Lietuvos Respublikos statybos įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1996, Nr. 32-788

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

STATYBOS

ĮSTATYMAS

1996 m. kovo 19

d. Nr. I-1240

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.:

Nr.

IX-583,

2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

16 straipsnis. Statinio

projektas. Projektavimo sąlygos

rengiamas:

1) vadovaujantis teritorijų

planavimo, normatyviniais statybos dokumentais ir normatyviniais specialių

reikalavimų dokumentais;

2) vadovaujantis detaliu

teritorijos planu;

3) vadovaujantis statybos

sklypo įregistravimo dokumentais;

4) laikantis statinio

projektavimo techninių ir specialių sąlygų;

5) laikantis statytojo

(užsakovo) užduotyje ir projektavimo sutartyje nustatytų sąlygų;

6) vadovaujantis statinio

statybos sklypo geodezinių, geologinių, hidrogeologinių, aplinkos taršos ir

kitų tyrimų duomenimis, o rekonstruojant, išplečiant ar pakeičiant statinio (jo

patalpų) paskirtį, taip pat paties statinio ir gretimų statinių, kuriems gali

turėti įtakos numatomi statybos darbai, tyrimo duomenimis.

tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.

nustato:

1) technines sąlygas -

inžinerinių tinklų ir transporto komunikacijų, prie kurių numatoma prijungti

statinį ir statinio statybos sklypą, savininkai ar tuos tinklus ir

komunikacijas eksploatuojančios įmonės;

2) specialias sąlygas -

specialių reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos ir savivaldos

vykdomosios institucijos.

sąlygos turi būti įrašytos į statinio statybos kompleksinį dokumentą, kurį

statytojui (užsakovui) išduoda savivaldos vykdomosios institucijos.

nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios

institucija.

įgaliota valstybės valdžios institucija turi teisę panaikinti statinio

projektavimo technines ir specialias sąlygas, jei jų reikalavimai nepagrįsti

statinio ir jo statybos reikmėmis arba nenustatyti specialūs reikalavimai, ir

pareikalauti iš sąlygas nustačiusių institucijų ir subjektų jas pakeisti arba

apriboti.

skirto valstybės rezervo materialinių išteklių atsargoms saugoti, projektavimo

techninės ir specialios sąlygos privalo atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatytus reikalavimus, būtinus saugomų valstybės rezervo

materialinių išteklių kokybei, saugumui bei panaudojimo galimybėms užtikrinti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,

Nr.78-2360 (00.09.15)

22 straipsnis. Statinio

avarija

jo dalies, taip pat pastolių, konstrukcijų elementų, sandarinimo pertvarų ir

ramsčių nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos statybų iškasose ir

pylimuose.

rangovas (statinį statant ar griaunant) ir naudotojas (jei avarija įvyko

pastatytame statinyje) privalo nedelsdamas:

1) organizuoti ir suteikti

pagalbą nukentėjusiesiems;

2) imtis skubių priemonių,

kad būtų išvengta tolesnių avarijos pasekmių;

3) apsaugoti avarijos vietą

nuo poveikių, kurie gali kliudyti avarijos priežasčių tyrimui;

4) pranešti apie avariją

savivaldybei, apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės

priežiūros tarnybai; jei avarija įvyko statybos metu, - taip pat statytojui

(užsakovui), statinio statybos techniniam prižiūrėtojui ir projektuotojui; jei

yra nukentėjusių žmonių, - taip pat prokurorui ir valstybinei darbo

inspekcijai;

5) aprašyti statinio būklę

po avarijos bei nurodyti pakitimus ir jų atsiradimo vietas.

likvidavimo tvarką nustato statybos normatyviniai dokumentai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-326,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

IX SKYRIUS

STATYBOS

VALSTYBINIS REGULIAVIMAS. STATYBOS PRIEŽIŪRA

32 straipsnis. Atsakomybė už

įstatymo pažeidimus

Juridiniams ir fiziniams

asmenims, pažeidusiems šį įstatymą, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis ir taikymas

1.

Šis Įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikoje statomų, rekonstruojamų ir

remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo,

statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos,

rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, nugriovimo bei visos

šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo

subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar

naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus.

netaikomas nustatant:

1)

žemės gelmių naudojimo (kaip apibrėžta Žemės gelmių įstatyme) paskirties

statinių reikalavimus, išskyrus nustatytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje;

2)

archeologinių ir nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tyrimų reikalavimus,

kuriuos nustato Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, išskyrus

reikalavimus, nustatytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnio 1

dalyje.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

architektūra – statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės

pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio

elementų tarpusavio santykis.

2.

Statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos

produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji,

pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės

ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su

inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai,

antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio

inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su

žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų,

upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių

dugną).

3.

Ypatingas statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos

medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra

potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai;

sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal

normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius

bei techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame

vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; statinys, kuris yra nekilnojamoji

kultūros paveldo vertybė. Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių

sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

4.

Laikinas statinys – statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus,

pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima

išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės

paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos

eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris,

įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos

terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Laikinas statinys ir teisės į jį

nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

5.

Nebaigtas statinys – statinys, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų

negali būti naudojamas pagal paskirtį ir nėra pripažintas tinkamu naudoti.

6.

Nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų

aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi

susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių,

suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų

inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų

požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai

dokumentai.

7.

Pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau

kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms

gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai.

naudojimo pastatas – viešbutis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo

pastatas; įstaigos pastatas; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatas; oro

uosto, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatas; pramoginių renginių

pastatas; švietimo ar gydymo ir slaugos įstaigos pastatas; maldos namų ir

kitokios religinės veiklos pastatas.

9.

Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai

tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.

10.

Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų)

ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų

šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai,

elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos

su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

11.

Susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto (biotransporto, geležinkelio,

automobilių, jūrų, vidaus vandenų, oro, miestų elektrinio

transporto) bei pėsčiųjų judėjimo vietos (keliai, gatvės).

12.

Nekilnojamosios

kultūros paveldo vertybės – statiniai, reikšmingi visuomenei dėl jų

kultūrinės vertės, saugomi Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo

nustatyta tvarka.

13.

Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti)

naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat

apima nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbus ar

statinių statybą jų teritorijose.

14.

Statinio statybos valdymas – statinio statybos organizavimo būdas, kai

statybą ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių

darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp

įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo

pagrindu.

15.

Statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį

(žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo,

stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į

bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo

darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų

rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

16.

Statyba

ūkio būdu

– statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas

naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties,

naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus,

įrenginius.

17.

Naujo statinio statyba – statybos rūšis, kai yra tikslas statybos

sklype, kuriame yra ar nėra statinių, pastatyti naują statinį (nutiesti naujus

inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas); pastatyti esamo statinio

antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jie savo paskirtimi

bus susiję, ar ne (išskyrus priestatų statybą, kuri pagal šio straipsnio 18

dalį priskirta statinio rekonstravimui); atstatyti buvusį (sugriuvusį,

sunaikintą, nugriautą) statinį; atkurti sugriuvusią, sunaikintą ar išnykusią

nekilnojamąją kultūros paveldo vertybę.

18.

Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės

pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus

(antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto

matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie

statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį

(pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas),

kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų

suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio,

prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų

išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus

statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant

šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti

(pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo

konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant

laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas,

stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio

remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti

statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti

technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių

tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus

normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį

naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir

normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio

paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų

negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.

19.

Statinio remontas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba

visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio

ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti.

Statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį

remontą.

20.

Statinio kapitalinis remontas – statinio remontas, kai: statinio

susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus laikančiąsias sienas,

karkasą ir pamatus, kurie tik stiprinami) keičiamos į tokias pat ar

ilgaamžiškesnes bei geresnes naudojimo savybes turinčias laikančiąsias

konstrukcijas ar esamos laikančiosios konstrukcijos stiprinamos; iš dalies

keičiama statinio fasadų išvaizda (keičiama dalis fasado elementų ar įrengiami

papildomai nauji elementai – balkonai, durys, langai, architektūros detalės,

keičiama susidėvėjusi statinio išorės apdaila į tokio pat tipo kaip buvusi ar į

kitą apdailą); keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės

sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant

jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami

technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių

tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti

normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

21.

Statinio paprastasis remontas – statinio remontas, kai: atliekami

statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto

darbai – šalinami šių elementų defektai nekeičiant ir nestiprinant statinio

laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar stiprinant kitas statinio

konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos pertvarų vietos; nežymiai

keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado apdaila, įstiklinamos gyvenamojo

namo atskirų butų lodžijos, balkonai, pakeičiami butų ar kitų patalpų langai,

durys, vėdinimo angos nekeičiant kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10

procentų), keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas,

pralaidumas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų statinio inžinerinių

sistemų defektai – pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau

nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių

sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas

pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau

nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų

bendrojo naudojimo elementų; atliekami technologinių įrenginių ir technologinių

sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto

darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

22.

Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbai –

nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo darbai: tvarkymo darbai

avarijos grėsmei pašalinti, remonto, konservavimo, pritaikymo, restauravimo ar

atkūrimo darbai, kaip apibrėžta Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos

įstatyme.

23.

Statybvietė

–

statinio statybos darbų vieta (teritorija, kurios ribos nustatomos statinio

projekte atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus, kuri gali sutapti ar

nesutapti su statybos sklypo ribomis). Nesutapimo atveju statybvietės dalimi

taip pat laikomas žemės plotas, kurio statytojas nevaldo nuosavybės teise arba

nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais

pagrindais ir kurio ribas nustato statytojo ir šio žemės ploto savininko (ar

asmens, disponuojančio žeme) sutartis; statinys – kai visi statybos darbai

atliekami statinio viduje.

24.

Statybos sklypas – žemės naudojimo tikslinės paskirties nustatytų ribų

žemės sklypas (teritorijos dalis), kuriame atliekami statybos darbai.

25.

Statybos sklypo tvarkymas – sklypo reljefo formavimas (pažeminimas,

paaukštinimas, lyginimas), sklypo inžinerinių tinklų ir sklypo susisiekimo

komunikacijų tiesimas, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimas, tvorų tvėrimas,

apželdinimas.

26.

Statybiniai tyrinėjimai – statinio statybos sklypo (ar, kai reikia,

gretimos teritorijos), statinio projektavimo sąlygų sąvade nustatytų

inžinerinių tinklų (kuriuos reikia nutiesti ar esamų bei statomų) ir

susisiekimo komunikacijų sklypų (trasų) inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai,

inžineriniai geologiniai, geotechniniai bei kiti tyrimai; aplinkos,

kraštovaizdžio, higieniniai tyrimai; kai rekonstruojamas ar remontuojamas

esamas statinys arba pristatomas prie esamo statinio (statant arti jo) naujas

statinys, – taip pat esamo ir gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos

numatomi statybos darbai, tyrimai; esamų pastatų nuosėdžių ir deformacijų

stebėjimai.

27.

Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų

nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio

sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai),

skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma.

28.

Statinio projektavimas – architektūrinė inžinerinė veikla, kurios

tikslas parengti statinio projektą.

29.

Statinio projektavimo valdymas – statinio projektavimo organizavimo būdas,

kai projektavimą ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos

pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio projektavimo valdytojas pavedimo

sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio

projektavimo valdytojo pagrindu.

30.

Privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai – teritorijų planavimo

dokumentai (Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais), nuosavybės

teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinantys dokumentai;

projektiniai pasiūlymai (jeigu jie rengiami); statinio projektavimo sąlygų

sąvadas, statinio projektavimo užduotis, statinio ir statybos sklypo statybinių

tyrinėjimų dokumentai.

31.

Projektiniai

pasiūlymai

– eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio

architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip

medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas

projektavimo sąlygoms parengti.

32.

Statinio projektavimo sąlygos – privalomieji reikalavimai, jeigu jie

nenustatyti ar nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo

dokumentuose: tiesti komunalinius ir vietinius inžinerinius tinklus, prijungti

prie jų statinio ir technologines inžinerines sistemas, taip pat statybos

sklypo inžinerinius tinklus; nutiesti susisiekimo komunikacijas, prijungti prie

jų statybos sklypo susisiekimo komunikacijas; savivaldybės mero (jo įgalioto

savivaldybės administratoriaus ar kito savivaldybės administracijos tarnautojo)

nustatomi statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai

reikalavimai, atitinkantys šio ir kitų įstatymų bei teritorijų planavimo

dokumentų nustatytus statybos sklypo (ar teritorijos) tvarkymo ar apsaugos

reikalavimus (reglamentą), atsižvelgiant į statinio paskirtį, konkrečią

statybos vietą, gretimybes bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą,

susijusią su statinio statyba; daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo

patalpų rekonstravimo ir gyvenamųjų patalpų paskirties keitimo reikalavimai;

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentai (Planuojamos

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytais atvejais);

aplinkos apsaugos institucijos nustatyti gamtos išteklių naudojimo reikalavimai

(tuo atveju, kai neprivalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

vertinimas, bet užbaigus statyti statinį yra reikalingas šios institucijos

leidimas naudoti gamtos išteklius); už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių

apsaugą atsakingos įgaliotos institucijos patvirtintas nekilnojamosios kultūros

paveldo vertybės apsaugos reglamentas (arba laikinas reglamentas), kurio sąvoka

apibrėžta Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme; Vyriausybės

įgaliotos institucijos patvirtintas saugomos teritorijos reglamentas (arba

laikinas reglamentas), kurio sąvoka apibrėžta Saugomų teritorijų įstatyme; kiti

įstatymų nustatyti reikalavimai.

