← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2001-07-12

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1996, Nr. 32-788

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

STATYBOS

ĮSTATYMAS

1996 m. kovo 19

d. Nr. I-1240

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

16 straipsnis. Statinio

projektas. Projektavimo sąlygos

1.

Statinio projektas

rengiamas:

1) vadovaujantis teritorijų

planavimo, normatyviniais statybos dokumentais ir normatyviniais specialių

reikalavimų dokumentais;

2) vadovaujantis detaliu

teritorijos planu;

3) vadovaujantis statybos

sklypo įregistravimo dokumentais;

4) laikantis statinio

projektavimo techninių ir specialių sąlygų;

5) laikantis statytojo

(užsakovo) užduotyje ir projektavimo sutartyje nustatytų sąlygų;

6) vadovaujantis statinio

statybos sklypo geodezinių, geologinių, hidrogeologinių, aplinkos taršos ir

kitų tyrimų duomenimis, o rekonstruojant, išplečiant ar pakeičiant statinio (jo

patalpų) paskirtį, taip pat paties statinio ir gretimų statinių, kuriems gali

turėti įtakos numatomi statybos darbai, tyrimo duomenimis.

2.

Statinių projektų rengimo

tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.

3.

Projektavimo sąlygas

nustato:

1) technines sąlygas -

inžinerinių tinklų ir transporto komunikacijų, prie kurių numatoma prijungti

statinį ir statinio statybos sklypą, savininkai ar tuos tinklus ir

komunikacijas eksploatuojančios įmonės;

2) specialias sąlygas -

specialių reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos ir savivaldos

vykdomosios institucijos.

4.

Visos projektavimo

sąlygos turi būti įrašytos į statinio statybos kompleksinį dokumentą, kurį

statytojui (užsakovui) išduoda savivaldos vykdomosios institucijos.

5.

Projektavimo sąlygų

nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios

institucija.

6.

Vyriausybė arba jos

įgaliota valstybės valdžios institucija turi teisę panaikinti statinio

projektavimo technines ir specialias sąlygas, jei jų reikalavimai nepagrįsti

statinio ir jo statybos reikmėmis arba nenustatyti specialūs reikalavimai, ir

pareikalauti iš sąlygas nustačiusių institucijų ir subjektų jas pakeisti arba

apriboti.

7.

Statinio,

skirto valstybės rezervo materialinių išteklių atsargoms saugoti, projektavimo

techninės ir specialios sąlygos privalo atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatytus reikalavimus, būtinus saugomų valstybės rezervo

materialinių išteklių kokybei, saugumui bei panaudojimo galimybėms užtikrinti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,

Nr.78-2360 (00.09.15)

22 straipsnis. Statinio

avarija

1.

Avarija yra statinio ar

jo dalies, taip pat pastolių, konstrukcijų elementų, sandarinimo pertvarų ir

ramsčių nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos statybų iškasose ir

pylimuose.

2.

Įvykus avarijai, statybos

rangovas (statinį statant ar griaunant) ir naudotojas (jei avarija įvyko

pastatytame statinyje) privalo nedelsdamas:

1) organizuoti ir suteikti

pagalbą nukentėjusiesiems;

2) imtis skubių priemonių,

kad būtų išvengta tolesnių avarijos pasekmių;

3) apsaugoti avarijos vietą

nuo poveikių, kurie gali kliudyti avarijos priežasčių tyrimui;

4) pranešti apie avariją

savivaldybei, apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės

priežiūros tarnybai; jei avarija įvyko statybos metu, - taip pat statytojui

(užsakovui), statinio statybos techniniam prižiūrėtojui ir projektuotojui; jei

yra nukentėjusių žmonių, - taip pat prokurorui ir valstybinei darbo

inspekcijai;

5) aprašyti statinio būklę

po avarijos bei nurodyti pakitimus ir jų atsiradimo vietas.

3.

Avarijos tyrimo ir

likvidavimo tvarką nustato statybos normatyviniai dokumentai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

IX SKYRIUS

STATYBOS

VALSTYBINIS REGULIAVIMAS. STATYBOS PRIEŽIŪRA

32 straipsnis. Atsakomybė už

įstatymo pažeidimus

Juridiniams ir fiziniams

asmenims, pažeidusiems šį įstatymą, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė.

1 straipsnis. Įstatymo

paskirtis

1.

Šis įstatymas nustato

Lietuvos Respublikoje statomų statinių esminius reikalavimus, šių statinių

tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, atidavimo naudoti,

naudojimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų, dalyvaujančių

statybos procese, santykius ir valstybės valdžios institucijų veiklos principus

šioje srityje.

2.

Nekilnojamųjų kultūros

vertybių ir jų apsaugos zonų tvarkymo darbų reikalavimus nustato Nekilnojamųjų

kultūros vertybių apsaugos įstatymas ir šis įstatymas.

2 straipsnis. Pagrindinės

sąvokos

Šiame įstatyme vartojamos

pagrindinės sąvokos:

statyba - veikla, kurios

tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti), rekonstruoti, suremontuoti statinį;

ši sąvoka taip pat apima nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbus (pagal

tų darbų apibrėžimą, pateiktą Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos

įstatyme);

statinys - pastatas,

priestatas, tiesinys (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.), statinio sklypas

ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota,

nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius

ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Tai gyvenamieji namai, pramonės,

transporto, žemės ūkio, komercijos, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo,

kultūros, sporto, valstybės valdžios institucijų, visuomeninių organizacijų ir

kiti pastatai, taip pat tiltai, viadukai, pėsčiųjų perėjos, tuneliai,

vandentiekio bokštai, rezervuarai, hidrotechnikos įrenginiai, vandens ir

nuotekų valymo įrenginiai, pylimai, atraminės sienutės, keliai, gatvės,

aikštės, inžineriniai tinklai, monumentalios skulptūros ir kt.;

laikinas statinys -

statinys, kurį leidžiama pastatyti (sumontuoti, nutiesti) ne ilgiau kaip

5 metams, o leidimo terminui pasibaigus, jis turi būti nugriautas (išardytas)

arba perkeltas į kitą vietą;

projektavimas - veikla,

kurios tikslas, atlikus tyrimus, derinimus, parengti statinio projektą;

rekonstravimas - statybinė

veikla, kurios tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį;

remontas - statybinė veikla,

kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statinio techninę būklę pagal

statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus arba pagerinti statinio naudojimo

savybes;

statytojas (užsakovas) -

fizinis arba juridinis asmuo, kuris investuoja kapitalą į statybą ir kartu

atlieka užsakovo funkcijas (ar jas perduoda kitam fiziniam arba juridiniam

asmeniui);

