų kapitalinio remonto atveju, 1 000 eurų rekonstravimo atveju, 2 000 eurų naujo statinio statybos atveju;

5) a – laikotarpis nuo savavališkos statybos darbų pradžios iki pranešimo apie statybos pradžią;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2413, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25634

6) b – laikotarpis nuo savavališkos statybos darbų pradžios iki statybos užbaigimo, jeigu statybos užbaigimo procedūros neatliktos, – iki fakto, kad nebuvo sumokėta įmoka nustatymo momento.

Šiame punkte nurodyti laikotarpiai a ir b skaičiuojami naudojant tuos pačius laiko matavimo vienetus (pavyzdžiui, dienas, mėnesius ir kt.). Apskaičiuojant įmokos vertę, taikomos šio priedo 2 punkte nustatytos minimalios ir maksimalios įmokų vertės.

Punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1754, 2022-12-22, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27572

4.

Sąnaudų vertė nustatoma atliekant statinio (jo dalies) ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizę pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas savavališkos statybos akto surašymo metu arba, kai savavališkos statybos aktas nesurašytas, – pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas, kurios buvo nustatant faktą, kad savavališki statybos darbai buvo įteisinti išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir (ar) pranešant apie statybos pradžią. Kai savavališkos statybos aktas nesurašytas, sąnaudų vertės apskaičiavimas atliekamas įvertinus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dokumento, kuriame konstatuojamas įmokos už savavališkos statybos įteisinimą nesumokėjimas, surašymo metu esančią statinio būklę.

Punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1754, 2022-12-22, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27572

Nr. XIV-2413, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25634

5.

Statinio (jo dalies) ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizė atliekama asmens, kuris siekia įteisinti savavališką statybą, iniciatyva ir lėšomis.

Punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1754, 2022-12-22, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27572

6.

Priklausančią mokėti įmoką apskaičiuoja statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija pagal asmens, kuris siekia įteisinti savavališką statybą, pateiktą statinio ar statinio projekto ekspertizės aktą.

7.

Įmoka sumokama prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) arba prieš pranešant apie statybos pradžią (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas).

Punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2413, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25634

8.

Įmokos mokėjimo tvarką nustato aplinkos ministras kartu su finansų ministru.

Punkto pakeitimai:

Nr. XIV-340, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-06-04, i. k. 2021-12948

9.

Įmoka sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir įskaitoma į valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos.

10.

Nustačius, kad buvo sumokėta per maža įmoka arba ji iš viso nesumokėta dėl fizinių, juridinių asmenų, statybą leidžiantį dokumentą išdavusios institucijos ar kitų institucijų kaltės, trūkstama arba visa įmokos suma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka išieškoma atitinkamai iš fizinių, juridinių asmenų, statybą leidžiantį dokumentą išdavusios institucijos ar kitų institucijų į valstybės biudžetą.

11.

Nustačius, kad buvo sumokėta per didelė įmoka, jos permoka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka grąžinama įmoką sumokėjusiam asmeniui.

12.

Asmenims, prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar pranešime apie statybos pradžią nurodžiusiems, kad jie atliko savavališkos statybos darbus, dėl kurių prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar pranešimo apie statybos pradžią pateikimo metu nėra surašytas savavališkos statybos aktas, šiame priede nustatyta tvarka apskaičiuota įmoka mažinama 50 procentų.

Punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2413, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25634

Lietuvos Respublikos

statybos įstatymo

2 priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo (aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 71).

2.

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL 2008 L 218, p. 30).

3.

2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13).

4.

2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL 2011 L 88, p. 5).

5.

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 m. specialusis leidimas, L 26, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (OL 2014 m. specialusis leidimas, L 124, p. 1).

6.

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/61/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti (OL 2014 L 155, p. 1).

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000, Nr.78-2360 (00.09.15)

STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1948, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2533 (2000 10 06)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Pakeistas įstatymo įsigaliojimas :

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-134, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr. 113-3621 (2000 12 30)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymai: VIII-1948 ir IX-134 neteko galios nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. Tai nusako:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-470, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2411 (2001-08-01)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-583, 2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas, išskyrus jame išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktąjį skirsnį, įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

Statybos įstatymo pakeitimo įstatyme išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktasis skirsnis įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

Įstatymo įgyvendinimą nusako įstatymas:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-598, 2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 101-3598 (2001-11-30)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1018, 2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3093 (2002-07-19)

STATYBOS ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1269, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

STATYBOS ĮSTATYMO 2, 14, 15 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1780, 2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

STATYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 6, 8, 25, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU DVYLIKTUOJU SKIRSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus 9 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1924, 2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

STATYBOS ĮSTATYMO 2, 5, 20, 23, 27, 33 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 13 (2004-01-24)

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2215, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

STATYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-136, 2005-03-17, Žin., 2005, Nr. 43-1355 (2005-04-02)

STATYBOS ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-404, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

STATYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO BEI PRIEDO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 43(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto  Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 43(1) straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais pastatai sertifikuojami nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus naujai statomus pastatus, kurie privalo būti sertifikuojami nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja nuo 2006 m. sausio 4 d.

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-857, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

STATYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas.

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1009, 2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-161 (2007-01-11)

STATYBOS ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 8 (2007-01-19)

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1111, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

STATYBOS ĮSTATYMO 2, 4, 8, 18, 20, 27, 29, 40, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-421, 2009-09-22, Žin., 2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

STATYBOS ĮSTATYMO 2, 6, 20, 23, 29, 31, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 23(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-501, 2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

STATYBOS ĮSTATYMO 12, 14, 15, 16, 22, 23, 23(1), 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 45 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-992, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

STATYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, 23(1) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 28(1) STRAIPSNIU, KETURIOLIKTUOJU SKIRSNIU IR 1 PRIEDU ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 24 straipsniai, išskyrus 11 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 7, 8 ir 10 dalių, šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 4 ir 7 dalių nuostatas dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nurodytų įmokų ir šio įstatymo 26 straipsnį, įsigalioja 2010 m. spalio 1 d.

Iki 2010 m. spalio 1 d. vietoj šio įstatymo 13 straipsnyje vartojamos sąvokos „statybos užbaigimo aktas“ vartojama sąvoka „statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas“, vietoj šio įstatymo 13, 14 ir 15 straipsniuose vartojamos sąvokos „statybą leidžiantis dokumentas“ vartojama sąvoka „statybos leidimas“ (nesudėtingo statinio atveju – „normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytas privalomasis dokumentas“).