Lietuvos Respublikos statybos įstatymas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997
Redagavo:
Ramunė Lūžaitė (1997.07.10)
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1996, Nr.32-788
Neoficialus
įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31, 33
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
STATYBOS
ĮSTATYMAS
1996 m. kovo 19 d. Nr. I-1240
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
1.
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikoje statomų statinių esminius
reikalavimus, šių statinių tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo,
remonto, atidavimo naudoti, naudojimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir
fizinių asmenų, dalyvaujančių statybos procese, santykius ir valstybės valdžios
institucijų veiklos principus šioje srityje.
2.
Nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų apsaugos zonų tvarkymo darbų reikalavimus
nustato Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas ir šis įstatymas.
2
straipsnis. Pagrindinės sąvokos
Šiame
įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos:
statyba
- veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti), rekonstruoti,
suremontuoti statinį; ši sąvoka taip pat apima nekilnojamųjų kultūros vertybių
tvarkymo darbus (pagal tų darbų apibrėžimą, pateiktą Nekilnojamųjų kultūros
vertybių apsaugos įstatyme);
statinys
- pastatas, priestatas, tiesinys (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.),
statinio sklypas ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta
(sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius,
statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Tai gyvenamieji
namai, pramonės, transporto, žemės ūkio, komercijos, sveikatos apsaugos,
švietimo, mokslo, kultūros, sporto, valstybės valdžios institucijų,
visuomeninių organizacijų ir kiti pastatai, taip pat tiltai, viadukai, pėsčiųjų
perėjos, tuneliai, vandentiekio bokštai, rezervuarai, hidrotechnikos
įrenginiai, vandens ir nuotekų valymo įrenginiai, pylimai, atraminės
sienutės, keliai, gatvės, aikštės, inžineriniai tinklai, monumentalios
skulptūros ir kt.;
laikinas
statinys - statinys, kurį leidžiama pastatyti (sumontuoti, nutiesti) ne ilgiau
kaip 5 metams, o leidimo terminui pasibaigus, jis turi būti nugriautas
(išardytas) arba perkeltas į kitą vietą;
projektavimas
- veikla, kurios tikslas, atlikus tyrimus, derinimus, parengti statinio
projektą;
rekonstravimas
- statybinė veikla, kurios tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį;
remontas
- statybinė veikla, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statinio
techninę būklę pagal statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus arba
pagerinti statinio naudojimo savybes;
statytojas
(užsakovas) - fizinis arba juridinis asmuo, kuris investuoja kapitalą į statybą
ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas perduoda kitam fiziniam arba
juridiniam asmeniui);
projektuotojas
- juridinis asmuo - Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota
įmonė, kurios įstatuose numatyta statinių projektavimo veikla; fizinis
asmuo, juridinio asmens teisių neturinti įmonė - individuali (personalinė),
ūkinė bendrija, nustatyta tvarka įsigiję patentą šiai veiklai; statybos mokslo
įstaigos ir aukštųjų mokyklų statybos profilio padaliniai; užsienio valstybės
projektavimo firma;
rangovas
- juridinis asmuo - Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka
įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta statybos veikla; fizinis asmuo,
juridinio asmens teisių neturinti įmonė - individuali (personalinė), ūkinė
bendrija, nustatyta tvarka įsigiję patentą šiai veiklai; užsienio valstybės
statybos firma;
statybinės
medžiagos - gamtinės arba pramoniniu ar kitu būdu pagamintos medžiagos,
naudojamos statybai;
statybos
gaminiai - pramoniniu būdu gaminami ir stacionariai naudojami gaminiai,
kurie patenka į rinką (statybinės medžiagos, elementai, pavienės ar
sukomplektuotos statinių ir įrenginių dalys);
statybos
dirbiniai - nepramoniniu būdu (dirbtuvėse ar statybos aikštelėse) pagaminti
gaminiai;
visuomenės
lėšos - valstybės ar savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo bei
kitų valstybinių fondų lėšos; valstybės vardu ar pagal jos garantijas gauti
kreditai; užsienio valstybių teikiama ekonominė parama; valstybės vardu gauta
labdara ar kita parama; įmonių, įstaigų ir organizacijų pajamos, gautos iš
ūkinės veiklos (finansuojamos iš valstybės arba savivaldybių biudžetų ar
valstybinių fondų) arba gautos nusavinus ar perleidus jų turtą;
valstybinės
reikšmės statiniai - statiniai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtintame sąraše;
normatyvinis
statybos dokumentas - dokumentas, kuris nustato statinio projektavimo,
statybos, statinio atidavimo naudoti, naudojimo ir griovimo reikalavimus,
taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas. Terminas
"normatyvinis statybos dokumentas" apima terminus: "statybos
techninis reglamentas", "statybos taisyklės", "statybos
(projektavimo) techninės sąlygos", "standartas",
"rekomendacijos", "metodiniai nurodymai";
statybos
techninis reglamentas - normatyvinis dokumentas, kuris nustato privalomus
statybos techninius reikalavimus;
specialūs
reikalavimai - valstybės valdžios institucijų pagal įstatymų joms suteiktą
kompetenciją normatyvinių dokumentų nustatyti privalomi aplinkos apsaugos,
nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, higienos, priešgaisrinės apsaugos,
darbo saugos, branduolinės energetikos saugos ir kiti reikalavimai, susiję
su įvairiomis žmonių veiklos sritimis (tarp jų su projektavimu, statyba,
statinių atidavimu naudoti, statinių naudojimu ir nugriovimu);
projektavimo
techninės sąlygos - reikalavimai prijungti statinį ir statybos sklypą prie
bendro naudojimo inžinerinių tinklų ar transporto komunikacijų arba juos
tiesti;
projektavimo
specialios sąlygos - valstybės valdžios institucijų ir savivaldos vykdomųjų
institucijų specialius reikalavimus nustatančios sąlygos, kurios parengiamos
tik tuo atveju, kai nėra atitinkamų normatyvinių dokumentų ar kai tie
reikalavimai priklauso nuo statinio ir statybos sklypo konkrečios vietos ir
jo aplinkos;
statinio
projektas - normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyta
kompleksinė techninė dokumentacija (tekstas, skaičiavimai, brėžiniai),
skirta statinio statybai įteisinti ir statyti.
3
straipsnis. Statytojo teisė
1.
Statytojo teisę Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių
fiziniai ir juridiniai asmenys.
2.
Ši teisė realizuojama, kai:
1)
turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta teise;
2)
yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas;
3)
nustatyta tvarka gautas leidimas statyti.
3.
Šio straipsnio antrosios dalies reikalavimai netaikomi remontuojant statinį,
jei:
1)
nekeičiamos, nestiprinamos statinio konstrukcijos;
2)
nekeičiamas fasadas;
3)
nekeičiama statinio ar jo patalpų paskirtis;
4)
nekeičiami ir nemontuojami nauji technologiniai bei kiti įrenginiai,
nepertvarkomos statinio bendrosios inžinerinės sistemos.
4.
Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytiems remonto darbams neprivalomi šio
įstatymo III ir IV bei VI ir VII skyrių reikalavimai.
4
straipsnis. Statinio ir statybos sklypo reikalavimai
1.
Statinys turi būti pastatytas taip, kad:
1)
nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai;
2)
jo architektūra atitiktų statinio paskirtį ir derėtų prie kraštovaizdžio;
3)
būtų nepažeistos nekilnojamosios kultūros vertybės;
4)
būtų patvarus ir atsparus;
5)
būtų numatytos gamtos ir energijos išteklių taupymo, priešgaisrinės apsaugos,
civilinės saugos ir turto apsaugos techninės priemonės;
6)
būtų galima prieiti prie visų statinio dalių apžiūrai ir remontui atlikti.
2.
Statinys turi būti pastatytas taip, kad invalidai ir senyvi žmonės galėtų
patekti į jiems skirtas patalpas (nustatytas statybos techniniuose
normatyviniuose dokumentuose) ir jomis naudotis.
3.
Statinys, kurio statyba finansuojama visuomenės lėšomis, turi būti statomas
taip, kad jo statybos ir naudojimo išlaidos būtų kuo mažesnės.
4.
Statinys turi būti taip statomas ir pastatytas, o jo sklypas taip tvarkomas,
kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį, trečiųjų asmenų gyvenimo ir
veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, būtų išsaugotos
arba pakeistos pagal statybos techninių ir specialių reikalavimų normatyvinių
dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra:
1)
esamų statinių būklės ir naudojimo išsaugojimas;
2)
galimybė patekti į valstybės ir visuomenės tvarkomus viešuosius kelius;
3)
galimybė naudotis vandentiekiu, kanalizacija, elektros ir šilumos energija,
dujomis bei ryšio ir kitomis inžinerinėmis priemonėmis;
4)
patalpų, skirtų žmonėms gyventi, natūralus norminis apšvietimas;
5)
apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingo
spinduliavimo;
6)
apsauga nuo oro, vandens ar dirvožemio teršimo;
7)
hidrotechnikos ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų užtvindyta
teritorija.
5.
Jei pažeidžiami trečiųjų asmenų turtiniai interesai, šiems asmenims turi būti
atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
STATYBOS TECHNINIS NORMAVIMAS
5
straipsnis. Techninio normavimo teisiniai pagrindai ir pagrindiniai
principai. Techninio normavimo dokumentų sistema
1.
Statybų techninio normavimo teisinius pagrindus sudaro šis įstatymas ir
poįstatyminiai aktai.
2.
Lietuvos Respublikos nacionalinė normatyvinių statybos techninių dokumentų
sistema turi neprieštarauti Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų (jei
Lietuva yra jų narė) normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos
principams ir reikalavimams.
3.
Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemą sudaro Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliotų valstybės valdžios institucijų, kitų įstaigų ir
organizacijų (mokslo, mokymo, visuomeninių) bei įmonių, bendrovių, asociacijų
nustatyta tvarka patvirtintų ar priimtų normatyvinių techninių dokumentų,
reglamentuojančių statinių projektavimą, jų statybą, statinių atidavimą naudoti
ir jų naudojimą, visuma.
6
straipsnis. Normatyviniai statybos techniniai dokumentai
1.
Normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra privalomieji ir juos
papildantys - laisvai pasirenkami.
2.
Privalomieji statybos techniniai dokumentai yra Vyriausybės įgaliotos
valstybės valdžios institucijos patvirtinti statybos techniniai reglamentai.
3.
Visi kiti normatyviniai statybos techniniai dokumentai (standartai, taisyklės,
techninės sąlygos, rekomendacijos, metodiniai nurodymai) yra laisvai
pasirenkami. Laisvai pasirenkamas normatyvinis dokumentas tampa privalomuoju,
jei tai nurodoma atitinkamų valstybės valdžios institucijų dokumentuose,
reglamentuose, sutartyse.
4.
Normatyvinių statybos techninių dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarką nustato
Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.
5.
Normatyvinius dokumentus, nustatančius specialius reikalavimus, susijusius su
projektavimu, statinių statyba, jų atidavimu naudoti ir statinių naudojimu,
tvirtina atitinkamas ministras kartu su Vyriausybės įgaliota valstybės valdžios
institucija.
7
straipsnis. Tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių
normatyvinių statybos techninių dokumentų taikymas
1.
Lietuvos Respublikoje gali būti taikomi tarptautinių organizacijų ir užsienio
valstybių statybos techniniai normatyviniai dokumentai:
1)
tarptautinių organizacijų - jei Lietuva yra jų narė arba jei tos organizacijos
neriboja jų parengtų normatyvinių dokumentų naudojimo;
2)
užsienio valstybių (nacionaliniai) - pagal valstybių susitarimus;
3)
užsienio valstybių organizacijų - pagal tų organizacijų ir Lietuvos
Respublikos juridinių asmenų susitarimus.
2.
Šiame straipsnyje nurodytų statybą reglamentuojančių normatyvinių dokumentų
įteisinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota
valstybės valdžios institucija.
III SKYRIUS
PAGRINDINĖS STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS SRITYS
8
straipsnis. Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys
1.
Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys yra:
1)
statinio projektavimas ir autorinė priežiūra;
2)
statinio projekto ir statinio ekspertizė;
3)
vadovavimas statinio statybos darbams;
4)
statinio statybos techninė priežiūra.
2.
Pagrindinėms statybos techninės veiklos sritims gali vadovauti ir atlikti toms
sritims priskirtas funkcijas tik atestuoti specialistai, turintys specialų
techninį išsilavinimą ir profesinį patyrimą.
3.
Specialistų, dirbančių pagrindinėse statybos techninės veiklos srityse,
atestavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios
institucija.
4.
Nustatyta tvarka atestuoti asmenys, dirbantys pagrindinėse statybos
techninės veiklos srityse, už priskirtų funkcijų tinkamą atlikimą atsako pagal
įstatymus.
IV SKYRIUS
STATYBOS PROCESO DALYVIAI, JŲ PAREIGOS IR TEISĖS
9
straipsnis. Statybos proceso dalyviai
Statybos
proceso dalyviai yra:
1)
statytojas (užsakovas);
2)
projektuotojas;
3)
statybos rangovas (toliau - rangovas);
4)
statinio statybos techninis prižiūrėtojas;
5)
statybos medžiagų bei statybos gaminių gamintojas ir prekybininkas.
10
straipsnis. Statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės
1.
Statytojas (užsakovas) privalo:
1)
gauti iš savivaldos vykdomųjų institucijų, kitų institucijų nustatytas
projektavimo technines ir specialias sąlygas;
2)
atlikti statinio statybos sklypo ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems
statyba gali daryti neigiamą poveikį, normatyvinių dokumentų nustatytus
tyrimus;
3)
turėti nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą statinio projektą
(iki tvirtinimo atlikti projekto privalomą ekspertizę) pagal normatyvinių
statybos dokumentų reikalavimus;
4)
esant būtinybei (pasikeitus normatyvinių statybos dokumentų reikalavimams)
pataisyti statinio projektą ir jo pakeitimus įforminti nustatyta tvarka;
5)
gauti apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros
tarnybos leidimą statyti statinį;
6)
organizuoti statinio statybą ir ją finansuoti sutartyje numatytu laiku ir
sąlygomis;
7)
organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą;
8)
sudaryti sutartį su projektuotoju atlikti autorinę statinio statybos priežiūrą
(jei tai nustato normatyviniai dokumentai);
9)
užsakyti nustatyta tvarka padaryti nutiestų inžinerinių tinklų ir
komunikacijų kontrolines geodezines nuotraukas;
10)
atlyginti sutarčių šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar
savivaldybei atsiradusius dėl statytojo (užsakovo) kaltės nuostolius: dėl
sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (arba netinkamo vykdymo), projekto ir
normatyvinių dokumentų pažeidimo, blogos statinio statybos padarinių, tyčinės
arba neatsargios veiklos (neveikimo), taip pat dėl vienašalio sutartinių
įsipareigojimų vykdymo nutraukimo ir dėl neteisėtų veiksmų (sprendimų ir
nurodymų);
11)
nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio priėmimą naudoti;
12)
teisiškai įregistruoti priimtą naudoti statinį;
13)
suteikti užsienio valstybių firmoms (projektuotojams, rangovams) iki sutarčių
pasirašymo su jomis informaciją apie šį ir kitus Lietuvos Respublikoje
galiojančius su statyba susijusius įstatymus, poįstatyminius aktus ir
normatyvinius statybos techninius dokumentus.
2.
Statytojas (užsakovas) turi teisę:
1)
pasirinkti projektavimo būdą (užsakyti parengti statinio projektą
projektuotojui arba rangovui) ir statybos būdą (rangos arba ūkio);
2)
pasirinkti projektuotojus ir rangovus savo nuožiūra arba konkurso tvarka, o
statiniams, kurių statyba finansuojama visuomenės lėšomis, Vyriausybės
nustatyta tvarka;
3)
nustatyti kartu su projektuotoju statinio projekto rengimo stadijas, projekto
detalumo laipsnį ir parengimo terminus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
11
straipsnis. Projektuotojo pareigos ir teisės
1.
Statinio projektą gali rengti kiekviena Lietuvos Respublikoje įregistruota
įmonė, kurios įstatuose numatyta statybos projektavimo veikla; fizinis
asmuo, neturinti juridinio asmens teisių įmonė - individuali (personalinė),
ūkinė bendrija, nustatyta tvarka įsigiję patentą šiai veiklai; statybos mokslo
įstaigos ir aukštųjų mokyklų statybos profilio padaliniai; užsienio valstybės
projektavimo firma, turinti savo šalies institucijų išduotus atestacijos
dokumentus.
2.
Statinių (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą), kuriuose
įvykus avarijoms gali būti daug žmonių aukų, taip pat kuriuose vyksta
pavojinga žmonių sveikatai ir aplinkai veikla (toliau - ypatingos svarbos
statiniai) projektus gali rengti Lietuvos Respublikoje įregistruota
projektavimo verslo įmonė arba užsienio valstybės projektavimo firma, gavusios
šios veiklos atestatą Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos
valstybės valdžios institucijos nustatyta tvarka.
3.
Projektuotojas privalo:
1)
paskirti statinio projekto vadovą, kuriam taikomi šio įstatymo 8 straipsnio
antrosios, trečiosios ir ketvirtosios dalių reikalavimai;
2)
vykdyti sutartinius įsipareigojimus, parengti statinio projektą taip, kad jis
atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų, teritorijų planavimo dokumentų,
statybos ir kitų normatyvinių dokumentų privalomus reikalavimus ir nustatytas
projektavimo technines ir specialias sąlygas;
3)
suderinti statinio projektą nustatyta tvarka, pataisęs jį pagal statytojo
(užsakovo), projektavimo technines ir specialias sąlygas nustačiusių
institucijų bei subjektų ir savivaldos vykdomųjų institucijų pastabas, jei jos
pagrįstos normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais;
4)
pataisyti statinio projektą pagal privalomas ekspertizės pastabas;
5)
užsakovui pageidaujant, atlikti statinio statybos autorinę priežiūrą pagal
sutartį;
6)
dalyvauti statinį atiduodant naudoti;
7)
atlyginti sutarčių šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei
ar savivaldybei nuostolius, atsiradusius dėl projektuotojo kaltės - dėl
sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo), normatyvinių dokumentų
pažeidimo, blogo projekto padarinių, tyčinės arba neatsargios veiklos (neveikimo),
taip pat dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo vienašalio nutraukimo.
4.
Projektuotojas (jo įgaliotas specialistas) statybos metu turi teisę:
1)
patekti į statybos teritoriją, patikrinti, kaip laikomasi projekto, ir apie tai
įrašyti į statybos darbų žurnalą;
2) reikalauti sustabdyti statybos ir montavimo darbus, jeigu šie darbai
atliekami nesilaikant projekto arba nustatoma avarijos grėsmė, ir pranešti apie
tai apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros
tarnybai.
5.
Projektuotojui tenka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė,
civilinė ir baudžiamoji atsakomybė už blogų projektų padarinius statybos metu
ir per projektavimo sutartyje nustatytą garantinį laiką (kurio pradžia
skaičiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos), bet ne trumpesnį kaip:
1)
statinių - 5 metai;
2)
paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų) - 10 metų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
12
straipsnis. Rangovo pareigos ir teisės
1.
Statybos rangovu gali būti kiekviena Lietuvos Respublikoje įregistruota
įmonė, kurios įstatuose numatyta statybos veikla; fizinis asmuo, neturinti
juridinio asmens teisių įmonė - individuali (personalinė), ūkinė bendrija,
nustatyta tvarka įsigiję patentą; užsienio valstybės statybos firma, turinti
savo šalies institucijų išduotus atestacijos dokumentus.
2.
Ypatingos svarbos statinius, nurodytus šio įstatymo 11 straipsnio antrojoje
dalyje, statyti gali tiktai Lietuvos Respublikoje įregistruota statybos verslo
įmonė ar užsienio valstybės statybos firma, gavusios šios veiklos atestatą
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės valdžios
institucijos nustatyta tvarka.
3.
Rangovas privalo:
1)
paskirti statybos vadovą, kuriam taikomi šio įstatymo 8 straipsnio antrosios,
trečiosios ir ketvirtosios dalių reikalavimai;
2)
vykdyti sutartinius įsipareigojimus;
3)
parengti statinio statybos darbų vykdymo projektą, statyti pagal statinio
projektą, laikantis statybos ir kitų normatyvinių dokumentų reikalavimų,
projektavimo ir statybos sąlygų, apskrities viršininko statybos valstybinės
priežiūros tarnybos ir specialių reikalavimų valstybinės priežiūros
institucijų, autorinės priežiūros atlikėjų ir statinio statybos techninio
prižiūrėtojo nurodymų;
4)
įrengti prie statybos aikštelės stendą, kuriame turi būti paskelbti
informaciniai duomenys apie statybą;
5)
garantuoti saugų darbą, priešgaisrinę ir aplinkos apsaugą bei darbo higieną
statybos aikštelėje, taip pat gretimos aplinkos apsaugą ir greta statybos
aikštelės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo
statybos darbų sukeliamų pavojų ir nepažeisti trečiųjų asmenų interesų,
nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio ketvirtojoje dalyje;
6)
įforminti normatyvinių statybos dokumentų nurodytą statinio statybos atlikimo
dokumentaciją ir perduoti ją statytojui (užsakovui); jei šią dokumentaciją
rangovas praranda, jis turi savo lėšomis ją atkurti, atlikti konstrukcijų
tyrimus bei paslėptų darbų atidengimą;
7)
dalyvauti statinį atiduodant naudoti;
8)
atlyginti sutarčių šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei
ar savivaldybei nuostolius, atsiradusius dėl rangovo kaltės - dėl
sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo), projektų ir
normatyvinių dokumentų pažeidimo, blogos statybos padarinių, tyčinės arba
neatsargios veiklos (neveikimo), taip pat dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo
vienašalio nutraukimo.
4.
Rangovas turi teisę:
1)
konkurso tvarka arba savo nuožiūra pasirinkti subrangovus, jeigu to
nedraudžia statybos rangos sutartis;
2)
gauti iš statytojo (užsakovo) apskrities viršininko administracijos statybos
valstybinės priežiūros tarnybos išduotą leidimą statyti, tyrimų dokumentaciją,
statinio projektą, jo patvirtinimo dokumentą, projektavimo technines ir
specialias sąlygas bei statinio statybos sąlygas, statybinių medžiagų, statybos
gaminių, dirbinių ir įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus ir kitus
duomenis bei informaciją, reikalingą sutarties sąlygoms vykdyti;
3)
vykdyti kitų statybos proceso dalyvių funkcijas, išskyrus statinio statybos
techninę priežiūrą ir privalomąją statinio projekto ar statinio ekspertizę.
5.
Rangovui tenka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė, civilinė
ir baudžiamoji atsakomybė už blogai atliktų statybos darbų padarinius statybos
metu ir per rangos sutartyje nustatytą statinio garantinį laiką (kurio pradžia
skaičiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos), bet ne trumpesnį kaip:
1)
statinių - 5 metai;
2)
paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų) - 10 metų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
13
straipsnis. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir
teisės
1.
Statinio statytojas (užsakovas) skiria statinio statybos techninį
prižiūrėtoją, kuriam taikomi šio įstatymo 8 straipsnio antrosios, trečiosios
ir ketvirtosios dalių reikalavimai.
2.
Statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo:
1)
tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti
statyboje naudojamų statybinių medžiagų, statybos gaminių ir dirbinių bei
įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio statybos
projekto, statybos ir kitų normatyvinių dokumentų privalomųjų reikalavimų ir
nepateikti kokybę patvirtinantys dokumentai;
2)
tikrinti atliktų statybos ir montavimo darbų kokybę ir jų kiekius, rekomenduoti
statytojui (užsakovui), kad būtų apmokėta rangovui už atliktus darbus, jei dėl
jų nėra pastabų;
3)
tikrinti ir priimti paslėptus statybos bei montavimo darbus, dalyvauti
išbandant ir priimant inžinerinius tinklus, instaliacijas, įrenginius,
konstrukcijas;
4)
kartu su rangovu rengti statinio atidavimo naudoti dokumentaciją ir dalyvauti
priimant naudoti statinį.
3.
Statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti, įrašydamas į
statybos darbų žurnalą:
1)
kad statybos vadovas pateiktų atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų
statybinių medžiagų, statybos gaminių ir dirbinių bei įrenginių kokybę
patvirtinančius dokumentus;
2)
kad statybos rangovas pašalintų statinio projekto ar statybos ir kitų
normatyvinių dokumentų reikalavimų pažeidimus;
3)
kad statybos rangovas ištaisytų blogai atliktus statybos ir montavimo darbus;
4)
kad būtų nutraukti statybos ir montavimo darbai, jeigu jie kelia pavojų žmonėms
bei aplinkai, ir apie tai informuoti apskrities administracijos statybos
valstybinės priežiūros tarnybą ir statytoją (užsakovą).
4.
Statinio statybos techninės priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos
įgaliota valstybės valdžios institucija.
5.
Statinio statybos techniniam prižiūrėtojui tenka Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė už
statinio projekto pažeidimą, už priimtų blogai atliktų statybos darbų
padarinius statybos metu ir per rangos sutartyje nustatytą statinio garantinį
laiką, kuris nurodytas šio įstatymo 12 straipsnio penktojoje dalyje.
14
straipsnis. Statybinių medžiagų ir statybos gaminių bei dirbinių
gamintojai ir prekybininkai
1.
Įmonės, gaminančios statybines medžiagas ir statybos gaminius bei dirbinius,
atsako už jų laikančios galios atitikimą ir kitus techninius rodiklius, kurie
nurodyti kokybės sertifikatuose.
2.
Statybinių medžiagų ir statybos gaminių sertifikavimo įstaigų ir bandymų laboratorijos
privalo būti akredituotos. Akreditavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė arba jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos.
3.
Prekiauti statybinėmis medžiagomis ir statybos gaminiais turi teisę
įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
4.
Prekybos veiklą reguliuoja ir prekybininkų atsakomybę nustato Prekybos
įstatymas.
V SKYRIUS
STATINIŲ NAUDOTOJAI
15
straipsnis. Statinių naudotojų pareigos ir teisės
1.
Statinių naudotojai yra statinių savininkai, nuomininkai bei kiti
juridiniai ir fiziniai asmenys, įgiję teisę naudotis statiniu.
2.
Naudotojai privalo:
1)
laikytis statinių naudojimo taisyklių, priešgaisrinės apsaugos, aplinkos
apsaugos, higienos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalavimų;
2)
naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, tinkamai jį prižiūrėti, prireikus
jį remontuoti;
3)
laiku atlikti periodines profilaktines statinių apžiūras;
4)
nustatyta tvarka gauti apskrities viršininko administracijos statybos
valstybinės priežiūros tarnybos leidimus pastatams rekonstruoti, remontuoti,
paskirčiai pakeisti ar nugriauti;
5)
suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų
naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui arba gali sukelti
pavojingas gamtai situacijas ar nelaimes.
3.
Šio straipsnio antrosios dalies 5 punkte nustatytą prievolę statinį nugriauti
gali atlikti tik statinio savininkas.
4.
Statinių naudotojai turi teisę naudoti statinį tik pagal jo paskirtį ir tik po
to, kai baigtas statinys nustatyta tvarka priimtas naudoti.
5.
Statinių savininkų (nuomotojų) ir nuomininkų santykius reguliuoja jų tarpusavio
sutartys ir Lietuvos Respublikos įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
VI SKYRIUS
STATINIO PROJEKTAVIMAS
16 straipsnis. Statinio projektas. Projektavimo sąlygos
1.
Statinio projektas rengiamas:
1)
vadovaujantis teritorijų planavimo, normatyviniais statybos dokumentais ir
normatyviniais specialių reikalavimų dokumentais;
2)
vadovaujantis detaliu teritorijos planu;
3)
vadovaujantis statybos sklypo įregistravimo dokumentais;
4)
laikantis statinio projektavimo techninių ir specialių sąlygų;
5)
laikantis statytojo (užsakovo) užduotyje ir projektavimo sutartyje
nustatytų sąlygų;
6)
vadovaujantis statinio statybos sklypo geodezinių, geologinių, hidrogeologinių,
aplinkos taršos ir kitų tyrimų duomenimis, o rekonstruojant, išplečiant ar
pakeičiant statinio (jo patalpų) paskirtį, taip pat paties statinio ir gretimų
statinių, kuriems gali turėti įtakos numatomi statybos darbai, tyrimo
duomenimis.
2.
Statinių projektų rengimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės
valdžios institucija.
3.
Projektavimo sąlygas nustato:
1)
technines sąlygas - inžinerinių tinklų ir transporto komunikacijų, prie kurių
numatoma prijungti statinį ir statinio statybos sklypą, savininkai ar tuos
tinklus ir komunikacijas eksploatuojančios įmonės;
2)
specialias sąlygas - specialių reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos
ir savivaldos vykdomosios institucijos.
4.
Visos projektavimo sąlygos turi būti įrašytos į statinio statybos kompleksinį
dokumentą, kurį statytojui (užsakovui) išduoda savivaldos vykdomosios
institucijos.
5.
Projektavimo sąlygų nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota
valstybės valdžios institucija.
6.
Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija turi teisę
panaikinti statinio projektavimo technines ir specialias sąlygas, jei jų
reikalavimai nepagrįsti statinio ir jo statybos reikmėmis arba nenustatyti
specialūs reikalavimai, ir pareikalauti iš sąlygas nustačiusių institucijų ir
subjektų jas pakeisti arba apriboti.
17
straipsnis. Statinio projekto derinimas ir tvirtinimas
1.
Statinio projektą tvirtina statytojas (užsakovas).
2.
Iki statinio projekto tvirtinimo projektas turi būti nustatyta tvarka
suderintas:
1)
su statinio projektavimo technines ir specialias sąlygas nustačiusiomis
institucijomis ir subjektais;
2)
su savivaldos vykdomosiomis institucijomis;
3)
su Aplinkos apsaugos ministerija (tais atvejais, kai pagal nustatytą tvarką
statinio projekte turi būti atliktas pirminis ir išsamus poveikio aplinkai
vertinimas);
4)
su Kultūros vertybių apsaugos departamentu (nekilnojamųjų kultūros vertybių
tvarkymo darbų projektai arba tų vertybių apsaugos zonose statomų statinių
projektai).
3.
Tais atvejais, kai statybos projekte negalima įvykdyti statybos techninių
reglamentų reikalavimų ar nustatytų atitinkamuose normatyviniuose
dokumentuose specialių reikalavimų, turi būti numatytos techninės
priemonės nukrypimams nuo tų reikalavimų kompensuoti, suderintos su techninius
reglamentus ar specialius reikalavimus nustatančius normatyvinius dokumentus
patvirtinusiomis institucijomis.
4.
Statinių projektai, kuriems yra privaloma statybos projekto ekspertizė,
tvirtinami tik esant teigiamai šios ekspertizės galutinei išvadai.
5.
Statinių projektų derinimo ir tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos
įgaliota valstybės valdžios institucija.
VII SKYRIUS STATYBOS DARBŲ VYKDYMAS IR STATINIO
ATIDAVIMAS NAUDOTI
18
straipsnis. Leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti ir griauti
išdavimas
Statiniai Lietuvos Respublikoje gali būti
statomi arba griaunami tiktai gavus apskrities viršininko administracijos
statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą statyti, rekonstruoti,
remontuoti (toliau - statyti) ar griauti. Pagalbinių statinių ir darbų, kuriems
statyti nereikia leidimo, sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota
valstybės valdžios institucija.
Leidimus statyti ir griauti statinius,
priskirtus nekilnojamosioms kultūros vertybėms, taip pat statyti statinius tų
vertybių apsaugos zonose išduoda apskrities viršininko administracijos statybos
valstybinės priežiūros tarnyba tik po to, kai Kultūros vertybių apsaugos
departamentas išduoda leidimą šiems darbams.
Leidimą statyti ar griauti apskrities
viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnyba išduoda tik
po to, kai nustato, kad:
1) statyba ar griovimas atitinka įstatymų,
poįstatyminių teisinių aktų ir statybos bei kitų normatyvinių dokumentų
reikalavimus;
2) projektas atitinka detalaus teritorijos
plano reikalavimus ir yra suderintas bei patvirtintas nustatyta tvarka (atlikus
jo privalomą ekspertizę).
Leidimą statyti ar griauti gali atšaukti
apskrities viršininkas tik tais atvejais:
1) kai visuomenės reikalams įstatymų nustatyta
tvarka paimamas žemės sklypas (jo dalis);
2) teismo sprendimu, jei leidimas statyti ar
griauti išduotas pažeidžiant įstatymą ar nustatytą leidimų išdavimo tvarką;
3) kai nustatyta tvarka neištaisius nukrypimų
nuo patvirtinto statinio projekto nusprendžiama paimti statinį valstybės ar
savivaldybės nuosavybėn.
5.
Dėl leidimo atšaukimo statytojui padaryta žala turi būti atlyginta Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
6.
Leidimų statyti ar griauti išdavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota
valstybės valdžios institucija.
7.
Statomų ir griaunamų statinių apskaitą ir registrą tvarko apskrities viršininko
administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnyba.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
19
straipsnis. Statybos rangos sutartys
1.
Rangos sutartis yra pagrindinis teisinis dokumentas, nustatantis statytojo
(užsakovo) ir statybos rangovo tarpusavio santykius, atsiskaitymo tvarką ir
formas, turtinę atsakomybę ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
2.
Kai statoma visuomenės lėšomis, statybos rangos sutartys sudaromos Vyriausybės
nustatyta tvarka.
3.
Kilus ginčui dėl sutarties vykdymo, šalys turi jį spręsti tarpusavio
konsultacijose arba tarpininkaujant tretiesiems asmenims. Jeigu taip
išspręsti ginčo nepavyksta, šalys perduoda ginčą spręsti teismui ta tvarka,
kurią jos yra nustačiusios sutartyje arba dėl kurios susitaria vėliau.
20
straipsnis. Statybinės medžiagos, statybos gaminiai, dirbiniai ir
įrenginiai
Statybinės
medžiagos, statybos gaminiai, dirbiniai ir įrenginiai privalo turėti kokybę
patvirtinančius sertifikatus. Tipizavimo, žymėjimo, sertifikavimo ir naudojimo
sąlygas bei sertifikavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos valstybės
valdžios institucijos.
21
straipsnis. Statinių priėmimas naudoti ir jų naudojimas
1.
Statiniai, kurių statybai reikalingas leidimas, priimami naudoti tik atlikus
visus statinio projekte numatytus darbus ir įvykdžius projektavimo technines ir
specialias sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų
bandymus bei padarius kontrolines geodezines nuotraukas.
2.
Pastatytų statinių priėmimo naudoti tvarką ir reikalavimus reglamentuoja
normatyviniai statybos dokumentai.
3.
Statinį galima naudoti tik įvykdžius šio straipsnio pirmosios dalies
reikalavimus.
4.
Priimti naudoti statiniai turi būti įregistruoti. Registravimo tvarką nustato
įstatymai ir poįstatyminiai aktai.
VIII SKYRIUS
AVARIJA
22 straipsnis. Statinio avarija
1.
Avarija yra statinio ar jo dalies, taip pat pastolių, konstrukcijų elementų,
sandarinimo pertvarų ir ramsčių nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos
statybų iškasose ir pylimuose.
2.
Įvykus avarijai, statybos rangovas (statinį statant ar griaunant) ir
naudotojas (jei avarija įvyko pastatytame statinyje) privalo nedelsdamas:
1)
organizuoti ir suteikti pagalbą nukentėjusiesiems;
2)
imtis skubių priemonių, kad būtų išvengta tolesnių avarijos pasekmių;
3)
apsaugoti avarijos vietą nuo poveikių, kurie gali kliudyti avarijos priežasčių
tyrimui;
4)
pranešti apie avariją savivaldybei, apskrities viršininko administracijos
statybos valstybinės priežiūros tarnybai; jei avarija įvyko statybos metu, -
taip pat statytojui (užsakovui), statinio statybos techniniam prižiūrėtojui ir
projektuotojui; jei yra nukentėjusių žmonių, - taip pat prokurorui ir
valstybinei darbo inspekcijai;
5)
aprašyti statinio būklę po avarijos bei nurodyti pakitimus ir jų atsiradimo
vietas.
3.
Avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką nustato statybos normatyviniai
dokumentai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
IX SKYRIUS
STATYBOS VALSTYBINIS REGULIAVIMAS. STATYBOS PRIEŽIŪRA
23
straipsnis. Statybos valstybinis reguliavimas
1.
Lietuvos Respublikoje valstybės interesams statybos srityje atstovauja
Vyriausybės įgaliota valstybės valdžios institucija, kuri įgyvendindama
valstybės statybos politiką:
1)
formuoja gyvenamojo būsto ir viso statybos komplekso bei vietinių statybinių
medžiagų gamybos plėtojimo strategiją;
2)
ekonominiais ir teisiniais metodais reguliuoja statybos subjektų veiklą;
3)
kuria, papildo, atnaujina Lietuvos nacionalinę normatyvinių statybos
dokumentų sistemą, nustato tų dokumentų įteisinimo tvarką, tvirtina statybos
techninius reglamentus;
4)
nustato statinių projektavimo, statinių statybos, jų atidavimo naudoti ir
statinių naudojimo valstybinės priežiūros reikalavimus ir jos metodinius
principus;
5)
vykdo kitas Vyriausybės patvirtintuose nuostatuose nustatytas funkcijas.
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, be šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, gali
nustatyti papildomus valstybinės reikšmės statinių ir branduolinės
energetikos statinių statybos reikalavimus.
24
straipsnis. Statybos valstybinė priežiūra
1.
Statinių projektavimo, statinių statybos, jų atidavimo naudoti, statinių
naudojimo ir griovimo valstybinę priežiūrą (toliau - statybos valstybinė
priežiūra) sudaro:
1)
leidimų statyti ar griauti statinius išdavimas bei atšaukimas;
2)
statinių statybos proceso priežiūra nuo statybos pradžios iki statinių
atidavimo naudoti ir statinių griovimo priežiūra;
3)
statinių statybos sustabdymas;
4)
statinių naudojimo priežiūra.
2.
Statybos valstybinę priežiūrą atlieka apskričių viršininkų administracijos
statybų valstybinės priežiūros tarnybos, kurių veiklos atitikimą šio įstatymo
nuostatoms tikrina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.
3.
Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija savo iniciatyva
arba specialių reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų teikimu turi
teisę panaikinti ar pakeisti apskrities statybos valstybinės priežiūros
tarnybos priimtus sprendimus, jei jie prieštarauja įstatymams, poįstatyminiams
aktams ar normatyviniams statybos dokumentams.
4.
Valstybės valdžios institucijos pagal joms įstatymų suteiktą kompetenciją
atlieka specialių reikalavimų valstybinę priežiūrą:
1)
nustatydamos specialias projektavimo sąlygas ir kontroliuodamos, kaip jų
laikomasi;
2)
nustatyta tvarka dalyvaudamos atiduodant statinius naudoti.
Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės
valdžios institucijos specialių reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų
ir apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros
tarnybos įgalioti pareigūnai turi teisę netrukdomi įeiti į statybos teritoriją
bei reikalauti pateikti visus statybos dokumentus.
Statybos geodezinių tyrimų valstybinę
priežiūrą vykdo apskričių viršininkų administracijos žemėtvarkos ir geodezijos
tarnybos.
7.
Statybos inžinerinių geologinių tyrimų valstybinę priežiūrą vykdo Lietuvos
geologijos tarnyba.
8.
Specialistų, vykdančių statybos ir specialiųjų reikalavimų valstybinės
priežiūros funkcijas, atestavimo tvarką, reikalavimus ir vertinimo kriterijus
nustato ta valstybės valdžios institucija, kuriai pavesta tą funkciją vykdyti.
9.
Statybos valstybinės priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
25
straipsnis. Statinių projektų ekspertizė. Statinių ekspertizė
1.
Visų valstybinės reikšmės statinių, visuomenės lėšomis statomų statinių (pagal
Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos patvirtintą
sąrašą), ypatingos svarbos statinių, nurodytų šio įstatymo 11 straipsnio
antrojoje dalyje, taip pat statinių, kurių statyba susijusi su kelių apskričių
interesais, statinių projektų ekspertizė yra privaloma.
2.
Statinių ekspertizė atliekama Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės valdžios
institucijos ar apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės
priežiūros tarnybos reikalavimu, o nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo
darbų ir statinių, statomų tų vertybių apsaugos zonose - Kultūros vertybių
apsaugos departamento reikalavimu.
3.
Statinių projektų ekspertizės ir statinių ekspertizės atlikimo tvarką ir
reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios
institucija.
4.
Nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų apsaugos zonų tvarkymo darbų statybų
projektų ekspertizės tvarką nustato Kultūros vertybių apsaugos departamentas.
5.
Valstybinės reikšmės statinių projektų privaloma ekspertizė turi būti atliekama
tik konkurso tvarka.
6.
Privalomai statinio projekto ir statinio ekspertizei vadovauja ekspertizės
vadovas, kuriam taikomi šio įstatymo 8 straipsnio antrosios, trečiosios ir
ketvirtosios dalių reikalavimai.
7.
Ekspertizės išlaidas atlygina statytojas (užsakovas).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
26
straipsnis. Statinio statybos techninė priežiūra
1.
Statinio statybos techninė priežiūra yra privaloma.
2.
Pagalbinių statinių, kurių statybos techninė priežiūra nebūtina, sąrašą
tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.
3.
Statinio statybos techninę priežiūrą organizuoja statytojas (užsakovas).
4.
Statinio statybos techninės priežiūros vykdymo tvarką reglamentuoja
normatyviniai statybos dokumentai.
27
straipsnis. Statinio statybos autorinė priežiūra
1.
Statinio statybos autorinę priežiūrą atlieka statybos projekto autoriai pagal
statytojo (užsakovo) ir projektuotojo sutartį.
2.
Valstybinės reikšmės statinių, ypatingos svarbos statinių, nurodytų šio
įstatymo 11 straipsnio antrojoje dalyje, visuomenės lėšomis statomų statinių
(pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos
patvirtintą sąrašą), aplinkos apsaugos ir inžinerinių įrenginių, taip pat
nekilnojamosioms kultūros vertybėms priskirtų statinių tvarkymo darbų
autorinė priežiūra yra privaloma.
3.
Statinio statybos autorinės priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos
įgaliota valstybės valdžios institucija.
28
straipsnis. Visuomenės informavimas
1.
Apie detaliame plane numatytų statinių statybos pradžią savivaldybių
vykdomosios institucijos privalo informuoti visuomenę per seniūnijas, vietinę
spaudą ir fizinių bei juridinių asmenų prašymu teikti apie ją platesnę
informaciją.
2.
Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie gyvena, turi valdas ar buveinę tai
savivaldybei priklausančioje teritorijoje, gali reikšti pastabas ar teikti
siūlymus dėl numatomų statinių statybų, o dėl valstybės ir visuomenės tvarkomų
kelių tiesimo - visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nesvarbu, kokia jų
gyvenamoji vieta.
3.
Savivaldybės privalo per 20 dienų nuo raštiško pastabų ar siūlymų gavimo raštu
atsakyti pareiškėjui.
4.
Jeigu pareiškėjas nepatenkintas planuojama statyba, jis turi teisę kreiptis
į teritorijos detalų planą patvirtinusią instituciją, o jei buvo pažeisti
įstatymai ar normatyvinių dokumentų privalomieji reikalavimai, - į teismą.
29
straipsnis. Statinio statybos sustabdymas
Statinio, kuriam statyti išduotas leidimas, statyba gali būti sustabdyta
apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos
reikalavimu, nustačius, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė
statinio projekto, taip pat statybos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių
apsaugos normatyvinių dokumentų reikalavimus.
2.
Statytojas (užsakovas) ir rangovas privalo likviduoti nurodytus pažeidimus bei
jų padarinius ir gauti statybą sustabdžiusios institucijos raštišką sutikimą
tęsti statinio statybą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
30
straipsnis. Nebaigto statyti statinio perleidimas
1.
Nebaigto statyti statinio perleidimo kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui
sutartis gali būti notaro patvirtinta tik pateikus apskrities viršininko
administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos pažymą, kad statinys
statomas be esminių nukrypimų nuo suderinto bei patvirtinto projekto.
2.
Juridiniam ar fiziniam asmeniui, įsigijusiam nebaigtą statyti statinį, pereina
visos statytojo, gavusio leidimą šį statinį statyti, prievolės ir teisės tik
perregistravus leidimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
X SKYRIUS
GRIOVIMAS
31
straipsnis. Statinio nugriovimas
1.
Baigti ir nebaigti statyti statiniai nugriaunami šiais atvejais:
1)
savininko noru;
2)
kitų juridinių, fizinių asmenų pasiūlymu savininkui sutikus;
3)
kai tai numatyta teritorijos detaliame plane arba kai jie trukdo valstybinės
reikšmės statyboms (abiem atvejais po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba
statinys paimamas visuomenės reikalams);
4)
kai jie liko be naudotojų ir toliau juos naudoti netikslinga;
5)
kai baigėsi laikino statinio naudojimo terminas;
6)
kai statiniai arba jų dalys fiziškai susidėvėjo ir kelia grėsmę žmonėms bei
aplinkai, o šis pavojus nepašalinamas per statybos valstybinės priežiūros
institucijų nustatytą laiką;
7)
kai jie pastatyti ar statomi pažeidžiant šį ar kitus įstatymus;
8)
kitais Civilinio kodekso nustatytais atvejais.
2.
Kai statinys griaunamas šio straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais
atvejais, savininkui turi būti atlyginta įstatymų ar Vyriausybės nustatyta
tvarka.
3.
Tam tikrais atvejais apskrities viršininko administracija kartu su atitinkama
savivaldybe, kai nevykdomi 29 straipsnyje nurodyti reikalavimai arba
netikslinga laikytis šio straipsnio pirmosios dalies 7 punkto, gali pateikti
ieškinį teismui dėl statinio perėmimo valstybės arba savivaldybės nuosavybėn
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
4.
Statinio nugriovimo tvarką reglamentuoja normatyviniai statybos dokumentai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
32 straipsnis. Atsakomybė už įstatymo pažeidimus
Juridiniams
ir fiziniams asmenims, pažeidusiems šį įstatymą, taikoma Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė.
33
straipsnis. Ginčų sprendimas
1.
Ginčus dėl statinių projektavimo, statinių statybos, jų atidavimo naudoti,
statinių naudojimo, nugriovimo ir statybos valstybinės priežiūros sprendžia
pagal savo kompetenciją apskrities viršininko administracijos statybos
valstybinės priežiūros tarnybos, Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės
valdžios institucija, teismas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2.
Ginčai tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridinių ir fizinių
asmenų sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos
Respublikos tarpvalstybinėse ar rangos sutartyse nenumatyta kitaip.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
34
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1.
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1996 m. rugsėjo 1 d., išskyrus 8 straipsnio
antrąją dalį, 11 straipsnio antrąją dalį, 11 straipsnio trečiosios dalies 1
punktą, 12 straipsnio antrąją dalį, 12 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą,
13 straipsnio pirmąją dalį, kurios įsigalioja nuo 1997 m. liepos 1 d.
2.
Šio įstatymo 11 straipsnio penktoji dalis, 12 straipsnio penktoji dalis, 13
straipsnio penktoji dalis galioja tik tiems statiniams, kurie pradedami
projektuoti ir statyti po šio įstatymo įsigaliojimo.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
1 straipsnis. Įstatymo
paskirtis
Šis įstatymas nustato
Lietuvos Respublikoje statomų statinių esminius reikalavimus, šių statinių
tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, atidavimo naudoti,
naudojimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų, dalyvaujančių
statybos procese, santykius ir valstybės valdžios institucijų veiklos principus
šioje srityje.
Nekilnojamųjų kultūros
vertybių ir jų apsaugos zonų tvarkymo darbų reikalavimus nustato Nekilnojamųjų
kultūros vertybių apsaugos įstatymas ir šis įstatymas.
