Lietuvos Respublikos statybos įstatymas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997
Įstatymas
skelbtas: Žin., 1996, Nr. 32-788
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
STATYBOS
ĮSTATYMAS
1996 m. kovo 19
d. Nr. I-1240
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
16 straipsnis. Statinio
projektas. Projektavimo sąlygos
Statinio projektas
rengiamas:
1) vadovaujantis teritorijų
planavimo, normatyviniais statybos dokumentais ir normatyviniais specialių
reikalavimų dokumentais;
2) vadovaujantis detaliu
teritorijos planu;
3) vadovaujantis statybos
sklypo įregistravimo dokumentais;
4) laikantis statinio
projektavimo techninių ir specialių sąlygų;
5) laikantis statytojo
(užsakovo) užduotyje ir projektavimo sutartyje nustatytų sąlygų;
6) vadovaujantis statinio
statybos sklypo geodezinių, geologinių, hidrogeologinių, aplinkos taršos ir
kitų tyrimų duomenimis, o rekonstruojant, išplečiant ar pakeičiant statinio (jo
patalpų) paskirtį, taip pat paties statinio ir gretimų statinių, kuriems gali
turėti įtakos numatomi statybos darbai, tyrimo duomenimis.
Statinių projektų rengimo
tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.
Projektavimo sąlygas
nustato:
1) technines sąlygas -
inžinerinių tinklų ir transporto komunikacijų, prie kurių numatoma prijungti
statinį ir statinio statybos sklypą, savininkai ar tuos tinklus ir
komunikacijas eksploatuojančios įmonės;
2) specialias sąlygas -
specialių reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos ir savivaldos
vykdomosios institucijos.
Visos projektavimo
sąlygos turi būti įrašytos į statinio statybos kompleksinį dokumentą, kurį
statytojui (užsakovui) išduoda savivaldos vykdomosios institucijos.
Projektavimo sąlygų
nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios
institucija.
Vyriausybė arba jos
įgaliota valstybės valdžios institucija turi teisę panaikinti statinio
projektavimo technines ir specialias sąlygas, jei jų reikalavimai nepagrįsti
statinio ir jo statybos reikmėmis arba nenustatyti specialūs reikalavimai, ir
pareikalauti iš sąlygas nustačiusių institucijų ir subjektų jas pakeisti arba
apriboti.
Statinio,
skirto valstybės rezervo materialinių išteklių atsargoms saugoti, projektavimo
techninės ir specialios sąlygos privalo atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatytus reikalavimus, būtinus saugomų valstybės rezervo
materialinių išteklių kokybei, saugumui bei panaudojimo galimybėms užtikrinti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,
Nr.78-2360 (00.09.15)
22 straipsnis. Statinio
avarija
Avarija yra statinio ar
jo dalies, taip pat pastolių, konstrukcijų elementų, sandarinimo pertvarų ir
ramsčių nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos statybų iškasose ir
pylimuose.
Įvykus avarijai, statybos
rangovas (statinį statant ar griaunant) ir naudotojas (jei avarija įvyko
pastatytame statinyje) privalo nedelsdamas:
1) organizuoti ir suteikti
pagalbą nukentėjusiesiems;
2) imtis skubių priemonių,
kad būtų išvengta tolesnių avarijos pasekmių;
3) apsaugoti avarijos vietą
nuo poveikių, kurie gali kliudyti avarijos priežasčių tyrimui;
4) pranešti apie avariją
savivaldybei, apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės
priežiūros tarnybai; jei avarija įvyko statybos metu, - taip pat statytojui
(užsakovui), statinio statybos techniniam prižiūrėtojui ir projektuotojui; jei
yra nukentėjusių žmonių, - taip pat prokurorui ir valstybinei darbo
inspekcijai;
5) aprašyti statinio būklę
po avarijos bei nurodyti pakitimus ir jų atsiradimo vietas.
Avarijos tyrimo ir
likvidavimo tvarką nustato statybos normatyviniai dokumentai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
IX SKYRIUS
STATYBOS
VALSTYBINIS REGULIAVIMAS. STATYBOS PRIEŽIŪRA
32 straipsnis. Atsakomybė už
įstatymo pažeidimus
Juridiniams ir fiziniams
asmenims, pažeidusiems šį įstatymą, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė.
1 straipsnis. Įstatymo
paskirtis
Šis įstatymas nustato
Lietuvos Respublikoje statomų statinių esminius reikalavimus, šių statinių
tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, atidavimo naudoti,
naudojimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų, dalyvaujančių
statybos procese, santykius ir valstybės valdžios institucijų veiklos principus
šioje srityje.
Nekilnojamųjų kultūros
vertybių ir jų apsaugos zonų tvarkymo darbų reikalavimus nustato Nekilnojamųjų
kultūros vertybių apsaugos įstatymas ir šis įstatymas.