projektuotojas - juridinis

asmuo - Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota įmonė,

kurios įstatuose numatyta statinių projektavimo veikla; fizinis asmuo,

juridinio asmens teisių neturinti įmonė - individuali (personalinė), ūkinė

bendrija, nustatyta tvarka įsigiję patentą šiai veiklai; statybos mokslo

įstaigos ir aukštųjų mokyklų statybos profilio padaliniai; užsienio valstybės

projektavimo firma;

rangovas - juridinis asmuo -

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota įmonė, kurios

įstatuose numatyta statybos veikla; fizinis asmuo, juridinio asmens teisių

neturinti įmonė - individuali (personalinė), ūkinė bendrija, nustatyta tvarka

įsigiję patentą šiai veiklai; užsienio valstybės statybos firma;

statybinės medžiagos -

gamtinės arba pramoniniu ar kitu būdu pagamintos medžiagos, naudojamos

statybai;

statybos gaminiai -

pramoniniu būdu gaminami ir stacionariai naudojami gaminiai, kurie patenka į

rinką (statybinės medžiagos, elementai, pavienės ar sukomplektuotos statinių ir

įrenginių dalys);

statybos dirbiniai -

nepramoniniu būdu (dirbtuvėse ar statybos aikštelėse) pagaminti gaminiai;

visuomenės lėšos - valstybės

ar savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo bei kitų valstybinių

fondų lėšos; valstybės vardu ar pagal jos garantijas gauti kreditai; užsienio

valstybių teikiama ekonominė parama; valstybės vardu gauta labdara ar kita

parama; įmonių, įstaigų ir organizacijų pajamos, gautos iš ūkinės veiklos

(finansuojamos iš valstybės arba savivaldybių biudžetų ar valstybinių fondų)

arba gautos nusavinus ar perleidus jų turtą;

valstybinės reikšmės

statiniai - statiniai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame

sąraše;

normatyvinis statybos

dokumentas - dokumentas, kuris nustato statinio projektavimo, statybos,

statinio atidavimo naudoti, naudojimo ir griovimo reikalavimus, taisykles,

bendruosius principus ir charakteristikas. Terminas "normatyvinis statybos

dokumentas" apima terminus: "statybos techninis reglamentas",

"statybos taisyklės", "statybos (projektavimo) techninės

sąlygos", "standartas", "rekomendacijos",

"metodiniai nurodymai";

statybos techninis

reglamentas - normatyvinis dokumentas, kuris nustato privalomus statybos

techninius reikalavimus;

specialūs reikalavimai -

valstybės valdžios institucijų pagal įstatymų joms suteiktą kompetenciją

normatyvinių dokumentų nustatyti privalomi aplinkos apsaugos, nekilnojamųjų

kultūros vertybių apsaugos, higienos, priešgaisrinės apsaugos, darbo saugos,

branduolinės energetikos saugos ir kiti reikalavimai, susiję su įvairiomis

žmonių veiklos sritimis (tarp jų su projektavimu, statyba, statinių atidavimu

naudoti, statinių naudojimu ir nugriovimu);

projektavimo techninės

sąlygos - reikalavimai prijungti statinį ir statybos sklypą prie bendro

naudojimo inžinerinių tinklų ar transporto komunikacijų arba juos tiesti;

projektavimo specialios

sąlygos - valstybės valdžios institucijų ir savivaldos vykdomųjų institucijų

specialius reikalavimus nustatančios sąlygos, kurios parengiamos tik tuo

atveju, kai nėra atitinkamų normatyvinių dokumentų ar kai tie reikalavimai

priklauso nuo statinio ir statybos sklypo konkrečios vietos ir jo aplinkos;

statinio projektas -

normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyta kompleksinė

techninė dokumentacija (tekstas, skaičiavimai, brėžiniai), skirta statinio

statybai įteisinti ir statyti.

3 straipsnis. Statytojo

teisė

1.

Statytojo teisę Lietuvos

Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai

asmenys.

2.

Ši teisė realizuojama,

kai:

1) turimas sklypas, įsigytas

nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise;

2) yra nustatyta tvarka

parengtas ir suderintas statinio projektas;

3) nustatyta tvarka gautas

leidimas statyti.

3.

Šio straipsnio antrosios

dalies reikalavimai netaikomi remontuojant statinį, jei:

1) nekeičiamos,

nestiprinamos statinio konstrukcijos;

2) nekeičiamas fasadas;

3) nekeičiama statinio ar jo

patalpų paskirtis;

4) nekeičiami ir

nemontuojami nauji technologiniai bei kiti įrenginiai, nepertvarkomos statinio

bendrosios inžinerinės sistemos.

4.

Šio straipsnio trečiojoje

dalyje nurodytiems remonto darbams neprivalomi šio įstatymo

III ir IV bei VI ir VII skyrių reikalavimai.

4 straipsnis. Statinio ir

statybos sklypo reikalavimai

1.

Statinys turi būti

pastatytas taip, kad:

1) nekeltų pavojaus žmonių

gyvybei, sveikatai, aplinkai;

2) jo architektūra atitiktų

statinio paskirtį ir derėtų prie kraštovaizdžio;

3) būtų nepažeistos

nekilnojamosios kultūros vertybės;

4) būtų patvarus ir

atsparus;

5) būtų numatytos gamtos ir

energijos išteklių taupymo, priešgaisrinės apsaugos, civilinės saugos ir turto

apsaugos techninės priemonės;

6) būtų galima prieiti prie

visų statinio dalių apžiūrai ir remontui atlikti.

2.

Statinys turi būti

pastatytas taip, kad invalidai ir senyvi žmonės galėtų patekti į jiems skirtas

patalpas (nustatytas statybos techniniuose normatyviniuose dokumentuose) ir

jomis naudotis.

3.

Statinys, kurio statyba

finansuojama visuomenės lėšomis, turi būti statomas taip, kad jo statybos ir

naudojimo išlaidos būtų kuo mažesnės.

4.

Statinys turi būti taip

statomas ir pastatytas, o jo sklypas taip tvarkomas, kad statybos metu ir

naudojant pastatytą statinį, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos,

kurias jie turėjo iki statybos pradžios, būtų išsaugotos arba pakeistos pagal

statybos techninių ir specialių reikalavimų normatyvinių dokumentų nuostatas.

Šios sąlygos yra:

1) esamų statinių būklės ir

naudojimo išsaugojimas;

2) galimybė patekti į

valstybės ir visuomenės tvarkomus viešuosius kelius;

3) galimybė naudotis

vandentiekiu, kanalizacija, elektros ir šilumos energija, dujomis bei ryšio ir

kitomis inžinerinėmis priemonėmis;

4) patalpų, skirtų žmonėms

gyventi, natūralus norminis apšvietimas;

5) apsauga nuo keliamo

triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingo spinduliavimo;

6) apsauga nuo oro, vandens

ar dirvožemio teršimo;

7) hidrotechnikos ir

melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų užtvindyta teritorija.

5.