33.

Statinio

projektavimo sąlygų sąvadas – savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės

administratoriaus ar kito savivaldybės administracijos tarnautojo) patvirtintas

konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų šio straipsnio 32

dalyje, bendrasis dokumentas.

34.

Statinio projekto tvirtinimas – statytojo (užsakovo) pritarimas

parengtam statinio projektui, įforminamas tvarkomuoju dokumentu – kai

statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės juridinis asmuo, arba

statytojo (užsakovo) žyma „tvirtinu“ ir parašu statinio projekte – kai

statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis asmuo. Abiem

atvejais nurodomi pagrindiniai šio statinio techniniai ir ekonominiai

rodikliai, aplinkos ir kraštovaizdžio reikalavimai.

35.

Statinio projekto ekspertizė – įvertinimas, kaip statinio projekte

įgyvendinti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti esminiai statinio

reikalavimai, taip pat kitų įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos

techninių dokumentų bei privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų

reikalavimai.

36.

Statinio ekspertizė – esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas

turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1

dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus.

37.

Statinio projekto vykdymo priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota

projektuotojo atliekama statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad

statinys būtų statomas pagal statinio projektą ir kad būtų įgyvendinta projekte

sukurta statinio architektūra. Statinio projekto dalies vykdymo priežiūra yra

statinio projekto vykdymo priežiūros dalis.

38.

Statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota

statinio statybos priežiūra (nuo statinio statybos pradžios iki statinio

pripažinimo tinkamu naudoti), kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys

statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba

vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių

statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties

dokumentų reikalavimus.

39.

Statybos valstybinė priežiūra – statinio projektavimo, statybos, jo pripažinimo

tinkamu naudoti valstybinė priežiūra nuo statinio projektavimo pradžios iki

statinio pripažinimo tinkamu naudoti, taip pat statinio griovimo priežiūra.

40.

Statinio normatyvinė kokybė – statinio projekto, statybos darbų ir

pastatyto statinio kokybė, atitinkanti normatyvinių statybos techninių

dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatytus

reikalavimus.

41.

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar

juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo

funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui).

42.

Tyrinėtojas – Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose

numatyta tam tikros srities tyrinėjimų (tyrimų) veikla, arba fizinis asmuo, kuriems

šis ar kiti įstatymai suteikia teisę atlikti statybinius ir kitus su statyba

susijusius tyrinėjimus (tyrimus).

43.

Statinio projektuotojas – statinio projektą rengiantys: įmonė, fizinis

asmuo ar kiti subjektai, nurodyti šio Įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

44.

Statinio

projekto vadovas

– fizinis asmuo (specialistas, turintis statybos, architektūros ar kitą

aukštąjį inžinerinį išsimokslinimą), kuris, atstovaudamas statytojo interesams,

normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka organizuoja statinio

projekto rengimą, koordinuoja statinio projekto dalių sprendinius bei statinio

projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri ir atsako, kad statinio projekte būtų

įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių

dokumentų ir normatyvinių statinio

saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto

rengimo dokumentų reikalavimai.

45.

Statinio architektas – statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius,

projektuotojas, fizinis asmuo (specialistas, turintis architektūros aukštąjį

išsimokslinimą), kuris vienas savarankiškai kuria statinio architektūrą, yra

statinio projekto architektūrinės dalies rengėjas ir tos dalies vadovas, dirba

pagal patentą arba projektavimo įmonėje; projektavimo įmonės fizinių asmenų

(turinčių aukštąjį architektūrinį išsimokslinimą) grupė, vadovaujama statinio

projekto architektūrinės dalies vadovo.

[45

dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

fizinis asmuo (specialistas, turintis architektūros aukštąjį išsimokslinimą),

kuris vienas savarankiškai kuria statinio architektūrą, yra statinio projekto

architektūrinės dalies rengėjas ir tos dalies vadovas, dirba  turėdamas verslo

liudijimą arba projektavimo įmonėje; projektavimo įmonės fizinių asmenų

(turinčių aukštąjį architektūrinį išsimokslinimą) grupė, vadovaujama statinio

projekto architektūrinės dalies vadovo.]

projekto rengėjas – projektuotojas fizinis asmuo (specialistas,

turintis statybos, architektūros ar kitą aukštąjį inžinerinį išsimokslinimą),

kuris vienas rengia statinio projektą, yra šio projekto vadovas, arba

projektuotojo ir projektavimo įmonės fizinių asmenų (specialistų) grupė,

vadovaujama projekto vadovo, sudaryta iš jam pavaldžių (techniniais klausimais)

statinio architekto, projekto dalių vadovų ir specialistų.

47.

Statinio projekto dalies rengėjas – specialistas (fizinis asmuo,

turintis statybos, architektūros ar kito techninio profilio aukštąjį

išsimokslinimą), kuris vienas rengia projekto dalį ir yra jos vadovas, arba

specialistų grupė, vadovaujama projekto dalies vadovo.

48.

Statinio projektavimo valdytojas – įmonė, veikianti kaip įgaliotojo

– statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio projektavimą,

organizuojantis statinio projektavimo ir su juo susijusių kitų statybos

techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka jo

pasamdyti fiziniai ar juridiniai asmenys.

49.

Statinio statybos rangovas (toliau – rangovas) – įmonė, fizinis

asmuo ar kiti šio Įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai.

50.

Statinio statybos vadovas – fizinis asmuo (specialistas, turintis

statybos, architektūros ar kitą aukštąjį inžinerinį išsimokslinimą), kuris,

atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui

(užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą

nuo statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, vadovauja

statybos darbams, kartu yra bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja

statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir

pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę.

51.

Statinio statybos techninis prižiūrėtojas – fizinis asmuo (specialistas,

turintis statybos, architektūros ar kitą techninio profilio aukštąjį

išsimokslinimą), kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja

konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos

(bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas,

koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal

kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę.

52.

Statinio statybos valdytojas – įmonė, veikianti kaip įgaliotojo –

statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio statybą,

organizuojantis statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės

veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdyti fiziniai

ar juridiniai asmenys.

53.

Tiekėjas – fizinis ar juridinis asmuo – statybos produktų ir įrenginių

gamintojas, platintojas, importuotojas, paslaugų organizacija.

54.

Normatyvinis statybos techninis dokumentas – dokumentas, kuris nustato

statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir

nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas.

Tai statybos techniniai reglamentai, statybos taisyklės, standartai, techniniai

liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos.

55.

Normatyviniai statinio saugos ir paskirties dokumentai – dokumentai,

kurie kitų įstatymų ar teisės aktų pagrindu nustato statinio apsaugos ir

saugos, žmonių, kurie juo naudojasi, apsaugos ir saugos, statinio aplinkos

apsaugos ir saugos reikalavimus pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje

nurodytas sritis, atsižvelgiant į statinio paskirtį (statinio tipą) ir jame

planuojamą veiklą. Šie dokumentai taip pat nustato statinio paskirties

reikalavimus: statinio matmenų (priklausančių nuo statinio paskirties)

apskaičiavimo, funkcinių ryšių tarp statinio dalių (patalpų) ir statinių,

technologinių ir energetikos įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų,

technologijos ir energetikos procesų patikimumo, efektyvumo ir saugos;

inžineriniais tinklais tiekiamų ir statinio inžinerinėse sistemose naudojamų

vandens, nuotėkų, energijos nešiklių ir pan.; žemės ūkio melioracijos sistemų

reguliuojamo dirvožemio drėgmės režimo ir agrotechnikos.

56.

Statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros

institucijos – valstybės institucijos, turinčios valdymo įgaliojimus ir

vykdančios įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nustatytą tam tikros srities veiklą

ar atliekančios statybos darbų, kurie yra susiję su statinio saugos ir

paskirties reikalavimais, valstybinę priežiūrą.

57.

CE – ženklas, patvirtinantis, kad statybos produktas atitinka

galiojančių Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus.

58.

Statybos produktas – pagamintas produktas, numatomas ilgam laikui

įkonstruoti, įmontuoti, įdėti ar instaliuoti į pastatą ar inžinerinį statinį.

59.

Techninis liudijimas – bet kuris dokumentas, patvirtinantis statybos

produkto tinkamumo naudoti techninį įvertinimą pagal statinio, kuriame numatoma

šį produktą naudoti, esminius reikalavimus ir nustatantis techninius statybos

produkto reikalavimus.

60.

Techninė specifikacija – dokumentas (dokumento dalis), kuriame pateiktus

techninius reikalavimus turi atitikti apibūdinamas produktas, procesas ar

paslauga. Statybos produktų techninės specifikacijos yra standartai ir

techniniai liudijimai.

61.

Statinio inžinerinės sistemos – statinio patalpų inžinerinės sistemos

(jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams,

statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams

tenkinti: vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro

kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės

saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, šiukšlių šalinimo,

žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo,

automatizavimo ir signalizacijos sistemos.

62.

Bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato

patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir

tenkinančios jų naudotojų poreikius.

63.

Atskirosios statinio inžinerinės sistemos – nepriklausomos nuo kitų

vienos ar kelių pastato patalpų inžinerinės sistemos (nesusietos su

bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis), užtikrinančios šių patalpų

funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius.

64.

Technologinės inžinerinės sistemos – gamybinės paskirties sistemos

statinyje vykstantiems technologijos procesams ir technologinių įrenginių

normaliam darbui užtikrinti. Tai technologinėms reikmėms skirtos vandentiekio,

nuotėkų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, kuro tiekimo,

elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) bei informacijos, gaisrinės

saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, dūmų, buitinių

atliekų šalinimo, krovininių liftų bei kitos sistemos.

65.

Komunaliniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai, skirti miesto,

miestelio, kaimo (ar atskirų jų dalių, zonų) vartotojų poreikiams tenkinti, su

bendrais tinklų maitinimo šaltiniais.

66.

Vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai (su jų maitinimo

šaltiniais), skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti.

67.

Įrenginiai – mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti

ir informacijai priimti, perduoti ar keisti.

68.

Laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių

svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego,

vėjo, žmonių, grunto ir pan.).

69.

Paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai –

konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos

darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų.

70.

Ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė – laikotarpis, per kurį

tikslinga naudoti statinį palaikant jo naudojimo savybes, atitinkančias

esminius statinio reikalavimus, atsižvelgiant į visus tarpusavyje susijusius

aspektus: projektavimo, statybos, naudojimo bei naudojamo statinio draudimo

išlaidas, išlaidas naudojimo sutrikimams išvengti; statinio griūties riziką ir

pasekmes jo naudojimo laikotarpiu; planuojamą dalinį atnaujinimą; valymo,

techninio aptarnavimo, priežiūros bei remonto išlaidas.

statinio statyba (griovimas) – statinio statyba (griovimas) be šio Įstatymo

nustatyta tvarka gauto statybos leidimo; nesudėtingo statinio statyba be

normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai

statybos leidimas neprivalomas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27), įsigalioja nuo 2001-01-01

3 straipsnis.

Teisė būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimas

statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai

ir juridiniai asmenys.

įgyvendinama, kai:

1)

statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;

2) statytojas turi

nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą

ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektą;

3) statytojas

turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą.

3.

Šio straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi arba taikomi iš dalies, kai

projektuojami nesudėtingi statiniai ar jų dalys, vykdoma jų statyba ar

atliekamas statinio paprastasis remontas. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina

bei jų projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti bei griovimo

tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

4 straipsnis.

Esminiai statinio reikalavimai

1.

Statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos

produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų

šiuos esminius statinio reikalavimus:

1)

mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti

statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies

griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims,

įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių

sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis,

perkrova, žmonių padarytos klaidos);

2)

gaisrinės saugos, t. y. kad kilus gaisrui statinio laikančiosios konstrukcijos

tam tikrą laiką galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias

apkrovas; būtų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas

statinyje, gaisro išplitimas į gretimus statinius; statinyje esantys žmonės

galėtų saugiai išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis;

veiktų žmonių įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos; gelbėtojai (ugniagesiai)

galėtų saugiai dirbti;

3)

higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, t. y. kad būtų nepažeistos statinyje

ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai

dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar

dujų atsiradimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos,

nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo šalinimo, statinių

konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės;

4)

saugaus naudojimo, t. y. kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta

nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, sužeidimo ar

sužalojimo elektros srove, sprogimo) rizikos;

5)

apsaugos nuo triukšmo, t. y. kad statinyje ar prie jo būnančių žmonių girdimas

triukšmas nekeltų grėsmės jų sveikatai, leistų miegoti, ilsėtis bei dirbti

normaliomis sąlygomis;

6)

energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, t. y. kad naudojamas šiluminės

energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų

poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų

ir pastato ar jo patalpų paskirties reikalavimus).