2 straipsnis. Pagrindinės
sąvokos
Šiame įstatyme vartojamos
pagrindinės sąvokos:
statyba - veikla, kurios
tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti), rekonstruoti, suremontuoti statinį;
ši sąvoka taip pat apima nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbus (pagal
tų darbų apibrėžimą, pateiktą Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos
įstatyme);
statinys - pastatas,
priestatas, tiesinys (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.), statinio sklypas
ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota,
nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius
ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Tai gyvenamieji namai, pramonės,
transporto, žemės ūkio, komercijos, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo,
kultūros, sporto, valstybės valdžios institucijų, visuomeninių organizacijų ir
kiti pastatai, taip pat tiltai, viadukai, pėsčiųjų perėjos, tuneliai,
vandentiekio bokštai, rezervuarai, hidrotechnikos įrenginiai, vandens ir
nuotekų valymo įrenginiai, pylimai, atraminės sienutės, keliai, gatvės,
aikštės, inžineriniai tinklai, monumentalios skulptūros ir kt.;
laikinas statinys -
statinys, kurį leidžiama pastatyti (sumontuoti, nutiesti) ne ilgiau kaip
5 metams, o leidimo terminui pasibaigus, jis turi būti nugriautas (išardytas)
arba perkeltas į kitą vietą;
projektavimas - veikla,
kurios tikslas, atlikus tyrimus, derinimus, parengti statinio projektą;
rekonstravimas - statybinė
veikla, kurios tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį;
remontas - statybinė veikla,
kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statinio techninę būklę pagal
statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus arba pagerinti statinio naudojimo
savybes;
statytojas (užsakovas) -
fizinis arba juridinis asmuo, kuris investuoja kapitalą į statybą ir kartu
atlieka užsakovo funkcijas (ar jas perduoda kitam fiziniam arba juridiniam
asmeniui);
projektuotojas - juridinis
asmuo - Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota įmonė,
kurios įstatuose numatyta statinių projektavimo veikla; fizinis asmuo,
juridinio asmens teisių neturinti įmonė - individuali (personalinė), ūkinė
bendrija, nustatyta tvarka įsigiję patentą šiai veiklai; statybos mokslo
įstaigos ir aukštųjų mokyklų statybos profilio padaliniai; užsienio valstybės
projektavimo firma;
rangovas - juridinis asmuo -
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota įmonė, kurios
įstatuose numatyta statybos veikla; fizinis asmuo, juridinio asmens teisių
neturinti įmonė - individuali (personalinė), ūkinė bendrija, nustatyta tvarka
įsigiję patentą šiai veiklai; užsienio valstybės statybos firma;
statybinės medžiagos -
gamtinės arba pramoniniu ar kitu būdu pagamintos medžiagos, naudojamos
statybai;
statybos gaminiai -
pramoniniu būdu gaminami ir stacionariai naudojami gaminiai, kurie patenka į
rinką (statybinės medžiagos, elementai, pavienės ar sukomplektuotos statinių ir
įrenginių dalys);
statybos dirbiniai -
nepramoniniu būdu (dirbtuvėse ar statybos aikštelėse) pagaminti gaminiai;
visuomenės lėšos - valstybės
ar savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo bei kitų valstybinių
fondų lėšos; valstybės vardu ar pagal jos garantijas gauti kreditai; užsienio
valstybių teikiama ekonominė parama; valstybės vardu gauta labdara ar kita
parama; įmonių, įstaigų ir organizacijų pajamos, gautos iš ūkinės veiklos
(finansuojamos iš valstybės arba savivaldybių biudžetų ar valstybinių fondų)
arba gautos nusavinus ar perleidus jų turtą;
valstybinės reikšmės
statiniai - statiniai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame
sąraše;
normatyvinis statybos
dokumentas - dokumentas, kuris nustato statinio projektavimo, statybos,
statinio atidavimo naudoti, naudojimo ir griovimo reikalavimus, taisykles,
bendruosius principus ir charakteristikas. Terminas "normatyvinis statybos
dokumentas" apima terminus: "statybos techninis reglamentas",
"statybos taisyklės", "statybos (projektavimo) techninės
sąlygos", "standartas", "rekomendacijos",
"metodiniai nurodymai";
statybos techninis
reglamentas - normatyvinis dokumentas, kuris nustato privalomus statybos
techninius reikalavimus;
specialūs reikalavimai -
valstybės valdžios institucijų pagal įstatymų joms suteiktą kompetenciją
normatyvinių dokumentų nustatyti privalomi aplinkos apsaugos, nekilnojamųjų
kultūros vertybių apsaugos, higienos, priešgaisrinės apsaugos, darbo saugos,
branduolinės energetikos saugos ir kiti reikalavimai, susiję su įvairiomis
žmonių veiklos sritimis (tarp jų su projektavimu, statyba, statinių atidavimu
naudoti, statinių naudojimu ir nugriovimu);
projektavimo techninės
sąlygos - reikalavimai prijungti statinį ir statybos sklypą prie bendro
naudojimo inžinerinių tinklų ar transporto komunikacijų arba juos tiesti;
projektavimo specialios
sąlygos - valstybės valdžios institucijų ir savivaldos vykdomųjų institucijų
specialius reikalavimus nustatančios sąlygos, kurios parengiamos tik tuo
atveju, kai nėra atitinkamų normatyvinių dokumentų ar kai tie reikalavimai
priklauso nuo statinio ir statybos sklypo konkrečios vietos ir jo aplinkos;
statinio projektas -
normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyta kompleksinė
techninė dokumentacija (tekstas, skaičiavimai, brėžiniai), skirta statinio
statybai įteisinti ir statyti.
3 straipsnis. Statytojo
teisė
Statytojo teisę Lietuvos
Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai
asmenys.
Ši teisė realizuojama,
kai:
1) turimas sklypas, įsigytas
nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise;
2) yra nustatyta tvarka
parengtas ir suderintas statinio projektas;
3) nustatyta tvarka gautas
leidimas statyti.
Šio straipsnio antrosios
dalies reikalavimai netaikomi remontuojant statinį, jei:
1) nekeičiamos,
nestiprinamos statinio konstrukcijos;
2) nekeičiamas fasadas;
3) nekeičiama statinio ar jo
patalpų paskirtis;
4) nekeičiami ir
nemontuojami nauji technologiniai bei kiti įrenginiai, nepertvarkomos statinio
bendrosios inžinerinės sistemos.
Šio straipsnio trečiojoje
dalyje nurodytiems remonto darbams neprivalomi šio įstatymo
III ir IV bei VI ir VII skyrių reikalavimai.
4 straipsnis. Statinio ir
statybos sklypo reikalavimai
Statinys turi būti
pastatytas taip, kad:
1) nekeltų pavojaus žmonių
gyvybei, sveikatai, aplinkai;
2) jo architektūra atitiktų
statinio paskirtį ir derėtų prie kraštovaizdžio;
3) būtų nepažeistos
nekilnojamosios kultūros vertybės;
4) būtų patvarus ir
atsparus;
5) būtų numatytos gamtos ir
energijos išteklių taupymo, priešgaisrinės apsaugos, civilinės saugos ir turto
apsaugos techninės priemonės;
6) būtų galima prieiti prie
visų statinio dalių apžiūrai ir remontui atlikti.
Statinys turi būti
pastatytas taip, kad invalidai ir senyvi žmonės galėtų patekti į jiems skirtas
patalpas (nustatytas statybos techniniuose normatyviniuose dokumentuose) ir
jomis naudotis.
Statinys, kurio statyba
finansuojama visuomenės lėšomis, turi būti statomas taip, kad jo statybos ir
naudojimo išlaidos būtų kuo mažesnės.
Statinys turi būti taip
statomas ir pastatytas, o jo sklypas taip tvarkomas, kad statybos metu ir
naudojant pastatytą statinį, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos,
kurias jie turėjo iki statybos pradžios, būtų išsaugotos arba pakeistos pagal
statybos techninių ir specialių reikalavimų normatyvinių dokumentų nuostatas.
Šios sąlygos yra:
1) esamų statinių būklės ir
naudojimo išsaugojimas;
2) galimybė patekti į
valstybės ir visuomenės tvarkomus viešuosius kelius;
3) galimybė naudotis
vandentiekiu, kanalizacija, elektros ir šilumos energija, dujomis bei ryšio ir
kitomis inžinerinėmis priemonėmis;
4) patalpų, skirtų žmonėms
gyventi, natūralus norminis apšvietimas;
5) apsauga nuo keliamo
triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingo spinduliavimo;
6) apsauga nuo oro, vandens
ar dirvožemio teršimo;
7) hidrotechnikos ir
melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų užtvindyta teritorija.
