Lietuvos Respublikos statybos įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1996, Nr. 32-788

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

STATYBOS

ĮSTATYMAS

1996 m. kovo 19

d. Nr. I-1240

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.:

Nr.

IX-583,

2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1.

Šis Įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų,

rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos

techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų

statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti,

statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros

tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų

bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir

fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus.

netaikomas nustatant:

1)

žemės gelmių naudojimo (kaip apibrėžta Žemės gelmių įstatyme) paskirties

statinių reikalavimus, išskyrus nustatytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje;

2) nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų ir kultūros

paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų bei su jais susijusių procedūrų

reikalavimus, kuriuos nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos

įstatymas, išskyrus reikalavimus, nustatytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje

ir 13 straipsnio 1 dalyje;

3)

naudojamame statinyje vykdomos ūkinės komercinės ar kitos veiklos reikalavimus.

suderintas su šio Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

2

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

architektūra – statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės

pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio

elementų tarpusavio santykis.

2.

Statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos

produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji,

pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės

ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su

inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai,

antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio

inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su

žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų,

upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens

telkinių dugną).

statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos

(pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai

pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos

konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos

techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius

parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna

daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis

gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Ypatingų statinių

kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota

institucija.

4.

Laikinas statinys – statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus,

pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima

išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės

paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos

eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris,

įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos

terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Laikinas statinys ir teisės į jį

nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

5.

Nebaigtas statinys – statinys, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų

negali būti naudojamas pagal paskirtį ir nėra pripažintas tinkamu naudoti.

statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m,

kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų

priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys

(pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis

statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir

techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

7.

Pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau

kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms

gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai.

naudojimo pastatas – viešbutis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo

pastatas; įstaigos pastatas; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatas; oro

uosto, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatas; pramoginių renginių

pastatas; švietimo ar gydymo ir slaugos įstaigos pastatas; maldos namų ir

kitokios religinės veiklos pastatas.

9.

Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai

tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.

10.

Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų)

ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų

šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai,

elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos

su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

11.

Susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto (biotransporto, geležinkelio,

automobilių, jūrų, vidaus vandenų, oro, miestų elektrinio transporto)

bei pėsčiųjų judėjimo vietos (keliai, gatvės).

paveldo statinys – vertingųjų savybių turintys pastatas, jo dalis, inžinerinis

statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai.

– veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują,

rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima

kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą

kultūros paveldo objektų teritorijose.

14.

Statinio statybos valdymas – statinio statybos organizavimo būdas, kai

statybą ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių

darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp

įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo

pagrindu.

15.

Statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį

(žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo,

stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į

bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo

darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų

rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

16.

Statyba

ūkio būdu

– statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas

naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties,

naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus,

įrenginius.

statinio statyba – statybos rūšis, kai yra tikslas statybos sklype, kuriame

yra ar nėra statinių, pastatyti naują statinį; pastatyti esamo statinio

antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jie savo paskirtimi

bus susiję, ar ne (išskyrus priestatų statybą, kuri pagal šio straipsnio 18

dalį priskirta statinio rekonstravimui); atstatyti buvusį (sugriuvusį,

sunaikintą, nugriautą) statinį.

18.

Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės

pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus

(antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto

matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie

statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį

(pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas),

kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų

suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio,

prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų

išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus

statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant

šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti

(pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo

konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant

laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas,

stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio

remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu;

pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą,

pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių

sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus,

nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose;

pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių

dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti

naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių

reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.

19.

Statinio remontas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba

visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio

ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti.

Statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį

remontą.

20.

Statinio kapitalinis remontas – statinio remontas, kai: statinio

susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus laikančiąsias sienas,

karkasą ir pamatus, kurie tik stiprinami) keičiamos į tokias pat ar

ilgaamžiškesnes bei geresnes naudojimo savybes turinčias laikančiąsias

konstrukcijas ar esamos laikančiosios konstrukcijos stiprinamos; iš dalies

keičiama statinio fasadų išvaizda (keičiama dalis fasado elementų ar įrengiami

papildomai nauji elementai – balkonai, durys, langai, architektūros detalės,

keičiama susidėvėjusi statinio išorės apdaila į tokio pat tipo kaip buvusi ar į

kitą apdailą); keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės

sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant

jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami

technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių

tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti

normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

21.

Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką

„einamasis remontas“) –

statinio remontas, kai: atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei

kitų statinio elementų remonto darbai – šalinami šių elementų defektai

nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar

stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos

pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado

apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai,

pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant

kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų), keičiamos atskirosios

statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai;

šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri

susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas;

atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų

ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš

dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose

esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų;

atliekami technologinių įrenginių ir technologinių sistemų, inžinerinių tinklų

ir susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, nurodyti normatyviniuose

statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai – statybos darbai, atliekami

kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje.

23.

Statybvietė

–

statinio statybos darbų vieta (teritorija, kurios ribos nustatomos statinio

projekte atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus, kuri gali sutapti ar

nesutapti su statybos sklypo ribomis). Nesutapimo atveju statybvietės dalimi

taip pat laikomas žemės plotas, kurio statytojas nevaldo nuosavybės teise arba

nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais

pagrindais ir kurio ribas nustato statytojo ir šio žemės ploto savininko (ar

asmens, disponuojančio žeme) sutartis; statinys – kai visi statybos darbai

atliekami statinio viduje.

24.

Statybos sklypas – žemės naudojimo tikslinės paskirties nustatytų ribų

žemės sklypas (teritorijos dalis), kuriame atliekami statybos darbai.

25.

Statybos sklypo tvarkymas – sklypo reljefo formavimas (pažeminimas,

paaukštinimas, lyginimas), sklypo inžinerinių tinklų ir sklypo susisiekimo

komunikacijų tiesimas, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimas, tvorų tvėrimas,

apželdinimas.

26.

Statybiniai tyrinėjimai – statinio statybos sklypo (ar, kai reikia,

gretimos teritorijos), statinio projektavimo sąlygų sąvade nustatytų

inžinerinių tinklų (kuriuos reikia nutiesti ar esamų bei statomų) ir

susisiekimo komunikacijų sklypų (trasų) inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai,

inžineriniai geologiniai, geotechniniai bei kiti tyrimai; aplinkos,

kraštovaizdžio, higieniniai tyrimai; kai rekonstruojamas ar remontuojamas

esamas statinys arba pristatomas prie esamo statinio (statant arti jo) naujas

statinys, – taip pat esamo ir gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos

numatomi statybos darbai, tyrimai; esamų pastatų nuosėdžių ir deformacijų

stebėjimai.

27.

Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų

nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio

sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai),

skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma.

28.

Statinio projektavimas – architektūrinė inžinerinė veikla, kurios

tikslas parengti statinio projektą.

29.

Statinio projektavimo valdymas – statinio projektavimo organizavimo būdas,

kai projektavimą ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos

pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio projektavimo valdytojas pavedimo

sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio

projektavimo valdytojo pagrindu.

30.

Privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai – teritorijų planavimo

dokumentai (Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais), nuosavybės

teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinantys dokumentai;

projektiniai pasiūlymai (jeigu jie rengiami); statinio projektavimo sąlygų

sąvadas, statinio projektavimo užduotis, statinio ir statybos sklypo statybinių

tyrinėjimų dokumentai.

31.

Projektiniai

pasiūlymai

– eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio

architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip

medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas

projektavimo sąlygoms parengti.

projektavimo sąlygos – privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar

nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose: tiesti

komunalinius ir vietinius inžinerinius tinklus, prijungti prie jų statinio ir

technologines inžinerines sistemas, taip pat statybos sklypo inžinerinius

tinklus; nutiesti susisiekimo komunikacijas, prijungti prie jų statybos sklypo

susisiekimo komunikacijas; savivaldybės administracijos direktoriaus (jo

įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) nustatomi statinio

architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai,

atitinkantys šio ir kitų įstatymų bei teritorijų planavimo dokumentų nustatytus

statybos sklypo (ar teritorijos) tvarkymo ar apsaugos reikalavimus

(reglamentą), atsižvelgiant į statinio paskirtį, konkrečią statybos vietą,

gretimybes bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su statinio

statyba; daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų rekonstravimo

ir gyvenamųjų patalpų paskirties keitimo reikalavimai; planuojamos ūkinės

veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentai (Planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytais atvejais); aplinkos apsaugos

institucijos nustatyti gamtos išteklių naudojimo reikalavimai (tuo atveju, kai

neprivalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet

užbaigus statyti statinį yra reikalingas šios institucijos leidimas naudoti

gamtos išteklius); už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos

išduotas laikinasis apsaugos reglamentas, kurio sąvoka apibrėžta Nekilnojamojo

kultūros paveldo apsaugos įstatyme; Vyriausybės įgaliotos institucijos

patvirtintas saugomos teritorijos individualus apsaugos reglamentas (arba

laikinas reglamentas), kurio sąvoka apibrėžta Saugomų teritorijų įstatyme; kiti

įstatymų nustatyti reikalavimai.

projektavimo sąlygų sąvadas – savivaldybės administracijos direktoriaus (jo

įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) patvirtintas

konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų šio straipsnio 32

dalyje, bendrasis dokumentas.

34.

Statinio projekto tvirtinimas – statytojo (užsakovo) pritarimas

parengtam statinio projektui, įforminamas tvarkomuoju dokumentu – kai

statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės juridinis asmuo, arba

statytojo (užsakovo) žyma „tvirtinu“ ir parašu statinio projekte – kai

statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis asmuo. Abiem

atvejais nurodomi pagrindiniai šio statinio techniniai ir ekonominiai

rodikliai, aplinkos ir kraštovaizdžio reikalavimai.

35.

Statinio projekto ekspertizė – įvertinimas, kaip statinio projekte

įgyvendinti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti esminiai statinio

reikalavimai, taip pat kitų įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos

techninių dokumentų bei privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų

reikalavimai.

36.

Statinio ekspertizė – esamo ar statomo statinio techninės būklės

įvertinimas turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka šio Įstatymo 4

straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus.

37.

Statinio projekto vykdymo priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota

projektuotojo atliekama statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad

statinys būtų statomas pagal statinio projektą ir kad būtų įgyvendinta projekte

sukurta statinio architektūra. Statinio projekto dalies vykdymo priežiūra yra

statinio projekto vykdymo priežiūros dalis.

38.

Statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota

statinio statybos priežiūra (nuo statinio statybos pradžios iki statinio

pripažinimo tinkamu naudoti), kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys

statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba

vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių

statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties

dokumentų reikalavimus.

valstybinė priežiūra – statinio projektavimo sąlygų rengimo, statinio

projektavimo sąlygų sąvado ir kitų privalomųjų statinio projekto rengimo

dokumentų išdavimo, statinio projekto ekspertizės atlikimo ir patikrinimo savivaldybės nuolatinėje statybos

komisijoje, statybos leidimo išdavimo procedūrų atitiktis teisės aktų

nuostatoms, statybos vykdymo, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio

griovimo valstybinė priežiūra.

40.

Statinio normatyvinė kokybė – statinio projekto, statybos darbų ir

pastatyto statinio kokybė, atitinkanti normatyvinių statybos techninių

dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatytus

reikalavimus.

41.

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar

juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo

funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui).

– fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, kuriems

atitinkamą tyrinėjimų sritį reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai

suteikia teisę atlikti šiuos tyrinėjimus.

projektuotojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio

organizacija, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statinio

projektavimu.

projekto vadovas – architektas ar statybos inžinierius, kuris,

atstovaudamas statytojo interesams, normatyvinių statybos techninių dokumentų

nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimą, koordinuoja statinio

projekto dalių sprendinius bei statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri

ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų,

normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir

paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų

reikalavimai.

architektas – architektas, kuris yra konkretaus statinio, kaip

architektūros kūrinio, autorius ir (arba) statinio projekto architektūrinės

dalies vadovas. Statinio architektu gali būti ir fizinių asmenų grupė.

projekto rengėjas – architektas ar statybos inžinierius, kuris vienas

rengia statinio projektą ir yra šio statinio projekto vadovas arba rengia

konkretaus statinio projektą, vadovaujamas kito šio projekto vadovo. Statinio

projekto rengėju gali būti projekto vadovo vadovaujama fizinių asmenų grupė,

sudaryta iš projekto dalių vadovų, kitų architektų ir statybos inžinierių.

projekto dalies rengėjas – architektas ar statybos inžinierius, kuris

vienas rengia statinio projekto dalį ir yra šios statinio projekto dalies

vadovas arba vienas rengia statinio projekto dalį, vadovaujamas kito šios

projekto dalies vadovo. Statinio projekto dalies rengėju gali būti ir fizinių

asmenų grupė, sudaryta iš architektų ir statybos inžinierių.

projekto valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio

organizacija, veikiantis (veikianti) kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo)

įgaliotinis, valdantis statinio projektavimą, organizuojantis statinio

projektavimo ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių

sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo,

juridinis asmuo, kita užsienio organizacija.

statybos rangovas (toliau – rangovas) – fizinis asmuo, juridinis asmuo,

kita užsienio organizacija, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti

statyba.

statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai

statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma

ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki

statinio pripažinimo tinkamu naudoti, vadovauja statybos darbams, kartu yra

bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų

darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už

pastatyto statinio normatyvinę kokybę.

statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius,

kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio

statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos

darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja

specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal

kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę.

statybos valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio

organizacija, veikiantys kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis,

valdantis statinio statybą, organizuojantis statinio statybos ir su ja

susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos

atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita

užsienio organizacija.

– fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, kuris (kuri) yra

statybos produktų gamintojas (jo atstovas), platintojas, importuotojas,

paslaugų organizatorius ir pan.

54.

Normatyvinis statybos techninis dokumentas – dokumentas, kuris nustato

statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio

naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius

principus ir charakteristikas. Tai statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo

ir priežiūros

taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos.

55.

Normatyviniai statinio saugos ir paskirties dokumentai – dokumentai,

kurie kitų įstatymų ar teisės aktų pagrindu nustato statinio apsaugos ir saugos,

žmonių, kurie juo naudojasi, apsaugos ir saugos, statinio aplinkos apsaugos ir

saugos reikalavimus pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas sritis,

atsižvelgiant į statinio paskirtį (statinio tipą) ir jame planuojamą veiklą.

Šie dokumentai taip pat nustato statinio paskirties reikalavimus: statinio

matmenų (priklausančių nuo statinio paskirties) apskaičiavimo, funkcinių ryšių

tarp statinio dalių (patalpų) ir statinių, technologinių ir energetikos

įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų, technologijos ir energetikos

procesų patikimumo, efektyvumo ir saugos; inžineriniais tinklais tiekiamų ir

statinio inžinerinėse sistemose naudojamų vandens, nuotėkų, energijos nešiklių

ir pan.; žemės ūkio melioracijos sistemų reguliuojamo dirvožemio drėgmės režimo

ir agrotechnikos.

56.

Statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros

institucijos – valstybės institucijos, turinčios valdymo įgaliojimus ir

vykdančios įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nustatytą tam tikros srities veiklą

ar atliekančios statybos darbų, kurie yra susiję su statinio saugos ir

paskirties reikalavimais, valstybinę priežiūrą.

57.

CE – ženklas, patvirtinantis, kad statybos produktas atitinka

galiojančių Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus.

58.

Statybos produktas – pagamintas produktas, numatomas ilgam laikui

įkonstruoti, įmontuoti, įdėti ar instaliuoti į pastatą ar inžinerinį statinį.

59.

Techninis liudijimas – bet kuris dokumentas, patvirtinantis statybos

produkto tinkamumo naudoti techninį įvertinimą pagal statinio, kuriame numatoma

šį produktą naudoti, esminius reikalavimus ir nustatantis techninius statybos

produkto reikalavimus.

60.

Techninė specifikacija – dokumentas (dokumento dalis), kuriame pateiktus

techninius reikalavimus turi atitikti apibūdinamas produktas, procesas ar

paslauga. Statybos produktų techninės specifikacijos yra standartai ir

techniniai liudijimai.

61.

Statinio inžinerinės sistemos – statinio patalpų inžinerinės sistemos

(jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams,

statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams

tenkinti: vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro

kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės

saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, šiukšlių šalinimo,

žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo,

automatizavimo ir signalizacijos sistemos.

62.

Bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato

patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir

tenkinančios jų naudotojų poreikius.

63.

Atskirosios statinio inžinerinės sistemos – nepriklausomos nuo kitų

vienos ar kelių pastato patalpų inžinerinės sistemos (nesusietos su

bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis), užtikrinančios šių patalpų

funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius.

64.

Technologinės inžinerinės sistemos – gamybinės paskirties sistemos

statinyje vykstantiems technologijos procesams ir technologinių įrenginių

normaliam darbui užtikrinti. Tai technologinėms reikmėms skirtos vandentiekio,

nuotėkų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, kuro tiekimo,

elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) bei informacijos, gaisrinės

saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, dūmų, buitinių

atliekų šalinimo, krovininių liftų bei kitos sistemos.

65.

Komunaliniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai, skirti miesto,

miestelio, kaimo (ar atskirų jų dalių, zonų) vartotojų poreikiams tenkinti, su

bendrais tinklų maitinimo šaltiniais.

66.

Vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai (su jų maitinimo

šaltiniais), skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti.

67.

Įrenginiai – mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti

ir informacijai priimti, perduoti ar keisti.

68.

Laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių

svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego,

vėjo, žmonių, grunto ir pan.).

69.

Paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai –

konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos

darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų.

70.

Ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė – laikotarpis, per kurį

tikslinga naudoti statinį palaikant jo naudojimo savybes, atitinkančias

esminius statinio reikalavimus, atsižvelgiant į visus tarpusavyje susijusius

aspektus: projektavimo, statybos, naudojimo bei naudojamo statinio draudimo

išlaidas, išlaidas naudojimo sutrikimams išvengti; statinio griūties riziką ir

pasekmes jo naudojimo laikotarpiu; planuojamą dalinį atnaujinimą; valymo,

techninio aptarnavimo, priežiūros bei remonto išlaidas.

statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta

tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos

leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint

normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo

dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas

statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint

galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint

normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį

dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y.

keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių

paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis,

nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo

statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat

paveldosaugos reikalavimų.

naudojimas – esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių

panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti.

naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis

ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos

įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu.

priežiūra – šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių,

organizacinių ir viešojo administravimo priemonių visuma vykdant statinio

techninę priežiūrą ir statinio naudojimo priežiūrą.

techninė priežiūra – statinio naudotojo organizuojama šio ir kitų įstatymų

bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma,

užtikrinanti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus statinio esminius

reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę.

naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė,

kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio ir kitų

įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių

dokumentų reikalavimus.

paskirtis – statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo

tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys

atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos

proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir

paskirties dokumentuose.

techninis prižiūrėtojas – fizinis ar juridinis asmuo, šio Įstatymo 41

straipsnio 1 ir 2 dalių nustatytais pagrindais ir pagal to paties straipsnio 3

dalies nustatytus reikalavimus atliekantis statinio techninę priežiūrą.

79.

Architektūra – funkcinis erdvinis ir vizualiai

suvokiamas meninis statinių, kraštovaizdžio ir teritorijų planavimo objektų

formavimas.

veikla naudojantis architekto profesine kvalifikacija, įsisteigimo bei paslaugų

teikimo teise, kurie yra išduoti Europos Sąjungos valstybėje narėje,

Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės

erdvės sutartį, patikrinus jų turėjimo faktą ir pripažinus juos Lietuvoje. Šie

dokumentai, išduoti bet kurioje kitoje valstybėje, pripažįstami Lietuvos

Respublikoje, patikrinus, ar jie suteikia architekto profesinę kvalifikaciją ir

teisę verstis architekto veikla toje valstybėje ir ar atitinka Lietuvos

Respublikoje šiai veiklai keliamus reikalavimus.

kvalifikaciją.

asmuo, turintis dokumentus, suteikiančius teisę verstis statybos inžinieriaus

veikla naudojantis inžinieriaus profesine kvalifikacija, įsisteigimo bei

paslaugų teikimo teise, kurie yra išduoti Europos Sąjungos valstybėje narėje,

Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės

erdvės sutartį, patikrinus jų turėjimo faktą ir pripažinus juos Lietuvos

Respublikoje. Šie dokumentai, išduoti bet kurioje kitoje valstybėje,

pripažįstami Lietuvos Respublikoje, patikrinus, ar jie suteikia statybos

inžinieriaus profesinę kvalifikaciją ir teisę verstis statybos inžinieriaus

veikla toje valstybėje ir ar atitinka Lietuvos Respublikoje šiai veiklai

keliamus reikalavimus. Sąvoka „statybos inžinierius“ taikoma inžinieriui, kurio

išsilavinimas suteikia profesinę kvalifikaciją, reikalingą užsiimti veikla,

aprėpiančia vieną, kelias ar visas statybos techninės veiklos pagrindines

sritis, nustatytas šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje.

profesinę kvalifikaciją.

užsienio organizacija – užsienio valstybėje įsteigta organizacija,

neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos

valstybės įstatymus.

atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu.

86.

Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal apytikrius

skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis, reikalingas naudojant pastatą pagal

paskirtį.

energinio naudingumo sertifikavimas – teisės aktų reglamentuotas procesas,

kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato

energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir

išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas.

rangovas –

juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, turintys šio Įstatymo nustatytą

teisę atlikti projekto ar statinio ekspertizę.

(modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos

pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar)

kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos

naudojimas.

pasikartojantis konstrukcinis statybos produktų ir technologinių sprendinių

derinys (sienų ir stogų detalės, kampai, parapetai ir kiti elementai).

statinio projektas – statybos techniniuose reglamentuose nustatytos

sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami kartotinių statinių sprendiniai,

visuma.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-404, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. X-1111,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

Nr. XI-421, 2009-09-22, Žin.,

2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

3

straipsnis. Teisė būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimas

statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai

ir juridiniai asmenys.

įgyvendinama, kai:

1)

statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;

2) statytojas

turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio

projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą;

3) statytojas

turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą.

3.

Šio straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi arba taikomi iš dalies, kai

projektuojami nesudėtingi statiniai ar jų dalys, vykdoma jų statyba ar

atliekamas statinio paprastasis remontas. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina

bei jų projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti bei griovimo

tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

4

straipsnis. Esminiai statinio reikalavimai

1.

Statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos

produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų

šiuos esminius statinio reikalavimus:

1)

mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti

statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies

griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims,

įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių

sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis,

perkrova, žmonių padarytos klaidos);

2)

gaisrinės saugos, t. y. kad kilus gaisrui statinio laikančiosios konstrukcijos

tam tikrą laiką galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias

apkrovas; būtų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas

statinyje, gaisro išplitimas į gretimus statinius; statinyje esantys žmonės

galėtų saugiai išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis;

veiktų žmonių įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos; gelbėtojai (ugniagesiai)

galėtų saugiai dirbti;

3)

higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, t. y. kad būtų nepažeistos statinyje

ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai

dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar

dujų atsiradimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos,

nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo šalinimo, statinių

konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės;

4)

saugaus naudojimo, t. y. kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta

nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, sužeidimo ar

sužalojimo elektros srove, sprogimo) rizikos;

5)

apsaugos nuo triukšmo, t. y. kad statinyje ar prie jo būnančių žmonių girdimas

triukšmas nekeltų grėsmės jų sveikatai, leistų miegoti, ilsėtis bei dirbti

normaliomis sąlygomis;

6)

energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, t. y. kad naudojamas šiluminės

energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų

poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų

ir pastato ar jo patalpų paskirties reikalavimus).

straipsnio 1 dalyje išvardytus esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar

visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų

charakteristikų lygius ir klases nustato pagal Vyriausybės nustatytą

kompetenciją Vyriausybės įgaliotų institucijų teisės aktai.