2 straipsnis. Pagrindinės
sąvokos
Šiame įstatyme vartojamos
pagrindinės sąvokos:
statyba - veikla, kurios
tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti), rekonstruoti, suremontuoti statinį;
ši sąvoka taip pat apima nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbus (pagal
tų darbų apibrėžimą, pateiktą Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos
įstatyme);
statinys - pastatas,
priestatas, tiesinys (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.), statinio sklypas
ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota,
nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius
ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Tai gyvenamieji namai, pramonės,
transporto, žemės ūkio, komercijos, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo,
kultūros, sporto, valstybės valdžios institucijų, visuomeninių organizacijų ir
kiti pastatai, taip pat tiltai, viadukai, pėsčiųjų perėjos, tuneliai,
vandentiekio bokštai, rezervuarai, hidrotechnikos įrenginiai, vandens ir
nuotekų valymo įrenginiai, pylimai, atraminės sienutės, keliai, gatvės,
aikštės, inžineriniai tinklai, monumentalios skulptūros ir kt.;
laikinas statinys -
statinys, kurį leidžiama pastatyti (sumontuoti, nutiesti) ne ilgiau kaip 5
metams, o leidimo terminui pasibaigus, jis turi būti nugriautas (išardytas)
arba perkeltas į kitą vietą;
projektavimas - veikla,
kurios tikslas, atlikus tyrimus, derinimus, parengti statinio projektą;
rekonstravimas - statybinė
veikla, kurios tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį;
remontas - statybinė veikla,
kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statinio techninę būklę pagal
statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus arba pagerinti statinio naudojimo
savybes;
statytojas (užsakovas) -
fizinis arba juridinis asmuo, kuris investuoja kapitalą į statybą ir kartu
atlieka užsakovo funkcijas (ar jas perduoda kitam fiziniam arba juridiniam
asmeniui);
projektuotojas - juridinis
asmuo - Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota įmonė,
kurios įstatuose numatyta statinių projektavimo veikla; fizinis asmuo,
juridinio asmens teisių neturinti įmonė - individuali (personalinė), ūkinė
bendrija, nustatyta tvarka įsigiję patentą šiai veiklai; statybos mokslo
įstaigos ir aukštųjų mokyklų statybos profilio padaliniai; užsienio valstybės
projektavimo firma;
rangovas - juridinis asmuo -
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota įmonė, kurios
įstatuose numatyta statybos veikla; fizinis asmuo, juridinio asmens teisių
neturinti įmonė - individuali (personalinė), ūkinė bendrija, nustatyta tvarka
įsigiję patentą šiai veiklai; užsienio valstybės statybos firma;
statybinės medžiagos -
gamtinės arba pramoniniu ar kitu būdu pagamintos medžiagos, naudojamos
statybai;
statybos gaminiai -
pramoniniu būdu gaminami ir stacionariai naudojami gaminiai, kurie patenka į
rinką (statybinės medžiagos, elementai, pavienės ar sukomplektuotos statinių ir
įrenginių dalys);
statybos dirbiniai -
nepramoniniu būdu (dirbtuvėse ar statybos aikštelėse) pagaminti gaminiai;
visuomenės lėšos - valstybės
ar savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo bei kitų valstybinių
fondų lėšos; valstybės vardu ar pagal jos garantijas gauti kreditai; užsienio
valstybių teikiama ekonominė parama; valstybės vardu gauta labdara ar kita
parama; įmonių, įstaigų ir organizacijų pajamos, gautos iš ūkinės veiklos
(finansuojamos iš valstybės arba savivaldybių biudžetų ar valstybinių fondų)
arba gautos nusavinus ar perleidus jų turtą;
valstybinės reikšmės
statiniai - statiniai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame
sąraše;
normatyvinis statybos
dokumentas - dokumentas, kuris nustato statinio projektavimo, statybos,
statinio atidavimo naudoti, naudojimo ir griovimo reikalavimus, taisykles,
bendruosius principus ir charakteristikas. Terminas "normatyvinis statybos
dokumentas" apima terminus: "statybos techninis reglamentas",
"statybos taisyklės", "statybos (projektavimo) techninės
sąlygos", "standartas", "rekomendacijos",
"metodiniai nurodymai";
statybos techninis
reglamentas - normatyvinis dokumentas, kuris nustato privalomus statybos
techninius reikalavimus;
specialūs reikalavimai -
valstybės valdžios institucijų pagal įstatymų joms suteiktą kompetenciją
normatyvinių dokumentų nustatyti privalomi aplinkos apsaugos, nekilnojamųjų
kultūros vertybių apsaugos, higienos, priešgaisrinės apsaugos, darbo saugos,
branduolinės energetikos saugos ir kiti reikalavimai, susiję su įvairiomis
žmonių veiklos sritimis (tarp jų su projektavimu, statyba, statinių atidavimu
naudoti, statinių naudojimu ir nugriovimu);
projektavimo techninės
sąlygos - reikalavimai prijungti statinį ir statybos sklypą prie bendro
naudojimo inžinerinių tinklų ar transporto komunikacijų arba juos tiesti;
projektavimo specialios
sąlygos - valstybės valdžios institucijų ir savivaldos vykdomųjų institucijų
specialius reikalavimus nustatančios sąlygos, kurios parengiamos tik tuo
atveju, kai nėra atitinkamų normatyvinių dokumentų ar kai tie reikalavimai
priklauso nuo statinio ir statybos sklypo konkrečios vietos ir jo aplinkos;
statinio projektas -
normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyta kompleksinė
techninė dokumentacija (tekstas, skaičiavimai, brėžiniai), skirta statinio
statybai įteisinti ir statyti.
3 straipsnis. Statytojo
teisė
Statytojo teisę Lietuvos
Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai
asmenys.
Ši teisė realizuojama,
kai:
1) turimas sklypas, įsigytas
nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise;
2) yra nustatyta tvarka
parengtas ir suderintas statinio projektas;
3) nustatyta tvarka gautas
leidimas statyti.
Šio straipsnio antrosios
dalies reikalavimai netaikomi remontuojant statinį, jei:
1) nekeičiamos,
nestiprinamos statinio konstrukcijos;
2) nekeičiamas fasadas;
3) nekeičiama statinio ar jo
patalpų paskirtis;
4) nekeičiami ir
nemontuojami nauji technologiniai bei kiti įrenginiai, nepertvarkomos statinio
bendrosios inžinerinės sistemos.
Šio straipsnio trečiojoje
dalyje nurodytiems remonto darbams neprivalomi šio įstatymo III ir IV bei VI ir
VII skyrių reikalavimai.
4 straipsnis. Statinio ir
statybos sklypo reikalavimai
Statinys turi būti
pastatytas taip, kad:
1) nekeltų pavojaus žmonių
gyvybei, sveikatai, aplinkai;
2) jo architektūra atitiktų
statinio paskirtį ir derėtų prie kraštovaizdžio;
3) būtų nepažeistos
nekilnojamosios kultūros vertybės;
4) būtų patvarus ir
atsparus;
5) būtų numatytos gamtos ir
energijos išteklių taupymo, priešgaisrinės apsaugos, civilinės saugos ir turto
apsaugos techninės priemonės;
6) būtų galima prieiti prie
visų statinio dalių apžiūrai ir remontui atlikti.
Statinys turi būti
pastatytas taip, kad invalidai ir senyvi žmonės galėtų patekti į jiems skirtas
patalpas (nustatytas statybos techniniuose normatyviniuose dokumentuose) ir
jomis naudotis.
Statinys, kurio statyba
finansuojama visuomenės lėšomis, turi būti statomas taip, kad jo statybos ir
naudojimo išlaidos būtų kuo mažesnės.
Statinys turi būti taip
statomas ir pastatytas, o jo sklypas taip tvarkomas, kad statybos metu ir
naudojant pastatytą statinį, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos,
kurias jie turėjo iki statybos pradžios, būtų išsaugotos arba pakeistos pagal
statybos techninių ir specialių reikalavimų normatyvinių dokumentų nuostatas.
Šios sąlygos yra:
1) esamų statinių būklės ir
naudojimo išsaugojimas;
2) galimybė patekti į
valstybės ir visuomenės tvarkomus viešuosius kelius;
3) galimybė naudotis
vandentiekiu, kanalizacija, elektros ir šilumos energija, dujomis bei ryšio ir
kitomis inžinerinėmis priemonėmis;
4) patalpų, skirtų žmonėms
gyventi, natūralus norminis apšvietimas;
5) apsauga nuo keliamo triukšmo,
vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingo spinduliavimo;
6) apsauga nuo oro, vandens
ar dirvožemio teršimo;
7) hidrotechnikos ir
melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų užtvindyta teritorija.
Jei pažeidžiami trečiųjų
asmenų turtiniai interesai, šiems asmenims turi būti atlyginama Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
STATYBOS
TECHNINIS NORMAVIMAS
5 straipsnis. Techninio
normavimo teisiniai pagrindai ir pagrindiniai principai.
Techninio
normavimo dokumentų sistema
Statybų techninio
normavimo teisinius pagrindus sudaro šis įstatymas ir poįstatyminiai aktai.
Lietuvos Respublikos
nacionalinė normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema turi
neprieštarauti Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų (jei Lietuva yra
jų narė) normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos principams ir
reikalavimams.
Normatyvinių statybos
techninių dokumentų sistemą sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų
valstybės valdžios institucijų, kitų įstaigų ir organizacijų (mokslo, mokymo,
visuomeninių) bei įmonių, bendrovių, asociacijų nustatyta tvarka patvirtintų ar
priimtų normatyvinių techninių dokumentų, reglamentuojančių statinių
projektavimą, jų statybą, statinių atidavimą naudoti ir jų naudojimą, visuma.
6 straipsnis. Normatyviniai
statybos techniniai dokumentai
Normatyviniai statybos
techniniai dokumentai yra privalomieji ir juos papildantys - laisvai
pasirenkami.
Privalomieji statybos
techniniai dokumentai yra Vyriausybės įgaliotos valstybės valdžios institucijos
patvirtinti statybos techniniai reglamentai.
Visi kiti normatyviniai
statybos techniniai dokumentai (standartai, taisyklės, techninės sąlygos,
rekomendacijos, metodiniai nurodymai) yra laisvai pasirenkami. Laisvai
pasirenkamas normatyvinis dokumentas tampa privalomuoju, jei tai nurodoma
atitinkamų valstybės valdžios institucijų dokumentuose, reglamentuose,
sutartyse.
Normatyvinių statybos
techninių dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos
įgaliota valstybės valdžios institucija.
Normatyvinius dokumentus,
nustatančius specialius reikalavimus, susijusius su projektavimu, statinių
statyba, jų atidavimu naudoti ir statinių naudojimu, tvirtina atitinkamas
ministras kartu su Vyriausybės įgaliota valstybės valdžios institucija.
7 straipsnis. Tarptautinių
organizacijų ir užsienio valstybių normatyvinių statybos
techninių
dokumentų taikymas
Lietuvos Respublikoje
gali būti taikomi tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių statybos
techniniai normatyviniai dokumentai:
1) tarptautinių organizacijų
- jei Lietuva yra jų narė arba jei tos organizacijos neriboja jų parengtų
normatyvinių dokumentų naudojimo;
2) užsienio valstybių
(nacionaliniai) - pagal valstybių susitarimus;
3) užsienio valstybių
organizacijų - pagal tų organizacijų ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų
susitarimus.
Šiame straipsnyje
nurodytų statybą reglamentuojančių normatyvinių dokumentų įteisinimo tvarką
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios
institucija.
III SKYRIUS
PAGRINDINĖS
STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS SRITYS
8 straipsnis. Statybos
techninės veiklos pagrindinės sritys
Statybos techninės
veiklos pagrindinės sritys yra:
1) statinio projektavimas ir
autorinė priežiūra;
2) statinio projekto ir
statinio ekspertizė;
3) vadovavimas statinio
statybos darbams;
4) statinio statybos
techninė priežiūra.
Pagrindinėms statybos
techninės veiklos sritims gali vadovauti ir atlikti toms sritims priskirtas
funkcijas tik atestuoti specialistai, turintys specialų techninį išsilavinimą
ir profesinį patyrimą.
Specialistų, dirbančių
pagrindinėse statybos techninės veiklos srityse, atestavimo tvarką nustato
Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.
Nustatyta tvarka
atestuoti asmenys, dirbantys pagrindinėse statybos techninės veiklos srityse,
už priskirtų funkcijų tinkamą atlikimą atsako pagal įstatymus.
IV SKYRIUS
STATYBOS PROCESO
DALYVIAI, JŲ PAREIGOS IR TEISĖS
9 straipsnis. Statybos
proceso dalyviai
Statybos proceso dalyviai
yra:
1) statytojas (užsakovas);
2) projektuotojas;
3) statybos rangovas (toliau
- rangovas);
4) statinio statybos
techninis prižiūrėtojas;
5) statybos medžiagų bei
statybos gaminių gamintojas ir prekybininkas.
10 straipsnis. Statytojo
(užsakovo) pareigos ir teisės
Statytojas (užsakovas)
privalo:
1) gauti iš savivaldos
vykdomųjų institucijų, kitų institucijų nustatytas projektavimo technines ir
specialias sąlygas;
2) atlikti statinio statybos
sklypo ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali daryti neigiamą
poveikį, normatyvinių dokumentų nustatytus tyrimus;
3) turėti nustatyta tvarka
parengtą, suderintą ir patvirtintą statinio projektą (iki tvirtinimo atlikti
projekto privalomą ekspertizę) pagal normatyvinių statybos dokumentų
reikalavimus;
4) esant būtinybei
(pasikeitus normatyvinių statybos dokumentų reikalavimams) pataisyti statinio
projektą ir jo pakeitimus įforminti nustatyta tvarka;
5) gauti apskrities
viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą
statyti statinį;
6) organizuoti statinio
statybą ir ją finansuoti sutartyje numatytu laiku ir sąlygomis;
7) organizuoti ir atlikti
statinio statybos techninę priežiūrą;
8) sudaryti sutartį su
projektuotoju atlikti autorinę statinio statybos priežiūrą (jei tai nustato
normatyviniai dokumentai);
9) užsakyti nustatyta tvarka
padaryti nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų kontrolines geodezines
nuotraukas;
10) atlyginti sutarčių
šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar savivaldybei
atsiradusius dėl statytojo (užsakovo) kaltės nuostolius: dėl sutartinių
įsipareigojimų nevykdymo (arba netinkamo vykdymo), projekto ir normatyvinių
dokumentų pažeidimo, blogos statinio statybos padarinių, tyčinės arba
neatsargios veiklos (neveikimo), taip pat dėl vienašalio sutartinių
įsipareigojimų vykdymo nutraukimo ir dėl neteisėtų veiksmų (sprendimų ir
nurodymų);
11) nustatyta tvarka
organizuoti baigto statyti statinio priėmimą naudoti;
12) teisiškai įregistruoti
priimtą naudoti statinį;
13) suteikti užsienio
valstybių firmoms (projektuotojams, rangovams) iki sutarčių pasirašymo su jomis
informaciją apie šį ir kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius su statyba
susijusius įstatymus, poįstatyminius aktus ir normatyvinius statybos techninius
dokumentus.
Statytojas (užsakovas)
turi teisę:
1) pasirinkti projektavimo
būdą (užsakyti parengti statinio projektą projektuotojui arba rangovui) ir
statybos būdą (rangos arba ūkio);
2) pasirinkti projektuotojus
ir rangovus savo nuožiūra arba konkurso tvarka, o statiniams, kurių statyba
finansuojama visuomenės lėšomis, Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) nustatyti kartu su
projektuotoju statinio projekto rengimo stadijas, projekto detalumo laipsnį ir
parengimo terminus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
11 straipsnis. Projektuotojo
pareigos ir teisės
Statinio projektą gali
rengti kiekviena Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose
numatyta statybos projektavimo veikla; fizinis asmuo, neturinti juridinio
asmens teisių įmonė - individuali (personalinė), ūkinė bendrija, nustatyta
tvarka įsigiję patentą šiai veiklai; statybos mokslo įstaigos ir aukštųjų
mokyklų statybos profilio padaliniai; užsienio valstybės projektavimo firma,
turinti savo šalies institucijų išduotus atestacijos dokumentus.
Statinių (pagal Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą), kuriuose įvykus avarijoms gali
būti daug žmonių aukų, taip pat kuriuose vyksta pavojinga žmonių sveikatai ir
aplinkai veikla (toliau - ypatingos svarbos statiniai) projektus gali rengti
Lietuvos Respublikoje įregistruota projektavimo verslo įmonė arba užsienio
valstybės projektavimo firma, gavusios šios veiklos atestatą Lietuvos
Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos
nustatyta tvarka.
Projektuotojas privalo:
1) paskirti statinio
projekto vadovą, kuriam taikomi šio įstatymo 8 straipsnio antrosios, trečiosios
ir ketvirtosios dalių reikalavimai;
2) vykdyti sutartinius
įsipareigojimus, parengti statinio projektą taip, kad jis atitiktų Lietuvos
Respublikos įstatymų, teritorijų planavimo dokumentų, statybos ir kitų
normatyvinių dokumentų privalomus reikalavimus ir nustatytas projektavimo
technines ir specialias sąlygas;
3) suderinti statinio
projektą nustatyta tvarka, pataisęs jį pagal statytojo (užsakovo), projektavimo
technines ir specialias sąlygas nustačiusių institucijų bei subjektų ir
savivaldos vykdomųjų institucijų pastabas, jei jos pagrįstos normatyvinių
statybos techninių dokumentų reikalavimais;
4) pataisyti statinio
projektą pagal privalomas ekspertizės pastabas;
5) užsakovui pageidaujant,
atlikti statinio statybos autorinę priežiūrą pagal sutartį;
6) dalyvauti statinį
atiduodant naudoti;
7) atlyginti sutarčių
šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar savivaldybei
nuostolius, atsiradusius dėl projektuotojo kaltės - dėl sutartinių
įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo), normatyvinių dokumentų pažeidimo,
blogo projekto padarinių, tyčinės arba neatsargios veiklos (neveikimo), taip
pat dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo vienašalio nutraukimo.
Projektuotojas (jo
įgaliotas specialistas) statybos metu turi teisę:
1) patekti į statybos
teritoriją, patikrinti, kaip laikomasi projekto, ir apie tai įrašyti į statybos
darbų žurnalą;
2) reikalauti sustabdyti
statybos ir montavimo darbus, jeigu šie darbai atliekami nesilaikant projekto
arba nustatoma avarijos grėsmė, ir pranešti apie tai apskrities viršininko
administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybai.
Projektuotojui tenka
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji
atsakomybė už blogų projektų padarinius statybos metu ir per projektavimo
sutartyje nustatytą garantinį laiką (kurio pradžia skaičiuojama nuo statinio
atidavimo naudoti dienos), bet ne trumpesnį kaip:
1) statinių - 5 metai;
2) paslėptų statinio
elementų (konstrukcijų, vamzdynų) - 10 metų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
12 straipsnis. Rangovo
pareigos ir teisės
Statybos rangovu gali
būti kiekviena Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose
numatyta statybos veikla; fizinis asmuo, neturinti juridinio asmens teisių
įmonė - individuali (personalinė), ūkinė bendrija, nustatyta tvarka įsigiję
patentą; užsienio valstybės statybos firma, turinti savo šalies institucijų išduotus
atestacijos dokumentus.
Ypatingos svarbos
statinius, nurodytus šio įstatymo 11 straipsnio antrojoje dalyje, statyti gali
tiktai Lietuvos Respublikoje įregistruota statybos verslo įmonė ar užsienio
valstybės statybos firma, gavusios šios veiklos atestatą Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos nustatyta tvarka.
Rangovas privalo:
1) paskirti statybos vadovą,
kuriam taikomi šio įstatymo 8 straipsnio antrosios, trečiosios ir ketvirtosios
dalių reikalavimai;
2) vykdyti sutartinius
įsipareigojimus;
3) parengti statinio
statybos darbų vykdymo projektą, statyti pagal statinio projektą, laikantis
statybos ir kitų normatyvinių dokumentų reikalavimų, projektavimo ir statybos
sąlygų, apskrities viršininko statybos valstybinės priežiūros tarnybos ir
specialių reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų, autorinės priežiūros
atlikėjų ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo nurodymų;
4) įrengti prie statybos
aikštelės stendą, kuriame turi būti paskelbti informaciniai duomenys apie
statybą;
5) garantuoti saugų darbą,
priešgaisrinę ir aplinkos apsaugą bei darbo higieną statybos aikštelėje, taip
pat gretimos aplinkos apsaugą ir greta statybos aikštelės gyvenančių,
dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų
sukeliamų pavojų ir nepažeisti trečiųjų asmenų interesų, nurodytų šio įstatymo
4 straipsnio ketvirtojoje dalyje;
6) įforminti normatyvinių
statybos dokumentų nurodytą statinio statybos atlikimo dokumentaciją ir
perduoti ją statytojui (užsakovui); jei šią dokumentaciją rangovas praranda,
jis turi savo lėšomis ją atkurti, atlikti konstrukcijų tyrimus bei paslėptų
darbų atidengimą;
7) dalyvauti statinį
atiduodant naudoti;
8) atlyginti sutarčių
šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar savivaldybei
nuostolius, atsiradusius dėl rangovo kaltės - dėl sutartinių įsipareigojimų
nevykdymo (netinkamo vykdymo), projektų ir normatyvinių dokumentų pažeidimo,
blogos statybos padarinių, tyčinės arba neatsargios veiklos (neveikimo), taip
pat dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo vienašalio nutraukimo.
Rangovas turi teisę:
1) konkurso tvarka arba savo
nuožiūra pasirinkti subrangovus, jeigu to nedraudžia statybos rangos sutartis;
2) gauti iš statytojo
(užsakovo) apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės
priežiūros tarnybos išduotą leidimą statyti, tyrimų dokumentaciją, statinio
projektą, jo patvirtinimo dokumentą, projektavimo technines ir specialias
sąlygas bei statinio statybos sąlygas, statybinių medžiagų, statybos gaminių,
dirbinių ir įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus ir kitus duomenis bei
informaciją, reikalingą sutarties sąlygoms vykdyti;
3) vykdyti kitų statybos
proceso dalyvių funkcijas, išskyrus statinio statybos techninę priežiūrą ir
privalomąją statinio projekto ar statinio ekspertizę.
Rangovui tenka Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji
atsakomybė už blogai atliktų statybos darbų padarinius statybos metu ir per
rangos sutartyje nustatytą statinio garantinį laiką (kurio pradžia skaičiuojama
nuo statinio atidavimo naudoti dienos), bet ne trumpesnį kaip:
1) statinių - 5 metai;
2) paslėptų statinio
elementų (konstrukcijų, vamzdynų) - 10 metų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
13 straipsnis. Statinio
statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės
Statinio statytojas
(užsakovas) skiria statinio statybos techninį prižiūrėtoją, kuriam taikomi šio
įstatymo 8 straipsnio antrosios, trečiosios ir ketvirtosios dalių reikalavimai.
Statinio statybos
techninis prižiūrėtojas privalo:
1) tikrinti, kad statyba
būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statyboje naudojamų
statybinių medžiagų, statybos gaminių ir dirbinių bei įrenginių kokybę ir
neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio statybos projekto, statybos
ir kitų normatyvinių dokumentų privalomųjų reikalavimų ir nepateikti kokybę
patvirtinantys dokumentai;
2) tikrinti atliktų statybos
ir montavimo darbų kokybę ir jų kiekius, rekomenduoti statytojui (užsakovui),
kad būtų apmokėta rangovui už atliktus darbus, jei dėl jų nėra pastabų;
3) tikrinti ir priimti
paslėptus statybos bei montavimo darbus, dalyvauti išbandant ir priimant
inžinerinius tinklus, instaliacijas, įrenginius, konstrukcijas;
4) kartu su rangovu rengti
statinio atidavimo naudoti dokumentaciją ir dalyvauti priimant naudoti statinį.
Statinio statybos
techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti, įrašydamas į statybos darbų
žurnalą:
1) kad statybos vadovas
pateiktų atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų statybinių medžiagų,
statybos gaminių ir dirbinių bei įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus;
2) kad statybos rangovas
pašalintų statinio projekto ar statybos ir kitų normatyvinių dokumentų
reikalavimų pažeidimus;
3) kad statybos rangovas
ištaisytų blogai atliktus statybos ir montavimo darbus;
4) kad būtų nutraukti
statybos ir montavimo darbai, jeigu jie kelia pavojų žmonėms bei aplinkai, ir
apie tai informuoti apskrities administracijos statybos valstybinės priežiūros
tarnybą ir statytoją (užsakovą).
Statinio statybos
techninės priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės
valdžios institucija.
Statinio statybos
techniniam prižiūrėtojui tenka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė už statinio projekto
pažeidimą, už priimtų blogai atliktų statybos darbų padarinius statybos metu ir
per rangos sutartyje nustatytą statinio garantinį laiką, kuris nurodytas šio
įstatymo 12 straipsnio penktojoje dalyje.