Jei pažeidžiami trečiųjų
asmenų turtiniai interesai, šiems asmenims turi būti atlyginama Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
STATYBOS
TECHNINIS NORMAVIMAS
5 straipsnis. Techninio
normavimo teisiniai pagrindai ir pagrindiniai principai.
Techninio
normavimo dokumentų sistema
Statybų techninio
normavimo teisinius pagrindus sudaro šis įstatymas ir poįstatyminiai aktai.
Lietuvos Respublikos
nacionalinė normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema turi
neprieštarauti Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų (jei Lietuva yra
jų narė) normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos principams ir
reikalavimams.
Normatyvinių statybos
techninių dokumentų sistemą sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų
valstybės valdžios institucijų, kitų įstaigų ir organizacijų (mokslo, mokymo,
visuomeninių) bei įmonių, bendrovių, asociacijų nustatyta tvarka patvirtintų ar
priimtų normatyvinių techninių dokumentų, reglamentuojančių statinių
projektavimą, jų statybą, statinių atidavimą naudoti ir jų naudojimą, visuma.
6 straipsnis. Normatyviniai
statybos techniniai dokumentai
Normatyviniai statybos
techniniai dokumentai yra privalomieji ir juos papildantys - laisvai
pasirenkami.
Privalomieji statybos
techniniai dokumentai yra Vyriausybės įgaliotos valstybės valdžios institucijos
patvirtinti statybos techniniai reglamentai.
Visi kiti normatyviniai
statybos techniniai dokumentai (standartai, taisyklės, techninės sąlygos,
rekomendacijos, metodiniai nurodymai) yra laisvai pasirenkami. Laisvai
pasirenkamas normatyvinis dokumentas tampa privalomuoju, jei tai nurodoma
atitinkamų valstybės valdžios institucijų dokumentuose, reglamentuose,
sutartyse.
Normatyvinių statybos
techninių dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos
įgaliota valstybės valdžios institucija.
Normatyvinius dokumentus,
nustatančius specialius reikalavimus, susijusius su projektavimu, statinių
statyba, jų atidavimu naudoti ir statinių naudojimu, tvirtina atitinkamas
ministras kartu su Vyriausybės įgaliota valstybės valdžios institucija.
7 straipsnis. Tarptautinių
organizacijų ir užsienio valstybių normatyvinių statybos
techninių
dokumentų taikymas
Lietuvos Respublikoje
gali būti taikomi tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių statybos
techniniai normatyviniai dokumentai:
1) tarptautinių organizacijų
- jei Lietuva yra jų narė arba jei tos organizacijos neriboja jų parengtų
normatyvinių dokumentų naudojimo;
2) užsienio valstybių
(nacionaliniai) - pagal valstybių susitarimus;
3) užsienio valstybių
organizacijų - pagal tų organizacijų ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų
susitarimus.
Šiame straipsnyje
nurodytų statybą reglamentuojančių normatyvinių dokumentų įteisinimo tvarką
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios
institucija.
III SKYRIUS
PAGRINDINĖS
STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS SRITYS
8 straipsnis. Statybos
techninės veiklos pagrindinės sritys
Statybos techninės
veiklos pagrindinės sritys yra:
1) statinio projektavimas ir
autorinė priežiūra;
2) statinio projekto ir
statinio ekspertizė;
3) vadovavimas statinio
statybos darbams;
4) statinio statybos
techninė priežiūra.
Pagrindinėms statybos
techninės veiklos sritims gali vadovauti ir atlikti toms sritims priskirtas
funkcijas tik atestuoti specialistai, turintys specialų techninį išsilavinimą
ir profesinį patyrimą.
Specialistų, dirbančių
pagrindinėse statybos techninės veiklos srityse, atestavimo tvarką nustato
Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.
Nustatyta tvarka
atestuoti asmenys, dirbantys pagrindinėse statybos techninės veiklos srityse,
už priskirtų funkcijų tinkamą atlikimą atsako pagal įstatymus.
IV SKYRIUS
STATYBOS PROCESO
DALYVIAI, JŲ PAREIGOS IR TEISĖS
9 straipsnis. Statybos
proceso dalyviai
Statybos proceso dalyviai
yra:
1) statytojas (užsakovas);
2) projektuotojas;
3) statybos rangovas (toliau
- rangovas);
4) statinio statybos
techninis prižiūrėtojas;
5) statybos medžiagų bei
statybos gaminių gamintojas ir prekybininkas.
10 straipsnis. Statytojo
(užsakovo) pareigos ir teisės
Statytojas (užsakovas)
privalo:
1) gauti iš savivaldos
vykdomųjų institucijų, kitų institucijų nustatytas projektavimo technines ir
specialias sąlygas;
2) atlikti statinio statybos
sklypo ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali daryti neigiamą
poveikį, normatyvinių dokumentų nustatytus tyrimus;
3) turėti nustatyta tvarka
parengtą, suderintą ir patvirtintą statinio projektą (iki tvirtinimo atlikti
projekto privalomą ekspertizę) pagal normatyvinių statybos dokumentų
reikalavimus;
4) esant būtinybei
(pasikeitus normatyvinių statybos dokumentų reikalavimams) pataisyti statinio
projektą ir jo pakeitimus įforminti nustatyta tvarka;
5) gauti apskrities
viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą
statyti statinį;
6) organizuoti statinio
statybą ir ją finansuoti sutartyje numatytu laiku ir sąlygomis;
7) organizuoti ir atlikti
statinio statybos techninę priežiūrą;
8) sudaryti sutartį su
projektuotoju atlikti autorinę statinio statybos priežiūrą (jei tai nustato
normatyviniai dokumentai);
9) užsakyti nustatyta tvarka
padaryti nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų kontrolines geodezines
nuotraukas;
10) atlyginti sutarčių
šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar savivaldybei
atsiradusius dėl statytojo (užsakovo) kaltės nuostolius: dėl sutartinių
įsipareigojimų nevykdymo (arba netinkamo vykdymo), projekto ir normatyvinių
dokumentų pažeidimo, blogos statinio statybos padarinių, tyčinės arba
neatsargios veiklos (neveikimo), taip pat dėl vienašalio sutartinių
įsipareigojimų vykdymo nutraukimo ir dėl neteisėtų veiksmų (sprendimų ir
nurodymų);
11) nustatyta tvarka
organizuoti baigto statyti statinio priėmimą naudoti;
12) teisiškai įregistruoti
priimtą naudoti statinį;
13) suteikti užsienio
valstybių firmoms (projektuotojams, rangovams) iki sutarčių pasirašymo su jomis
informaciją apie šį ir kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius su statyba
susijusius įstatymus, poįstatyminius aktus ir normatyvinius statybos techninius
dokumentus.