3.

Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį ir jų gyvavimo trukmė

(atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jie pastatyti, klimato sąlygas ir

naudojimo paskirtį) nustatomi normatyviniuose statybos techniniuose

dokumentuose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1111,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

5

straipsnis. Esminiai statinio architektūros reikalavimai

Statinio

architektūra turi būti tokia, kad:

1)

neprieštarautų statinio esminiams reikalavimams, išdėstytiems šio Įstatymo 4

straipsnyje;

2) statinys

derėtų prie kraštovaizdžio;

3) atitiktų

savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojo) išduotame projektavimo sąlygų sąvade

nustatytus architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius

reikalavimus, normatyvinius statybos techninius ir normatyvinius statinio

saugos ir paskirties dokumentus;

4) atitiktų

statinio paskirtį;

5)

neprieštarautų statinio inžinerinių sistemų ir technologinių inžinerinių

sistemų reikalavimams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

16 straipsnis. Statinio statybos

techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės

statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

statybos techninis prižiūrėtojas privalo:

1)

tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti

statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų

naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos

techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, taip

pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai;

2)

tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją

(užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio

normatyvinės kokybės reikalavimų;

3)

tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio

konstrukcijas, dalyvauti išbandant ir pripažįstant tinkamais naudoti

inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas;

4)

kartu su rangovu rengti statinio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus ir

dalyvauti statinį pripažįstant tinkamu naudoti;

5)

atlikti bendrosios (bendrųjų statybos darbų) statinio statybos techninės

priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją (specialiųjų statybos

darbų) statinio statybos techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą.

3.

Statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į

statybos darbų žurnalą), kad rangovas:

1)

pateiktų atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų statybos produktų bei

įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus;

2)

pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir

normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų pažeidimus;

3) ištaisytų

statinio normatyvinės kokybės pažeidimus.

4.

Jei rangovas nevykdo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, statinio

statybos techninis prižiūrėtojas privalo apie tai pranešti viešojo

administravimo subjektui, atliekančiam statybos valstybinę priežiūrą,

ir pareikalauti sustabdyti statybos darbus.

5.

Jei statinys ar statinio statybos darbai kelia pavojų žmonėms ir aplinkai,

statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę pats sustabdyti statybą ir kreiptis

į viešojo administravimo subjektą, atliekantį statybos valstybinę priežiūrą, kad

šis priimtų sprendimą, patvirtinantį ar atšaukiantį techninio

prižiūrėtojo reikalavimą.

6.

Statinio statybos techninės priežiūros tvarką nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

statybos techninis prižiūrėtojas turi ir kitų teisių bei pareigų,

kurios numatytos Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.

straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą statybos

techninis prižiūrėtojas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės

pažeidimų kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

22 straipsnis. Ypatingo statinio projekto ir

statinio, įrašyto į Valstybės investicijų

programą,

projekto tvirtinimas

statinio projektas ar statinio, įrašyto į Valstybės investicijų programą, projektas

iki gaunant statybos leidimą turi būti statytojo (užsakovo) patvirtintas (tik

esant projektų ekspertizės išvadoms, kad galima projektą tvirtinti).

straipsnio 1 dalyje nurodytų projektų tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybės

įgaliota institucija.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

STATYBOS

LEIDIMAS. STATINIO PRIPAŽINIMAS TINKAMU NAUDOTI

23

straipsnis. Statybos leidimas

1) nesudėtingų

statinių statybą. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota

institucija;

2) statinio

paprastąjį remontą. Atvejus, kuriais statybos leidimas atlikti statinio

paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje yra privalomas, nustato Vyriausybės

įgaliota institucija.

kuriems statybos leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius

statybos darbus yra privalomas, nustato Vyriausybės įgaliota institucija kartu

su Kultūros ministerija.

3.

Leidimas statyti ar rekonstruoti branduolinės energetikos objektą išduodamas

Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.

statyti ar rekonstruoti statinį pajūrio juostoje išduodamas Pajūrio juostos

įstatymo nustatyta tvarka.

leidimą išduoda:

1) statiniui

kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje, statiniui, kurio statytojas

(užsakovas) yra savivaldybė, statiniui, skirtam krašto apsaugos reikmėms

(įrašytam į Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinamą sąrašą) – apskrities

viršininko administracija;

2) pastatui

atnaujinti (modernizuoti) šio Įstatymo 231 straipsnyje nustatyta

statybos leidimo išdavimo supaprastinta tvarka – savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojas savivaldybės vyriausiasis architektas arba kitas

savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojas (išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytus

atvejus);

3) kitam bet

kuriam statiniui – savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas).

statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos

direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui)

net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda apskrities viršininko administracija

(išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą), turi

pateikti:

1) nustatytos

formos prašymą;

2) dokumentus,

nurodytus šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose;

3) sutartį su

žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo

servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės

sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio

projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos

numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai

tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti;

4) statinio

projektą ir kompiuterinę laikmeną su statinio projekto įrašu;

5) statinio

projekto ekspertizės išvadas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal Įstatymo 29

straipsnio 1 dalį yra privaloma);

6)

statinio

projekto patvirtinimo dokumentą (kai projektą tvirtinti privaloma);

7) atsakingos

institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje

leistinumo poveikio aplinkai požiūriu (kai tai privaloma) pagal Planuojamos

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą;

8)

dokumentą dėl statinio statybos techninės priežiūros vadovo paskyrimo (kai

techninė priežiūra yra privaloma);

9) statinio

kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos pažymėjimą (kai statinys

rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas). Šio pažymėjimo nereikia dėl

statinių, kurie negali būti atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai ir

neatlikti jų kadastriniai matavimai bei teisinė registracija, – tokiais

atvejais pateikiami statinio nuosavybės teisę arba kitą valdymo ir naudojimo

teisę patvirtinantys dokumentai, taip pat turimi statinio planai, brėžiniai,

schemos ir pan.

statybos leidimą tik statinį griauti, statytojas (užsakovas) savivaldybės

administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda

apskrities viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos

reikmėms, statybos leidimą), turi pateikti:

1) nustatytos formos prašymą;

2) dokumentus,

nurodytus šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose;

3)

įstatymų nustatyta tvarka priimtą sprendimą nugriauti statinį, priklausantį

valstybės, savivaldybės ar kito juridinio asmens nuosavybei;

4) statinio

griovimo technologijos aprašymą; ypatingo statinio atveju – griovimo projektą;

5)

statinio kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos pažymėjimą (tik

statinio, kuris buvo pripažintas tinkamu naudoti, atveju; kai griaunamas

statinys nepripažintas tinkamu naudoti ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto

registre, pateikiamas jo turtinę priklausomybę liudijantis dokumentas).

statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos (išskyrus griovimą) leidimą

ar tik statybos leidimą statinį griauti, šio straipsnio 6 ar 7 dalyse nurodytus

dokumentus statytojas (užsakovas) pateikia tiesiai apskrities viršininko

administracijai.

administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyje

nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos

komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka

teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo

reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir

Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija

protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo

savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo

prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti

statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo

neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Sprendimas išduoti

statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės

statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent

vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas

sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Šis

komisijos sprendimas turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundus Nuolatinės

statybos komisijos sprendimą neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo

statybos leidimo, atsakovais šiose bylose laikomi subjektai, kurių atstovai,

įeinantys į Nuolatinės statybos komisijos sudėtį, nepritarė statybos leidimo

išdavimui.

statybos komisiją sudaro savivaldybės taryba iš teritorijų planavimo ir

statinio projektavimo sąlygas parengusių inžinerinių tinklų ir susisiekimo

komunikacijų savininkų (naudotojų), institucijų bei savivaldybės atstovų,

turinčių įgaliojimus priimti sprendimus šio straipsnio 9 dalyje nustatytais

klausimais. Komisijos pavyzdinius nuostatus parengia Vyriausybės įgaliota

institucija.

leidimą išduoda apskrities viršininko administracija, jai savivaldybės administracijos

direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas)

privalo per 10 dienų nuo dokumentų, nurodytų šio straipsnio 6 ar 7 dalyse,

gavimo perduoti Nuolatinės statybos komisijos protokolą. Šis protokolas

tvirtinamas savivaldybės tarybos patvirtintų šios komisijos nuostatų nustatyta

tvarka.

leidimą savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojas) išduoda ne vėliau kaip per 10

dienų (ypatingo statinio statybos leidimą – per 15 dienų) nuo dokumentų,

nurodytų šio straipsnio 6 ar 7 dalyse, pateikimo, o apskrities viršininko

administracija – per 7 dienas nuo Nuolatinės statybos komisijos protokolo

gavimo.

13.

Statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą apskrities

viršininko administracija išduoda Vyriausybės nustatyta tvarka.

leidimą išduoda savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), jis per 3 dienas nuo šio

leidimo išdavimo leidimo kopiją pateikia apskrities viršininko administracijai.

Kai išduodamas leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius

statybos darbus ar statyti statinius kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo

kopija taip pat perduodama už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai

institucijai. Kai išduodamas statybos leidimas statiniui saugomoje

teritorijoje, leidimo kopija perduodama saugomos teritorijos administracijai.

Visais atvejais leidimo kopija nustatyta tvarka perduodama nekilnojamojo turto

kadastro tvarkytojui.

leidime nurodomi kiekvieno statinio normatyvinių statybos techninių dokumentų

nustatyti techniniai rodikliai ir naudojimo paskirtis. Statybos leidimas

statyti naujus statinius, rekonstruoti esamus statinius ar atlikti kapitalinį

remontą, griauti esamus statinius, atlikti kultūros paveldo statinių

tvarkomuosius statybos darbus tiek statybos sklype, tiek už jo ribų (pagal

statinio projektavimo sąlygas suprojektuotiems inžineriniams tinklams ir

susisiekimo komunikacijoms) statytojo (užsakovo) prašymu gali būti išduodamas:

1)

dėl visų statinių, suprojektuotų viename statinio projekte;

2) dėl vieno ar

kelių statinių iš suprojektuotų viename statinio projekte.

16.

Jei statybos leidimas neišduodamas, valstybinio administravimo subjektas, kuriam

pavesta išduoti šį leidimą, per 10 dienų nuo statytojo (užsakovo) dokumentų,

nurodytų šio straipsnio 6 ar 7 dalyse, pateikimo praneša apie tai raštu

statytojui (užsakovui), nurodydamas konkrečias leidimo neišdavimo priežastis.

Jei leidimas per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir statytojui (užsakovui)

nepranešta apie neišdavimo priežastis, statytojas (užsakovas) turi teisę

vykdyti statybą be leidimo, tačiau apie tai raštu praneša statybos leidimą

išduodančiam viešojo administravimo subjektui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki

statybos pradžios. Leidimą išduodantis viešojo administravimo subjektas privalo

šį raštą įregistruoti kaip statybos leidimą. Atsisakymą išduoti statybos

leidimą statytojas (užsakovas) gali apskųsti Administracinių bylų teisenos

įstatymo nustatyta tvarka.

statinį – iki leidime nurodyto laiko, kuris priklauso nuo statinio naudojimo

paskirties), o leidimas griauti – 3 metus.

18.

Statybos leidimas netenka galios:

1)

kai įstatymų nustatyta tvarka žemės sklypas (jo dalis) paimamas visuomenės

poreikiams;

2) teismo

sprendimu;

3) jei nuo

leidimo išdavimo dienos statinys nebuvo pradėtas statyti 3 metus arba nebuvo

pripažintas tinkamu naudoti per 10 metų. Iki šių terminų pabaigos statybos

leidimas gali būti pratęstas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta

supaprastinta tvarka. Statytojas (užsakovas), šiems terminams pasibaigus

norėdamas pradėti ar tęsti statybą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusią

instituciją dėl naujo statybos leidimo išdavimo.

viršininko administracija arba Vyriausybės atstovas, arba Valstybinė teritorijų

planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos turi

teisę sustabdyti savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) išduoto statybos leidimo

galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo pateikimo

teismui dienos iki teismo sprendimo, jei šie viešojo administravimo subjektai

kreipėsi į teismą dėl leidimo panaikinimo. Apskrities viršininko

administracijos išduoto statybos leidimo galiojimą ta pačia tvarka turi teisę

sustabdyti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie

Vyriausybės įgaliotos institucijos.

20.

Statybos leidimas statinį griauti netenka galios šio straipsnio 18 dalies

nurodytais atvejais, taip pat jei per 3 metus nuo leidimo išdavimo dienos

statinys nebuvo nugriautas. Statytojas (užsakovas), norėdamas pradėti ar tęsti

statinio griovimą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusį viešojo

administravimo subjektą dėl šio leidimo pratęsimo.

leidimo išdavimo procedūrai reikalingų dokumentų formas nustato Vyriausybės

įgaliota institucija, o statybos leidimo atlikti kultūros paveldo statinio

tvarkomuosius statybos darbus arba statyti statinį kultūros paveldo objekto

teritorijoje išdavimo procedūrai – Vyriausybės įgaliota institucija kartu su

Kultūros ministerija.

leidimų apskaitą, sąrašą ir statistikos atskaitomybę tvarko apskrities

viršininko administracija, o statybos leidimų atlikti kultūros paveldo statinių

tvarkomuosius statybos darbus – ir už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą

atsakinga institucija. Apskaitos ir sąrašo sudarymo tvarką nustato

Vyriausybės įgaliota institucija. Leidimų statyti ar rekonstruoti branduolinės

energetikos objektus apskaita ir sąrašas tvarkomas Branduolinės energijos

įstatymo nustatyta tvarka.

leidimo išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako Nuolatinės

statybos komisijos nariai ar statybos leidimą išdavęs asmuo. Žala, atsiradusi

dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

statyba be statybos leidimo, kai jis šio Įstatymo nustatytais atvejais yra

privalomas, draudžiama.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1018,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3093 (2002-07-19)

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30), atitaisymas skelbtas:

Žin., 2004, Nr. 13

Nr. X-136, 2005-03-17,

Žin., 2005, Nr. 43-1355 (2005-04-02)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. XI-421, 2009-09-22, Žin.,

2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

231

straipsnis. Statybos leidimo išdavimas supaprastinta tvarka

leidimai atnaujinti (modernizuoti) pastatus pagal Aplinkos ministerijos

ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinių projektus,

pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams, arba

pagal projektus, parengtus naudojant Aplinkos

ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius konstrukcinius

elementus, išduodami šiame straipsnyje nustatyta supaprastinta tvarka.

supaprastinta tvarka gautų statybos leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą,

statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį

leidimą išduoda apskrities viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto

krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą), turi pateikti:

1) prašymą;

2) sutartį

su žemės savininku (valdytoju) dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu tais

atvejais, jeigu tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti

statytojui (užsakovui) nuosavybės teise nepriklausančiame arba nuomos pagrindais nevaldomame žemės

sklype. Tokią sutartį dėl valstybinės žemės laikino naudojimo žemės

savininkas (valdytojas) parengia per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo)

kreipimosi dienos;

3) Aplinkos

ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą tipinį statinio

projektą, pritaikytą konkrečiam atnaujinamam (modernizuojamam) pastatui, arba projektą, parengtą naudojant Aplinkos ministerijos ar

jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius konstrukcinius elementus,

pastato techninės būklės įvertinimo išvadas ir (ar) kompiuterinę laikmeną su

statinio projekto įrašu;

4) statinio

kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos pažymėjimą. Šio pažymėjimo

nereikia dėl statinių, kurie negali būti atskiri nekilnojamojo turto kadastro

objektai, – tokiais atvejais pateikiami statinio nuosavybės teisę arba kitą

valdymo ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai, taip pat turimi

kadastriniai matavimai, statinio planai, brėžiniai, schemos ir panašiai.

administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) dokumentus, nurodytus šio

straipsnio 2 dalyje, perduoda juos savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojui savivaldybės vyriausiajam architektui arba kitam savivaldybės

administracijos direktoriaus įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojui. Šis, patikrinęs ir nustatęs, ar tipinis statinio projektas arba projektas, parengtas naudojant tipinius konstrukcinius

elementus, pritaikytas konkrečiam pastatui, atitinka projektavimo sąlygų sąvado

reikalavimus, priima sprendimą išduoti statybos leidimą supaprastinta tvarka

arba jo neišduoti. Sprendimas neišduoti statybos leidimo supaprastinta tvarka

turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos

įstatymo nustatyta tvarka.

supaprastinta tvarka statybos leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduoda

apskrities viršininko administracija, jai savivaldybės administracijos

direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas)

privalo per 5 darbo dienas nuo dokumentų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje,

gavimo dienos perduoti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo

savivaldybės vyriausiojo architekto arba kito savivaldybės administracijos

direktoriaus įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo

parengtas atnaujinamo (modernizuojamo) pastato projekto patikrinimo išvadas.

Šios išvados įforminamos ir patvirtinamos savivaldybės tarybos nustatyta

tvarka. Pavyzdinį atnaujinamo (modernizuojamo) pastato projekto patikrinimo

tvarkos aprašą tvirtina Aplinkos ministerija.

tvarka statybos leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojas savivaldybės vyriausiasis architektas

arba kitas savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojas išduoda ne vėliau kaip per 5 darbo dienas

nuo dokumentų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, pateikimo dienos, o apskrities

viršininko administracija – per 5 darbo dienas nuo savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojo savivaldybės vyriausiojo architekto arba kito savivaldybės

administracijos direktoriaus įgalioto savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojo parengtų atnaujinamo (modernizuojamo) pastato projekto patikrinimo

išvadų gavimo dienos.

supaprastinta tvarka statybos leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduoda

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas savivaldybės vyriausiasis

architektas arba kitas savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, jis per 3 darbo dienas nuo

šio leidimo išdavimo dienos leidimo kopiją pateikia apskrities viršininko

administracijai. Kai supaprastinta tvarka statybos leidimas atnaujinti

(modernizuoti) pastatą išduodamas dėl statinio saugomoje teritorijoje, leidimo

kopija perduodama saugomos teritorijos administracijai. Visais atvejais leidimo

kopija nustatyta tvarka perduodama Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui.

7.

Jeigu statybos leidimas supaprastinta tvarka neišduodamas, valstybinio

administravimo subjektas, kuriam pavesta išduoti šį leidimą, per 10 darbo dienų

nuo statytojo (užsakovo) dokumentų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, pateikimo

dienos praneša apie tai raštu statytojui (užsakovui), nurodydamas motyvuotas

leidimo neišdavimo priežastis.

8.

Išduodant statybos leidimą supaprastinta tvarka, be šiame straipsnyje nustatytų

reikalavimų, taikomi šio Įstatymo 23 straipsnio 1, 2, 4, 5, 15, 17, 18, 19, 21,

22, 23 ir 24 dalių reikalavimai.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-421, 2009-09-22, Žin.,

2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

24

straipsnis. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti

rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį (jo dalį, kuri gali būti

naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįsta

tinkamu naudoti komisija šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų

nustatyta tvarka.

rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų statinių pripažinimo tinkamais

naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota

institucija, ypatingų statinių su potencialiai pavojingais įrenginiais

pripažinimo tinkamais naudoti tvarką – Vyriausybės įgaliota institucija,

suderinusi su Vyriausybės paskirta institucija, atsakinga už atitinkamų

potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros kontrolę, o kai atliekami kultūros

paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai ar statinio statyba vykdoma

kultūros paveldo objekto teritorijoje, – Vyriausybės įgaliota institucija kartu

su Kultūros ministerija; branduolinės energetikos objektų pripažinimo tinkamais

naudoti tvarką ir reikalavimus nustato Branduolinės energijos įstatymas.

3.

Statinį galima naudoti tik įvykdžius šio straipsnio 1 dalies reikalavimus.

tinkamu naudoti statinio kadastriniai matavimai atliekami Nekilnojamojo turto

kadastro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius kadastro

duomenis, pripažintas tinkamu naudoti statinys Nekilnojamojo turto registro

įstatymo nustatyta tvarka įregistruojamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo

turto registre.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. X-1009,

2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-161 (2007-01-11), atitaisymas skelbtas: Žin.,

2007, Nr. 8

SEPTINTASIS SKIRSNIS

STATINIO AVARIJA

25

straipsnis. Statinio avarija

1.

Statinio avarija (toliau – avarija) yra statinio ar jo dalies, konstrukcijų

elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos

statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose, statybų iškasose ar pylimuose.

Įrenginių avarijos sąvoką apibrėžia konkrečių įrenginių reikalavimus

nustatančios Vyriausybės įgaliotos institucijos.

2.

Kai avarija įvyksta statinį statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant,

statybos rangovas (kai statyba vykdoma ūkio būdu – statytojas (užsakovas), o

kai įvyksta naudojamo statinio avarija – statinio naudotojas ir (arba) statinio

techninis prižiūrėtojas privalo nedelsdamas:

1) organizuoti

ir suteikti pagalbą nukentėjusiems asmenims;

2) imtis skubių

priemonių, kad būtų išvengta tolesnių avarijos pasekmių;

3)

pranešti apie avariją teisėsaugos institucijai, jei yra nukentėjusių žmonių;

4)

užtikrinti statinio avarijos vietos apsaugą nuo poveikio, galinčio trukdyti

tirti avarijos priežastis;

5) pranešti apie

avariją savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojui), apskrities viršininko administracijai,

viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą;

jei avarija įvyko statybos metu, – taip pat statytojui (užsakovui), statinio

statybos techninės priežiūros vykdytojui ir statinio projektuotojui. Jeigu

avarija įvyksta kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto

teritorijoje, apie avariją taip pat turi būti pranešta už nekilnojamojo

kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai, o jeigu įvyksta

avarija, dėl kurios buvo (gali būti) užteršta aplinka, – už aplinkos apsaugą

atsakingai institucijai;

6)

jei statinio avarija įvyko dėl energetikos ar potencialiai pavojingų įrenginių

avarijos arba jei dėl statinio avarijos buvo pažeisti šie įrenginiai, taip pat

apie tai pranešti atitinkamoms valstybinės priežiūros bei kontrolės

institucijoms, o branduolinės energetikos objektų avarijos atveju – taip pat

Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai;

7)

aprašyti statinio būklę po avarijos, statinio pakitimus ir jų atsiradimo

vietas.

3.

Avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija

(avarijos, susijusios su įrenginiais, – valstybinės priežiūros institucijos

pagal kompetenciją).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

STATYBOS

VALSTYBINIS VALDYMAS. STATYBOS PRIEŽIŪRA

26

straipsnis. Statybos valstybinis valdymas

Statybos

valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė.

27

straipsnis. Statybos valstybinė priežiūra

1.

Statybos valstybinę priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai:

1)

apskrities lygiu – apskrities viršininko administracija;

2)

valstybės lygiu – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie

Vyriausybės įgaliotos institucijos.

2.

Branduolinės energetikos objektų statybos valstybinė priežiūra atliekama

Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.

3.

Apskrities viršininko administracija pagal šio straipsnio 4, 5, 6 dalis atlieka

visų statinių statybos valstybinę priežiūrą.

4.

Apskrities viršininko administracija privalo tikrinti:

1)

ar

statinio projektavimo sąlygų sąvado ir kitų privalomųjų statinio projekto

rengimo dokumentų išdavimo, statinio projekto ekspertizės atlikimo ir patikrinimo savivaldybės nuolatinėje statybos

komisijoje bei statybos leidimo išdavimo procedūros ir terminai atitinka teisės

aktų nuostatas; ar nevykdoma savavališka statinio statyba; ar statybos metu

nepažeidžiami statinio projekto sprendiniai, įstatymų, normatyvinių statybos

techninių dokumentų reikalavimai;

2)

ar statinio statyba bei griovimas nepažeidžia: žemės sklypo nuosavybės, valdymo

ar naudojimo kitais pagrindais reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų;

teritorijų planavimo dokumentų (kai jie privalomi); trečiųjų asmenų pagrįstų

interesų; statinio projektavimo sąlygų sąvado;

3)

ar statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai atitinka šio Įstatymo

ir Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus atestavimo kvalifikacinius

reikalavimus;

4)

ar atliekama statinio statybos techninė priežiūra ir statinio projekto vykdymo

priežiūra (kai jos privalomos) ir ar rangovas (kai statyba vykdoma rangos būdu)

laikosi šių priežiūrų vadovų į statybos darbų žurnalą įrašytų reikalavimų; ar

statybos darbų vykdymo dokumentai atitinka normatyvinių statybos techninių

dokumentų nustatytus reikalavimus;

5)

ar statinio laikančiosios konstrukcijos statomos ir montuojamos iš statybos

produktų, turinčių atitikties dokumentus.