2.

Šio straipsnio 1 dalyje išvardytus esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis

ar visus) bei statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos

produktų charakteristikų lygius bei klases nustato normatyviniai statybos

techniniai dokumentai, nurodyti šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4

punktuose.

3.

Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį ir jų gyvavimo trukmė

(atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jie pastatyti, klimato sąlygas ir

naudojimo paskirtį) nustatomi normatyviniuose statybos techniniuose

dokumentuose.

5 straipsnis.

Esminiai statinio architektūros reikalavimai

Statinio

architektūra turi būti tokia, kad:

1)

neprieštarautų statinio esminiams reikalavimams, išdėstytiems šio Įstatymo 4

straipsnyje;

2) statinys

derėtų prie kraštovaizdžio;

3) atitiktų

savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus ar kito

savivaldybės administracijos tarnautojo) išduotame projektavimo sąlygų sąvade

nustatytus architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius

reikalavimus, normatyvinius statybos techninius ir normatyvinius statinio

saugos ir paskirties dokumentus;

4) atitiktų

statinio paskirtį;

5)

neprieštarautų statinio inžinerinių sistemų ir technologinių inžinerinių

sistemų reikalavimams.

6 straipsnis. Aplinkos, kraštovaizdžio,

nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir kita

apsauga (sauga), trečiųjų asmenų interesų apsauga

1.

Atliekant statinio statybinius tyrinėjimus, rengiant statinio projektą, statant

ir pripažįstant statinį tinkamu naudoti, be šio Įstatymo, privaloma vadovautis

kitais įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais

normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais:

1)

aplinkos apsaugą ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą;

2)

saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių

ir jų teritorijų apsaugą;

3) gaisrinę

saugą;

4) gyventojų

higieną ir sveikatos apsaugą;

5) darbų saugą

ir visuomenės sveikatos apsaugą;

6) branduolinę

ir kitą energetinę saugą;

7) potencialiai

pavojingų įrenginių priežiūrą.

2.

Normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų, atsižvelgdama

į šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir šio straipsnio 1 dalies reikalavimus,

nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose

dokumentuose.

3.

Projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus ir

inžinerinius statinius, būtina juos pritaikyti specifiniams invalidų

poreikiams, vadovaujantis Invalidų socialinės integracijos įstatymu.

4.

Statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip,

kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir

veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos

tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio

saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra:

1) statinių

esamos techninės būklės nepabloginimas;

2) galimybė

patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves;

3) galimybė

naudotis inžineriniais tinklais;

4)

patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus

apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas;

5) gaisrinę

saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas;

6)

apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingos

spinduliuotės;

7)

apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos;

aplinkos apsaugos statinių bei priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos

ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro

gesinimo sistemų išsaugojimas;

8)

hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų

pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas.

ANTRASIS

SKIRSNIS

STATYBOS

TECHNINIS NORMAVIMAS

7 straipsnis. Statybos techninio

normavimo pagrindiniai principai

Nacionalinių

normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos sudarymo nuostatos turi

neprieštarauti Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, kurių narė

Lietuva yra, normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos principams ir

reikalavimams, šiam ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams bei

kitiems teisės aktams.

8 straipsnis.

Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema

statybos techniniai dokumentai yra:

1)

statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės

aktai (branduolinės energetikos objektams – šios institucijos ir Valstybinės

atominės energetikos saugos inspekcijos teisės aktai), kurie nustato statinių

ir jų statybos techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus

ar statybos taisykles;

2)

statybos taisyklės – ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės

institucijų ar juridinių asmenų priimti bei Vyriausybės įgaliotoje

institucijoje jos nustatyta tvarka įregistruoti dokumentai, kurie nurodo

statybos techninių reglamentų įgyvendinimo būdus ir metodus;

3)

pripažintos nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka parengti

ir priimti statybos srityje taikomi Lietuvos standartai, taip pat kaip Lietuvos

standartai perimti Europos ir tarptautiniai standartai;

4)

techniniai liudijimai – Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

parengti ir priimti statybos produktų tinkamumo naudoti nustatymo dokumentai.

Jie rengiami, kai nėra parengtų atitinkamų Lietuvos ar Europos standartų arba

kai neplanuojama šių standartų rengti;

5)

metodiniai nurodymai, rekomendacijos – projektavimo ir statybos įmonių, mokslo

ir studijų institucijų paskelbti savanoriškai taikomi dokumentai, kurie nurodo

būdus ir metodus, kaip įgyvendinti statybos techninius reglamentus.

2.

Statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip

pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo

komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams

asmenims, kurių veiklą reglamentuoja šis Įstatymas.

3.

Statybos taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai liudijimai taikomi

savanoriškai, išskyrus atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose ar

kituose teisės aktuose nurodoma, kad minėtas taisykles, standartus, liudijimus

taikyti privaloma. Statybos taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai

liudijimai, į kuriuos pateikiamos nuorodos projektavimo ar rangos sutartyse,

privalomi sutartį sudariusioms šalims.

4.

Į statybos techninius reglamentus taip pat įrašomi normatyvinių statinio saugos

ir paskirties dokumentų reikalavimai, nurodyti šio Įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje,

išreiškiant juos techniniais parametrais arba nuorodomis į normatyvinius

statinio saugos ir paskirties dokumentus.

5.

Normatyvinių statybos techninių dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarką

(išskyrus statyboje taikomus Lietuvos standartus) nustato Vyriausybės įgaliota

institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Normatyvinius

statinio saugos ir paskirties dokumentus tvirtina juos parengusi (pagal

kompetenciją) valstybės institucija kartu su Vyriausybės įgaliota institucija,

kuriai pavesta tvirtinti statybos techninius reglamentus.

6.

Statybos techniniai reglamentai rengiami valstybės biudžeto lėšomis.

9 straipsnis. Tarptautinių, Europos organizacijų ir užsienio

valstybių normatyvinių

statybos techninių dokumentų taikymas

Lietuvos

Respublikoje gali būti taikomi (jei neprieštarauja Lietuvos Respublikos

įstatymams) perimti tarptautinių

ir Europos organizacijų, užsienio valstybių (nacionaliniai), užsienio valstybių

organizacijų normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jie įteisinami kaip

Lietuvos Respublikos normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

TREČIASIS

SKIRSNIS

STATYBOS

TECHNINĖS VEIKLOS PAGRINDINĖS SRITYS

10 straipsnis.

Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys

techninės veiklos pagrindinės sritys:

1) statybiniai tyrinėjimai;

2) statinio

projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra;

3) statinio

projekto ekspertizė, statinio ekspertizė;

4) statybos

darbai;

5) statinio

statybos techninė priežiūra.

2.

Statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti tik atestuoti

vadovai (statinio projekto vadovai, statinio projekto dalių vadovai, statinio

projekto vykdymo priežiūros ir jos dalių vadovai, statinio statybos vadovai ir

statinio statybos specialiųjų darbų vadovai, statinio statybos techninės

priežiūros vadovai (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovai

ir specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovai), statinio

projekto ir jo dalių ekspertizės vadovai, statinio ekspertizės vadovai). Šie

vadovai privalo atitikti Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintus

kvalifikacinius reikalavimus (išsimokslinimas, darbo stažas, profesinės ir

teisinės žinios) ir nustatyta tvarka gauti atestavimo dokumentą.

3.

Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas ir teises nustato

šis Įstatymas bei Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinti šių vadovų

kvalifikaciniai reikalavimai.

4.

Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir šio Įstatymo 14

straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje ir 29 straipsnio 3 dalyje nurodytų

įmonių atestavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

5.

Užsienio šalyse architektams išduotų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų

pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

6.

Vadovauti nesudėtingo statinio projektavimui, statybai, statinio projekto

vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę

neatestuoti asmenys. Jų kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės

įgaliota institucija.

7.

Jeigu statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų skyrimo (samdymo)

tvarkos šis Įstatymas nenustato, ją nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

STATYBOS

DALYVIAI, JŲ PAREIGOS IR TEISĖS

11 straipsnis.

Statybos dalyviai

dalyviai yra:

1) statytojas

(užsakovas);

2) tyrinėtojas;

3) statinio

projektuotojas;

4) rangovas;

5) statinio

statybos techninis prižiūrėtojas;

6) tiekėjas.

dalyviai taip pat yra statinio projektavimo valdytojas, kai statytojas

(užsakovas) pasirenka statinio projektavimo valdymą kaip projektavimo

organizavimo būdą, ir statinio statybos valdytojas, kai statytojas (užsakovas)

pasirenka statinio statybos valdymą kaip statybos organizavimo būdą.

12 straipsnis.

Statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės

(užsakovas) privalo:

1)

pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus;

2)

organizuoti (arba pavesti tai padaryti projektuotojui) statinio statybos

sklypo, statybvietės ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali

daryti neigiamą poveikį, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus

statybinius tyrinėjimus bei sudaryti sąlygas tyrinėtojui juos

atlikti;

3) turėti

nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio

projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo

iniciatyva;

4) šio Įstatymo

nustatyta tvarka gauti statybos leidimą;

5)

organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą;

6)

organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą, kai ji yra privaloma arba savo

iniciatyva;

7)

užsakyti (arba pavesti, kad tai padarytų rangovas) nustatyta tvarka atlikti

pastatyto statinio ar nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų geodezines

nuotraukas;

8)

nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio pripažinimą tinkamu

naudoti;

9)

sustabdžius statybos darbus, kuriems pirkti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas,

nepaisant sustabdymo priežasčių, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka organizuoti statomo statinio konservavimo darbus;

10)

kai statyba vykdoma ūkio būdu, leisti viešojo administravimo subjekto,

atliekančio statybos valstybinę priežiūrą, pareigūnams bei statinio

saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų

pareigūnams, statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims (kai tai susiję su jų

pareigų vykdymu) netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus

(rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius

butus), minėtų asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus.

(užsakovas) turi teisę:

1)

pasirinkti statinio projektavimo organizavimo būdą – statinio projektavimą

pavesti projektuotojui pagal su juo sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį

arba statinio projektavimo organizavimą pavesti statinio projektavimo

valdytojui pagal pavedimo sutartį, arba pasirinkti kitus statinio projektavimo

organizavimo būdus, kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams;

paskirti statinio projekto vadovą ar pavesti tai atlikti statinio projektuotojui;

2)

pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų

atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), statinio statybos valdymo ar kitus būdus,

kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams;

3)

pasirinkti statinio projektuotojus, statinio projektavimo valdytojus, rangovus,

statinio statybos valdytojus bei tiekėjus savo nuožiūra ar konkurso tvarka (jei

teisės aktai nenumato kitaip), o statinio projektavimo ir statybos darbams,

kurių viešasis pirkimas yra privalomas – Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta

tvarka.

(užsakovas) turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios yra numatytos Civiliniame

kodekse ir kituose įstatymuose.

(užsakovas) už šiame straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą

vykdymą atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų

kodeksą.

13 straipsnis. Teisė būti tyrinėtoju.

Tyrinėtojo pareigos ir teisės

tyrinėjimus atlikti turi teisę:

1)

statybinius inžinerinius geodezinius tyrinėjimus – Lietuvos Respublikoje

įregistruota įmonė ar fizinis asmuo, gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos,

atsakingos už geodezijos ir kartografijos darbų valstybinę priežiūrą, licenciją

šiems darbams atlikti;

2)

statybinius inžinerinius geologinius, geotechninius ir kitus tyrimus – Lietuvos

Respublikoje įregistruota įmonė, gavusi Lietuvos geologijos tarnybos leidimus

šios rūšies tyrimams atlikti;

3)

esamų statinių tyrimus (konstrukcijų, statinio inžinerinių sistemų tyrimus,

matavimus) – juridiniai ar fiziniai asmenys Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka;

4)

kitus tyrimus (aplinkos, kraštovaizdžio, higieninius, archeologinius,

nekilnojamųjų kultūros vertybių ir kt.) – Lietuvos Respublikoje įregistruota

įmonė ar fizinis asmuo statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės

priežiūros institucijų nustatyta tvarka.

privalo:

1)

atlikti tyrinėjimus pagal tyrinėjimų užduotį bei normatyvinius tyrinėjimų

dokumentus ir pateikti tyrinėjimų rezultatus tyrinėjimų užsakovui;

2) atliekant tyrinėjimų

darbus, laikytis saugos taisyklių.

turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios yra numatytos Civiliniame kodekse ir

kituose įstatymuose.

4.

Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą

tyrinėtojas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų

kodeksą.

14 straipsnis. Teisė būti statinio projektuotoju.