Statytojas (užsakovas)
turi teisę:
1) pasirinkti projektavimo
būdą (užsakyti parengti statinio projektą projektuotojui arba rangovui) ir
statybos būdą (rangos arba ūkio);
2) pasirinkti projektuotojus
ir rangovus savo nuožiūra arba konkurso tvarka, o statiniams, kurių statyba
finansuojama visuomenės lėšomis, Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) nustatyti kartu su
projektuotoju statinio projekto rengimo stadijas, projekto detalumo laipsnį ir
parengimo terminus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
11 straipsnis. Projektuotojo
pareigos ir teisės
Statinio projektą gali
rengti kiekviena Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose
numatyta statybos projektavimo veikla; fizinis asmuo, neturinti juridinio
asmens teisių įmonė - individuali (personalinė), ūkinė bendrija, nustatyta
tvarka įsigiję patentą šiai veiklai; statybos mokslo įstaigos ir aukštųjų
mokyklų statybos profilio padaliniai; užsienio valstybės projektavimo firma,
turinti savo šalies institucijų išduotus atestacijos dokumentus.
Statinių (pagal Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą), kuriuose įvykus avarijoms gali
būti daug žmonių aukų, taip pat kuriuose vyksta pavojinga žmonių sveikatai ir
aplinkai veikla (toliau - ypatingos svarbos statiniai) projektus gali rengti
Lietuvos Respublikoje įregistruota projektavimo verslo įmonė arba užsienio
valstybės projektavimo firma, gavusios šios veiklos atestatą Lietuvos
Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos
nustatyta tvarka.
Projektuotojas privalo:
1) paskirti statinio
projekto vadovą, kuriam taikomi šio įstatymo 8 straipsnio antrosios, trečiosios
ir ketvirtosios dalių reikalavimai;
2) vykdyti sutartinius
įsipareigojimus, parengti statinio projektą taip, kad jis atitiktų Lietuvos
Respublikos įstatymų, teritorijų planavimo dokumentų, statybos ir kitų
normatyvinių dokumentų privalomus reikalavimus ir nustatytas projektavimo
technines ir specialias sąlygas;
3) suderinti statinio
projektą nustatyta tvarka, pataisęs jį pagal statytojo (užsakovo), projektavimo
technines ir specialias sąlygas nustačiusių institucijų bei subjektų ir
savivaldos vykdomųjų institucijų pastabas, jei jos pagrįstos normatyvinių
statybos techninių dokumentų reikalavimais;
4) pataisyti statinio
projektą pagal privalomas ekspertizės pastabas;
5) užsakovui pageidaujant,
atlikti statinio statybos autorinę priežiūrą pagal sutartį;
6) dalyvauti statinį
atiduodant naudoti;
7) atlyginti sutarčių
šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar savivaldybei
nuostolius, atsiradusius dėl projektuotojo kaltės - dėl sutartinių
įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo), normatyvinių dokumentų pažeidimo,
blogo projekto padarinių, tyčinės arba neatsargios veiklos (neveikimo), taip
pat dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo vienašalio nutraukimo.
Projektuotojas (jo
įgaliotas specialistas) statybos metu turi teisę:
1) patekti į statybos
teritoriją, patikrinti, kaip laikomasi projekto, ir apie tai įrašyti į statybos
darbų žurnalą;
2) reikalauti sustabdyti
statybos ir montavimo darbus, jeigu šie darbai atliekami nesilaikant projekto
arba nustatoma avarijos grėsmė, ir pranešti apie tai apskrities viršininko
administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybai.
Projektuotojui tenka
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji
atsakomybė už blogų projektų padarinius statybos metu ir per projektavimo
sutartyje nustatytą garantinį laiką (kurio pradžia skaičiuojama nuo statinio
atidavimo naudoti dienos), bet ne trumpesnį kaip:
1) statinių - 5 metai;
2) paslėptų statinio
elementų (konstrukcijų, vamzdynų) - 10 metų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
12 straipsnis. Rangovo
pareigos ir teisės
Statybos rangovu gali
būti kiekviena Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose
numatyta statybos veikla; fizinis asmuo, neturinti juridinio asmens teisių
įmonė - individuali (personalinė), ūkinė bendrija, nustatyta tvarka įsigiję
patentą; užsienio valstybės statybos firma, turinti savo šalies institucijų išduotus
atestacijos dokumentus.
Ypatingos svarbos
statinius, nurodytus šio įstatymo 11 straipsnio antrojoje dalyje, statyti gali
tiktai Lietuvos Respublikoje įregistruota statybos verslo įmonė ar užsienio
valstybės statybos firma, gavusios šios veiklos atestatą Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos nustatyta tvarka.
Rangovas privalo:
1) paskirti statybos vadovą,
kuriam taikomi šio įstatymo 8 straipsnio antrosios, trečiosios ir ketvirtosios
dalių reikalavimai;
2) vykdyti sutartinius
įsipareigojimus;
3) parengti statinio
statybos darbų vykdymo projektą, statyti pagal statinio projektą, laikantis
statybos ir kitų normatyvinių dokumentų reikalavimų, projektavimo ir statybos
sąlygų, apskrities viršininko statybos valstybinės priežiūros tarnybos ir
specialių reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų, autorinės priežiūros
atlikėjų ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo nurodymų;
4) įrengti prie statybos
aikštelės stendą, kuriame turi būti paskelbti informaciniai duomenys apie
statybą;
5) garantuoti saugų darbą,
priešgaisrinę ir aplinkos apsaugą bei darbo higieną statybos aikštelėje, taip
pat gretimos aplinkos apsaugą ir greta statybos aikštelės gyvenančių,
dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų
sukeliamų pavojų ir nepažeisti trečiųjų asmenų interesų, nurodytų šio įstatymo
4 straipsnio ketvirtojoje dalyje;
6) įforminti normatyvinių
statybos dokumentų nurodytą statinio statybos atlikimo dokumentaciją ir
perduoti ją statytojui (užsakovui); jei šią dokumentaciją rangovas praranda,
jis turi savo lėšomis ją atkurti, atlikti konstrukcijų tyrimus bei paslėptų
darbų atidengimą;
7) dalyvauti statinį
atiduodant naudoti;
8) atlyginti sutarčių
šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar savivaldybei
nuostolius, atsiradusius dėl rangovo kaltės - dėl sutartinių įsipareigojimų
nevykdymo (netinkamo vykdymo), projektų ir normatyvinių dokumentų pažeidimo,
blogos statybos padarinių, tyčinės arba neatsargios veiklos (neveikimo), taip
pat dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo vienašalio nutraukimo.