5.

Apskrities viršininko administracijos atstovas dalyvauja statinį pripažįstant

tinkamu naudoti.

6.

Apskrities viršininko administracijos įgalioti pareigūnai pagal šio straipsnio

3, 4 ir 5 dalyse nustatytą kompetenciją turi teisę:

1) sustabdyti

statinio statybą šio Įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais;

2)

kai tai susiję su pareigomis, netrukdomi patekti į statybvietes, statomus,

rekonstruojamus, remontuojamus ar griaunamus statinius, juose esančius butus ir

reikalauti iš statybos dalyvių pateikti visus statybos dokumentus;

3)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašyti

administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės

pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių

teisės pažeidimų bylas teismui;

4)

Civilinio kodekso nustatytais atvejais kreiptis į teismą dėl civilinių bylų

iškėlimo, kad būtų atlyginta valstybei padaryta žala dėl įstatymų nuostatų,

kitų teisės aktų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų

pažeidimo;

5) atstovauti

teisme institucijai pagal įgaliojimą;

6) jeigu statyba

nėra savavališka, įpareigoti statytoją (užsakovą) per nustatytą terminą pagal

reikalavimus pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius

su projektine dokumentacija, ar pagal reikalavimus pertvarkyti statinį (jo

dalį);

7)

tikrinti, ar statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir statinio projekto

vykdymo priežiūros vadovo veikla atitinka įstatymus, kitus teisės aktus bei normatyvinius

statybos techninius dokumentus ir, jeigu yra pažeidimų, – taikyti įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatytas poveikio priemones;

8)

reikalauti ir gauti iš statybos dalyvių rašytinius ir žodinius paaiškinimus,

dokumentų nuorašus ir kitą informaciją apie jų veiklą statyboje;

9)

kreiptis į policiją, kai statybos dalyviai neleidžia statybos valstybinės

priežiūros pareigūnams atlikti tarnybinių funkcijų;

10) sustabdyti

savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojo) neteisėtai išduoto statybos

leidimo galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo

pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo;

11) jeigu

statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo bet kurio šios dalies 6

punkte nurodyto įpareigojimo, kreiptis į teismą dėl įpareigojimo statytojui per

nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (jo dalį).

7.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės

įgaliotos institucijos, vadovaudamasi šio straipsnio 6 dalyje nurodytomis

teisėmis, atlieka šią statybos valstybinę priežiūrą:

1) metodiškai

vadovauja apskrities viršininko administracijos struktūriniam padaliniui,

atliekančiam statybos valstybinę priežiūrą, tikrina, ar ši priežiūra atitinka šį

Įstatymą ir kitus statybą reglamentuojančius teisės aktus, ir patikrinimo išvadas

teikia apskrities viršininkui;

2)

pagal šio straipsnio 4 dalies reikalavimus atrankos būdu tikrina bet kurio

Lietuvos Respublikoje statomo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių

sričių subjektų ir statybos dalyvių veiklą, viešai skelbia tikrinimo išvadas ir

rekomendacijas pašalinti nustatytus pažeidimus bei trūkumus (jei jų yra);

3)

atrankos būdu tikrina, ar statinių projektai ir ekspertizės įmonių atliktos

statinių ekspertizės atitinka normatyvinius statybos techninius dokumentus;

4)

sustabdo apskrities viršininko administracijos neteisėtai išduoto statybos

leidimo galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo

pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo.

administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, pareigūnai

privalo būti atestuoti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

(patikrinama, ar jie yra susipažinę su šiuo Įstatymu ir kitais statybą

reglamentuojančiais teisės aktais).

9.

Statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos

pagal joms įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktą kompetenciją atlieka statinio

saugos ir paskirties reikalavimų vykdymo valstybinę priežiūrą:

1)

nustato (pagal kompetenciją) šio Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nurodytas

statinio projektavimo sąlygas ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi vykdant

statybą;

2)

nustatyta tvarka dalyvauja atliekant statinio projekto ekspertizę, statinį

pripažįstant tinkamu naudoti.

10.

Statybinių inžinerinių geodezinių tyrinėjimų valstybinę priežiūrą pagal

kompetenciją atlieka apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija.

11.

Statybinių inžinerinių geologinių, geotechninių ir kitų šios srities tyrimų

valstybinę priežiūrą atlieka Lietuvos geologijos tarnyba.

12.

Statybos valstybinės priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.

administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, pareigūnai

už šiame straipsnyje nustatytos statybos valstybinės priežiūros tvarkos

pažeidimus atsako pagal Viešojo administravimo įstatymą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. X-1111,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

28

straipsnis. Savavališkos statybos padarinių šalinimas

viršininko administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos

inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys

statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7

dalyse apibrėžtą kompetenciją, vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu ir

Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, nustatę, kad statinio statyba vykdoma

pažeidžiant šį Įstatymą ir kitus teisės aktus:

1) nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą,

pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau

pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba

registruotu laišku;

2)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašo

administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėja administracinio teisės

pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo arba siunčia šį

protokolą teismui;

3) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto

surašymo dienos jį pateikia pagal priklausomybę apskrities viršininkui arba

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės

įgaliotos institucijos viršininkui.

viršininko administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos

inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27

straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos

statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto

surašymo dienos priima vieną iš šių sprendimų:

1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo

lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal

reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai

pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę;

2) kreiptis į

teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas.

statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 2 dalies 1

punkte nurodyto reikalavimo, apskrities viršininko administracija ar Valstybinė

teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos

institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą

kompetenciją teikia teismui prašymą (pareiškimą) dėl įpareigojimų vykdymo.

statybos akto surašymo tvarką bei formą nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

29

straipsnis. Statinio projekto ekspertizė. Statinio ekspertizė

1.

Ypatingo statinio ir statinio, įrašyto į Valstybės investicijų programą,

projektų ekspertizė yra privaloma, išskyrus atvejus, kai pastatai atnaujinami

(modernizuojami) pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus

tipinius statinių projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems

(modernizuojamiems) pastatams, arba pagal projektus,

parengtus naudojant Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos

patvirtintus tipinius konstrukcinius elementus. Ar kultūros paveldo statinių

tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizė yra privaloma, nustato

Vyriausybės įgaliota institucija kartu su Kultūros ministerija. Kitus statinio

projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomumo atvejus

nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama naujų

statinių statybos, statinių rekonstravimo ir kapitalinio remonto atvejais.

projekto ar statinio ekspertizę (būti ekspertizės rangovu) turi teisę:

1) Lietuvos

Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, užsienio

valstybėje, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, Šveicarijos

konfederaciją ir Europos ekonominės erdvės valstybes, įsteigtas juridinis

asmuo, kita užsienio organizacija, užsienio valstybėje įsisteigusio juridinio

asmens Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje, išskyrus Europos Sąjungos

valstybes nares, Šveicarijos konfederaciją ir Europos ekonominės erdvės

valstybes, įsteigtas filialas – gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos

atestatą atitinkamai veiklai;

2) Europos

Sąjungos valstybėje narėje, išskyrus Lietuvos Respubliką, Šveicarijos

konfederacijoje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis

asmuo bei jo Europos Sąjungos valstybėse narėse, Šveicarijos konfederacijoje

arba Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigti filialai, užsienio

valstybėje, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, Šveicarijos

konfederaciją ir Europos ekonominės erdvės valstybes, įsisteigusio juridinio

asmens filialai, įsteigti Europos Sąjungos valstybėse narėse, Šveicarijos

konfederacijoje arba Europos ekonominės erdvės valstybėse, – jei jie pagal

įsisteigimo valstybės teisės aktus turi teisę toje valstybėje užsiimti statinio

projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės veikla, pateikę šią teisę

patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka pripažinti Lietuvos Respublikoje.

nuo 2007 m. gegužės 19 d.

5.

Statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos

valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, reikalavimu

tik tais atvejais, kai:

1)

įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio

deformacijos;

2)

gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas, kad statinys

neatitinka esminių reikalavimų, nustatytų šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, arba kai yra

prielaidų, kad šie reikalavimai yra pažeisti stichinių nelaimių ar kitų

ekstremalių situacijų metu.

projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato

Vyriausybės įgaliota institucija, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų

statybos darbų projekto ekspertizės tvarką – Vyriausybės įgaliota institucija

kartu su Kultūros ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. X-1111,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

Nr. XI-421, 2009-09-22, Žin.,

2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

30

straipsnis. Statinio statybos techninė priežiūra

1.

Statinio (išskyrus nesudėtingą) statybos techninė priežiūra yra privaloma. Šis

reikalavimas netaikomas atliekant statinio paprastąjį remontą.

2.

Statinio statybos techninės priežiūros atlikimo tvarką nustato Vyriausybės

įgaliota institucija.

31

straipsnis. Statinio projekto vykdymo priežiūra

rekonstruojant, kapitališkai remontuojant ypatingą statinį ar statinį saugomoje

teritorijoje, jo projekto vykdymo priežiūra yra privaloma, išskyrus atvejus,

kai pastatai atnaujinami (modernizuojami) pagal Aplinkos ministerijos ar jos

įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinių projektus, pritaikytus

konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams.

2.

Statytojas (užsakovas) turi teisę pavesti projektuotojui statinio projekto

vykdymo priežiūrą ir statinio statybos techninę priežiūrą.

projekto vykdymo priežiūrą (statybos metu) statinio projektuotojo pavedimu

atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir statinio

projektuotojo sutartį. Statinio projektuotojo rašytiniu sutikimu arba kai

statinio projektuotojo nebėra (nebeveikia projektą parengusi projektavimo

įmonė, projektuotojas fizinis asmuo jau nesiverčia projektavimo veikla, neturi

šios veiklos  verslo liudijimo ar projekto vadovo atestato arba yra

miręs), projekto vykdymo priežiūrą gali atlikti kitas statytojo (užsakovo)

pasirinktas statinio projektuotojas. Jei statinio projektuotojas nevykdo ar

pažeidžia statinio projekto vykdymo priežiūros reikalavimus (nustatytus

Vyriausybės įgaliotos institucijos), statytojas (užsakovas) turi teisę

nutraukti statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį ar pasirinkti kitą

projektuotoją (neprojektavusį statomo statinio) šiai priežiūrai atlikti.

4.

Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą samdo (skiria) statytojas

(užsakovas) arba projektuotojas (tas, kas skyrė ar pasamdė statinio projekto

vadovą).

projekto vykdymo priežiūros tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o

kai atliekami kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ar statinio

statyba vykdoma kultūros paveldo objekto teritorijoje, – Vyriausybės įgaliota

institucija kartu su Kultūros ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. XI-421, 2009-09-22, Žin.,

2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

32 straipsnis. Visuomenės informavimas apie

visuomenei svarbių statinių statybos

pradžią

ir jo padariniai

(užsakovas) privalo informuoti visuomenę apie visuomenei svarbių statinių

projektavimo pradžią. Šių statinių sąrašus (nurodant statinių paskirtį) ir

informavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, fiziniai ir juridiniai asmenys turi

teisę kreiptis į apskrities viršininką, kad būtų sustabdytas statinio

projektavimas ir nebūtų išduodamas statybos leidimas. Ginčus šiais klausimais

nagrinėja teismas.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis ir taikymas

1.

Šis Įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų,

rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos

techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų

statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti,

statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros

tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų

bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir

fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus.

netaikomas nustatant:

1)

žemės gelmių naudojimo (kaip apibrėžta Žemės gelmių įstatyme) paskirties

statinių reikalavimus, išskyrus nustatytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje;

2) nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų ir kultūros

paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų bei su jais susijusių procedūrų

reikalavimus, kuriuos nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos

įstatymas, išskyrus reikalavimus, nustatytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje

ir 13 straipsnio 1 dalyje;

3)

naudojamame statinyje vykdomos ūkinės komercinės ar kitos veiklos reikalavimus.

suderintas su šio Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

2 straipsnis.

Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

architektūra – statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės

pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio

elementų tarpusavio santykis.

2.

Statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos

produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji,

pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės

ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su

inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai,

antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio

inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su

žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų,

upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens

telkinių dugną).

statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos

(pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai

pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos

konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos

techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius bei techninius

parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna

daugiau kaip 100 žmonių; kultūros paveldo statinys. Ypatingų statinių

kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota

institucija.

4.

Laikinas statinys – statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus,

pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima

išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės

paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos

eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris,

įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos

terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Laikinas statinys ir teisės į jį

nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

5.

Nebaigtas statinys – statinys, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų

negali būti naudojamas pagal paskirtį ir nėra pripažintas tinkamu naudoti.

6.

Nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų

aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi

susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių,

suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų

inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų

požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai

dokumentai.

7.

Pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau

kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms

gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai.

naudojimo pastatas – viešbutis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo

pastatas; įstaigos pastatas; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatas; oro

uosto, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatas; pramoginių renginių

pastatas; švietimo ar gydymo ir slaugos įstaigos pastatas; maldos namų ir

kitokios religinės veiklos pastatas.

9.

Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai

tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.

10.

Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų)

ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų

šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai,

elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos

su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

11.

Susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto (biotransporto, geležinkelio,

automobilių, jūrų, vidaus vandenų, oro, miestų elektrinio

transporto) bei pėsčiųjų judėjimo vietos (keliai, gatvės).

paveldo statinys – vertingųjų savybių turintys pastatas, jo dalis, inžinerinis

statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai.

– veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują,

rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima

kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą

kultūros paveldo objektų teritorijose.

14.

Statinio statybos valdymas – statinio statybos organizavimo būdas, kai

statybą ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių

darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp

įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo

pagrindu.

15.

Statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį

(žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo,

stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į

bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo

darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų

rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

16.

Statyba

ūkio būdu

– statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas

naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties,

naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus,

įrenginius.

statinio statyba – statybos rūšis, kai yra tikslas statybos sklype, kuriame

yra ar nėra statinių, pastatyti naują statinį; pastatyti esamo statinio

antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jie savo paskirtimi

bus susiję, ar ne (išskyrus priestatų statybą, kuri pagal šio straipsnio 18

dalį priskirta statinio rekonstravimui); atstatyti buvusį (sugriuvusį,

sunaikintą, nugriautą) statinį.

18.

Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės

pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus

(antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto

matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie

statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį

(pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas),

kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų

suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio,

prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų

išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus

statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant

šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti

(pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo

konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant

laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas,

stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio

remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu;

pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą,

pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių

sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus,

nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose;

pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių

dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti

naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių

reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.

19.

Statinio remontas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba

visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio

ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti.

Statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį

remontą.

20.

Statinio kapitalinis remontas – statinio remontas, kai: statinio

susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus laikančiąsias sienas,

karkasą ir pamatus, kurie tik stiprinami) keičiamos į tokias pat ar

ilgaamžiškesnes bei geresnes naudojimo savybes turinčias laikančiąsias

konstrukcijas ar esamos laikančiosios konstrukcijos stiprinamos; iš dalies

keičiama statinio fasadų išvaizda (keičiama dalis fasado elementų ar įrengiami

papildomai nauji elementai – balkonai, durys, langai, architektūros detalės,

keičiama susidėvėjusi statinio išorės apdaila į tokio pat tipo kaip buvusi ar į

kitą apdailą); keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės

sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant

jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami

technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių

tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti

normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

21.

Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką

„einamasis remontas“) –

statinio remontas, kai: atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei

kitų statinio elementų remonto darbai – šalinami šių elementų defektai

nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar

stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos

pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado

apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai,

pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant

kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų), keičiamos atskirosios

statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai;

šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri

susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas;

atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų

ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš

dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose

esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų;

atliekami technologinių įrenginių ir technologinių sistemų, inžinerinių tinklų

ir susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, nurodyti normatyviniuose

statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai – statybos darbai, atliekami

kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje.

23.

Statybvietė

–

statinio statybos darbų vieta (teritorija, kurios ribos nustatomos statinio projekte

atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus, kuri gali sutapti ar nesutapti su

statybos sklypo ribomis). Nesutapimo atveju statybvietės dalimi taip pat

laikomas žemės plotas, kurio statytojas nevaldo nuosavybės teise arba nevaldo

ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir

kurio ribas nustato statytojo ir šio žemės ploto savininko (ar asmens,

disponuojančio žeme) sutartis; statinys – kai visi statybos darbai atliekami

statinio viduje.

24.

Statybos sklypas – žemės naudojimo tikslinės paskirties nustatytų ribų

žemės sklypas (teritorijos dalis), kuriame atliekami statybos darbai.

25.

Statybos sklypo tvarkymas – sklypo reljefo formavimas (pažeminimas,

paaukštinimas, lyginimas), sklypo inžinerinių tinklų ir sklypo susisiekimo komunikacijų

tiesimas, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimas, tvorų tvėrimas, apželdinimas.

26.

Statybiniai tyrinėjimai – statinio statybos sklypo (ar, kai reikia,

gretimos teritorijos), statinio projektavimo sąlygų sąvade nustatytų

inžinerinių tinklų (kuriuos reikia nutiesti ar esamų bei statomų) ir

susisiekimo komunikacijų sklypų (trasų) inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai,

inžineriniai geologiniai, geotechniniai bei kiti tyrimai; aplinkos,

kraštovaizdžio, higieniniai tyrimai; kai rekonstruojamas ar remontuojamas

esamas statinys arba pristatomas prie esamo statinio (statant arti jo) naujas

statinys, – taip pat esamo ir gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos

numatomi statybos darbai, tyrimai; esamų pastatų nuosėdžių ir deformacijų

stebėjimai.

27.

Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų

nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio

sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai),

skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma.

28.

Statinio projektavimas – architektūrinė inžinerinė veikla, kurios

tikslas parengti statinio projektą.

29.

Statinio projektavimo valdymas – statinio projektavimo organizavimo būdas,

kai projektavimą ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos

pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio projektavimo valdytojas pavedimo

sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio

projektavimo valdytojo pagrindu.

30.

Privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai – teritorijų planavimo

dokumentai (Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais), nuosavybės

teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinantys dokumentai;

projektiniai pasiūlymai (jeigu jie rengiami); statinio projektavimo sąlygų

sąvadas, statinio projektavimo užduotis, statinio ir statybos sklypo statybinių

tyrinėjimų dokumentai.

31.

Projektiniai

pasiūlymai

– eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio

architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip

medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas

projektavimo sąlygoms parengti.

projektavimo sąlygos – privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar

nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose: tiesti

komunalinius ir vietinius inžinerinius tinklus, prijungti prie jų statinio ir

technologines inžinerines sistemas, taip pat statybos sklypo inžinerinius

tinklus; nutiesti susisiekimo komunikacijas, prijungti prie jų statybos sklypo

susisiekimo komunikacijas; savivaldybės administracijos direktoriaus (jo

įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) nustatomi statinio

architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai,

atitinkantys šio ir kitų įstatymų bei teritorijų planavimo dokumentų nustatytus

statybos sklypo (ar teritorijos) tvarkymo ar apsaugos reikalavimus

(reglamentą), atsižvelgiant į statinio paskirtį, konkrečią statybos vietą,

gretimybes bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su statinio

statyba; daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų rekonstravimo

ir gyvenamųjų patalpų paskirties keitimo reikalavimai; planuojamos ūkinės

veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentai (Planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytais atvejais); aplinkos apsaugos

institucijos nustatyti gamtos išteklių naudojimo reikalavimai (tuo atveju, kai

neprivalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet

užbaigus statyti statinį yra reikalingas šios institucijos leidimas naudoti

gamtos išteklius); už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos

institucijos išduotas laikinasis apsaugos reglamentas, kurio sąvoka apibrėžta

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme; Vyriausybės įgaliotos institucijos

patvirtintas saugomos teritorijos individualus apsaugos reglamentas (arba

laikinas reglamentas), kurio sąvoka apibrėžta Saugomų teritorijų įstatyme; kiti

įstatymų nustatyti reikalavimai.

projektavimo sąlygų sąvadas – savivaldybės administracijos direktoriaus (jo

įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) patvirtintas

konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų šio straipsnio 32

dalyje, bendrasis dokumentas.

34.

Statinio projekto tvirtinimas – statytojo (užsakovo) pritarimas

parengtam statinio projektui, įforminamas tvarkomuoju dokumentu – kai

statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės juridinis asmuo, arba

statytojo (užsakovo) žyma „tvirtinu“ ir parašu statinio projekte – kai

statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis asmuo. Abiem

atvejais nurodomi pagrindiniai šio statinio techniniai ir ekonominiai

rodikliai, aplinkos ir kraštovaizdžio reikalavimai.

35.

Statinio projekto ekspertizė – įvertinimas, kaip statinio projekte

įgyvendinti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti esminiai statinio

reikalavimai, taip pat kitų įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos

techninių dokumentų bei privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų

reikalavimai.

36.

Statinio ekspertizė – esamo ar statomo statinio techninės būklės

įvertinimas turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka šio Įstatymo 4

straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus.

37.

Statinio projekto vykdymo priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota

projektuotojo atliekama statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad

statinys būtų statomas pagal statinio projektą ir kad būtų įgyvendinta projekte

sukurta statinio architektūra. Statinio projekto dalies vykdymo priežiūra yra

statinio projekto vykdymo priežiūros dalis.

38.

Statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota

statinio statybos priežiūra (nuo statinio statybos pradžios iki statinio

pripažinimo tinkamu naudoti), kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas

pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos

būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių

dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.

39.

Statybos valstybinė priežiūra – statinio projektavimo, statybos, jo

pripažinimo tinkamu naudoti valstybinė priežiūra nuo statinio projektavimo

pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, taip pat statinio griovimo

priežiūra.

40.

Statinio normatyvinė kokybė – statinio projekto, statybos darbų ir

pastatyto statinio kokybė, atitinkanti normatyvinių statybos techninių

dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatytus

reikalavimus.

41.

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar

juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo

funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui).

– fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, kuriems

atitinkamą tyrinėjimų sritį reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai

suteikia teisę atlikti šiuos tyrinėjimus.

projektuotojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio

organizacija, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statinio projektavimu.

projekto vadovas – architektas ar statybos inžinierius, kuris,

atstovaudamas statytojo interesams, normatyvinių statybos techninių dokumentų

nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimą, koordinuoja statinio

projekto dalių sprendinius bei statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri

ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų,

normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir

paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų

reikalavimai.

architektas – architektas, kuris yra konkretaus statinio, kaip

architektūros kūrinio, autorius ir (arba) statinio projekto architektūrinės

dalies vadovas. Statinio architektu gali būti ir fizinių asmenų grupė.

projekto rengėjas – architektas ar statybos inžinierius, kuris vienas

rengia statinio projektą ir yra šio statinio projekto vadovas arba rengia

konkretaus statinio projektą, vadovaujamas kito šio projekto vadovo. Statinio

projekto rengėju gali būti projekto vadovo vadovaujama fizinių asmenų grupė,

sudaryta iš projekto dalių vadovų, kitų architektų ir statybos inžinierių.

projekto dalies rengėjas – architektas ar statybos inžinierius, kuris

vienas rengia statinio projekto dalį ir yra šios statinio projekto dalies

vadovas arba vienas rengia statinio projekto dalį, vadovaujamas kito šios

projekto dalies vadovo. Statinio projekto dalies rengėju gali būti ir fizinių

asmenų grupė, sudaryta iš architektų ir statybos inžinierių.

projekto valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio

organizacija, veikiantis (veikianti) kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo)

įgaliotinis, valdantis statinio projektavimą, organizuojantis statinio

projektavimo ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių

sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo,

juridinis asmuo, kita užsienio organizacija.

statybos rangovas (toliau – rangovas) – fizinis asmuo, juridinis asmuo,

kita užsienio organizacija, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti

statyba.

statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai

statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio

būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statinio

pripažinimo tinkamu naudoti, vadovauja statybos darbams, kartu yra bendrųjų

statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą

bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio

normatyvinę kokybę.

statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius,

kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio

statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos

darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja

specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal

kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę.

statybos valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio

organizacija, veikiantys kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis,

valdantis statinio statybą, organizuojantis statinio statybos ir su ja

susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos

atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita

užsienio organizacija.

– fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, kuris (kuri) yra

statybos produktų gamintojas (jo atstovas), platintojas, importuotojas,

paslaugų organizatorius ir pan.

54.

Normatyvinis statybos techninis dokumentas – dokumentas, kuris nustato

statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio

naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius

principus ir charakteristikas. Tai statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių

naudojimo ir priežiūros

taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos.

55.

Normatyviniai statinio saugos ir paskirties dokumentai – dokumentai,

kurie kitų įstatymų ar teisės aktų pagrindu nustato statinio apsaugos ir

saugos, žmonių, kurie juo naudojasi, apsaugos ir saugos, statinio aplinkos

apsaugos ir saugos reikalavimus pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje

nurodytas sritis, atsižvelgiant į statinio paskirtį (statinio tipą) ir jame

planuojamą veiklą. Šie dokumentai taip pat nustato statinio paskirties

reikalavimus: statinio matmenų (priklausančių nuo statinio paskirties)

apskaičiavimo, funkcinių ryšių tarp statinio dalių (patalpų) ir statinių,

technologinių ir energetikos įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų,

technologijos ir energetikos procesų patikimumo, efektyvumo ir saugos;

inžineriniais tinklais tiekiamų ir statinio inžinerinėse sistemose naudojamų

vandens, nuotėkų, energijos nešiklių ir pan.; žemės ūkio melioracijos sistemų

reguliuojamo dirvožemio drėgmės režimo ir agrotechnikos.

56.

Statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos

– valstybės institucijos, turinčios valdymo įgaliojimus ir vykdančios įstatymų

ar Vyriausybės nutarimų nustatytą tam tikros srities veiklą ar atliekančios

statybos darbų, kurie yra susiję su statinio saugos ir paskirties

reikalavimais, valstybinę priežiūrą.

57.

CE – ženklas, patvirtinantis, kad statybos produktas atitinka

galiojančių Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus.

58.

Statybos produktas – pagamintas produktas, numatomas ilgam laikui

įkonstruoti, įmontuoti, įdėti ar instaliuoti į pastatą ar inžinerinį statinį.

59.

Techninis liudijimas – bet kuris dokumentas, patvirtinantis statybos

produkto tinkamumo naudoti techninį įvertinimą pagal statinio, kuriame numatoma

šį produktą naudoti, esminius reikalavimus ir nustatantis techninius statybos

produkto reikalavimus.

60.

Techninė specifikacija – dokumentas (dokumento dalis), kuriame pateiktus

techninius reikalavimus turi atitikti apibūdinamas produktas, procesas ar

paslauga. Statybos produktų techninės specifikacijos yra standartai ir techniniai

liudijimai.

61.

Statinio inžinerinės sistemos – statinio patalpų inžinerinės sistemos

(jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams,

statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams

tenkinti: vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro

kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės

saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, šiukšlių šalinimo,

žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo,

automatizavimo ir signalizacijos sistemos.

62.

Bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato

patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir

tenkinančios jų naudotojų poreikius.

63.

Atskirosios statinio inžinerinės sistemos – nepriklausomos nuo kitų

vienos ar kelių pastato patalpų inžinerinės sistemos (nesusietos su

bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis), užtikrinančios šių patalpų

funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius.

64.

Technologinės inžinerinės sistemos – gamybinės paskirties sistemos

statinyje vykstantiems technologijos procesams ir technologinių įrenginių

normaliam darbui užtikrinti. Tai technologinėms reikmėms skirtos vandentiekio,

nuotėkų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, kuro tiekimo,

elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) bei informacijos, gaisrinės

saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, dūmų, buitinių

atliekų šalinimo, krovininių liftų bei kitos sistemos.

65.

Komunaliniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai, skirti miesto,

miestelio, kaimo (ar atskirų jų dalių, zonų) vartotojų poreikiams tenkinti, su

bendrais tinklų maitinimo šaltiniais.

66.

Vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai (su jų maitinimo

šaltiniais), skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti.

67.

Įrenginiai – mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti

ir informacijai priimti, perduoti ar keisti.

68.

Laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių

svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego,

vėjo, žmonių, grunto ir pan.).

69.

Paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai –

konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos

darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų.

70.

Ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė – laikotarpis, per kurį

tikslinga naudoti statinį palaikant jo naudojimo savybes, atitinkančias

esminius statinio reikalavimus, atsižvelgiant į visus tarpusavyje susijusius

aspektus: projektavimo, statybos, naudojimo bei naudojamo statinio draudimo

išlaidas, išlaidas naudojimo sutrikimams išvengti; statinio griūties riziką ir

pasekmes jo naudojimo laikotarpiu; planuojamą dalinį atnaujinimą; valymo,

techninio aptarnavimo, priežiūros bei remonto išlaidas.

statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta

tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos

leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint

normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo

dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas

statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint

galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint

normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį

dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y.

keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių

paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis,

nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo

statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos

reikalavimų.

naudojimas – esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių

panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti.

naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis

ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos

įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu.

priežiūra – šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių,

organizacinių ir viešojo administravimo priemonių visuma vykdant statinio

techninę priežiūrą ir statinio naudojimo priežiūrą.

techninė priežiūra – statinio naudotojo organizuojama šio ir kitų įstatymų

bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma,

užtikrinanti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus statinio esminius

reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę.

naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė,

kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio ir kitų

įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių

dokumentų reikalavimus.

paskirtis – statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo

tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys

atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos

proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir

paskirties dokumentuose.

techninis prižiūrėtojas – fizinis ar juridinis asmuo, šio Įstatymo 41

straipsnio 1 ir 2 dalių nustatytais pagrindais ir pagal to paties straipsnio 3

dalies nustatytus reikalavimus atliekantis statinio techninę priežiūrą.

79.

Architektūra – funkcinis erdvinis ir vizualiai

suvokiamas meninis statinių, kraštovaizdžio ir teritorijų planavimo objektų

formavimas.

architekto veikla naudojantis architekto profesine kvalifikacija, įsisteigimo

bei paslaugų teikimo teise, kurie yra išduoti Europos Sąjungos valstybėje

narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos

ekonominės erdvės sutartį, patikrinus jų turėjimo faktą ir pripažinus juos

Lietuvoje. Šie dokumentai, išduoti bet kurioje kitoje valstybėje, pripažįstami

Lietuvos Respublikoje, patikrinus, ar jie suteikia architekto profesinę

kvalifikaciją ir teisę verstis architekto veikla toje valstybėje ir ar atitinka

Lietuvos Respublikoje šiai veiklai keliamus reikalavimus.

kvalifikaciją.

asmuo, turintis dokumentus, suteikiančius teisę verstis statybos inžinieriaus

veikla naudojantis inžinieriaus profesine kvalifikacija, įsisteigimo bei

paslaugų teikimo teise, kurie yra išduoti Europos Sąjungos valstybėje narėje,

Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės

erdvės sutartį, patikrinus jų turėjimo faktą ir pripažinus juos Lietuvos

Respublikoje. Šie dokumentai, išduoti bet kurioje kitoje valstybėje,

pripažįstami Lietuvos Respublikoje, patikrinus, ar jie suteikia statybos

inžinieriaus profesinę kvalifikaciją ir teisę verstis statybos inžinieriaus

veikla toje valstybėje ir ar atitinka Lietuvos Respublikoje šiai veiklai

keliamus reikalavimus. Sąvoka „statybos inžinierius“ taikoma inžinieriui, kurio

išsilavinimas suteikia profesinę kvalifikaciją, reikalingą užsiimti veikla,

aprėpiančia vieną, kelias ar visas statybos techninės veiklos pagrindines

sritis, nustatytas šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje.

profesinę kvalifikaciją.

užsienio organizacija – užsienio valstybėje įsteigta organizacija,

neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos

valstybės įstatymus.

85.

Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal apytikrius

skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis, reikalingas naudojant pastatą pagal

paskirtį.

energinio naudingumo sertifikavimas – teisės aktų reglamentuotas procesas,

kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato

energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir

išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-404, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

3 straipsnis.

Teisė būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimas

statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai

ir juridiniai asmenys.

įgyvendinama, kai:

1)

statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;

2) statytojas

turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio

projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą;

3) statytojas

turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą.

3.

Šio straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi arba taikomi iš dalies, kai

projektuojami nesudėtingi statiniai ar jų dalys, vykdoma jų statyba ar

atliekamas statinio paprastasis remontas. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina

bei jų projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti bei griovimo

tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

4 straipsnis.

Esminiai statinio reikalavimai

1.

Statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos

produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų

šiuos esminius statinio reikalavimus:

1)

mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti

statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies

griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims,

įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių

sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis,

perkrova, žmonių padarytos klaidos);

2)

gaisrinės saugos, t. y. kad kilus gaisrui statinio laikančiosios konstrukcijos

tam tikrą laiką galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias

apkrovas; būtų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas

statinyje, gaisro išplitimas į gretimus statinius; statinyje esantys žmonės

galėtų saugiai išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis;

veiktų žmonių įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos; gelbėtojai (ugniagesiai)

galėtų saugiai dirbti;

3)

higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, t. y. kad būtų nepažeistos statinyje

ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai

dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar

dujų atsiradimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos,

nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo šalinimo, statinių

konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės;

4)

saugaus naudojimo, t. y. kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta

nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, sužeidimo ar

sužalojimo elektros srove, sprogimo) rizikos;

5)

apsaugos nuo triukšmo, t. y. kad statinyje ar prie jo būnančių žmonių girdimas

triukšmas nekeltų grėsmės jų sveikatai, leistų miegoti, ilsėtis bei dirbti

normaliomis sąlygomis;

6)

energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, t. y. kad naudojamas šiluminės

energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų

poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų

ir pastato ar jo patalpų paskirties reikalavimus).

2.

Šio straipsnio 1 dalyje išvardytus esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis

ar visus) bei statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos

produktų charakteristikų lygius bei klases nustato normatyviniai statybos

techniniai dokumentai, nurodyti šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4

punktuose.

3.

Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį ir jų gyvavimo trukmė

(atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jie pastatyti, klimato sąlygas ir

naudojimo paskirtį) nustatomi normatyviniuose statybos techniniuose

dokumentuose.

5 straipsnis.

Esminiai statinio architektūros reikalavimai

Statinio

architektūra turi būti tokia, kad:

1)

neprieštarautų statinio esminiams reikalavimams, išdėstytiems šio Įstatymo 4

straipsnyje;

2) statinys

derėtų prie kraštovaizdžio;

3) atitiktų

savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojo) išduotame projektavimo sąlygų sąvade

nustatytus architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius

reikalavimus, normatyvinius statybos techninius ir normatyvinius statinio

saugos ir paskirties dokumentus;

4) atitiktų

statinio paskirtį;

5)

neprieštarautų statinio inžinerinių sistemų ir technologinių inžinerinių

sistemų reikalavimams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

6 straipsnis. Aplinkos,

kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir kita

apsauga (sauga), trečiųjų asmenų interesų apsauga

1.

Atliekant statinio statybinius tyrinėjimus, rengiant statinio projektą, statant

ir pripažįstant statinį tinkamu naudoti bei statinį naudojant ir prižiūrint, be

šio Įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais, teisės aktais ir

nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties

dokumentais, reglamentuojančiais:

1)

aplinkos apsaugą ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą;

2)

saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių

ir jų teritorijų apsaugą;

3) gaisrinę

saugą;

4) sveikatos

apsaugą ir visuomenės sveikatos priežiūrą;

5) darbuotojų

saugą ir sveikatą, visuomenės sveikatos saugą;

6) branduolinę

saugą ir energetikos objektų, įrenginių techninę saugą;

7) potencialiai

pavojingų įrenginių priežiūrą;

8) statinio

priežiūrą.

2.

Normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų, atsižvelgdama

į šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir šio straipsnio 1 dalies reikalavimus,

nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose

dokumentuose.

3.

Projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus

(išskyrus atnaujinamus (modernizuojamus) daugiabučius namus) ir inžinerinius

statinius, būtina juos pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams,

vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu.

4.

Statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip,

kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir

veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos

tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio

saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra:

1) statinių

esamos techninės būklės nepabloginimas;

2) galimybė

patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves;

3) galimybė

naudotis inžineriniais tinklais;

4)

patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus

apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas;

5) gaisrinę

saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas;

6)

apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingos

spinduliuotės;

7)

apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos

apsaugos statinių bei priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir

kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo

sistemų išsaugojimas;

8)

hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų

pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr. XI-421, 2009-09-22, Žin., 2009,

Nr. 117-4993 (2009-10-01)

ANTRASIS SKIRSNIS

STATYBOS

TECHNINIS NORMAVIMAS

7 straipsnis.

Statybos techninio normavimo pagrindiniai principai

Nacionalinių

normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos sudarymo nuostatos turi

neprieštarauti Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, kurių narė

Lietuva yra, normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos principams ir

reikalavimams, šiam ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams bei

kitiems teisės aktams.

8

straipsnis. Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema

statybos techniniai dokumentai yra:

1) statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos

institucijos teisės aktai (branduolinės energetikos objektams – šios

institucijos ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos teisės

aktai), kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius

reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės

priežiūros

taisykles;

2) statybos

taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės –

ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ar juridinių

asmenų dokumentai, kurie nurodo statybos techninių reglamentų įgyvendinimo

būdus ir metodus;

3)

pripažintos nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka

parengti ir priimti statybos srityje taikomi Lietuvos standartai, taip pat kaip

Lietuvos standartai perimti Europos ir tarptautiniai standartai;

4)

techniniai liudijimai – Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

parengti ir priimti statybos produktų tinkamumo naudoti nustatymo dokumentai.

Jie rengiami, kai nėra parengtų atitinkamų Lietuvos ar Europos standartų arba

kai neplanuojama šių standartų rengti;

5)

metodiniai nurodymai, rekomendacijos – projektavimo ir statybos įmonių, mokslo

ir studijų institucijų paskelbti savanoriškai taikomi dokumentai, kurie nurodo

būdus ir metodus, kaip įgyvendinti statybos techninius reglamentus.

2.

Statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip

pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo

komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams

asmenims, kurių veiklą reglamentuoja šis Įstatymas.

taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės, Lietuvos

standartai ir techniniai liudijimai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai

statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodoma, kad

minėtas taisykles, standartus, liudijimus taikyti privaloma. Statybos taisyklės,

Lietuvos standartai ir techniniai liudijimai, į kuriuos pateikiamos nuorodos

projektavimo ar rangos sutartyse, privalomi sutartį sudariusioms šalims.

4.

Į statybos techninius reglamentus taip pat įrašomi normatyvinių statinio saugos

ir paskirties dokumentų reikalavimai, nurodyti šio Įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje,

išreiškiant juos techniniais parametrais arba nuorodomis į normatyvinius

statinio saugos ir paskirties dokumentus.

statybos techninių dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarką (išskyrus statyboje

taikomus Lietuvos standartus) nustato Vyriausybės įgaliota institucija įstatymų

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Normatyvinius statinio saugos ir

paskirties dokumentus tvirtina juos parengusi pagal kompetenciją valstybės

institucija, suderinusi su Vyriausybės įgaliota institucija, kuriai pavesta

tvirtinti statybos techninius reglamentus. Normatyvinių statinio saugos ir

paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymą tarp valstybės institucijų

nustato Vyriausybė.

6.

Statybos techniniai reglamentai rengiami valstybės biudžeto lėšomis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-1111,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

8 straipsnis.

Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema

statybos techniniai dokumentai yra:

1) statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos

institucijos teisės aktai (branduolinės energetikos objektams – šios

institucijos ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos teisės

aktai), kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius

reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės

priežiūros

taisykles;

2) statybos ar

statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės – ministerijų, Vyriausybės

įstaigų, kitų valstybės institucijų ar juridinių asmenų priimti bei Vyriausybės

įgaliotoje institucijoje jos nustatyta tvarka įregistruoti dokumentai, kurie

nurodo statybos techninių reglamentų įgyvendinimo būdus ir metodus;

3)

pripažintos nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka

parengti ir priimti statybos srityje taikomi Lietuvos standartai, taip pat kaip

Lietuvos standartai perimti Europos ir tarptautiniai standartai;

4)

techniniai liudijimai – Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

parengti ir priimti statybos produktų tinkamumo naudoti nustatymo dokumentai.

Jie rengiami, kai nėra parengtų atitinkamų Lietuvos ar Europos standartų arba

kai neplanuojama šių standartų rengti;

5)

metodiniai nurodymai, rekomendacijos – projektavimo ir statybos įmonių, mokslo

ir studijų institucijų paskelbti savanoriškai taikomi dokumentai, kurie nurodo

būdus ir metodus, kaip įgyvendinti statybos techninius reglamentus.

2.

Statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip

pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo

komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams

asmenims, kurių veiklą reglamentuoja šis Įstatymas.

3.

Statybos taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai liudijimai taikomi

savanoriškai, išskyrus atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose ar

kituose teisės aktuose nurodoma, kad minėtas taisykles, standartus, liudijimus

taikyti privaloma. Statybos taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai

liudijimai, į kuriuos pateikiamos nuorodos projektavimo ar rangos sutartyse,

privalomi sutartį sudariusioms šalims.

4.

Į statybos techninius reglamentus taip pat įrašomi normatyvinių statinio saugos

ir paskirties dokumentų reikalavimai, nurodyti šio Įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje,

išreiškiant juos techniniais parametrais arba nuorodomis į normatyvinius

statinio saugos ir paskirties dokumentus.

statybos techninių dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarką (išskyrus statyboje

taikomus Lietuvos standartus) nustato Vyriausybės įgaliota institucija įstatymų

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Normatyvinius statinio saugos ir

paskirties dokumentus tvirtina juos parengusi pagal kompetenciją valstybės

institucija, suderinusi su Vyriausybės įgaliota institucija, kuriai pavesta

tvirtinti statybos techninius reglamentus. Normatyvinių statinio saugos ir

paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymą tarp valstybės institucijų

nustato Vyriausybė.

6.

Statybos techniniai reglamentai rengiami valstybės biudžeto lėšomis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

9 straipsnis.

Tarptautinių, Europos organizacijų ir užsienio valstybių normatyvinių statybos

techninių dokumentų taikymas

Respublikoje gali būti taikomi (jei neprieštarauja Lietuvos Respublikos

įstatymams) perimti tarptautinių

ir Europos organizacijų, užsienio valstybių (nacionaliniai), užsienio valstybių

organizacijų normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jie įteisinami kaip

Lietuvos Respublikos normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų tiesioginio taikymo,

neperėmus jų Lietuvos Respublikos normatyviniais statybos techniniais

dokumentais, Lietuvos Respublikoje tvarką šiais atvejais:

1) kai reikia nustatyti Lietuvos Respublikoje retai

pasitaikančių statinių techninius reikalavimus ir todėl netikslinga rengti

normatyvinius statybos techninius dokumentus;

2) kai dėl investicijų į statybą panaudojimo trumpų

terminų nėra galimybės perimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų normatyvinių

statybos techninių dokumentų;

3) kai Lietuvos Respublikoje nėra kai kurių

paskirčių statinių techninius reikalavimus nustatančių normatyvinių statybos

techninių dokumentų – iki tų dokumentų parengimo ir patvirtinimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

TREČIASIS SKIRSNIS

STATYBOS

TECHNINĖS VEIKLOS PAGRINDINĖS SRITYS

10

straipsnis. Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys

veiklos pagrindinės sritys:

1) statybiniai tyrinėjimai;

2) statinio

projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra;

3) statinio

projekto ekspertizė, statinio ekspertizė;

4) statybos

darbai;

5) statinio

statybos techninė priežiūra.

techninės veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti: statinio projekto

vadovas, statinio projekto dalies vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros

vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovas, statinio statybos

vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovas, statinio statybos

techninės priežiūros vadovas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros

vadovas, specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas),

statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto ekspertizės dalies

vadovas, statinio ekspertizės vadovas. Šių vadovų pareigas pagal savo profesinę

kvalifikaciją gali eiti architektas ar statybos inžinierius. Vadovų

kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas,

nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę tik atestuoti architektai ir

statybos inžinieriai. Atestavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

straipsnio 3 dalies reikalavimai netaikomi Europos Sąjungos valstybės narės,

Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės

erdvės sutartį, piliečiams, jeigu jie pagal šios valstybės teisės aktus turi

teisę eiti šių vadovų pareigas, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus,

kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje

pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio

valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse,

kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar

tarpvalstybinių sutarčių pagrindu.

techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas ir teises nustato

Vyriausybės įgaliota institucija.

diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų,

įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba

valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, taip pat bet

kurioje kitoje valstybėje pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias

veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, Lietuvos

Respublikoje taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

inžinieriaus diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių

dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos

Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės

sutartį, taip pat bet kurioje kitoje valstybėje pripažinimo, įskaitant

priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti

paslaugas, Lietuvos Respublikoje taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota

institucija.

8.

Užsienio šalyse architektams išduotų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų

pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

9.

Vadovauti nesudėtingo statinio projektavimui, statybai, statinio projekto

vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę

neatestuoti asmenys. Jų kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

10.

Jeigu statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų skyrimo (samdymo)

tvarkos šis Įstatymas nenustato, ją nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

STATYBOS

DALYVIAI, JŲ PAREIGOS IR TEISĖS

11

straipsnis. Statybos dalyviai

dalyviai yra:

1) statytojas

(užsakovas);

2) tyrinėtojas;

3) statinio

projektuotojas;

4) rangovas;

5) statinio

statybos techninis prižiūrėtojas;

6) tiekėjas.

dalyviai taip pat yra statinio projektavimo valdytojas, kai statytojas

(užsakovas) pasirenka statinio projektavimo valdymą kaip projektavimo

organizavimo būdą, ir statinio statybos valdytojas, kai statytojas (užsakovas)

pasirenka statinio statybos valdymą kaip statybos organizavimo būdą.

12

straipsnis. Statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės

(užsakovas) privalo:

1)

pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus;

2)

organizuoti (arba pavesti tai padaryti projektuotojui) statinio statybos

sklypo, statybvietės ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali

daryti neigiamą poveikį, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus

statybinius tyrinėjimus bei sudaryti sąlygas tyrinėtojui juos

atlikti;

3) turėti

nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio

projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo

iniciatyva;

4) šio Įstatymo

nustatyta tvarka gauti statybos leidimą;

5)

organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą;

6)

organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą, kai ji yra privaloma arba savo

iniciatyva;

7)

užsakyti (arba pavesti, kad tai padarytų rangovas) nustatyta tvarka atlikti

pastatyto statinio ar nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų geodezines

nuotraukas;

8)

nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio pripažinimą tinkamu

naudoti;

9)

sustabdžius statybos darbus, kuriems pirkti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas,

nepaisant sustabdymo priežasčių, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka organizuoti statomo statinio konservavimo darbus;

10)

kai statyba vykdoma ūkio būdu, leisti viešojo administravimo subjekto,

atliekančio statybos valstybinę priežiūrą, pareigūnams bei statinio

saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų pareigūnams,

statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims (kai tai susiję su jų pareigų

vykdymu) netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus,

remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus), minėtų asmenų

reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus;

11) tuo atveju, kai statinį

projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskirti

vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad

statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai;

statybos metu koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą.