Statinio projektuotojo pareigos ir teisės

projektuotoju turi teisę:

1)

Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta architektūrinė

ir inžinerinė veikla ir su ja susijusios konsultacijos;

2)

fizinis asmuo, Vyriausybės nustatyta tvarka įsigijęs statinio projektavimo

darbų patentą. Patentas neprivalomas, jei projektuotojas (turintis statybos,

architektūros ar kito techninio profilio aukštąjį ar aukštesnįjį

išsimokslinimą) rengia nesudėtingo statinio, skirto savo ar savo šeimos narių

reikmėms, projektą;

[1

dalies 2 punkto redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

2) fizinis

asmuo, turintis verslo liudijimą statinio projektavimo darbams. Fizinis

asmuo, neturintis verslo liudijimo (turintis statybos, architektūros ar

kito techninio profilio aukštąjį ar aukštesnįjį išsimokslinimą), turi teisę rengti

nesudėtingo statinio, skirto savo ar savo šeimos narių reikmėms, projektą;]

3)

mokslo ir studijų institucijų statybos, architektūros, inžinerijos profilio padaliniai;

4)

užsienio projektavimo įmonė, turinti savo šalies institucijų išduotus

atestavimo dokumentus, kurie Lietuvos Respublikoje pripažįstami Konvencijos dėl

užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (sudarytos 1961

m. spalio 5 d. Hagoje) pagrindu.

2.

Rengti ypatingų statinių projektus turi teisę Lietuvos Respublikoje

įregistruota projektavimo įmonė arba užsienio valstybės projektavimo įmonė,

gavusios Vyriausybės įgaliotos institucijos šios veiklos atestatą. Teisė

projektuoti branduolinės energetikos objektus suteikiama Branduolinės energijos

įstatymo nustatyta tvarka.

projektuotojas privalo:

1)

statytojo (užsakovo) pavedimu, kai projektuotojas yra juridinis asmuo, įsakymu

ar kitu tvarkomuoju dokumentu (nustatytu įmonės įstatuose) paskirti

statinio projekto vadovu savo darbuotoją arba pasamdyti pagal darbo sutartį

statinio projekto vadovu ne savo darbuotoją, arba pats vykdyti statinio

projekto vadovo funkcijas, kai projektuotojas yra fizinis asmuo, pagal

sudarytą su statytoju (užsakovu) projektavimo darbų rangos sutartį;

2)

vadovaudamasis šio Įstatymo nurodytais dokumentais, parengti statinio projektą;

3) pasirašyti

statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės

darbuotojo ir projekto vadovo parašai, o kai projektuotojas yra fizinis asmuo,

– tik projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio

projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo

dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio

saugos ir paskirties dokumentų nuostatas;

4) pataisyti

statinio projektą pagal statytojo (užsakovo) pastabas, jei jos neprieštarauja

normatyviniams statybos techniniams dokumentams ir normatyviniams statinio

saugos ir paskirties dokumentams;

5)

pataisyti statinio projektą pagal projekto ekspertizės akto privalomas

pastabas;

6)

pataisyti statinio projektą pagal Nuolatinės statybos komisijos protokolą;

7)

statytojo (užsakovo) užsakymu pagal sutartį atlikti statinio projekto

įgyvendinimo priežiūrą;

8) dalyvauti

statinį pripažįstant tinkamu naudoti.

projektuotojas turi teisę:

1) įgalioti statinio projekto rengėjus (kai tai susiję su jų

pareigomis) projektavimo ir statybos metu statybvietėje patikrinti, kaip

laikomasi statinio projekto sprendinių, ir apie tai įrašyti į statybos darbų

žurnalą;

2)

jeigu statybos darbai atliekami pažeidžiant statinio projektą arba nustatoma

avarijos grėsmė, iš rangovo (jei statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojo (jei

statyba vykdoma ūkio būdu) reikalauti šiuos darbus sustabdyti ir pranešti apie

tai viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statybos valstybinę

priežiūrą;

3)

atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus paties parengto statinio

projekto ir pagal jį pastatyto ar statomo statinio ekspertizę.

5.

Projektuotojas turi

ir kitų teisių ir pareigų, numatytų Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.

straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą projektuotojas

atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27), įsigalioja nuo 2001-01-01

15 straipsnis. Teisė būti rangovu.

Rangovo pareigos ir teisės

turi teisę:

1)

Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta statyba

kaip veiklos rūšis;

2)

fizinis asmuo, Vyriausybės nustatyta tvarka įsigijęs statybos darbų patentą;

[1

dalies 2 punkto redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

2) fizinis asmuo, turintis statybos

darbų verslo liudijimą;]

3)

užsienio valstybės statybos įmonė, turinti savo šalies institucijų išduotus

atestavimo dokumentus, kurie Lietuvos Respublikoje pripažįstami Konvencijos dėl

užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (sudarytos 1961

m. spalio 5 d. Hagoje) pagrindu.

2.

Vykdyti ypatingų statinių statybą turi teisę Lietuvos Respublikoje įregistruota

statybos įmonė arba užsienio valstybės statybos įmonė, gavusios Vyriausybės

įgaliotos institucijos atestatą verstis šia veikla. Teisė statyti bei

rekonstruoti branduolinės energetikos objektus suteikiama Branduolinės

energijos įstatymo nustatyta tvarka.

1)

jeigu jis yra juridinis asmuo, įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu

(nustatytu įmonės įstatuose) paskirti statinio statybos vadovu savo

darbuotoją arba pasamdyti pagal darbo sutartį statinio statybos vadovu ne savo

darbuotoją, arba pats vykdyti jo pareigas, kai rangovas yra fizinis

asmuo pagal sudarytą su statytoju (užsakovu) rangos sutartį;

2) pradėti

statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos

leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją

priėmė);

3)

vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų

technologijos projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais,

teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais

dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais,

laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, viešojo

administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, bei

statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų

nustatytų reikalavimų, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros

vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės

(bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus;

4)

įrengti prie statybos sklypo (statybvietės) stendą su informacija apie statomą

statinį, išskyrus atvejus, kai statomi nesudėtingi statiniai ar atliekamas

statinio paprastasis remontas;

5)

užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo

higienos sąlygas statybvietėje bei statomame statinyje, taip pat gretimos

aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta

statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą

nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo

ir veiklos sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje;

6)

įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio

statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui) (jei šiuos

dokumentus rangovas praranda, jis turi savo lėšomis juos atkurti); atlikti

konstrukcijų tyrimus bei atidengti paslėptas konstrukcijas ir paslėptus darbus;

7) dalyvauti

statinį pripažįstant tinkamu naudoti;

8)

leisti viešojo administravimo subjekto, atliekančio statybos valstybinę

priežiūrą, pareigūnams bei statytojo (užsakovo) ir statinio

projektuotojo įgaliotiems asmenims, kai tai susiję su jų pareigų vykdymu,

netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus)

ar griaunamus statinius (juose esančius butus) bei minėtų asmenų reikalavimu

pateikti visus statybos dokumentus.

teisę:

1)

konkurso tvarka arba savo nuožiūra pasirinkti subrangovus, jeigu to nedraudžia

statybos rangos sutartis;

2) gauti iš

statytojo (užsakovo) šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą;

statinio tyrimų dokumentus; statinio projektą; statinio projektavimo sąlygų

sąvadą; statytojo (užsakovo) rangovui perduodamų statybos produktų ir įrenginių

kokybę patvirtinančius dokumentus ir kitus duomenis bei informaciją,

reikalingus rangos sutarties sąlygoms vykdyti;

3)

atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus paties statomo statinio

statybos techninę priežiūrą ir šio statinio projekto bei šio statinio

ekspertizę.

5.

Jei statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio Įstatymo

nustatytas rangovo pareigas ir teises. Šiuo atveju, kai statytojas yra fizinis

asmuo (turintis statybos, architektūros ar kito techninio profilio aukštąjį ar

aukštesnįjį išsimokslinimą) ir stato nesudėtingą statinį savo ar savo šeimos

narių reikmėms, patentas neprivalomas.

[5

dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio Įstatymo nustatytas

rangovo pareigas ir teises. Šiuo atveju statytojas, jei jis yra fizinis asmuo

(turintis statybos, architektūros ar kito techninio profilio aukštąjį ar

aukštesnįjį išsimokslinimą) ir stato nesudėtingą statinį savo ar savo šeimos

narių reikmėms, gali neturėti verslo liudijimo.]

kitų teisių bei pareigų, kurios numatytos Civiliniame kodekse ir kituose

įstatymuose.

straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą rangovas atsako

pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27), įsigalioja nuo 2001-01-01

16

straipsnis. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės

1.

Statinio statytojas (užsakovas), jeigu jis yra juridinis asmuo, įsakymu ar kitu

tvarkomuoju dokumentu (nustatytu įmonės įstatuose) skiria statinio

statybos techniniu prižiūrėtoju savo darbuotoją arba samdo pagal darbo sutartį

statinio statybos techniniu prižiūrėtoju ne savo darbuotoją; jeigu statytojas

(užsakovas) yra fizinis asmuo, statinio statybos techninį prižiūrėtoją jis

samdo pagal darbo sutartį.

statybos techninis prižiūrėtojas privalo:

1)

tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti

statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų

naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos

techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, taip

pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai;

2)

tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją

(užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės

kokybės reikalavimų;

3)

tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio

konstrukcijas, dalyvauti išbandant ir pripažįstant tinkamais naudoti

inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas;

4)

kartu su rangovu rengti statinio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus ir

dalyvauti statinį pripažįstant tinkamu naudoti;

5)

atlikti bendrosios (bendrųjų statybos darbų) statinio statybos techninės

priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją (specialiųjų statybos

darbų) statinio statybos techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą.

3.

Statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į

statybos darbų žurnalą), kad rangovas:

1)

pateiktų atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų statybos produktų bei

įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus;

2)

pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir

normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų pažeidimus;

3) ištaisytų

statinio normatyvinės kokybės pažeidimus.

4.

Jei rangovas nevykdo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, statinio

statybos techninis prižiūrėtojas privalo apie tai pranešti viešojo

administravimo subjektui, atliekančiam statybos valstybinę priežiūrą,

ir pareikalauti sustabdyti statybos darbus.

5.

Jei statinys ar statinio statybos darbai kelia pavojų žmonėms ir aplinkai,

statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę pats sustabdyti statybą ir kreiptis

į viešojo administravimo subjektą, atliekantį statybos valstybinę priežiūrą,

kad šis priimtų sprendimą, patvirtinantį ar atšaukiantį techninio

prižiūrėtojo reikalavimą.

6.

Statinio statybos techninės priežiūros tvarką nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

statybos techninis prižiūrėtojas turi ir kitų teisių bei pareigų,

kurios numatytos Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.

straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą statybos

techninis prižiūrėtojas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės

pažeidimų kodeksą.

17

straipsnis. Teisė būti statinio projektavimo valdytoju ir statinio statybos

valdytoju.

Statinio projektavimo valdytojo ir statinio statybos valdytojo pareigos ir

teisės

projektavimo valdytoju turi teisę:

1) Lietuvos

Respublikoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta architektūrinė

ir inžinerinė veikla ir su ja susijusios konsultacijos;

2) užsienio

valstybės statinio projektavimo valdymo įmonė, turinti savo šalies institucijų

išduotus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, kurie Lietuvos Respublikoje

pripažįstami Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo

panaikinimo (sudarytos 1961 m. spalio 5 d. Hagoje) pagrindu.

statybos valdytoju turi teisę:

1) Lietuvos

Respublikoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta statyba kaip veiklos

rūšis;

2) užsienio

valstybės statinio statybos valdymo įmonė, turinti savo šalies institucijų

išduotus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, kurie Lietuvos Respublikoje

pripažįstami Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo

panaikinimo (sudarytos 1961 m. spalio 5 d. Hagoje) pagrindu.

atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, ji gali verstis

ir statinio projektavimo valdymo, ir statinio statybos valdymo veikla.

(užsakovo) vardu ir darbus organizuoja pagal šias statybos techninės veiklos

pagrindines sritis: statybinių tyrinėjimų, statinio projektavimo, statinio

projekto vykdymo priežiūros, statinio projekto ekspertizės. Šių sričių darbų

mastas ir statytojo (užsakovo) kaip įgaliotojo pavedamos įgaliotiniui –

statinio projektavimo valdytojui teisės bei pareigos nustatomi pavedimo

sutartimi.

statybos valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu ir darbus organizuoja

pagal šias statybos techninės veiklos pagrindines sritis: statybos darbai ir

statinio statybos techninė priežiūra. Šių sričių darbų mastas ir statytojo

(užsakovo) kaip įgaliotojo pavedamos įgaliotiniui – statinio statybos

valdytojui teisės bei pareigos nustatomi pavedimo sutartimi.

straipsnyje nurodytų pareigų, kurias statytojas (užsakovas) kaip

įgaliotojas pavedimo sutartimi nustatė įgaliotiniui – statinio

projektavimo valdytojui ar statinio statybos valdytojui, nevykdymą ar nepatenkinamą

vykdymą statinio projektavimo valdytojas ir statinio statybos valdytojas

atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

17 straipsnis. Statinio

projekto derinimas ir tvirtinimas

tvirtina statytojas (užsakovas).

tvirtinimo projektas turi būti nustatyta tvarka suderintas:

1) su statinio projektavimo

technines ir specialias sąlygas nustačiusiomis institucijomis ir subjektais;

2) su savivaldos

vykdomosiomis institucijomis;

3) su Aplinkos apsaugos

ministerija (tais atvejais, kai pagal nustatytą tvarką statinio projekte turi

būti atliktas pirminis ir išsamus poveikio aplinkai vertinimas);

4) su Kultūros vertybių

apsaugos departamentu (nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų projektai

arba tų vertybių apsaugos zonose statomų statinių projektai).

statybos projekte negalima įvykdyti statybos techninių reglamentų reikalavimų

ar nustatytų atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose specialių reikalavimų,

turi būti numatytos techninės priemonės nukrypimams nuo tų reikalavimų

kompensuoti, suderintos su techninius reglamentus ar specialius reikalavimus

nustatančius normatyvinius dokumentus patvirtinusiomis institucijomis.

kuriems yra privaloma statybos projekto ekspertizė, tvirtinami tik esant

teigiamai šios ekspertizės galutinei išvadai.

derinimo ir tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės

valdžios institucija.

VII SKYRIUS

STATYBOS DARBŲ VYKDYMAS IR STATINIO

ATIDAVIMAS

NAUDOTI

18 straipsnis.

Statybos produktų tiekėjo pareigos ir teisės

1.

Statybos produktų tiekėjas pagal sutartį tiekia statybos produktus.

2.

Statybos produktų tiekėjo pagrindinės pareigos (jei ko kita nenustato sutartis)

yra šios: parduoti statybos produktus ir garantuoti jų kokybę; parduoti

statybos produktus nustatytais terminais ir mastu; parduoti sutartus statybos

produktus tik distributoriui ir neparduoti statybos produktų tiesiai

vartotojams.

3.

Statybos produktų tiekėjas turi teisę tiekti Lietuvos rinkai statybos

produktus, jei jų tinkamumas naudoti nustatytas pagal Lietuvoje įteisintas

technines specifikacijas arba, jei tokių specifikacijų nėra, Vyriausybės

įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.

4.

Statybos produktų tiekėjas turi teisę ženklinti į Lietuvos ir Europos Sąjungos

rinkas tiekiamus statybos produktus, atitinkančius šio straipsnio 1 dalyje nurodytus

reikalavimus, atitikties ženklais (ženklinti CE ženklu ar, kai nėra suderintų

techninių specifikacijų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

kitu atitikties ženklu, nurodytu statybos produkto sertifikate).

5.

Statybos produktų tiekėjas neturi teisės ženklinti tiekiamų produktų ar jų

pakuočių jokiais kitais klaidinančiais ženklais, kurie panašūs į šio straipsnio

2 dalyje nurodytus atitikties ženklus.

6.

Statybos produktų tiekėjas turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios atitinka

tiekėjo teises ir pareigas, numatytas Civiliniame kodekse ir kituose

įstatymuose.

7.

Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą statybos

produktų tiekėjas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės

pažeidimų kodeksą.

PENKTASIS

SKIRSNIS

STATYBINIAI

TYRINĖJIMAI. STATINIO PROJEKTAVIMAS

19 straipsnis.

Statybiniai tyrinėjimai

tyrinėjimai atliekami vadovaujantis:

1)

tyrinėjimų užsakovo – statytojo (užsakovo), projektuotojo ar rangovo –

patvirtinta tyrinėjimų užduotimi ir tyrinėjimų darbų rangos sutartimi;

2)

įstatymais, Vyriausybės nutarimais, statybos techniniais reglamentais,

Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintais tyrinėjimų normatyviniais

dokumentais.

2.

Tyrinėjimai atliekami iki statinio projekto rengimo pradžios, o tam tikrais

atvejais – statinio projektavimo bei statybos metu (kai vykdant statybos darbus

paaiškėja statinio projekte nenumatytos aplinkybės).

3.

Tyrinėtojas privalo pateikti tyrinėjimų užsakovui tyrinėjimų dokumentus. Jų

turinį pagal kiekvieną tyrinėjimų rūšį nustato Vyriausybės įgaliotos

institucijos.

20 straipsnis. Statinio

projektas. Statinio projektavimo sąlygos

projektas rengiamas vadovaujantis:

1)

šiuo ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties

reikalavimus, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais

statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir

paskirties dokumentais;

2)

privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, projektavimo darbų rangos

sutartimi (kai projektavimas atliekamas rangos būdu).

2.

Statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia

savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės administratoriui ar kitam

savivaldybės administracijos tarnautojui) prašymą ir:

1)

duomenis apie statinį (pagal nustatytą formą);

2)

žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę

patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei

žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Šių dokumentų

nereikia, kai statybą numatoma vykdyti savivaldybės valdomoje patikėjimo

teise teritorijoje (kai statytojas yra savivaldybė arba kitas juridinis ar

fizinis asmuo, kuris statybą šioje teritorijoje vykdys pagal statinio

projektavimo sąlygų sąvadą). Kitus atvejus, kai nereikia šiame punkte nurodytų

dokumentų, nustato Vyriausybės įgaliota institucija;

3)

statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai rekonstruojami

daugiabučio namo bendro naudojimo objektai;

4)

daugiabučio namo patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolą, kai keičiama šio

namo gyvenamųjų patalpų paskirtis;

5) projektinius

pasiūlymus (jeigu jie buvo rengiami).

3.

Savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas

savivaldybės administracijos tarnautojas), gavęs šio straipsnio 2 dalyje

išvardytus dokumentus, per 3 dienas pateikia paraišką statinio projektavimo

sąlygoms, nurodytoms šio Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, parengti (pagal

kompetenciją):

1)

inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams;

2)

aplinkos apsaugos institucijai;

3)

už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingai įgaliotai

institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos nekilnojamosios kultūros

paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektui rengti);

4)

už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo

sąlygos nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti);

5)

kitoms institucijoms, jei tai nustatyta įstatymų.

4.

Projektavimo sąlygos parengiamos per 10 dienų nuo savivaldybės mero (jo

įgalioto savivaldybės administratoriaus ar kito savivaldybės administracijos

tarnautojo) paraiškos gavimo. Per tą patį laiką projektavimo sąlygas,

priklausančias savivaldybės kompetencijai, parengia savivaldybės meras (jo

įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos

tarnautojas).

5.

Projektavimo sąlygas nagrinėja, derina, jeigu reikia, siūlo pakeisti (siekdamas

rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės,

savivaldybės ir valstybės interesus) ir joms pritaria savivaldybės meras (jo

įgaliotas administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas).

Projektavimo sąlygos įrašomos į statinio projektavimo sąlygų sąvadą.

Savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas

savivaldybės administracijos tarnautojas), suderinęs su statinio projektavimo

sąlygas rengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais

(naudotojais) ir institucijomis bei subjektais, šį sąvadą patvirtina ir išduoda

statytojui (užsakovui) ne vėliau kaip per 20 dienų nuo jo prašymo gavimo

(įskaitant į šį laiką 5 dienas, skirtas suderinti su statinio projektavimo

sąlygas parengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais

(naudotojais) bei institucijomis) arba per 15 dienų praneša statytojui

(užsakovui) motyvus, dėl kurių projektavimo sąlygų sąvadas neišduodamas.

6.

Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai privalo nustatyti

inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas ir jų

laikytis. Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti paslaugų teikėjus –

inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkus ar naudotojus (iš

nustatančiųjų statinio projektavimo sąlygas), todėl į projektavimo sąlygų

sąvadą įrašomos visų galimų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų

savininkų ar naudotojų, galinčių teikti statytojui (užsakovui) paslaugas,

nustatytos projektavimo sąlygos. Statytojas (užsakovas) taip pat gali

pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar pasistatys

vietinius, jei pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus.

7.

Projektavimo sąlygose draudžiama nustatyti reikalavimą, kad statytojas

(užsakovas) atliktų esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų

remonto ar rekonstravimo darbus. Šiuos darbus privalo atlikti tų tinklų ar

komunikacijų savininkai ar naudotojai. Jei dėl suprojektuoto statinio būtina

išplėsti esamus ar nutiesti naujus inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas,

sudaroma inžinerinių tinklų savininko ar naudotojo ir statytojo (užsakovo)

sutartis. Joje nurodoma inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų statybos

finansavimo ir naudojimo tvarka bei nuosavybės teisės (užbaigus statybą). Ši

sutartis pridedama prie statinio projektavimo sąlygų sąvado.

8.

Valstybės rezervo materialiniams ištekliams saugoti skirto statinio

projektavimo sąlygos privalo atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatytus reikalavimus, kurie yra būtini siekiant užtikrinti saugomų valstybės

rezervo materialinių išteklių atsargų kokybę, saugumą bei panaudojimo

galimybes.

9.

Vyriausybės įgaliota institucija (nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių

tvarkymo statybos darbų atveju – kartu su įgaliota institucija, atsakinga už

nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą), gavusi statytojo (užsakovo)

prašymą ar statinio saugos bei paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros

institucijų teikimą (bet ne vėliau kaip iki statybos leidimo išdavimo) ir

nustačiusi, kad statinio projektavimo sąlygos neatitinka įstatymų ar kitų

teisės aktų, privalo ne vėliau kaip per 5 dienas pareikalauti, kad savivaldybės

meras (suderinęs pagal kompetenciją su projektavimo sąlygas nustačiusiais

inžinerinių tinklų savininkais ar naudotojais ir statinio saugos bei paskirties

reikalavimų valstybinės priežiūros institucijomis) ne vėliau kaip per 7 dienas

nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos reikalavimo panaikintų ar pakeistų

statinio projektavimo sąlygas (išduotų statytojui (užsakovui) pakeistą

patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą) arba praneštų Vyriausybės įgaliotai

institucijai ir statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių atsisakoma statinio

projektavimo sąlygas panaikinti ar pakeisti. Jeigu savivaldybės meras atsisako

panaikinti ar pakeisti statinio projektavimo sąlygas, ginčas sprendžiamas

teisme statytojo (užsakovo) ar Vyriausybės įgaliotos institucijos (kai tai

susiję su valstybės interesais) iniciatyva.

10.

Statinio projektavimo sąlygų sąvadas galioja tol, kol galioja statybos

leidimas. Jei per 3 metus nuo statinio projektavimo sąlygų sąvado gavimo

minėtas leidimas nebuvo išduotas, savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės

administratorius ar kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas)

projektavimo sąlygų sąvadą tvirtina iš naujo (projektavimo sąlygos paliekamos

tos pačios arba pakeičiamos).

11.

Nesudėtingo statinio, kuriam statybos leidimas neprivalomas, statinio

projektavimo sąlygų sąvadas galioja 3 metus. Šiam terminui pasibaigus, jei

statyba nepradėta, projektavimo sąlygų sąvadas tvirtinamas iš naujo.

12.

Už statinio projektavimo sąlygų ir įstatymų bei kitų teisės aktų atitikimą

pagal kompetenciją atsako jas parengę inžinerinių tinklų ir susisiekimo

komunikacijų savininkai (naudotojai) ir institucijos, taip pat

savivaldybės meras (jo įgaliotas administratorius ar kitas savivaldybės

administracijos tarnautojas) Civilinio kodekso ir Viešojo administravimo

įstatymo nustatyta tvarka.

13.

Statinio projektą projektuotojo pavedimu rengia statinio projekto rengėjas.

14.

Jeigu rengiant statinio projektą nėra galimybės įgyvendinti normatyvinių

statybos techninių dokumentų ar normatyvinių statinio saugos ir paskirties

dokumentų kai kurių nuostatų, statinio projekte turi būti numatytos techninės

priemonės šiems trūkumams kompensuoti. Projektuotojas kartu su statytoju

(užsakovu) iki statybos leidimo gavimo turi raštu pateikti institucijoms,

patvirtinusioms šiuos normatyvinius dokumentus, statinio projekto sprendinius,

nurodydami minėtas technines priemones, ir per 7 dienas gauti šių institucijų raštišką

pritarimą (arba motyvuotą nepritarimą) jas vykdyti.

15.

Privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų ir statinio projekto rengimo

tvarką bei sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o kai vyksta

nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbai ar statinių

statyba jų teritorijose, – ši institucija kartu su įgaliota institucija,

atsakinga už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą.

21 straipsnis. Statinio projekto architektūriniai

sprendiniai. Statinio architektas

1.

Visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti

žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius

statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik dėl tų statinių

priežiūros (inžineriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), be kitų

nustatytų projekto dalių, yra privaloma projekto architektūrinė dalis.

architektas gyvenamojo pastato ar viešojo naudojimo pastato projektavimo atveju

kartu yra statinio projekto vadovas. Projektuodamas kitos paskirties statinį,

statinio projekto architektas yra statinio projekto architektūrinės dalies

vadovas, pavaldus (techniniais klausimais) statinio projekto vadovui.

3.

Atliekant statinio projekto ekspertizę, tikrinami tik tie architektūriniai sprendiniai,

kuriuos reglamentuoja normatyviniai statybos techniniai dokumentai ir projekto

rengimo privalomieji dokumentai.

4.

Statinio architektas, rengdamas statinio projekto architektūrinę dalį, privalo

vadovautis šio Įstatymo 5 straipsniu.

22

straipsnis. Ypatingo statinio projekto ir statinio, įrašyto į Valstybės

investicijų

programą,

projekto tvirtinimas

statinio projektas ar statinio, įrašyto į Valstybės investicijų programą,

projektas iki gaunant statybos leidimą turi būti statytojo (užsakovo)

patvirtintas (tik esant projektų ekspertizės išvadoms, kad galima projektą

tvirtinti).

straipsnio 1 dalyje nurodytų projektų tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybės

įgaliota institucija.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

STATYBOS

LEIDIMAS. STATINIO PRIPAŽINIMAS TINKAMU NAUDOTI

23 straipsnis.

Statybos leidimas

vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą bei

nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus privalomas,

išskyrus:

1) nesudėtingus

statinius, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija;

2)

statinio paprastąjį remontą.

Vykdant statinio paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje, Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatytais atvejais statybos leidimas reikalingas.

kultūros paveldo vertybės tvarkymo darbams avarijos grėsmei pašalinti ir

remontui yra privalomas, nustato Vyriausybės įgaliota institucija kartu su

įgaliota institucija, atsakinga už kultūros paveldo vertybių apsaugą.

3.

Leidimas statyti ar rekonstruoti branduolinės energetikos objektą išduodamas

Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.

statyti ar rekonstruoti statinį pajūrio juostoje išduodamas Pajūrio juostos

įstatymo nustatyta tvarka.

leidimą išduoda:

1) statiniui

kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje, statiniui, kurio statytojas

(užsakovas) yra savivaldybė, statiniui, skirtam krašto apsaugos reikmėms

(įrašytam į Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinamą sąrašą) – apskrities

viršininko administracija;

2) kitam bet

kuriam statiniui – savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės

administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas).

6.

Kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės

merui (jo įgaliotam savivaldybės administratoriui ar kitam savivaldybės

administracijos tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda

apskrities viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos

reikmėms, statybos leidimą), turi pateikti:

1) nustatytos

formos prašymą;

2) dokumentus,

nurodytus šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose;

3)

sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio

sklypo servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi

žemės sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio

projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos

numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai

tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti;

4) statinio

projektą;

5) statinio

projekto ekspertizės išvadas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal Įstatymo 29

straipsnio 1 dalį yra privaloma);

6)

statinio

projekto patvirtinimo dokumentą (kai projektą tvirtinti privaloma);

7) atsakingos

institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje

leistinumo poveikio aplinkai požiūriu (kai tai privaloma) pagal Planuojamos

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą;

8)

dokumentą dėl statinio statybos techninės priežiūros vadovo paskyrimo (kai

techninė priežiūra yra privaloma);

9)

statinio kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos pažymėjimą (kai

statinys rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas).

7.

Kad gautų statybos leidimą tik statinį griauti, statytojas (užsakovas) savivaldybės

merui (jo įgaliotam savivaldybės administratoriui ar kitam savivaldybės

administracijos tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda

apskrities viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos

reikmėms, statybos leidimą), turi pateikti:

1)

nustatytos formos prašymą;

2) dokumentus,

nurodytus šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose;

3)

įstatymų nustatyta tvarka priimtą sprendimą nugriauti statinį, priklausantį

valstybės, savivaldybės ar kito juridinio asmens nuosavybei;

4) statinio

griovimo technologijos aprašymą; ypatingo statinio atveju – griovimo projektą;

5)

statinio kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos pažymėjimą (tik

statinio, kuris buvo pripažintas tinkamu naudoti, atveju; kai griaunamas

statinys nepripažintas tinkamu naudoti ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto

registre, pateikiamas jo turtinę priklausomybę liudijantis dokumentas).

statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos (išskyrus griovimą) leidimą

ar tik statybos leidimą statinį griauti, šio straipsnio 6 ar 7 dalyse nurodytus

dokumentus statytojas (užsakovas) pateikia tiesiai apskrities viršininko

administracijai.

meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės

administracijos tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7

dalyse nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos

komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų

planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus

(reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Komisija protokolu

įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja savivaldybės

merui (jo įgaliotam savivaldybės administratoriui ar kitam savivaldybės

administracijos tarnautojui) išduoti ar neišduoti statytojui (užsakovui) jo

prašomą statybos leidimą.

statybos komisiją sudaro savivaldybės meras iš teritorijų planavimo ir statinio

projektavimo sąlygas parengusių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų

savininkų (naudotojų), institucijų bei savivaldybės atstovų, turinčių

įgaliojimus priimti sprendimus šio straipsnio 9 dalyje nustatytais klausimais.

Komisijos pavyzdinius nuostatus parengia Vyriausybės įgaliota institucija.

leidimą išduoda apskrities viršininko administracija, jai savivaldybės meras

(jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės

administracijos tarnautojas) privalo per 10 dienų nuo dokumentų, nurodytų šio

straipsnio 6 ar 7 dalyse, gavimo perduoti savivaldybės mero (jo įgalioto

savivaldybės administratoriaus) patvirtintos Nuolatinės statybos komisijos

protokolą ir šio straipsnio 6 ar 7 dalyse išvardytus dokumentus.

leidimą savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas

savivaldybės administracijos tarnautojas) išduoda ne vėliau kaip per 10 dienų

(ypatingo statinio statybos leidimą – per 15 dienų) nuo dokumentų, nurodytų šio

straipsnio 6 ar 7 dalyse, pateikimo, o apskrities viršininko administracija –

per 7 dienas nuo Nuolatinės statybos komisijos protokolo gavimo.

13.

Statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą apskrities

viršininko administracija išduoda Vyriausybės nustatyta tvarka.

14.

Jei statybos leidimą išduoda savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės

administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas), jis per 3

dienas nuo šio leidimo išdavimo leidimo kopiją pateikia apskrities viršininko

administracijai. Kai išduodamas leidimas dirbti nekilnojamosios kultūros

paveldo vertybės tvarkymo statybos darbus, jo kopija taip pat perduodama už

nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingai įgaliotai

institucijai. Kai

išduodamas statybos leidimas statiniui saugomoje teritorijoje, leidimo kopija

perduodama saugomos teritorijos administracijai. Visais atvejais leidimo kopija

nustatyta tvarka perduodama nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui.

15.

Visiems statiniams, suprojektuotiems viename statinio projekte ir esantiems

tiek statinio statybos sklype, tiek už jo ribų (pagal statinio projektavimo

sąlygas suprojektuotiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms),

tarp jų ir laikiniems statiniams (statomiems statybos reikmėms), taip pat visoms

statybos rūšims, numatytoms statinio projekte (naujų statinių statybai,

rekonstravimui, kapitaliniam remontui, griovimui, nekilnojamųjų kultūros

paveldo vertybių tvarkymo statybos darbams), išduodamas vienas statybos

leidimas. Leidime privaloma nurodyti normatyvinių statybos techninių dokumentų

nustatytus kiekvieno statinio techninius rodiklius ir naudojimo paskirtį.

16.

Jei statybos leidimas neišduodamas, valstybinio administravimo subjektas, kuriam

pavesta išduoti šį leidimą, per 10 dienų nuo statytojo (užsakovo) dokumentų,

nurodytų šio straipsnio 6 ar 7 dalyse, pateikimo praneša apie tai raštu

statytojui (užsakovui), nurodydamas konkrečias leidimo neišdavimo priežastis.

Jei leidimas per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir statytojui (užsakovui) nepranešta

apie neišdavimo priežastis, statytojas (užsakovas) turi teisę vykdyti statybą

be leidimo, tačiau apie tai raštu praneša statybos leidimą išduodančiam viešojo

administravimo subjektui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki statybos pradžios.

Leidimą išduodantis viešojo administravimo subjektas privalo šį raštą

įregistruoti kaip statybos leidimą. Atsisakymą išduoti statybos leidimą

statytojas (užsakovas) gali apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo

nustatyta tvarka.

statinį – iki leidime nurodyto laiko, kuris priklauso nuo statinio naudojimo

paskirties), o leidimas griauti – 3 metus.

18.

Statybos leidimas netenka galios:

1)

kai įstatymų nustatyta tvarka žemės sklypas (jo dalis) paimamas visuomenės

poreikiams;

2) teismo

sprendimu;

3) jei nuo

leidimo išdavimo dienos statinys nebuvo pradėtas statyti 3 metus arba nebuvo

pripažintas tinkamu naudoti per 10 metų. Statytojas (užsakovas), norėdamas

pradėti ar tęsti statybą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusią

instituciją dėl naujo statybos leidimo išdavimo.

viršininko administracija arba Vyriausybės atstovas, arba Valstybinė teritorijų

planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos turi

teisę sustabdyti savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus

ar kito savivaldybės administracijos tarnautojo) išduoto statybos leidimo

galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo

pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo, jei šie viešojo administravimo

subjektai kreipėsi į teismą dėl leidimo panaikinimo. Apskrities viršininko

administracijos išduoto statybos leidimo galiojimą ta pačia tvarka turi teisę

sustabdyti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie

Vyriausybės įgaliotos institucijos.

20.

Statybos leidimas statinį griauti netenka galios šio straipsnio 18 dalies

nurodytais atvejais, taip pat jei per 3 metus nuo leidimo išdavimo dienos

statinys nebuvo nugriautas. Statytojas (užsakovas), norėdamas pradėti ar tęsti

statinio griovimą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusį viešojo

administravimo subjektą dėl šio leidimo pratęsimo.

21.

Statybos leidimų išdavimo procedūrai reikalingų dokumentų formas nustato

Vyriausybės įgaliota institucija, o statybos leidimų nekilnojamųjų kultūros

paveldo vertybių tvarkymo statybos darbams arba leidimų vykdyti statinių

statybą nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių teritorijose – Vyriausybės

įgaliota institucija kartu su įgaliota institucija, atsakinga už kultūros

paveldo vertybių apsaugą.

22.

Statybos leidimų apskaitą, sąrašą ir statistikos atskaitomybę tvarko apskrities

viršininko administracija, o statybos leidimų nekilnojamųjų kultūros paveldo

vertybių tvarkymo statybos darbams – ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių

apsaugą atsakinga įgaliota institucija. Apskaitos ir sąrašo sudarymo tvarką

nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Leidimų statyti ar rekonstruoti

branduolinės energetikos objektus apskaita ir sąrašas tvarkomas Branduolinės

energijos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1018,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3093 (2002-07-19)

24 straipsnis.

Statinio pripažinimas tinkamu naudoti

1.

Pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys (jo dalis,

kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba

užbaigta) pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus statinio (jo dalies) projekte

numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo

sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų

(reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti)

bandymus ir padarius geodezines nuotraukas. Statinio pripažinimas tinkamu

naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir

patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto

rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka šio

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus.

2.

Pastatytų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir

komisijos sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o kai atliekami

nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbai ar statinių

statyba vykdoma šių vertybių teritorijose, – Vyriausybės įgaliota institucija

kartu su įgaliota

institucija, atsakinga už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą;

branduolinės energetikos objektams šią tvarką ir reikalavimus nustato

Branduolinės energijos įstatymas.

3.

Statinį galima naudoti tik įvykdžius šio straipsnio 1 dalies reikalavimus.

4.

Pripažintas tinkamu naudoti statinys turi būti įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka įregistruotas pagal nekilnojamojo turto registro įstatymo

reikalavimus.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

STATINIO AVARIJA

25 straipsnis.

Statinio avarija

1.

Statinio avarija (toliau – avarija) yra statinio ar jo dalies, konstrukcijų

elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos

statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose, statybų iškasose ar pylimuose.

Įrenginių avarijos sąvoką apibrėžia konkrečių įrenginių reikalavimus

nustatančios Vyriausybės įgaliotos institucijos.

2.

Kai avarija įvyksta statinį statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant,

statybos rangovas (kai statyba vykdoma ūkio būdu, – statytojas (užsakovas)

privalo nedelsdamas:

1) organizuoti

ir suteikti pagalbą nukentėjusiems asmenims;

2) imtis skubių

priemonių, kad būtų išvengta tolesnių avarijos pasekmių;

3)

apsaugoti statinio avarijos vietą nuo poveikio, galinčio trukdyti tirti

avarijos priežastis;

4)

pranešti

apie avariją savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės administratoriui ar

kitam savivaldybės administracijos tarnautojui), apskrities viršininko

administracijai; jei avarija įvyko statybos metu, – taip pat statytojui

(užsakovui), statinio statybos techninės priežiūros vykdytojui ir statinio

projektuotojui; jei yra nukentėjusių žmonių, – taip pat teisėsaugos

institucijai ir Valstybinei darbo inspekcijai. Jeigu avarija įvyksta

nekilnojamosioms kultūros paveldo vertybėms priskirtame statinyje, jų

teritorijose, apie ją taip pat turi būti pranešta už nekilnojamųjų kultūros

paveldo vertybių apsaugą atsakingai įgaliotai institucijai, o jeigu įvyksta

avarija, dėl kurios buvo (gali būti) užteršta aplinka, – taip pat Aplinkos

ministerijai; jei avarija susijusi su potencialiai pavojingais įrenginiais,

apie ją taip pat turi būti pranešta Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros

įstatyme nurodytoms institucijoms;

5)

jei statinio avarija įvyko dėl potencialiai pavojingų įrenginių avarijos arba

jei dėl statinio avarijos buvo pažeisti šie įrenginiai, be šio straipsnio 2

dalies 4 punkte nurodytų institucijų, apie tai pranešti atitinkamoms

valstybinės priežiūros bei kontrolės institucijoms, o branduolinės energetikos objektų

avarijos atveju – taip pat Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai;

6)

aprašyti statinio būklę po avarijos bei nurodyti statinio pakitimus ir jų

atsiradimo vietas.