Rangovas turi teisę:
1) konkurso tvarka arba savo
nuožiūra pasirinkti subrangovus, jeigu to nedraudžia statybos rangos sutartis;
2) gauti iš statytojo
(užsakovo) apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės
priežiūros tarnybos išduotą leidimą statyti, tyrimų dokumentaciją, statinio
projektą, jo patvirtinimo dokumentą, projektavimo technines ir specialias
sąlygas bei statinio statybos sąlygas, statybinių medžiagų, statybos gaminių,
dirbinių ir įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus ir kitus duomenis bei
informaciją, reikalingą sutarties sąlygoms vykdyti;
3) vykdyti kitų statybos
proceso dalyvių funkcijas, išskyrus statinio statybos techninę priežiūrą ir
privalomąją statinio projekto ar statinio ekspertizę.
Rangovui tenka Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji
atsakomybė už blogai atliktų statybos darbų padarinius statybos metu ir per
rangos sutartyje nustatytą statinio garantinį laiką (kurio pradžia skaičiuojama
nuo statinio atidavimo naudoti dienos), bet ne trumpesnį kaip:
1) statinių - 5 metai;
2) paslėptų statinio
elementų (konstrukcijų, vamzdynų) - 10 metų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
13 straipsnis. Statinio
statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės
Statinio statytojas
(užsakovas) skiria statinio statybos techninį prižiūrėtoją, kuriam taikomi šio
įstatymo 8 straipsnio antrosios, trečiosios ir ketvirtosios dalių reikalavimai.
Statinio statybos
techninis prižiūrėtojas privalo:
1) tikrinti, kad statyba
būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statyboje naudojamų
statybinių medžiagų, statybos gaminių ir dirbinių bei įrenginių kokybę ir
neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio statybos projekto, statybos
ir kitų normatyvinių dokumentų privalomųjų reikalavimų ir nepateikti kokybę
patvirtinantys dokumentai;
2) tikrinti atliktų statybos
ir montavimo darbų kokybę ir jų kiekius, rekomenduoti statytojui (užsakovui),
kad būtų apmokėta rangovui už atliktus darbus, jei dėl jų nėra pastabų;
3) tikrinti ir priimti
paslėptus statybos bei montavimo darbus, dalyvauti išbandant ir priimant
inžinerinius tinklus, instaliacijas, įrenginius, konstrukcijas;
4) kartu su rangovu rengti
statinio atidavimo naudoti dokumentaciją ir dalyvauti priimant naudoti statinį.
Statinio statybos
techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti, įrašydamas į statybos darbų
žurnalą:
1) kad statybos vadovas
pateiktų atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų statybinių medžiagų,
statybos gaminių ir dirbinių bei įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus;
2) kad statybos rangovas
pašalintų statinio projekto ar statybos ir kitų normatyvinių dokumentų
reikalavimų pažeidimus;
3) kad statybos rangovas
ištaisytų blogai atliktus statybos ir montavimo darbus;
4) kad būtų nutraukti
statybos ir montavimo darbai, jeigu jie kelia pavojų žmonėms bei aplinkai, ir
apie tai informuoti apskrities administracijos statybos valstybinės priežiūros
tarnybą ir statytoją (užsakovą).
Statinio statybos
techninės priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės
valdžios institucija.
Statinio statybos
techniniam prižiūrėtojui tenka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė už statinio projekto
pažeidimą, už priimtų blogai atliktų statybos darbų padarinius statybos metu ir
per rangos sutartyje nustatytą statinio garantinį laiką, kuris nurodytas šio
įstatymo 12 straipsnio penktojoje dalyje.
14 straipsnis. Statybinių
medžiagų ir statybos gaminių bei dirbinių gamintojai ir
prekybininkai
Įmonės, gaminančios
statybines medžiagas ir statybos gaminius bei dirbinius, atsako už jų
laikančios galios atitikimą ir kitus techninius rodiklius, kurie nurodyti
kokybės sertifikatuose.
Statybinių medžiagų ir
statybos gaminių sertifikavimo įstaigų ir bandymų laboratorijos privalo būti
akredituotos. Akreditavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba
jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos.
Prekiauti statybinėmis
medžiagomis ir statybos gaminiais turi teisę įmonės, įregistruotos Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Prekybos veiklą
reguliuoja ir prekybininkų atsakomybę nustato Prekybos įstatymas.
V SKYRIUS
STATINIŲ
NAUDOTOJAI
15 straipsnis. Statinių
naudotojų pareigos ir teisės
Statinių naudotojai yra
statinių savininkai, nuomininkai bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, įgiję
teisę naudotis statiniu.
Naudotojai privalo:
1) laikytis statinių
naudojimo taisyklių, priešgaisrinės apsaugos, aplinkos apsaugos, higienos ir
nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalavimų;
2) naudoti statinį (jo
patalpas) pagal paskirtį, tinkamai jį prižiūrėti, prireikus jį remontuoti;
3) laiku atlikti periodines
profilaktines statinių apžiūras;
4) nustatyta tvarka gauti
apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos
leidimus pastatams rekonstruoti, remontuoti, paskirčiai pakeisti ar nugriauti;
5) suremontuoti,
rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia
pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui arba gali sukelti pavojingas gamtai
situacijas ar nelaimes.
Šio straipsnio antrosios
dalies 5 punkte nustatytą prievolę statinį nugriauti gali atlikti tik statinio
savininkas.
Statinių naudotojai turi
teisę naudoti statinį tik pagal jo paskirtį ir tik po to, kai baigtas statinys
nustatyta tvarka priimtas naudoti.
Statinių savininkų
(nuomotojų) ir nuomininkų santykius reguliuoja jų tarpusavio sutartys ir
Lietuvos Respublikos įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
VI SKYRIUS
STATINIO
PROJEKTAVIMAS
17 straipsnis. Statinio
projekto derinimas ir tvirtinimas
Statinio projektą
tvirtina statytojas (užsakovas).
Iki statinio projekto
tvirtinimo projektas turi būti nustatyta tvarka suderintas:
1) su statinio projektavimo
technines ir specialias sąlygas nustačiusiomis institucijomis ir subjektais;
2) su savivaldos
vykdomosiomis institucijomis;
3) su Aplinkos apsaugos
ministerija (tais atvejais, kai pagal nustatytą tvarką statinio projekte turi
būti atliktas pirminis ir išsamus poveikio aplinkai vertinimas);
4) su Kultūros vertybių
apsaugos departamentu (nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų projektai
arba tų vertybių apsaugos zonose statomų statinių projektai).
Tais atvejais, kai
statybos projekte negalima įvykdyti statybos techninių reglamentų reikalavimų
ar nustatytų atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose specialių reikalavimų,
turi būti numatytos techninės priemonės nukrypimams nuo tų reikalavimų
kompensuoti, suderintos su techninius reglamentus ar specialius reikalavimus
nustatančius normatyvinius dokumentus patvirtinusiomis institucijomis.