(užsakovas) turi teisę:

1)

pasirinkti statinio projektavimo organizavimo būdą – statinio projektavimą

pavesti projektuotojui pagal su juo sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį

arba statinio projektavimo organizavimą pavesti statinio projektavimo

valdytojui pagal pavedimo sutartį, arba pasirinkti kitus statinio projektavimo

organizavimo būdus, kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams;

paskirti statinio projekto vadovą ar pavesti tai atlikti statinio

projektuotojui;

2)

pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų

atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), statinio statybos valdymo ar kitus būdus,

kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams;

3)

pasirinkti statinio projektuotojus, statinio projektavimo valdytojus, rangovus,

statinio statybos valdytojus bei tiekėjus savo nuožiūra ar konkurso tvarka (jei

teisės aktai nenumato kitaip), o statinio projektavimo ir statybos darbams,

kurių viešasis pirkimas yra privalomas – Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta

tvarka.

(užsakovas) turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios yra numatytos Civiliniame

kodekse ir kituose įstatymuose.

(užsakovas) už šiame straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą

vykdymą atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų

kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

10 straipsnis.

Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys

techninės veiklos pagrindinės sritys:

1) statybiniai tyrinėjimai;

2) statinio

projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra;

3) statinio

projekto ekspertizė, statinio ekspertizė;

4) statybos

darbai;

5) statinio

statybos techninė priežiūra.

techninės veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti: statinio projekto

vadovas, statinio projekto dalies vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros

vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovas, statinio statybos

vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovas, statinio statybos

techninės priežiūros vadovas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros

vadovas, specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas),

statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto ekspertizės dalies

vadovas, statinio ekspertizės vadovas. Šių vadovų pareigas pagal savo profesinę

kvalifikaciją gali eiti architektas ar statybos inžinierius. Vadovų

kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas,

nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę tik atestuoti architektai ir

statybos inžinieriai. Atestavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

straipsnio 3 dalies reikalavimai netaikomi Europos Sąjungos valstybės narės,

Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės

erdvės sutartį, piliečiams, jeigu jie pagal šios valstybės teisės aktus turi

teisę eiti šių vadovų pareigas, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus,

kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje

pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio

valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse,

kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar

tarpvalstybinių sutarčių pagrindu.

techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas ir teises nustato

Vyriausybės įgaliota institucija.

diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų,

įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba

valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, taip pat bet

kurioje kitoje valstybėje pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias

veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, Lietuvos

Respublikoje taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

inžinieriaus diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių

dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos

Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės

sutartį, taip pat bet kurioje kitoje valstybėje pripažinimo, įskaitant priemones,

padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas,

Lietuvos Respublikoje taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

8.

Užsienio šalyse architektams išduotų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų

pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

9.

Vadovauti nesudėtingo statinio projektavimui, statybai, statinio projekto

vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę

neatestuoti asmenys. Jų kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės

įgaliota institucija.

10.

Jeigu statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų skyrimo (samdymo)

tvarkos šis Įstatymas nenustato, ją nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

STATYBOS

DALYVIAI, JŲ PAREIGOS IR TEISĖS

11 straipsnis.

Statybos dalyviai

dalyviai yra:

1) statytojas

(užsakovas);

2) tyrinėtojas;

3) statinio

projektuotojas;

4) rangovas;

5) statinio

statybos techninis prižiūrėtojas;

6) tiekėjas.

dalyviai taip pat yra statinio projektavimo valdytojas, kai statytojas

(užsakovas) pasirenka statinio projektavimo valdymą kaip projektavimo

organizavimo būdą, ir statinio statybos valdytojas, kai statytojas (užsakovas)

pasirenka statinio statybos valdymą kaip statybos organizavimo būdą.

12 straipsnis.

Statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės

(užsakovas) privalo:

1)

pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus;

2)

organizuoti (arba pavesti tai padaryti projektuotojui) statinio statybos sklypo,

statybvietės ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali daryti

neigiamą poveikį, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus

statybinius tyrinėjimus bei sudaryti sąlygas tyrinėtojui juos

atlikti;

3) turėti

nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio

projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo

iniciatyva;

4) šio Įstatymo

nustatyta tvarka gauti statybos leidimą;

5)

organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą;

6)

organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą, kai ji yra privaloma arba savo

iniciatyva;

7)

užsakyti (arba pavesti, kad tai padarytų rangovas) nustatyta tvarka atlikti

pastatyto statinio ar nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų geodezines nuotraukas;

8)

nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio pripažinimą tinkamu

naudoti;

9)

sustabdžius statybos darbus, kuriems pirkti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas,

nepaisant sustabdymo priežasčių, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka organizuoti statomo statinio konservavimo darbus;

10)

kai statyba vykdoma ūkio būdu, leisti viešojo administravimo subjekto,

atliekančio statybos valstybinę priežiūrą, pareigūnams bei statinio

saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų

pareigūnams, statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims (kai tai susiję su jų

pareigų vykdymu) netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus

(rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius

butus), minėtų asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus;

11) tuo atveju, kai statinį

projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskirti

vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad

statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai;

statybos metu koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą.

(užsakovas) turi teisę:

1)

pasirinkti statinio projektavimo organizavimo būdą – statinio projektavimą

pavesti projektuotojui pagal su juo sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį

arba statinio projektavimo organizavimą pavesti statinio projektavimo

valdytojui pagal pavedimo sutartį, arba pasirinkti kitus statinio projektavimo

organizavimo būdus, kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams;

paskirti statinio projekto vadovą ar pavesti tai atlikti statinio

projektuotojui;

2)

pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų

atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), statinio statybos valdymo ar kitus būdus,

kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams;

3)

pasirinkti statinio projektuotojus, statinio projektavimo valdytojus, rangovus,

statinio statybos valdytojus bei tiekėjus savo nuožiūra ar konkurso tvarka (jei

teisės aktai nenumato kitaip), o statinio projektavimo ir statybos darbams,

kurių viešasis pirkimas yra privalomas – Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta

tvarka.

(užsakovas) turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios yra numatytos Civiliniame

kodekse ir kituose įstatymuose.

(užsakovas) už šiame straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą

vykdymą atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų

kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

13 straipsnis.

Teisė būti tyrinėtoju. Tyrinėtojo pareigos ir teisės

tyrinėjimus atlikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka turi teisę:

1) statybinius inžinerinius geodezinius tyrinėjimus –

įstatymuose bei kituose teisės aktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai

asmenys, kitos užsienio organizacijos;

2) statybinius

inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus – įstatymuose bei kituose

teisės aktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio

organizacijos;

3) esamų

statinių tyrimus (konstrukcijų, statinio inžinerinių sistemų tyrimus,

matavimus) – fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio

organizacijos, nurodyti šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje;

4) kitus tyrimus

(aplinkos, kraštovaizdžio, higieninius, archeologinius, nekilnojamųjų kultūros

vertybių ir kt.) – kituose šiuos tyrimus reglamentuojančiuose įstatymuose ir

kituose teisės aktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos

užsienio organizacijos.

privalo:

1)

atlikti tyrinėjimus pagal tyrinėjimų užduotį bei normatyvinius tyrinėjimų

dokumentus ir pateikti tyrinėjimų rezultatus tyrinėjimų užsakovui;

2) atliekant tyrinėjimų

darbus, laikytis saugos taisyklių.

turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios yra numatytos Civiliniame kodekse ir

kituose įstatymuose.

4.

Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą

tyrinėtojas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų

kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

14 straipsnis. Teisė būti

statinio projektuotoju. Statinio projektuotojo pareigos ir teisės

projektuotoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka turi teisę:

1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas

juridinis asmuo;

2) Lietuvos

Respublikoje įsteigta statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis

susijusi mokslo ir studijų institucija;

3) užsienio

valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija (tarp

jų – statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir

studijų institucija), kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo

šalyje užsiimti projektavimu, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus,

kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje

pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio

valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse,

kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar

tarpvalstybinių sutarčių pagrindu.

4) architektas

ar statybos inžinierius.

ypatingų statinių projektus turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3

punktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio

organizacijos, gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos šios veiklos atestatą.

Šis reikalavimas netaikomas Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos

Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį,

juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms (šių valstybių), jeigu

jie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti

analogiškų statinių projektavimo veikla, pateikę šią teisę patvirtinančius

dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos

Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl

užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o

valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar

tarpvalstybinių sutarčių pagrindu. Teisė projektuoti branduolinės energetikos

objektus suteikiama Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.

ypatingų statinių projektams (eiti statinio projekto ir statinio projekto dalių

vadovų pareigas) turi teisę architektai ir statybos inžinieriai, atitinkantys šio

įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalių nustatytus reikalavimus.

statinio projektą rengiantys fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos

užsienio organizacijos, nurodyti 14 straipsnio 2 dalyje, atestuojami

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir pagal jos nustatytus

reikalavimus.

projektuotojas privalo:

1) statytojo

(užsakovo) pavedimu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka paskirti (pasamdyti) statinio projekto vadovą;

2)

vadovaudamasis šio Įstatymo nurodytais dokumentais, parengti statinio projektą;

3) pasirašyti

statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės

darbuotojo ir projekto vadovo parašai, o kai projektuotojas yra fizinis asmuo,

– tik projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio

projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo

dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio

saugos ir paskirties dokumentų nuostatas;

4) pataisyti statinio

projektą pagal statytojo (užsakovo) pastabas, jei jos neprieštarauja

normatyviniams statybos techniniams dokumentams ir normatyviniams statinio

saugos ir paskirties dokumentams;

5)

pataisyti statinio projektą pagal projekto ekspertizės akto privalomas

pastabas;

6)

pataisyti statinio projektą pagal Nuolatinės statybos komisijos protokolą;

7)

statytojo (užsakovo) užsakymu pagal sutartį atlikti statinio projekto

įgyvendinimo priežiūrą;

8) dalyvauti

statinį pripažįstant tinkamu naudoti.

projektuotojas turi teisę:

1) įgalioti statinio projekto rengėjus (kai tai susiję su jų

pareigomis) projektavimo ir statybos metu statybvietėje patikrinti, kaip

laikomasi statinio projekto sprendinių, ir apie tai įrašyti į statybos darbų

žurnalą;

2)

jeigu statybos darbai atliekami pažeidžiant statinio projektą arba nustatoma

avarijos grėsmė, iš rangovo (jei statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojo (jei

statyba vykdoma ūkio būdu) reikalauti šiuos darbus sustabdyti ir pranešti apie

tai viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statybos valstybinę

priežiūrą;

3)

atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus paties parengto statinio

projekto ir pagal jį pastatyto ar statomo statinio ekspertizę.

7.

Projektuotojas turi

ir kitų teisių ir pareigų, numatytų Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.

straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą projektuotojas

atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

15 straipsnis.

Teisė būti rangovu. Rangovo pareigos ir teisės

1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas

juridinis asmuo;

2) užsienio

valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kuri pagal

šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statyba, pateikusi

šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje

sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo

panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios,

– kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu;

3) statybos

inžinierius.

ypatingų statinių statybą turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose

nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos,

gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos šios veiklos atestatą ypatingiems

statiniams statyti. Šis reikalavimas netaikomas Europos Sąjungos valstybės

narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos

ekonominės erdvės sutartį, juridiniams asmenims ar kitoms užsienio

organizacijoms (šių valstybių), jeigu jie pagal šios valstybės teisės aktus turi

teisę savo šalyje užsiimti analogiškų statinių statybos veikla, pateikę šią

teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje

sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo

panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios,

– kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu. Teisė statyti bei

rekonstruoti branduolinės energetikos objektus suteikiama Branduolinės

energijos įstatymo nustatyta tvarka.

ypatingų statinių statybai (eiti statinio statybos vadovo ir statinio

specialiųjų darbų vadovo pareigas) turi teisę statybos inžinieriai,

atitinkantys šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.

statinį statantys fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio

organizacijos, nurodyti 15 straipsnio 2 dalyje, atestuojami Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir pagal jos nustatytus reikalavimus.

privalo:

1) Lietuvos

Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti)

statinio statybos vadovą;

2) pradėti

statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos

leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją

priėmė);

3)

vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų

technologijos projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais,

teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais

dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais,

laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, viešojo administravimo

subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, bei statinio

saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytų

reikalavimų, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios

priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir

specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus;

4)

įrengti prie statybos sklypo (statybvietės) stendą su informacija apie statomą

statinį, išskyrus atvejus, kai statomi nesudėtingi statiniai ar atliekamas

statinio paprastasis remontas;

5)

užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo

higienos sąlygas statybvietėje bei statomame statinyje, taip pat gretimos

aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta

statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą

nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo

ir veiklos sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje;

6)

įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio

statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui) (jei šiuos

dokumentus rangovas praranda, jis turi savo lėšomis juos atkurti); atlikti

konstrukcijų tyrimus bei atidengti paslėptas konstrukcijas ir paslėptus darbus;

7) dalyvauti

statinį pripažįstant tinkamu naudoti;

8)

leisti viešojo administravimo subjekto, atliekančio statybos valstybinę

priežiūrą, pareigūnams bei statytojo (užsakovo) ir statinio

projektuotojo įgaliotiems asmenims, kai tai susiję su jų pareigų vykdymu,

netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus)

ar griaunamus statinius (juose esančius butus) bei minėtų asmenų reikalavimu

pateikti visus statybos dokumentus.

teisę:

1)

konkurso tvarka arba savo nuožiūra pasirinkti subrangovus, jeigu to nedraudžia

statybos rangos sutartis;

2) gauti iš

statytojo (užsakovo) šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą;

statinio tyrimų dokumentus; statinio projektą; statinio projektavimo sąlygų

sąvadą; statytojo (užsakovo) rangovui perduodamų statybos produktų ir įrenginių

kokybę patvirtinančius dokumentus ir kitus duomenis bei informaciją,

reikalingus rangos sutarties sąlygoms vykdyti;

3)

atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus paties statomo statinio

statybos techninę priežiūrą ir šio statinio projekto bei šio statinio

ekspertizę.

statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio Įstatymo

nustatytas rangovo pareigas ir teises. Šiuo atveju statytojas, jei jis yra

fizinis asmuo (turintis statybos, architektūros ar kito techninio profilio

aukštąjį ar aukštesnįjį išsimokslinimą) ir stato nesudėtingą statinį savo ar

savo šeimos narių reikmėms, gali neturėti verslo liudijimo.

kitų teisių bei pareigų, kurios numatytos Civiliniame kodekse ir kituose

įstatymuose.

straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą rangovas atsako

pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

17 straipsnis. Teisė būti statinio projektavimo

valdytoju ir statinio statybos valdytoju.

Statinio projektavimo valdytojo ir statinio statybos valdytojo pareigos ir

teisės

projektavimo valdytoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka turi teisę:

1) Lietuvos

Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo;

2) užsienio

valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie pagal

šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio

projektavimo valdymo veikla, pateikę šią teisę patvirtinančius

dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos

Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl

užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o

valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar

tarpvalstybinių sutarčių pagrindu;

3) architektas

ar statybos inžinierius. Tuo atveju, kai jis pagal užsienio valstybės teisės

aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio projektavimo valdymo veikla, jis

turi pateikti šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Lietuvos Respublikoje

pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio

valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse,

kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių

sutarčių pagrindu.

statybos valdytoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka turi teisę:

1) Lietuvos

Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo;

2) užsienio

valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie pagal

šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio statybos

valdymo veikla, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami

1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse

išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios

Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių

pagrindu;

3) statybos

inžinierius. Tuo atveju, kai jis pagal užsienio valstybės teisės aktus turi

teisę savo šalyje užsiimti statinio statybos valdymo veikla, jis turi pateikti

šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje

sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo

panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios,

– kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu.

asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija atitinka šio straipsnio 1 ir

2 dalyse nustatytus reikalavimus, jis (ji) gali verstis ir statinio

projektavimo valdymo, ir statinio statybos valdymo veikla.

(užsakovo) vardu ir darbus organizuoja pagal šias statybos techninės veiklos

pagrindines sritis: statybinių tyrinėjimų, statinio projektavimo, statinio

projekto vykdymo priežiūros, statinio projekto ekspertizės. Šių sričių darbų

mastas ir statytojo (užsakovo) kaip įgaliotojo pavedamos įgaliotiniui –

statinio projektavimo valdytojui teisės bei pareigos nustatomi pavedimo

sutartimi.

statybos valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu ir darbus organizuoja

pagal šias statybos techninės veiklos pagrindines sritis: statybos darbai ir

statinio statybos techninė priežiūra. Šių sričių darbų mastas ir statytojo

(užsakovo) kaip įgaliotojo pavedamos įgaliotiniui – statinio statybos

valdytojui teisės bei pareigos nustatomi pavedimo sutartimi.

straipsnyje nurodytų pareigų, kurias statytojas (užsakovas) kaip

įgaliotojas pavedimo sutartimi nustatė įgaliotiniui – statinio

projektavimo valdytojui ar statinio statybos valdytojui, nevykdymą ar

nepatenkinamą vykdymą statinio projektavimo valdytojas ir statinio

statybos valdytojas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės

pažeidimų kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

18

straipsnis. Statybos produktų tiekėjo pareigos ir teisės

produktų tiekėju turi teisę būti:

1)

Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo;

2) užsienio

valstybėje įsteigtas

juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija;

3) fizinis

asmuo.

produktų tiekėjas privalo tiekti saugius ir tinkamus naudoti pagal paskirtį

statybos produktus. Produktas laikomas tinkamu naudoti, jeigu jis atitinka

Produktų saugos įstatymo nustatytus reikalavimus.

statybos produktas, įvežtas iš Europos Sąjungos valstybės narės, iš

valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, arba iš Turkijos,

gali būti be apribojimų tiekiamas į Lietuvos Respublikos rinką, jeigu jis buvo

pagamintas Europos Sąjungos valstybėje narėje, valstybėje, pasirašiusioje

Europos ekonominės erdvės sutartį, arba Turkijoje, teisėtais būdais arba

teisėtai importuotas į šias valstybes iš trečiųjų šalių ir jį leidžiama tiekti

į rinką toje valstybėje. Laisvo statybos produkto judėjimo apribojimai

pateisinami, jeigu neužtikrinamas lygiavertis jo apsaugos lygis arba visuomenės

dorovės, viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų

sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių

apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais.

produktų tiekėjas (gamintojas arba jo atstovas) turi atlikti atitikties

įvertinimo veiksmus ir kartu su produktu pateikti tai įrodančius dokumentus ir

techninę informaciją apie produkto paskirtį bei naudojimo ypatybes.

produktų tiekėjas gali tiekti į Lietuvos ir bendrą Europos Sąjungos rinką

statybos produktus, atitinkančius šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytus

reikalavimus ir paženklintus „CE“ ženklu ir (arba) kitais Vyriausybės įgaliotų

institucijų nustatytais ženklais.

6.

Statybos produktų tiekėjas neturi teisės ženklinti tiekiamų produktų ar jų

pakuočių jokiais kitais klaidinančiais ženklais, kurie panašūs į šio straipsnio

2 dalyje nurodytus atitikties ženklus.

7.

Statybos produktų tiekėjas turi atsižvelgti ir į kitų įstatymų reikalavimus

statybos produktams, jei tokie yra nustatyti.

8.

Statybos produktų tiekėjas turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios atitinka

tiekėjo teises ir pareigas, numatytas Civiliniame kodekse ir kituose

įstatymuose.

9.

Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą statybos

produktų tiekėjas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės

pažeidimų kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-1111,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

PENKTASIS SKIRSNIS

STATYBINIAI

TYRINĖJIMAI. STATINIO PROJEKTAVIMAS

19

straipsnis. Statybiniai tyrinėjimai

tyrinėjimai atliekami vadovaujantis:

1)

tyrinėjimų užsakovo – statytojo (užsakovo), projektuotojo ar rangovo –

patvirtinta tyrinėjimų užduotimi ir tyrinėjimų darbų rangos sutartimi;

2)

įstatymais, Vyriausybės nutarimais, statybos techniniais reglamentais,

Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintais tyrinėjimų normatyviniais

dokumentais.

2.

Tyrinėjimai atliekami iki statinio projekto rengimo pradžios, o tam tikrais

atvejais – statinio projektavimo bei statybos metu (kai vykdant statybos darbus

paaiškėja statinio projekte nenumatytos aplinkybės).

3.

Tyrinėtojas privalo pateikti tyrinėjimų užsakovui tyrinėjimų dokumentus. Jų

turinį pagal kiekvieną tyrinėjimų rūšį nustato Vyriausybės įgaliotos

institucijos.

20

straipsnis.

Statinio projektas. Statinio projektavimo sąlygos

projektas rengiamas vadovaujantis:

1)

šiuo ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties

reikalavimus, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais

statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir

paskirties dokumentais;

2)

privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, projektavimo darbų

rangos sutartimi (kai projektavimas atliekamas rangos būdu).

projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės

administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojui) prašymą ir:

1) duomenis apie statinį (pagal

nustatytą formą);

2)

žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę

patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei

žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Šių dokumentų nereikia,

kai statybą numatoma vykdyti savivaldybės valdomoje patikėjimo teise

teritorijoje (kai statytojas yra savivaldybė arba kitas juridinis ar fizinis

asmuo, kuris statybą šioje teritorijoje vykdys pagal statinio projektavimo

sąlygų sąvadą). Kitus atvejus, kai nereikia šiame punkte nurodytų dokumentų,

nustato Vyriausybės įgaliota institucija;

3) statinio

bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba

kapitališkai remontuojamas, taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų

daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar

jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar

kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai;

4)

daugiabučio namo patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolą, kai keičiama šio

namo gyvenamųjų patalpų paskirtis;

5) projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengiami),

o pastatų atnaujinimo

(modernizavimo) pagal Aplinkos

ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus

tipinius statinių

projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems)

pastatams, arba pagal projektus, parengtus naudojant Aplinkos ministerijos ar jos

įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius konstrukcinius elementus, atvejais nurodoma, pagal kuriuos dokumentus

numatoma rengti (pritaikyti) statinio projektą.

administracijos valstybės tarnautojas), gavęs šio straipsnio 2 dalyje

išvardytus dokumentus, per 3 darbo dienas pateikia paraišką statinio

projektavimo sąlygoms, nurodytoms šio Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, parengti

(pagal kompetenciją):

1) inžinerinių

tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams (kai

projektavimo sąlygose nustatoma tiesti komunalinius ir vietinius inžinerinius

tinklus, prie jų prijungti statinio ir technologines inžinerines sistemas, taip

pat statybos sklypo inžinerinius tinklus; nutiesti susisiekimo komunikacijas, prie jų

prijungti statybos sklypo susisiekimo komunikacijas);

2)

aplinkos apsaugos institucijai (išskyrus atvejus, kai pastatai

atnaujinami (modernizuojami) pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos

institucijos patvirtintus tipinius statinių projektus, pritaikytus konkretiems

atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams, arba pagal projektus, parengtus naudojant Aplinkos ministerijos

ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius konstrukcinius elementus);

3) už

nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai (kai

projektavimo sąlygos nustatomos kultūros paveldo objekto tvarkomųjų statybos

darbų projektui rengti, statinio kultūros paveldo objekto teritorijoje ar

apsaugos zonoje –

statinio projektui rengti);

4) už saugomos

teritorijos apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos

statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti);

5)

kitoms institucijoms, jeigu tai nustatyta įstatymų (išskyrus

atvejus, kai pastatai atnaujinami (modernizuojami) pagal Aplinkos ministerijos

ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinių projektus,

pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams, arba

pagal projektus, parengtus naudojant Aplinkos

ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius konstrukcinius

elementus).

parengiamos per 10 darbo dienų nuo savivaldybės administracijos direktoriaus

(jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) paraiškos

gavimo. Per tą patį laiką projektavimo sąlygas, priklausančias savivaldybės

kompetencijai, parengia savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas).

sąlygas nagrinėja, derina, jeigu reikia, siūlo pakeisti (siekdamas rasti

sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės,

savivaldybės ir valstybės interesus) ir joms pritaria savivaldybės

administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojas). Projektavimo sąlygos įrašomos į statinio projektavimo

sąlygų sąvadą. Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), suderinęs su statinio

projektavimo sąlygas rengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų

savininkais (naudotojais) ir institucijomis bei subjektais, šį sąvadą

patvirtina ir išduoda statytojui (užsakovui) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų

nuo jo prašymo gavimo (įskaitant į šį laiką 5 darbo dienas, skirtas suderinti

su statinio projektavimo sąlygas parengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo

komunikacijų savininkais (naudotojais) bei institucijomis) arba per 15 darbo

dienų praneša statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių projektavimo sąlygų

sąvadas neišduodamas. Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) pagal Aplinkos

ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinių

projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems)

pastatams, arba pagal projektus, parengtus naudojant

Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius

konstrukcinius elementus, atvejais, kai statinio projektavimo sąlygų sąvadą

sudaro tik savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojo) nustatyti statinio architektūros ir

statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai, savivaldybės

administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojas) šį sąvadą patvirtina ir išduoda statytojui (užsakovui)

ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo prašymo gavimo dienos arba per 10

darbo dienų praneša statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių projektavimo

sąlygų sąvadas neišduodamas.