Jei pažeidžiami trečiųjų

asmenų turtiniai interesai, šiems asmenims turi būti atlyginama Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

II SKYRIUS

STATYBOS

TECHNINIS NORMAVIMAS

5 straipsnis. Techninio

normavimo teisiniai pagrindai ir pagrindiniai principai.

Techninio

normavimo dokumentų sistema

1.

Statybų techninio

normavimo teisinius pagrindus sudaro šis įstatymas ir poįstatyminiai aktai.

2.

Lietuvos Respublikos

nacionalinė normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema turi

neprieštarauti Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų (jei Lietuva yra

jų narė) normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos principams ir

reikalavimams.

3.

Normatyvinių statybos

techninių dokumentų sistemą sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų

valstybės valdžios institucijų, kitų įstaigų ir organizacijų (mokslo, mokymo,

visuomeninių) bei įmonių, bendrovių, asociacijų nustatyta tvarka patvirtintų ar

priimtų normatyvinių techninių dokumentų, reglamentuojančių statinių

projektavimą, jų statybą, statinių atidavimą naudoti ir jų naudojimą, visuma.

6 straipsnis. Normatyviniai

statybos techniniai dokumentai

1.

Normatyviniai statybos

techniniai dokumentai yra privalomieji ir juos papildantys - laisvai

pasirenkami.

2.

Privalomieji statybos

techniniai dokumentai yra Vyriausybės įgaliotos valstybės valdžios institucijos

patvirtinti statybos techniniai reglamentai.

3.

Visi kiti normatyviniai

statybos techniniai dokumentai (standartai, taisyklės, techninės sąlygos,

rekomendacijos, metodiniai nurodymai) yra laisvai pasirenkami. Laisvai

pasirenkamas normatyvinis dokumentas tampa privalomuoju, jei tai nurodoma

atitinkamų valstybės valdžios institucijų dokumentuose, reglamentuose,

sutartyse.

4.

Normatyvinių statybos

techninių dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos

įgaliota valstybės valdžios institucija.

5.

Normatyvinius dokumentus,

nustatančius specialius reikalavimus, susijusius su projektavimu, statinių

statyba, jų atidavimu naudoti ir statinių naudojimu, tvirtina atitinkamas

ministras kartu su Vyriausybės įgaliota valstybės valdžios institucija.

7 straipsnis. Tarptautinių

organizacijų ir užsienio valstybių normatyvinių statybos

techninių

dokumentų taikymas

1.

Lietuvos Respublikoje

gali būti taikomi tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių statybos

techniniai normatyviniai dokumentai:

1) tarptautinių organizacijų

normatyvinių dokumentų naudojimo;

2) užsienio valstybių

(nacionaliniai) - pagal valstybių susitarimus;

3) užsienio valstybių

organizacijų - pagal tų organizacijų ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų

susitarimus.

2.

Šiame straipsnyje

nurodytų statybą reglamentuojančių normatyvinių dokumentų įteisinimo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios

institucija.

III SKYRIUS

PAGRINDINĖS

STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS SRITYS

8 straipsnis. Statybos

techninės veiklos pagrindinės sritys

1.

Statybos techninės

veiklos pagrindinės sritys yra:

1) statinio projektavimas ir

autorinė priežiūra;

2) statinio projekto ir

statinio ekspertizė;

3) vadovavimas statinio

statybos darbams;

4) statinio statybos

techninė priežiūra.

2.

Pagrindinėms statybos

techninės veiklos sritims gali vadovauti ir atlikti toms sritims priskirtas

funkcijas tik atestuoti specialistai, turintys specialų techninį išsilavinimą

ir profesinį patyrimą.

3.

Specialistų, dirbančių

pagrindinėse statybos techninės veiklos srityse, atestavimo tvarką nustato

Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.

4.

Nustatyta tvarka

atestuoti asmenys, dirbantys pagrindinėse statybos techninės veiklos srityse,

už priskirtų funkcijų tinkamą atlikimą atsako pagal įstatymus.

IV SKYRIUS

STATYBOS PROCESO

DALYVIAI, JŲ PAREIGOS IR TEISĖS

9 straipsnis. Statybos

proceso dalyviai

Statybos proceso dalyviai

yra:

1) statytojas (užsakovas);

2) projektuotojas;

3) statybos rangovas (toliau

4) statinio statybos

techninis prižiūrėtojas;

5) statybos medžiagų bei

statybos gaminių gamintojas ir prekybininkas.

10 straipsnis. Statytojo

(užsakovo) pareigos ir teisės

1.

Statytojas (užsakovas)

privalo:

1) gauti iš savivaldos

vykdomųjų institucijų, kitų institucijų nustatytas projektavimo technines ir

specialias sąlygas;

2) atlikti statinio statybos

sklypo ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali daryti neigiamą

poveikį, normatyvinių dokumentų nustatytus tyrimus;

3) turėti nustatyta tvarka

parengtą, suderintą ir patvirtintą statinio projektą (iki tvirtinimo atlikti

projekto privalomą ekspertizę) pagal normatyvinių statybos dokumentų

reikalavimus;

4) esant būtinybei

(pasikeitus normatyvinių statybos dokumentų reikalavimams) pataisyti statinio

projektą ir jo pakeitimus įforminti nustatyta tvarka;

5) gauti apskrities

viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą

statyti statinį;

6) organizuoti statinio

statybą ir ją finansuoti sutartyje numatytu laiku ir sąlygomis;

7) organizuoti ir atlikti

statinio statybos techninę priežiūrą;

8) sudaryti sutartį su

projektuotoju atlikti autorinę statinio statybos priežiūrą (jei tai nustato

normatyviniai dokumentai);

9) užsakyti nustatyta tvarka

padaryti nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų kontrolines geodezines

nuotraukas;

10) atlyginti sutarčių

šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar savivaldybei

atsiradusius dėl statytojo (užsakovo) kaltės nuostolius: dėl sutartinių

įsipareigojimų nevykdymo (arba netinkamo vykdymo), projekto ir normatyvinių

dokumentų pažeidimo, blogos statinio statybos padarinių, tyčinės arba

neatsargios veiklos (neveikimo), taip pat dėl vienašalio sutartinių

įsipareigojimų vykdymo nutraukimo ir dėl neteisėtų veiksmų (sprendimų ir

nurodymų);

11) nustatyta tvarka

organizuoti baigto statyti statinio priėmimą naudoti;

12) teisiškai įregistruoti

priimtą naudoti statinį;

13) suteikti užsienio

valstybių firmoms (projektuotojams, rangovams) iki sutarčių pasirašymo su jomis

informaciją apie šį ir kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius su statyba

susijusius įstatymus, poįstatyminius aktus ir normatyvinius statybos techninius

dokumentus.

2.