14 straipsnis. Statybinių
medžiagų ir statybos gaminių bei dirbinių gamintojai ir
prekybininkai
Įmonės, gaminančios
statybines medžiagas ir statybos gaminius bei dirbinius, atsako už jų
laikančios galios atitikimą ir kitus techninius rodiklius, kurie nurodyti
kokybės sertifikatuose.
Statybinių medžiagų ir
statybos gaminių sertifikavimo įstaigų ir bandymų laboratorijos privalo būti
akredituotos. Akreditavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba
jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos.
Prekiauti statybinėmis
medžiagomis ir statybos gaminiais turi teisę įmonės, įregistruotos Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Prekybos veiklą
reguliuoja ir prekybininkų atsakomybę nustato Prekybos įstatymas.
V SKYRIUS
STATINIŲ
NAUDOTOJAI
15 straipsnis. Statinių
naudotojų pareigos ir teisės
Statinių naudotojai yra
statinių savininkai, nuomininkai bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, įgiję
teisę naudotis statiniu.
Naudotojai privalo:
1) laikytis statinių
naudojimo taisyklių, priešgaisrinės apsaugos, aplinkos apsaugos, higienos ir
nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalavimų;
2) naudoti statinį (jo
patalpas) pagal paskirtį, tinkamai jį prižiūrėti, prireikus jį remontuoti;
3) laiku atlikti periodines
profilaktines statinių apžiūras;
4) nustatyta tvarka gauti
apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos
leidimus pastatams rekonstruoti, remontuoti, paskirčiai pakeisti ar nugriauti;
5) suremontuoti,
rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia
pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui arba gali sukelti pavojingas gamtai
situacijas ar nelaimes.
Šio straipsnio antrosios
dalies 5 punkte nustatytą prievolę statinį nugriauti gali atlikti tik statinio
savininkas.
Statinių naudotojai turi
teisę naudoti statinį tik pagal jo paskirtį ir tik po to, kai baigtas statinys
nustatyta tvarka priimtas naudoti.
Statinių savininkų
(nuomotojų) ir nuomininkų santykius reguliuoja jų tarpusavio sutartys ir
Lietuvos Respublikos įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
VI SKYRIUS
STATINIO
PROJEKTAVIMAS
17 straipsnis. Statinio
projekto derinimas ir tvirtinimas
Statinio projektą
tvirtina statytojas (užsakovas).
Iki statinio projekto
tvirtinimo projektas turi būti nustatyta tvarka suderintas:
1) su statinio projektavimo
technines ir specialias sąlygas nustačiusiomis institucijomis ir subjektais;
2) su savivaldos
vykdomosiomis institucijomis;
3) su Aplinkos apsaugos
ministerija (tais atvejais, kai pagal nustatytą tvarką statinio projekte turi
būti atliktas pirminis ir išsamus poveikio aplinkai vertinimas);
4) su Kultūros vertybių
apsaugos departamentu (nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų projektai
arba tų vertybių apsaugos zonose statomų statinių projektai).
Tais atvejais, kai
statybos projekte negalima įvykdyti statybos techninių reglamentų reikalavimų
ar nustatytų atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose specialių reikalavimų, turi
būti numatytos techninės priemonės nukrypimams nuo tų reikalavimų kompensuoti,
suderintos su techninius reglamentus ar specialius reikalavimus nustatančius
normatyvinius dokumentus patvirtinusiomis institucijomis.
Statinių projektai,
kuriems yra privaloma statybos projekto ekspertizė, tvirtinami tik esant
teigiamai šios ekspertizės galutinei išvadai.
Statinių projektų
derinimo ir tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės
valdžios institucija.
VII SKYRIUS
STATYBOS DARBŲ VYKDYMAS IR STATINIO
ATIDAVIMAS
NAUDOTI
18 straipsnis.
Leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti ir griauti išdavimas
Statiniai
Lietuvos Respublikoje gali būti statomi arba griaunami tiktai gavus apskrities
viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą
statyti, rekonstruoti, remontuoti (toliau - statyti) ar griauti. Pagalbinių
statinių ir darbų, kuriems statyti nereikia leidimo, sąrašą tvirtina Vyriausybė
arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.
Leidimus
statyti ir griauti statinius, priskirtus nekilnojamosioms kultūros vertybėms,
taip pat statyti statinius tų vertybių apsaugos zonose išduoda apskrities
viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnyba tik po to,
kai Kultūros vertybių apsaugos departamentas išduoda leidimą šiems darbams.
Leidimą
statyti ar griauti apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės
priežiūros tarnyba išduoda tik po to, kai nustato, kad:
1) statyba ar
griovimas atitinka įstatymų, poįstatyminių teisinių aktų ir statybos bei kitų
normatyvinių dokumentų reikalavimus;
2) projektas
atitinka detalaus teritorijos plano reikalavimus ir yra suderintas bei
patvirtintas nustatyta tvarka (atlikus jo privalomą ekspertizę).
Leidimą
statyti ar griauti gali atšaukti apskrities viršininkas tik tais atvejais:
1) kai
visuomenės reikalams įstatymų nustatyta tvarka paimamas žemės sklypas (jo
dalis);
2) teismo
sprendimu, jei leidimas statyti ar griauti išduotas pažeidžiant įstatymą ar
nustatytą leidimų išdavimo tvarką;
3) kai nustatyta
tvarka neištaisius nukrypimų nuo patvirtinto statinio projekto nusprendžiama
paimti statinį valstybės ar savivaldybės nuosavybėn.
Dėl leidimo atšaukimo
statytojui padaryta žala turi būti atlyginta Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka.
Leidimų statyti ar
griauti išdavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios
institucija.
Statomų ir griaunamų
statinių apskaitą ir registrą tvarko apskrities viršininko administracijos
statybos valstybinės priežiūros tarnyba.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
19 straipsnis. Statybos
rangos sutartys
Rangos sutartis yra
pagrindinis teisinis dokumentas, nustatantis statytojo (užsakovo) ir statybos
rangovo tarpusavio santykius, atsiskaitymo tvarką ir formas, turtinę atsakomybę
ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
Kai statoma visuomenės
lėšomis, statybos rangos sutartys sudaromos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kilus ginčui dėl
sutarties vykdymo, šalys turi jį spręsti tarpusavio konsultacijose arba
tarpininkaujant tretiesiems asmenims. Jeigu taip išspręsti ginčo nepavyksta,
šalys perduoda ginčą spręsti teismui ta tvarka, kurią jos yra nustačiusios
sutartyje arba dėl kurios susitaria vėliau.
20 straipsnis. Statybinės
medžiagos, statybos gaminiai, dirbiniai ir įrenginiai
Statybinės medžiagos,
statybos gaminiai, dirbiniai ir įrenginiai privalo turėti kokybę
patvirtinančius sertifikatus. Tipizavimo, žymėjimo, sertifikavimo ir naudojimo
sąlygas bei sertifikavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos valstybės
valdžios institucijos.
21 straipsnis. Statinių
priėmimas naudoti ir jų naudojimas
Statiniai, kurių statybai
reikalingas leidimas, priimami naudoti tik atlikus visus statinio projekte
numatytus darbus ir įvykdžius projektavimo technines ir specialias sąlygas,
atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų bandymus bei padarius
kontrolines geodezines nuotraukas.
Pastatytų statinių
priėmimo naudoti tvarką ir reikalavimus reglamentuoja normatyviniai statybos
dokumentai.
Statinį galima naudoti
tik įvykdžius šio straipsnio pirmosios dalies reikalavimus.
Priimti naudoti statiniai
turi būti įregistruoti. Registravimo tvarką nustato įstatymai ir poįstatyminiai
aktai.
VIII SKYRIUS
AVARIJA
23 straipsnis. Statybos
valstybinis reguliavimas
Lietuvos Respublikoje
valstybės interesams statybos srityje atstovauja Vyriausybės įgaliota valstybės
valdžios institucija, kuri įgyvendindama valstybės statybos politiką:
1) formuoja gyvenamojo būsto
ir viso statybos komplekso bei vietinių statybinių medžiagų gamybos plėtojimo
strategiją;
2) ekonominiais ir
teisiniais metodais reguliuoja statybos subjektų veiklą;
3) kuria, papildo, atnaujina
Lietuvos nacionalinę normatyvinių statybos dokumentų sistemą, nustato tų
dokumentų įteisinimo tvarką, tvirtina statybos techninius reglamentus;
4) nustato statinių
projektavimo, statinių statybos, jų atidavimo naudoti ir statinių naudojimo
valstybinės priežiūros reikalavimus ir jos metodinius principus;
5) vykdo kitas Vyriausybės
patvirtintuose nuostatuose nustatytas funkcijas.
Lietuvos Respublikos
Vyriausybė, be šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, gali nustatyti papildomus
valstybinės reikšmės statinių ir branduolinės energetikos statinių statybos
reikalavimus.
24 straipsnis. Statybos
valstybinė priežiūra
Statinių projektavimo,
statinių statybos, jų atidavimo naudoti, statinių naudojimo ir griovimo
valstybinę priežiūrą (toliau - statybos valstybinė priežiūra) sudaro:
1) leidimų statyti ar
griauti statinius išdavimas bei atšaukimas;
2) statinių statybos proceso
priežiūra nuo statybos pradžios iki statinių atidavimo naudoti ir statinių
griovimo priežiūra;
3) statinių statybos
sustabdymas;
4) statinių naudojimo
priežiūra.
Statybos valstybinę
priežiūrą atlieka apskričių viršininkų administracijos statybų valstybinės
priežiūros tarnybos, kurių veiklos atitikimą šio įstatymo nuostatoms tikrina
Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.
Vyriausybė arba jos
įgaliota valstybės valdžios institucija savo iniciatyva arba specialių
reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų teikimu turi teisę panaikinti ar
pakeisti apskrities statybos valstybinės priežiūros tarnybos priimtus
sprendimus, jei jie prieštarauja įstatymams, poįstatyminiams aktams ar
normatyviniams statybos dokumentams.
Valstybės valdžios
institucijos pagal joms įstatymų suteiktą kompetenciją atlieka specialių
reikalavimų valstybinę priežiūrą:
1) nustatydamos specialias
projektavimo sąlygas ir kontroliuodamos, kaip jų laikomasi;
2) nustatyta tvarka
dalyvaudamos atiduodant statinius naudoti.
Vyriausybės
arba jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos specialių reikalavimų
valstybinės priežiūros institucijų ir apskrities viršininko administracijos
statybos valstybinės priežiūros tarnybos įgalioti pareigūnai turi teisę
netrukdomi įeiti į statybos teritoriją bei reikalauti pateikti visus statybos
dokumentus.
Statybos
geodezinių tyrimų valstybinę priežiūrą vykdo apskričių viršininkų
administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos.
Statybos inžinerinių
geologinių tyrimų valstybinę priežiūrą vykdo Lietuvos geologijos tarnyba.
Specialistų, vykdančių
statybos ir specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros funkcijas,
atestavimo tvarką, reikalavimus ir vertinimo kriterijus nustato ta valstybės
valdžios institucija, kuriai pavesta tą funkciją vykdyti.
Statybos valstybinės
priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
25 straipsnis. Statinių
projektų ekspertizė. Statinių ekspertizė
Visų valstybinės reikšmės
statinių, visuomenės lėšomis statomų statinių (pagal Vyriausybės arba jos
įgaliotos valstybės valdžios institucijos patvirtintą sąrašą), ypatingos
svarbos statinių, nurodytų šio įstatymo 11 straipsnio antrojoje dalyje, taip
pat statinių, kurių statyba susijusi su kelių apskričių interesais, statinių
projektų ekspertizė yra privaloma.
Statinių ekspertizė
atliekama Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos ar
apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos
reikalavimu, o nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų ir statinių,
statomų tų vertybių apsaugos zonose - Kultūros vertybių apsaugos departamento
reikalavimu.
Statinių projektų
ekspertizės ir statinių ekspertizės atlikimo tvarką ir reikalavimus nustato
Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.
Nekilnojamųjų kultūros
vertybių ir jų apsaugos zonų tvarkymo darbų statybų projektų ekspertizės tvarką
nustato Kultūros vertybių apsaugos departamentas.
Valstybinės reikšmės
statinių projektų privaloma ekspertizė turi būti atliekama tik konkurso tvarka.
Privalomai statinio
projekto ir statinio ekspertizei vadovauja ekspertizės vadovas, kuriam taikomi
šio įstatymo 8 straipsnio antrosios, trečiosios ir ketvirtosios dalių
reikalavimai.
Ekspertizės išlaidas
atlygina statytojas (užsakovas).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
26 straipsnis. Statinio
statybos techninė priežiūra
Statinio statybos
techninė priežiūra yra privaloma.
Pagalbinių statinių,
kurių statybos techninė priežiūra nebūtina, sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos
įgaliota valstybės valdžios institucija.
Statinio statybos
techninę priežiūrą organizuoja statytojas (užsakovas).
Statinio statybos
techninės priežiūros vykdymo tvarką reglamentuoja normatyviniai statybos
dokumentai.
27 straipsnis. Statinio
statybos autorinė priežiūra
Statinio statybos autorinę
priežiūrą atlieka statybos projekto autoriai pagal statytojo (užsakovo) ir
projektuotojo sutartį.
Valstybinės reikšmės
statinių, ypatingos svarbos statinių, nurodytų šio įstatymo 11 straipsnio
antrojoje dalyje, visuomenės lėšomis statomų statinių (pagal Vyriausybės arba
jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos patvirtintą sąrašą), aplinkos
apsaugos ir inžinerinių įrenginių, taip pat nekilnojamosioms kultūros vertybėms
priskirtų statinių tvarkymo darbų autorinė priežiūra yra privaloma.
Statinio statybos
autorinės priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės
valdžios institucija.
28 straipsnis. Visuomenės
informavimas
Apie detaliame plane
numatytų statinių statybos pradžią savivaldybių vykdomosios institucijos
privalo informuoti visuomenę per seniūnijas, vietinę spaudą ir fizinių bei
juridinių asmenų prašymu teikti apie ją platesnę informaciją.
Fiziniai ir juridiniai
asmenys, kurie gyvena, turi valdas ar buveinę tai savivaldybei priklausančioje
teritorijoje, gali reikšti pastabas ar teikti siūlymus dėl numatomų statinių
statybų, o dėl valstybės ir visuomenės tvarkomų kelių tiesimo - visi fiziniai
ir juridiniai asmenys, nesvarbu, kokia jų gyvenamoji vieta.
Savivaldybės privalo per
20 dienų nuo raštiško pastabų ar siūlymų gavimo raštu atsakyti pareiškėjui.
Jeigu pareiškėjas
nepatenkintas planuojama statyba, jis turi teisę kreiptis į teritorijos detalų
planą patvirtinusią instituciją, o jei buvo pažeisti įstatymai ar normatyvinių
dokumentų privalomieji reikalavimai, - į teismą.
29 straipsnis. Statinio
statybos sustabdymas
Statinio, kuriam statyti
išduotas leidimas, statyba gali būti sustabdyta apskrities viršininko
administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos reikalavimu,
nustačius, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto,
taip pat statybos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos normatyvinių
dokumentų reikalavimus.
Statytojas (užsakovas) ir
rangovas privalo likviduoti nurodytus pažeidimus bei jų padarinius ir gauti
statybą sustabdžiusios institucijos raštišką sutikimą tęsti statinio statybą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
30 straipsnis. Nebaigto
statyti statinio perleidimas
Nebaigto statyti statinio
perleidimo kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui sutartis gali būti notaro
patvirtinta tik pateikus apskrities viršininko administracijos statybos
valstybinės priežiūros tarnybos pažymą, kad statinys statomas be esminių
nukrypimų nuo suderinto bei patvirtinto projekto.
Juridiniam ar fiziniam
asmeniui, įsigijusiam nebaigtą statyti statinį, pereina visos statytojo,
gavusio leidimą šį statinį statyti, prievolės ir teisės tik perregistravus
leidimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
X SKYRIUS
GRIOVIMAS
31 straipsnis. Statinio
nugriovimas
Baigti ir nebaigti
statyti statiniai nugriaunami šiais atvejais:
1) savininko noru;
2) kitų juridinių, fizinių
asmenų pasiūlymu savininkui sutikus;
3) kai tai numatyta
teritorijos detaliame plane arba kai jie trukdo valstybinės reikšmės statyboms
(abiem atvejais po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas
visuomenės reikalams);
4) kai jie liko be naudotojų
ir toliau juos naudoti netikslinga;
5) kai baigėsi laikino
statinio naudojimo terminas;
6) kai statiniai arba jų
dalys fiziškai susidėvėjo ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai, o šis pavojus
nepašalinamas per statybos valstybinės priežiūros institucijų nustatytą laiką;
7) kai jie pastatyti ar
statomi pažeidžiant šį ar kitus įstatymus;
8) kitais Civilinio kodekso
nustatytais atvejais.
Kai statinys griaunamas
šio straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais,
savininkui turi būti atlyginta įstatymų ar Vyriausybės nustatyta tvarka.
Tam tikrais atvejais
apskrities viršininko administracija kartu su atitinkama savivaldybe, kai
nevykdomi 29 straipsnyje nurodyti reikalavimai arba netikslinga laikytis šio
straipsnio pirmosios dalies 7 punkto, gali pateikti ieškinį teismui dėl
statinio perėmimo valstybės arba savivaldybės nuosavybėn Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka.
Statinio nugriovimo
tvarką reglamentuoja normatyviniai statybos dokumentai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
33 straipsnis. Ginčų
sprendimas
Ginčus dėl statinių
projektavimo, statinių statybos, jų atidavimo naudoti, statinių naudojimo,
nugriovimo ir statybos valstybinės priežiūros sprendžia pagal savo kompetenciją
apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos,
Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija, teismas Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Ginčai tarp Lietuvos
Respublikos ir užsienio valstybių juridinių ir fizinių asmenų sprendžiami
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos
tarpvalstybinėse ar rangos sutartyse nenumatyta kitaip.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
34 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja
nuo 1996 m. rugsėjo 1 d., išskyrus 8 straipsnio antrąją dalį, 11 straipsnio
antrąją dalį, 11 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą, 12 straipsnio antrąją
dalį, 12 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą, 13 straipsnio pirmąją dalį,
kurios įsigalioja nuo 1997 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 11
straipsnio penktoji dalis, 12 straipsnio penktoji dalis, 13 straipsnio penktoji
dalis galioja tik tiems statiniams, kurie pradedami projektuoti ir statyti po
šio įstatymo įsigaliojimo.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31, 33
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,
Nr.78-2360 (00.09.15)
STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.09.15)
35 straipsnis. Draudimo objektas ir
draudimo sutartys
Statinio
projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu,
neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio
nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, rangovo ir statytojo (užsakovo)
juridinį statusą.
Draudimo objektas yra statinio projektuotojo ir
rangovo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir
tretiesiems asmenims. Statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimas
apima taip pat jų subrangovų civilinės atsakomybės draudimą.
Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio
projektuotojas ar rangovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti Valstybinės
draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos leidimą vykdyti
statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą).
Projektuojant
ir statant nesudėtingus statinius ir atliekant nesudėtingus statybos darbus,
draustis privalomuoju statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės
draudimu yra nebūtina. Taip pat neprivaloma draustis juridiniams ir fiziniams
asmenims, įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, atliekantiems statybos
darbus ūkio būdu.
Statinio
projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys
sudaromos pagal statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės
privalomojo draudimo taisykles, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.
Draudimo
galiojimo terminai nustatomi draudimo sutartyse, bet jie negali būti trumpesni,
negu statinio projektavimo bei statybos trukmė ir statinio garantinis terminas,
nustatytas šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, kai draudžiama projektuotojo
civilinė atsakomybė, arba negu statybos trukmė ir statinio garantinis terminas,
kai draudžiama rangovo civilinė atsakomybė.
Jei draudimo
sutartis buvo nutraukta ar baigėsi jos galiojimo laikas, draudėjas privalo
sudaryti naują draudimo sutartį ir nustatyti naujus jos galiojimo terminus.
Statinio
projektuotojo, rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžius
tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
36
straipsnis. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
Kai draudėjas
yra statinio projektuotojas, draudikas pagal privalomąjį civilinės atsakomybės
draudimą atlygina draudimo išmokomis statytojui (užsakovui) ir tretiesiems
asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, padarytą dėl
gyvybės atėmimo, bei žalą turtui.
Draudimo
išmokos mokamos tik atsitikus draudiminiam įvykiui, remiantis šį įvykį
patvirtinančiais oficialiais dokumentais.
Draudiminius
ir nedraudiminius įvykius nustato statinio projektuotojo ir rangovo civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės.
Draudėjas
civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną statinio projektą.
Draudėjo
privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimali suma turi būti ne mažesnė
kaip projektavimo sutartyje nustatyta to statinio projekto kaina.
37 straipsnis.
Rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
Kai draudėjas yra rangovas, draudikas pagal
privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą atlygina draudimo išmokomis
statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens
sveikatai arba žalą, padarytą dėl gyvybės atėmimo, bei žalą turtui.
Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudiminiam
įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais.
Draudiminius ir nedraudiminius įvykius nustato
statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo
taisyklės.
Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal
kiekvieną statomą statinį, dėl kurio sudaryta rangos sutartis.
Draudėjo
privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimali suma turi būti ne mažesnė
kaip rangos sutartyje nustatyta to statinio statybos darbų kaina.
38 straipsnis.
Draudimo kontrolė
Draudimo
sutarčių sudarymą kontroliuoja apskrities viršininkas.
Statinio
projektuotojas privalo iki kiekvieno mėnesio 10 dienos pateikti apskrities
viršininkui informaciją apie per praėjusį mėnesį sudarytas projektavimo
sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo sutartis.
Rangovas
privalo iki kiekvieno mėnesio 10 dienos pateikti apskrities viršininkui
informaciją apie per praėjusį mėnesį sudarytas rangos sutartis ir civilinės
atsakomybės draudimo sutartis.
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
39 straipsnis.
Atsakomybė už įstatymo pažeidimus
Fiziniai
asmenys, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, ir juridiniai asmenys,
pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31, 33
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,
Nr.78-2360 (00.09.15)
STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1948, 00.09.19, Žin., 2000,
Nr.84-2533 (00.10.06)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.10.06)
40 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo
pažeidimus
Fiziniai ir
juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31,
33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,
Nr.78-2360 (00.09.15)
STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1948, 2000
09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2533 (2000 10 06)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
Pakeistas įstatymo įsigaliojimas :
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-134, 2000 12
23, Žin., 2000, Nr. 113-3621 (2000 12 30)
STATYBOS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymai:
VIII-1948 ir IX-134 neteko galios nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-470,
2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2411 (2001-08-01)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMO IR STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-583,
2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)
STATYBOS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Statybos įstatymo pakeitimo
įstatymas, išskyrus jame išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktąjį skirsnį,
įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
Statybos
įstatymo pakeitimo įstatyme išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktasis skirsnis
įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.
Įstatymo
įgyvendinimą nusako įstatymas:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-598, 2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 101-3598 (2001-11-30)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2001-12-03)
autrap@lrs.lt
41 straipsnis.
Statinių techninė priežiūra ir techninės priežiūros taisyklės
Statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio
naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį
prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais
įstatymų nustatytais pagrindais.
Nesudėtingų
statinių, taip pat 1–2 butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių bei statinių,
esančių kaimo namų valdoje, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos
institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę
priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami pastato techninio
prižiūrėtojo. Minėtiems naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami.
Statinio
techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą,
vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti,
kad būtų užtikrinti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti statinio
esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę.
Statinių
techninės priežiūros taisykles ir kvalifikacinius reikalavimus statinio
techniniam prižiūrėtojui nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos,
atsižvelgdamos į statinių paskirtį ir jų konstrukcijos sudėtingumą.
Statinio
techninę priežiūrą sudaro:
1) nuolatinis
statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus
statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu;
2) statinio
periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio
techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu
tokios apžiūros numatytos šio Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytose
taisyklėse;
3) pastebėtų
statinio būklės defektų šalinimas;
4) remonto
(paprastojo arba kapitalinio) organizavimas.
Paaiškėjus,
kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai,
gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio
avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis
priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje
nurodytų priemonių.
42 straipsnis.