6.

Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai privalo nustatyti

inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas ir jų

laikytis. Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti paslaugų teikėjus –

inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkus ar naudotojus (iš

nustatančiųjų statinio projektavimo sąlygas), todėl į projektavimo sąlygų

sąvadą įrašomos visų galimų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų

savininkų ar naudotojų, galinčių teikti statytojui (užsakovui) paslaugas,

nustatytos projektavimo sąlygos. Statytojas (užsakovas) taip pat gali

pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar pasistatys

vietinius, jei pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus.

sąlygose draudžiama nustatyti reikalavimą, kad statytojas (užsakovas) atliktų

esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų remonto ar rekonstravimo

darbus. Šiuos darbus privalo atlikti tų tinklų ar komunikacijų savininkai ar

naudotojai. Jei būtina nutiesti naujus inžinerinius tinklus, susisiekimo

komunikacijas, sudaroma inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų savininko

ar naudotojo ir statytojo (užsakovo) sutartis. Joje nurodoma inžinerinių

tinklų, susisiekimo komunikacijų statybos finansavimo ir naudojimo tvarka bei

nuosavybės teisės (užbaigus statybą). Ši sutartis pridedama prie statinio

projekto.

8.

Valstybės rezervo materialiniams ištekliams saugoti skirto statinio

projektavimo sąlygos privalo atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatytus reikalavimus, kurie yra būtini siekiant užtikrinti saugomų valstybės

rezervo materialinių išteklių atsargų kokybę, saugumą bei panaudojimo

galimybes.

tvarkomųjų statybos darbų atveju – kartu su už nekilnojamojo kultūros paveldo

apsaugą atsakinga institucija), gavusi statytojo (užsakovo) prašymą ar statinio

saugos bei paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų teikimą

(bet ne vėliau kaip iki statybos leidimo išdavimo) ir nustačiusi, kad statinio

projektavimo sąlygos neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų, privalo ne vėliau

kaip per 5 dienas pareikalauti, kad savivaldybės administracijos direktorius

(suderinęs pagal kompetenciją su projektavimo sąlygas nustačiusiais inžinerinių

tinklų savininkais ar naudotojais ir statinio saugos bei paskirties reikalavimų

valstybinės priežiūros institucijomis) ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Vyriausybės

įgaliotos institucijos reikalavimo panaikintų ar pakeistų statinio projektavimo

sąlygas (išduotų statytojui (užsakovui) pakeistą patvirtintą projektavimo

sąlygų sąvadą) arba praneštų Vyriausybės įgaliotai institucijai ir statytojui

(užsakovui) motyvus, dėl kurių atsisakoma statinio projektavimo sąlygas

panaikinti ar pakeisti. Jeigu savivaldybės administracijos direktorius atsisako

panaikinti ar pakeisti statinio projektavimo sąlygas, ginčas sprendžiamas

teisme statytojo (užsakovo) ar Vyriausybės įgaliotos institucijos (kai tai

susiję su valstybės interesais) iniciatyva.

projektavimo sąlygų sąvadas galioja tol, kol galioja statybos leidimas. Jei per

3 metus nuo statinio projektavimo sąlygų sąvado gavimo minėtas leidimas nebuvo

išduotas, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojas) projektavimo sąlygų sąvadą tvirtina iš

naujo (projektavimo sąlygos paliekamos tos pačios arba pakeičiamos).

11.

Nesudėtingo statinio, kuriam statybos leidimas neprivalomas, statinio

projektavimo sąlygų sąvadas galioja 3 metus. Šiam terminui pasibaigus, jei

statyba nepradėta, projektavimo sąlygų sąvadas tvirtinamas iš naujo.

projektavimo sąlygų parengimą šio Įstatymo nustatytais terminais ir jų atitiktį

įstatymams ir kitiems teisės aktams pagal kompetenciją atsako jas

parengę inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai (naudotojai)

ir institucijos, taip pat savivaldybės administracijos direktorius (jo

įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) Civilinio kodekso

ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

13.

Statinio projektą projektuotojo pavedimu rengia statinio projekto rengėjas.

14.

Jeigu rengiant statinio projektą nėra galimybės įgyvendinti normatyvinių

statybos techninių dokumentų ar normatyvinių statinio saugos ir paskirties

dokumentų kai kurių nuostatų, statinio projekte turi būti numatytos techninės

priemonės šiems trūkumams kompensuoti. Projektuotojas kartu su statytoju

(užsakovu) iki statybos leidimo gavimo turi raštu pateikti institucijoms,

patvirtinusioms šiuos normatyvinius dokumentus, statinio projekto sprendinius,

nurodydami minėtas technines priemones, ir per 7 dienas gauti šių institucijų

raštišką pritarimą (arba motyvuotą nepritarimą) jas vykdyti.

statinio projekto rengimo dokumentų ir statinio projekto rengimo tvarką bei

sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o kai vyksta kultūros paveldo

statinių tvarkomieji statybos darbai ar statinių statyba kultūros paveldo

objektų teritorijose, – ši institucija kartu su Kultūros ministerija.

Statiniams, kurių projektavimą, statybą, rekonstravimą arba remontą numatoma

įrašyti į Valstybės investicijų programą arba kurie visiškai ar iš dalies

finansuojami iš valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų ar kitų fondų, taip pat

statiniams, kurių statybos darbų pirkimams taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas,

privalomas statybos sąnaudų ir statinio naudojimo įvertinimas investicijų

efektyvumo požiūriu Investicijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. X-1111,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

Nr. XI-421, 2009-09-22, Žin.,

2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

18 straipsnis.

Statybos produktų tiekėjo pareigos ir teisės

produktų tiekėju turi teisę būti:

1)

Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo;

2) užsienio

valstybėje įsteigtas

juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija;

3) fizinis

asmuo.

produktų tiekėjas privalo tiekti saugius ir tinkamus naudoti pagal paskirtį

statybos produktus. Produktas laikomas tinkamu naudoti, jeigu jis atitinka

Produktų saugos įstatymo nustatytus reikalavimus.

statybos produktas, įvežtas iš Europos Sąjungos valstybės narės arba iš

valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, gali būti be

apribojimų tiekiamas į Lietuvos Respublikos rinką, jeigu jis buvo pagamintas

Europos Sąjungos valstybėje narėje ar valstybėje, pasirašiusioje Europos

ekonominės erdvės sutartį, teisėtais būdais arba teisėtai importuotas į šias

valstybes iš trečiųjų šalių ir jį leidžiama tiekti į rinką toje valstybėje.

Laisvo statybos produkto judėjimo apribojimai pateisinami, jeigu neužtikrinamas

lygiavertis jo apsaugos lygis arba visuomenės dorovės, viešosios tvarkos ar

visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos,

nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės

ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais.

produktų tiekėjas (gamintojas arba jo atstovas) turi atlikti atitikties

įvertinimo veiksmus ir kartu su produktu pateikti tai įrodančius dokumentus ir

techninę informaciją apie produkto paskirtį bei naudojimo ypatybes.

produktų tiekėjas gali tiekti į Lietuvos ir bendrą Europos Sąjungos rinką

statybos produktus, atitinkančius šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytus

reikalavimus ir paženklintus „CE“ ženklu ir (arba) kitais Vyriausybės įgaliotų

institucijų nustatytais ženklais.

6.

Statybos produktų tiekėjas neturi teisės ženklinti tiekiamų produktų ar jų

pakuočių jokiais kitais klaidinančiais ženklais, kurie panašūs į šio straipsnio

2 dalyje nurodytus atitikties ženklus.

7.

Statybos produktų tiekėjas turi atsižvelgti ir į kitų įstatymų reikalavimus

statybos produktams, jei tokie yra nustatyti.

8.

Statybos produktų tiekėjas turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios atitinka

tiekėjo teises ir pareigas, numatytas Civiliniame kodekse ir kituose

įstatymuose.

9.

Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą statybos

produktų tiekėjas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės

pažeidimų kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

PENKTASIS

SKIRSNIS

STATYBINIAI

TYRINĖJIMAI. STATINIO PROJEKTAVIMAS

19 straipsnis.

Statybiniai tyrinėjimai

tyrinėjimai atliekami vadovaujantis:

1)

tyrinėjimų užsakovo – statytojo (užsakovo), projektuotojo ar rangovo –

patvirtinta tyrinėjimų užduotimi ir tyrinėjimų darbų rangos sutartimi;

2)

įstatymais, Vyriausybės nutarimais, statybos techniniais reglamentais,

Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintais tyrinėjimų normatyviniais

dokumentais.

2.

Tyrinėjimai atliekami iki statinio projekto rengimo pradžios, o tam tikrais

atvejais – statinio projektavimo bei statybos metu (kai vykdant statybos darbus

paaiškėja statinio projekte nenumatytos aplinkybės).

3.

Tyrinėtojas privalo pateikti tyrinėjimų užsakovui tyrinėjimų dokumentus. Jų

turinį pagal kiekvieną tyrinėjimų rūšį nustato Vyriausybės įgaliotos

institucijos.

20 straipsnis. Statinio

projektas. Statinio projektavimo sąlygos

projektas rengiamas vadovaujantis:

1)

šiuo ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties

reikalavimus, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais

statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir

paskirties dokumentais;

2)

privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, projektavimo darbų

rangos sutartimi (kai projektavimas atliekamas rangos būdu).

projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės

administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojui) prašymą ir:

1) duomenis apie statinį (pagal

nustatytą formą);

2)

žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę

patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei

žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Šių dokumentų

nereikia, kai statybą numatoma vykdyti savivaldybės valdomoje patikėjimo

teise teritorijoje (kai statytojas yra savivaldybė arba kitas juridinis ar

fizinis asmuo, kuris statybą šioje teritorijoje vykdys pagal statinio

projektavimo sąlygų sąvadą). Kitus atvejus, kai nereikia šiame punkte nurodytų

dokumentų, nustato Vyriausybės įgaliota institucija;

3) statinio

bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai rekonstruojami daugiabučio

namo bendro naudojimo objektai;

4)

daugiabučio namo patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolą, kai keičiama šio

namo gyvenamųjų patalpų paskirtis;

5) projektinius

pasiūlymus (jeigu jie buvo rengiami).

įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs šio

straipsnio 2 dalyje išvardytus dokumentus, per 3 dienas pateikia paraišką

statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms šio Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje,

parengti (pagal kompetenciją):

1)

inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams;

2)

aplinkos apsaugos institucijai;

3) už

nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai (kai

projektavimo sąlygos nustatomos kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos

darbų projektui rengti);

4)

už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo

sąlygos nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti);

5)

kitoms institucijoms, jei tai nustatyta įstatymų.

sąlygos parengiamos per 10 dienų nuo savivaldybės administracijos direktoriaus

(jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) paraiškos

gavimo. Per tą patį laiką projektavimo sąlygas, priklausančias savivaldybės

kompetencijai, parengia savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas).

sąlygas nagrinėja, derina, jeigu reikia, siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą,

tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir

valstybės interesus) ir joms pritaria savivaldybės administracijos direktorius

(jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Projektavimo

sąlygos įrašomos į statinio projektavimo sąlygų sąvadą. Savivaldybės

administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojas), suderinęs su statinio projektavimo sąlygas rengusiais

inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) ir

institucijomis bei subjektais, šį sąvadą patvirtina ir išduoda statytojui

(užsakovui) ne vėliau kaip per 20 dienų nuo jo prašymo gavimo (įskaitant į šį

laiką 5 dienas, skirtas suderinti su statinio projektavimo sąlygas parengusiais

inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) bei

institucijomis) arba per 15 dienų praneša statytojui (užsakovui) motyvus, dėl

kurių projektavimo sąlygų sąvadas neišduodamas.

6.

Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai privalo nustatyti

inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas ir jų

laikytis. Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti paslaugų teikėjus –

inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkus ar naudotojus (iš nustatančiųjų

statinio projektavimo sąlygas), todėl į projektavimo sąlygų sąvadą įrašomos

visų galimų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų ar

naudotojų, galinčių teikti statytojui (užsakovui) paslaugas, nustatytos

projektavimo sąlygos. Statytojas (užsakovas) taip pat gali pasirinkti, ar jis

naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar pasistatys vietinius, jei

pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus.

sąlygose draudžiama nustatyti reikalavimą, kad statytojas (užsakovas) atliktų

esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų remonto ar rekonstravimo

darbus. Šiuos darbus privalo atlikti tų tinklų ar komunikacijų savininkai ar

naudotojai. Jei būtina nutiesti naujus inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas,

sudaroma inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų savininko ar naudotojo ir

statytojo (užsakovo) sutartis. Joje nurodoma inžinerinių tinklų, susisiekimo

komunikacijų statybos finansavimo ir naudojimo tvarka bei nuosavybės teisės

(užbaigus statybą). Ši sutartis pridedama prie statinio projekto.

8.

Valstybės rezervo materialiniams ištekliams saugoti skirto statinio

projektavimo sąlygos privalo atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatytus reikalavimus, kurie yra būtini siekiant užtikrinti saugomų valstybės

rezervo materialinių išteklių atsargų kokybę, saugumą bei panaudojimo

galimybes.

tvarkomųjų statybos darbų atveju – kartu su už nekilnojamojo kultūros paveldo

apsaugą atsakinga institucija), gavusi statytojo (užsakovo) prašymą ar statinio

saugos bei paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų teikimą

(bet ne vėliau kaip iki statybos leidimo išdavimo) ir nustačiusi, kad statinio

projektavimo sąlygos neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų, privalo ne vėliau

kaip per 5 dienas pareikalauti, kad savivaldybės administracijos direktorius

(suderinęs pagal kompetenciją su projektavimo sąlygas nustačiusiais inžinerinių

tinklų savininkais ar naudotojais ir statinio saugos bei paskirties reikalavimų

valstybinės priežiūros institucijomis) ne vėliau kaip per 7 dienas nuo

Vyriausybės įgaliotos institucijos reikalavimo panaikintų ar pakeistų statinio

projektavimo sąlygas (išduotų statytojui (užsakovui) pakeistą patvirtintą

projektavimo sąlygų sąvadą) arba praneštų Vyriausybės įgaliotai institucijai ir

statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių atsisakoma statinio projektavimo

sąlygas panaikinti ar pakeisti. Jeigu savivaldybės administracijos direktorius

atsisako panaikinti ar pakeisti statinio projektavimo sąlygas, ginčas

sprendžiamas teisme statytojo (užsakovo) ar Vyriausybės įgaliotos institucijos

(kai tai susiję su valstybės interesais) iniciatyva.

projektavimo sąlygų sąvadas galioja tol, kol galioja statybos leidimas. Jei per

3 metus nuo statinio projektavimo sąlygų sąvado gavimo minėtas leidimas nebuvo

išduotas, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojas) projektavimo sąlygų sąvadą tvirtina iš naujo

(projektavimo sąlygos paliekamos tos pačios arba pakeičiamos).

11.

Nesudėtingo statinio, kuriam statybos leidimas neprivalomas, statinio

projektavimo sąlygų sąvadas galioja 3 metus. Šiam terminui pasibaigus, jei

statyba nepradėta, projektavimo sąlygų sąvadas tvirtinamas iš naujo.

projektavimo sąlygų ir įstatymų bei kitų teisės aktų atitikimą pagal

kompetenciją atsako jas parengę inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų

savininkai (naudotojai) ir institucijos, taip pat savivaldybės administracijos

direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas)

Civilinio kodekso ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

13.

Statinio projektą projektuotojo pavedimu rengia statinio projekto rengėjas.

14.

Jeigu rengiant statinio projektą nėra galimybės įgyvendinti normatyvinių

statybos techninių dokumentų ar normatyvinių statinio saugos ir paskirties

dokumentų kai kurių nuostatų, statinio projekte turi būti numatytos techninės

priemonės šiems trūkumams kompensuoti. Projektuotojas kartu su statytoju

(užsakovu) iki statybos leidimo gavimo turi raštu pateikti institucijoms,

patvirtinusioms šiuos normatyvinius dokumentus, statinio projekto sprendinius,

nurodydami minėtas technines priemones, ir per 7 dienas gauti šių institucijų

raštišką pritarimą (arba motyvuotą nepritarimą) jas vykdyti.

statinio projekto rengimo dokumentų ir statinio projekto rengimo tvarką bei

sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o kai vyksta kultūros paveldo

statinių tvarkomieji statybos darbai ar statinių statyba kultūros paveldo

objektų teritorijose, – ši institucija kartu su Kultūros ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

21 straipsnis. Statinio projekto

architektūriniai sprendiniai. Statinio architektas

1.

Visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti

žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius

statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik dėl tų statinių

priežiūros (inžineriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), be kitų

nustatytų projekto dalių, yra privaloma projekto architektūrinė dalis.

architektas gyvenamojo pastato ar viešojo naudojimo pastato projektavimo atveju

kartu yra statinio projekto vadovas. Projektuodamas kitos paskirties statinį,

statinio projekto architektas yra statinio projekto architektūrinės dalies

vadovas, pavaldus (techniniais klausimais) statinio projekto vadovui.

3.

Atliekant statinio projekto ekspertizę, tikrinami tik tie architektūriniai

sprendiniai, kuriuos reglamentuoja normatyviniai statybos techniniai dokumentai

ir projekto rengimo privalomieji dokumentai.

4.

Statinio architektas, rengdamas statinio projekto architektūrinę dalį, privalo

vadovautis šio Įstatymo 5 straipsniu.

23 straipsnis.

Statybos leidimas

1) nesudėtingų

statinių statybą. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota

institucija;

2) statinio

paprastąjį remontą. Atvejus, kuriais statybos leidimas atlikti statinio

paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje yra privalomas, nustato Vyriausybės

įgaliota institucija.

kuriems statybos leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius

statybos darbus yra privalomas, nustato Vyriausybės įgaliota institucija kartu

su Kultūros ministerija.

3.

Leidimas statyti ar rekonstruoti branduolinės energetikos objektą išduodamas

Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.

statyti ar rekonstruoti statinį pajūrio juostoje išduodamas Pajūrio juostos

įstatymo nustatyta tvarka.

leidimą išduoda:

1) statiniui

kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje, statiniui, kurio statytojas

(užsakovas) yra savivaldybė, statiniui, skirtam krašto apsaugos reikmėms

(įrašytam į Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinamą sąrašą) – apskrities

viršininko administracija;

2) kitam bet

kuriam statiniui – savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas).

statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės

administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda apskrities

viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms,

statybos leidimą), turi pateikti:

1) nustatytos

formos prašymą;

2) dokumentus,

nurodytus šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose;

3) sutartį su

žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo

servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės

sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio

projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos

numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai

tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti;

4) statinio

projektą;

5) statinio

projekto ekspertizės išvadas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal Įstatymo 29

straipsnio 1 dalį yra privaloma);

6)

statinio

projekto patvirtinimo dokumentą (kai projektą tvirtinti privaloma);

7) atsakingos

institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje

leistinumo poveikio aplinkai požiūriu (kai tai privaloma) pagal Planuojamos

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą;

8)

dokumentą dėl statinio statybos techninės priežiūros vadovo paskyrimo (kai

techninė priežiūra yra privaloma);

9) statinio

kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos pažymėjimą (kai statinys

rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas). Šio pažymėjimo nereikia dėl

statinių, kurie negali būti atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai ir

neatlikti jų kadastriniai matavimai bei teisinė registracija, – tokiais

atvejais pateikiami statinio nuosavybės teisę arba kitą valdymo ir naudojimo

teisę patvirtinantys dokumentai, taip pat turimi statinio planai, brėžiniai,

schemos ir pan.

statybos leidimą tik statinį griauti, statytojas (užsakovas) savivaldybės

administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda

apskrities viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos

reikmėms, statybos leidimą), turi pateikti:

1) nustatytos formos prašymą;

2) dokumentus, nurodytus

šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose;

3)

įstatymų nustatyta tvarka priimtą sprendimą nugriauti statinį, priklausantį

valstybės, savivaldybės ar kito juridinio asmens nuosavybei;

4) statinio

griovimo technologijos aprašymą; ypatingo statinio atveju – griovimo projektą;

5)

statinio kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos pažymėjimą (tik

statinio, kuris buvo pripažintas tinkamu naudoti, atveju; kai griaunamas

statinys nepripažintas tinkamu naudoti ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto

registre, pateikiamas jo turtinę priklausomybę liudijantis dokumentas).

statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos (išskyrus griovimą) leidimą

ar tik statybos leidimą statinį griauti, šio straipsnio 6 ar 7 dalyse nurodytus

dokumentus statytojas (užsakovas) pateikia tiesiai apskrities viršininko

administracijai.

administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyje

nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos

komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka

teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo

reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir

Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija

protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo

savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo

prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti

statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo

neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Sprendimas išduoti

statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės

statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent

vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas

sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Šis

komisijos sprendimas turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundus Nuolatinės

statybos komisijos sprendimą neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo

statybos leidimo, atsakovais šiose bylose laikomi subjektai, kurių atstovai,

įeinantys į Nuolatinės statybos komisijos sudėtį, nepritarė statybos leidimo

išdavimui.

statybos komisiją sudaro savivaldybės taryba iš teritorijų planavimo ir

statinio projektavimo sąlygas parengusių inžinerinių tinklų ir susisiekimo

komunikacijų savininkų (naudotojų), institucijų bei savivaldybės atstovų,

turinčių įgaliojimus priimti sprendimus šio straipsnio 9 dalyje nustatytais

klausimais. Komisijos pavyzdinius nuostatus parengia Vyriausybės įgaliota

institucija.

leidimą išduoda apskrities viršininko administracija, jai savivaldybės administracijos

direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas)

privalo per 10 dienų nuo dokumentų, nurodytų šio straipsnio 6 ar 7 dalyse,

gavimo perduoti Nuolatinės statybos komisijos protokolą. Šis protokolas

tvirtinamas savivaldybės tarybos patvirtintų šios komisijos nuostatų nustatyta

tvarka.

leidimą savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojas) išduoda ne vėliau kaip per 10

dienų (ypatingo statinio statybos leidimą – per 15 dienų) nuo dokumentų,

nurodytų šio straipsnio 6 ar 7 dalyse, pateikimo, o apskrities viršininko

administracija – per 7 dienas nuo Nuolatinės statybos komisijos protokolo

gavimo.

13.

Statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą apskrities

viršininko administracija išduoda Vyriausybės nustatyta tvarka.

leidimą išduoda savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), jis per 3 dienas nuo šio

leidimo išdavimo leidimo kopiją pateikia apskrities viršininko administracijai.

Kai išduodamas leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius

statybos darbus ar statyti statinius kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo

kopija taip pat perduodama už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai

institucijai. Kai išduodamas statybos leidimas statiniui saugomoje

teritorijoje, leidimo kopija perduodama saugomos teritorijos administracijai.