3.

Avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija

(avarijos, susijusios su įrenginiais, – valstybinės priežiūros institucijos

pagal kompetenciją).

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

STATYBOS

VALSTYBINIS VALDYMAS. STATYBOS PRIEŽIŪRA

26 straipsnis.

Statybos valstybinis valdymas

Statybos

valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė.

27 straipsnis.

Statybos valstybinė priežiūra

1.

Statybos valstybinę priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai:

1)

apskrities lygiu – apskrities viršininko administracija;

2)

valstybės lygiu – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie

Vyriausybės įgaliotos institucijos.

2.

Branduolinės energetikos objektų statybos valstybinė priežiūra atliekama

Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.

3.

Apskrities viršininko administracija pagal šio straipsnio 4, 5, 6 dalis atlieka

visų statinių statybos valstybinę priežiūrą.

4.

Apskrities viršininko administracija privalo tikrinti:

1)

ar statinio statyba vykdoma pagal išduotą statybos leidimą ir ar statomas

statinys atitinka šiame leidime nurodytus pagrindinius statinio techninius

rodiklius bei statinio naudojimo paskirtį. Kai statomas nesudėtingas statinys

ir leidimas neprivalomas, tikrinama, ar statinio statyba vykdoma turint šiam

atvejui normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus

dokumentus;

2)

ar statinio statyba bei griovimas nepažeidžia: žemės sklypo nuosavybės, valdymo

ar naudojimo kitais pagrindais reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų;

teritorijų planavimo dokumentų (kai jie privalomi); trečiųjų asmenų pagrįstų

interesų; statinio projektavimo sąlygų sąvado;

3)

ar statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai atitinka šio Įstatymo

ir Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus atestavimo kvalifikacinius

reikalavimus;

4)

ar atliekama statinio statybos techninė priežiūra ir statinio projekto vykdymo

priežiūra (kai jos privalomos) ir ar rangovas (kai statyba vykdoma rangos būdu)

laikosi šių priežiūrų vadovų į statybos darbų žurnalą įrašytų reikalavimų; ar

statybos darbų vykdymo dokumentai atitinka normatyvinių statybos techninių

dokumentų nustatytus reikalavimus;

5)

ar statinio laikančiosios konstrukcijos statomos ir montuojamos iš statybos

produktų, turinčių atitikties dokumentus.

5.

Apskrities viršininko administracijos atstovas dalyvauja statinį pripažįstant

tinkamu naudoti.

6.

Apskrities viršininko administracijos įgalioti pareigūnai pagal šio straipsnio

3, 4 ir 5 dalyse nustatytą kompetenciją turi teisę:

1)

sustabdyti statinio statybą ir kreiptis į teismą šio Įstatymo 33 straipsnio 2

ir 3 dalyse nustatytais atvejais;

2)

kai tai susiję su pareigomis, netrukdomi patekti į statybvietes, statomus,

rekonstruojamus, remontuojamus ar griaunamus statinius, juose esančius butus ir

reikalauti iš statybos dalyvių pateikti visus statybos dokumentus;

3)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašyti

administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės

pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių

teisės pažeidimų bylas teismui;

4)

Civilinio kodekso nustatytais atvejais kreiptis į teismą dėl civilinių bylų

iškėlimo, kad būtų atlyginta valstybei padaryta žala dėl įstatymų nuostatų,

kitų teisės aktų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų

pažeidimo;

5) atstovauti

teisme institucijai pagal įgaliojimą;

6)

reikalauti iš statytojo (užsakovo) ir rangovo pašalinti statinio projekto ir

normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų pažeidimų padarinius;

7)

tikrinti, ar statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir statinio projekto vykdymo

priežiūros vadovo veikla atitinka įstatymus, kitus teisės aktus bei

normatyvinius statybos techninius dokumentus ir, jeigu yra pažeidimų, – taikyti

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas poveikio priemones;

8)

reikalauti ir gauti iš statybos dalyvių rašytinius ir žodinius paaiškinimus,

dokumentų nuorašus ir kitą informaciją apie jų veiklą statyboje;

9)

kreiptis į policiją, kai statybos dalyviai neleidžia statybos valstybinės

priežiūros pareigūnams atlikti tarnybinių funkcijų;

10)

sustabdyti savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus ar

kito savivaldybės administracijos tarnautojo) neteisėtai išduoto statybos

leidimo galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo

pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo.

7.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės

įgaliotos institucijos, vadovaudamasi šio straipsnio 6 dalyje nurodytomis

teisėmis, atlieka šią statybos valstybinę priežiūrą:

1)

metodiškai vadovauja apskrities viršininko administracijos tarnybai,

atliekančiai statybos valstybinę priežiūrą, tikrina, ar ši priežiūra atitinka

šį Įstatymą ir kitus statybą reglamentuojančius teisės aktus, ir patikrinimo

išvadas teikia apskrities viršininkui;

2)

pagal šio straipsnio 4 dalies reikalavimus atrankos būdu tikrina bet kurio

Lietuvos Respublikoje statomo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių

sričių subjektų ir statybos dalyvių veiklą, viešai skelbia tikrinimo išvadas ir

rekomendacijas pašalinti nustatytus pažeidimus bei trūkumus (jei jų yra);

3)

atrankos būdu tikrina, ar statinių projektai ir ekspertizės įmonių atliktos

statinių ekspertizės atitinka normatyvinius statybos techninius dokumentus;

4)

sustabdo apskrities viršininko administracijos neteisėtai išduoto statybos

leidimo galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo

pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo.

8.

Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę

priežiūrą, pareigūnai, be Valstybės tarnybos įstatymo nustatyto

atestavimo, privalo būti atestuoti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka (patikrinama, ar jie yra susipažinę su šiuo Įstatymu ir kitais

statybą reglamentuojančiais teisės aktais).

9.

Statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos pagal

joms įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktą kompetenciją atlieka statinio saugos

ir paskirties reikalavimų vykdymo valstybinę priežiūrą:

1)

nustato (pagal kompetenciją) šio Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nurodytas

statinio projektavimo sąlygas ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi vykdant

statybą;

2)

nustatyta tvarka dalyvauja atliekant statinio projekto ekspertizę, statinį

pripažįstant tinkamu naudoti.

10.

Statybinių inžinerinių geodezinių tyrinėjimų valstybinę priežiūrą pagal

kompetenciją atlieka apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija.

11.

Statybinių inžinerinių geologinių, geotechninių ir kitų šios srities tyrimų

valstybinę priežiūrą atlieka Lietuvos geologijos tarnyba.

12.

Statybos valstybinės priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.

administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, pareigūnai

už šiame straipsnyje nustatytos statybos valstybinės priežiūros tvarkos

pažeidimus atsako pagal Viešojo administravimo įstatymą.

28 straipsnis.

Savavališkos statybos padarinių šalinimas

viršininko administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos

inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys

statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7

dalyse apibrėžtą kompetenciją, vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu ir

Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, nustatę, kad statinio statyba vykdoma

pažeidžiant šį Įstatymą ir kitus teisės aktus:

1) surašo

savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai

vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems

aktą pasirašytinai arba registruotu laišku;

2)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašo

administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėja administracinę bylą dėl

administracinės nuobaudos paskyrimo arba siunčia šį protokolą teismui;

3) nagrinėja

savavališkos statybos priežastis bei aplinkybes, gauna statinio saugos ir

paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų išvadas, rengia ir

teikia pagal priklausomybę apskrities viršininkui pasiūlymus dėl savavališkos

statybos padarinių pašalinimo arba pagal kompetenciją priima reikalingą

sprendimą.

viršininko administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos

inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27

straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos

statybos aktą bei pareigūnų siūlymus dėl jos padarinių pašalinimo ir

nustatydama įvykdymo terminą priima vieną iš šių sprendimų:

1) sustabdyti statinio statybą ir pareikalauti iš

statytojo (užsakovo) nugriauti statinį, jei teritorijoje, kurioje vykdoma naujo

statinio statyba ar statinys rekonstruojamas, draudžiama bet kurio ar tam

tikros paskirties naujo statinio statyba ar statinio rekonstravimas; per

nurodytą terminą šio reikalavimo neįvykdžius, kreiptis į teismą;

2) jei statinio

statyba gali būti vykdoma, leisti statytojui (užsakovui) parengti statinio

projektą ir gauti statybos leidimą;

3) įpareigoti

statytoją (užsakovą), įvykdžiusį šio straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus,

perdirbti savavališkai atliktus statybos darbus pagal statinio projektą;

4) pareikalauti

iš statytojo (užsakovo) savo lėšomis statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę;

5) kreiptis į

teismą nepriėmus šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sprendimų.

neįvykdo šio straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytų reikalavimų,

apskrities viršininko administracija ar Valstybinė teritorijų planavimo ir

statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo

27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją teikia teismui prašymą

(pareiškimą) dėl įpareigojimų vykdymo.

statybos akto surašymo tvarką bei formą nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

29 straipsnis.

Statinio projekto ekspertizė. Statinio ekspertizė

investicijų programą, projektų ekspertizė yra privaloma. Nekilnojamųjų kultūros

vertybių tvarkymo statybos darbų projektų ekspertizės privalomumo atvejus

nustato Vyriausybės įgaliota institucija kartu su įgaliota institucija,

atsakinga už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą.

straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama naujų

statinių statybos, statinių rekonstravimo ir kapitalinio remonto atvejais.

3.

Statinio projekto ekspertizę ir statinio ekspertizę turi teisę atlikti Lietuvos

Respublikoje įregistruota įmonė, gavusi Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka išduotą atestatą statinio projekto ekspertizei arba statinio

ekspertizei atlikti. Atestate turi būti nurodyta statinio kategorija (iš

nurodytų šio straipsnio 1 dalyje). Užsienio ekspertizės įmonė turi teisę atlikti

statinio projekto ekspertizę arba statinio ekspertizę, jeigu ji turi savo

šalies išduotus atestavimo dokumentus, kurie Lietuvos Respublikoje pripažįstami

Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo

(sudarytos 1961 m. spalio 5 d. Hagoje) pagrindu.

4.

Statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos

valstybinę priežiūrą, reikalavimu tik tais atvejais, kai:

1)

įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio

deformacijos;

2)

gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas, kad statinys

neatitinka esminių reikalavimų, nustatytų šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje.

5.

Statinio

projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato

Vyriausybės įgaliota institucija, o nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės

tvarkymo statybos darbų projekto ekspertizės tvarką – Vyriausybės įgaliota

institucija kartu su įgaliota institucija, atsakinga už nekilnojamųjų kultūros

paveldo vertybių apsaugą.

30 straipsnis.

Statinio statybos techninė priežiūra

1.

Statinio (išskyrus nesudėtingą) statybos techninė priežiūra yra privaloma. Šis

reikalavimas netaikomas atliekant statinio paprastąjį remontą.

2.

Statinio statybos techninės priežiūros atlikimo tvarką nustato Vyriausybės

įgaliota institucija.

31 straipsnis.

Statinio projekto vykdymo priežiūra

rekonstruojant, kapitališkai remontuojant ypatingą statinį ar statinį saugomoje

teritorijoje, jo projekto vykdymo priežiūra yra privaloma.

2.

Statytojas (užsakovas) turi teisę pavesti projektuotojui statinio projekto

vykdymo priežiūrą ir statinio statybos techninę priežiūrą.

3.

Statinio projekto vykdymo priežiūrą (statybos metu) statinio projektuotojo

pavedimu atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir

statinio projektuotojo sutartį. Statinio projektuotojo rašytiniu

sutikimu arba kai statinio projektuotojo nebėra (nebeveikia projektą parengusi

projektavimo įmonė, projektuotojas fizinis asmuo jau nesiverčia projektavimo

veikla, neturi šios veiklos patento ar projekto vadovo atestato arba yra

miręs), projekto vykdymo priežiūrą gali atlikti kitas statytojo (užsakovo)

pasirinktas statinio projektuotojas. Jei statinio projektuotojas nevykdo ar

pažeidžia statinio projekto vykdymo priežiūros reikalavimus (nustatytus

Vyriausybės įgaliotos institucijos), statytojas (užsakovas) turi teisę

nutraukti statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį ar pasirinkti kitą

projektuotoją (neprojektavusį statomo statinio) šiai priežiūrai atlikti.