Statinių projektai,
kuriems yra privaloma statybos projekto ekspertizė, tvirtinami tik esant
teigiamai šios ekspertizės galutinei išvadai.
Statinių projektų
derinimo ir tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės
valdžios institucija.
VII SKYRIUS
STATYBOS DARBŲ VYKDYMAS IR STATINIO
ATIDAVIMAS
NAUDOTI
18 straipsnis.
Leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti ir griauti išdavimas
Statiniai
Lietuvos Respublikoje gali būti statomi arba griaunami tiktai gavus apskrities
viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą
statyti, rekonstruoti, remontuoti (toliau - statyti) ar griauti. Pagalbinių
statinių ir darbų, kuriems statyti nereikia leidimo, sąrašą tvirtina Vyriausybė
arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.
Leidimus
statyti ir griauti statinius, priskirtus nekilnojamosioms kultūros vertybėms,
taip pat statyti statinius tų vertybių apsaugos zonose išduoda apskrities
viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnyba tik po to,
kai Kultūros vertybių apsaugos departamentas išduoda leidimą šiems darbams.
Leidimą
statyti ar griauti apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės
priežiūros tarnyba išduoda tik po to, kai nustato, kad:
1) statyba ar
griovimas atitinka įstatymų, poįstatyminių teisinių aktų ir statybos bei kitų
normatyvinių dokumentų reikalavimus;
2) projektas
atitinka detalaus teritorijos plano reikalavimus ir yra suderintas bei
patvirtintas nustatyta tvarka (atlikus jo privalomą ekspertizę).
Leidimą
statyti ar griauti gali atšaukti apskrities viršininkas tik tais atvejais:
1) kai
visuomenės reikalams įstatymų nustatyta tvarka paimamas žemės sklypas (jo
dalis);
2) teismo
sprendimu, jei leidimas statyti ar griauti išduotas pažeidžiant įstatymą ar
nustatytą leidimų išdavimo tvarką;
3) kai nustatyta
tvarka neištaisius nukrypimų nuo patvirtinto statinio projekto nusprendžiama
paimti statinį valstybės ar savivaldybės nuosavybėn.
Dėl leidimo atšaukimo
statytojui padaryta žala turi būti atlyginta Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka.
Leidimų statyti ar
griauti išdavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios
institucija.
Statomų ir griaunamų
statinių apskaitą ir registrą tvarko apskrities viršininko administracijos
statybos valstybinės priežiūros tarnyba.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
19 straipsnis. Statybos
rangos sutartys
Rangos sutartis yra
pagrindinis teisinis dokumentas, nustatantis statytojo (užsakovo) ir statybos
rangovo tarpusavio santykius, atsiskaitymo tvarką ir formas, turtinę atsakomybę
ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
Kai statoma visuomenės
lėšomis, statybos rangos sutartys sudaromos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kilus ginčui dėl
sutarties vykdymo, šalys turi jį spręsti tarpusavio konsultacijose arba
tarpininkaujant tretiesiems asmenims. Jeigu taip išspręsti ginčo nepavyksta,
šalys perduoda ginčą spręsti teismui ta tvarka, kurią jos yra nustačiusios
sutartyje arba dėl kurios susitaria vėliau.
20 straipsnis. Statybinės
medžiagos, statybos gaminiai, dirbiniai ir įrenginiai
Statybinės medžiagos,
statybos gaminiai, dirbiniai ir įrenginiai privalo turėti kokybę
patvirtinančius sertifikatus. Tipizavimo, žymėjimo, sertifikavimo ir naudojimo
sąlygas bei sertifikavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos valstybės
valdžios institucijos.
21 straipsnis. Statinių
priėmimas naudoti ir jų naudojimas
Statiniai, kurių statybai
reikalingas leidimas, priimami naudoti tik atlikus visus statinio projekte
numatytus darbus ir įvykdžius projektavimo technines ir specialias sąlygas,
atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų bandymus bei padarius
kontrolines geodezines nuotraukas.
Pastatytų statinių
priėmimo naudoti tvarką ir reikalavimus reglamentuoja normatyviniai statybos
dokumentai.
Statinį galima naudoti
tik įvykdžius šio straipsnio pirmosios dalies reikalavimus.
Priimti naudoti statiniai
turi būti įregistruoti. Registravimo tvarką nustato įstatymai ir poįstatyminiai
aktai.
VIII SKYRIUS
AVARIJA
23 straipsnis. Statybos
valstybinis reguliavimas
Lietuvos Respublikoje
valstybės interesams statybos srityje atstovauja Vyriausybės įgaliota valstybės
valdžios institucija, kuri įgyvendindama valstybės statybos politiką:
1) formuoja gyvenamojo būsto
ir viso statybos komplekso bei vietinių statybinių medžiagų gamybos plėtojimo
strategiją;
2) ekonominiais ir
teisiniais metodais reguliuoja statybos subjektų veiklą;
3) kuria, papildo, atnaujina
Lietuvos nacionalinę normatyvinių statybos dokumentų sistemą, nustato tų
dokumentų įteisinimo tvarką, tvirtina statybos techninius reglamentus;
4) nustato statinių
projektavimo, statinių statybos, jų atidavimo naudoti ir statinių naudojimo
valstybinės priežiūros reikalavimus ir jos metodinius principus;
5) vykdo kitas Vyriausybės
patvirtintuose nuostatuose nustatytas funkcijas.
Lietuvos Respublikos
Vyriausybė, be šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, gali nustatyti papildomus
valstybinės reikšmės statinių ir branduolinės energetikos statinių statybos
reikalavimus.
24 straipsnis. Statybos
valstybinė priežiūra
Statinių projektavimo,
statinių statybos, jų atidavimo naudoti, statinių naudojimo ir griovimo
valstybinę priežiūrą (toliau - statybos valstybinė priežiūra) sudaro:
1) leidimų statyti ar
griauti statinius išdavimas bei atšaukimas;
2) statinių statybos proceso
priežiūra nuo statybos pradžios iki statinių atidavimo naudoti ir statinių griovimo
priežiūra;
3) statinių statybos
sustabdymas;
4) statinių naudojimo
priežiūra.
Statybos valstybinę
priežiūrą atlieka apskričių viršininkų administracijos statybų valstybinės
priežiūros tarnybos, kurių veiklos atitikimą šio įstatymo nuostatoms tikrina
Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.
Vyriausybė arba jos
įgaliota valstybės valdžios institucija savo iniciatyva arba specialių
reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų teikimu turi teisę panaikinti ar
pakeisti apskrities statybos valstybinės priežiūros tarnybos priimtus
sprendimus, jei jie prieštarauja įstatymams, poįstatyminiams aktams ar
normatyviniams statybos dokumentams.