Statytojas (užsakovas)

turi teisę:

1) pasirinkti projektavimo

būdą (užsakyti parengti statinio projektą projektuotojui arba rangovui) ir

statybos būdą (rangos arba ūkio);

2) pasirinkti projektuotojus

ir rangovus savo nuožiūra arba konkurso tvarka, o statiniams, kurių statyba

finansuojama visuomenės lėšomis, Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) nustatyti kartu su

projektuotoju statinio projekto rengimo stadijas, projekto detalumo laipsnį ir

parengimo terminus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

11 straipsnis. Projektuotojo

pareigos ir teisės

1.

Statinio projektą gali

rengti kiekviena Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose

numatyta statybos projektavimo veikla; fizinis asmuo, neturinti juridinio

asmens teisių įmonė - individuali (personalinė), ūkinė bendrija, nustatyta

tvarka įsigiję patentą šiai veiklai; statybos mokslo įstaigos ir aukštųjų

mokyklų statybos profilio padaliniai; užsienio valstybės projektavimo firma,

turinti savo šalies institucijų išduotus atestacijos dokumentus.

2.

Statinių (pagal Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą), kuriuose įvykus avarijoms gali

būti daug žmonių aukų, taip pat kuriuose vyksta pavojinga žmonių sveikatai ir

aplinkai veikla (toliau - ypatingos svarbos statiniai) projektus gali rengti

Lietuvos Respublikoje įregistruota projektavimo verslo įmonė arba užsienio

valstybės projektavimo firma, gavusios šios veiklos atestatą Lietuvos

Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos

nustatyta tvarka.

3.

Projektuotojas privalo:

1) paskirti statinio

projekto vadovą, kuriam taikomi šio įstatymo 8 straipsnio antrosios, trečiosios

ir ketvirtosios dalių reikalavimai;

2) vykdyti sutartinius

įsipareigojimus, parengti statinio projektą taip, kad jis atitiktų Lietuvos

Respublikos įstatymų, teritorijų planavimo dokumentų, statybos ir kitų

normatyvinių dokumentų privalomus reikalavimus ir nustatytas projektavimo

technines ir specialias sąlygas;

3) suderinti statinio

projektą nustatyta tvarka, pataisęs jį pagal statytojo (užsakovo), projektavimo

technines ir specialias sąlygas nustačiusių institucijų bei subjektų ir

savivaldos vykdomųjų institucijų pastabas, jei jos pagrįstos normatyvinių

statybos techninių dokumentų reikalavimais;

4) pataisyti statinio

projektą pagal privalomas ekspertizės pastabas;

5) užsakovui pageidaujant,

atlikti statinio statybos autorinę priežiūrą pagal sutartį;

6) dalyvauti statinį

atiduodant naudoti;

7) atlyginti sutarčių

šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar savivaldybei

nuostolius, atsiradusius dėl projektuotojo kaltės - dėl sutartinių

įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo), normatyvinių dokumentų pažeidimo,

blogo projekto padarinių, tyčinės arba neatsargios veiklos (neveikimo), taip

pat dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo vienašalio nutraukimo.

4.

Projektuotojas (jo

įgaliotas specialistas) statybos metu turi teisę:

1) patekti į statybos

teritoriją, patikrinti, kaip laikomasi projekto, ir apie tai įrašyti į statybos

darbų žurnalą;

2) reikalauti sustabdyti

statybos ir montavimo darbus, jeigu šie darbai atliekami nesilaikant projekto

arba nustatoma avarijos grėsmė, ir pranešti apie tai apskrities viršininko

administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybai.

5.

Projektuotojui tenka

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji

atsakomybė už blogų projektų padarinius statybos metu ir per projektavimo

sutartyje nustatytą garantinį laiką (kurio pradžia skaičiuojama nuo statinio

atidavimo naudoti dienos), bet ne trumpesnį kaip:

1) statinių - 5 metai;

2) paslėptų statinio

elementų (konstrukcijų, vamzdynų) - 10 metų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

12 straipsnis. Rangovo

pareigos ir teisės

1.

Statybos rangovu gali

būti kiekviena Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose

numatyta statybos veikla; fizinis asmuo, neturinti juridinio asmens teisių

įmonė - individuali (personalinė), ūkinė bendrija, nustatyta tvarka įsigiję

patentą; užsienio valstybės statybos firma, turinti savo šalies institucijų išduotus

atestacijos dokumentus.

2.

Ypatingos svarbos

statinius, nurodytus šio įstatymo 11 straipsnio antrojoje dalyje, statyti gali

tiktai Lietuvos Respublikoje įregistruota statybos verslo įmonė ar užsienio

valstybės statybos firma, gavusios šios veiklos atestatą Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos nustatyta tvarka.

3.

Rangovas privalo:

1) paskirti statybos vadovą,

kuriam taikomi šio įstatymo 8 straipsnio antrosios, trečiosios ir ketvirtosios

dalių reikalavimai;

2) vykdyti sutartinius

įsipareigojimus;

3) parengti statinio

statybos darbų vykdymo projektą, statyti pagal statinio projektą, laikantis

statybos ir kitų normatyvinių dokumentų reikalavimų, projektavimo ir statybos

sąlygų, apskrities viršininko statybos valstybinės priežiūros tarnybos ir

specialių reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų, autorinės priežiūros

atlikėjų ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo nurodymų;

4) įrengti prie statybos

aikštelės stendą, kuriame turi būti paskelbti informaciniai duomenys apie

statybą;

5) garantuoti saugų darbą,

priešgaisrinę ir aplinkos apsaugą bei darbo higieną statybos aikštelėje, taip

pat gretimos aplinkos apsaugą ir greta statybos aikštelės gyvenančių,

dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų

sukeliamų pavojų ir nepažeisti trečiųjų asmenų interesų, nurodytų šio įstatymo

4 straipsnio ketvirtojoje dalyje;

6) įforminti normatyvinių

statybos dokumentų nurodytą statinio statybos atlikimo dokumentaciją ir

perduoti ją statytojui (užsakovui); jei šią dokumentaciją rangovas praranda,

jis turi savo lėšomis ją atkurti, atlikti konstrukcijų tyrimus bei paslėptų

darbų atidengimą;

7) dalyvauti statinį

atiduodant naudoti;

8) atlyginti sutarčių

šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar savivaldybei

nuostolius, atsiradusius dėl rangovo kaltės - dėl sutartinių įsipareigojimų

nevykdymo (netinkamo vykdymo), projektų ir normatyvinių dokumentų pažeidimo,

blogos statybos padarinių, tyčinės arba neatsargios veiklos (neveikimo), taip

pat dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo vienašalio nutraukimo.

4.