Statinių naudojimo priežiūra
Statinių naudojimo priežiūrą atlieka
šie viešojo administravimo subjektai:
1) ypatingų statinių, taip pat valstybinės
reikšmės ir rizikos objektuose esančių statinių, išskyrus šio straipsnio 1
dalies 2 punkte nurodytus statinius, – apskrities viršininko administracija
pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą;
2) susisiekimo komunikacijų ir su
jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių
Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar)
jos įgaliotos organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios
nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos patvirtintą sąrašą;
3) gyvenamųjų namų ir kitų statinių,
nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, – savivaldybių
administracijos;
4) statinių įrangos ir paskirties
reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka saugos ir paskirties reikalavimų
valstybinės priežiūros institucijos.
Statinių naudojimo priežiūrą
atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai
vykdo šio Įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių
techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus.
Viešojo administravimo subjektas,
atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę:
1) paaiškėjus, kad statinio būklė
kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais
būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės
pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms
apsaugoti, jei būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija,
sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei
reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje);
2) nustatyti
terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant
pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas);
3) kreiptis į
policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar
patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto
eismas, jei kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui;
4) Administracinių teisės pažeidimų
kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių teisės
pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir
skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių teisės pažeidimų
bylas teismui.
Viešojo
administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnai
turi teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų privalomuosius statinio
priežiūros dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 43 straipsnyje, ir leistų atlikti
jiems pavestas kitas statinio naudojimo priežiūros funkcijas.
Valstybinė
teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos
institucijos metodiškai vadovauja šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose
nurodytiems viešojo administravimo subjektams, atliekantiems statinių naudojimo
priežiūrą.
43 straipsnis.
Statinio techninės priežiūros dokumentai
Statinio
techninės priežiūros dokumentai yra statinio techninis pasas (ar techninės
apskaitos kortelė), apšildomų pastatų, kurių naudingasis plotas didesnis kaip
1000 kvadratinių metrų, – pastato techninis-energetinis pasas, statinio
techninės priežiūros žurnalas, statinio periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktai
ir kiti Vyriausybės įgaliotų institucijų ar statinio naudotojo nustatyti
dokumentai.
Statinio techniniame pase
(apskaitos kortelėje) turi būti nurodomos statinio techninės ekonominės ir
konstrukcijos charakteristikos bei jų pokyčiai po statinio kapitalinio remonto
ar rekonstravimo. Pastato techniniame energetiniame pase papildomai nurodomos
statinio energetinės charakteristikos.
Statinio techninės priežiūros
žurnale turi būti registruojami statinio nuolatinio stebėjimo metu pastebėti
konstrukcijų bei inžinerinės techninės įrangos defektai ar deformacijos, jeigu
jie (jos) reikalauja statybinių tyrinėjimų ar remonto darbų, taip pat
periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktų registravimo duomenys, nurodant jų
atlikimo datą, vadovus, pastebėtus defektus ir priemones jiems pašalinti.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų formas, jų pildymo ir saugojimo tvarką
nustato normatyviniai statybos ir specialieji techniniai dokumentai, kuriuos,
atsižvelgdamos į statinio paskirtį ir jo konstrukcijos sudėtingumą, tvirtina
Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Įstatymas
papildytas nauju dvyliktuoju skirsniu:
Nr. IX-1780,
2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)
Buvęs dvyliktasis skirsnis ,,Baigiamosios nuostatos“
44 straipsnis.
Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus
Fiziniai ir
juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1780,
2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Įstatymas
papildomas priedu nuo 2005 m. sausio 1 d.:
Lietuvos
Respublikos
statybos
įstatymo Nr. I-1240
priedas
Įgyvendinamas
Europos Sąjungos teisės aktas
1998 m. gruodžio
21 d. Europos Tarybos direktyva 89/106/EEC, nustatanti valstybių narių
įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos
produktais, derinimą.
Įstatymas
papildytas priedu:
Nr. IX-1780,
2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31,
33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,
Nr.78-2360 (00.09.15)
STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1948, 2000
09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2533 (2000 10 06)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
Pakeistas įstatymo įsigaliojimas :
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001
m. rugpjūčio 1 d.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-134, 2000 12
23, Žin., 2000, Nr. 113-3621 (2000 12 30)
STATYBOS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymai:
VIII-1948 ir IX-134 neteko galios nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. Tai nusako:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-470,
2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2411 (2001-08-01)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMO IR STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-583,
2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)
STATYBOS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Statybos įstatymo pakeitimo
įstatymas, išskyrus jame išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktąjį skirsnį, įsigalioja
nuo 2002 m. liepos 1 d.
Statybos
įstatymo pakeitimo įstatyme išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktasis skirsnis
įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.
Įstatymo
įgyvendinimą nusako įstatymas:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-598, 2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 101-3598 (2001-11-30)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO
ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1018,
2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3093 (2002-07-19)
STATYBOS
ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1269, 2002-12-10,
Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)
STATYBOS
ĮSTATYMO 2, 14, 15 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1780,
2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)
STATYBOS
ĮSTATYMO 1, 2, 6, 8, 25, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO
PAPILDYMO NAUJU DVYLIKTUOJU SKIRSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus 9 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2003-11-10)
autrap@lrs.lt
36 straipsnis. Statinio garantinis
terminas. Statinio projektuotojo, rangovo ir statinio
statybos
techninio prižiūrėtojo prievolės per garantinį terminą
1.
Statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir
statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti
trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip
5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų,
o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų.
2.
Statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas
Civilinio kodekso nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per
garantinį terminą nustatytus defektus.
3.
Garantinis terminas sustabdomas tam laikui, kurį statinys negalėjo būti
naudojamas dėl nustatytų defektų, už kuriuos atsako rangovas.
4.
Statinyje naudojamų statybos produktų ir įrenginių, kurie nesusiję su šio
Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimais (išskyrus statybos produktus ir
įrenginius, kurie yra paslėptose statinio konstrukcijose), garantinis terminas
nustatomas tiekėjo išduodamuose dokumentuose.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
STATINIO
PROJEKTUOTOJO IR
RANGOVO
CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS
281 straipsnis. Statybos
pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas
1.
Nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė
teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti
asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į:
1)
bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo
negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta;
2)
administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik
statybą leidžiantis dokumentas.
2.
Jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą
negaliojančiu, jis savo sprendimu:
1)
įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1
punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų
lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;
2)
įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1
punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų
lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti
į buvusią padėtį (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo
dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas
viešasis interesas;
3)
leidžia per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę
dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar
pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas
yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus
įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie
privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo
dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos,
paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių
veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte
nurodytus reikalavimus;
4)
įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo
(užsakovo) ar kito šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens
tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina), jeigu
statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų teritorijų planavimo ar kitų
įstatymais jiems prilygintų teritorijų planavimo dokumentų (jeigu jie
privalomi), taip pat bendrųjų ar specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių
ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos,
saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą
leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo
išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.
3.
Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio
Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar
jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą
leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams
mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus
padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai
išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat įvertina
administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.
4.
Priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo
sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas
nevykdomas, statinys ar jo dalis, pastatyti pagal neteisėtai išduotą statybą
leidžiantį dokumentą, nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį
statytojo (užsakovo) ar kito šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte
nurodyto asmens lėšomis.
5.
Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų statybą leidžiančių dokumentų, gautų
per teismo sprendimu nustatytą terminą, teisės aktų nustatyta tvarka
patvirtintas kopijas asmenys, kuriems šie dokumentai išduoti, ne vėliau kaip
per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo pateikia Valstybinei teritorijų
planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.
6.
Nustačius, kad statinys (jo dalis), kurį nuspręsta nugriauti ar atstatyti į
buvusią padėtį, priklauso statytojui (užsakovui), kurio kaltės dėl neteisėtai
išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo nėra, ar sąžiningam įgijėjui,
teismas šio asmens reikalavimu taip pat sprendžia klausimą dėl žalos atlyginimo
įstatymų nustatyta tvarka.
7.
Statybinės medžiagos ir statybinės atliekos, likusios nugriovus, išardžius ar
atstačius į buvusią padėtį (atkūrus) pagal neteisėtai išduotus statybą
leidžiančius dokumentus pastatytus statinius (jų dalis), yra šio Įstatymo 28
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmenų nuosavybė.
8.
Su statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių
šalinimu susijusių procedūrų atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-992, 2010-07-02, Žin.,
2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)
29
straipsnis. Statinio projekto ekspertizė. Statinio ekspertizė
1.
Ypatingo statinio ir statinio, įrašyto į Valstybės investicijų programą,
projektų ekspertizė yra privaloma, išskyrus atvejus, kai pastatai atnaujinami
(modernizuojami) pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus
tipinius statinių projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems
(modernizuojamiems) pastatams, arba pagal projektus,
parengtus naudojant Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus
tipinius konstrukcinius elementus. Ar kultūros paveldo statinių tvarkomųjų
statybos darbų projektų ekspertizė yra privaloma, nustato Vyriausybės įgaliota
institucija kartu su Kultūros ministerija. Kitus statinio projekto ar atskirų
statinio projekto dalių ekspertizės privalomumo atvejus nustato Vyriausybės
įgaliota institucija.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama naujų
statinių statybos, statinių rekonstravimo ir kapitalinio remonto atvejais.
Atlikti statinio
projekto ar statinio ekspertizę (būti ekspertizės rangovu) turi teisę:
1) Lietuvos
Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, užsienio
valstybėje, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, Šveicarijos
konfederaciją ir Europos ekonominės erdvės valstybes, įsteigtas juridinis
asmuo, kita užsienio organizacija, užsienio valstybėje įsisteigusio juridinio
asmens Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje, išskyrus Europos Sąjungos
valstybes nares, Šveicarijos konfederaciją ir Europos ekonominės erdvės
valstybes, įsteigtas filialas – gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos
atestatą atitinkamai veiklai;
2) Europos
Sąjungos valstybėje narėje, išskyrus Lietuvos Respubliką, Šveicarijos
konfederacijoje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis
asmuo bei jo Europos Sąjungos valstybėse narėse, Šveicarijos konfederacijoje
arba Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigti filialai, užsienio
valstybėje, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, Šveicarijos
konfederaciją ir Europos ekonominės erdvės valstybes, įsisteigusio juridinio
asmens filialai, įsteigti Europos Sąjungos valstybėse narėse, Šveicarijos
konfederacijoje arba Europos ekonominės erdvės valstybėse, – jei jie pagal
įsisteigimo valstybės teisės aktus turi teisę toje valstybėje užsiimti statinio
projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės veikla, pateikę šią teisę
patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka pripažinti Lietuvos Respublikoje.
Neteko galios
nuo 2007 m. gegužės 19 d.
5.
Statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos
valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, reikalavimu
tik tais atvejais, kai:
1)
įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio
deformacijos;
2)
gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas, kad statinys
neatitinka esminių reikalavimų, nustatytų šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, arba kai yra
prielaidų, kad šie reikalavimai yra pažeisti stichinių nelaimių ar kitų
ekstremalių situacijų metu.
Statinio
projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato
Vyriausybės įgaliota institucija, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų
statybos darbų projekto ekspertizės tvarką – Vyriausybės įgaliota institucija
kartu su Kultūros ministerija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1780,
2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)
Nr. IX-2215,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)
Nr. X-857, 2006-10-17,
Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)
Nr. X-1111,
2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)
Nr. XI-421, 2009-09-22, Žin.,
2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)
30
straipsnis. Statinio statybos techninė priežiūra
1.
Statinio (išskyrus nesudėtingą) statybos techninė priežiūra yra privaloma. Šis reikalavimas
netaikomas atliekant statinio paprastąjį remontą.
2.
Statinio statybos techninės priežiūros atlikimo tvarką nustato Vyriausybės
įgaliota institucija.
31
straipsnis. Statinio projekto vykdymo priežiūra
Statant,
rekonstruojant, kapitališkai remontuojant ypatingą statinį ar statinį saugomoje
teritorijoje, jo projekto vykdymo priežiūra yra privaloma, išskyrus atvejus,
kai pastatai atnaujinami (modernizuojami) pagal Aplinkos ministerijos ar jos
įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinių projektus, pritaikytus
konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams.
2.
Statytojas (užsakovas) turi teisę pavesti projektuotojui statinio projekto
vykdymo priežiūrą ir statinio statybos techninę priežiūrą.
Statinio
projekto vykdymo priežiūrą (statybos metu) statinio projektuotojo pavedimu
atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir statinio
projektuotojo sutartį. Statinio projektuotojo rašytiniu sutikimu arba kai
statinio projektuotojo nebėra (nebeveikia projektą parengusi projektavimo
įmonė, projektuotojas fizinis asmuo jau nesiverčia projektavimo veikla, neturi
šios veiklos verslo liudijimo ar projekto vadovo atestato arba yra
miręs), projekto vykdymo priežiūrą gali atlikti kitas statytojo (užsakovo)
pasirinktas statinio projektuotojas. Jei statinio projektuotojas nevykdo ar
pažeidžia statinio projekto vykdymo priežiūros reikalavimus (nustatytus
Vyriausybės įgaliotos institucijos), statytojas (užsakovas) turi teisę
nutraukti statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį ar pasirinkti kitą
projektuotoją (neprojektavusį statomo statinio) šiai priežiūrai atlikti.
4.
Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą samdo (skiria) statytojas
(užsakovas) arba projektuotojas (tas, kas skyrė ar pasamdė statinio projekto
vadovą).
Statinio
projekto vykdymo priežiūros tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o
kai atliekami kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ar statinio
statyba vykdoma kultūros paveldo objekto teritorijoje, – Vyriausybės įgaliota
institucija kartu su Kultūros ministerija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1269,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)
Nr. X-857, 2006-10-17,
Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)
Nr. XI-421, 2009-09-22, Žin.,
2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)
45 straipsnis. Naudojimasis informacinėmis sistemomis
Šio
įstatymo 20, 23, 24, 27, 28, 33 ir 34 straipsniuose nurodytas procedūras
viešojo administravimo subjektai atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos
statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema
„Infostatyba“ šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras,
nustatyta tvarka arba kita Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-501, 2009-11-19, Žin.,
2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-992, 2010-07-02, Žin.,
2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)
Įstatymas
papildytas skirsniu:
Nr. XI-992, 2010-07-02, Žin.,
2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
JURIDINIŲ
ASMENŲ ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
46 straipsnis. Juridinių asmenų
atsakomybė už statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės
atlikimą, statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint
teisės verstis šia veikla
1.
Už statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą,
statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint teisės
verstis šia veikla skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties
tūkstančių litų.
2.
Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šio
straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkiolikos
tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.
47 straipsnis. Juridinių asmenų
atsakomybė už teisės aktų, nustatančių statinio projektavimui, statinio
projekto ekspertizei ir statinio ekspertizei taikomus reikalavimus, pažeidimus
1.
Už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio
sauga susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų
sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui skiriama bauda statinio
projektuotojams nuo trijų tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų. Už tokius
pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje
numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešių tūkstančių iki trisdešimties
tūkstančių litų.
2.
Už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio
sauga susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų
sprendiniams, ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto įvertinimu
pateikimą statinio projekto ekspertizės užsakovui skiriama bauda statinio
projekto ekspertizės rangovams nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties
tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto
bauda už šio straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo
dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.
3.
Už statinio ekspertizės akto, neatitinkančio teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikimą statinio ekspertizės užsakovui skiriama bauda statinio ekspertizės
rangovams nuo keturių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų. Už tokius
pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje
numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties
tūkstančių litų.
48 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą
1.
Už naujo ypatingo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo
dvidešimt penkių tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų. Už tokius
pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje
numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo keturiasdešimties tūkstančių iki
septyniasdešimt penkių tūkstančių litų.
2.
Už naujo ypatingo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje skiriama
bauda statytojams nuo keturiasdešimties tūkstančių iki septyniasdešimt penkių
tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto
bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkiasdešimties
tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų.
3.
Už naujo neypatingo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo
penkių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus,
padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus,
skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.
4.
Už naujo neypatingo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje
skiriama bauda statytojams nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių
litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už
šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkiolikos tūkstančių
iki trisdešimties tūkstančių litų.
5.
Už naujo nesudėtingo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams
nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus,
padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus,
skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.
6.
Už naujo nesudėtingo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje
skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų. Už
tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje
dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki penkių
tūkstančių litų.
7.
Už ypatingo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo
dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų. Už tokius pačius
veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus
pažeidimus, skiriama bauda nuo keturiasdešimties tūkstančių iki šešiasdešimties
tūkstančių litų.
8.
Už ypatingo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama
bauda statytojams nuo keturiasdešimties tūkstančių iki šešiasdešimties
tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto
bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešiasdešimties
tūkstančių iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų.
9.
Už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo
septynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus,
padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus,
skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų.
10.
Už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje
skiriama bauda statytojams nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimt penkių
tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto
bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dvidešimties
tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.
11.
Už nesudėtingo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams
nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Už tokius pačius veiksmus,
padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus,
skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
12.
Už nesudėtingo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje
skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Už
tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje
dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių
tūkstančių litų.
13.
Už ypatingo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams
nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų. Už tokius pačius
veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus
pažeidimus, skiriama bauda nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties
tūkstančių litų.
14.
Už ypatingo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama
bauda statytojams nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.
Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje
dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dvidešimt penkių tūkstančių iki
keturiasdešimties tūkstančių litų.
15.
Už neypatingo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda
statytojams nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų. Už tokius pačius
veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus
pažeidimus, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.
16.
Už neypatingo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje
skiriama bauda statytojams nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.
Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje
dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo aštuonių tūkstančių iki
penkiolikos tūkstančių litų.
17.
Už nesudėtingo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda
statytojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Už tokius pačius
veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus
pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
18.
Už nesudėtingo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje
skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Už
tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje
dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių
tūkstančių litų.
19.
Už ypatingo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams
nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus,
padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus,
skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.
20.
Už ypatingo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje
skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.
Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje
dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki šešių
tūkstančių litų.
21.
Už neypatingo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda
statytojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Už tokius pačius
veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus
pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
22.
Už neypatingo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje
skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Už
tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje
dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio penkių šimtų
iki trijų tūkstančių litų.
23.
Už nesudėtingo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda
statytojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Už tokius pačius veiksmus,
padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus,
skiriama bauda nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų.
24.
Už nesudėtingo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje
skiriama bauda statytojams nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų. Už tokius
pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje
numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų.
25.
Už ypatingo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai
griovusiems asmenims nuo dvidešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių
litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už
šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trisdešimties tūkstančių
iki keturiasdešimt penkių tūkstančių litų.
26.
Už ypatingo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda
statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo trisdešimties tūkstančių iki
keturiasdešimt penkių tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus
juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama
bauda nuo keturiasdešimt penkių tūkstančių iki šešiasdešimties tūkstančių litų.
27.
Už neypatingo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai
griovusiems asmenims nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Už
tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje
dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo aštuonių tūkstančių iki
penkiolikos tūkstančių litų.
28.
Už neypatingo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama
bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo aštuonių tūkstančių iki
penkiolikos tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio
asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo
dvylikos tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.
29.
Už nesudėtingo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį
savavališkai griovusiems asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.
Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje
dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų
tūkstančių litų.
30.
Už nesudėtingo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama
bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki dviejų
tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto
bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų
tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.
49 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statybos darbų
atlikimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus
1.
Už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, kai nėra teisės aktų nustatyta
tvarka paskirtas (pasamdytas) statybos darbų vadovas ar statybos specialiųjų
darbų vadovai, skiriama bauda nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių
šimtų litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda
už šioje dalyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių penkių
šimtų iki penkių tūkstančių litų.
2.
Už statybos darbų atlikimą neturint teisės aktų nustatytų privalomųjų dokumentų
statybos darbams pradėti, išskyrus statybą leidžiančius dokumentus, skiriama
bauda statytojams arba rangovams nuo penkių tūkstančių iki penkiolikos
tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto
bauda už šioje dalyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda statytojams arba
rangovams nuo penkiolikos tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų.
50 straipsnis. Juridinių asmenų
atsakomybė už statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius
Už
statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius, išskyrus esminius
statinio projekto sprendinius, skiriama bauda nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų
litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už
šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo keturių šimtų iki
vieno tūkstančio litų.
51 straipsnis. Juridinių asmenų
atsakomybė už statinio naudojimą ne pagal paskirtį
Už
statinio naudojimą ne pagal paskirtį skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki
dvidešimt penkių tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus
juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą,
skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.
52 straipsnis. Juridinių asmenų
atsakomybė už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą
1.
Už statinių techninės priežiūros taisyklėse numatytų priemonių netaikymą, kai
yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, skiriama bauda nuo
penkių tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų.
2.
Už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą, išskyrus šio straipsnio
1 dalyje nurodytą pažeidimą, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių
tūkstančių litų.
53 straipsnis. Juridinių asmenų
atsakomybė už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų
nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas
Už
statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą
arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių
iki dešimties tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio
asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda
nuo penkių tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų.
54 straipsnis. Juridinių asmenų
atsakomybė už statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų
nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas
Už
statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą
arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių
iki dešimties tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio
asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda
nuo penkių tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų.
55 straipsnis. Šio Įstatymo 46, 47, 48,
49, 50, 51, 52, 53 ir 54 straipsniuose nurodytų pažeidimų taikymo ir
nagrinėjimo tvarka
Šio Įstatymo 46, 47, 48, 49,
50, 51, 52, 53 ir 54 straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių
asmenų filialams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms; nurodyti pažeidimai
tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip
atitinkamuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose nurodyti
pažeidimai.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Priedo
redakcija iki 2013 m. sausio 1 d.:
Lietuvos
Respublikos
statybos
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1985 m.
birželio 10 d. Tarybos direktyva 85/384/EEB dėl architekto diplomų, pažymėjimų
ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo,
įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir
laisve teikti paslaugas.
1988 m.
gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo
diplomų, išduotų bent po trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo
sistemos (su papildymais, padarytais 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva
92/51/EEB).
1992 m.
birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos
reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo
(aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio
1 dalyje).
1998 m.
gruodžio 21 d. Europos Tarybos direktyva 89/106/EEB, nustatanti valstybių narių
įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos
produktais, derinimą.
2001 m.
gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/19/EB, iš dalies keičianti
Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių kvalifikacijų
pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB, 77/453/EEB,
78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB, 80/155/EEB,
85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios praktikos
slaugytojo, dantų gydytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio, architekto,
vaistininko ir gydytojo profesijų.
2002 m.
gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų
energinio naudingumo.
Įstatymas
papildytas priedu:
Nr. IX-1780,
2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)
Priedo
pakeitimai:
Nr. IX-2215,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)
Nr. X-404, 2005-11-17,
Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)
Įstatymas
papildomas nauju 1 priedu nuo 2013 m. sausio 1 d.:
Lietuvos Respublikos
statybos
įstatymo
1
priedas
ĮMOKOS
UŽ SAVAVALIŠKOS STATYBOS ĮTEISINIMĄ
MOKĖJIMO
PRINCIPAI
1.
Įmoką už savavališkos statybos įteisinimą (toliau – įmoka) moka statytojai
(užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės
sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys šio
Įstatymo numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos
statybos atveju.
2.
Įmokos dydis kinta priklausomai nuo savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant
panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertės, tačiau įmoka negali būti mažesnė
kaip 300 litų ir didesnė kaip 500 000 litų. Įmokos dydis apskaičiuojamas pagal
formulę Į = V2/1 mln. Lt, čia:
1) Į
– įmokos dydis;
2) V
– sąnaudų vertė.
3.
Sąnaudų vertė nustatoma atliekant statinio ar statinio projekto ekspertizę
pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas savavališkos statybos
akto surašymo metu.
4.
Statinio ar statinio projekto ekspertizė atliekama asmens, kuriam pateikti šio
Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, iniciatyva
ir lėšomis.
5.
Priklausančią mokėti įmoką apskaičiuoja statybą leidžiantį dokumentą išduodanti
institucija pagal asmens, kuriam pateikti šio Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1
ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, pateiktą statinio ar statinio projekto
ekspertizės aktą.
6.
Įmoka sumokama prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą.