Valstybės valdžios
institucijos pagal joms įstatymų suteiktą kompetenciją atlieka specialių
reikalavimų valstybinę priežiūrą:
1) nustatydamos specialias
projektavimo sąlygas ir kontroliuodamos, kaip jų laikomasi;
2) nustatyta tvarka
dalyvaudamos atiduodant statinius naudoti.
Vyriausybės
arba jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos specialių reikalavimų
valstybinės priežiūros institucijų ir apskrities viršininko administracijos
statybos valstybinės priežiūros tarnybos įgalioti pareigūnai turi teisę
netrukdomi įeiti į statybos teritoriją bei reikalauti pateikti visus statybos
dokumentus.
Statybos
geodezinių tyrimų valstybinę priežiūrą vykdo apskričių viršininkų
administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos.
Statybos inžinerinių
geologinių tyrimų valstybinę priežiūrą vykdo Lietuvos geologijos tarnyba.
Specialistų, vykdančių
statybos ir specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros funkcijas,
atestavimo tvarką, reikalavimus ir vertinimo kriterijus nustato ta valstybės
valdžios institucija, kuriai pavesta tą funkciją vykdyti.
Statybos valstybinės
priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
25 straipsnis. Statinių
projektų ekspertizė. Statinių ekspertizė
Visų valstybinės reikšmės
statinių, visuomenės lėšomis statomų statinių (pagal Vyriausybės arba jos
įgaliotos valstybės valdžios institucijos patvirtintą sąrašą), ypatingos
svarbos statinių, nurodytų šio įstatymo 11 straipsnio antrojoje dalyje, taip
pat statinių, kurių statyba susijusi su kelių apskričių interesais, statinių
projektų ekspertizė yra privaloma.
Statinių ekspertizė
atliekama Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos ar
apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos
reikalavimu, o nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų ir statinių,
statomų tų vertybių apsaugos zonose - Kultūros vertybių apsaugos departamento
reikalavimu.
Statinių projektų
ekspertizės ir statinių ekspertizės atlikimo tvarką ir reikalavimus nustato
Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.
Nekilnojamųjų kultūros
vertybių ir jų apsaugos zonų tvarkymo darbų statybų projektų ekspertizės tvarką
nustato Kultūros vertybių apsaugos departamentas.
Valstybinės reikšmės
statinių projektų privaloma ekspertizė turi būti atliekama tik konkurso tvarka.
Privalomai statinio
projekto ir statinio ekspertizei vadovauja ekspertizės vadovas, kuriam taikomi
šio įstatymo 8 straipsnio antrosios, trečiosios ir ketvirtosios dalių
reikalavimai.
Ekspertizės išlaidas
atlygina statytojas (užsakovas).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
26 straipsnis. Statinio
statybos techninė priežiūra
Statinio statybos
techninė priežiūra yra privaloma.
Pagalbinių statinių,
kurių statybos techninė priežiūra nebūtina, sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos
įgaliota valstybės valdžios institucija.
Statinio statybos
techninę priežiūrą organizuoja statytojas (užsakovas).
Statinio statybos
techninės priežiūros vykdymo tvarką reglamentuoja normatyviniai statybos
dokumentai.
27 straipsnis. Statinio
statybos autorinė priežiūra
Statinio statybos autorinę
priežiūrą atlieka statybos projekto autoriai pagal statytojo (užsakovo) ir
projektuotojo sutartį.
Valstybinės reikšmės
statinių, ypatingos svarbos statinių, nurodytų šio įstatymo 11 straipsnio
antrojoje dalyje, visuomenės lėšomis statomų statinių (pagal Vyriausybės arba
jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos patvirtintą sąrašą), aplinkos
apsaugos ir inžinerinių įrenginių, taip pat nekilnojamosioms kultūros vertybėms
priskirtų statinių tvarkymo darbų autorinė priežiūra yra privaloma.
Statinio statybos
autorinės priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės
valdžios institucija.
28 straipsnis. Visuomenės
informavimas
Apie detaliame plane
numatytų statinių statybos pradžią savivaldybių vykdomosios institucijos privalo
informuoti visuomenę per seniūnijas, vietinę spaudą ir fizinių bei juridinių
asmenų prašymu teikti apie ją platesnę informaciją.
Fiziniai ir juridiniai
asmenys, kurie gyvena, turi valdas ar buveinę tai savivaldybei priklausančioje
teritorijoje, gali reikšti pastabas ar teikti siūlymus dėl numatomų statinių
statybų, o dėl valstybės ir visuomenės tvarkomų kelių tiesimo - visi fiziniai
ir juridiniai asmenys, nesvarbu, kokia jų gyvenamoji vieta.
Savivaldybės privalo per
20 dienų nuo raštiško pastabų ar siūlymų gavimo raštu atsakyti pareiškėjui.
Jeigu pareiškėjas
nepatenkintas planuojama statyba, jis turi teisę kreiptis į teritorijos detalų
planą patvirtinusią instituciją, o jei buvo pažeisti įstatymai ar normatyvinių
dokumentų privalomieji reikalavimai, - į teismą.
29 straipsnis. Statinio
statybos sustabdymas
Statinio, kuriam statyti
išduotas leidimas, statyba gali būti sustabdyta apskrities viršininko
administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos reikalavimu,
nustačius, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto,
taip pat statybos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos normatyvinių
dokumentų reikalavimus.
Statytojas (užsakovas) ir
rangovas privalo likviduoti nurodytus pažeidimus bei jų padarinius ir gauti
statybą sustabdžiusios institucijos raštišką sutikimą tęsti statinio statybą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
30 straipsnis. Nebaigto
statyti statinio perleidimas
Nebaigto statyti statinio
perleidimo kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui sutartis gali būti notaro
patvirtinta tik pateikus apskrities viršininko administracijos statybos
valstybinės priežiūros tarnybos pažymą, kad statinys statomas be esminių
nukrypimų nuo suderinto bei patvirtinto projekto.
Juridiniam ar fiziniam
asmeniui, įsigijusiam nebaigtą statyti statinį, pereina visos statytojo,
gavusio leidimą šį statinį statyti, prievolės ir teisės tik perregistravus
leidimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
X SKYRIUS
GRIOVIMAS
31 straipsnis. Statinio
nugriovimas
Baigti ir nebaigti
statyti statiniai nugriaunami šiais atvejais:
1) savininko noru;
2) kitų juridinių, fizinių
asmenų pasiūlymu savininkui sutikus;
3) kai tai numatyta
teritorijos detaliame plane arba kai jie trukdo valstybinės reikšmės statyboms
(abiem atvejais po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas
visuomenės reikalams);
4) kai jie liko be naudotojų
ir toliau juos naudoti netikslinga;
5) kai baigėsi laikino
statinio naudojimo terminas;
6) kai statiniai arba jų
dalys fiziškai susidėvėjo ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai, o šis pavojus
nepašalinamas per statybos valstybinės priežiūros institucijų nustatytą laiką;
7) kai jie pastatyti ar
statomi pažeidžiant šį ar kitus įstatymus;
8) kitais Civilinio kodekso
nustatytais atvejais.