Rangovas turi teisę:

1) konkurso tvarka arba savo

nuožiūra pasirinkti subrangovus, jeigu to nedraudžia statybos rangos sutartis;

2) gauti iš statytojo

(užsakovo) apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės

priežiūros tarnybos išduotą leidimą statyti, tyrimų dokumentaciją, statinio

projektą, jo patvirtinimo dokumentą, projektavimo technines ir specialias

sąlygas bei statinio statybos sąlygas, statybinių medžiagų, statybos gaminių,

dirbinių ir įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus ir kitus duomenis bei

informaciją, reikalingą sutarties sąlygoms vykdyti;

3) vykdyti kitų statybos

proceso dalyvių funkcijas, išskyrus statinio statybos techninę priežiūrą ir

privalomąją statinio projekto ar statinio ekspertizę.

5.

Rangovui tenka Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji

atsakomybė už blogai atliktų statybos darbų padarinius statybos metu ir per

rangos sutartyje nustatytą statinio garantinį laiką (kurio pradžia skaičiuojama

nuo statinio atidavimo naudoti dienos), bet ne trumpesnį kaip:

1) statinių - 5 metai;

2) paslėptų statinio

elementų (konstrukcijų, vamzdynų) - 10 metų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

13 straipsnis. Statinio

statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės

1.

Statinio statytojas

(užsakovas) skiria statinio statybos techninį prižiūrėtoją, kuriam taikomi šio

įstatymo 8 straipsnio antrosios, trečiosios ir ketvirtosios dalių reikalavimai.

2.

Statinio statybos

techninis prižiūrėtojas privalo:

1) tikrinti, kad statyba

būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statyboje naudojamų

statybinių medžiagų, statybos gaminių ir dirbinių bei įrenginių kokybę ir

neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio statybos projekto, statybos

ir kitų normatyvinių dokumentų privalomųjų reikalavimų ir nepateikti kokybę

patvirtinantys dokumentai;

2) tikrinti atliktų statybos

ir montavimo darbų kokybę ir jų kiekius, rekomenduoti statytojui (užsakovui),

kad būtų apmokėta rangovui už atliktus darbus, jei dėl jų nėra pastabų;

3) tikrinti ir priimti

paslėptus statybos bei montavimo darbus, dalyvauti išbandant ir priimant

inžinerinius tinklus, instaliacijas, įrenginius, konstrukcijas;

4) kartu su rangovu rengti

statinio atidavimo naudoti dokumentaciją ir dalyvauti priimant naudoti statinį.

3.

Statinio statybos

techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti, įrašydamas į statybos darbų

žurnalą:

1) kad statybos vadovas

pateiktų atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų statybinių medžiagų,

statybos gaminių ir dirbinių bei įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus;

2) kad statybos rangovas

pašalintų statinio projekto ar statybos ir kitų normatyvinių dokumentų

reikalavimų pažeidimus;

3) kad statybos rangovas

ištaisytų blogai atliktus statybos ir montavimo darbus;

4) kad būtų nutraukti

statybos ir montavimo darbai, jeigu jie kelia pavojų žmonėms bei aplinkai, ir

apie tai informuoti apskrities administracijos statybos valstybinės priežiūros

tarnybą ir statytoją (užsakovą).

4.

Statinio statybos

techninės priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės

valdžios institucija.

5.

Statinio statybos

techniniam prižiūrėtojui tenka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė už statinio projekto

pažeidimą, už priimtų blogai atliktų statybos darbų padarinius statybos metu ir

per rangos sutartyje nustatytą statinio garantinį laiką, kuris nurodytas šio

įstatymo 12 straipsnio penktojoje dalyje.

14 straipsnis. Statybinių

medžiagų ir statybos gaminių bei dirbinių  gamintojai ir

prekybininkai

1.

Įmonės, gaminančios

statybines medžiagas ir statybos gaminius bei dirbinius, atsako už jų

laikančios galios atitikimą ir kitus techninius rodiklius, kurie nurodyti

kokybės sertifikatuose.

2.

Statybinių medžiagų ir

statybos gaminių sertifikavimo įstaigų ir bandymų laboratorijos privalo būti

akredituotos. Akreditavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba

jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos.

3.

Prekiauti statybinėmis

medžiagomis ir statybos gaminiais turi teisę įmonės, įregistruotos Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

4.

Prekybos veiklą

reguliuoja ir prekybininkų atsakomybę nustato Prekybos įstatymas.

V SKYRIUS

STATINIŲ

NAUDOTOJAI

15 straipsnis. Statinių

naudotojų pareigos ir teisės

1.

Statinių naudotojai yra

statinių savininkai, nuomininkai bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, įgiję

teisę naudotis statiniu.

2.

Naudotojai privalo:

1) laikytis statinių

naudojimo taisyklių, priešgaisrinės apsaugos, aplinkos apsaugos, higienos ir

nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalavimų;

2) naudoti statinį (jo

patalpas) pagal paskirtį, tinkamai jį prižiūrėti, prireikus jį remontuoti;

3) laiku atlikti periodines

profilaktines statinių apžiūras;

4) nustatyta tvarka gauti

apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos

leidimus pastatams rekonstruoti, remontuoti, paskirčiai pakeisti ar nugriauti;

5) suremontuoti,

rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia

pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui arba gali sukelti pavojingas gamtai

situacijas ar nelaimes.

3.

Šio straipsnio antrosios

dalies 5 punkte nustatytą prievolę statinį nugriauti gali atlikti tik statinio

savininkas.

4.

Statinių naudotojai turi

teisę naudoti statinį tik pagal jo paskirtį ir tik po to, kai baigtas statinys

nustatyta tvarka priimtas naudoti.

5.

Statinių savininkų

(nuomotojų) ir nuomininkų santykius reguliuoja jų tarpusavio sutartys ir

Lietuvos Respublikos įstatymai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

VI SKYRIUS

STATINIO

PROJEKTAVIMAS

17 straipsnis. Statinio

projekto derinimas ir tvirtinimas

1.

Statinio projektą

tvirtina statytojas (užsakovas).

2.

Iki statinio projekto

tvirtinimo projektas turi būti nustatyta tvarka suderintas:

1) su statinio projektavimo

technines ir specialias sąlygas nustačiusiomis institucijomis ir subjektais;

2) su savivaldos

vykdomosiomis institucijomis;

3) su Aplinkos apsaugos

ministerija (tais atvejais, kai pagal nustatytą tvarką statinio projekte turi

būti atliktas pirminis ir išsamus poveikio aplinkai vertinimas);

4) su Kultūros vertybių

apsaugos departamentu (nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų projektai

arba tų vertybių apsaugos zonose statomų statinių projektai).

3.

Tais atvejais, kai

statybos projekte negalima įvykdyti statybos techninių reglamentų reikalavimų

ar nustatytų atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose specialių reikalavimų,

turi būti numatytos techninės priemonės nukrypimams nuo tų reikalavimų

kompensuoti, suderintos su techninius reglamentus ar specialius reikalavimus

nustatančius normatyvinius dokumentus patvirtinusiomis institucijomis.

4.

Statinių projektai,

kuriems yra privaloma statybos projekto ekspertizė, tvirtinami tik esant

teigiamai šios ekspertizės galutinei išvadai.

5.

Statinių projektų

derinimo ir tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės

valdžios institucija.

VII SKYRIUS

STATYBOS DARBŲ VYKDYMAS IR STATINIO

ATIDAVIMAS

NAUDOTI

18 straipsnis.

Leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti ir griauti  išdavimas

1.

Statiniai

Lietuvos Respublikoje gali būti statomi arba griaunami tiktai gavus apskrities

viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą

statyti, rekonstruoti, remontuoti (toliau - statyti) ar griauti. Pagalbinių

statinių ir darbų, kuriems statyti nereikia leidimo, sąrašą tvirtina Vyriausybė

arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.

2.

Leidimus

statyti ir griauti statinius, priskirtus nekilnojamosioms kultūros vertybėms,

taip pat statyti statinius tų vertybių apsaugos zonose išduoda apskrities

viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnyba tik po to,

kai Kultūros vertybių apsaugos departamentas išduoda leidimą šiems darbams.

3.

Leidimą

statyti ar griauti apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės

priežiūros tarnyba išduoda tik po to, kai nustato, kad:

1) statyba ar

griovimas atitinka įstatymų, poįstatyminių teisinių aktų ir statybos bei kitų

normatyvinių dokumentų reikalavimus;

2) projektas

atitinka detalaus teritorijos plano reikalavimus ir yra suderintas bei

patvirtintas nustatyta tvarka (atlikus jo privalomą ekspertizę).

4.

Leidimą

statyti ar griauti gali atšaukti apskrities viršininkas tik tais atvejais:

1) kai

visuomenės reikalams įstatymų nustatyta tvarka paimamas žemės sklypas (jo

dalis);

2) teismo

sprendimu, jei leidimas statyti ar griauti išduotas pažeidžiant įstatymą ar

nustatytą leidimų išdavimo tvarką;

3) kai nustatyta

tvarka neištaisius nukrypimų nuo patvirtinto statinio projekto nusprendžiama

paimti statinį valstybės ar savivaldybės nuosavybėn.

5.

Dėl leidimo atšaukimo

statytojui padaryta žala turi būti atlyginta Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka.

6.

Leidimų statyti ar

griauti išdavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios

institucija.

7.

Statomų ir griaunamų

statinių apskaitą ir registrą tvarko apskrities viršininko administracijos

statybos valstybinės priežiūros tarnyba.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

19 straipsnis. Statybos

rangos sutartys

1.

Rangos sutartis yra

pagrindinis teisinis dokumentas, nustatantis statytojo (užsakovo) ir statybos

rangovo tarpusavio santykius, atsiskaitymo tvarką ir formas, turtinę atsakomybę

ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

2.

Kai statoma visuomenės

lėšomis, statybos rangos sutartys sudaromos Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.

Kilus ginčui dėl

sutarties vykdymo, šalys turi jį spręsti tarpusavio konsultacijose arba

tarpininkaujant tretiesiems asmenims. Jeigu taip išspręsti ginčo nepavyksta,

šalys perduoda ginčą spręsti teismui ta tvarka, kurią jos yra nustačiusios

sutartyje arba dėl kurios susitaria vėliau.

20 straipsnis. Statybinės

medžiagos, statybos gaminiai, dirbiniai ir įrenginiai

Statybinės medžiagos,

statybos gaminiai, dirbiniai ir įrenginiai privalo turėti kokybę

patvirtinančius sertifikatus. Tipizavimo, žymėjimo, sertifikavimo ir naudojimo

sąlygas bei sertifikavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos valstybės

valdžios institucijos.

21 straipsnis. Statinių

priėmimas naudoti ir jų naudojimas

1.

Statiniai, kurių statybai

reikalingas leidimas, priimami naudoti tik atlikus visus statinio projekte

numatytus darbus ir įvykdžius projektavimo technines ir specialias sąlygas,

atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų bandymus bei padarius

kontrolines geodezines nuotraukas.

2.

Pastatytų statinių

priėmimo naudoti tvarką ir reikalavimus reglamentuoja normatyviniai statybos

dokumentai.

3.

Statinį galima naudoti

tik įvykdžius šio straipsnio pirmosios dalies reikalavimus.

4.

Priimti naudoti statiniai

turi būti įregistruoti. Registravimo tvarką nustato įstatymai ir poįstatyminiai

aktai.

VIII SKYRIUS

AVARIJA

23 straipsnis. Statybos

valstybinis reguliavimas

1.

Lietuvos Respublikoje

valstybės interesams statybos srityje atstovauja Vyriausybės įgaliota valstybės

valdžios institucija, kuri įgyvendindama valstybės statybos politiką:

1) formuoja gyvenamojo būsto

ir viso statybos komplekso bei vietinių statybinių medžiagų gamybos plėtojimo

strategiją;

2) ekonominiais ir

teisiniais metodais reguliuoja statybos subjektų veiklą;

3) kuria, papildo, atnaujina

Lietuvos nacionalinę normatyvinių statybos dokumentų sistemą, nustato tų

dokumentų įteisinimo tvarką, tvirtina statybos techninius reglamentus;

4) nustato statinių

projektavimo, statinių statybos, jų atidavimo naudoti ir statinių naudojimo

valstybinės priežiūros reikalavimus ir jos metodinius principus;

5) vykdo kitas Vyriausybės

patvirtintuose nuostatuose nustatytas funkcijas.

2.

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė, be šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, gali nustatyti papildomus

valstybinės reikšmės statinių ir branduolinės energetikos statinių statybos

reikalavimus.

24 straipsnis. Statybos

valstybinė priežiūra

1.

Statinių projektavimo,

statinių statybos, jų atidavimo naudoti, statinių naudojimo ir griovimo

valstybinę priežiūrą (toliau - statybos valstybinė priežiūra) sudaro:

1) leidimų statyti ar

griauti statinius išdavimas bei atšaukimas;

2) statinių statybos proceso

priežiūra nuo statybos pradžios iki statinių atidavimo naudoti ir statinių griovimo

priežiūra;

3) statinių statybos

sustabdymas;

4) statinių naudojimo

priežiūra.

2.

Statybos valstybinę

priežiūrą atlieka apskričių viršininkų administracijos statybų valstybinės

priežiūros tarnybos, kurių veiklos atitikimą šio įstatymo nuostatoms tikrina

Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.

3.

Vyriausybė arba jos

įgaliota valstybės valdžios institucija savo iniciatyva arba specialių

reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų teikimu turi teisę panaikinti ar

pakeisti apskrities statybos valstybinės priežiūros tarnybos priimtus

sprendimus, jei jie prieštarauja įstatymams, poįstatyminiams aktams ar

normatyviniams statybos dokumentams.

4.