7.
Įmokos mokėjimo tvarką nustato Aplinkos ministerija kartu su Finansų
ministerija.
8.
Įmoka sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir įskaitoma į
valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos
lėšos.
9.
Nustačius, kad buvo sumokėta per maža įmoka arba ji iš viso nesumokėta dėl
fizinių, juridinių asmenų, statybą leidžiantį dokumentą išdavusios institucijos
ar kitų institucijų kaltės, trūkstama arba visa įmokos suma įstatymų nustatyta
tvarka išieškoma atitinkamai iš fizinių, juridinių asmenų, statybą leidžiantį
dokumentą išdavusios institucijos ar kitų institucijų į valstybės biudžetą.
10.
Nustačius, kad buvo sumokėta per didelė įmoka, jos permoka įstatymų nustatyta
tvarka grąžinama įmoką sumokėjusiam asmeniui.
Įstatymas
papildytas nauju 1 priedu:
Nr. XI-992, 2010-07-02, Žin.,
2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)
Buvęs
Įstatymo priedas laikomas 2 priedu nuo 2013 m. sausio
1 d.:
Lietuvos
Respublikos
statybos
įstatymo
2
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1985 m.
birželio 10 d. Tarybos direktyva 85/384/EEB dėl architekto diplomų, pažymėjimų
ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo,
įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir
laisve teikti paslaugas.
1988 m.
gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo
diplomų, išduotų bent po trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo
sistemos (su papildymais, padarytais 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva
92/51/EEB).
1992 m.
birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos
reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo
(aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio
1 dalyje).
1998 m.
gruodžio 21 d. Europos Tarybos direktyva 89/106/EEB, nustatanti valstybių narių
įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos
produktais, derinimą.
2001 m.
gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/19/EB, iš dalies
keičianti Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių
kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB,
77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB,
80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios
praktikos slaugytojo, dantų gydytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio,
architekto, vaistininko ir gydytojo profesijų.
2002 m.
gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų
energinio naudingumo.
Įstatymas
papildytas priedu:
Nr. IX-1780,
2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)
Priedo
pakeitimai:
Nr. IX-2215,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)
Nr. X-404, 2005-11-17,
Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)
Priedo
numeracijos pakeitimas:
Nr. XI-992, 2010-07-02, Žin.,
2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31, 33
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,
Nr.78-2360 (00.09.15)
STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1948, 2000
09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2533 (2000 10 06)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
Pakeistas įstatymo įsigaliojimas :
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001
m. rugpjūčio 1 d.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-134, 2000 12
23, Žin., 2000, Nr. 113-3621 (2000 12 30)
STATYBOS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymai:
VIII-1948 ir IX-134 neteko galios nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. Tai nusako:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-470,
2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2411 (2001-08-01)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMO IR STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-583,
2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)
STATYBOS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Statybos įstatymo pakeitimo
įstatymas, išskyrus jame išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktąjį skirsnį,
įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
Statybos
įstatymo pakeitimo įstatyme išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktasis skirsnis
įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.
Įstatymo
įgyvendinimą nusako įstatymas:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-598, 2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 101-3598 (2001-11-30)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO
ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1018,
2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3093 (2002-07-19)
STATYBOS
ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1269,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)
STATYBOS
ĮSTATYMO 2, 14, 15 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1780,
2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)
STATYBOS
ĮSTATYMO 1, 2, 6, 8, 25, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO
PAPILDYMO NAUJU DVYLIKTUOJU SKIRSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus 9 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1924,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)
STATYBOS
ĮSTATYMO 2, 5, 20, 23, 27, 33 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 13 (2004-01-24)
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2215,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)
STATYBOS
ĮSTATYMO 1, 2, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-136,
2005-03-17, Žin., 2005, Nr. 43-1355 (2005-04-02)
STATYBOS
ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-404,
2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)
STATYBOS
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO BEI PRIEDO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 43(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos statybos įstatymo 43(1) straipsnio 3 dalyje nurodytais
atvejais pastatai sertifikuojami nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus naujai
statomus pastatus, kurie privalo būti sertifikuojami nuo 2007 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja nuo
2006 m. sausio 4 d.
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-857,
2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)
STATYBOS
ĮSTATYMO 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 IR 35 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Iki
šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai
sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų
nuostatas.
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1009,
2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-161 (2007-01-11)
STATYBOS
ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 8 (2007-01-19)
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1111,
2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)
STATYBOS
ĮSTATYMO 2, 4, 8, 18, 20, 27, 29, 40, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-421, 2009-09-22, Žin.,
2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)
STATYBOS ĮSTATYMO 2, 6, 20, 23,
29, 31, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 23(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-501, 2009-11-19, Žin.,
2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)
STATYBOS ĮSTATYMO 12, 14, 15, 16,
22, 23, 23(1), 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 45 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
17.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-992, 2010-07-02, Žin.,
2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)
STATYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 5, 6,
12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, 23(1) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO
NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 28(1) STRAIPSNIU, KETURIOLIKTUOJU
SKIRSNIU IR 1 PRIEDU ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15,
16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 24 straipsniai, išskyrus 11 straipsnyje išdėstyto
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 7, 8 ir 10 dalių, šio
įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28
straipsnio 4 ir 7 dalių nuostatas dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1
priede nurodytų įmokų ir šio įstatymo 26 straipsnį, įsigalioja 2010 m. spalio 1 d.
Iki 2010 m. spalio 1 d. vietoj šio įstatymo 13 straipsnyje
vartojamos sąvokos „statybos užbaigimo aktas“ vartojama sąvoka „statinio
pripažinimo tinkamu naudoti aktas“, vietoj šio įstatymo 13, 14 ir 15
straipsniuose vartojamos sąvokos „statybą leidžiantis dokumentas“ vartojama
sąvoka „statybos leidimas“ (nesudėtingo statinio atveju – „normatyviniuose
statybos techniniuose dokumentuose nurodytas privalomasis dokumentas“).
Šio įstatymo 11
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio
7, 8 ir 10 dalių, šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 4 ir 7 dalių nuostatos dėl
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nurodytų įmokų ir šio įstatymo
181 straipsnis. Ypatingų statinių
statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų
kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimas
Juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, pageidaujantys gauti
ar pakeisti kvalifikacijos atestatą, turi atitikti Vyriausybės įgaliotos
institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikti Vyriausybės įgaliotos
institucijos nustatytos formos prašymą ir nustatytus dokumentus atestavimą
atliekančiai organizacijai.
Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba
valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridinis asmuo ar
kita organizacija, juridinio asmens ar
kitos užsienio organizacijos padaliniai, pageidaujantys
gauti arba pakeisti teisės pripažinimo dokumentą, patvirtinantį jų kilmės
valstybėje turimos teisės pripažinimą, turi pateikti Vyriausybės įgaliotos
institucijos nustatytos formos prašymą, kilmės valstybėje galiojantį dokumentą
ir kitus nustatytus dokumentus atestavimą atliekančiai organizacijai.
Kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas išduodami
neribotam laikui. Atestavimą atliekanti organizacija Vyriausybės įgaliotos
institucijos nustatytu periodiškumu atlieka išduotų kvalifikacijos atestatų ir
teisės pripažinimo dokumentų peržiūrą. Kvalifikacijos atestato ar teisės
pripažinimo dokumento turėtojas nurodytais terminais turi pateikti atestavimą
atliekančiai organizacijai jos prašomus peržiūrai reikalingus dokumentus.
Juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, pageidaujantys gauti
arba pakeisti kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, už
atestavimo ir teisės pripažinimo paslaugas turi sumokėti atestavimą
atliekančiai organizacijai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą įmoką.
Atestavimą atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos
atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą 6 mėnesiams šiais atvejais:
1) kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate ar
teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą, pažeidė normatyvinių statybos
techninių dokumentų, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus,
kurie nesusiję su esminių projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais
statinio reikalavimais;
2) už statybos defektų, paaiškėjusių statinio garantiniu laikotarpiu,
nepašalinimą (ypatingo statinio statybos rangovo atveju);
3) jeigu ekspertizė atlikta pažeidžiant ekspertizės atlikimo tvarkos
reikalavimus (statinio projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės rangovo
atveju);
4) kai nustatoma, kad kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo
dokumento turėtojas nevykdo valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų
nurodymų;
5) jeigu kvalifikacijos atestato turėtojas neatitinka Vyriausybės
įgaliotos institucijos nustatytų kvalifikacinių reikalavimų;
6) kai atestato turėtojas nevykdo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų
reikalavimų;
7) kai teisė, kuri buvo pripažinta išduodant teisės pripažinimo
dokumentą, sustabdyta asmens, gavusio teisės pripažinimo dokumentą, kilmės
valstybėje (turimos teisės užsiimti ypatingo statinio statybos rangovo,
statinio projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės rangovo veikla
pripažinimo atveju);
8) kai nustatomi Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso
principų pažeidimai.
Atestavimą atliekanti organizacija gali panaikinti kvalifikacijos
atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą šiais atvejais:
1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių
dokumentų, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius
pažeidimus. Šiurkščiais pažeidimais
laikomi įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, susiję su esminių projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais
statinio reikalavimais, dėl kurių atsirado ar galėjo atsirasti žala tretiesiems
asmenims ar jų turtui;
2) kai paaiškėja, kad buvo pateikti melagingi duomenys kvalifikacijos
atestatui gauti;
3) jeigu po kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo per 2 metus
buvo padaryti pakartotiniai pažeidimai, dėl
kurių buvo sustabdytas kvalifikacijos atestato galiojimas;
4) kai teisė, kuri buvo pripažinta išduodant teisės pripažinimo
dokumentą, panaikinta asmens, gavusio teisės pripažinimo dokumentą, kilmės
valstybėje (turimos teisės užsiimti ypatingo statinio statybos rangovo,
statinio projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės rangovo veikla
pripažinimo atveju);
5) kai to prašo kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo
dokumento turėtojas.
Panaikinus kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento
galiojimą, dėl naujo kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento
išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo panaikinti atestato galiojimą priėmimo
dienos, išskyrus šio straipsnio 6 dalies 5 punkte nurodytą atvejį, kai
prašymas išduoti atestatą gali būti teikiamas nepraėjus vienų metų
laikotarpiui.
Atestavimą
atliekanti organizacija gali pareikšti įspėjimą, kai kvalifikacijos atestato ar
teisės pripažinimo dokumento turėtojas padaro neesminių (nenurodytų šio
straipsnio 5 ir 6 dalyse) pažeidimų. Jeigu kvalifikacijos atestato ar teisės
pripažinimo dokumento turėtojui per kalendorinius metus pareiškiami du
įspėjimai, atestavimą atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos
atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą šio straipsnio 5 dalyje
nustatytam laikotarpiui.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-1427,
2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3476 (2011-06-14)
PENKTASIS SKIRSNIS
STATYBINIAI
TYRINĖJIMAI. STATINIO PROJEKTAVIMAS
19
straipsnis. Statybiniai tyrinėjimai
Statybiniai
tyrinėjimai atliekami vadovaujantis:
1)
tyrinėjimų užsakovo – statytojo (užsakovo), projektuotojo ar rangovo –
patvirtinta tyrinėjimų užduotimi ir tyrinėjimų darbų rangos sutartimi;
2)
įstatymais, Vyriausybės nutarimais, statybos techniniais reglamentais,
Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintais tyrinėjimų normatyviniais
dokumentais.
2.
Tyrinėjimai atliekami iki statinio projekto rengimo pradžios, o tam tikrais
atvejais – statinio projektavimo bei statybos metu (kai vykdant statybos darbus
paaiškėja statinio projekte nenumatytos aplinkybės).
3.
Tyrinėtojas privalo pateikti tyrinėjimų užsakovui tyrinėjimų dokumentus. Jų
turinį pagal kiekvieną tyrinėjimų rūšį nustato Vyriausybės įgaliotos
institucijos.
91 straipsnis. Statybos srities gaminių
kontaktinis centras
*1. Reglamente (ES) Nr.
305/2011 numatytas Statybos srities gaminių kontaktinio centro (toliau –
kontaktinis centras) funkcijas Lietuvos Respublikoje atlieka Vyriausybės
įgaliotas viešasis juridinis asmuo.
Lėšos kontaktinio centro funkcijoms atlikti skiriamos ir
administruojamos Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka.
Šios lėšos skiriamos iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai numatytų
bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų.
*Pastaba. Straipsnio 1 dalis įsigalioja 2013-07-01.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr.
XI-2031, 2012-05-22,
Žin., 2012, Nr. 63-3170 (2012-06-05)
Įstatymas papildomas 92 straipsniu nuo 2013-07-01:
92 straipsnis. Kontaktinio centro ir
valstybės institucijų bendradarbiavimas
Atlikdamas savo funkcijas, kontaktinis centras bendradarbiauja su
valstybės institucijomis, pagal Vyriausybės priskirtą kompetenciją
nustatančiomis esminius statinių reikalavimus ir statinių techninius parametrus
pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases (toliau – esminius statinių reikalavimus ir
statinių techninius parametrus nustatančios institucijos). Kontaktinio
centro ir šių institucijų bendradarbiavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Kontaktinis centras turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka iš
esminius statinių reikalavimus ir statinių techninius parametrus nustatančių
institucijų gauti Reglamento (ES) Nr. 305/2011 10 straipsnio 3 dalyje
nustatytą informaciją.
Esminius
statinių reikalavimus ir statinių techninius parametrus nustatančios
institucijos privalo Vyriausybės nustatyta tvarka kontaktiniam centrui pagal
kompetenciją teikti Reglamento (ES) Nr. 305/2011 10 straipsnio 3 dalyje
nustatytą informaciją.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr.
XI-2031,
2012-05-22, Žin., 2012, Nr. 63-3170 (2012-06-05)
TREČIASIS SKIRSNIS
STATYBOS
TECHNINĖS VEIKLOS PAGRINDINĖS SRITYS
10
straipsnis. Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys
Statybos
techninės veiklos pagrindinės sritys:
1) statybiniai tyrinėjimai;
2) statinio
projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra;
3) statinio
projekto ekspertizė, statinio ekspertizė;
4) statybos
darbai;
5) statinio
statybos techninė priežiūra.
Statybos
techninės veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti: statinio projekto
vadovas, statinio projekto dalies vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros
vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovas, statinio statybos
vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovas, statinio statybos
techninės priežiūros vadovas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros
vadovas, specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas),
statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto ekspertizės dalies
vadovas, statinio ekspertizės vadovas. Šių vadovų pareigas pagal savo profesinę
kvalifikaciją gali eiti architektas ar statybos inžinierius. Vadovų
kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
Eiti ypatingų
statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas,
nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos
inžinieriai. Šias pareigas einantiems asmenims taikomus kvalifikacinius
reikalavimus (išsilavinimo, darbo patirties), kvalifikacijos atestatų išdavimo,
keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir
kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota
institucija, laikydamasi šio straipsnio 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse
nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos
sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos
architektų rūmai, (toliau – atestavimą atliekanti organizacija).
Europos
Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės,
pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai
asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis
judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turi teisę eiti ypatingų statinių statybos
techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio
2 dalyje, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę eiti šias pareigas.
Turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto teisės pripažinimo dokumento
papildymo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo
ir teisės pripažinimo dokumento panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota
institucija, laikydamasi šio straipsnio 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse
nustatytų tų pačių kaip ir kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo
sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų
panaikinimo reikalavimų. Teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos
produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų teisės pripažinimą, kurį
atlieka Lietuvos architektų rūmai.
Statybos
techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas ir teises nustato
Vyriausybės įgaliota institucija.
Architekto
diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų,
įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje,
pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, taip pat bet kurioje kitoje
valstybėje pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis
įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, Lietuvos Respublikoje taisykles
tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
Statybos
inžinieriaus diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių
dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos
Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės
sutartį, taip pat bet kurioje kitoje valstybėje pripažinimo, įskaitant
priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti
paslaugas, Lietuvos Respublikoje taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota
institucija.
8.
Užsienio šalyse architektams išduotų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų
pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Vyriausybės įgaliota
institucija.
9.
Vadovauti nesudėtingo statinio projektavimui, statybai, statinio projekto
vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę
neatestuoti asmenys. Jų kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės
įgaliota institucija.
10.
Jeigu statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų skyrimo (samdymo)
tvarkos šis Įstatymas nenustato, ją nustato Vyriausybės įgaliota
institucija.
Fizinis asmuo, pageidaujantis gauti vienos ar kelių statybos
techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo kvalifikacijos atestatą, turi
atitikti nustatytus išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimus, išlaikyti
egzaminus pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas programas,
pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą ir
nustatytus dokumentus atestavimą atliekančiai organizacijai.
Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba
valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, pilietis ar kitas
fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis
judėjimo valstybėse narėse teisėmis, pageidaujantis gauti teisės pripažinimo dokumentą,
patvirtinantį jo kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimą, turi pateikti
Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą, jo kilmės
valstybėje galiojantį dokumentą ir išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal
Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas programas.
Kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas išduodami
neribotam laikui. Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo
dokumentą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo
tobulinti savo kvalifikaciją, kvalifikacijos
tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal
atitinkamas aukštųjų mokyklų, asociacijų ar sąjungų patvirtintas mokymo
programas, suderintas su Vyriausybės įgaliota institucija, taip pat išlaikyti
teisinių žinių egzaminą pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą
programą.
Asmuo, pageidaujantis gauti arba pakeisti vienos ar kelių statybos
techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo kvalifikacijos atestatą, už
atestavimo ir teisės pripažinimo paslaugas turi sumokėti atestavimą
atliekančiai organizacijai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą įmoką.
Atestavimą atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos
atestato galiojimą 6 mėnesiams šiais atvejais:
1) kai paaiškėja, kad kvalifikacijos atestato turėtojas neatitinka
nustatytų kvalifikacinių reikalavimų;
2) kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate
nurodytą veiklą, pažeidė normatyvinių statybos techninių dokumentų, statinio
saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, kurie nesusiję su esminių projekto
sprendinių reikalavimais arba esminiais statinio reikalavimais;
3) kai asmuo, turintis kvalifikacijos atestatą, netobulino savo
kvalifikacijos pagal šio straipsnio 13 dalies reikalavimus;
4) kai teisė, kuri asmeniui buvo pripažinta išduodant teisės
pripažinimo dokumentą, sustabdyta jo kilmės valstybėje (turimos teisės eiti
ypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas
pripažinimo atveju).
Atestavimą atliekanti organizacija gali panaikinti kvalifikacijos
atestato galiojimą šiais atvejais:
1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių
dokumentų, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius
pažeidimus. Šiurkščiais pažeidimais
laikomi įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, susiję su esminių projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais
statinio reikalavimais, dėl kurių atsirado ar galėjo atsirasti žala tretiesiems
asmenims ar jų turtui;
2) kai paaiškėjo, kad buvo pateikti melagingi duomenys kvalifikacijos
atestatui gauti;
3) kai to prašo kvalifikacijos atestato turėtojas;
4) kai kvalifikacijos atestato turėtojas, šio straipsnio 15 dalyje
nurodytais pagrindais sustabdžius jo kvalifikacijos atestato galiojimą, per
nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių kvalifikacijos atestato
galiojimas buvo sustabdytas;
5) kai,
sustabdžius kvalifikacijos atestato galiojimą, asmuo tęsia veiklą;
6) kai asmuo per
nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir (ar) duomenų, kurių reikia
informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti;
7) kai teisė, kuri buvo pripažinta asmeniui išduodant teisės
pripažinimo dokumentą, panaikinta jo kilmės valstybėje (turimos teisės eiti
ypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas
pripažinimo atveju);
8) kvalifikacijos atestato turėtojui mirus.
Kai kvalifikacijos atestato galiojimas panaikinamas, dėl naujo
kvalifikacijos atestato išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų
nuo sprendimo panaikinti atestato galiojimą priėmimo dienos, išskyrus šio
straipsnio 16 dalies 3 punkte nurodytą atvejį, kai prašymas išduoti
kvalifikacijos atestatą gali būti teikiamas nepraėjus vienų metų laikotarpiui.
Atestavimą atliekanti organizacija gali pareikšti kvalifikacijos
atestato turėtojui įspėjimą, kai kvalifikacijos atestato turėtojas padaro
neesminių (nenurodytų šio straipsnio 15 ir 16 dalyse) pažeidimų. Jeigu
kvalifikacijos atestato turėtojui per kalendorinius metus pareiškiami du
įspėjimai, atestavimą atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos
atestato galiojimą šio straipsnio 15 dalyje nurodytam laikotarpiui.
Eiti
branduolinės energetikos objektų statinių statybos techninės veiklos
pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi
teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einantiems
asmenims taikomus kvalifikacinius reikalavimus (išsilavinimo, darbo patirties),
kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo
sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką,
suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato
Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio straipsnio 11, 12, 13, 14,
15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka Vyriausybės
įgaliota institucija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1427,
2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3476 (2011-06-14)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
STATYBOS
DALYVIAI, JŲ PAREIGOS IR TEISĖS
11
straipsnis. Statybos dalyviai
Statybos
dalyviai yra:
1) statytojas
(užsakovas);
2) tyrinėtojas;
3) statinio
projektuotojas;
4) rangovas;
5) statinio
statybos techninis prižiūrėtojas;
6) tiekėjas.
Statybos
dalyviai taip pat yra statinio projektavimo valdytojas, kai statytojas
(užsakovas) pasirenka statinio projektavimo valdymą kaip projektavimo
organizavimo būdą, ir statinio statybos valdytojas, kai statytojas (užsakovas)
pasirenka statinio statybos valdymą kaip statybos organizavimo būdą.
12
straipsnis. Statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės
Statytojas
(užsakovas) privalo:
1)
pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus;
2)
organizuoti (arba pavesti tai padaryti projektuotojui) statinio statybos
sklypo, statybvietės ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali
daryti neigiamą poveikį, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus
statybinius tyrinėjimus bei sudaryti sąlygas tyrinėtojui juos
atlikti;
3) turėti
nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio
projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo
iniciatyva;
4)
šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą;
5)
organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą;
6)
organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą, kai ji yra privaloma arba savo
iniciatyva;
7)
užsakyti (arba pavesti, kad tai padarytų rangovas) nustatyta tvarka atlikti
pastatyto statinio ar nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų geodezines
nuotraukas;
8) šio
Įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka organizuoti statybos užbaigimo
procedūras;
9)
sustabdžius statybos darbus, kuriems pirkti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas,
nepaisant sustabdymo priežasčių, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka organizuoti statomo statinio konservavimo darbus;
10) kai statyba
vykdoma ūkio būdu, leisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos
inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnams bei statinio saugos ir
paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų pareigūnams, statinio
projektuotojo įgaliotiems asmenims (kai tai susiję su jų pareigų vykdymu)
netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus)
ar griaunamus statinius (juose esančius butus), minėtų asmenų reikalavimu
pateikti visus statybos dokumentus;
11) tuo atveju, kai statinį
projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskirti
vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad
statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai;
statybos metu koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą;
12) informaciją apie rangovo pasamdymą, taip pat pagrindinių statybos
sričių vadovų (statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto
vykdymo priežiūros dalies vadovo, statinio statybos vadovo, statinio statybos
specialiųjų darbų vadovų, statinio statybos techninės priežiūros vadovo,
specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovų) pasamdymą ar
paskyrimą per
3 darbo dienas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo paskelbti Lietuvos
Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje
sistemoje „Infostatyba“; šis reikalavimas netaikomas statinio paprastojo
remonto ir nesudėtingo statinio statybos atvejais.
Statytojas
(užsakovas) turi teisę:
1)
pasirinkti statinio projektavimo organizavimo būdą – statinio projektavimą
pavesti projektuotojui pagal su juo sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį
arba statinio projektavimo organizavimą pavesti statinio projektavimo
valdytojui pagal pavedimo sutartį, arba pasirinkti kitus statinio projektavimo
organizavimo būdus, kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams;
paskirti statinio projekto vadovą ar pavesti tai atlikti statinio
projektuotojui;
2)
pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų
atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), statinio statybos valdymo ar kitus būdus,
kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams;
3)
pasirinkti statinio projektuotojus, statinio projektavimo valdytojus, rangovus,
statinio statybos valdytojus bei tiekėjus savo nuožiūra ar konkurso tvarka (jei
teisės aktai nenumato kitaip), o statinio projektavimo ir statybos darbams,
kurių viešasis pirkimas yra privalomas – Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta
tvarka.