[3

dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

projekto vykdymo priežiūrą (statybos metu) statinio projektuotojo pavedimu

atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir statinio

projektuotojo sutartį. Statinio projektuotojo rašytiniu sutikimu arba kai

statinio projektuotojo nebėra (nebeveikia projektą parengusi projektavimo

įmonė, projektuotojas fizinis asmuo jau nesiverčia projektavimo veikla, neturi

šios veiklos  verslo liudijimo ar projekto vadovo atestato arba yra

miręs), projekto vykdymo priežiūrą gali atlikti kitas statytojo (užsakovo)

pasirinktas statinio projektuotojas. Jei statinio projektuotojas nevykdo ar

pažeidžia statinio projekto vykdymo priežiūros reikalavimus (nustatytus

Vyriausybės įgaliotos institucijos), statytojas (užsakovas) turi teisę

nutraukti statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį ar pasirinkti kitą

projektuotoją (neprojektavusį statomo statinio) šiai priežiūrai atlikti.]

4.

Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą samdo (skiria) statytojas

(užsakovas) arba projektuotojas (tas, kas skyrė ar pasamdė statinio projekto

vadovą).

5.

Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarką nustato Vyriausybės įgaliota

institucija, o kai nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbai ar statinio

statyba vykdomi šių kultūros vertybių teritorijoje, – Vyriausybės įgaliota

institucija kartu su įgaliota institucija, atsakinga už nekilnojamųjų kultūros

paveldo vertybių apsaugą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27), įsigalioja nuo 2001-01-01

32

straipsnis. Visuomenės informavimas apie visuomenei svarbių statinių statybos

pradžią

ir jo padariniai

(užsakovas) privalo informuoti visuomenę apie visuomenei svarbių statinių

projektavimo pradžią. Šių statinių sąrašus (nurodant statinių paskirtį) ir

informavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, fiziniai ir juridiniai asmenys turi

teisę kreiptis į apskrities viršininką, kad būtų sustabdytas statinio

projektavimas ir nebūtų išduodamas statybos leidimas. Ginčus šiais klausimais

nagrinėja teismas.

33 straipsnis. Statinio statybos ar

projektavimo sustabdymas

1.

Bet kuris viešojo administravimo subjektas, atliekantis statybos

valstybinę priežiūrą, turi teisę sustabdyti statinio statybą savo

iniciatyva arba kai reikalauja:

1)

savivaldybės meras;

2)

Vyriausybės atstovas;

3)

statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucija

(jei įstatymai ir kiti teisės aktai nesuteikia jai teisės sustabdyti statinio

statybą ar griovimą);

4) statytojas

(užsakovas);

5)

statinio projektuotojas, atliekantis statinio projekto vykdymo priežiūrą;

6) statinio

statybos techninis prižiūrėtojas.

2.

Sustabdyti statinio statybą turi teisę bet kuris statybos valstybinę priežiūrą

atliekantis viešojo administravimo subjektas (nurodydamas statybos ar

griovimo sustabdymo terminą), kai:

1)

nustatoma, kad statinio statyba ar griovimas yra savavališki;

2) pateiktas prašymas

(pareiškimas) teismui dėl statybos leidimo panaikinimo pagal šio

Įstatymo 23 straipsnio 19 dalį;

3)

statomas statinys neatitinka statybos leidime nurodytų statinio ploto ir tūrio

matmenų bei statinio naudojimo paskirties;

4)

nustatoma, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto

sprendinius, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių

statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus;

5)

paaiškėja statinio projekto klaidos, dėl kurių atsirado statinio avarijos

grėsmė;

6) statybos

leidimas neteko galios.

3.

Apskrities viršininkas turi teisę sustabdyti statinio projektavimą šio Įstatymo

32 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju.

4.

Statinio statybą sustabdęs statybos valstybinę priežiūrą atliekantis viešojo

administravimo subjektas surašo aktą nurodydamas įvykdytų statybos darbų

mastą. Akto formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

5.

Statytojas (užsakovas) ir rangovas privalo likviduoti šio straipsnio 2 dalyje

nurodytus pažeidimus bei jų padarinius ir gauti statinio statybą sustabdžiusio

statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto

raštišką sutikimą tęsti statinio statybą. Jeigu šiame straipsnyje nurodyti

reikalavimai neįvykdomi, statinio statybą sustabdęs viešojo administravimo

subjektas kreipiasi į teismą.

34

straipsnis. Nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio

perleidimas

1.

Nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio perleidimo

kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui sutartis gali būti notaro patvirtinta tik

pateikus šio statinio statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo

administravimo subjekto pažymą, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar

kapitališkai remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto

(statinių, kuriems privalomas projekto tvirtinimas, – patvirtinto projekto), o

kai perleidžiamos nekilnojamosios kultūros vertybės, – taip pat už

nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingos įgaliotos

institucijos tokio pat turinio pažymą.

fiziniam asmeniui, įsigijusiam nebaigtą statyti, rekonstruoti ar kapitališkai

remontuoti statinį, visos statytojo, gavusio statybos leidimą, prievolės ir

teisės pereina tik po to, kai šis leidimas perregistruojamas statinį įsigijusio

asmens vardu.

perregistruotas statybos leidimas, statinį įsigijęs fizinis ar juridinis asmuo

turi pateikti statybos leidimą išdavusiam viešojo administravimo subjektui dokumentus,

nurodytus šio Įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2, 3, 8, 9 punktuose (kitus šioje

dalyje nurodytus dokumentus privaloma pateikti tik tuo atveju, kai keičiamas

statinio projektas), statinio perleidimo sutartį, nurodytą šio straipsnio 1

dalyje.

perleidžiama nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuojamo

statinio dalis, statybos leidimas neperregistruojamas. Perleistos dalies

savininkas įgyja statytojo (užsakovo) teises ir pareigas tęsti statinio

projekte numatytus darbus jam perleistoje statinio dalyje.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

STATINIO NUGRIOVIMAS

34 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas

nuo 1996 m. rugsėjo 1 d., išskyrus 8 straipsnio antrąją dalį, 11 straipsnio

antrąją dalį, 11 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą, 12 straipsnio antrąją

dalį, 12 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą, 13 straipsnio pirmąją dalį,

kurios įsigalioja nuo 1997 m. liepos 1 d.

straipsnio penktoji dalis, 12 straipsnio penktoji dalis, 13 straipsnio penktoji

dalis galioja tik tiems statiniams, kurie pradedami projektuoti ir statyti po

šio įstatymo įsigaliojimo.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31,

33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,

Nr.78-2360 (00.09.15)

STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1948, 2000

09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2533 (2000 10 06)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

Pakeistas įstatymo įsigaliojimas :

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-134, 2000 12

23, Žin., 2000, Nr. 113-3621 (2000 12 30)

STATYBOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymai:

VIII-1948 ir IX-134 neteko galios nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-470,

2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2411 (2001-08-01)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMO IR STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2001-08-16)

autrap@lrs.lt

35 straipsnis. Statinio nugriovimas

1.

Pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (išskyrus nekilnojamąsias kultūros

paveldo vertybes) nugriaunamas šiais atvejais:

1) savininko noru;

2)

kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (po to, kai žemės sklypas ar

jo dalis arba statinys paimamas visuomenės poreikiams) – per savivaldybės

tarybos sprendimu nustatytą laiką;

3) kai baigėsi

laikino statinio naudojimo terminas;

4) kai statinys arba jo dalis yra fiziškai susidėvėję

ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per viešojo

administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, ar

savivaldybės mero nustatytą laiką;

5)

kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant šį ar kitus įstatymus,

normatyvinius statybos techninius dokumentus, – per viešojo

administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, ar

savivaldybės mero

nustatytą laiką;

6)

kitais Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais.

statinio savininkas šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 6 punktuose

nurodytais atvejais nenugriovė statinio per nustatytą laiką, sprendimą dėl jo

nugriovimo ar nenugriovimo priima teismas statybos valstybinę

priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų ar

savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus) teikimu.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

STATINIO

GARANTINIS TERMINAS

36

straipsnis. Statinio garantinis terminas. Statinio projektuotojo, rangovo ir

statinio

statybos

techninio prižiūrėtojo prievolės per garantinį terminą

1.

Statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir

statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti

trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip

5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų,

o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, –

20 metų.

2.

Statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas

Civilinio kodekso nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per

garantinį terminą nustatytus defektus.

3.

Garantinis terminas sustabdomas tam laikui, kurį statinys negalėjo būti

naudojamas dėl nustatytų defektų, už kuriuos atsako rangovas.

4.

Statinyje naudojamų statybos produktų ir įrenginių, kurie nesusiję su šio

Įstatymo

4 straipsnio 1 dalies reikalavimais (išskyrus statybos produktus ir įrenginius,

kurie yra paslėptose statinio konstrukcijose), garantinis terminas nustatomas

tiekėjo išduodamuose dokumentuose.

Vienuoliktasis skirsnis įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1

d., tai nusako:

Nr.

IX-598,

2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 101-3598 (2001-11-30)

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

STATINIO

PROJEKTUOTOJO IR

RANGOVO

CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS

37 straipsnis. Draudimo objektas ir

draudimo sutartys

1.

Statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju

draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius,

statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, rangovo ir statytojo

(užsakovo) juridinį statusą.

2.

Draudimo objektas yra statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė už

jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Statinio

projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimas apima taip pat jų

subrangovų civilinės atsakomybės draudimą.

3.

Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su projektuotoju projektavimo

sutarties visam statinio projektui parengti, bet sudaro sutartis su skirtingais

projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, kiekvieno

projektuotojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.

4.

Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su rangovu rangos sutarties

visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais

rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, kiekvieno rangovo civilinė

atsakomybė draudžiama atskirai.

sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas ar rangovas) ir

draudikas (draudimo įmonė, turinti Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos

prie Finansų ministerijos valdybos leidimą vykdyti statinio projektuotojo ir

rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Šis leidimas išduodamas

pagal Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos

patvirtintą tvarką).

ir statant nesudėtingus statinius ir atliekant statinio paprastąjį remontą,

draustis privalomuoju statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės

draudimu nebūtina. Taip pat neprivaloma draustis juridiniams ir fiziniams

asmenims, atliekantiems statybos darbus ūkio būdu.

galiojimo terminai nustatomi statinio projektuotojo civilinės atsakomybės

privalomojo draudimo taisyklėse ir rangovo privalomojo civilinės

atsakomybės draudimo taisyklėse.

8.

Statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo

sutartys sudaromos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas

statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir

rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles.

9.

Jei

draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo

liudijime (polise), draudėjas privalo sudaryti naują draudimo sutartį.

10.

Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir rangovo

civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo

sutartyse.

38 straipsnis. Statinio projektuotojo civilinės

atsakomybės privalomasis draudimas

1.

Kai draudėjas yra statinio projektuotojas, draudikas pagal privalomąjį

civilinės atsakomybės draudimą atlygina draudimo išmokomis statytojui

(užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai

arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, bei žalą turtui.

2.

Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudiminiam įvykiui, remiantis šį įvykį

patvirtinančiais oficialiais dokumentais.

3.

Draudiminius ir nedraudiminius įvykius nustato statinio projektuotojo civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės.

4.

Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną statinio projektą

atskirai arba pagal projektavimo įmonės projektavimo darbų mastą per metus.

privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimalios sumos nustatomos

projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

39 straipsnis. Rangovo civilinės

atsakomybės privalomasis draudimas

1.

Kai draudėjas yra rangovas, draudikas pagal privalomąjį civilinės atsakomybės

draudimą atlygina draudimo išmokomis statytojui (užsakovui) ir tretiesiems

asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl

gyvybės atėmimo, bei žalą turtui. Tuo atveju, kai draudėjas pats atlygina

padarytą žalą, draudikas išmoka draudimo išmokas draudėjui.

2.

Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudiminiam įvykiui, remiantis šį įvykį

patvirtinančiais oficialiais dokumentais.

3.

Draudiminius ir nedraudiminius įvykius nustato rangovo civilinės atsakomybės

privalomojo draudimo taisyklės.

4.

Draudėjas civilinę atsakomybę turi atskirai apdrausti dėl kiekvieno statomo statinio,

dėl kurio sudaryta rangos sutartis.

privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimalios sumos nustatomos rangovo

civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

40 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo

pažeidimus

Fiziniai ir

juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31,

33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,

Nr.78-2360 (00.09.15)

STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1948, 2000

09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2533 (2000 10 06)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

Pakeistas įstatymo įsigaliojimas :

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001

m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-134, 2000 12

23, Žin., 2000, Nr. 113-3621 (2000 12 30)

STATYBOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymai:

VIII-1948 ir IX-134 neteko galios nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. Tai nusako:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-470,

2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2411 (2001-08-01)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMO IR STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-583,

2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)

STATYBOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Statybos įstatymo pakeitimo

įstatymas, išskyrus jame išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktąjį skirsnį,

įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

Statybos

įstatymo pakeitimo įstatyme išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktasis skirsnis

įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

Įstatymo

įgyvendinimą nusako įstatymas:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-598, 2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 101-3598 (2001-11-30)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1018,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3093 (2002-07-19)

STATYBOS

ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

STATYBOS

ĮSTATYMO 2, 14, 15 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-01-16)

autrap@lrs.lt