Valstybės valdžios

institucijos pagal joms įstatymų suteiktą kompetenciją atlieka specialių

reikalavimų valstybinę priežiūrą:

1) nustatydamos specialias

projektavimo sąlygas ir kontroliuodamos, kaip jų laikomasi;

2) nustatyta tvarka

dalyvaudamos atiduodant statinius naudoti.

5.

Vyriausybės

arba jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos specialių reikalavimų

valstybinės priežiūros institucijų ir apskrities viršininko administracijos

statybos valstybinės priežiūros tarnybos įgalioti pareigūnai turi teisę

netrukdomi įeiti į statybos teritoriją bei reikalauti pateikti visus statybos

dokumentus.

6.

Statybos

geodezinių tyrimų valstybinę priežiūrą vykdo apskričių viršininkų

administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos.

7.

Statybos inžinerinių

geologinių tyrimų valstybinę priežiūrą vykdo Lietuvos geologijos tarnyba.

8.

Specialistų, vykdančių

statybos ir specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros funkcijas,

atestavimo tvarką, reikalavimus ir vertinimo kriterijus nustato ta valstybės

valdžios institucija, kuriai pavesta tą funkciją vykdyti.

9.

Statybos valstybinės

priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

25 straipsnis. Statinių

projektų ekspertizė. Statinių ekspertizė

1.

Visų valstybinės reikšmės

statinių, visuomenės lėšomis statomų statinių (pagal Vyriausybės arba jos

įgaliotos valstybės valdžios institucijos patvirtintą sąrašą), ypatingos

svarbos statinių, nurodytų šio įstatymo 11 straipsnio antrojoje dalyje, taip

pat statinių, kurių statyba susijusi su kelių apskričių interesais, statinių

projektų ekspertizė yra privaloma.

2.

Statinių ekspertizė

atliekama Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos ar

apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos

reikalavimu, o nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų ir statinių,

statomų tų vertybių apsaugos zonose - Kultūros vertybių apsaugos departamento

reikalavimu.

3.

Statinių projektų

ekspertizės ir statinių ekspertizės atlikimo tvarką ir reikalavimus nustato

Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.

4.

Nekilnojamųjų kultūros

vertybių ir jų apsaugos zonų tvarkymo darbų statybų projektų ekspertizės tvarką

nustato Kultūros vertybių apsaugos departamentas.

5.

Valstybinės reikšmės

statinių projektų privaloma ekspertizė turi būti atliekama tik konkurso tvarka.

6.

Privalomai statinio

projekto ir statinio ekspertizei vadovauja ekspertizės vadovas, kuriam taikomi

šio įstatymo 8 straipsnio antrosios, trečiosios ir ketvirtosios dalių

reikalavimai.

7.

Ekspertizės išlaidas

atlygina statytojas (užsakovas).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

26 straipsnis. Statinio

statybos techninė priežiūra

1.

Statinio statybos

techninė priežiūra yra privaloma.

2.

Pagalbinių statinių,

kurių statybos techninė priežiūra nebūtina, sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos

įgaliota valstybės valdžios institucija.

3.

Statinio statybos

techninę priežiūrą organizuoja statytojas (užsakovas).

4.

Statinio statybos

techninės priežiūros vykdymo tvarką reglamentuoja normatyviniai statybos

dokumentai.

27 straipsnis. Statinio

statybos autorinė priežiūra

1.

Statinio statybos autorinę

priežiūrą atlieka statybos projekto autoriai pagal statytojo (užsakovo) ir

projektuotojo sutartį.

2.

Valstybinės reikšmės

statinių, ypatingos svarbos statinių, nurodytų šio įstatymo 11 straipsnio

antrojoje dalyje, visuomenės lėšomis statomų statinių (pagal Vyriausybės arba

jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos patvirtintą sąrašą), aplinkos

apsaugos ir inžinerinių įrenginių, taip pat nekilnojamosioms kultūros vertybėms

priskirtų statinių tvarkymo darbų autorinė priežiūra yra privaloma.

3.

Statinio statybos

autorinės priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės

valdžios institucija.

28 straipsnis. Visuomenės

informavimas

1.

Apie detaliame plane

numatytų statinių statybos pradžią savivaldybių vykdomosios institucijos privalo

informuoti visuomenę per seniūnijas, vietinę spaudą ir fizinių bei juridinių

asmenų prašymu teikti apie ją platesnę informaciją.

2.

Fiziniai ir juridiniai

asmenys, kurie gyvena, turi valdas ar buveinę tai savivaldybei priklausančioje

teritorijoje, gali reikšti pastabas ar teikti siūlymus dėl numatomų statinių

statybų, o dėl valstybės ir visuomenės tvarkomų kelių tiesimo - visi fiziniai

ir juridiniai asmenys, nesvarbu, kokia jų gyvenamoji vieta.

3.

Savivaldybės privalo per

20 dienų nuo raštiško pastabų ar siūlymų gavimo raštu atsakyti pareiškėjui.

4.

Jeigu pareiškėjas

nepatenkintas planuojama statyba, jis turi teisę kreiptis į teritorijos detalų

planą patvirtinusią instituciją, o jei buvo pažeisti įstatymai ar normatyvinių

dokumentų privalomieji reikalavimai, - į teismą.

29 straipsnis. Statinio

statybos sustabdymas

1.

Statinio, kuriam statyti

išduotas leidimas, statyba gali būti sustabdyta apskrities viršininko

administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos reikalavimu,

nustačius, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto,

taip pat statybos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos normatyvinių

dokumentų reikalavimus.

2.

Statytojas (užsakovas) ir

rangovas privalo likviduoti nurodytus pažeidimus bei jų padarinius ir gauti

statybą sustabdžiusios institucijos raštišką sutikimą tęsti statinio statybą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

30 straipsnis. Nebaigto

statyti statinio perleidimas

1.

Nebaigto statyti statinio

perleidimo kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui sutartis gali būti notaro

patvirtinta tik pateikus apskrities viršininko administracijos statybos

valstybinės priežiūros tarnybos pažymą, kad statinys statomas be esminių

nukrypimų nuo suderinto bei patvirtinto projekto.

2.

Juridiniam ar fiziniam

asmeniui, įsigijusiam nebaigtą statyti statinį, pereina visos statytojo,

gavusio leidimą šį statinį statyti, prievolės ir teisės tik perregistravus

leidimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

X SKYRIUS

GRIOVIMAS

31 straipsnis. Statinio

nugriovimas

1.

Baigti ir nebaigti

statyti statiniai nugriaunami šiais atvejais:

1) savininko noru;

2) kitų juridinių, fizinių

asmenų pasiūlymu savininkui sutikus;

3) kai tai numatyta

teritorijos detaliame plane arba kai jie trukdo valstybinės reikšmės statyboms

(abiem atvejais po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas

visuomenės reikalams);

4) kai jie liko be naudotojų

ir toliau juos naudoti netikslinga;

5) kai baigėsi laikino

statinio naudojimo terminas;

6) kai statiniai arba jų

dalys fiziškai susidėvėjo ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai, o šis pavojus

nepašalinamas per statybos valstybinės priežiūros institucijų nustatytą laiką;

7) kai jie pastatyti ar

statomi pažeidžiant šį ar kitus įstatymus;

8) kitais Civilinio kodekso

nustatytais atvejais.