Visais atvejais leidimo kopija nustatyta tvarka perduodama nekilnojamojo turto

kadastro tvarkytojui.

leidime nurodomi kiekvieno statinio normatyvinių statybos techninių dokumentų

nustatyti techniniai rodikliai ir naudojimo paskirtis. Statybos leidimas

statyti naujus statinius, rekonstruoti esamus statinius ar atlikti kapitalinį

remontą, griauti esamus statinius, atlikti kultūros paveldo statinių

tvarkomuosius statybos darbus tiek statybos sklype, tiek už jo ribų (pagal

statinio projektavimo sąlygas suprojektuotiems inžineriniams tinklams ir

susisiekimo komunikacijoms) statytojo (užsakovo) prašymu gali būti išduodamas:

1)

dėl visų statinių, suprojektuotų viename statinio projekte;

2) dėl vieno ar

kelių statinių iš suprojektuotų viename statinio projekte.

16.

Jei statybos leidimas neišduodamas, valstybinio administravimo subjektas, kuriam

pavesta išduoti šį leidimą, per 10 dienų nuo statytojo (užsakovo) dokumentų,

nurodytų šio straipsnio 6 ar 7 dalyse, pateikimo praneša apie tai raštu

statytojui (užsakovui), nurodydamas konkrečias leidimo neišdavimo priežastis.

Jei leidimas per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir statytojui (užsakovui)

nepranešta apie neišdavimo priežastis, statytojas (užsakovas) turi teisę

vykdyti statybą be leidimo, tačiau apie tai raštu praneša statybos leidimą

išduodančiam viešojo administravimo subjektui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki

statybos pradžios. Leidimą išduodantis viešojo administravimo subjektas privalo

šį raštą įregistruoti kaip statybos leidimą. Atsisakymą išduoti statybos

leidimą statytojas (užsakovas) gali apskųsti Administracinių bylų teisenos

įstatymo nustatyta tvarka.

statinį – iki leidime nurodyto laiko, kuris priklauso nuo statinio naudojimo

paskirties), o leidimas griauti – 3 metus.

18.

Statybos leidimas netenka galios:

1)

kai įstatymų nustatyta tvarka žemės sklypas (jo dalis) paimamas visuomenės

poreikiams;

2) teismo

sprendimu;

3) jei nuo

leidimo išdavimo dienos statinys nebuvo pradėtas statyti 3 metus arba nebuvo

pripažintas tinkamu naudoti per 10 metų. Iki šių terminų pabaigos statybos

leidimas gali būti pratęstas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta

supaprastinta tvarka. Statytojas (užsakovas), šiems terminams pasibaigus

norėdamas pradėti ar tęsti statybą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusią

instituciją dėl naujo statybos leidimo išdavimo.

viršininko administracija arba Vyriausybės atstovas, arba Valstybinė teritorijų

planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos turi

teisę sustabdyti savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) išduoto statybos leidimo

galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo pateikimo

teismui dienos iki teismo sprendimo, jei šie viešojo administravimo subjektai

kreipėsi į teismą dėl leidimo panaikinimo. Apskrities viršininko

administracijos išduoto statybos leidimo galiojimą ta pačia tvarka turi teisę

sustabdyti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie

Vyriausybės įgaliotos institucijos.

20.

Statybos leidimas statinį griauti netenka galios šio straipsnio 18 dalies

nurodytais atvejais, taip pat jei per 3 metus nuo leidimo išdavimo dienos

statinys nebuvo nugriautas. Statytojas (užsakovas), norėdamas pradėti ar tęsti

statinio griovimą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusį viešojo

administravimo subjektą dėl šio leidimo pratęsimo.

leidimo išdavimo procedūrai reikalingų dokumentų formas nustato Vyriausybės

įgaliota institucija, o statybos leidimo atlikti kultūros paveldo statinio

tvarkomuosius statybos darbus arba statyti statinį kultūros paveldo objekto

teritorijoje išdavimo procedūrai – Vyriausybės įgaliota institucija kartu su

Kultūros ministerija.

leidimų apskaitą, sąrašą ir statistikos atskaitomybę tvarko apskrities

viršininko administracija, o statybos leidimų atlikti kultūros paveldo statinių

tvarkomuosius statybos darbus – ir už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą

atsakinga institucija. Apskaitos ir sąrašo sudarymo tvarką nustato

Vyriausybės įgaliota institucija. Leidimų statyti ar rekonstruoti branduolinės

energetikos objektus apskaita ir sąrašas tvarkomas Branduolinės energijos

įstatymo nustatyta tvarka.

leidimo išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako Nuolatinės

statybos komisijos nariai ar statybos leidimą išdavęs asmuo. Žala, atsiradusi

dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

statyba be statybos leidimo, kai jis šio Įstatymo nustatytais atvejais yra

privalomas, draudžiama.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1018,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3093 (2002-07-19)

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30), atitaisymas skelbtas:

Žin., 2004, Nr. 13

Nr. X-136, 2005-03-17,

Žin., 2005, Nr. 43-1355 (2005-04-02)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

24 straipsnis.

Statinio pripažinimas tinkamu naudoti

rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį (jo dalį, kuri gali būti

naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįsta

tinkamu naudoti komisija šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų

nustatyta tvarka.

rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų statinių pripažinimo tinkamais

naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota

institucija, ypatingų statinių su potencialiai pavojingais įrenginiais

pripažinimo tinkamais naudoti tvarką – Vyriausybės įgaliota institucija,

suderinusi su Vyriausybės paskirta institucija, atsakinga už atitinkamų

potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros kontrolę, o kai atliekami kultūros

paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai ar statinio statyba vykdoma

kultūros paveldo objekto teritorijoje, – Vyriausybės įgaliota institucija kartu

su Kultūros ministerija; branduolinės energetikos objektų pripažinimo tinkamais

naudoti tvarką ir reikalavimus nustato Branduolinės energijos įstatymas.

3.

Statinį galima naudoti tik įvykdžius šio straipsnio 1 dalies reikalavimus.

tinkamu naudoti statinio kadastriniai matavimai atliekami Nekilnojamojo turto

kadastro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius kadastro

duomenis, pripažintas tinkamu naudoti statinys Nekilnojamojo turto registro

įstatymo nustatyta tvarka įregistruojamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto

registre.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. X-1009,

2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-161 (2007-01-11), atitaisymas skelbtas: Žin.,

2007, Nr. 8

SEPTINTASIS SKIRSNIS

STATINIO AVARIJA

25 straipsnis.

Statinio avarija

1.

Statinio avarija (toliau – avarija) yra statinio ar jo dalies, konstrukcijų

elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos

statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose, statybų iškasose ar pylimuose.

Įrenginių avarijos sąvoką apibrėžia konkrečių įrenginių reikalavimus

nustatančios Vyriausybės įgaliotos institucijos.

2.

Kai avarija įvyksta statinį statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant,

statybos rangovas (kai statyba vykdoma ūkio būdu – statytojas (užsakovas), o

kai įvyksta naudojamo statinio avarija – statinio naudotojas ir (arba) statinio

techninis prižiūrėtojas privalo nedelsdamas:

1) organizuoti

ir suteikti pagalbą nukentėjusiems asmenims;

2) imtis skubių

priemonių, kad būtų išvengta tolesnių avarijos pasekmių;

3)

pranešti apie avariją teisėsaugos institucijai, jei yra nukentėjusių žmonių;

4)

užtikrinti statinio avarijos vietos apsaugą nuo poveikio, galinčio trukdyti

tirti avarijos priežastis;

5) pranešti apie

avariją savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojui), apskrities viršininko administracijai,

viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą;

jei avarija įvyko statybos metu, – taip pat statytojui (užsakovui), statinio

statybos techninės priežiūros vykdytojui ir statinio projektuotojui. Jeigu

avarija įvyksta kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto

teritorijoje, apie avariją taip pat turi būti pranešta už nekilnojamojo

kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai, o jeigu įvyksta

avarija, dėl kurios buvo (gali būti) užteršta aplinka, – už aplinkos apsaugą

atsakingai institucijai;

6)

jei statinio avarija įvyko dėl energetikos ar potencialiai pavojingų įrenginių

avarijos arba jei dėl statinio avarijos buvo pažeisti šie įrenginiai, taip pat

apie tai pranešti atitinkamoms valstybinės priežiūros bei kontrolės

institucijoms, o branduolinės energetikos objektų avarijos atveju – taip pat

Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai;

7)

aprašyti statinio būklę po avarijos, statinio pakitimus ir jų atsiradimo

vietas.

3.

Avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija

(avarijos, susijusios su įrenginiais, – valstybinės priežiūros institucijos

pagal kompetenciją).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

STATYBOS

VALSTYBINIS VALDYMAS. STATYBOS PRIEŽIŪRA

26 straipsnis.

Statybos valstybinis valdymas

Statybos

valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė.

27 straipsnis.

Statybos valstybinė priežiūra

1.

Statybos valstybinę priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai:

1)

apskrities lygiu – apskrities viršininko administracija;

2)

valstybės lygiu – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie

Vyriausybės įgaliotos institucijos.

2.

Branduolinės energetikos objektų statybos valstybinė priežiūra atliekama

Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.

3.

Apskrities viršininko administracija pagal šio straipsnio 4, 5, 6 dalis atlieka

visų statinių statybos valstybinę priežiūrą.

4.

Apskrities viršininko administracija privalo tikrinti:

1) ar vykdoma

statinio statyba nėra savavališka; ar statybos metu nepažeidžiami statinio

projekto sprendiniai, įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų

reikalavimai;

2)

ar statinio statyba bei griovimas nepažeidžia: žemės sklypo nuosavybės, valdymo

ar naudojimo kitais pagrindais reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų;

teritorijų planavimo dokumentų (kai jie privalomi); trečiųjų asmenų pagrįstų

interesų; statinio projektavimo sąlygų sąvado;

3)

ar statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai atitinka šio Įstatymo

ir Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus atestavimo kvalifikacinius

reikalavimus;

4)

ar atliekama statinio statybos techninė priežiūra ir statinio projekto vykdymo

priežiūra (kai jos privalomos) ir ar rangovas (kai statyba vykdoma rangos būdu)

laikosi šių priežiūrų vadovų į statybos darbų žurnalą įrašytų reikalavimų; ar

statybos darbų vykdymo dokumentai atitinka normatyvinių statybos techninių

dokumentų nustatytus reikalavimus;

5)

ar statinio laikančiosios konstrukcijos statomos ir montuojamos iš statybos

produktų, turinčių atitikties dokumentus.

5.

Apskrities viršininko administracijos atstovas dalyvauja statinį pripažįstant

tinkamu naudoti.

6.

Apskrities viršininko administracijos įgalioti pareigūnai pagal šio straipsnio

3, 4 ir 5 dalyse nustatytą kompetenciją turi teisę:

1) sustabdyti

statinio statybą šio Įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais;

2)

kai tai susiję su pareigomis, netrukdomi patekti į statybvietes, statomus,

rekonstruojamus, remontuojamus ar griaunamus statinius, juose esančius butus ir

reikalauti iš statybos dalyvių pateikti visus statybos dokumentus;

3)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašyti

administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės

pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių

teisės pažeidimų bylas teismui;

4)

Civilinio kodekso nustatytais atvejais kreiptis į teismą dėl civilinių bylų

iškėlimo, kad būtų atlyginta valstybei padaryta žala dėl įstatymų nuostatų,

kitų teisės aktų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų

pažeidimo;

5) atstovauti

teisme institucijai pagal įgaliojimą;

6) jeigu statyba

nėra savavališka, įpareigoti statytoją (užsakovą) per nustatytą terminą pagal

reikalavimus pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius

su projektine dokumentacija, ar pagal reikalavimus pertvarkyti statinį (jo

dalį);

7)

tikrinti, ar statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir statinio projekto

vykdymo priežiūros vadovo veikla atitinka įstatymus, kitus teisės aktus bei

normatyvinius statybos techninius dokumentus ir, jeigu yra pažeidimų, – taikyti

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas poveikio priemones;

8)

reikalauti ir gauti iš statybos dalyvių rašytinius ir žodinius paaiškinimus,

dokumentų nuorašus ir kitą informaciją apie jų veiklą statyboje;

9)

kreiptis į policiją, kai statybos dalyviai neleidžia statybos valstybinės

priežiūros pareigūnams atlikti tarnybinių funkcijų;

10) sustabdyti

savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojo) neteisėtai išduoto statybos

leidimo galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo

pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo;

11) jeigu

statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo bet kurio šios dalies 6

punkte nurodyto įpareigojimo, kreiptis į teismą dėl įpareigojimo statytojui per

nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (jo dalį).

7.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės

įgaliotos institucijos, vadovaudamasi šio straipsnio 6 dalyje nurodytomis

teisėmis, atlieka šią statybos valstybinę priežiūrą:

1) metodiškai

vadovauja apskrities viršininko administracijos struktūriniam padaliniui,

atliekančiam statybos valstybinę priežiūrą, tikrina, ar ši priežiūra atitinka šį

Įstatymą ir kitus statybą reglamentuojančius teisės aktus, ir patikrinimo išvadas

teikia apskrities viršininkui;

2)

pagal šio straipsnio 4 dalies reikalavimus atrankos būdu tikrina bet kurio

Lietuvos Respublikoje statomo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių

sričių subjektų ir statybos dalyvių veiklą, viešai skelbia tikrinimo išvadas ir

rekomendacijas pašalinti nustatytus pažeidimus bei trūkumus (jei jų yra);

3)

atrankos būdu tikrina, ar statinių projektai ir ekspertizės įmonių atliktos

statinių ekspertizės atitinka normatyvinius statybos techninius dokumentus;

4)

sustabdo apskrities viršininko administracijos neteisėtai išduoto statybos

leidimo galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo

pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo.

administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, pareigūnai

privalo būti atestuoti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

(patikrinama, ar jie yra susipažinę su šiuo Įstatymu ir kitais statybą

reglamentuojančiais teisės aktais).

9.

Statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos

pagal joms įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktą kompetenciją atlieka statinio

saugos ir paskirties reikalavimų vykdymo valstybinę priežiūrą:

1)

nustato (pagal kompetenciją) šio Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nurodytas

statinio projektavimo sąlygas ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi vykdant

statybą;

2)

nustatyta tvarka dalyvauja atliekant statinio projekto ekspertizę, statinį

pripažįstant tinkamu naudoti.

10.

Statybinių inžinerinių geodezinių tyrinėjimų valstybinę priežiūrą pagal

kompetenciją atlieka apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija.

11.

Statybinių inžinerinių geologinių, geotechninių ir kitų šios srities tyrimų

valstybinę priežiūrą atlieka Lietuvos geologijos tarnyba.

12.

Statybos valstybinės priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.

administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, pareigūnai

už šiame straipsnyje nustatytos statybos valstybinės priežiūros tvarkos

pažeidimus atsako pagal Viešojo administravimo įstatymą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

28 straipsnis.

Savavališkos statybos padarinių šalinimas

viršininko administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos

inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys

statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7

dalyse apibrėžtą kompetenciją, vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu ir

Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, nustatę, kad statinio statyba vykdoma

pažeidžiant šį Įstatymą ir kitus teisės aktus:

1) nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą,

pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau

pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu

laišku;

2)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašo

administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėja administracinio teisės

pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo arba siunčia šį

protokolą teismui;

3) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto

surašymo dienos jį pateikia pagal priklausomybę apskrities viršininkui arba

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės

įgaliotos institucijos viršininkui.

viršininko administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos

inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27

straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos

statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto

surašymo dienos priima vieną iš šių sprendimų:

1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo

lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal

reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai

pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę;

2) kreiptis į

teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas.

statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 2 dalies 1

punkte nurodyto reikalavimo, apskrities viršininko administracija ar Valstybinė

teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos

institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą

kompetenciją teikia teismui prašymą (pareiškimą) dėl įpareigojimų vykdymo.

statybos akto surašymo tvarką bei formą nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

29 straipsnis.

Statinio projekto ekspertizė. Statinio ekspertizė

1.

Ypatingo statinio ir statinio, įrašyto į valstybės investicijų programą,

projektų ekspertizė yra privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų

statybos darbų projektų ekspertizės privalomumo atvejus nustato Vyriausybės

įgaliota institucija kartu su Kultūros ministerija.

straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama naujų

statinių statybos, statinių rekonstravimo ir kapitalinio remonto atvejais.

projekto ekspertizę ir statinio ekspertizę turi teisę atlikti:

1) Lietuvos

Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, gavęs Vyriausybės įgaliotos

institucijos atestatą atitinkamai veiklai arba abiem šios veiklos rūšims

atlikti. Atestate turi būti nurodyta statinio kategorija (iš nurodytų šio

straipsnio 1 dalyje);

2) užsienio

valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, gavę

Vyriausybės įgaliotos institucijos atestatą atitinkamai veiklai (vienai ar

abiem). Šis reikalavimas netaikomas Europos Sąjungos valstybės narės,

Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės

erdvės sutartį, juridiniams asmenims, kurie pagal šios valstybės teisės aktus

turi teisę savo šalyje užsiimti statinio projekto ekspertizės ar statinio

ekspertizės veikla, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje

pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio

valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse,

kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar

tarpvalstybinių sutarčių pagrindu;

3) architektas

ar statybos inžinierius, turintis teisę eiti statinio projekto ekspertizės ar

jos dalies vadovo, statinio ekspertizės ar jos dalies vadovo pareigas pagal šio

įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.“

šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų fizinių asmenų, juridinių asmenų, kitų

užsienio organizacijų atliekamai statinio projekto ir statinio ekspertizei

(eiti statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto ekspertizės dalių

vadovo, statinio ekspertizės vadovo pareigas) turi teisę architektai ir

statybos inžinieriai, atitinkantys šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse

nustatytus reikalavimus.

5.

Statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos

valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, reikalavimu

tik tais atvejais, kai:

1)

įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio

deformacijos;

2)

gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas, kad statinys

neatitinka esminių reikalavimų, nustatytų šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, arba kai yra

prielaidų, kad šie reikalavimai yra pažeisti stichinių nelaimių ar kitų

ekstremalių situacijų metu.

projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato

Vyriausybės įgaliota institucija, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų

statybos darbų projekto ekspertizės tvarką – Vyriausybės įgaliota institucija

kartu su Kultūros ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

30 straipsnis.

Statinio statybos techninė priežiūra

1.

Statinio (išskyrus nesudėtingą) statybos techninė priežiūra yra privaloma. Šis

reikalavimas netaikomas atliekant statinio paprastąjį remontą.

2.

Statinio statybos techninės priežiūros atlikimo tvarką nustato Vyriausybės

įgaliota institucija.

31 straipsnis.

Statinio projekto vykdymo priežiūra

rekonstruojant, kapitališkai remontuojant ypatingą statinį ar statinį saugomoje

teritorijoje, jo projekto vykdymo priežiūra yra privaloma.

2.

Statytojas (užsakovas) turi teisę pavesti projektuotojui statinio projekto

vykdymo priežiūrą ir statinio statybos techninę priežiūrą.

projekto vykdymo priežiūrą (statybos metu) statinio projektuotojo pavedimu

atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir statinio

projektuotojo sutartį. Statinio projektuotojo rašytiniu sutikimu arba kai

statinio projektuotojo nebėra (nebeveikia projektą parengusi projektavimo

įmonė, projektuotojas fizinis asmuo jau nesiverčia projektavimo veikla, neturi

šios veiklos  verslo liudijimo ar projekto vadovo atestato arba yra

miręs), projekto vykdymo priežiūrą gali atlikti kitas statytojo (užsakovo)

pasirinktas statinio projektuotojas. Jei statinio projektuotojas nevykdo ar

pažeidžia statinio projekto vykdymo priežiūros reikalavimus (nustatytus

Vyriausybės įgaliotos institucijos), statytojas (užsakovas) turi teisę

nutraukti statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį ar pasirinkti kitą

projektuotoją (neprojektavusį statomo statinio) šiai priežiūrai atlikti.

4.

Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą samdo (skiria) statytojas

(užsakovas) arba projektuotojas (tas, kas skyrė ar pasamdė statinio projekto

vadovą).

projekto vykdymo priežiūros tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o

kai atliekami kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ar statinio

statyba vykdoma kultūros paveldo objekto teritorijoje, – Vyriausybės įgaliota

institucija kartu su Kultūros ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

32

straipsnis. Visuomenės informavimas apie visuomenei svarbių statinių statybos

pradžią

ir jo padariniai

(užsakovas) privalo informuoti visuomenę apie visuomenei svarbių statinių

projektavimo pradžią. Šių statinių sąrašus (nurodant statinių paskirtį) ir

informavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, fiziniai ir juridiniai asmenys turi

teisę kreiptis į apskrities viršininką, kad būtų sustabdytas statinio

projektavimas ir nebūtų išduodamas statybos leidimas. Ginčus šiais klausimais

nagrinėja teismas.

33 straipsnis.

Statinio statybos ar projektavimo sustabdymas

1.

Bet kuris viešojo administravimo subjektas, atliekantis statybos

valstybinę priežiūrą, turi teisę sustabdyti statinio statybą savo

iniciatyva arba kai reikalauja:

1) savivaldybės

administracijos direktorius;

2)

Vyriausybės atstovas;

3)

statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucija

(jei įstatymai ir kiti teisės aktai nesuteikia jai teisės sustabdyti statinio

statybą ar griovimą);

4) statytojas

(užsakovas);

5)

statinio projektuotojas, atliekantis statinio projekto vykdymo priežiūrą;

6) statinio

statybos techninis prižiūrėtojas.

2.

Sustabdyti statinio statybą turi teisę bet kuris statybos valstybinę priežiūrą

atliekantis viešojo administravimo subjektas (nurodydamas statybos ar

griovimo sustabdymo terminą), kai:

1)

nustatoma, kad statinio statyba ar griovimas yra savavališki;

2) pateiktas prašymas

(pareiškimas) teismui dėl statybos leidimo panaikinimo pagal šio

Įstatymo 23 straipsnio 19 dalį;

3)

(neteko galios nuo 2006 m. spalio 31 d.);

4)

nustatoma, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto

sprendinius, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių

statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus;

5)

paaiškėja statinio projekto klaidos, dėl kurių atsirado statinio avarijos

grėsmė;

6) statybos

leidimas neteko galios.

3.

Apskrities viršininkas turi teisę sustabdyti statinio projektavimą šio Įstatymo

32 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju.

4.

Statinio statybą sustabdęs statybos valstybinę priežiūrą atliekantis viešojo

administravimo subjektas surašo aktą nurodydamas įvykdytų statybos darbų

mastą. Akto formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

5.

Statytojas (užsakovas) ir rangovas privalo likviduoti šio straipsnio 2 dalyje

nurodytus pažeidimus bei jų padarinius ir gauti statinio statybą sustabdžiusio

statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto

raštišką sutikimą tęsti statinio statybą. Jeigu šiame straipsnyje nurodyti

reikalavimai neįvykdomi, statinio statybą sustabdęs viešojo administravimo

subjektas kreipiasi į teismą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

34 straipsnis. Nebaigto statyti, rekonstruoti ar

kapitališkai remontuoti statinio

perleidimas

statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio perleidimo kitam

juridiniam ar fiziniam asmeniui sutartis gali būti notaro patvirtinta tik

pateikus šio statinio statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo

administravimo subjekto pažymą, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar

kapitališkai remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto

(statinių, kuriems privalomas projekto tvirtinimas, – patvirtinto projekto), o

kai perleidžiami kultūros paveldo statiniai, – taip pat už nekilnojamojo

kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos tokio pat turinio pažymą.

fiziniam asmeniui, įsigijusiam nebaigtą statyti, rekonstruoti ar kapitališkai

remontuoti statinį, visos statytojo, gavusio statybos leidimą, prievolės ir

teisės pereina tik po to, kai šis leidimas perregistruojamas statinį įsigijusio

asmens vardu.

perregistruotas statybos leidimas, statinį įsigijęs fizinis ar juridinis asmuo

turi pateikti statybos leidimą išdavusiam viešojo administravimo subjektui dokumentus,

nurodytus šio Įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2, 3, 8, 9 punktuose (kitus šioje

dalyje nurodytus dokumentus privaloma pateikti tik tuo atveju, kai keičiamas

statinio projektas), statinio perleidimo sutartį, nurodytą šio straipsnio 1

dalyje.

perleidžiama nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuojamo

statinio dalis, statybos leidimas neperregistruojamas. Perleistos dalies

savininkas įgyja statytojo (užsakovo) teises ir pareigas tęsti statinio

projekte numatytus darbus jam perleistoje statinio dalyje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

DEVINTASIS SKIRSNIS

STATINIO

NUGRIOVIMAS

35 straipsnis.