Statytojas
(užsakovas) turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios yra numatytos Civiliniame
kodekse ir kituose įstatymuose.
Statytojas
(užsakovas) už šiame straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą
vykdymą atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų
kodeksą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2215,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)
Nr. XI-501,
2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)
Nr. XI-992,
2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)
431 straipsnis. Minimalūs
pastatų energinio naudingumo reikalavimai ir pastatų energinio naudingumo
sertifikavimas
Minimalūs
pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi:
1) naujiems
statomiems pastatams (jų dalims);
2) rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams (jų
dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių
sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės,
neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto
reikalavimai taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.
Minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo
reikalavimai nenustatomi:
1) pastatams,
kurie
yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai
pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;
2) maldos namų ir
kitokios religinės veiklos pastatams;
3) laikiniems
pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;
4) nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems
negyvenamiesiems pastatams;
5) atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras
naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;
6)
poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip
keturis mėnesius per metus;
7) nešildomiems
pastatams.
Pastatų
energinio naudingumo sertifikavimas privalomas:
1) užbaigus
naujų pastatų (jų dalių) statybą. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas
atliekamas užbaigus naujo pastato (jo dalies) statybą prieš surašant statybos
užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;
2) užbaigus
pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį
remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio
remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių
sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus
pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.
Jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, pastato energinio naudingumo
sertifikavimas atliekamas užbaigus pastato rekonstravimą, atnaujinimą
(modernizavimą) ar kapitalinį remontą prieš surašant statybos užbaigimo aktą
arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;
3) parduodant ar
išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro
naudojimo patalpas). Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam
nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba
naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio
naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Vyriausybės arba
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbimuose apie parduodamus ar
išnuomojamus pastatus ir (ar) jų dalis turi būti nurodomas pastato energinio
naudingumo sertifikate nurodytas energinio naudingumo rodiklis. Pastato dalies
energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso
pastato su bendra šildymo sistema energinio naudingumo sertifikatu, buto
energinio naudingumo sertifikatas – tokio paties buto tame pačiame
daugiabučiame pastate energinio naudingumo sertifikatu arba tipiniu Vyriausybės
įgaliotos institucijos parengtu ir paskelbtu energinio naudingumo sertifikatu,
priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę;
4) didesniems
kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. – didesniems kaip 250
kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės,
prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir
poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi
būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato
energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija. Šio punkto nuostatos taikomos
ir pastatams, kurių didesnę kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d.
– didesnę kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto dalį
sudaro viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto,
kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties patalpos.
Energinio
naudingumo sertifikavimas neprivalomas šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems
pastatams.
Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10
metų. Minimalius
privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus, pastatų energinio
naudingumo sertifikavimo tvarką ir sąlygas, pastatų energinio naudingumo
sertifikavimo priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota
institucija. Po 2018 m.
gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi
nauji, o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai turi būti
energijos beveik nevartojantys pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos
atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Reikalavimus energijos beveik
nevartojantiems pastatams nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Pastatų energinio naudingumo
sertifikavimą prižiūrinčias institucijas ir jų funkcijas sertifikavimo
priežiūros srityje nustato Aplinkos ministerija.
6.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti fiziniai asmenys –
pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Pastatų energinio
naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinius reikalavimus, atestavimo,
kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo
sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką nustato
Vyriausybės įgaliota institucija. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos
produkcijos sertifikavimo centras.
7.
Fizinis asmuo, norintis įgyti teisę būti pastatų energinio naudingumo
sertifikavimo ekspertu, turi atitikti Vyriausybės įgaliotos institucijos
nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, baigti mokymo kursus ir išlaikyti
egzaminą pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą mokymo programą,
taip pat pateikti prašymą ir nustatytus dokumentus atestavimą atliekančiai
organizacijai. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos
arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečių ar
kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems
suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, kvalifikacija (išsilavinimas
ir darbo patirtis) pripažįstama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
8.
Kvalifikacijos atestatai išduodami neribotam laikui. Asmenys, gavę
kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo
tobulinti savo kvalifikaciją, kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne
mažiau kaip 20 valandų paskaitų, išlaikyti egzaminus pagal Vyriausybės
įgaliotos institucijos patvirtintas programas ir pateikti atestavimą
atliekančiai organizacijai kvalifikacijos kėlimą įrodančius dokumentus.
9.
Asmuo, pageidaujantis gauti ar pakeisti kvalifikacijos atestatą, suteikiantį
teisę būti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertu, už atestavimo
paslaugas turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai Vyriausybės
įgaliotos institucijos nustatytą įmoką.
10.
Jeigu paaiškėja, kad pateikti klaidingi pastatų energinio naudingumo
sertifikavimo duomenys, pažeista teisės aktų nustatyta sertifikavimo tvarka
arba gauti trečiųjų asmenų skundai, atestavimą atliekanti organizacija gali
patikrinti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų išduotų pastatų
energinio naudingumo sertifikatų teisėtumą.
11.
Atestavimą atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos atestato
galiojimą 6 mėnesiams šiais atvejais:
1) kai paaiškėja, kad kvalifikacijos atestato turėtojas neatitinka
nustatytų kvalifikacinių reikalavimų;
2) kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas atestate nurodytą
veiklą, pažeidė normatyvinių statybos techninių dokumentų, statinio saugos ir
paskirties dokumentų reikalavimus, kurie nesusiję su esminių projekto
sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais;
3) kai asmuo, turintis kvalifikacijos atestatą, netobulino savo
kvalifikacijos pagal šio straipsnio 8 dalies reikalavimus arba nevykdė kitų šio
straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų.
Atestavimą atliekanti organizacija gali panaikinti kvalifikacijos
atestato galiojimą šiais atvejais:
1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių
dokumentų, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius
pažeidimus. Šiurkščiais pažeidimais laikomi
įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai,
dėl kurių atsirado ar galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ar jų turtui;
2) kai paaiškėja, kad buvo pateikti melagingi duomenys kvalifikacijos
atestatui gauti;
3) kai to prašo kvalifikacijos atestato turėtojas;
4) kai kvalifikacijos atestato turėtojas, šio straipsnio 11 dalyje
nurodytais pagrindais sustabdžius jo kvalifikacijos atestato galiojimą, per
nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių kvalifikacijos atestato
galiojimas buvo sustabdytas;
5) kai, sustabdžius
kvalifikacijos atestato galiojimą, asmuo tęsia veiklą;
6) kai asmuo per nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir (ar)
duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti;
7) kvalifikacijos atestato
turėtojui mirus.
13.
Kai kvalifikacijos atestato galiojimas panaikinamas, dėl naujo kvalifikacijos
atestato išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo
panaikinti atestato galiojimą priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio 12
dalies 3 punkte nurodytą atvejį, kai prašymas išduoti kvalifikacijos atestatą
gali būti teikiamas nepraėjus vienų metų laikotarpiui.
Atestavimą atliekanti organizacija gali pareikšti
įspėjimą kvalifikacijos atestato turėtojui, kai kvalifikacijos atestato
turėtojas padaro neesminių (nenurodytų šio straipsnio 11 ir 12 dalyse) pažeidimų. Jeigu kvalifikacijos
atestato turėtojui per kalendorinius metus pareiškiami du įspėjimai, atestavimą
atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą šio
straipsnio 11 dalyje nurodytam laikotarpiui.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-404, 2005-11-17,
Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1427,
2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3476 (2011-06-14)
Nr.
XI-2031,
2012-05-22, Žin., 2012, Nr. 63-3170 (2012-06-05)
Nr.
XII-383,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3415 (2013-06-28)
TRYLIKTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
44
straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus
Fiziniai ir
juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1780,
2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)
541 straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė už prisijungimo sąlygų ar specialiųjų reikalavimų
neišdavimą per nustatytą terminą
Už prisijungimo sąlygų, specialiųjų architektūros reikalavimų,
specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ar specialiųjų saugomos teritorijos
tvarkymo ir apsaugos reikalavimų neišdavimą per nustatytą terminą skiriama
bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Už tokius pačius veiksmus,
padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus
pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XII-424, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr.
76-3841 (2013-07-16)
231 straipsnis. Neteko galios nuo 2010-10-01.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-421, 2009-09-22, Žin., 2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-501, 2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)
381 straipsnis. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
Pagal statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui.
Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais.
Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.
Draudėjas civilinę atsakomybę turi atskirai apdrausti dėl kiekvieno statinio, kurio statybos techninę priežiūrą atlieka.
Draudėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimalios sumos nustatomos statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.
Papildyta straipsniu:
Nr. XI-2064, 2012-06-12, Žin., 2012, Nr. 76-3921 (2012-06-30)
542 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statinių ir daiktinių teisių į juos registravimo ir duomenų Nekilnojamojo turto registre tikslinimo tvarkos pažeidimus
Už šiame Įstatyme nustatytos statinių ir daiktinių teisių į juos registravimo ir nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre tikslinimo tvarkos pažeidimus juridiniams asmenims skiriama bauda nuo dviejų šimtų devyniasdešimties eurų iki penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1834, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10583
56 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą
Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešiolikos tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų.
Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo šešiolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dvidešimt tūkstančių iki šešiasdešimt tūkstančių eurų.
Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki septyniolikos tūkstančių eurų.
Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki vienuolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių eurų.
Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio eurų.
Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.
Už ypatingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo septynių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trylikos tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių eurų.
Už ypatingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dvidešimt tūkstančių iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų.
Už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių keturių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių penkių šimtų iki dešimt tūkstančių eurų.
Už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų.
Už nesudėtingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų.
Už nesudėtingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio šešių šimtų eurų.
Už ypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo trijų tūkstančių penkių šimtų iki šešių tūkstančių penkių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių eurų.
Už ypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo penkių tūkstančių iki vienuolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo devynių tūkstančių iki šešiolikos tūkstančių eurų.
Už neypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų.
Už neypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
Už nesudėtingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
Už nesudėtingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.
Už ypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
Už ypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų.
Už neypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.
Už neypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų iki septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų.
Už nesudėtingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.
Už nesudėtingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų penkiasdešimt eurų.
Už ypatingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo devynių tūkstančių iki trylikos tūkstančių penkių šimtų eurų.
Už ypatingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo devynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkiolikos tūkstančių iki devyniolikos tūkstančių eurų.
Už neypatingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki keturių tūkstančių keturių šimtų eurų.
Už neypatingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių aštuonių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
Už nesudėtingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.
Už nesudėtingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
57 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statybos darbų atlikimą, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus
Už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio įstatymo 54, 56, 58, 64 straipsniuose numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šimtų iki septynių tūkstančių eurų. Už tokius pat veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje nustatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų.
58 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius
Už statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius, išskyrus esminius statinio projekto sprendinius, skiriama bauda nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.
59 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį
Už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.
60 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą ir statinio naudotojo pareigų nevykdymą
Už trukdymą pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojui ar jo įgaliotiems asmenims įgyvendinant teisės aktų nustatyta tvarka priimtus sprendimus remontuoti, atnaujinti (modernizuoti) ar kitaip tvarkyti juridinio asmens naudojamose patalpose esančius bendrojo naudojimo objektus skiriama bauda nuo šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje nustatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų eurų.
Už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą skiriama bauda statinio naudotojams ir (ar) statinio techniniams prižiūrėtojams – juridiniams asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio eurų; ypatingojo statinio atveju skiriama bauda nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų; ypatingojo statinio atveju skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Už priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimą ar prievolių, nustatytų šiame įstatyme, nevykdymą įvykus statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, skiriama bauda statinio naudotojams ir (ar) statinio techniniams prižiūrėtojams – juridiniams asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų; ypatingojo statinio atveju skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų; ypatingojo statinio atveju skiriama bauda nuo keturių tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.
61 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas
Už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas skiriama bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.
62 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas
Už statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas skiriama bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.
63 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už prisijungimo sąlygų ar specialiųjų reikalavimų neišdavimą per nustatytą terminą
Už prisijungimo sąlygų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ar specialiųjų reikalavimų neišdavimą per nustatytą terminą, nepagrįstą atsisakymą juos išduoti ar jų neteisėtą išdavimą skiriama bauda nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.
64 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statinių ir daiktinių teisių į juos registravimo ir duomenų Nekilnojamojo turto registre tikslinimo tvarkos pažeidimus
Už šiame įstatyme nustatytos statinių ir daiktinių teisių į juos registravimo ir nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre tikslinimo tvarkos pažeidimus juridiniams asmenims skiriama bauda nuo dviejų šimtų devyniasdešimt eurų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų.
65 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statinio projekto sprendinio, numatančio statybos sustabdymą naudojamame statinyje ar jo dalyje, pažeidimą
Už statybos darbų atlikimą naudojamame statinyje nesustabdžius ūkinės ar kitokios veiklos statinyje ar jo dalyje, kai ūkinę ar kitokią veiklą statinyje ar jo dalyje sustabdyti numatyta statinio projekte, skiriama bauda statytojui ir (ar) rangovui – juridiniam asmeniui nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki aštuonių tūkstančių septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda statytojui ir (ar) rangovui – juridiniam asmeniui nuo penkių tūkstančių aštuonių šimtų iki septyniolikos tūkstančių keturių šimtų eurų.
66 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pareigų nevykdymą
Už šio įstatymo 29 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą skiriama bauda statytojui ir (ar) rangovui nuo dviejų tūkstančių devynių šimtų iki septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių aštuonių šimtų iki aštuonių tūkstančių septynių šimtų eurų.
67 straipsnis. Šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodytų pažeidimų taikymo ir nagrinėjimo tvarka
Šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų padaliniams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
statybos įstatymo
1 priedas
ĮMOKOS UŽ SAVAVALIŠKOS STATYBOS ĮTEISINIMĄ
MOKĖJIMO PRINCIPAI
Įmoką už savavališkos statybos įteisinimą (toliau – įmoka) moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys šiame įstatyme numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos atveju.
Įmokos dydis kinta atsižvelgiant į savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertę. Įmoka negali būti mažesnė kaip 86 eurai ir negali viršyti 300 000 eurų ir 70 procentų savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudų vertės (V). Įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę Į = V2/144 810 Eur, čia:
1) Į – įmokos dydis;
2) V – sąnaudų vertė.
Tais atvejais, kai savavališkos statybos darbai, dėl kurių nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas, buvo įteisinti išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir šią aplinkybę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustato išdavus statybą leidžiantį dokumentą, mokėtinos įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę Į= V2/144 810 Eur * a/b, čia:
1) Į – įmokos dydis;
2) V – sąnaudų vertė;
3) a – laikotarpis nuo savavališkos statybos darbų pradžios iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo;
4) b – laikotarpis nuo savavališkos statybos darbų pradžios iki statybos užbaigimo, o jeigu statybos užbaigimo procedūros nebuvo atliktos, – iki fakto, kad nebuvo sumokėta įmoka, nustatymo momento.
Šiame punkte nurodyti laikotarpiai a ir b skaičiuojami naudojant tuos pačius laiko matavimo vienetus (pvz., dienas, mėnesius ir kt.). Apskaičiuojant įmokos vertę, taikomos šio priedo 2 punkte nustatytos minimalios ir maksimalios įmokų vertės.
Sąnaudų vertė nustatoma atliekant statinio ar statinio projekto ekspertizę pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas savavališkos statybos akto surašymo metu arba, kai savavališkos statybos aktas nėra surašytas, pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas, fakto, kad savavališki statybos darbai buvo įteisinti išduodant statybą leidžiantį dokumentą, nustatymo metu. Kai savavališkos statybos aktas nėra surašytas, sąnaudų vertės apskaičiavimas atliekamas įvertinant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dokumento, kuriame konstatuojamas įmokos už savavališkos statybos įteisinimą nesumokėjimo faktas, surašymo metu esančią statinio būklę.
Statinio ar statinio projekto ekspertizė atliekama asmens, kuris siekia įteisinti savavališką statybą, iniciatyva ir lėšomis.
Priklausančią mokėti įmoką apskaičiuoja statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija pagal asmens, kuris siekia įteisinti savavališką statybą, pateiktą statinio ar statinio projekto ekspertizės aktą.
Įmoka sumokama prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą.
Įmokos mokėjimo tvarką nustato Aplinkos ministerija kartu su Finansų ministerija.
Įmoka sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir įskaitoma į valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos.
Nustačius, kad buvo sumokėta per maža įmoka arba ji iš viso nesumokėta dėl fizinių, juridinių asmenų, statybą leidžiantį dokumentą išdavusios institucijos ar kitų institucijų kaltės, trūkstama arba visa įmokos suma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka išieškoma atitinkamai iš fizinių, juridinių asmenų, statybą leidžiantį dokumentą išdavusios institucijos ar kitų institucijų į valstybės biudžetą.
Nustačius, kad buvo sumokėta per didelė įmoka, jos permoka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka grąžinama įmoką sumokėjusiam asmeniui.
Asmenims, prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodžiusiems, kad jie atliko savavališkos statybos darbus, dėl kurių prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo metu nėra surašytas savavališkos statybos aktas, šiame priede nustatyta tvarka apskaičiuota įmoka mažinama 50 procentų.
Lietuvos Respublikos
statybos įstatymo
2 priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo (aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 71).
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL 2008 L 218, p. 30).
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13).
2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL 2011 L 88, p. 5).
2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 m. specialusis leidimas, L 26, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (OL 2014 m. specialusis leidimas, L 124, p. 1).
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/61/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti (OL 2014 L 155, p. 1).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000, Nr.78-2360 (00.09.15)
STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1948, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2533 (2000 10 06)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Pakeistas įstatymo įsigaliojimas :
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-134, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr. 113-3621 (2000 12 30)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymai: VIII-1948 ir IX-134 neteko galios nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. Tai nusako:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-470, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2411 (2001-08-01)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-583, 2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas, išskyrus jame išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktąjį skirsnį, įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
Statybos įstatymo pakeitimo įstatyme išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktasis skirsnis įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.
Įstatymo įgyvendinimą nusako įstatymas:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-598, 2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 101-3598 (2001-11-30)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1018, 2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3093 (2002-07-19)
STATYBOS ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1269, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)
STATYBOS ĮSTATYMO 2, 14, 15 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1780, 2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)
STATYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 6, 8, 25, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU DVYLIKTUOJU SKIRSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus 9 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1924, 2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)
STATYBOS ĮSTATYMO 2, 5, 20, 23, 27, 33 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 13 (2004-01-24)
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2215, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)
STATYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-136, 2005-03-17, Žin., 2005, Nr. 43-1355 (2005-04-02)
STATYBOS ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-404, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)
STATYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO BEI PRIEDO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 43(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 43(1) straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais pastatai sertifikuojami nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus naujai statomus pastatus, kurie privalo būti sertifikuojami nuo 2007 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja nuo 2006 m. sausio 4 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-857, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)
STATYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas.
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1009, 2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-161 (2007-01-11)
STATYBOS ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 8 (2007-01-19)
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1111, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)
STATYBOS ĮSTATYMO 2, 4, 8, 18, 20, 27, 29, 40, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-421, 2009-09-22, Žin., 2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)
STATYBOS ĮSTATYMO 2, 6, 20, 23, 29, 31, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 23(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-501, 2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)
STATYBOS ĮSTATYMO 12, 14, 15, 16, 22, 23, 23(1), 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 45 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-992, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)
STATYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, 23(1) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 28(1) STRAIPSNIU, KETURIOLIKTUOJU SKIRSNIU IR 1 PRIEDU ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 24 straipsniai, išskyrus 11 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 7, 8 ir 10 dalių, šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 4 ir 7 dalių nuostatas dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nurodytų įmokų ir šio įstatymo 26 straipsnį, įsigalioja 2010 m. spalio 1 d.
Iki 2010 m. spalio 1 d. vietoj šio įstatymo 13 straipsnyje vartojamos sąvokos „statybos užbaigimo aktas“ vartojama sąvoka „statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas“, vietoj šio įstatymo 13, 14 ir 15 straipsniuose vartojamos sąvokos „statybą leidžiantis dokumentas“ vartojama sąvoka „statybos leidimas“ (nesudėtingo statinio atveju – „normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytas privalomasis dokumentas“).
271 straipsnis. Statinių projektus tikrinančių subjektų kompetencija
Savivaldybių administracijos tikrina visus statinių projektus. Tikrinama:
1) ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui (užsakovui) (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija);
2) ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus;
3) ar pateikti visi privalomi dokumentai (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija);
4) ar pateikta statinio projekto elektroninė versija atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija), ar statinio projekto sudedamosios dalys atitinka aplinkos ministro nustatytas statinio projekto sudedamąsias dalis, ar statinio projektą pasirašė visi jį pasirašyti privalėję asmenys;
5) ar statinio projekto vadovas ir statinio projekto dalių vadovai turėjo teisę rengti statinio projektą (jo dalis), ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovas (vadovai) turėjo teisę atlikti statinio projekto ekspertizę;
6) ar statinio projektuotojas ir statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudę šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;
7) ar atliktas šio įstatymo 37 straipsnyje numatytas visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą;
8) ar statinio projektui pritarė visi aplinkos ministro nustatytais atvejais iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų pradžios privalėję jį patikrinti subjektai, kurie nedalyvauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija);
9) ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar statinio projekto sprendiniai atitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, kai šį statinį planuojama statyti išnuomotame valstybinės žemės sklype;
10) ar statinio projektas atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (jeigu jie išduoti), ar esminiai statinio projekto sprendiniai atitinka projektinių pasiūlymų sprendinius;
11) ar statinio projekto sprendiniai atitinka nustatytus energinio naudingumo reikalavimus;
12) ar statinio projekto sprendiniai, susiję su teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atstumais nuo paviršinių vandens telkinių, jų apsaugos zonų (juostų), atitinka teisės aktų reikalavimus;
13) ar statinio projekto sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją;
14) ar Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka paskelbta informacija apie ketinamus vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo darbus (jeigu tai privaloma pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą);
15) ar vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu statinio projekto sprendiniuose numatyta optimizuoti inžinerinių sistemų suderinamumo sprendinius;
16) ar nustatytos ir statinio statybos projektiniuose dokumentuose pažymėtos dėl statytojo (užsakovo) žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos statinio projekte suprojektuotų statinių gretimų žemės sklypų ir (ar) teritorijų, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos;
17) ar statinio projekto sprendiniuose numatyti susidarysiančių įvairių rūšių statybinių atliekų tvarkymo būdai, panaudojimo statybvietėje sąlygos atitinka aplinkos ministro nustatytus statybinių atliekų tvarkymo reikalavimus;
18) ar statinio projekto, kuriame numatyta keisti patalpų ar statinių paskirtį, sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;
19) ar statinio projekto bendrojoje dalyje yra statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo Žemės gelmių registre numeriu, ypatingųjų statinių projektų atveju – ir Lietuvos geologijos tarnybos rašto, kad ši ataskaita įvertinta ir priimta, kopija;
20) kaip savivaldybės saugomais paskelbtų kultūros paveldo statinio, taip pat statinio, suprojektuoto savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto teritorijoje, savivaldybės saugoma paskelbtoje kultūros paveldo vietovėje, savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose, projektai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; kaip statinių projektais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip statinių projektai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
Saugomų teritorijų direkcijos tikrina statinių, suprojektuotų valstybiniuose parkuose, saugomų teritorijų direkcijoms priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose rezervatuose, biosferos rezervatuose, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, projektus. Tikrinama statinio projektų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems:
1) saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui);
2) valstybinių parkų nuostatuose (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, panaudotų medžiagų);
3) kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos tikrina, kaip kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse arba jų apsaugos zonose, projektai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 20 punkte nurodytus atvejus, atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; kaip statinių projektais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip statinių projektai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tikrina statybos ir rekonstravimo projektų, pastatų atnaujinimo (modernizavimo) projektų, ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, kultūros paveldo statinių kapitalinio remonto projektų, pastatų (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektų, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, atitiktį teisės aktuose nustatytiems visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, išskyrus reglamentuojamus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, ar teisės aktų nustatyta tvarka atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, ar dėl statytojo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos nustatyta sanitarinės apsaugos zona:
1) pastatų;
2) inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, išskyrus vandens uostų inžinerinius statinius (molus, užtveriamąsias dambas ir šalivages);
3) kitų transporto inžinerinių statinių (pėsčiųjų tiltų, pralaidų, lynų kelių, atraminių sienelių, praginų, gyvūnijos atitvarų, išeminių pervadų, platformų, pridengtų ir požeminių perėjų);
4) inžinerinių tinklų: naftos tinklų (naftos perdirbimo įrenginių, naftos ir naftos produktų terminalų ir saugyklų), dujų tinklų (suskystintų gamtinių dujų įrenginių ir (arba) gamtinių dujų saugyklų), 330 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklų;
5) kitų statinių: hidrotechnikos statinių (išskyrus užtvankas, dambas, vandens pralaidas, kanalus, krantosaugos statinius, tvenkinius, jūros naftos ir dujų gavybos statinius, akvedukus, bunas), sporto paskirties inžinerinių statinių, kitos paskirties statinių (išskyrus stebėjimo bokštus, tvoras, rampas, pavėsines (pagal konstrukciją priskiriamas inžineriniams statiniams), stogines, atramines sieneles, voljerus).
Radiacinės saugos centras tikrina statinių projektus, kai statiniuose numatyta gaminti, naudoti (ir pakartotinai naudoti), saugoti (išskyrus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių, kurių sudėtyje nėra radioaktyviųjų medžiagų, saugojimą), perdirbti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir (ar) tvarkyti (atlikti pradinį radioaktyviųjų atliekų ir (ar) pagrindinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, jas saugoti) radioaktyviąsias atliekas. Tikrinama, ar atlikta statinio projekto radiacinės saugos (specialioji) ir radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos (planuojant vykdyti veiklą su I, II, III pavojingumo kategorijų radioaktyviaisiais šaltiniais) ekspertizė ir pateikti tai patvirtinantys statinio projekto radiacinės saugos (specialiosios) ir radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos ekspertizės aktas ir statinio projekto dalis, susijusi su radiacine ir radioaktyviųjų šaltinių fizine sauga.
Susisiekimo ministro įgaliotos valstybės institucijos ar įstaigos, valstybės įmonės, atsakingos už geležinkelių transporto eismo ir eismo keliuose saugą, tikrina statinio projektus, kuriuose suprojektuota geležinkelių, valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra. Tikrinama atitinkamai pagal geležinkelių transporto saugai svarbius kriterijus ir saugaus eismo automobilių keliais reikalavimus susisiekimo ministro įgaliotų valstybės institucijų ar įstaigų, valstybės įmonių nustatyta tvarka.
Aplinkos apsaugos agentūra tikrina, ar planuojamai veiklai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turėjo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas; tikrina, ar statinio projektas, kai planuojamai veiklai reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimą, atitinka atrankos išvadoje dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos visos reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir kompensavimo priemonės, ar nepasibaigęs atrankos išvados arba sprendimo galiojimo terminas.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina daugiabučių namų kapitalinio remonto projektus ir paprastojo remonto aprašus (funkcinius ir technologinius projektų sprendinius, su jais susijusius techninius rodiklius ir energetikos įrenginių technines charakteristikas), kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo (prisijungiama prie) šilumos perdavimo tinklų) ir šių naujai statomų ar rekonstruojamų energetikos objektų (statinių) projektus (projektų sprendinių atitiktį energetikos objektų (išskyrus pastatus), įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos reikalavimams):
1) elektrinių (didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios) ir katilinių;
2) 110 kV ir aukštesnės įtampos perdavimo tinklų ir jų priklausinių;
3) gamtinių dujų sistemų;
4) gamtinių dujų saugyklų;
5) suskystintų gamtinių dujų importo, eksporto terminalų ir saugyklų;
6) magistralinių naftotiekių, produktotiekių;
7) naftos perdirbimo įrenginių;
8) naftos, naftos produktų terminalų ir saugyklų;
9) šilumos perdavimo tinklų ir jų priklausinių (didesnio kaip 100 mm sąlyginio skersmens).
Susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina statinio projekto sprendinius, kuriais įgyvendinami prisijungimo sąlygose nustatyti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų ar inžinerinių tinklų reikalavimai. Susisiekimo komunikacijų savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina statinių projektus, kai jie rengiami kelių juostose ar kelių apsaugos zonose.
Susisiekimo ministro įgaliotos valstybės institucijos ar įstaigos, valstybės įmonės tikrina statinio projektus, kai statinio projektui parengti išduotos prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sąlygos arba kai statinio projekte suprojektuoti statiniai, inžineriniai tinklai ar kitos susisiekimo komunikacijos patenka į šio kelio statinį, kelio juostą ar kelio apsaugos zoną.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-340, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-06-04, i. k. 2021-12948
521 straipsnis. Su statyba susijęs viešasis interesas
Su statyba susijusį viešąjį interesą sudaro:
1) kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, visuomenės sveikatos apsauga, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas;
2) valstybės, savivaldybės žemės naudojimas, valdymas ar disponavimas ja, statyba saugomose teritorijose, miškuose, visuomeninės paskirties statiniuose ar teritorijose;
3) valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šios infrastruktūros plėtojimas;
4) valstybei svarbūs projektai, kaip jie suprantami pagal Teritorijų planavimo įstatymą;
5) visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus;
6) galima statinių griūties rizika;
7) aplinkos prieinamumas, įskaitant aplinkos atitiktį specialiesiems neįgaliųjų poreikiams;
8) architektūros kokybė;
9) kiti visuomenės ar jos dalies arba valstybės interesai.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-340, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-06-04, i. k. 2021-12948
221 straipsnis. Statybvietėje esančių asmenų identifikavimas
Statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 1 dalyje, privalo turėti galiojantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – kodas), o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuotas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos):
1) patikrinimo metu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms;
2) statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos;
3) prieš patenkant į statybvietę ir statybvietėje pareikalavus statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims.
Statybvietėje gali būti asmenys, kurie:
1) turi kodą arba, kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus, arba
2) statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatyta tvarka užregistravo atvykimo į statybvietę pradžios laiką ir priežastį ir turi statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytą identifikavimo priemonę.
Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas nustato kitų statybvietėje esančių asmenų, kurie nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje, identifikavimo priemonę, prireikus – jos išdavimo tvarką, registruoja šių asmenų buvimo statybvietėje pradžios ir pabaigos laiką ir priežastį.
Statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka.
Statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas rangovas, nevykdantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų pareigų arba netinkamai jas vykdantis, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-858, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27753
PENKTASIS SKIRSNIS
STATYBINIAI TYRIMAI. STATINIO PROJEKTAVIMAS
111 straipsnis. Statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politiką įgyvendinanti įstaiga
Statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politiką pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją įgyvendina Vyriausybės įgaliota įstaiga.
TAR pastaba. 11-1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023-05-01.
Vyriausybės įgaliota įstaiga atlieka šias funkcijas:
1) dalyvauja planuojant, koordinuojant ir (ar) įgyvendinant su planavimo, statybos technine veikla susijusius paramos atkuriant nuo karo, stichinių ir kitų nelaimių nukentėjusių valstybių infrastruktūros ir kitus objektus, teritorijas, projektus ir priemones;
TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 1 punktas įsigalioja 2023-02-01.
2) rengia, įgyvendina arba dalyvauja rengiant ir (ar) įgyvendinant statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo projektus ir priemones, statybos sektoriaus skaitmeninimo, statybos dalyvių kompetencijos didinimo, statinių tvarumo vertinimo srityse nacionaliniu ir (ar) tarptautiniu lygmeniu;
TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 2 punktas įsigalioja 2023-02-01.
3) atlieka statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų (išskyrus architektus), pastatų energinio sertifikavimo ekspertų, statybos rangovų, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės ir statinio (jo dalies) ekspertizės rangovų veiklos priežiūrą, apimančią šių subjektų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams tikrinimą, privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją ir dokumentus, pašalinti tikrinant nustatytas neatitiktis teikimą;
TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 3 punktas įsigalioja 2023-02-01.
4) atlieka statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų (išskyrus architektus), įrašytų į teismo ekspertų sąrašą ir teikiančių teismo ekspertizės paslaugas, kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, patikrinimą;
TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 4 punktas įsigalioja 2023-02-01.
5) pripažįsta užsienyje įgytas statybos inžinieriaus profesines kvalifikacijas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 5 punktas įsigalioja 2023-05-01.
6) kuria, tvarko, plėtoja priemones ir (ar) paslaugas, reikalingas statybos sektoriui skaitmeninti, statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo plėtrai, jų naudai vertinti ir stebėti;
TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 6 punktas įsigalioja 2023-02-01.
7) kuria, tvarko ir teikia su statybos sektoriaus skaitmeninimu susijusius duomenis, klasifikatorius, informaciją, jų tvarkymo priemones ir paslaugas, jas plėtoja ir techniškai aptarnauja;
TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 7 punktas įsigalioja 2023-02-01.
8) vykdo statybos ir su juo susijusiuose sektoriuose vykstančių procesų stebėseną ir vertinimą, atsižvelgdama į statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo poreikius, rengia ir teikia pasiūlymus politiką formuojančioms institucijoms dėl statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo;
TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 8 punktas įsigalioja 2023-02-01.
9) atlieka tyrimus, reikalingus visuomenei aktualiems sektoriaus pažangos ir plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimams pagrįsti ir priimti;
TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 9 punktas įsigalioja 2023-02-01.
10) aplinkos ministro nustatyta tvarka skiria paskirtąsias įstaigas, sustabdo jų paskyrimo galiojimą, panaikina paskyrimo galiojimo sustabdymą ir paskyrimą;
TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 10 punktas įsigalioja 2023-05-01.
11) aplinkos ministro nustatyta tvarka vertina ir stebi techninio vertinimo įstaigų veiklą, skiria techninio vertinimo įstaigas, sustabdo jų paskyrimo galiojimą, panaikina paskyrimo galiojimo sustabdymą ir paskyrimą;
TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 11 punktas įsigalioja 2023-05-01.
12) atlieka šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas funkcijas.
TAR pastaba. 11-1 straipsnio 2 dalies 12 punktas įsigalioja 2023-02-01.
Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijos, nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, pajamomis, gautomis iš įstaigos vykdomos veiklos, fizinių ar juridinių asmenų teikiamos paramos, kitomis teisėtai gautomis lėšomis.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-1754, 2022-12-22, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27572
TREČIASIS SKIRSNIS
STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS PAGRINDINĖS SRITYS
112 straipsnis. Statinio gyvavimo ciklo skaitmeninių duomenų reglamentavimas
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais statinio gyvavimo ciklą apibūdinantys duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami skaitmenine forma.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Nacionalinį statybos informacijos klasifikatorių ir nustato reikalavimus, taikomus statinio gyvavimo cikle naudojamiems duomenims kurti, tvarkyti, valdyti, viešinti, duomenų struktūrai sudaryti. Nustatydama šiuos reikalavimus, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nurodo atvejus ir tvarką, kada skaitmeniniai duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi taikant statinio informacinį modeliavimą ir Nacionalinį statybos informacijos klasifikatorių.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-2413, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25634
TREČIASIS SKIRSNIS
STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS PAGRINDINĖS SRITYS
272 straipsnis. Pranešimas apie statybos pradžią
Statytojas (užsakovas) privalo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pranešti apie statybos pradžią, kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais privalomas statybą leidžiantis dokumentas, arba šio įstatymo 27 straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais.
Statytojas (užsakovas) gali pradėti statybos darbus, kai pranešant apie statybos pradžią jo pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai aplinkos ministro nustatyta tvarka užregistruojami Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.
Kai išduodant statybą leidžiantį dokumentą projektinius pasiūlymus patikrina Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga pagal šio įstatymo 271 straipsnio 3 dalį arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga pagal šio įstatymo 271 straipsnio 4 dalies 2 punktą, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė pagal šio įstatymo 271 straipsnio 5 dalies 1 punktą, statytojas (užsakovas) gali pradėti statybos darbus ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo pranešimo apie statybos pradžią (šio straipsnio 5 dalyje nurodytų privalomų dokumentų) užregistravimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje dalyje nurodytais atvejais apie statytojo (užsakovo) užregistruotą pranešimą apie statybos pradžią ir pateiktus privalomus dokumentus Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė informuojamos per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė turi teisę patikrinti techninį darbo projektą ir, nustačiusios, kad techninio darbo projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų ar kitų statinio projektui keliamų reikalavimų, privalo apie tai informuoti statytoją (užsakovą) ir kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl patikrinimo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu atveju statytojas (užsakovas) negali pradėti arba tęsti pradėtų statybos darbų ir privalo vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka priimtus sprendimus.
Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais privaloma pranešti apie statybos pradžią, statybos darbus galima vykdyti tik pagal statinio projekto, užregistruoto Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, sprendinius.
Pranešimą apie statybos pradžią sudaro šie dokumentai:
1) statybą leidžiantis dokumentas (kai jis privalomas pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį). Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, turi būti pateikti šio įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 12, 14 punktuose nurodyti dokumentai;
2) projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduotas statybą leidžiantis dokumentas, parengti aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, projektiniai pasiūlymai neteikiami;
3) techninis darbo projektas, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, parengtas aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis;
4) techninio darbo projekto ekspertizės aktas ir dokumentas, patvirtinantis, kad statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį);
5) susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų išvada, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos). Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti išvadą, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos), per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šią išvadą gavimo ir atitinkamos techninio darbo projekto dalies pateikimo dienos;
6) statinio projekto priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo statinio projektuotojas perdavė statinio projektą statytojui (užsakovui);
7) informacija apie pasirašytą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį ar sumokėtą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, kai tai privaloma vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis;
8) dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 straipsnyje;
9) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, savavališkos statybos atveju;
10) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią sumokėjimą, jeigu dėl tokios įmokos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka buvo pateiktas privalomasis nurodymas;
11) informacija apie paskirtą statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją, statinio statybos vadovą, rangovą (generalinį rangovą) (kai jie turi būti šio įstatymo nustatyta tvarka);
12) informacija apie statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrųjį (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu).
Už šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų tikrumą atsako statytojas (užsakovas).
Apie pradedamus statybos darbus, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per TPS „Vartai“ paskelbus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ techninio darbo projekto (kai rengiama dviem etapais) sklypo sutvarkymo ir architektūrinę dalis arba statinio projektą (kai rengiama vienu etapu), išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalių ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys duomenis (dokumentus) informacinėms sistemoms. Šioje dalyje minėtų duomenų ir (ar) dokumentų paskelbimą ir jo užbaigimą užtikrina informacinių sistemų tvarkytojai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2522, 2024-03-28, paskelbta TAR 2024-04-03, i. k. 2024-06309
68 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
Aplinkos ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas).
Atliekant ex post vertinimą, turi būti įvertinama, ar išduodant statybą leidžiantį dokumentą projektinių pasiūlymų pagrindu statinių projektavimo procesas laiko atžvilgiu sutrumpėja, kiek vidutiniškai sumažėja administracinė našta, kokią įtaką statybą leidžiančio dokumento išdavimo projektinių pasiūlymų pagrindu procesas turi statybos valstybinės priežiūros vykdymui, įvertinami kiti tokio teisinio reguliavimo poveikio aspektai, parodantys projektuojamų, statomų statinių atitikties nustatytiems reikalavimams, statybos dalyvių teisių ir pareigų užtikrinimo ir įgyvendinimo pokyčiams.
Ex post vertinimo laikotarpis – 10 metų nuo šio straipsnio įsigaliojimo dienos.
Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2035 m. lapkričio 1 d.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-2413, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25634
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
statybos įstatymo
1 priedas
ĮMOKOS UŽ SAVAVALIŠKOS STATYBOS ĮTEISINIMĄ IR ĮMOKOS UŽ NEPRANEŠIMĄ APIE STATYBOS PRADŽIĄ MOKĖJIMO PRINCIPAI
Pakeistas priedo pavadinimas:
Nr. XIV-2413, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25634
Šiame priede nustatyti įmokos už savavališkos statybos įteisinimą ir įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią mokėjimo principai. Įmoką už savavališkos statybos įteisinimą moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys šiame įstatyme numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos atveju. Įmoką už nepranešimą apie statybos pradžią moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, kai Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka statybos valstybinės priežiūros pareigūnas, nustatęs, kad statyba vykdoma nepranešus apie statybos pradžią arba nepateikus visų privalomų dokumentų ar informacijos (kai pranešti apie statybos pradžią privaloma), pateikia privalomąjį nurodymą sumokėti įmoką. Įmoka už nepranešimą apie statybos pradžią lygi pusei šiame priede nustatytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą.
Punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2413, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25634
Įmokos už savavališkos statybos įteisinimą (toliau – įmoka) dydis kinta atsižvelgiant į savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertę. Įmoka negali viršyti 300 000 eurų ir 70 procentų savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudų vertės (V). Įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę Į = x+y+V2/200 000 Eur, čia:
Punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2413, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25634
1) Į – įmokos dydis;
2) V – sąnaudų vertė;
3) x – 100 eurų nesudėtingojo statinio atveju, 500 eurų neypatingojo statinio atveju, 5 000 eurų ypatingojo statinio atveju;
4) y – 100 eurų paprastojo remonto atveju, 500 eurų kapitalinio remonto atveju, 1 000 eurų rekonstravimo atveju, 2 000 eurų naujo statinio statybos atveju.
Punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1754, 2022-12-22, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27572
Kai savavališkos statybos darbai, dėl kurių nesurašytas savavališkos statybos aktas, įteisinti išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir (ar) pranešus apie statybos pradžią ir šią aplinkybę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustato, mokėtinos įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę Į = x+y+V2/200 000 Eur * a / b, čia:
Punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2413, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25634
1) Į – įmokos dydis;
2) V – sąnaudų vertė;
3) x – 100 eurų nesudėtingojo statinio atveju, 500 eurų neypatingojo statinio atveju, 5 000 eurų ypatingojo statinio atveju;
4) y – 100 eurų paprastojo remonto atveju, 500 eurų kapitalinio remonto atveju, 1 000 eurų rekonstravimo atveju, 2 000 eurų naujo statinio statybos atveju;
5) a – laikotarpis nuo savavališkos statybos darbų pradžios iki pranešimo apie statybos pradžią;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2413, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25634
6) b – laikotarpis nuo savavališkos statybos darbų pradžios iki statybos užbaigimo, jeigu statybos užbaigimo procedūros neatliktos, – iki fakto, kad nebuvo sumokėta įmoka nustatymo momento.
Šiame punkte nurodyti laikotarpiai a ir b skaičiuojami naudojant tuos pačius laiko matavimo vienetus (pavyzdžiui, dienas, mėnesius ir kt.). Apskaičiuojant įmokos vertę, taikomos šio priedo 2 punkte nustatytos minimalios ir maksimalios įmokų vertės.
Punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1754, 2022-12-22, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27572
Sąnaudų vertė nustatoma atliekant statinio (jo dalies) ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizę pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas savavališkos statybos akto surašymo metu arba, kai savavališkos statybos aktas nesurašytas, – pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas, kurios buvo nustatant faktą, kad savavališki statybos darbai buvo įteisinti išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir (ar) pranešant apie statybos pradžią. Kai savavališkos statybos aktas nesurašytas, sąnaudų vertės apskaičiavimas atliekamas įvertinus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dokumento, kuriame konstatuojamas įmokos už savavališkos statybos įteisinimą nesumokėjimas, surašymo metu esančią statinio būklę.
Punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1754, 2022-12-22, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27572
Nr. XIV-2413, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25634
Statinio (jo dalies) ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizė atliekama asmens, kuris siekia įteisinti savavališką statybą, iniciatyva ir lėšomis.
Punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1754, 2022-12-22, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27572
Priklausančią mokėti įmoką apskaičiuoja statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija pagal asmens, kuris siekia įteisinti savavališką statybą, pateiktą statinio ar statinio projekto ekspertizės aktą.
Įmoka sumokama prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) arba prieš pranešant apie statybos pradžią (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas).
Punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2413, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25634
Įmokos mokėjimo tvarką nustato aplinkos ministras kartu su finansų ministru.
Punkto pakeitimai:
Nr. XIV-340, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-06-04, i. k. 2021-12948
Įmoka sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir įskaitoma į valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos.
Nustačius, kad buvo sumokėta per maža įmoka arba ji iš viso nesumokėta dėl fizinių, juridinių asmenų, statybą leidžiantį dokumentą išdavusios institucijos ar kitų institucijų kaltės, trūkstama arba visa įmokos suma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka išieškoma atitinkamai iš fizinių, juridinių asmenų, statybą leidžiantį dokumentą išdavusios institucijos ar kitų institucijų į valstybės biudžetą.
Nustačius, kad buvo sumokėta per didelė įmoka, jos permoka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka grąžinama įmoką sumokėjusiam asmeniui.
Asmenims, prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar pranešime apie statybos pradžią nurodžiusiems, kad jie atliko savavališkos statybos darbus, dėl kurių prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar pranešimo apie statybos pradžią pateikimo metu nėra surašytas savavališkos statybos aktas, šiame priede nustatyta tvarka apskaičiuota įmoka mažinama 50 procentų.
Punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2413, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25634
Lietuvos Respublikos
statybos įstatymo
2 priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo (aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 71).
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL 2008 L 218, p. 30).
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13).
2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL 2011 L 88, p. 5).
2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 m. specialusis leidimas, L 26, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (OL 2014 m. specialusis leidimas, L 124, p. 1).
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/61/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti (OL 2014 L 155, p. 1).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000, Nr.78-2360 (00.09.15)
STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1948, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2533 (2000 10 06)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Pakeistas įstatymo įsigaliojimas :
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-134, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr. 113-3621 (2000 12 30)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymai: VIII-1948 ir IX-134 neteko galios nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. Tai nusako:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-470, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2411 (2001-08-01)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-583, 2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas, išskyrus jame išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktąjį skirsnį, įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
Statybos įstatymo pakeitimo įstatyme išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktasis skirsnis įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.
Įstatymo įgyvendinimą nusako įstatymas:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-598, 2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 101-3598 (2001-11-30)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1018, 2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3093 (2002-07-19)
STATYBOS ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1269, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)
STATYBOS ĮSTATYMO 2, 14, 15 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1780, 2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)
STATYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 6, 8, 25, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU DVYLIKTUOJU SKIRSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus 9 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1924, 2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)
STATYBOS ĮSTATYMO 2, 5, 20, 23, 27, 33 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 13 (2004-01-24)
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2215, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)
STATYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-136, 2005-03-17, Žin., 2005, Nr. 43-1355 (2005-04-02)
STATYBOS ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-404, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)
STATYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO BEI PRIEDO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 43(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 43(1) straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais pastatai sertifikuojami nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus naujai statomus pastatus, kurie privalo būti sertifikuojami nuo 2007 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja nuo 2006 m. sausio 4 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-857, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)
STATYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas.
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1009, 2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-161 (2007-01-11)
STATYBOS ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 8 (2007-01-19)
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1111, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)
STATYBOS ĮSTATYMO 2, 4, 8, 18, 20, 27, 29, 40, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-421, 2009-09-22, Žin., 2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)
STATYBOS ĮSTATYMO 2, 6, 20, 23, 29, 31, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 23(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-501, 2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)
STATYBOS ĮSTATYMO 12, 14, 15, 16, 22, 23, 23(1), 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 45 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-992, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)
STATYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, 23(1) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 28(1) STRAIPSNIU, KETURIOLIKTUOJU SKIRSNIU IR 1 PRIEDU ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 24 straipsniai, išskyrus 11 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 7, 8 ir 10 dalių, šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 4 ir 7 dalių nuostatas dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nurodytų įmokų ir šio įstatymo 26 straipsnį, įsigalioja 2010 m. spalio 1 d.
Iki 2010 m. spalio 1 d. vietoj šio įstatymo 13 straipsnyje vartojamos sąvokos „statybos užbaigimo aktas“ vartojama sąvoka „statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas“, vietoj šio įstatymo 13, 14 ir 15 straipsniuose vartojamos sąvokos „statybą leidžiantis dokumentas“ vartojama sąvoka „statybos leidimas“ (nesudėtingo statinio atveju – „normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytas privalomasis dokumentas“).