Kai statinys griaunamas
šio straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais,
savininkui turi būti atlyginta įstatymų ar Vyriausybės nustatyta tvarka.
Tam tikrais atvejais
apskrities viršininko administracija kartu su atitinkama savivaldybe, kai
nevykdomi 29 straipsnyje nurodyti reikalavimai arba netikslinga laikytis šio
straipsnio pirmosios dalies 7 punkto, gali pateikti ieškinį teismui dėl
statinio perėmimo valstybės arba savivaldybės nuosavybėn Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka.
Statinio nugriovimo
tvarką reglamentuoja normatyviniai statybos dokumentai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
33 straipsnis. Ginčų
sprendimas
Ginčus dėl statinių
projektavimo, statinių statybos, jų atidavimo naudoti, statinių naudojimo,
nugriovimo ir statybos valstybinės priežiūros sprendžia pagal savo kompetenciją
apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos,
Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija, teismas Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Ginčai tarp Lietuvos
Respublikos ir užsienio valstybių juridinių ir fizinių asmenų sprendžiami
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos
tarpvalstybinėse ar rangos sutartyse nenumatyta kitaip.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-326,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
34 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja
nuo 1996 m. rugsėjo 1 d., išskyrus 8 straipsnio antrąją dalį, 11 straipsnio
antrąją dalį, 11 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą, 12 straipsnio antrąją
dalį, 12 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą, 13 straipsnio pirmąją dalį,
kurios įsigalioja nuo 1997 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 11
straipsnio penktoji dalis, 12 straipsnio penktoji dalis, 13 straipsnio penktoji
dalis galioja tik tiems statiniams, kurie pradedami projektuoti ir statyti po
šio įstatymo įsigaliojimo.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31,
33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,
Nr.78-2360 (00.09.15)
STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1948, 2000
09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2533 (2000 10 06)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
Pakeistas įstatymo įsigaliojimas :
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-134, 2000 12
23, Žin., 2000, Nr. 113-3621 (2000 12 30)
STATYBOS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymai:
VIII-1948 ir IX-134 neteko galios nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-470,
2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2411 (2001-08-01)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMO IR STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2001-08-16)
autrap@lrs.lt
35 straipsnis. Draudimo objektas ir
draudimo sutartys
Statinio
projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu,
neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio
nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, rangovo ir statytojo (užsakovo)
juridinį statusą.
Draudimo objektas yra statinio projektuotojo ir
rangovo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir
tretiesiems asmenims. Statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės
draudimas apima taip pat jų subrangovų civilinės atsakomybės draudimą.
Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio
projektuotojas ar rangovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti Valstybinės
draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos leidimą vykdyti
statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą).
Projektuojant
ir statant nesudėtingus statinius ir atliekant nesudėtingus statybos darbus,
draustis privalomuoju statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės
draudimu yra nebūtina. Taip pat neprivaloma draustis juridiniams ir fiziniams
asmenims, įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, atliekantiems statybos
darbus ūkio būdu.
Statinio
projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys
sudaromos pagal statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės
privalomojo draudimo taisykles, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.
Draudimo
galiojimo terminai nustatomi draudimo sutartyse, bet jie negali būti trumpesni,
negu statinio projektavimo bei statybos trukmė ir statinio garantinis terminas,
nustatytas šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, kai draudžiama projektuotojo
civilinė atsakomybė, arba negu statybos trukmė ir statinio garantinis terminas,
kai draudžiama rangovo civilinė atsakomybė.
Jei draudimo
sutartis buvo nutraukta ar baigėsi jos galiojimo laikas, draudėjas privalo
sudaryti naują draudimo sutartį ir nustatyti naujus jos galiojimo terminus.
Statinio
projektuotojo, rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžius
tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
36
straipsnis. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
Kai draudėjas
yra statinio projektuotojas, draudikas pagal privalomąjį civilinės atsakomybės
draudimą atlygina draudimo išmokomis statytojui (užsakovui) ir tretiesiems
asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, padarytą dėl
gyvybės atėmimo, bei žalą turtui.
Draudimo
išmokos mokamos tik atsitikus draudiminiam įvykiui, remiantis šį įvykį
patvirtinančiais oficialiais dokumentais.
Draudiminius
ir nedraudiminius įvykius nustato statinio projektuotojo ir rangovo civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės.
Draudėjas
civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną statinio projektą.
Draudėjo
privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimali suma turi būti ne mažesnė
kaip projektavimo sutartyje nustatyta to statinio projekto kaina.
37 straipsnis.
Rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
Kai draudėjas yra rangovas, draudikas pagal
privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą atlygina draudimo išmokomis
statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens
sveikatai arba žalą, padarytą dėl gyvybės atėmimo, bei žalą turtui.
Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudiminiam
įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais.
Draudiminius ir nedraudiminius įvykius nustato
statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo
taisyklės.
Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal
kiekvieną statomą statinį, dėl kurio sudaryta rangos sutartis.
Draudėjo
privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimali suma turi būti ne mažesnė
kaip rangos sutartyje nustatyta to statinio statybos darbų kaina.
38 straipsnis.
Draudimo kontrolė
Draudimo
sutarčių sudarymą kontroliuoja apskrities viršininkas.
Statinio
projektuotojas privalo iki kiekvieno mėnesio 10 dienos pateikti apskrities
viršininkui informaciją apie per praėjusį mėnesį sudarytas projektavimo
sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo sutartis.
Rangovas
privalo iki kiekvieno mėnesio 10 dienos pateikti apskrities viršininkui
informaciją apie per praėjusį mėnesį sudarytas rangos sutartis ir civilinės
atsakomybės draudimo sutartis.
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
39 straipsnis.
Atsakomybė už įstatymo pažeidimus
Fiziniai
asmenys, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, ir juridiniai asmenys,
pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31, 33
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,
Nr.78-2360 (00.09.15)
STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1948, 2000
09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2533 (2000 10 06)
STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
Pakeistas įstatymo įsigaliojimas :
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d.
Pakeitimai:
1)
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-134, 2000 12
23, Žin., 2000, Nr. 113-3621 (2000 12 30)
STATYBOS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2001 01 02)
autrap@lrs.lt