2.

Kai statinys griaunamas

šio straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais,

savininkui turi būti atlyginta įstatymų ar Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.

Tam tikrais atvejais

apskrities viršininko administracija kartu su atitinkama savivaldybe, kai

nevykdomi 29 straipsnyje nurodyti reikalavimai arba netikslinga laikytis šio

straipsnio pirmosios dalies 7 punkto, gali pateikti ieškinį teismui dėl

statinio perėmimo valstybės arba savivaldybės nuosavybėn Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka.

4.

Statinio nugriovimo

tvarką reglamentuoja normatyviniai statybos dokumentai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

33 straipsnis. Ginčų

sprendimas

1.

Ginčus dėl statinių

projektavimo, statinių statybos, jų atidavimo naudoti, statinių naudojimo,

nugriovimo ir statybos valstybinės priežiūros sprendžia pagal savo kompetenciją

apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos,

Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija, teismas Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Ginčai tarp Lietuvos

Respublikos ir užsienio valstybių juridinių ir fizinių asmenų sprendžiami

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos

tarpvalstybinėse ar rangos sutartyse nenumatyta kitaip.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

34 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas

1.

Šis įstatymas įsigalioja

nuo 1996 m. rugsėjo 1 d., išskyrus 8 straipsnio antrąją dalį, 11 straipsnio

antrąją dalį, 11 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą, 12 straipsnio antrąją

dalį, 12 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą, 13 straipsnio pirmąją dalį,

kurios įsigalioja nuo 1997 m. liepos 1 d.

2.

Šio įstatymo 11

straipsnio penktoji dalis, 12 straipsnio penktoji dalis, 13 straipsnio penktoji

dalis galioja tik tiems statiniams, kurie pradedami projektuoti ir statyti po

šio įstatymo įsigaliojimo.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31,

33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,

Nr.78-2360 (00.09.15)

STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1948, 2000

09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2533 (2000 10 06)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

Pakeistas įstatymo įsigaliojimas :

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-134, 2000 12

23, Žin., 2000, Nr. 113-3621 (2000 12 30)

STATYBOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymai:

VIII-1948 ir IX-134 neteko galios nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-470,

2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2411 (2001-08-01)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMO IR STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2001-08-16)

autrap@lrs.lt

35 straipsnis. Draudimo objektas ir

draudimo sutartys

1.

Statinio

projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu,

neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio

nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, rangovo ir statytojo (užsakovo)

juridinį statusą.

2.

Draudimo objektas yra statinio projektuotojo ir

rangovo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir

tretiesiems asmenims. Statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės

draudimas apima taip pat jų subrangovų civilinės atsakomybės draudimą.

3.

Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio

projektuotojas ar rangovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti Valstybinės

draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos leidimą vykdyti

statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą).

4.

Projektuojant

ir statant nesudėtingus statinius ir atliekant nesudėtingus statybos darbus,

draustis privalomuoju statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės

draudimu yra nebūtina. Taip pat neprivaloma draustis juridiniams ir fiziniams

asmenims, įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, atliekantiems statybos

darbus ūkio būdu.

5.

Statinio

projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys

sudaromos pagal statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės

privalomojo draudimo taisykles, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

6.

Draudimo

galiojimo terminai nustatomi draudimo sutartyse, bet jie negali būti trumpesni,

negu statinio projektavimo bei statybos trukmė ir statinio garantinis terminas,

nustatytas šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, kai draudžiama projektuotojo

civilinė atsakomybė, arba negu statybos trukmė ir statinio garantinis terminas,

kai draudžiama rangovo civilinė atsakomybė.

7.

Jei draudimo

sutartis buvo nutraukta ar baigėsi jos galiojimo laikas, draudėjas privalo

sudaryti naują draudimo sutartį ir nustatyti naujus jos galiojimo terminus.

8.

Statinio

projektuotojo, rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžius

tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

36

straipsnis. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

1.

Kai draudėjas

yra statinio projektuotojas, draudikas pagal privalomąjį civilinės atsakomybės

draudimą atlygina draudimo išmokomis statytojui (užsakovui) ir tretiesiems

asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, padarytą dėl

gyvybės atėmimo, bei žalą turtui.

2.

Draudimo

išmokos mokamos tik atsitikus draudiminiam įvykiui, remiantis šį įvykį

patvirtinančiais oficialiais dokumentais.

3.

Draudiminius

ir nedraudiminius įvykius nustato statinio projektuotojo ir rangovo civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės.

4.

Draudėjas

civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną statinio projektą.

5.

Draudėjo

privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimali suma turi būti ne mažesnė

kaip projektavimo sutartyje nustatyta to statinio projekto kaina.

37 straipsnis.

Rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

1.

Kai draudėjas yra rangovas, draudikas pagal

privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą atlygina draudimo išmokomis

statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens

sveikatai arba žalą, padarytą dėl gyvybės atėmimo, bei žalą turtui.

2.

Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudiminiam

įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais.

3.

Draudiminius ir nedraudiminius įvykius nustato

statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo

taisyklės.

4.

Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal

kiekvieną statomą statinį, dėl kurio sudaryta rangos sutartis.

5.

Draudėjo

privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimali suma turi būti ne mažesnė

kaip rangos sutartyje nustatyta to statinio statybos darbų kaina.

38 straipsnis.

Draudimo kontrolė

1.

Draudimo

sutarčių sudarymą kontroliuoja apskrities viršininkas.

2.

Statinio

projektuotojas privalo iki kiekvieno mėnesio 10 dienos pateikti apskrities

viršininkui informaciją apie per praėjusį mėnesį sudarytas projektavimo

sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo sutartis.

3.

Rangovas

privalo iki kiekvieno mėnesio 10 dienos pateikti apskrities viršininkui

informaciją apie per praėjusį mėnesį sudarytas rangos sutartis ir civilinės

atsakomybės draudimo sutartis.

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

39 straipsnis.

Atsakomybė už įstatymo pažeidimus

Fiziniai

asmenys, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, ir juridiniai asmenys,

pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31, 33

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,

Nr.78-2360 (00.09.15)

STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1948, 2000

09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2533 (2000 10 06)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

Pakeistas įstatymo įsigaliojimas :

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d.

Pakeitimai:

1)

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-134, 2000 12

23, Žin., 2000, Nr. 113-3621 (2000 12 30)

STATYBOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2001 01 02)

autrap@lrs.lt