Statinio nugriovimas

nebaigtas statyti statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas

šiais atvejais:

1) savininko

noru;

2) kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose

(po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas visuomenės

poreikiams) – per savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą laiką;

3) kai baigėsi

laikino statinio naudojimo terminas;

4) kai statinys

arba jo dalis yra fiziškai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir

šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių

statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką;

5) kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant šį

ar kitus įstatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus – per viešojo

administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, nustatytą

laiką;

6) kitais Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose

numatytais atvejais.

savininkas šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 6 punktuose nurodytais atvejais

nenugriovė statinio per nustatytą laiką, sprendimą dėl jo nugriovimo ar

nenugriovimo priima teismas. Kreiptis į teismą turi teisę statybos valstybinę

priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai šio straipsnio 1 dalies

5, 6 punktuose numatytais atvejais, savivaldybės administracijos direktorius

(jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu atveju bei statinių naudojimo priežiūrą

atliekantys viešojo administravimo subjektai šio straipsnio 1 dalies 3, 4

punktuose numatytais atvejais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

STATINIO

GARANTINIS TERMINAS

37 straipsnis.

Draudimo objektas ir draudimo sutartys

1.

Statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju

draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius,

statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, rangovo ir statytojo

(užsakovo) juridinį statusą.

2.

Draudimo objektas yra statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė už

jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Statinio

projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimas apima taip pat jų

subrangovų civilinės atsakomybės draudimą.

3.

Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su projektuotoju projektavimo

sutarties visam statinio projektui parengti, bet sudaro sutartis su skirtingais

projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, kiekvieno

projektuotojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.

4.

Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su rangovu rangos sutarties

visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais

rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, kiekvieno rangovo civilinė

atsakomybė draudžiama atskirai.

sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas ar

rangovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti Lietuvos Respublikos draudimo

priežiūros komisijos leidimą vykdyti statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį

draudimą. Šis leidimas išduodamas pagal Lietuvos Respublikos draudimo

priežiūros komisijos patvirtintą tvarką).

ir statant nesudėtingus statinius ir atliekant statinio paprastąjį remontą,

draustis privalomuoju statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės

draudimu nebūtina. Taip pat neprivaloma draustis juridiniams ir fiziniams

asmenims, atliekantiems statybos darbus ūkio būdu.

galiojimo terminai nustatomi Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos

tvirtinamose Statinio projektuotojo civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir Rangovo civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

8.

Statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo

sutartys sudaromos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas

statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir

rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles.

9.

Jei

draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo

liudijime (polise), draudėjas privalo sudaryti naują draudimo sutartį.

10.

Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir rangovo

civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo sutartyse.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-421, 2009-09-22, Žin.,

2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

38 straipsnis. Statinio

projektuotojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

1.

Kai draudėjas yra statinio projektuotojas, draudikas pagal privalomąjį civilinės

atsakomybės draudimą atlygina draudimo išmokomis statytojui (užsakovui) ir

tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą,

atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, bei žalą turtui.

2.

Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudiminiam įvykiui, remiantis šį įvykį

patvirtinančiais oficialiais dokumentais.

3.

Draudiminius ir nedraudiminius įvykius nustato statinio projektuotojo civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės.

4.

Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną statinio projektą

atskirai arba pagal projektavimo įmonės projektavimo darbų mastą per metus.

privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimalios sumos nustatomos

projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

39 straipsnis.

Rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

1.

Kai draudėjas yra rangovas, draudikas pagal privalomąjį civilinės atsakomybės

draudimą atlygina draudimo išmokomis statytojui (užsakovui) ir tretiesiems

asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl

gyvybės atėmimo, bei žalą turtui. Tuo atveju, kai draudėjas pats atlygina

padarytą žalą, draudikas išmoka draudimo išmokas draudėjui.

2.

Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudiminiam įvykiui, remiantis šį įvykį

patvirtinančiais oficialiais dokumentais.

3.

Draudiminius ir nedraudiminius įvykius nustato rangovo civilinės atsakomybės

privalomojo draudimo taisyklės.

4.

Draudėjas civilinę atsakomybę turi atskirai apdrausti dėl kiekvieno statomo

statinio, dėl kurio sudaryta rangos sutartis.

privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimalios sumos nustatomos rangovo

civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

Įstatymas

papildytas nauju dvyliktuoju skirsniu:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

STATINIŲ NAUDOJIMAS

IR PRIEŽIŪRA

40 straipsnis.

Statinių naudotojų pareigos prižiūrint statinį

Statinių

naudotojai privalo:

1) naudoti

statinį (jo patalpas) pagal paskirtį;

2) nenaudoti statinio, kol jis

nebaigtas statyti ir (ar) nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti;

3) laikytis

normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio

saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros

reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų)

savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus pagal šio Įstatymo 4

straipsnį;

4) šio ir kitų

įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę

priežiūrą;

5) suremontuoti, rekonstruoti arba

nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei,

sveikatai ar aplinkai;

6) leisti statinių naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo

subjektų pareigūnams atliekant savo funkcijas netrukdomai patekti į naudojamą

statinį ir apžiūrėti jį, pateikti jiems su statinio naudojimu ir jo technine

priežiūra susijusius dokumentus. Šie reikalavimai netaikomi butų ir kitų

gyvenamųjų patalpų savininkams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1111,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

41

straipsnis. Statinių techninė priežiūra ir techninės priežiūros taisyklės

naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį

prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais

įstatymų nustatytais pagrindais.

statinių, taip pat 1–2 butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių bei statinių,

esančių kaimo namų valdoje, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos

institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę

priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami pastato techninio

prižiūrėtojo. Minėtiems naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami.

techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą,

vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti,

kad būtų užtikrinti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti statinio

esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę.

techninės priežiūros taisykles ir kvalifikacinius reikalavimus statinio

techniniam prižiūrėtojui nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos,

atsižvelgdamos į statinių paskirtį ir jų konstrukcijos sudėtingumą.

techninę priežiūrą sudaro:

1) nuolatinis

statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus

statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu;

2) statinio

periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio

techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu

tokios apžiūros numatytos šio Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytose

taisyklėse;

3) pastebėtų

statinio būklės defektų šalinimas;

4) remonto

(paprastojo arba kapitalinio) organizavimas.

kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai,

gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio

avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo

imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje

nurodytų priemonių.

42

straipsnis. Statinių naudojimo priežiūra

šie viešojo administravimo subjektai:

1) ypatingų statinių, taip pat

valstybinės reikšmės ir rizikos objektuose esančių statinių, išskyrus šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus statinius, – apskrities viršininko administracija

pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą;

2) susisiekimo komunikacijų ir su

jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių

Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar)

jos įgaliotos organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios

nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos patvirtintą sąrašą;

3) gyvenamųjų namų ir kitų statinių,

nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, – savivaldybių

administracijos;

4) statinių įrangos ir paskirties

reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka saugos ir paskirties reikalavimų

valstybinės priežiūros institucijos.

atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai

vykdo šio Įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių

techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus.

atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę:

1) paaiškėjus, kad statinio būklė

kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais

būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės

pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms

apsaugoti, jei būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija,

sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei

reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje);

2) nustatyti

terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant

pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas);

3) kreiptis į

policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar

patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto

eismas, jei kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės

saugumui;

4) Administracinių teisės pažeidimų

kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių teisės

pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir

skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių teisės pažeidimų

bylas teismui;

5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į

naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį,

gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus.

administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnai

turi teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų privalomuosius statinio

priežiūros dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 43 straipsnyje, ir leistų atlikti

jiems pavestas kitas statinio naudojimo priežiūros funkcijas.

teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos

institucijos metodiškai vadovauja šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytiems viešojo administravimo subjektams, atliekantiems statinių naudojimo

priežiūrą.

atlikimo tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1111,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

43

straipsnis. Statinio techninės priežiūros dokumentai

techninės priežiūros dokumentai yra statinio techninis pasas (ar techninės

apskaitos kortelė), apšildomų pastatų, kurių naudingasis plotas didesnis kaip

1000 kvadratinių metrų, – pastato techninis-energetinis pasas, statinio

techninės priežiūros žurnalas, statinio periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktai

ir kiti Vyriausybės įgaliotų institucijų ar statinio naudotojo nustatyti

dokumentai.

(apskaitos kortelėje) turi būti nurodomos statinio techninės ekonominės ir

konstrukcijos charakteristikos bei jų pokyčiai po statinio kapitalinio remonto

ar rekonstravimo. Pastato techniniame energetiniame pase papildomai nurodomos

statinio energetinės charakteristikos.

žurnale turi būti registruojami statinio nuolatinio stebėjimo metu pastebėti

konstrukcijų bei inžinerinės techninės įrangos defektai ar deformacijos, jeigu

jie (jos) reikalauja statybinių tyrinėjimų ar remonto darbų, taip pat

periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktų registravimo duomenys, nurodant jų

atlikimo datą, vadovus, pastebėtus defektus ir priemones jiems pašalinti.

straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų formas, jų pildymo ir saugojimo tvarką

nustato normatyviniai statybos ir specialieji techniniai dokumentai, kuriuos,

atsižvelgdamos į statinio paskirtį ir jo konstrukcijos sudėtingumą, tvirtina Vyriausybės

įgaliotos institucijos.

43(1) straipsnis. Minimalūs pastatų

energinio naudingumo reikalavimai ir pastatų energinio naudingumo

sertifikavimas

pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi:

1) naujai

statomiems pastatams;

2) rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems

pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas didesnis kaip 1000

kvadratinių metrų ir kurių rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu atliekamų

darbų, susijusių su pastato energinio efektyvumo pagerinimu, kaina sudaro

daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio

stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek tai

techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma.

reikalavimai nenustatomi:

1) pastatams,

kurie

yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai

pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;

2) maldos namų ir

kitokios religinės veiklos pastatams;

3) laikiniems

pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;

4) nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir

pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems

negyvenamiesiems pastatams;

5) atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis

vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;

6)

poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip

keturis mėnesius per metus;

7) nešildomiems

pastatams.

sertifikavimas privalomas:

1) statant,

parduodant ar išnuomojant pastatus. Pastato statytojas (užsakovas) ar

savininkas pirkėjui ar nuomininkui šių pageidavimu pateikia pastato energinio

naudingumo sertifikatą, kurio galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10

metų. Šio punkto nuostatos taikomos ir parduodant ar išnuomojant pastato dalis

(butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas); šiuo atveju pastato

dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis

viso pastato su bendra šildymo sistema sertifikatu arba tokio paties buto tame

pačiame daugiabučiame pastate sertifikatu;

2) didesniems

kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių,

administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo,

gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje

vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų

pastato energinio naudingumo sertifikatas.

Pastaba. 43(1) straipsnio 3 dalyje nurodytais

atvejais pastatai sertifikuojami nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus naujai

statomus pastatus, kurie privalo būti sertifikuojami nuo 2007 m. sausio 1 d.

naudingumo sertifikavimas neprivalomas šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems

pastatams.

energinio naudingumo reikalavimus ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo

tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-404, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

TRYLIKTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

44

straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus

Fiziniai ir

juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

statybos

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

birželio 10 d. Tarybos direktyva 85/384/EEB dėl architekto diplomų, pažymėjimų

ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo,

įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir

laisve teikti paslaugas.

gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo

diplomų, išduotų bent po trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo

sistemos (su papildymais, padarytais 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva

92/51/EEB).

birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos

reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo

(aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio

1 dalyje).

gruodžio 21 d. Europos Tarybos direktyva 89/106/EEB, nustatanti valstybių narių

įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos

produktais, derinimą.

gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/19/EB, iš dalies

keičianti Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių

kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB,

77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB,

80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios

praktikos slaugytojo, dantų gydytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio,

architekto, vaistininko ir gydytojo profesijų.

gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų

energinio naudingumo.

Įstatymas

papildytas priedu:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Priedo

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-404, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31, 33

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,

Nr.78-2360 (00.09.15)

STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1948, 2000

09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2533 (2000 10 06)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

Pakeistas įstatymo įsigaliojimas :

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001

m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-134, 2000 12

23, Žin., 2000, Nr. 113-3621 (2000 12 30)

STATYBOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymai:

VIII-1948 ir IX-134 neteko galios nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. Tai nusako:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-470,

2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2411 (2001-08-01)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMO IR STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-583,

2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)

STATYBOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Statybos įstatymo pakeitimo

įstatymas, išskyrus jame išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktąjį skirsnį,

įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

Statybos

įstatymo pakeitimo įstatyme išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktasis skirsnis

įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

Įstatymo

įgyvendinimą nusako įstatymas:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-598, 2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 101-3598 (2001-11-30)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1018,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3093 (2002-07-19)

STATYBOS

ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

STATYBOS

ĮSTATYMO 2, 14, 15 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

STATYBOS

ĮSTATYMO 1, 2, 6, 8, 25, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO

PAPILDYMO NAUJU DVYLIKTUOJU SKIRSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 9 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

STATYBOS

ĮSTATYMO 2, 5, 20, 23, 27, 33 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 13 (2004-01-24)

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

STATYBOS

ĮSTATYMO 1, 2, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-136,

2005-03-17, Žin., 2005, Nr. 43-1355 (2005-04-02)

STATYBOS

ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-404,

2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

STATYBOS

ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO BEI PRIEDO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 43(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto  Lietuvos

Respublikos statybos įstatymo 43(1) straipsnio 3 dalyje nurodytais

atvejais pastatai sertifikuojami nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus naujai

statomus pastatus, kurie privalo būti sertifikuojami nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja nuo

2006 m. sausio 4 d.

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-857,

2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

STATYBOS

ĮSTATYMO 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 IR 35 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Iki

šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai

sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų

nuostatas.

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1009,

2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-161 (2007-01-11)

STATYBOS

ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 8 (2007-01-19)

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1111,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

STATYBOS

ĮSTATYMO 2, 4, 8, 18, 20, 27, 29, 40, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-421, 2009-09-22, Žin.,

2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

STATYBOS ĮSTATYMO 2, 6, 20, 23,

29, 31, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 23(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2009-10-01)

autrap@lrs.lt

41 straipsnis.

Statinių techninė priežiūra ir techninės priežiūros taisyklės

naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį

prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais

įstatymų nustatytais pagrindais.

statinių, taip pat 1–2 butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių bei statinių,

esančių kaimo namų valdoje, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos

institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę

priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami pastato techninio

prižiūrėtojo. Minėtiems naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami.

techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą,

vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti,

kad būtų užtikrinti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti statinio

esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę.

priežiūros taisykles ir kvalifikacinius reikalavimus statinio techniniam

prižiūrėtojui nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos į

statinių paskirtį ir jų konstrukcijos sudėtingumą.

techninę priežiūrą sudaro:

1) nuolatinis

statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus

statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu;

2) statinio

periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio

techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu

tokios apžiūros numatytos šio Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytose

taisyklėse;

3) pastebėtų

statinio būklės defektų šalinimas;

4) remonto

(paprastojo arba kapitalinio) organizavimas.

kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai,

gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio

avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo

imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje

nurodytų priemonių.

42 straipsnis.

Statinių naudojimo priežiūra

šie viešojo administravimo subjektai:

1) ypatingų statinių, taip pat

valstybinės reikšmės ir rizikos objektuose esančių statinių, išskyrus šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus statinius, – apskrities viršininko

administracija pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą

sąrašą;

2) susisiekimo komunikacijų ir su

jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių

Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar)

jos įgaliotos organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios

nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos patvirtintą sąrašą;

3) gyvenamųjų namų ir kitų statinių,

nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, – savivaldybių

administracijos;

4) statinių įrangos ir paskirties

reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka saugos ir paskirties reikalavimų

valstybinės priežiūros institucijos.

atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai

vykdo šio Įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių

techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus.

atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę:

1) paaiškėjus, kad statinio būklė

kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais

būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės

pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms

apsaugoti, jei būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija,

sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei

reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje);

2) nustatyti

terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant

pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas);

3) kreiptis į

policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar

patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto

eismas, jei kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės

saugumui;

4) Administracinių teisės pažeidimų

kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių teisės

pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir

skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių teisės pažeidimų

bylas teismui.

administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnai

turi teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų privalomuosius statinio

priežiūros dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 43 straipsnyje, ir leistų atlikti

jiems pavestas kitas statinio naudojimo priežiūros funkcijas.

teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos

institucijos metodiškai vadovauja šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytiems viešojo administravimo subjektams, atliekantiems statinių naudojimo

priežiūrą.

43 straipsnis.

Statinio techninės priežiūros dokumentai

techninės priežiūros dokumentai yra statinio techninis pasas (ar techninės

apskaitos kortelė), apšildomų pastatų, kurių naudingasis plotas didesnis kaip 1000

kvadratinių metrų, – pastato techninis-energetinis pasas, statinio techninės

priežiūros žurnalas, statinio periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktai ir kiti

Vyriausybės įgaliotų institucijų ar statinio naudotojo nustatyti dokumentai.

(apskaitos kortelėje) turi būti nurodomos statinio techninės ekonominės ir

konstrukcijos charakteristikos bei jų pokyčiai po statinio kapitalinio remonto

ar rekonstravimo. Pastato techniniame energetiniame pase papildomai nurodomos

statinio energetinės charakteristikos.

žurnale turi būti registruojami statinio nuolatinio stebėjimo metu pastebėti

konstrukcijų bei inžinerinės techninės įrangos defektai ar deformacijos, jeigu

jie (jos) reikalauja statybinių tyrinėjimų ar remonto darbų, taip pat

periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktų registravimo duomenys, nurodant jų

atlikimo datą, vadovus, pastebėtus defektus ir priemones jiems pašalinti.

straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų formas, jų pildymo ir saugojimo tvarką

nustato normatyviniai statybos ir specialieji techniniai dokumentai, kuriuos,

atsižvelgdamos į statinio paskirtį ir jo konstrukcijos sudėtingumą, tvirtina

Vyriausybės įgaliotos institucijos.

43(1)

straipsnis. Minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai ir pastatų

energinio naudingumo sertifikavimas

pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi:

1) naujai

statomiems pastatams;

2) rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems

pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas didesnis kaip 1000

kvadratinių metrų ir kurių rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu atliekamų

darbų, susijusių su pastato energinio efektyvumo pagerinimu, kaina sudaro

daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio

stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek tai

techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma.

reikalavimai nenustatomi:

1) pastatams,

kurie

yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai

pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;

2) maldos namų ir

kitokios religinės veiklos pastatams;

3) laikiniems

pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;

4) nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir

pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems

negyvenamiesiems pastatams;

5) atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras

naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;

6)

poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip

keturis mėnesius per metus;

7) nešildomiems

pastatams.

sertifikavimas privalomas:

1) statant,

parduodant ar išnuomojant pastatus. Pastato statytojas (užsakovas) ar savininkas

pirkėjui ar nuomininkui šių pageidavimu pateikia pastato energinio naudingumo

sertifikatą, kurio galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų. Šio

punkto nuostatos taikomos ir parduodant ar išnuomojant pastato dalis (butus,

kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas); šiuo atveju pastato dalies

energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso

pastato su bendra šildymo sistema sertifikatu arba tokio paties buto tame

pačiame daugiabučiame pastate sertifikatu;

2) didesniems

kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių,

administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo,

gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje

vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų

pastato energinio naudingumo sertifikatas.

Pastaba. 43(1) straipsnio 3 dalyje nurodytais

atvejais pastatai sertifikuojami nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus naujai

statomus pastatus, kurie privalo būti sertifikuojami nuo 2007 m. sausio 1 d.

naudingumo sertifikavimas neprivalomas šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems

pastatams.

energinio naudingumo reikalavimus ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo

tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-404, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

44 straipsnis.

Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus

Fiziniai ir

juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

statybos

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

birželio 10 d. Tarybos direktyva 85/384/EEB dėl architekto diplomų, pažymėjimų

ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo,

įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir

laisve teikti paslaugas.

gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo

diplomų, išduotų bent po trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo

sistemos (su papildymais, padarytais 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva

92/51/EEB).

birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos

reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo

(aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio

1 dalyje).

gruodžio 21 d. Europos Tarybos direktyva 89/106/EEB, nustatanti valstybių narių

įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos

produktais, derinimą.

gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/19/EB, iš dalies

keičianti Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių

kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB,

77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB,

80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios

praktikos slaugytojo, dantų gydytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio,

architekto, vaistininko ir gydytojo profesijų.

gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų

energinio naudingumo.

Įstatymas

papildytas priedu:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Priedo

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-404, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31, 33

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,

Nr.78-2360 (00.09.15)

STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1948, 2000

09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2533 (2000 10 06)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

Pakeistas įstatymo įsigaliojimas :

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001

m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-134, 2000 12

23, Žin., 2000, Nr. 113-3621 (2000 12 30)

STATYBOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymai:

VIII-1948 ir IX-134 neteko galios nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. Tai nusako:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-470,

2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2411 (2001-08-01)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMO IR STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-583, 2001-11-08,

Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)

STATYBOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Statybos įstatymo pakeitimo

įstatymas, išskyrus jame išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktąjį skirsnį,

įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

Statybos

įstatymo pakeitimo įstatyme išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktasis skirsnis

įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

Įstatymo

įgyvendinimą nusako įstatymas:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-598, 2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 101-3598 (2001-11-30)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1018, 2002-07-02,

Žin., 2002, Nr. 73-3093 (2002-07-19)

STATYBOS

ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

STATYBOS

ĮSTATYMO 2, 14, 15 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

STATYBOS

ĮSTATYMO 1, 2, 6, 8, 25, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO

PAPILDYMO NAUJU DVYLIKTUOJU SKIRSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 9 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

STATYBOS

ĮSTATYMO 2, 5, 20, 23, 27, 33 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 13 (2004-01-24)

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

STATYBOS

ĮSTATYMO 1, 2, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-136,

2005-03-17, Žin., 2005, Nr. 43-1355 (2005-04-02)

STATYBOS

ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-404,

2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

STATYBOS

ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO BEI PRIEDO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 43(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto  Lietuvos

Respublikos statybos įstatymo 43(1) straipsnio 3 dalyje nurodytais

atvejais pastatai sertifikuojami nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus naujai

statomus pastatus, kurie privalo būti sertifikuojami nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja nuo

2006 m. sausio 4 d.

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-857,

2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

STATYBOS

ĮSTATYMO 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 IR 35 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Iki

šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai

sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų

nuostatas.

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1009,

2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-161 (2007-01-11)

STATYBOS

ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 8 (2007-01-19)

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-01-12)

autrap@lrs.lt

36 straipsnis. Statinio garantinis

terminas. Statinio projektuotojo, rangovo ir statinio

statybos

techninio prižiūrėtojo prievolės per garantinį terminą

1.

Statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir

statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti

trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip

5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų,

o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų.

2.

Statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas

Civilinio kodekso nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per

garantinį terminą nustatytus defektus.

3.

Garantinis terminas sustabdomas tam laikui, kurį statinys negalėjo būti

naudojamas dėl nustatytų defektų, už kuriuos atsako rangovas.

4.

Statinyje naudojamų statybos produktų ir įrenginių, kurie nesusiję su šio

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimais (išskyrus statybos produktus ir

įrenginius, kurie yra paslėptose statinio konstrukcijose), garantinis terminas

nustatomas tiekėjo išduodamuose dokumentuose.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

STATINIO

PROJEKTUOTOJO IR

RANGOVO

CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS