Lietuvos Respublikos statybos įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1996, Nr. 32-788

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

STATYBOS

ĮSTATYMAS

1996 m. kovo 19

d. Nr. I-1240

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.:

Nr.

IX-583,

2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1.

Šis Įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, teritoriniuose

vandenyse ir tarptautiniuose vandenyse esančiame jos kontinentiniame šelfe, į

kurį Lietuvos Respublika turi išimtines teises, statomų, rekonstruojamų ir

remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo,

statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo,

statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo ir visos šios veiklos priežiūros

tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų

(ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje

principus ir atsakomybę.

netaikomas nustatant:

1)

žemės gelmių naudojimo (kaip apibrėžta Žemės gelmių įstatyme) paskirties

statinių reikalavimus, išskyrus nustatytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje;

2) nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų ir kultūros

paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų bei su jais susijusių procedūrų

reikalavimus, kuriuos nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos

įstatymas, išskyrus reikalavimus, nustatytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje

ir 13 straipsnio 1 dalyje;

3)

naudojamame statinyje vykdomos ūkinės komercinės ar kitos veiklos reikalavimus.

suderintas su šio Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. XI-992,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

2

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

architektūra – statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės

pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio

elementų tarpusavio santykis.

– pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas,

kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos

darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas.

statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos

(pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai

pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos

konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos

techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius

parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna

daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis

gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Ypatingų statinių

kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota

institucija.

statinys – statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą.

Laikinų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas. Laikinų statinių, kurių

naudojimo terminas suinteresuotųjų asmenų prašymu pratęsiamas, naudojimo

termino pratęsimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

statinys – statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir

teisės aktuose, yra neužbaigti.

statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m,

kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų

priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys

(pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis

statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir

techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

dalį sudaro patalpos.

naudojimo pastatas – viešbutis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo

pastatas; įstaigos pastatas; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatas; oro

uosto, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatas; pramoginių renginių

pastatas; švietimo ar gydymo ir slaugos įstaigos pastatas; maldos namų ir

kitokios religinės veiklos pastatas.

9.

Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai

tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.

10.

Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų)

ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų

šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai,

elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos

su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

11.

Susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto (biotransporto, geležinkelio,

automobilių, jūrų, vidaus vandenų, oro, miestų elektrinio

transporto) bei pėsčiųjų judėjimo vietos (keliai, gatvės).

paveldo statinys – vertingųjų savybių turintys pastatas, jo dalis,

inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės

kūriniai.

– veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują,

rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima

kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą

kultūros paveldo objektų teritorijose.

14.

Statinio statybos valdymas – statinio statybos organizavimo būdas, kai

statybą ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių

darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp

įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo

pagrindu.

15.

Statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį

(žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo,

stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į

bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo

darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų

rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

16.

Statyba

ūkio būdu

– statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas

naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties,

naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus,

įrenginius.

statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame

žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį,

sunaikintą, nugriautą statinį.

rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį

(pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės

matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

remontas – statinio kapitalinis ar paprastasis remontas.

kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį

(pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės

matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.).

paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis

remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo

nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.

paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai – statybos darbai, atliekami

kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje.

23.

Statybvietė

–

statinio statybos darbų vieta (teritorija, kurios ribos nustatomos statinio

projekte atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus, kuri gali sutapti ar

nesutapti su statybos sklypo ribomis). Nesutapimo atveju statybvietės dalimi

taip pat laikomas žemės plotas, kurio statytojas nevaldo nuosavybės teise arba

nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais

pagrindais ir kurio ribas nustato statytojo ir šio žemės ploto savininko (ar

asmens, disponuojančio žeme) sutartis; statinys – kai visi statybos darbai

atliekami statinio viduje.

24.

Statybos sklypas – žemės naudojimo tikslinės paskirties nustatytų ribų

žemės sklypas (teritorijos dalis), kuriame atliekami statybos darbai.

25.

Statybos sklypo tvarkymas – sklypo reljefo formavimas (pažeminimas,

paaukštinimas, lyginimas), sklypo inžinerinių tinklų ir sklypo susisiekimo

komunikacijų tiesimas, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimas, tvorų tvėrimas,

apželdinimas.

tyrinėjimai – statinio statybos sklypo (ar, kai reikia, gretimos

teritorijos), inžinerinių tinklų (kuriuos reikia nutiesti ar esamų ir statomų)

ir susisiekimo komunikacijų sklypų (trasų) inžineriniai geodeziniai

tyrinėjimai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai ir kiti tyrimai; aplinkos,

kraštovaizdžio, higieniniai tyrimai; kai rekonstruojamas ar remontuojamas

esamas statinys arba pristatomas prie esamo statinio (statant arti jo) naujas

statinys, taip pat esamo ir gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos

numatomi statybos darbai, tyrimai; esamų pastatų nuosėdžių ir deformacijų

stebėjimai.

27.

Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų

nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio

sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai),

skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma.

28.

Statinio projektavimas – architektūrinė inžinerinė veikla, kurios

tikslas parengti statinio projektą.

29.

Statinio projektavimo valdymas – statinio projektavimo organizavimo būdas,

kai projektavimą ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos

pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio projektavimo valdytojas pavedimo

sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio

projektavimo valdytojo pagrindu.

30.

Neteko

galios nuo 2010 m. spalio 1 d.

31.

Projektiniai

pasiūlymai

– eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio

architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip

medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas

projektavimo sąlygoms parengti.

sąlygos – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo

komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių

tinklų ir susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų

planavimo dokumentuose.

galios nuo 2010 m. spalio 1 d.

34.

Statinio projekto tvirtinimas – statytojo (užsakovo) pritarimas

parengtam statinio projektui, įforminamas tvarkomuoju dokumentu – kai

statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės juridinis asmuo, arba

statytojo (užsakovo) žyma „tvirtinu“ ir parašu statinio projekte – kai

statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis asmuo. Abiem

atvejais nurodomi pagrindiniai šio statinio techniniai ir ekonominiai

rodikliai, aplinkos ir kraštovaizdžio reikalavimai.

35.

Statinio projekto ekspertizė – įvertinimas, kaip statinio projekte

įgyvendinti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti esminiai statinio

reikalavimai, taip pat kitų įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos

techninių dokumentų bei privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų

reikalavimai.

36.

Statinio ekspertizė – esamo ar statomo statinio techninės būklės

įvertinimas turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka šio Įstatymo 4

straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus.

37.

Statinio projekto vykdymo priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota

projektuotojo atliekama statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad

statinys būtų statomas pagal statinio projektą ir kad būtų įgyvendinta projekte

sukurta statinio architektūra. Statinio projekto dalies vykdymo priežiūra yra

statinio projekto vykdymo priežiūros dalis.

statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota statinio

statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal

statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu),

įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų,

normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.

galios nuo 2010 m. spalio 1 d.

40.

Statinio normatyvinė kokybė – statinio projekto, statybos darbų ir

pastatyto statinio kokybė, atitinkanti normatyvinių statybos techninių

dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatytus

reikalavimus.

41.

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar

juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo

funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui).

– fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, kuriems

atitinkamą tyrinėjimų sritį reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai

suteikia teisę atlikti šiuos tyrinėjimus.

projektuotojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio

organizacija, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statinio

projektavimu.

projekto vadovas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas

statytojo interesams, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta

tvarka organizuoja statinio projekto rengimą, koordinuoja statinio projekto

dalių sprendinius bei statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri ir

atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų,

normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir

paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų

reikalavimai.

architektas – architektas, kuris yra konkretaus statinio, kaip

architektūros kūrinio, autorius ir (arba) statinio projekto architektūrinės

dalies vadovas. Statinio architektu gali būti ir fizinių asmenų grupė.

projekto rengėjas – architektas ar statybos inžinierius, kuris vienas

rengia statinio projektą ir yra šio statinio projekto vadovas arba rengia

konkretaus statinio projektą, vadovaujamas kito šio projekto vadovo. Statinio

projekto rengėju gali būti projekto vadovo vadovaujama fizinių asmenų grupė,

sudaryta iš projekto dalių vadovų, kitų architektų ir statybos inžinierių.

projekto dalies rengėjas – architektas ar statybos inžinierius, kuris

vienas rengia statinio projekto dalį ir yra šios statinio projekto dalies

vadovas arba vienas rengia statinio projekto dalį, vadovaujamas kito šios

projekto dalies vadovo. Statinio projekto dalies rengėju gali būti ir fizinių

asmenų grupė, sudaryta iš architektų ir statybos inžinierių.

projekto valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio

organizacija, veikiantis (veikianti) kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo)

įgaliotinis, valdantis statinio projektavimą, organizuojantis statinio

projektavimo ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių

sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo,

juridinis asmuo, kita užsienio organizacija.

statybos rangovas (toliau – rangovas) – fizinis asmuo, juridinis asmuo,

kita užsienio organizacija, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti

statyba.

statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai

statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma

ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki

statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų

statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą

bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio

atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę.

statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius,

kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio

statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos

darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja

specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal

kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę.

statybos valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio

organizacija, veikiantys kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis,

valdantis statinio statybą, organizuojantis statinio statybos ir su ja

susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos

atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita

užsienio organizacija.

– fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, kuris (kuri) yra

statybos produktų gamintojas (jo atstovas), platintojas, importuotojas, paslaugų

organizatorius ir pan.

statybos techninis dokumentas – dokumentas, kuris nustato statinio

projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir

nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas.

Tai statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir

priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai,

rekomendacijos.

55.

Normatyviniai statinio saugos ir paskirties dokumentai – dokumentai, kurie

kitų įstatymų ar teisės aktų pagrindu nustato statinio apsaugos ir saugos,

žmonių, kurie juo naudojasi, apsaugos ir saugos, statinio aplinkos apsaugos ir

saugos reikalavimus pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas sritis,

atsižvelgiant į statinio paskirtį (statinio tipą) ir jame planuojamą veiklą.

Šie dokumentai taip pat nustato statinio paskirties reikalavimus: statinio

matmenų (priklausančių nuo statinio paskirties) apskaičiavimo, funkcinių ryšių

tarp statinio dalių (patalpų) ir statinių, technologinių ir energetikos

įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų, technologijos ir energetikos

procesų patikimumo, efektyvumo ir saugos; inžineriniais tinklais tiekiamų ir

statinio inžinerinėse sistemose naudojamų vandens, nuotėkų, energijos nešiklių

ir pan.; žemės ūkio melioracijos sistemų reguliuojamo dirvožemio drėgmės režimo

ir agrotechnikos.

56.

Statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros

institucijos – valstybės institucijos, turinčios valdymo įgaliojimus ir

vykdančios įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nustatytą tam tikros srities veiklą

ar atliekančios statybos darbų, kurie yra susiję su statinio saugos ir

paskirties reikalavimais, valstybinę priežiūrą.

57.

CE – ženklas, patvirtinantis, kad statybos produktas atitinka galiojančių

Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus.

58.

Statybos produktas – pagamintas produktas, numatomas ilgam laikui

įkonstruoti, įmontuoti, įdėti ar instaliuoti į pastatą ar inžinerinį statinį.

59.

Techninis liudijimas – bet kuris dokumentas, patvirtinantis statybos

produkto tinkamumo naudoti techninį įvertinimą pagal statinio, kuriame numatoma

šį produktą naudoti, esminius reikalavimus ir nustatantis techninius statybos

produkto reikalavimus.

60.

Techninė specifikacija – dokumentas (dokumento dalis), kuriame pateiktus

techninius reikalavimus turi atitikti apibūdinamas produktas, procesas ar

paslauga. Statybos produktų techninės specifikacijos yra standartai ir

techniniai liudijimai.

61.

Statinio inžinerinės sistemos – statinio patalpų inžinerinės sistemos

(jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams,

statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams

tenkinti: vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro

kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės

saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, šiukšlių šalinimo,

žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo,

automatizavimo ir signalizacijos sistemos.

62.

Bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato

patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir

tenkinančios jų naudotojų poreikius.

63.

Atskirosios statinio inžinerinės sistemos – nepriklausomos nuo kitų

vienos ar kelių pastato patalpų inžinerinės sistemos (nesusietos su

bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis), užtikrinančios šių patalpų

funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius.

64.

Technologinės inžinerinės sistemos – gamybinės paskirties sistemos

statinyje vykstantiems technologijos procesams ir technologinių įrenginių

normaliam darbui užtikrinti. Tai technologinėms reikmėms skirtos vandentiekio,

nuotėkų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, kuro tiekimo,

elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) bei informacijos, gaisrinės

saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, dūmų, buitinių

atliekų šalinimo, krovininių liftų bei kitos sistemos.

65.

Komunaliniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai, skirti miesto,

miestelio, kaimo (ar atskirų jų dalių, zonų) vartotojų poreikiams tenkinti, su

bendrais tinklų maitinimo šaltiniais.

66.

Vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai (su jų maitinimo

šaltiniais), skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti.

67.

Įrenginiai – mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti

ir informacijai priimti, perduoti ar keisti.

konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia

paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių,

grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.

69.

Paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai –

konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos darbai,

paslėpti vėliau atliktų darbų.

70.

Ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė – laikotarpis, per kurį

tikslinga naudoti statinį palaikant jo naudojimo savybes, atitinkančias

esminius statinio reikalavimus, atsižvelgiant į visus tarpusavyje susijusius

aspektus: projektavimo, statybos, naudojimo bei naudojamo statinio draudimo

išlaidas, išlaidas naudojimo sutrikimams išvengti; statinio griūties riziką ir

pasekmes jo naudojimo laikotarpiu; planuojamą dalinį atnaujinimą; valymo,

techninio aptarnavimo, priežiūros bei remonto išlaidas.

statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio

dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau

pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

naudojimas – esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių

panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti.

naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis

ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos

įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu.

priežiūra – šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių,

organizacinių ir viešojo administravimo priemonių visuma vykdant statinio

techninę priežiūrą ir statinio naudojimo priežiūrą.

techninė priežiūra – statinio naudotojo organizuojama šio ir kitų įstatymų

bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma,

užtikrinanti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus statinio esminius

reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę.

naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė,

kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio ir kitų

įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių

dokumentų reikalavimus.

paskirtis – statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo

tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka

saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso)

privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir

paskirties dokumentuose.

techninis prižiūrėtojas – fizinis ar juridinis asmuo, šio Įstatymo 41

straipsnio 1 ir 2 dalių nustatytais pagrindais ir pagal to paties straipsnio 3

dalies nustatytus reikalavimus atliekantis statinio techninę priežiūrą.

79.

Architektūra – funkcinis erdvinis ir vizualiai

suvokiamas meninis statinių, kraštovaizdžio ir teritorijų planavimo objektų

formavimas.

architekto veikla naudojantis architekto profesine kvalifikacija, įsisteigimo

bei paslaugų teikimo teise, kurie yra išduoti Europos Sąjungos valstybėje

narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos

ekonominės erdvės sutartį, patikrinus jų turėjimo faktą ir pripažinus juos

Lietuvoje. Šie dokumentai, išduoti bet kurioje kitoje valstybėje, pripažįstami

Lietuvos Respublikoje, patikrinus, ar jie suteikia architekto profesinę

kvalifikaciją ir teisę verstis architekto veikla toje valstybėje ir ar atitinka

Lietuvos Respublikoje šiai veiklai keliamus reikalavimus.

kvalifikaciją.

asmuo, turintis dokumentus, suteikiančius teisę verstis statybos inžinieriaus

veikla naudojantis inžinieriaus profesine kvalifikacija, įsisteigimo bei

paslaugų teikimo teise, kurie yra išduoti Europos Sąjungos valstybėje narėje,

Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės

erdvės sutartį, patikrinus jų turėjimo faktą ir pripažinus juos Lietuvos

Respublikoje. Šie dokumentai, išduoti bet kurioje kitoje valstybėje,

pripažįstami Lietuvos Respublikoje, patikrinus, ar jie suteikia statybos

inžinieriaus profesinę kvalifikaciją ir teisę verstis statybos inžinieriaus

veikla toje valstybėje ir ar atitinka Lietuvos Respublikoje šiai veiklai

keliamus reikalavimus. Sąvoka „statybos inžinierius“ taikoma inžinieriui, kurio

išsilavinimas suteikia profesinę kvalifikaciją, reikalingą užsiimti veikla,

aprėpiančia vieną, kelias ar visas statybos techninės veiklos pagrindines

sritis, nustatytas šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje.

profesinę kvalifikaciją.

užsienio organizacija – užsienio valstybėje įsteigta organizacija,

neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos

valstybės įstatymus.

atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu.

86.

Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal apytikrius

skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis, reikalingas naudojant pastatą pagal

paskirtį.

energinio naudingumo sertifikavimas – teisės aktų reglamentuotas procesas,

kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato

energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir

išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas.

rangovas –

juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, turintys šio Įstatymo nustatytą

teisę atlikti projekto ar statinio ekspertizę.

(modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos

pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar)

kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos

naudojimas.

pasikartojantis konstrukcinis statybos produktų ir technologinių sprendinių

derinys (sienų ir stogų detalės, kampai, parapetai ir kiti elementai).

statinio projektas – statybos techniniuose reglamentuose nustatytos

sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami kartotinių statinių sprendiniai,

visuma.

92.

Statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują (naujus) statinį

(statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti

(modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė

įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis

(rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar

valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti

sustabdytą statybą.

93.

Esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai,

nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio

laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį,

ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomų teritorijų

apsaugos ir (ar) nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės paveldosaugos

reikalavimus.

94.

Neypatingas statinys – statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir

nesudėtingiems statiniams.

95.

Statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti)

visas statinio (jo dalies) konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar

kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus).

96.

Patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties

pastato erdvė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-404, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. X-1111,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

Nr. XI-421, 2009-09-22,

Žin., 2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

Nr. XI-992,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

16 straipsnis. Statinio statybos

techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės

statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

statybos techninis prižiūrėtojas privalo:

1)

tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti

statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų

naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos

techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, taip

pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai;

2)

tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją

(užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio

normatyvinės kokybės reikalavimų;

3)

tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio

konstrukcijas, dalyvauti išbandant ir pripažįstant tinkamais naudoti

inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas;

4) kartu su rangovu

rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti;

5)

atlikti bendrosios (bendrųjų statybos darbų) statinio statybos techninės

priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją (specialiųjų statybos

darbų) statinio statybos techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą.

3.

Statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į

statybos darbų žurnalą), kad rangovas:

1)

pateiktų atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų statybos produktų bei

įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus;

2)

pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir

normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų pažeidimus;

3) ištaisytų

statinio normatyvinės kokybės pažeidimus.

nevykdo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, statinio statybos

techninis prižiūrėtojas privalo apie tai pranešti Valstybinei teritorijų

planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir pareikalauti

sustabdyti statybos darbus.

ar statinio statybos darbai kelia pavojų žmonėms ir aplinkai, statybos

techninis prižiūrėtojas turi teisę pats sustabdyti statybą ir kreiptis į Valstybinę

teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kad ši

priimtų sprendimą, patvirtinantį ar atšaukiantį techninio prižiūrėtojo

reikalavimą.

statybos techninės priežiūros tvarką nustato Aplinkos ministerija.

statybos techninis prižiūrėtojas turi ir kitų teisių bei pareigų,

kurios numatytos Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.

straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą statybos

techninis prižiūrėtojas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės

pažeidimų kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. XI-501,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

Nr. XI-992,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

22 straipsnis. Ypatingo statinio projekto ir

statinio, įrašyto į Valstybės investicijų

programą,

projekto tvirtinimas

statinio projektas ar statinio, įrašyto į Valstybės investicijų programą,

projektas iki gaunant statybos leidimą turi būti statytojo (užsakovo)

patvirtintas (tik kai yra projekto ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad

galima projektą tvirtinti).

straipsnio 1 dalyje nurodytų projektų tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybės

įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-501,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

STATYBĄ

LEIDŽIANTYS DOKUMENTAI. STATYBOS UŽBAIGIMAS

32 straipsnis. Visuomenės informavimas apie

visuomenei svarbių statinių statybos

pradžią

ir jo padariniai

(užsakovas) privalo informuoti visuomenę apie visuomenei svarbių statinių

projektavimo pradžią. Šių statinių sąrašus (nurodant statinių paskirtį) ir

informavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

nuo 2010 m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-501,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

33

straipsnis. Statinio statybos sustabdymas

teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi

teisę sustabdyti statinio statybą savo iniciatyva arba kai reikalauja:

1) savivaldybės

administracijos direktorius;

2) Vyriausybės

atstovas;

3) statinio

saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucija (jei

įstatymai ir kiti teisės aktai nesuteikia jai teisės sustabdyti statinio

statybą ar griovimą);

4) statytojas

(užsakovas);

5) statinio

projektuotojas, atliekantis statinio projekto vykdymo priežiūrą;

6) statinio

statybos techninis prižiūrėtojas.

statinio statybą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie

Aplinkos ministerijos (nurodydama statybos ar griovimo sustabdymo terminą) turi

teisę, kai:

1) neteko galios

nuo 2010 m. spalio 1 d.;

2) nustatoma,

kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto sprendinius,

taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio

saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus;

3) paaiškėja

statinio projekto klaidos, dėl kurių atsirado statinio avarijos grėsmė;

4) statybos

leidimas neteko galios.

3.

Statinio statybą sustabdęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos

inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas surašo aktą, nurodydamas

įvykdytų statybos darbų mastą. Akto formą ir jo surašymo tvarką nustato

Aplinkos ministerija. Sustabdžius statybą, statytojas (užsakovas) gali kreiptis

į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos

ministerijos su prašymu išduoti leidimą atlikti statinio konservavimo darbus,

pateikdamas Aplinkos ministerijos nustatytos sudėties statinio konservavimo

projektą. Leidimas atlikti statinio konservavimo darbus išduodamas patikrinus

statinio konservavimo darbų projekto atitiktį nustatytiems reikalavimams.

4.

Statytojas (užsakovas) privalo pašalinti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus

pažeidimus bei jų padarinius ir gauti leidimą tęsti statinio statybą. Jeigu

šiame straipsnyje nurodyti reikalavimai neįvykdomi, Valstybinė teritorijų

planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipiasi į teismą.

5.

Savavališkos statybos atveju statybos sustabdymo procedūros atliekamos šio

Įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. XI-501,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

Nr. XI-992,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis ir taikymas

1.

Šis Įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų,

rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos

techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų

statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti,

statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros

tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų

bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir

fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus.

netaikomas nustatant:

1)

žemės gelmių naudojimo (kaip apibrėžta Žemės gelmių įstatyme) paskirties

statinių reikalavimus, išskyrus nustatytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje;

2) nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų ir kultūros

paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų bei su jais susijusių procedūrų

reikalavimus, kuriuos nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos

įstatymas, išskyrus reikalavimus, nustatytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje

ir 13 straipsnio 1 dalyje;

3)

naudojamame statinyje vykdomos ūkinės komercinės ar kitos veiklos reikalavimus.

suderintas su šio Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

2 straipsnis.

Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

architektūra – statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės

pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio

elementų tarpusavio santykis.

2.

Statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos

produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji,

pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės

ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su

inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai,

antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio

inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su

žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų,

upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens

telkinių dugną).

statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos

(pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai

pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos

konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos

techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius bei techninius

parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna

daugiau kaip 100 žmonių; kultūros paveldo statinys. Ypatingų statinių

kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota

institucija.

4.

Laikinas statinys – statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus,

pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima

išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės

paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos

eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris,

įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos

terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Laikinas statinys ir teisės į jį

nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

5.

Nebaigtas statinys – statinys, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų

negali būti naudojamas pagal paskirtį ir nėra pripažintas tinkamu naudoti.

6.

Nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų

aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi

susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių,

suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų

inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų

požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai

dokumentai.

7.

Pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau

kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms

gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai.

naudojimo pastatas – viešbutis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo

pastatas; įstaigos pastatas; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatas; oro

uosto, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatas; pramoginių renginių

pastatas; švietimo ar gydymo ir slaugos įstaigos pastatas; maldos namų ir

kitokios religinės veiklos pastatas.

9.

Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai

tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.

10.

Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų)

ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų

šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai,

elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos

su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

11.

Susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto (biotransporto, geležinkelio,

automobilių, jūrų, vidaus vandenų, oro, miestų elektrinio

transporto) bei pėsčiųjų judėjimo vietos (keliai, gatvės).

paveldo statinys – vertingųjų savybių turintys pastatas, jo dalis, inžinerinis

statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai.

– veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują,

rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima

kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą

kultūros paveldo objektų teritorijose.

14.

Statinio statybos valdymas – statinio statybos organizavimo būdas, kai

statybą ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių

darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp

įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo

pagrindu.

15.

Statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį

(žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo,

stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į

bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo

darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų

rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

16.

Statyba

ūkio būdu

– statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas

naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties,

naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus,

įrenginius.

statinio statyba – statybos rūšis, kai yra tikslas statybos sklype, kuriame

yra ar nėra statinių, pastatyti naują statinį; pastatyti esamo statinio

antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jie savo paskirtimi

bus susiję, ar ne (išskyrus priestatų statybą, kuri pagal šio straipsnio 18

dalį priskirta statinio rekonstravimui); atstatyti buvusį (sugriuvusį,

sunaikintą, nugriautą) statinį.

18.

Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės

pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus

(antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto

matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie

statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį

(pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas),

kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų

suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio,

prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų

išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus

statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant

šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti

(pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo

konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant

laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas,

stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio

remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu;

pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą,

pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių

sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus,

nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose;

pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių

dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti

naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių

reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.

19.

Statinio remontas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba

visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio

ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti.

Statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį

remontą.

20.

Statinio kapitalinis remontas – statinio remontas, kai: statinio

susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus laikančiąsias sienas,

karkasą ir pamatus, kurie tik stiprinami) keičiamos į tokias pat ar

ilgaamžiškesnes bei geresnes naudojimo savybes turinčias laikančiąsias

konstrukcijas ar esamos laikančiosios konstrukcijos stiprinamos; iš dalies

keičiama statinio fasadų išvaizda (keičiama dalis fasado elementų ar įrengiami

papildomai nauji elementai – balkonai, durys, langai, architektūros detalės,

keičiama susidėvėjusi statinio išorės apdaila į tokio pat tipo kaip buvusi ar į

kitą apdailą); keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės

sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant

jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami

technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių

tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti

normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

21.

Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką

„einamasis remontas“) –

statinio remontas, kai: atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei

kitų statinio elementų remonto darbai – šalinami šių elementų defektai

nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar

stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos

pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado

apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai,

pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant

kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų), keičiamos atskirosios

statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai;

šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri

susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas;

atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų

ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš

dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose

esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų;

atliekami technologinių įrenginių ir technologinių sistemų, inžinerinių tinklų

ir susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, nurodyti normatyviniuose

statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai – statybos darbai, atliekami

kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje.

23.

Statybvietė

–

statinio statybos darbų vieta (teritorija, kurios ribos nustatomos statinio projekte

atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus, kuri gali sutapti ar nesutapti su

statybos sklypo ribomis). Nesutapimo atveju statybvietės dalimi taip pat

laikomas žemės plotas, kurio statytojas nevaldo nuosavybės teise arba nevaldo

ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir

kurio ribas nustato statytojo ir šio žemės ploto savininko (ar asmens,

disponuojančio žeme) sutartis; statinys – kai visi statybos darbai atliekami

statinio viduje.

24.

Statybos sklypas – žemės naudojimo tikslinės paskirties nustatytų ribų

žemės sklypas (teritorijos dalis), kuriame atliekami statybos darbai.

25.

Statybos sklypo tvarkymas – sklypo reljefo formavimas (pažeminimas,

paaukštinimas, lyginimas), sklypo inžinerinių tinklų ir sklypo susisiekimo komunikacijų

tiesimas, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimas, tvorų tvėrimas, apželdinimas.

26.

Statybiniai tyrinėjimai – statinio statybos sklypo (ar, kai reikia,

gretimos teritorijos), statinio projektavimo sąlygų sąvade nustatytų

inžinerinių tinklų (kuriuos reikia nutiesti ar esamų bei statomų) ir

susisiekimo komunikacijų sklypų (trasų) inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai,

inžineriniai geologiniai, geotechniniai bei kiti tyrimai; aplinkos,

kraštovaizdžio, higieniniai tyrimai; kai rekonstruojamas ar remontuojamas

esamas statinys arba pristatomas prie esamo statinio (statant arti jo) naujas

statinys, – taip pat esamo ir gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos

numatomi statybos darbai, tyrimai; esamų pastatų nuosėdžių ir deformacijų

stebėjimai.

27.

Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų

nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio

sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai),

skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma.

28.

Statinio projektavimas – architektūrinė inžinerinė veikla, kurios

tikslas parengti statinio projektą.

29.

Statinio projektavimo valdymas – statinio projektavimo organizavimo būdas,

kai projektavimą ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos

pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio projektavimo valdytojas pavedimo

sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio

projektavimo valdytojo pagrindu.

30.

Privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai – teritorijų planavimo

dokumentai (Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais), nuosavybės

teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinantys dokumentai;

projektiniai pasiūlymai (jeigu jie rengiami); statinio projektavimo sąlygų

sąvadas, statinio projektavimo užduotis, statinio ir statybos sklypo statybinių

tyrinėjimų dokumentai.

31.

Projektiniai

pasiūlymai

– eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio

architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip

medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas

projektavimo sąlygoms parengti.

projektavimo sąlygos – privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar

nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose: tiesti

komunalinius ir vietinius inžinerinius tinklus, prijungti prie jų statinio ir

technologines inžinerines sistemas, taip pat statybos sklypo inžinerinius

tinklus; nutiesti susisiekimo komunikacijas, prijungti prie jų statybos sklypo

susisiekimo komunikacijas; savivaldybės administracijos direktoriaus (jo

įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) nustatomi statinio

architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai,

atitinkantys šio ir kitų įstatymų bei teritorijų planavimo dokumentų nustatytus

statybos sklypo (ar teritorijos) tvarkymo ar apsaugos reikalavimus

(reglamentą), atsižvelgiant į statinio paskirtį, konkrečią statybos vietą,

gretimybes bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su statinio

statyba; daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų rekonstravimo

ir gyvenamųjų patalpų paskirties keitimo reikalavimai; planuojamos ūkinės

veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentai (Planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytais atvejais); aplinkos apsaugos

institucijos nustatyti gamtos išteklių naudojimo reikalavimai (tuo atveju, kai

neprivalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet

užbaigus statyti statinį yra reikalingas šios institucijos leidimas naudoti

gamtos išteklius); už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos

institucijos išduotas laikinasis apsaugos reglamentas, kurio sąvoka apibrėžta

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme; Vyriausybės įgaliotos institucijos

patvirtintas saugomos teritorijos individualus apsaugos reglamentas (arba

laikinas reglamentas), kurio sąvoka apibrėžta Saugomų teritorijų įstatyme; kiti

įstatymų nustatyti reikalavimai.

projektavimo sąlygų sąvadas – savivaldybės administracijos direktoriaus (jo

įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) patvirtintas

konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų šio straipsnio 32

dalyje, bendrasis dokumentas.

34.

Statinio projekto tvirtinimas – statytojo (užsakovo) pritarimas

parengtam statinio projektui, įforminamas tvarkomuoju dokumentu – kai

statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės juridinis asmuo, arba

statytojo (užsakovo) žyma „tvirtinu“ ir parašu statinio projekte – kai

statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis asmuo. Abiem

atvejais nurodomi pagrindiniai šio statinio techniniai ir ekonominiai

rodikliai, aplinkos ir kraštovaizdžio reikalavimai.

35.

Statinio projekto ekspertizė – įvertinimas, kaip statinio projekte

įgyvendinti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti esminiai statinio

reikalavimai, taip pat kitų įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos

techninių dokumentų bei privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų

reikalavimai.

36.

Statinio ekspertizė – esamo ar statomo statinio techninės būklės

įvertinimas turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka šio Įstatymo 4

straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus.

37.

Statinio projekto vykdymo priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota

projektuotojo atliekama statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad

statinys būtų statomas pagal statinio projektą ir kad būtų įgyvendinta projekte

sukurta statinio architektūra. Statinio projekto dalies vykdymo priežiūra yra

statinio projekto vykdymo priežiūros dalis.

38.

Statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota

statinio statybos priežiūra (nuo statinio statybos pradžios iki statinio

pripažinimo tinkamu naudoti), kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas

pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos

būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių

dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.

39.

Statybos valstybinė priežiūra – statinio projektavimo, statybos, jo

pripažinimo tinkamu naudoti valstybinė priežiūra nuo statinio projektavimo

pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, taip pat statinio griovimo

priežiūra.

40.

Statinio normatyvinė kokybė – statinio projekto, statybos darbų ir

pastatyto statinio kokybė, atitinkanti normatyvinių statybos techninių

dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatytus

reikalavimus.

41.

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar

juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo

funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui).

– fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, kuriems

atitinkamą tyrinėjimų sritį reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai

suteikia teisę atlikti šiuos tyrinėjimus.

projektuotojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio

organizacija, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statinio projektavimu.

projekto vadovas – architektas ar statybos inžinierius, kuris,

atstovaudamas statytojo interesams, normatyvinių statybos techninių dokumentų

nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimą, koordinuoja statinio

projekto dalių sprendinius bei statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri

ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų,

normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir

paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų

reikalavimai.

architektas – architektas, kuris yra konkretaus statinio, kaip

architektūros kūrinio, autorius ir (arba) statinio projekto architektūrinės

dalies vadovas. Statinio architektu gali būti ir fizinių asmenų grupė.

projekto rengėjas – architektas ar statybos inžinierius, kuris vienas

rengia statinio projektą ir yra šio statinio projekto vadovas arba rengia

konkretaus statinio projektą, vadovaujamas kito šio projekto vadovo. Statinio

projekto rengėju gali būti projekto vadovo vadovaujama fizinių asmenų grupė,

sudaryta iš projekto dalių vadovų, kitų architektų ir statybos inžinierių.

projekto dalies rengėjas – architektas ar statybos inžinierius, kuris

vienas rengia statinio projekto dalį ir yra šios statinio projekto dalies

vadovas arba vienas rengia statinio projekto dalį, vadovaujamas kito šios

projekto dalies vadovo. Statinio projekto dalies rengėju gali būti ir fizinių

asmenų grupė, sudaryta iš architektų ir statybos inžinierių.

projekto valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio

organizacija, veikiantis (veikianti) kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo)

įgaliotinis, valdantis statinio projektavimą, organizuojantis statinio

projektavimo ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių

sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo,

juridinis asmuo, kita užsienio organizacija.

statybos rangovas (toliau – rangovas) – fizinis asmuo, juridinis asmuo,

kita užsienio organizacija, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti

statyba.

statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai

statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio

būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statinio

pripažinimo tinkamu naudoti, vadovauja statybos darbams, kartu yra bendrųjų

statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą

bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio

normatyvinę kokybę.

statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius,

kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio

statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos

darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja

specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal

kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę.

statybos valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio

organizacija, veikiantys kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis,

valdantis statinio statybą, organizuojantis statinio statybos ir su ja

susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos

atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita

užsienio organizacija.

– fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, kuris (kuri) yra

statybos produktų gamintojas (jo atstovas), platintojas, importuotojas,

paslaugų organizatorius ir pan.

54.

Normatyvinis statybos techninis dokumentas – dokumentas, kuris nustato

statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio

naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius

principus ir charakteristikas. Tai statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių

naudojimo ir priežiūros

taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos.

55.

Normatyviniai statinio saugos ir paskirties dokumentai – dokumentai,

kurie kitų įstatymų ar teisės aktų pagrindu nustato statinio apsaugos ir

saugos, žmonių, kurie juo naudojasi, apsaugos ir saugos, statinio aplinkos

apsaugos ir saugos reikalavimus pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje

nurodytas sritis, atsižvelgiant į statinio paskirtį (statinio tipą) ir jame

planuojamą veiklą. Šie dokumentai taip pat nustato statinio paskirties

reikalavimus: statinio matmenų (priklausančių nuo statinio paskirties)

apskaičiavimo, funkcinių ryšių tarp statinio dalių (patalpų) ir statinių,

technologinių ir energetikos įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų,

technologijos ir energetikos procesų patikimumo, efektyvumo ir saugos;

inžineriniais tinklais tiekiamų ir statinio inžinerinėse sistemose naudojamų

vandens, nuotėkų, energijos nešiklių ir pan.; žemės ūkio melioracijos sistemų

reguliuojamo dirvožemio drėgmės režimo ir agrotechnikos.

56.

Statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos

– valstybės institucijos, turinčios valdymo įgaliojimus ir vykdančios įstatymų

ar Vyriausybės nutarimų nustatytą tam tikros srities veiklą ar atliekančios

statybos darbų, kurie yra susiję su statinio saugos ir paskirties

reikalavimais, valstybinę priežiūrą.

57.

CE – ženklas, patvirtinantis, kad statybos produktas atitinka

galiojančių Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus.

58.

Statybos produktas – pagamintas produktas, numatomas ilgam laikui

įkonstruoti, įmontuoti, įdėti ar instaliuoti į pastatą ar inžinerinį statinį.

59.

Techninis liudijimas – bet kuris dokumentas, patvirtinantis statybos

produkto tinkamumo naudoti techninį įvertinimą pagal statinio, kuriame numatoma

šį produktą naudoti, esminius reikalavimus ir nustatantis techninius statybos

produkto reikalavimus.

60.

Techninė specifikacija – dokumentas (dokumento dalis), kuriame pateiktus

techninius reikalavimus turi atitikti apibūdinamas produktas, procesas ar

paslauga. Statybos produktų techninės specifikacijos yra standartai ir techniniai

liudijimai.

61.

Statinio inžinerinės sistemos – statinio patalpų inžinerinės sistemos

(jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams,

statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams

tenkinti: vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro

kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės

saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, šiukšlių šalinimo,

žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo,

automatizavimo ir signalizacijos sistemos.

62.

Bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato

patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir

tenkinančios jų naudotojų poreikius.

63.

Atskirosios statinio inžinerinės sistemos – nepriklausomos nuo kitų

vienos ar kelių pastato patalpų inžinerinės sistemos (nesusietos su

bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis), užtikrinančios šių patalpų

funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius.

64.

Technologinės inžinerinės sistemos – gamybinės paskirties sistemos

statinyje vykstantiems technologijos procesams ir technologinių įrenginių

normaliam darbui užtikrinti. Tai technologinėms reikmėms skirtos vandentiekio,

nuotėkų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, kuro tiekimo,

elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) bei informacijos, gaisrinės

saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, dūmų, buitinių

atliekų šalinimo, krovininių liftų bei kitos sistemos.

65.

Komunaliniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai, skirti miesto,

miestelio, kaimo (ar atskirų jų dalių, zonų) vartotojų poreikiams tenkinti, su

bendrais tinklų maitinimo šaltiniais.

66.

Vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai (su jų maitinimo

šaltiniais), skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti.

67.

Įrenginiai – mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti

ir informacijai priimti, perduoti ar keisti.

68.

Laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių

svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego,

vėjo, žmonių, grunto ir pan.).

69.

Paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai –

konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos

darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų.

70.

Ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė – laikotarpis, per kurį

tikslinga naudoti statinį palaikant jo naudojimo savybes, atitinkančias

esminius statinio reikalavimus, atsižvelgiant į visus tarpusavyje susijusius

aspektus: projektavimo, statybos, naudojimo bei naudojamo statinio draudimo

išlaidas, išlaidas naudojimo sutrikimams išvengti; statinio griūties riziką ir

pasekmes jo naudojimo laikotarpiu; planuojamą dalinį atnaujinimą; valymo,

techninio aptarnavimo, priežiūros bei remonto išlaidas.

statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta

tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos

leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint

normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo

dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas

statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint

galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint

normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį

dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y.

keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių

paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis,

nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo

statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos

reikalavimų.

naudojimas – esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių

panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti.

naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis

ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos

įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu.

priežiūra – šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių,

organizacinių ir viešojo administravimo priemonių visuma vykdant statinio

techninę priežiūrą ir statinio naudojimo priežiūrą.

techninė priežiūra – statinio naudotojo organizuojama šio ir kitų įstatymų

bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma,

užtikrinanti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus statinio esminius

reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę.

naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė,

kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio ir kitų

įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių

dokumentų reikalavimus.

paskirtis – statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo

tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys

atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos

proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir

paskirties dokumentuose.

techninis prižiūrėtojas – fizinis ar juridinis asmuo, šio Įstatymo 41

straipsnio 1 ir 2 dalių nustatytais pagrindais ir pagal to paties straipsnio 3

dalies nustatytus reikalavimus atliekantis statinio techninę priežiūrą.

79.

Architektūra – funkcinis erdvinis ir vizualiai

suvokiamas meninis statinių, kraštovaizdžio ir teritorijų planavimo objektų

formavimas.

architekto veikla naudojantis architekto profesine kvalifikacija, įsisteigimo

bei paslaugų teikimo teise, kurie yra išduoti Europos Sąjungos valstybėje

narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos

ekonominės erdvės sutartį, patikrinus jų turėjimo faktą ir pripažinus juos

Lietuvoje. Šie dokumentai, išduoti bet kurioje kitoje valstybėje, pripažįstami

Lietuvos Respublikoje, patikrinus, ar jie suteikia architekto profesinę

kvalifikaciją ir teisę verstis architekto veikla toje valstybėje ir ar atitinka

Lietuvos Respublikoje šiai veiklai keliamus reikalavimus.

kvalifikaciją.

asmuo, turintis dokumentus, suteikiančius teisę verstis statybos inžinieriaus

veikla naudojantis inžinieriaus profesine kvalifikacija, įsisteigimo bei

paslaugų teikimo teise, kurie yra išduoti Europos Sąjungos valstybėje narėje,

Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės

erdvės sutartį, patikrinus jų turėjimo faktą ir pripažinus juos Lietuvos

Respublikoje. Šie dokumentai, išduoti bet kurioje kitoje valstybėje,

pripažįstami Lietuvos Respublikoje, patikrinus, ar jie suteikia statybos

inžinieriaus profesinę kvalifikaciją ir teisę verstis statybos inžinieriaus

veikla toje valstybėje ir ar atitinka Lietuvos Respublikoje šiai veiklai

keliamus reikalavimus. Sąvoka „statybos inžinierius“ taikoma inžinieriui, kurio

išsilavinimas suteikia profesinę kvalifikaciją, reikalingą užsiimti veikla,

aprėpiančia vieną, kelias ar visas statybos techninės veiklos pagrindines

sritis, nustatytas šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje.

profesinę kvalifikaciją.

užsienio organizacija – užsienio valstybėje įsteigta organizacija,

neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos

valstybės įstatymus.

85.

Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal apytikrius

skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis, reikalingas naudojant pastatą pagal

paskirtį.

energinio naudingumo sertifikavimas – teisės aktų reglamentuotas procesas,

kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato

energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir

išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-404, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

3 straipsnis. Teisė būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimas

statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai

ir juridiniai asmenys.

2.

Statytojo teisė įgyvendinama, kai:

1)

statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba

valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;

šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai

nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant

statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);

2)

statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas);

3)

statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja

kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir

griovimo atvejais.

3.

Šio straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi statinius griaunant teismų

sprendimu, jeigu griovimo darbus organizuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir

statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. XI-992,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

4

straipsnis. Esminiai statinio reikalavimai

1.

Statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos

produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų

šiuos esminius statinio reikalavimus:

1)

mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti

statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies

griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims,

įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių

sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis,

perkrova, žmonių padarytos klaidos);

2)

gaisrinės saugos, t. y. kad kilus gaisrui statinio laikančiosios konstrukcijos

tam tikrą laiką galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias apkrovas;

būtų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas statinyje,

gaisro išplitimas į gretimus statinius; statinyje esantys žmonės galėtų saugiai

išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis; veiktų žmonių

įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos; gelbėtojai (ugniagesiai) galėtų saugiai

dirbti;

3)

higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, t. y. kad būtų nepažeistos statinyje

ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai

dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar

dujų atsiradimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos,

nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo šalinimo, statinių

konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės;

4)

saugaus naudojimo, t. y. kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta

nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, sužeidimo ar

sužalojimo elektros srove, sprogimo) rizikos;

5)

apsaugos nuo triukšmo, t. y. kad statinyje ar prie jo būnančių žmonių girdimas

triukšmas nekeltų grėsmės jų sveikatai, leistų miegoti, ilsėtis bei dirbti

normaliomis sąlygomis;

6)

energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, t. y. kad naudojamas šiluminės

energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų

poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų

ir pastato ar jo patalpų paskirties reikalavimus).

straipsnio 1 dalyje išvardytus esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar

visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų

charakteristikų lygius ir klases nustato pagal Vyriausybės nustatytą

kompetenciją Vyriausybės įgaliotų institucijų teisės aktai.

3.

Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį ir jų gyvavimo trukmė

(atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jie pastatyti, klimato sąlygas ir

naudojimo paskirtį) nustatomi normatyviniuose statybos techniniuose

dokumentuose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1111, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

5

straipsnis. Esminiai statinio architektūros reikalavimai

Statinio

architektūra turi būti tokia, kad:

1)

neprieštarautų statinio esminiams reikalavimams, išdėstytiems šio Įstatymo 4

straipsnyje;

2) statinys derėtų

prie kraštovaizdžio;

3)

atitiktų savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojo) nustatytus specialiuosius architektūros

reikalavimus, specialiuosius saugomų teritorijų ir paveldosaugos reikalavimus;

4) atitiktų

statinio paskirtį;

5)

neprieštarautų statinio inžinerinių sistemų ir technologinių inžinerinių

sistemų reikalavimams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

Nr. XI-992,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

4 straipsnis.

Esminiai statinio reikalavimai

1.

Statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos

produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų

šiuos esminius statinio reikalavimus:

1)

mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti

statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies

griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims,

įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių

sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis,

perkrova, žmonių padarytos klaidos);

2)

gaisrinės saugos, t. y. kad kilus gaisrui statinio laikančiosios konstrukcijos

tam tikrą laiką galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias

apkrovas; būtų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas

statinyje, gaisro išplitimas į gretimus statinius; statinyje esantys žmonės

galėtų saugiai išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis;

veiktų žmonių įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos; gelbėtojai (ugniagesiai)

galėtų saugiai dirbti;

3)

higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, t. y. kad būtų nepažeistos statinyje

ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai

dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar

dujų atsiradimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos,

nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo šalinimo, statinių

konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės;

4)

saugaus naudojimo, t. y. kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta

nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, sužeidimo ar

sužalojimo elektros srove, sprogimo) rizikos;

5)

apsaugos nuo triukšmo, t. y. kad statinyje ar prie jo būnančių žmonių girdimas

triukšmas nekeltų grėsmės jų sveikatai, leistų miegoti, ilsėtis bei dirbti

normaliomis sąlygomis;

6)

energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, t. y. kad naudojamas šiluminės

energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų

poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų

ir pastato ar jo patalpų paskirties reikalavimus).

2.

Šio straipsnio 1 dalyje išvardytus esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis

ar visus) bei statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos

produktų charakteristikų lygius bei klases nustato normatyviniai statybos

techniniai dokumentai, nurodyti šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4

punktuose.

3.

Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį ir jų gyvavimo trukmė

(atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jie pastatyti, klimato sąlygas ir

naudojimo paskirtį) nustatomi normatyviniuose statybos techniniuose

dokumentuose.

5 straipsnis.

Esminiai statinio architektūros reikalavimai

Statinio

architektūra turi būti tokia, kad:

1)

neprieštarautų statinio esminiams reikalavimams, išdėstytiems šio Įstatymo 4

straipsnyje;

2) statinys

derėtų prie kraštovaizdžio;

3) atitiktų

savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojo) išduotame projektavimo sąlygų sąvade

nustatytus architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius

reikalavimus, normatyvinius statybos techninius ir normatyvinius statinio

saugos ir paskirties dokumentus;

4) atitiktų

statinio paskirtį;

5)

neprieštarautų statinio inžinerinių sistemų ir technologinių inžinerinių

sistemų reikalavimams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

6 straipsnis. Aplinkos,

kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir kita

apsauga (sauga), trečiųjų asmenų interesų apsauga

statinio statybinius tyrinėjimus, rengiant statinio projektą, statant statinį,

jį naudojant ir prižiūrint, be šio Įstatymo, privaloma vadovautis kitais

įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais

statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais:

1)

aplinkos apsaugą ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą;

2)

saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių

ir jų teritorijų apsaugą;

3)

gaisrinę saugą;

4)

sveikatos apsaugą ir visuomenės sveikatos priežiūrą;

5)

darbuotojų saugą ir sveikatą, visuomenės sveikatos saugą;

6)

branduolinę saugą ir energetikos objektų, įrenginių techninę saugą;

7)

potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą;

8)

statinio priežiūrą.

2.

Normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų, atsižvelgdama

į šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir šio straipsnio 1 dalies reikalavimus,

nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose

dokumentuose.

3.

Projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus

(išskyrus atnaujinamus (modernizuojamus) daugiabučius namus) ir inžinerinius

statinius, būtina juos pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams,

vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu.

4.

Statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip,

kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir

veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos

tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio

saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra:

1) statinių

esamos techninės būklės nepabloginimas;

2) galimybė

patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves;

3) galimybė

naudotis inžineriniais tinklais;

4)

patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus

apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas;

5) gaisrinę

saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas;

6)

apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingos

spinduliuotės;

7)

apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos;

aplinkos apsaugos statinių bei priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos

ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro

gesinimo sistemų išsaugojimas;

8)

hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų

pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr. XI-421,

2009-09-22, Žin., 2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

Nr. XI-992,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

ANTRASIS SKIRSNIS

STATYBOS TECHNINIS

NORMAVIMAS

7 straipsnis.

Statybos techninio normavimo pagrindiniai principai

Nacionalinių

normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos sudarymo nuostatos turi

neprieštarauti Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, kurių narė

Lietuva yra, normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos principams ir

reikalavimams, šiam ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams bei

kitiems teisės aktams.

8

straipsnis. Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema

statybos techniniai dokumentai yra:

1) statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos

institucijos teisės aktai (branduolinės energetikos objektams – šios

institucijos ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos teisės

aktai), kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius

reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės

priežiūros

taisykles;

2) statybos

taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės –

ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ar juridinių

asmenų dokumentai, kurie nurodo statybos techninių reglamentų įgyvendinimo

būdus ir metodus;

3)

pripažintos nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka

parengti ir priimti statybos srityje taikomi Lietuvos standartai, taip pat kaip

Lietuvos standartai perimti Europos ir tarptautiniai standartai;

4)

techniniai liudijimai – Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

parengti ir priimti statybos produktų tinkamumo naudoti nustatymo dokumentai.

Jie rengiami, kai nėra parengtų atitinkamų Lietuvos ar Europos standartų arba

kai neplanuojama šių standartų rengti;

5)

metodiniai nurodymai, rekomendacijos – projektavimo ir statybos įmonių, mokslo

ir studijų institucijų paskelbti savanoriškai taikomi dokumentai, kurie nurodo

būdus ir metodus, kaip įgyvendinti statybos techninius reglamentus.

2.

Statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip

pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo

komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams

asmenims, kurių veiklą reglamentuoja šis Įstatymas.

taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės, Lietuvos

standartai ir techniniai liudijimai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai

statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodoma, kad

minėtas taisykles, standartus, liudijimus taikyti privaloma. Statybos

taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai liudijimai, į kuriuos pateikiamos

nuorodos projektavimo ar rangos sutartyse, privalomi sutartį sudariusioms

šalims.

4.

Į statybos techninius reglamentus taip pat įrašomi normatyvinių statinio saugos

ir paskirties dokumentų reikalavimai, nurodyti šio Įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje,

išreiškiant juos techniniais parametrais arba nuorodomis į normatyvinius

statinio saugos ir paskirties dokumentus.

statybos techninių dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarką (išskyrus statyboje

taikomus Lietuvos standartus) nustato Vyriausybės įgaliota institucija įstatymų

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Normatyvinius statinio saugos ir

paskirties dokumentus tvirtina juos parengusi pagal kompetenciją valstybės

institucija, suderinusi su Vyriausybės įgaliota institucija, kuriai pavesta

tvirtinti statybos techninius reglamentus. Normatyvinių statinio saugos ir

paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymą tarp valstybės institucijų

nustato Vyriausybė.

6.

Statybos techniniai reglamentai rengiami valstybės biudžeto lėšomis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-1111,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

8 straipsnis.

Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema

statybos techniniai dokumentai yra:

1) statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos

institucijos teisės aktai (branduolinės energetikos objektams – šios

institucijos ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos teisės

aktai), kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius

reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės

priežiūros

taisykles;

2) statybos ar

statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės – ministerijų, Vyriausybės

įstaigų, kitų valstybės institucijų ar juridinių asmenų priimti bei Vyriausybės

įgaliotoje institucijoje jos nustatyta tvarka įregistruoti dokumentai, kurie

nurodo statybos techninių reglamentų įgyvendinimo būdus ir metodus;

3)

pripažintos nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka

parengti ir priimti statybos srityje taikomi Lietuvos standartai, taip pat kaip

Lietuvos standartai perimti Europos ir tarptautiniai standartai;

4)

techniniai liudijimai – Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

parengti ir priimti statybos produktų tinkamumo naudoti nustatymo dokumentai.

Jie rengiami, kai nėra parengtų atitinkamų Lietuvos ar Europos standartų arba

kai neplanuojama šių standartų rengti;

5)

metodiniai nurodymai, rekomendacijos – projektavimo ir statybos įmonių, mokslo

ir studijų institucijų paskelbti savanoriškai taikomi dokumentai, kurie nurodo

būdus ir metodus, kaip įgyvendinti statybos techninius reglamentus.

2.

Statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip

pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo

komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams

asmenims, kurių veiklą reglamentuoja šis Įstatymas.

3.

Statybos taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai liudijimai taikomi

savanoriškai, išskyrus atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose ar

kituose teisės aktuose nurodoma, kad minėtas taisykles, standartus, liudijimus

taikyti privaloma. Statybos taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai

liudijimai, į kuriuos pateikiamos nuorodos projektavimo ar rangos sutartyse,

privalomi sutartį sudariusioms šalims.

4.

Į statybos techninius reglamentus taip pat įrašomi normatyvinių statinio saugos

ir paskirties dokumentų reikalavimai, nurodyti šio Įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje,

išreiškiant juos techniniais parametrais arba nuorodomis į normatyvinius

statinio saugos ir paskirties dokumentus.

statybos techninių dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarką (išskyrus statyboje

taikomus Lietuvos standartus) nustato Vyriausybės įgaliota institucija įstatymų

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Normatyvinius statinio saugos ir

paskirties dokumentus tvirtina juos parengusi pagal kompetenciją valstybės

institucija, suderinusi su Vyriausybės įgaliota institucija, kuriai pavesta

tvirtinti statybos techninius reglamentus. Normatyvinių statinio saugos ir

paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymą tarp valstybės institucijų

nustato Vyriausybė.

6.

Statybos techniniai reglamentai rengiami valstybės biudžeto lėšomis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

9 straipsnis.

Tarptautinių, Europos organizacijų ir užsienio valstybių normatyvinių statybos

techninių dokumentų taikymas

Respublikoje gali būti taikomi (jei neprieštarauja Lietuvos Respublikos

įstatymams) perimti tarptautinių

ir Europos organizacijų, užsienio valstybių (nacionaliniai), užsienio valstybių

organizacijų normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jie įteisinami kaip

Lietuvos Respublikos normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų tiesioginio taikymo,

neperėmus jų Lietuvos Respublikos normatyviniais statybos techniniais

dokumentais, Lietuvos Respublikoje tvarką šiais atvejais:

1) kai reikia nustatyti Lietuvos Respublikoje retai

pasitaikančių statinių techninius reikalavimus ir todėl netikslinga rengti

normatyvinius statybos techninius dokumentus;

2) kai dėl investicijų į statybą panaudojimo trumpų

terminų nėra galimybės perimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų normatyvinių

statybos techninių dokumentų;

3) kai Lietuvos Respublikoje nėra kai kurių

paskirčių statinių techninius reikalavimus nustatančių normatyvinių statybos

techninių dokumentų – iki tų dokumentų parengimo ir patvirtinimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

TREČIASIS SKIRSNIS

STATYBOS

TECHNINĖS VEIKLOS PAGRINDINĖS SRITYS

10

straipsnis. Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys

techninės veiklos pagrindinės sritys:

1) statybiniai tyrinėjimai;

2) statinio

projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra;

3) statinio

projekto ekspertizė, statinio ekspertizė;

4) statybos

darbai;

5) statinio

statybos techninė priežiūra.

techninės veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti: statinio projekto

vadovas, statinio projekto dalies vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros

vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovas, statinio statybos

vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovas, statinio statybos

techninės priežiūros vadovas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros

vadovas, specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas),

statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto ekspertizės dalies

vadovas, statinio ekspertizės vadovas. Šių vadovų pareigas pagal savo profesinę

kvalifikaciją gali eiti architektas ar statybos inžinierius. Vadovų

kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas,

nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę tik atestuoti architektai ir

statybos inžinieriai. Atestavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

3

dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas,

nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos

inžinieriai. Šias pareigas einantiems asmenims taikomus kvalifikacinius

reikalavimus (išsilavinimo, darbo patirties), kvalifikacijos atestatų išdavimo,

keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir

kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota

institucija, laikydamasi šio straipsnio 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse

nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos

sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos

architektų rūmai, (toliau – atestavimą atliekanti organizacija).

straipsnio 3 dalies reikalavimai netaikomi Europos Sąjungos valstybės narės,

Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės

erdvės sutartį, piliečiams, jeigu jie pagal šios valstybės teisės aktus turi

teisę eiti šių vadovų pareigas, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus,

kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje

pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio

valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse,

kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar

tarpvalstybinių sutarčių pagrindu.

4

dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės,

pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai

asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis

judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turi teisę eiti ypatingų statinių statybos

techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio

2 dalyje, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę eiti šias pareigas.

Turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto teisės pripažinimo dokumento

papildymo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo

ir teisės pripažinimo dokumento panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota

institucija, laikydamasi šio straipsnio 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse

nustatytų tų pačių kaip ir kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo

sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų

panaikinimo reikalavimų. Teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos

produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų teisės pripažinimą, kurį

atlieka Lietuvos architektų rūmai.

techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas ir teises nustato

Vyriausybės įgaliota institucija.

diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų,

įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje,

pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, taip pat bet kurioje kitoje

valstybėje pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis

įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, Lietuvos Respublikoje taisykles

tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

inžinieriaus diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių

dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos

Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės

sutartį, taip pat bet kurioje kitoje valstybėje pripažinimo, įskaitant

priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti

paslaugas, Lietuvos Respublikoje taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota

institucija.

8.

Užsienio šalyse architektams išduotų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų

pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

9.

Vadovauti nesudėtingo statinio projektavimui, statybai, statinio projekto

vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę

neatestuoti asmenys. Jų kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės

įgaliota institucija.

10.

Jeigu statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų skyrimo (samdymo)

tvarkos šis Įstatymas nenustato, ją nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

Straipsnis

papildomas 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 dalimis nuo 2012 m. sausio 1

d.:

techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo kvalifikacijos atestatą, turi

atitikti nustatytus išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimus, išlaikyti

egzaminus pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas programas,

pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą ir

nustatytus dokumentus atestavimą atliekančiai organizacijai.

valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, pilietis ar kitas

fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis

judėjimo valstybėse narėse teisėmis, pageidaujantis gauti teisės pripažinimo

dokumentą, patvirtinantį jo kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimą, turi

pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą, jo

kilmės valstybėje galiojantį dokumentą ir išlaikyti teisinių žinių egzaminą

pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas programas.

neribotam laikui. Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo

dokumentą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo

tobulinti savo kvalifikaciją, kvalifikacijos

tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal

atitinkamas aukštųjų mokyklų, asociacijų ar sąjungų patvirtintas mokymo

programas, suderintas su Vyriausybės įgaliota institucija, taip pat išlaikyti

teisinių žinių egzaminą pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą

programą.

techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo kvalifikacijos atestatą, už

atestavimo ir teisės pripažinimo paslaugas turi sumokėti atestavimą

atliekančiai organizacijai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą įmoką.

atestato galiojimą 6 mėnesiams šiais atvejais:

1) kai paaiškėja, kad kvalifikacijos atestato turėtojas neatitinka

nustatytų kvalifikacinių reikalavimų;

2) kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate

nurodytą veiklą, pažeidė normatyvinių statybos techninių dokumentų, statinio

saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, kurie nesusiję su esminių projekto

sprendinių reikalavimais arba esminiais statinio reikalavimais;

3) kai asmuo, turintis kvalifikacijos atestatą, netobulino savo

kvalifikacijos pagal šio straipsnio 13 dalies reikalavimus;

4) kai teisė, kuri asmeniui buvo pripažinta išduodant teisės

pripažinimo dokumentą, sustabdyta jo kilmės valstybėje (turimos teisės eiti

ypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas

pripažinimo atveju).

atestato galiojimą šiais atvejais:

1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių

dokumentų, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius

pažeidimus. Šiurkščiais pažeidimais

laikomi įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, susiję su esminių projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais

statinio reikalavimais, dėl kurių atsirado ar galėjo atsirasti žala tretiesiems

asmenims ar jų turtui;

2) kai paaiškėjo, kad buvo pateikti melagingi duomenys kvalifikacijos

atestatui gauti;

3) kai to prašo kvalifikacijos atestato turėtojas;

4) kai kvalifikacijos atestato turėtojas, šio straipsnio 15 dalyje

nurodytais pagrindais sustabdžius jo kvalifikacijos atestato galiojimą, per

nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių kvalifikacijos atestato

galiojimas buvo sustabdytas;

5) kai,

sustabdžius kvalifikacijos atestato galiojimą, asmuo tęsia veiklą;

6) kai asmuo per

nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir (ar) duomenų, kurių reikia

informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti;

7) kai teisė, kuri buvo pripažinta asmeniui išduodant teisės

pripažinimo dokumentą, panaikinta jo kilmės valstybėje (turimos teisės eiti

ypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas

pripažinimo atveju);

8) kvalifikacijos atestato turėtojui mirus.

kvalifikacijos atestato išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų

nuo sprendimo panaikinti atestato galiojimą priėmimo dienos, išskyrus šio

straipsnio 16 dalies 3 punkte nurodytą atvejį, kai prašymas išduoti

kvalifikacijos atestatą gali būti teikiamas nepraėjus vienų metų laikotarpiui.

atestato turėtojui įspėjimą, kai kvalifikacijos atestato turėtojas padaro

neesminių (nenurodytų šio straipsnio 15 ir 16 dalyse) pažeidimų. Jeigu

kvalifikacijos atestato turėtojui per kalendorinius metus pareiškiami du

įspėjimai, atestavimą atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos

atestato galiojimą šio straipsnio 15 dalyje nurodytam laikotarpiui.

branduolinės energetikos objektų statinių statybos techninės veiklos

pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi

teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einantiems

asmenims taikomus kvalifikacinius reikalavimus (išsilavinimo, darbo patirties),

kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo

sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką,

suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato

Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio straipsnio 11, 12, 13, 14,

15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka Vyriausybės

įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1427,

2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3476 (2011-06-14)

KETVIRTASIS SKIRSNIS

STATYBOS

DALYVIAI, JŲ PAREIGOS IR TEISĖS

11

straipsnis. Statybos dalyviai

dalyviai yra:

1) statytojas

(užsakovas);

2) tyrinėtojas;

3) statinio

projektuotojas;

4) rangovas;

5) statinio

statybos techninis prižiūrėtojas;

6) tiekėjas.

dalyviai taip pat yra statinio projektavimo valdytojas, kai statytojas

(užsakovas) pasirenka statinio projektavimo valdymą kaip projektavimo

organizavimo būdą, ir statinio statybos valdytojas, kai statytojas (užsakovas)

pasirenka statinio statybos valdymą kaip statybos organizavimo būdą.

12

straipsnis. Statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės

(užsakovas) privalo:

1)

pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus;

2)

organizuoti (arba pavesti tai padaryti projektuotojui) statinio statybos

sklypo, statybvietės ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali

daryti neigiamą poveikį, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus

statybinius tyrinėjimus bei sudaryti sąlygas tyrinėtojui juos

atlikti;

3) turėti

nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio

projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo

iniciatyva;

4)

šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą;

5)

organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą;

6)

organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą, kai ji yra privaloma arba savo

iniciatyva;

7)

užsakyti (arba pavesti, kad tai padarytų rangovas) nustatyta tvarka atlikti

pastatyto statinio ar nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų geodezines

nuotraukas;

8)

šio Įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka organizuoti statybos užbaigimo

procedūras;

9)

sustabdžius statybos darbus, kuriems pirkti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas,

nepaisant sustabdymo priežasčių, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka organizuoti statomo statinio konservavimo darbus;

10) kai statyba

vykdoma ūkio būdu, leisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos

inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnams bei statinio saugos ir

paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų pareigūnams, statinio

projektuotojo įgaliotiems asmenims (kai tai susiję su jų pareigų vykdymu)

netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus)

ar griaunamus statinius (juose esančius butus), minėtų asmenų reikalavimu

pateikti visus statybos dokumentus;

11) tuo atveju, kai statinį

projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskirti

vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad

statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai;

statybos metu koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą;

12) informaciją apie rangovo pasamdymą, taip pat pagrindinių

statybos sričių vadovų (statinio projekto vykdymo priežiūros

vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovo, statinio statybos

vadovo, statinio statybos specialiųjų darbų vadovų, statinio statybos techninės

priežiūros vadovo, specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovų)

pasamdymą ar paskyrimą per

3 darbo dienas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo paskelbti Lietuvos

Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje

sistemoje „Infostatyba“; šis reikalavimas netaikomas statinio paprastojo

remonto ir nesudėtingo statinio statybos atvejais.

(užsakovas) turi teisę:

1)

pasirinkti statinio projektavimo organizavimo būdą – statinio projektavimą

pavesti projektuotojui pagal su juo sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį

arba statinio projektavimo organizavimą pavesti statinio projektavimo

valdytojui pagal pavedimo sutartį, arba pasirinkti kitus statinio projektavimo

organizavimo būdus, kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams;

paskirti statinio projekto vadovą ar pavesti tai atlikti statinio

projektuotojui;

2)

pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų

atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), statinio statybos valdymo ar kitus būdus,

kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams;

3)

pasirinkti statinio projektuotojus, statinio projektavimo valdytojus, rangovus,

statinio statybos valdytojus bei tiekėjus savo nuožiūra ar konkurso tvarka (jei

teisės aktai nenumato kitaip), o statinio projektavimo ir statybos darbams,

kurių viešasis pirkimas yra privalomas – Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta

tvarka.

(užsakovas) turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios yra numatytos Civiliniame

kodekse ir kituose įstatymuose.

(užsakovas) už šiame straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą

vykdymą atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų

kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. XI-501,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

Nr. XI-992,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

10 straipsnis.

Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys

techninės veiklos pagrindinės sritys:

1) statybiniai tyrinėjimai;

2) statinio

projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra;

3) statinio

projekto ekspertizė, statinio ekspertizė;

4) statybos

darbai;

5) statinio

statybos techninė priežiūra.

techninės veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti: statinio projekto

vadovas, statinio projekto dalies vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros

vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovas, statinio statybos

vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovas, statinio statybos

techninės priežiūros vadovas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros

vadovas, specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas),

statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto ekspertizės dalies

vadovas, statinio ekspertizės vadovas. Šių vadovų pareigas pagal savo profesinę

kvalifikaciją gali eiti architektas ar statybos inžinierius. Vadovų

kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas,

nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę tik atestuoti architektai ir

statybos inžinieriai. Atestavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

straipsnio 3 dalies reikalavimai netaikomi Europos Sąjungos valstybės narės,

Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės

erdvės sutartį, piliečiams, jeigu jie pagal šios valstybės teisės aktus turi

teisę eiti šių vadovų pareigas, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus,

kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje

pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio

valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse,

kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar

tarpvalstybinių sutarčių pagrindu.

techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas ir teises nustato

Vyriausybės įgaliota institucija.

diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų,

įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba

valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, taip pat bet

kurioje kitoje valstybėje pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias

veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, Lietuvos

Respublikoje taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

inžinieriaus diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių

dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos

Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės

sutartį, taip pat bet kurioje kitoje valstybėje pripažinimo, įskaitant priemones,

padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas,

Lietuvos Respublikoje taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

8.

Užsienio šalyse architektams išduotų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų

pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

9.

Vadovauti nesudėtingo statinio projektavimui, statybai, statinio projekto

vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę

neatestuoti asmenys. Jų kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės

įgaliota institucija.

10.

Jeigu statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų skyrimo (samdymo)

tvarkos šis Įstatymas nenustato, ją nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

STATYBOS

DALYVIAI, JŲ PAREIGOS IR TEISĖS

11 straipsnis.

Statybos dalyviai

dalyviai yra:

1) statytojas

(užsakovas);

2) tyrinėtojas;

3) statinio

projektuotojas;

4) rangovas;

5) statinio

statybos techninis prižiūrėtojas;

6) tiekėjas.

dalyviai taip pat yra statinio projektavimo valdytojas, kai statytojas

(užsakovas) pasirenka statinio projektavimo valdymą kaip projektavimo

organizavimo būdą, ir statinio statybos valdytojas, kai statytojas (užsakovas)

pasirenka statinio statybos valdymą kaip statybos organizavimo būdą.

12 straipsnis.

Statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės

(užsakovas) privalo:

1)

pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus;

2)

organizuoti (arba pavesti tai padaryti projektuotojui) statinio statybos sklypo,

statybvietės ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali daryti

neigiamą poveikį, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus

statybinius tyrinėjimus bei sudaryti sąlygas tyrinėtojui juos

atlikti;

3) turėti

nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio

projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo

iniciatyva;

4) šio Įstatymo

nustatyta tvarka gauti statybos leidimą;

5)

organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą;

6)

organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą, kai ji yra privaloma arba savo

iniciatyva;

7)

užsakyti (arba pavesti, kad tai padarytų rangovas) nustatyta tvarka atlikti

pastatyto statinio ar nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų geodezines nuotraukas;

8)

nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio pripažinimą tinkamu

naudoti;

9)

sustabdžius statybos darbus, kuriems pirkti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas,

nepaisant sustabdymo priežasčių, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka organizuoti statomo statinio konservavimo darbus;

10)

kai statyba vykdoma ūkio būdu, leisti viešojo administravimo subjekto,

atliekančio statybos valstybinę priežiūrą, pareigūnams bei statinio

saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų

pareigūnams, statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims (kai tai susiję su jų

pareigų vykdymu) netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus

(rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius

butus), minėtų asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus;

11) tuo atveju, kai statinį

projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskirti

vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad

statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai;

statybos metu koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą.

(užsakovas) turi teisę:

1)

pasirinkti statinio projektavimo organizavimo būdą – statinio projektavimą

pavesti projektuotojui pagal su juo sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį

arba statinio projektavimo organizavimą pavesti statinio projektavimo

valdytojui pagal pavedimo sutartį, arba pasirinkti kitus statinio projektavimo

organizavimo būdus, kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams;

paskirti statinio projekto vadovą ar pavesti tai atlikti statinio

projektuotojui;

2)

pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų

atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), statinio statybos valdymo ar kitus būdus,

kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams;

3)

pasirinkti statinio projektuotojus, statinio projektavimo valdytojus, rangovus,

statinio statybos valdytojus bei tiekėjus savo nuožiūra ar konkurso tvarka (jei

teisės aktai nenumato kitaip), o statinio projektavimo ir statybos darbams,

kurių viešasis pirkimas yra privalomas – Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta

tvarka.

(užsakovas) turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios yra numatytos Civiliniame

kodekse ir kituose įstatymuose.

(užsakovas) už šiame straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą

vykdymą atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų

kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

13 straipsnis.

Teisė būti tyrinėtoju. Tyrinėtojo pareigos ir teisės

tyrinėjimus atlikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka turi teisę:

1) statybinius inžinerinius geodezinius tyrinėjimus –

įstatymuose bei kituose teisės aktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai

asmenys, kitos užsienio organizacijos;

2) statybinius

inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus – įstatymuose bei kituose

teisės aktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio

organizacijos;

3) esamų

statinių tyrimus (konstrukcijų, statinio inžinerinių sistemų tyrimus,

matavimus) – fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio

organizacijos, nurodyti šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje;

4) kitus tyrimus

(aplinkos, kraštovaizdžio, higieninius, archeologinius, nekilnojamųjų kultūros

vertybių ir kt.) – kituose šiuos tyrimus reglamentuojančiuose įstatymuose ir

kituose teisės aktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos

užsienio organizacijos.

privalo:

1)

atlikti tyrinėjimus pagal tyrinėjimų užduotį bei normatyvinius tyrinėjimų

dokumentus ir pateikti tyrinėjimų rezultatus tyrinėjimų užsakovui;

2) atliekant tyrinėjimų

darbus, laikytis saugos taisyklių.

turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios yra numatytos Civiliniame kodekse ir

kituose įstatymuose.

4.

Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą

tyrinėtojas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų

kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

14 straipsnis. Teisė būti

statinio projektuotoju. Statinio projektuotojo pareigos ir teisės

projektuotoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka turi teisę:

1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas

juridinis asmuo;

2) Lietuvos

Respublikoje įsteigta statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis

susijusi mokslo ir studijų institucija;

3) užsienio

valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija (tarp

jų – statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir

studijų institucija), kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo

šalyje užsiimti projektavimu, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus,

kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje

pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio

valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse,

kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar

tarpvalstybinių sutarčių pagrindu;

3

punkto redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

3) užsienio

valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio

asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai (tarp jų – statybos,

architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų

institucija), kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje

užsiimti projektavimu;

4) architektas

ar statybos inžinierius.

ypatingų statinių projektus turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3

punktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio

organizacijos, gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos šios veiklos atestatą.

Šis reikalavimas netaikomas Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos

Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį,

juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms (šių valstybių), jeigu

jie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti

analogiškų statinių projektavimo veikla, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus,

kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje

pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio

valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse,

kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar

tarpvalstybinių sutarčių pagrindu. Teisė projektuoti branduolinės energetikos

objektus suteikiama Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.

2

dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

statinių projektuotojais turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodyti architektai ir

statybos inžinieriai, pagal šio įstatymo 10 straipsnio nuostatas turintys teisę

būti ypatingo statinio projekto vadovais, taip pat juridiniai

asmenys ir kitos užsienio organizacijos, jeigu juose darbo ar kitų sutartinių

santykių pagrindu dirba

architektai ar statybos inžinieriai, turintys teisę būti ypatingo statinio

projekto vadovais.

Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės,

Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės

erdvės sutartį, juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens

ar kitos užsienio organizacijos padaliniai turi teisę būti ypatingų statinių

projektuotojais, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti

analogiškų statinių projektavimo veikla.

ypatingų statinių projektams (eiti statinio projekto ir statinio projekto dalių

vadovų pareigas) turi teisę architektai ir statybos inžinieriai, atitinkantys

šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalių nustatytus reikalavimus.

statinio projektą rengiantys fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos

užsienio organizacijos, nurodyti 14 straipsnio 2 dalyje, atestuojami

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir pagal jos nustatytus

reikalavimus.

4

dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

straipsnio 2 dalyje nurodytų užsienio juridinių asmenų, kitų užsienio

organizacijų,

juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padalinių kilmės

valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto šios teisės pripažinimo

dokumento papildymo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo

panaikinimo ir teisės pripažinimo dokumento panaikinimo tvarką nustato

Vyriausybės įgaliota institucija. Teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė

Statybos produkcijos sertifikavimo centras.

projektuotojas privalo:

1) statytojo

(užsakovo) pavedimu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka paskirti (pasamdyti) statinio projekto vadovą;

2)

vadovaudamasis šio Įstatymo nurodytais dokumentais, parengti statinio projektą;

3) pasirašyti

statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės

darbuotojo ir projekto vadovo parašai, o kai projektuotojas yra fizinis asmuo,

– tik projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio

projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo

dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio

saugos ir paskirties dokumentų nuostatas;

4) pataisyti

statinio projektą pagal statytojo (užsakovo) pastabas, jei jos neprieštarauja

normatyviniams statybos techniniams dokumentams ir normatyviniams statinio

saugos ir paskirties dokumentams;

5)

pataisyti statinio projektą pagal projekto ekspertizės akto privalomas

pastabas;

6)

pataisyti statinio projektą pagal Nuolatinės statybos komisijos protokolą;

7)

statytojo (užsakovo) užsakymu pagal sutartį atlikti statinio projekto

įgyvendinimo priežiūrą;

8) dalyvauti

statinį pripažįstant tinkamu naudoti.

projektuotojas turi teisę:

1) įgalioti statinio projekto rengėjus (kai tai susiję su jų

pareigomis) projektavimo ir statybos metu statybvietėje patikrinti, kaip

laikomasi statinio projekto sprendinių, ir apie tai įrašyti į statybos darbų

žurnalą;

2) jeigu statybos darbai atliekami

pažeidžiant statinio projektą arba nustatoma avarijos grėsmė, iš rangovo (jei

statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojo (jei statyba vykdoma ūkio būdu)

reikalauti šiuos darbus sustabdyti ir pranešti apie tai Valstybinei teritorijų

planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos;

3)

atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus paties parengto statinio

projekto ir pagal jį pastatyto ar statomo statinio ekspertizę.

turi

ir kitų teisių ir pareigų, numatytų Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.

straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą projektuotojas

atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. XI-501,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

Nr. XI-1427,

2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3476 (2011-06-14)

15 straipsnis.

Teisė būti rangovu. Rangovo pareigos ir teisės

1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas

juridinis asmuo;

2) užsienio

valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kuri pagal

šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statyba, pateikusi

šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje

sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo

panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios,

– kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu;

2

punkto redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

2) užsienio

valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio

asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai, kurie pagal šios valstybės

teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statyba;

3) statybos

inžinierius.

ypatingų statinių statybą turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose

nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos,

gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos šios veiklos atestatą ypatingiems

statiniams statyti. Šis reikalavimas netaikomas Europos Sąjungos valstybės

narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos

ekonominės erdvės sutartį, juridiniams asmenims ar kitoms užsienio

organizacijoms (šių valstybių), jeigu jie pagal šios valstybės teisės aktus

turi teisę savo šalyje užsiimti analogiškų statinių statybos veikla, pateikę

šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje

sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo

panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios,

– kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu. Teisė statyti bei

rekonstruoti branduolinės energetikos objektus suteikiama Branduolinės

energijos įstatymo nustatyta tvarka.

2

dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti atestuoti juridiniai asmenys

ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai.

Šio straipsnio 1 dalies

2 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos

arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai

asmenys ar kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai turi teisę būti ypatingų statinių

statybos rangovais, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti

analogiškų statinių statybos veikla.

ypatingų statinių statybai (eiti statinio statybos vadovo ir statinio

specialiųjų darbų vadovo pareigas) turi teisę statybos inžinieriai,

atitinkantys šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.

statinį statantys fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio

organizacijos, nurodyti 15 straipsnio 2 dalyje, atestuojami Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir pagal jos nustatytus reikalavimus.

4

dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims, kitoms užsienio

organizacijoms

ir jų padaliniams taikomus kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos

atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto teisės

pripažinimo dokumento papildymo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo

sustabdymo panaikinimo ir teisės pripažinimo dokumento panaikinimo tvarką

nustato Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio įstatymo 181

straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka

valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.

privalo:

1) Lietuvos

Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti)

statinio statybos vadovą;

2) pradėti

statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos

leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją

priėmė);

3) vykdyti

statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų

technologijos projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais,

teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais

dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais,

laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, Valstybinės

teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei

statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų

nustatytų reikalavimų, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros

vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės

(bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus;

4)

įrengti prie statybos sklypo (statybvietės) stendą su informacija apie statomą

statinį, išskyrus atvejus, kai statomi nesudėtingi statiniai ar atliekamas

statinio paprastasis remontas;

5)

užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo

higienos sąlygas statybvietėje bei statomame statinyje, taip pat gretimos

aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta

statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą

nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo

ir veiklos sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje;

6)

įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio

statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui) (jei šiuos

dokumentus rangovas praranda, jis turi savo lėšomis juos atkurti); atlikti

konstrukcijų tyrimus bei atidengti paslėptas konstrukcijas ir paslėptus darbus;

7) dalyvauti

statinį pripažįstant tinkamu naudoti;

8) leisti

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos

ministerijos pareigūnams bei statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo

įgaliotiems asmenims, kai tai susiję su jų pareigų vykdymu, netrukdomiems

patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus

statinius (juose esančius butus) bei minėtų asmenų reikalavimu pateikti visus

statybos dokumentus.

teisę:

1)

konkurso tvarka arba savo nuožiūra pasirinkti subrangovus, jeigu to nedraudžia

statybos rangos sutartis;

2) gauti iš

statytojo (užsakovo) šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą;

statinio tyrimų dokumentus; statinio projektą; statinio projektavimo sąlygų

sąvadą; statytojo (užsakovo) rangovui perduodamų statybos produktų ir įrenginių

kokybę patvirtinančius dokumentus ir kitus duomenis bei informaciją,

reikalingus rangos sutarties sąlygoms vykdyti;

3)

atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus paties statomo statinio

statybos techninę priežiūrą ir šio statinio projekto bei šio statinio

ekspertizę.

statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio Įstatymo

nustatytas rangovo pareigas ir teises. Šiuo atveju statytojas, jei jis yra

fizinis asmuo (turintis statybos, architektūros ar kito techninio profilio

aukštąjį ar aukštesnįjį išsimokslinimą) ir stato nesudėtingą statinį savo ar

savo šeimos narių reikmėms, gali neturėti verslo liudijimo.

kitų teisių bei pareigų, kurios numatytos Civiliniame kodekse ir kituose

įstatymuose.

straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą rangovas atsako

pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Straipsnis

papildomas nauja 5 dalimi, buvusios

15 straipsnio 5–9 dalys laikomos atitinkamai 6–10 dalimis nuo 2012 m. sausio 1 d.:

energetikos objektų statinių statybos rangovams taikomus kvalifikacinius

reikalavimus, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės

pripažinimo tvarką, išduoto teisės pripažinimo dokumento papildymo,

patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės

pripažinimo dokumento panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės

energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija,

laikydamasi šio įstatymo 181 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija.

privalo:

1) Lietuvos

Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti)

statinio statybos vadovą;

2) pradėti

statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos

leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją

priėmė);

3) vykdyti

statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų

technologijos projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais,

teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais

dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais,

laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, Valstybinės

teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei

statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų

nustatytų reikalavimų, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros

vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės

(bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus;

4)

įrengti prie statybos sklypo (statybvietės) stendą su informacija apie statomą

statinį, išskyrus atvejus, kai statomi nesudėtingi statiniai ar atliekamas

statinio paprastasis remontas;

5)

užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo

higienos sąlygas statybvietėje bei statomame statinyje, taip pat gretimos

aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta

statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą

nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo

ir veiklos sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje;

6)

įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio

statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui) (jei šiuos

dokumentus rangovas praranda, jis turi savo lėšomis juos atkurti); atlikti

konstrukcijų tyrimus bei atidengti paslėptas konstrukcijas ir paslėptus darbus;

7) dalyvauti

statinį pripažįstant tinkamu naudoti;

8) leisti

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos

ministerijos pareigūnams bei statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo

įgaliotiems asmenims, kai tai susiję su jų pareigų vykdymu, netrukdomiems

patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus

statinius (juose esančius butus) bei minėtų asmenų reikalavimu pateikti visus

statybos dokumentus.

teisę:

1)

konkurso tvarka arba savo nuožiūra pasirinkti subrangovus, jeigu to nedraudžia

statybos rangos sutartis;

2) gauti iš

statytojo (užsakovo) šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą;

statinio tyrimų dokumentus; statinio projektą; statinio projektavimo sąlygų

sąvadą; statytojo (užsakovo) rangovui perduodamų statybos produktų ir įrenginių

kokybę patvirtinančius dokumentus ir kitus duomenis bei informaciją,

reikalingus rangos sutarties sąlygoms vykdyti;

3)

atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus paties statomo statinio

statybos techninę priežiūrą ir šio statinio projekto bei šio statinio

ekspertizę.

statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio Įstatymo

nustatytas rangovo pareigas ir teises. Šiuo atveju statytojas, jei jis yra

fizinis asmuo (turintis statybos, architektūros ar kito techninio profilio

aukštąjį ar aukštesnįjį išsimokslinimą) ir stato nesudėtingą statinį savo ar

savo šeimos narių reikmėms, gali neturėti verslo liudijimo.

kitų teisių bei pareigų, kurios numatytos Civiliniame kodekse ir kituose

įstatymuose.

straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą rangovas atsako

pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. XI-501,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

Nr. XI-1427,

2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3476 (2011-06-14)

17 straipsnis. Teisė būti statinio projektavimo

valdytoju ir statinio statybos valdytoju.

Statinio projektavimo valdytojo ir statinio statybos valdytojo pareigos ir

teisės

projektavimo valdytoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka turi teisę:

1) Lietuvos

Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo;

2) užsienio

valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie pagal

šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio

projektavimo valdymo veikla, pateikę šią teisę patvirtinančius

dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos

Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl

užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o

valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar

tarpvalstybinių sutarčių pagrindu;

3) architektas

ar statybos inžinierius. Tuo atveju, kai jis pagal užsienio valstybės teisės

aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio projektavimo valdymo veikla, jis

turi pateikti šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Lietuvos Respublikoje

pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio

valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse,

kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar

tarpvalstybinių sutarčių pagrindu.

1

dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

projektavimo valdytoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka turi teisę:

1) Lietuvos

Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo;

2) užsienio

valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens

ar kitos užsienio organizacijos padaliniai, kurie pagal šios valstybės teisės aktus

turi teisę savo šalyje užsiimti statinio projektavimo valdymo veikla;

3) architektas

ar statybos inžinierius.

statybos valdytoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka turi teisę:

1) Lietuvos

Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo;

2) užsienio

valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie pagal

šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio statybos

valdymo veikla, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje

pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio

valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse,

kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar

tarpvalstybinių sutarčių pagrindu;

3) statybos

inžinierius. Tuo atveju, kai jis pagal užsienio valstybės teisės aktus turi

teisę savo šalyje užsiimti statinio statybos valdymo veikla, jis turi pateikti

šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje

sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo

panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios,

– kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu.

2

dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

statybos valdytoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka turi teisę:

1) Lietuvos

Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo;

2) užsienio

valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens

ar kitos užsienio organizacijos padaliniai, kurie pagal šios valstybės teisės aktus

turi teisę savo šalyje užsiimti statinio statybos valdymo veikla;

3) architektas

ar statybos inžinierius.

asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija atitinka šio straipsnio 1 ir

2 dalyse nustatytus reikalavimus, jis (ji) gali verstis ir statinio

projektavimo valdymo, ir statinio statybos valdymo veikla.

(užsakovo) vardu ir darbus organizuoja pagal šias statybos techninės veiklos

pagrindines sritis: statybinių tyrinėjimų, statinio projektavimo, statinio

projekto vykdymo priežiūros, statinio projekto ekspertizės. Šių sričių darbų

mastas ir statytojo (užsakovo) kaip įgaliotojo pavedamos įgaliotiniui –

statinio projektavimo valdytojui teisės bei pareigos nustatomi pavedimo

sutartimi.

statybos valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu ir darbus organizuoja

pagal šias statybos techninės veiklos pagrindines sritis: statybos darbai ir

statinio statybos techninė priežiūra. Šių sričių darbų mastas ir statytojo

(užsakovo) kaip įgaliotojo pavedamos įgaliotiniui – statinio statybos

valdytojui teisės bei pareigos nustatomi pavedimo sutartimi.

straipsnyje nurodytų pareigų, kurias statytojas (užsakovas) kaip

įgaliotojas pavedimo sutartimi nustatė įgaliotiniui – statinio

projektavimo valdytojui ar statinio statybos valdytojui, nevykdymą ar

nepatenkinamą vykdymą statinio projektavimo valdytojas ir statinio

statybos valdytojas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės

pažeidimų kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. XI-1427,

2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3476 (2011-06-14)

18

straipsnis. Statybos produktų tiekėjo pareigos ir teisės

produktų tiekėju turi teisę būti:

1)

Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo;

2) užsienio

valstybėje įsteigtas

juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija;

3) fizinis

asmuo.

produktų tiekėjas privalo tiekti saugius ir tinkamus naudoti pagal paskirtį

statybos produktus. Produktas laikomas tinkamu naudoti, jeigu jis atitinka

Produktų saugos įstatymo nustatytus reikalavimus.

statybos produktas, įvežtas iš Europos Sąjungos valstybės narės, iš

valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, arba iš Turkijos,

gali būti be apribojimų tiekiamas į Lietuvos Respublikos rinką, jeigu jis buvo

pagamintas Europos Sąjungos valstybėje narėje, valstybėje, pasirašiusioje

Europos ekonominės erdvės sutartį, arba Turkijoje, teisėtais būdais arba

teisėtai importuotas į šias valstybes iš trečiųjų šalių ir jį leidžiama tiekti

į rinką toje valstybėje. Laisvo statybos produkto judėjimo apribojimai

pateisinami, jeigu neužtikrinamas lygiavertis jo apsaugos lygis arba visuomenės

dorovės, viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų

sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos

vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais.

produktų tiekėjas (gamintojas arba jo atstovas) turi atlikti atitikties įvertinimo

veiksmus ir kartu su produktu pateikti tai įrodančius dokumentus ir techninę

informaciją apie produkto paskirtį bei naudojimo ypatybes.

produktų tiekėjas gali tiekti į Lietuvos ir bendrą Europos Sąjungos rinką

statybos produktus, atitinkančius šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytus

reikalavimus ir paženklintus „CE“ ženklu ir (arba) kitais Vyriausybės įgaliotų

institucijų nustatytais ženklais.

6.

Statybos produktų tiekėjas neturi teisės ženklinti tiekiamų produktų ar jų

pakuočių jokiais kitais klaidinančiais ženklais, kurie panašūs į šio straipsnio

2 dalyje nurodytus atitikties ženklus.

7.

Statybos produktų tiekėjas turi atsižvelgti ir į kitų įstatymų reikalavimus

statybos produktams, jei tokie yra nustatyti.

8.

Statybos produktų tiekėjas turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios atitinka

tiekėjo teises ir pareigas, numatytas Civiliniame kodekse ir kituose

įstatymuose.

9.

Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą statybos

produktų tiekėjas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės

pažeidimų kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-1111,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

Įstatymas

papildomas 181 straipsniu nuo 2012 m. sausio 1 d.:

18 straipsnis.

Statybos produktų tiekėjo pareigos ir teisės

produktų tiekėju turi teisę būti:

1)

Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo;

2) užsienio

valstybėje įsteigtas

juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija;

3) fizinis

asmuo.

produktų tiekėjas privalo tiekti saugius ir tinkamus naudoti pagal paskirtį

statybos produktus. Produktas laikomas tinkamu naudoti, jeigu jis atitinka

Produktų saugos įstatymo nustatytus reikalavimus.

statybos produktas, įvežtas iš Europos Sąjungos valstybės narės arba iš

valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, gali būti be

apribojimų tiekiamas į Lietuvos Respublikos rinką, jeigu jis buvo pagamintas

Europos Sąjungos valstybėje narėje ar valstybėje, pasirašiusioje Europos

ekonominės erdvės sutartį, teisėtais būdais arba teisėtai importuotas į šias

valstybes iš trečiųjų šalių ir jį leidžiama tiekti į rinką toje valstybėje.

Laisvo statybos produkto judėjimo apribojimai pateisinami, jeigu neužtikrinamas

lygiavertis jo apsaugos lygis arba visuomenės dorovės, viešosios tvarkos ar

visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos,

nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės

ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais.

produktų tiekėjas (gamintojas arba jo atstovas) turi atlikti atitikties

įvertinimo veiksmus ir kartu su produktu pateikti tai įrodančius dokumentus ir

techninę informaciją apie produkto paskirtį bei naudojimo ypatybes.

produktų tiekėjas gali tiekti į Lietuvos ir bendrą Europos Sąjungos rinką

statybos produktus, atitinkančius šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytus

reikalavimus ir paženklintus „CE“ ženklu ir (arba) kitais Vyriausybės įgaliotų

institucijų nustatytais ženklais.

6.

Statybos produktų tiekėjas neturi teisės ženklinti tiekiamų produktų ar jų

pakuočių jokiais kitais klaidinančiais ženklais, kurie panašūs į šio straipsnio

2 dalyje nurodytus atitikties ženklus.

7.

Statybos produktų tiekėjas turi atsižvelgti ir į kitų įstatymų reikalavimus

statybos produktams, jei tokie yra nustatyti.

8.

Statybos produktų tiekėjas turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios atitinka

tiekėjo teises ir pareigas, numatytas Civiliniame kodekse ir kituose

įstatymuose.

9.

Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą statybos

produktų tiekėjas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės

pažeidimų kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

PENKTASIS

SKIRSNIS

STATYBINIAI

TYRINĖJIMAI. STATINIO PROJEKTAVIMAS

19 straipsnis.

Statybiniai tyrinėjimai

tyrinėjimai atliekami vadovaujantis:

1)

tyrinėjimų užsakovo – statytojo (užsakovo), projektuotojo ar rangovo –

patvirtinta tyrinėjimų užduotimi ir tyrinėjimų darbų rangos sutartimi;

2)

įstatymais, Vyriausybės nutarimais, statybos techniniais reglamentais,

Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintais tyrinėjimų normatyviniais

dokumentais.

2.

Tyrinėjimai atliekami iki statinio projekto rengimo pradžios, o tam tikrais

atvejais – statinio projektavimo bei statybos metu (kai vykdant statybos darbus

paaiškėja statinio projekte nenumatytos aplinkybės).

3.

Tyrinėtojas privalo pateikti tyrinėjimų užsakovui tyrinėjimų dokumentus. Jų

turinį pagal kiekvieną tyrinėjimų rūšį nustato Vyriausybės įgaliotos

institucijos.

20 straipsnis. Statinio projektas. Prisijungimo sąlygos

1.

Statinio projektas rengiamas:

1)

statybos projektas – naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai;

2)

rekonstravimo projektas – ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimui, taip

pat kai nesudėtingas statinys rekonstruojamas į neypatingą ar ypatingą statinį;

3)

pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas – pastato atnaujinimui

(modernizavimui); toks projektas gali būti rengiamas pagal Aplinkos

ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius projektus,

pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams, arba

pagal projektus, parengtus naudojant Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos

institucijos patvirtintus tipinius konstrukcinius elementus;

4)

kapitalinio remonto projektas – ypatingo ar neypatingo statinio kapitaliniam

remontui;

5)

paprastojo remonto projektas – ypatingo ir neypatingo statinio paprastajam

remontui Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais;

6)

supaprastintas statybos projektas – naujo nesudėtingo statinio statybai

Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais;

7)

supaprastintas rekonstravimo projektas – nesudėtingo statinio rekonstravimui

Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais;

8)

kapitalinio remonto aprašas – nesudėtingo statinio kapitaliniam remontui

Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais;

9)

paprastojo remonto aprašas – statinio paprastajam remontui tik Aplinkos

ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais;

10)

griovimo projektas – ypatingo statinio griovimui;

11)

griovimo aprašas – neypatingo statinio griovimui;

12)

supaprastintas griovimo aprašas – nesudėtingo statinio griovimui Aplinkos

ministerijos nustatytais atvejais;

13)

pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektas – keičiant pastato

(patalpos, patalpų) paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto

darbai arba neatliekami jokie statybos darbai;

14)

tvarkybos darbų projektas – kultūros paveldo vertybei išsaugoti atliekamiems

darbams pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus.

2.

Jeigu numatoma atlikti statybos darbus, priskiriamus skirtingoms statybos

rūšims, gali būti rengiamas vienas, skirtingas statybos rūšis jungiantis

statinio projektas.

3.

Statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais,

žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma)

dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės

aktais, prisijungimo sąlygomis ir:

1)

savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros

reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems

reikalavimams;

2)

Kultūros paveldo departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos

reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai,

konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo

objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;

3)

saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos

tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam

statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto

teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje.

4.

Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti paslaugų teikėją – inžinerinių

tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininką ar naudotoją.

5.

Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais

inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal

teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų

sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra

įgyvendinti.

6.

Prisijungimo sąlygose draudžiama nustatyti reikalavimą, kad statytojas

(užsakovas) atliktų esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų

remonto ar rekonstravimo darbus. Šiuos darbus privalo atlikti tų tinklų ar

komunikacijų savininkas ar naudotojas.

7.

Nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo

(užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko ar

naudotojo sutarčių pagrindu.

8.

Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas ar naudotojas išduoda

prisijungimo sąlygas per 15 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo

išduoti šias sąlygas gavimo dienos. Jeigu prisijungimo sąlygos per nustatytą

terminą neišduodamos, statytojas (užsakovas) turi teisę kreiptis į Valstybinę

teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka atsakingiems už šių

sąlygų išdavimą asmenims surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus ir

siunčia šiuos protokolus teismui. Išduotų prisijungimo sąlygų neteisėtumą arba

atsisakymą išduoti šias sąlygas statytojas (užsakovas) teisės aktų nustatyta

tvarka gali apskųsti teismui.

9.

Už prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų atitiktį įstatymams ir

kitiems teisės aktams pagal kompetenciją atsako juos parengę asmenys teisės

aktų nustatyta tvarka.

10.

Statinio projektą pasirašo statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo,

statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai ir statinio projekto

rengėjas.

11.

Statinio projekto rengimo tvarką ir sudedamąsias dalis, statybos darbų

priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus, nesudėtingų statinių sąrašą ir

statinių priskyrimo nesudėtingiems statiniams ypatumus nustato Vyriausybės

įgaliota institucija.

12.

Už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako

statinio projektą pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. X-1111,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

Nr. XI-421,

2009-09-22, Žin., 2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

Nr. XI-992,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

21 straipsnis. Statinio projekto

architektūriniai sprendiniai. Statinio architektas

1.

Visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti

žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius

statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik dėl tų statinių

priežiūros (inžineriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), be kitų

nustatytų projekto dalių, yra privaloma projekto architektūrinė dalis.

2.

Statinio architektas, jeigu jis atitinka šio Įstatymo 10 straipsnio

reikalavimus, yra statinio projekto architektūrinės dalies vadovas, kartu gali

būti statinio projekto vadovas.

3.

Atliekant statinio projekto ekspertizę, tikrinami tik tie architektūriniai

sprendiniai, kuriuos reglamentuoja normatyviniai statybos techniniai dokumentai

ir projekto rengimo privalomieji dokumentai.

4.

Statinio architektas, rengdamas statinio projekto architektūrinę dalį, privalo

vadovautis šio Įstatymo 5 straipsniu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-992,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

23 straipsnis. Statybą leidžiantys dokumentai

1.

Statybą leidžiantys dokumentai yra:

1)

naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naują

statinį;

2)

ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju – leidimas rekonstruoti

statinį;

3)

pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju – leidimas atnaujinti (modernizuoti)

pastatą;

4)

kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais – rašytinis

įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies

4–13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas);

5)

tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys

dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti

žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių

sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai;

6)

norint tęsti sustabdytą statybą – leidimas tęsti sustabdytą statybą.

2.

Leidimą statyti naują statinį, leidimą rekonstruoti statinį ir leidimą

atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduoda savivaldybės administracijos

direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Išduodant leidimą statyti laikiną statinį, jame nurodomas šio statinio

naudojimo terminas.

3.

Leidimą statyti naują statinį ir leidimą rekonstruoti statinį Lietuvos

Respublikos teritoriniuose vandenyse ir tarptautiniuose vandenyse esančiame jos

kontinentiniame šelfe, į kurį Lietuvos Respublika turi išimtines teises,

išduoda Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4.

Jeigu statinys statomas kelių savivaldybių teritorijoje, kiekvienos

savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojas išduoda statybą leidžiantį dokumentą tai

statinio daliai, kuri yra tos savivaldybės teritorijoje.

5.

Statinio projektui raštu pritaria šio straipsnio 17 dalyje nurodytų institucijų

įgalioti valstybės tarnautojai. Išduodant rašytinį pritarimą statyti laikiną

statinį, jame nurodomas šio statinio naudojimo terminas. Šio įstatymo 20

straipsnio 1 dalies 10, 11 ir 12 punktuose nurodytiems statinio projektams

rašytiniai pritarimai neprivalomi, jeigu statinių griovimą teismų sprendimu

organizuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie

Aplinkos ministerijos.

6.

Leidimą tęsti sustabdytą statybą išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir

statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

*7.

Leidimui statyti naują statinį gauti pateikiami dokumentai:

1)

prašymas;

2)

statybos projektas ir kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu arba tik

kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys

pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais;

3)

statybos projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal šio

Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma);

4)

žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso

bendrosios nuosavybės teise;

5)

atsakingos institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje

vietoje leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, kai jis privalomas pagal

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą;

6)

jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame

žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją)

numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis su šio žemės sklypo

(teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju;

7)

dokumentas, patvirtinantis apie įmokos už savavališkos statybos įteisinimą,

nurodytos šio Įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios

įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos, dėl kurios surašytas

savavališkos statybos aktas, atveju.

*8.

Leidimui rekonstruoti statinį gauti pateikiami dokumentai:

1)

prašymas;

2)

rekonstravimo projektas ir kompiuterinė laikmena su rekonstravimo projekto

įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu, jeigu šį

projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais;

3)

rekonstravimo projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal

šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma);

4)

statinio kadastro duomenų byla;

5)

statinio bendraturčių sutikimas;

6)

žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso

bendrosios nuosavybės teise;

7)

jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame

žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją)

numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis su šio žemės sklypo

(teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju;

8)

dokumentas, patvirtinantis šio Įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už

savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios

įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos, dėl kurios surašytas

savavališkos statybos aktas, atveju.

9.

Leidimui atnaujinti (modernizuoti) pastatą gauti pateikiami dokumentai:

1)

prašymas;

2)

pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas ir kompiuterinė laikmena su šio

projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu, jeigu

šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais;

3)

pastato kadastro duomenų byla;

4)

pastato bendraturčių sutikimas dėl pastato atnaujinimo (modernizavimo),

priimamas Civilinio kodekso 4.75 ar 4.85 straipsnio nustatyta sprendimų

priėmimo tvarka;

5)

žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso

bendrosios nuosavybės teise;

6)

jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame

žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją)

numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis su šio žemės sklypo

(teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju.

*10.

Rašytiniams pritarimams statinio projektui gauti pateikiami dokumentai:

1)

prašymas;

2)

šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytas statinio

projektas;

3)

statinio kadastro duomenų byla – šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 7, 10,

11, 13 punktuose nurodytais atvejais;

4)

statinio bendraturčių sutikimas;

5)

žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso

bendrosios nuosavybės teise; šio dokumento pateikti nereikia statinio

kapitalinio remonto, statinio paprastojo remonto ir statinio griovimo atvejais;

6)

jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame

žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją)

numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis su šio žemės sklypo

(teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju;

7)

dokumentas, patvirtinantis apie įmokos už savavališkos statybos įteisinimą,

nurodytos šio Įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios

įmokos apskaičiavimo dydį.

11.

Leidimui tęsti sustabdytą statybą gauti pateikiami dokumentai, patvirtinantys,

kad statybos sustabdymo priežastys yra pašalintos.

12.

Užregistravus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, patikrinama:

1)

ar pateikti visi pagal nustatytus reikalavimus privalomi dokumentai;

2)

ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo turi teisę būti

statytoju pagal šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus.

13.

Jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi

dokumentai, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pranešama prašymą

pateikusiam asmeniui. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros

tęsiamos tik pateikus visus privalomus dokumentus.

14.

Kai gaunami visi privalomi dokumentai, prašymą išduoti šio straipsnio 1 dalies

1, 2, 3 punktuose nurodytą statybą leidžiantį dokumentą ir visus pateiktus

dokumentus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka skaitmeniniu pavidalu per 2

darbo dienas statybą leidžiantį dokumentą išduodančios institucijos įgaliotas

valstybės tarnautojas paskelbia Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir

statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Per tą

patį terminą statybą leidžiantį dokumentą išduodančios institucijos įgaliotas

valstybės tarnautojas raštu pateikia informaciją apie gautą prašymą išduoti

statybą leidžiantį dokumentą ir gautą projektinę dokumentaciją saugomos

teritorijos direkcijai (kai objektas patenka į valstybinį parką, biosferos

rezervatą ar rezervatą) ir Kultūros paveldo departamentui (kai objektas yra

nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė arba yra jos teritorijoje). Tvarką ir atvejus,

kada ir kokioms projektą tikrinančioms institucijoms pateikiamas projekto

popierinis variantas, nustato Aplinkos ministerija kartu su Kultūros

ministerija.

15.

Statybos ar rekonstravimo projektų sprendinių atitiktį nustatytiems

reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrina

šios institucijos ir subjektai (jų padaliniai):

1)

savivaldybės administracija;

2)

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų

ministerijos;

3)

saugomų teritorijų direkcijos;

4)

regionų aplinkos apsaugos departamentai;

5)

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos;

6)

Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos;

7)

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija;

8)

Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos;

9)

Radiacinės saugos centras;

10)

Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba;

11)

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos;

12)

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba;

13)

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos;

14)

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos;

15)

Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos;

16)

už potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą atsakinga institucija;

17)

inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo

inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar

naudotojai.

16.

Pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto sprendinių atitiktį nustatytiems

reikalavimams pagal kompetenciją tikrina:

1)

savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas,

vykdantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, – visais atvejais;

2)

saugomos teritorijos direkcijos įgaliotas valstybės tarnautojas – statybos

saugomoje teritorijoje, kurioje yra įsteigta saugomos teritorijos direkcija,

atveju;

3)

regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas atstovas – statybos saugomoje

teritorijoje, kurioje nėra įsteigtos saugomos teritorijos direkcijos, atveju;

4)

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas valstybės

tarnautojas – jeigu pastatas yra kultūros paveldo statinys, yra kultūros

paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kultūros paveldo

objekto apsaugos zonose.

17.

Raštu statinio projektui pritaria:

1)

savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas –

visais atvejais;

2)

saugomos teritorijos direkcijos įgaliotas valstybės tarnautojas – statybos

saugomoje teritorijoje, kurioje yra įsteigta saugomos teritorijos direkcija,

atveju;

3)

regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas atstovas – statybos saugomoje

teritorijoje, kurioje nėra įsteigtos saugomos teritorijos direkcijos, atveju;

4)

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas valstybės

tarnautojas – statybos kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto

teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose atvejais.

18.

Statinio projektui patikrinti, skaičiuojant nuo projekto paskelbimo Lietuvos

Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje

sistemoje „Infostatyba“ dienos, skiriama:

1)

35 darbo dienos – ypatingo statinio statybos ir rekonstravimo projektui

patikrinti;

2)

20 darbo dienų – neypatingo statinio statybos ar rekonstravimo projektui

patikrinti;

3)

10 darbo dienų – pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektui patikrinti.

19.

Rašytiniams pritarimams statinio projektui, skaičiuojant nuo projekto pateikimo

rašytiniam pritarimui gauti dienos, skiriama:

1)

20 darbo dienų – ypatingo statinio kapitalinio remonto projektui;

2)

10 darbo dienų – neypatingo statinio kapitalinio remonto projektui;

3) 5

darbo dienos – kitais, negu šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais, atvejais.

20.

Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti statybą leidžiantys

dokumentai išduodami tik praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo

terminui, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauti šio

straipsnio 15 ir 16 dalyse nurodytų institucijų ar subjektų (jų padalinių)

nepritarimai statinio projektui. Gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą

leidžiantis dokumentas neišduodamas, pateikti dokumentai grąžinami statytojui

(užsakovui), informuojant jį apie neišdavimo priežastis ir pateikiant

konkrečias pastabas dėl statinio projekto. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka

pakartotinai pateikus pakeistą pagal gautas pastabas statinio projektą, jo

tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio

projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencijai priklauso

kitų statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio

projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo ir statybą

leidžiančio dokumento išdavimo procedūros atliekamos per dvigubai trumpesnius,

negu nurodyti šiame straipsnyje, terminus.

21.

Statybą leidžiantis dokumentas išduodamas ne vėliau kaip per:

1)

45 darbo dienas – ypatingam statiniui šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose

nurodytais atvejais;

2)

30 darbo dienų – neypatingam statiniui šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose

nurodytais atvejais;

3)

20 darbo dienų – šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju;

4)

15 darbo dienų – šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais atvejais;

5)

10 darbo dienų – šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytais atvejais.

22.

Statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminas skaičiuojamas nuo visų

privalomų pateikti dokumentų gavimo dienos.

23.

Šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento, išskyrus nurodytąjį

šio straipsnio 1 dalies 5 punkte, išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą

leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu:

1)

iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos

ministerijos yra gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje,

jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio

prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos

statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta

tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas tik statybą leidžiantis

dokumentas statybos darbams, susijusiems su savavališkos statybos padarinių

šalinimu, atlikti;

2)

prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju

pagal šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus.

24.

Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ar 4 punkte nurodytas statybą leidžiantis

dokumentas per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir apie neišdavimo priežastis

statytojui (užsakovui) per 5 darbo dienas nuo statybą leidžiančio dokumento

išdavimo termino pabaigos nebuvo pranešta, statytojas (užsakovas) turi teisę

kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos

ministerijos, kuri Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka

atsakingiems už statybą leidžiančio dokumento išdavimą asmenims surašo

administracinių teisės pažeidimų protokolus ir siunčia šiuos protokolus

teismui.

25.

Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi,

jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš

šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui

nebuvo pateikta pretenzijų.

26.

Prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą turinį, statybą leidžiančiam

dokumentui gauti pateikiamo statinio projekto apimtį ir statybą leidžiančių

dokumentų turinį nustato Aplinkos ministerija.

27.

Statybą leidžiančių dokumentų apskaitą ir statistines ataskaitas tvarko šiuos

dokumentus išduodančios institucijos. Leidimų statyti, rekonstruoti, atlikti

kapitalinį remontą ar griauti branduolinės energetikos objektus apskaita ir

sąrašas tvarkomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

28.

Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas,

draudžiama.

29.

Statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas teismo sprendimu:

1)

jeigu jis išduotas neteisėtai;

2)

jeigu asmuo, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nebeatitinka šio

Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų.

30.

Kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi

teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, šių asmenų

skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo

ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar statinio saugos ir

paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją; jeigu yra

pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo

turi teisę kreiptis į prokuratūrą. Bylose dėl neteisėtai išduotų statybą

leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys,

neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui.

31.

Statytojai (užsakovai) turi teisę pateikti prašymus išduoti šio straipsnio 1

dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus

naudodamiesi Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės

priežiūros informacine sistema „Infostatyba“.

32.

Už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją

atsako asmenys, privalantys patikrinti statinio projektą (jam raštu pritarti)

ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Žala, atsiradusi dėl

neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento, atlyginama įstatymų nustatyta

tvarka.

33.

Atsisakymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi

teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi subjektai, kurių

atstovai nepritarė statybą leidžiančio dokumento išdavimui.

34.

Leidimas statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar griauti branduolinės

energetikos objektą išduodamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

34 dalies redakcija nuo 2011 m. spalio 1 d.:

statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar griauti branduolinės

energetikos objekto statinius išduodamas Branduolinės energijos įstatymo

nustatyta tvarka.

35.

Statant kultūros paveldo statinį, statinį kultūros paveldo objekto

teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje,

kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje, vadovaujamasi ir

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Saugomų teritorijų įstatymu,

Pajūrio juostos įstatymu.

36.

Statybą leidžiantis dokumentas atlikti kultūros paveldo vertybės tvarkybos

darbus, atsižvelgiant į statybos rūšį, išduodamas šio Įstatymo nustatyta

tvarka. Jeigu tvarkomieji statybos darbai

tvarkybos darbų projekte nenumatyti, leidimas atlikti kultūros paveldo vertybės

tvarkybos darbus išduodamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo

nustatyta tvarka.

*Pastaba. 23

straipsnio 7, 8 ir 10 dalių nuostatos dėl Lietuvos Respublikos statybos

įstatymo 1 priede nurodytų įmokų įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1018,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3093 (2002-07-19)

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30), atitaisymas skelbtas:

Žin., 2004, Nr. 13

Nr. X-136, 2005-03-17,

Žin., 2005, Nr. 43-1355 (2005-04-02)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. XI-421,

2009-09-22, Žin., 2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

Nr. XI-501,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

Nr. XI-992,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

Nr. XI-1544,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4321 (2011-07-19)

231

straipsnis. Neteko

galios nuo 2010 m. spalio 1 d.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-421,

2009-09-22, Žin., 2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-501,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

24 straipsnis. Statybos užbaigimas

1.

Užbaigus naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, atnaujinus

(modernizavus) daugiabutį namą ar negyvenamosios paskirties pastatą, Aplinkos

ministerijos nustatyta tvarka surašomas statybos užbaigimo aktas. Naujo vieno

ar dviejų butų namo ar nesudėtingo statinio statybos ir šių statinių

rekonstravimo atvejais statybos užbaigimo aktas nesurašomas.

1 dalies redakcija nuo 2011 m. spalio 1 d.:

naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, atnaujinus (modernizavus)

daugiabutį namą ar negyvenamosios paskirties pastatą, Aplinkos ministerijos

nustatyta tvarka surašomas statybos užbaigimo aktas. Naujo vieno ar dviejų butų

namo ar nesudėtingo statinio statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais

statybos užbaigimo aktas nesurašomas. Branduolinės energetikos objektų

statinių statybos užbaigimo tvarką ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota

institucija, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija.

2.

Užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį,

pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą,

Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos

ministerijos pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto

turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Naujo vieno ar dviejų butų namo ar

nesudėtingo statinio statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais deklaraciją

apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos

ministerijos, o konservacinio prioriteto, kompleksinėse saugomose teritorijose

ir jų apsaugos zonose deklaraciją tvirtina ir institucija, pagal kompetenciją

atsakinga už šių teritorijų apsaugą.

3.

Šio straipsnio 2 dalies reikalavimai neprivalomi nesudėtingų statinių statybos

ir statinio paprastojo remonto atveju ir gali būti vykdomi, jeigu to pageidauja

statytojas (užsakovas).

4.

Iki statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre deklaracijos apie

statybos užbaigimą galiojimą gali panaikinti statytojas arba teismas, po

statinio įregistravimo – teismas.

5.

Neteisėtai išduoto statybos užbaigimo akto galiojimą panaikina teismas.

Statybos užbaigimo akto, kuriame padarytos tik techninio pobūdžio klaidos,

nurodytos Viešojo administravimo įstatyme, galiojimą iki statinio įregistravimo

nekilnojamojo turto registre panaikina Valstybinė teritorijų planavimo ir

statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos arba teismas, po statinio

įregistravimo – teismas.

6.

Kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos apie statybos

užbaigimą galiojimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų

skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų

planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo

departamentas prie Kultūros ministerijos, saugomų teritorijų direkcijos ar

statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal

kompetenciją.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. X-1009,

2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-161 (2007-01-11), atitaisymas skelbtas: Žin.,

2007, Nr. 8

Nr. XI-992,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

Nr. XI-1544,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4321 (2011-07-19)

SEPTINTASIS SKIRSNIS

STATINIO AVARIJA

25

straipsnis. Statinio avarija

1.

Statinio avarija (toliau – avarija) yra statinio ar jo dalies, konstrukcijų

elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos

statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose, statybų iškasose ar pylimuose.

Įrenginių avarijos sąvoką apibrėžia konkrečių įrenginių reikalavimus

nustatančios Vyriausybės įgaliotos institucijos.

2.

Kai avarija įvyksta statinį statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant,

statybos rangovas (kai statyba vykdoma ūkio būdu – statytojas (užsakovas), o

kai įvyksta naudojamo statinio avarija – statinio naudotojas ir (arba) statinio

techninis prižiūrėtojas privalo nedelsdamas:

1) organizuoti

ir suteikti pagalbą nukentėjusiems asmenims;

2) imtis skubių

priemonių, kad būtų išvengta tolesnių avarijos pasekmių;

3)

pranešti apie avariją teisėsaugos institucijai, jei yra nukentėjusių žmonių;

4)

užtikrinti statinio avarijos vietos apsaugą nuo poveikio, galinčio trukdyti

tirti avarijos priežastis;

5) pranešti apie

avariją savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojui), Valstybinei teritorijų planavimo ir

statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, viešojo administravimo

subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą; jei avarija įvyko

statybos metu, – taip pat statytojui (užsakovui), statinio statybos techninės

priežiūros vykdytojui ir statinio projektuotojui. Jeigu avarija įvyksta

kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, apie avariją

taip pat turi būti pranešta už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą

atsakingai institucijai, o jeigu įvyksta avarija, dėl kurios buvo (gali būti)

užteršta aplinka, – už aplinkos apsaugą atsakingai institucijai;

6)

jei statinio avarija įvyko dėl energetikos ar potencialiai pavojingų įrenginių

avarijos arba jei dėl statinio avarijos buvo pažeisti šie įrenginiai, taip pat

apie tai pranešti atitinkamoms valstybinės priežiūros bei kontrolės

institucijoms, o branduolinės energetikos objektų avarijos atveju – taip pat

Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai;

7)

aprašyti statinio būklę po avarijos, statinio pakitimus ir jų atsiradimo

vietas.

3.

Avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija

(avarijos, susijusios su įrenginiais, – valstybinės priežiūros institucijos

pagal kompetenciją).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. XI-501,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

STATYBOS

VALSTYBINIS VALDYMAS. STATYBOS PRIEŽIŪRA

26

straipsnis. Statybos valstybinis valdymas

Statybos

valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė.

25 straipsnis.

Statinio avarija

1.

Statinio avarija (toliau – avarija) yra statinio ar jo dalies, konstrukcijų

elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos

statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose, statybų iškasose ar pylimuose.

Įrenginių avarijos sąvoką apibrėžia konkrečių įrenginių reikalavimus

nustatančios Vyriausybės įgaliotos institucijos.

2.

Kai avarija įvyksta statinį statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant,

statybos rangovas (kai statyba vykdoma ūkio būdu – statytojas (užsakovas), o

kai įvyksta naudojamo statinio avarija – statinio naudotojas ir (arba) statinio

techninis prižiūrėtojas privalo nedelsdamas:

1) organizuoti

ir suteikti pagalbą nukentėjusiems asmenims;

2) imtis skubių

priemonių, kad būtų išvengta tolesnių avarijos pasekmių;

3)

pranešti apie avariją teisėsaugos institucijai, jei yra nukentėjusių žmonių;

4)

užtikrinti statinio avarijos vietos apsaugą nuo poveikio, galinčio trukdyti

tirti avarijos priežastis;

5) pranešti apie

avariją savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojui), apskrities viršininko administracijai,

viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą;

jei avarija įvyko statybos metu, – taip pat statytojui (užsakovui), statinio

statybos techninės priežiūros vykdytojui ir statinio projektuotojui. Jeigu

avarija įvyksta kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto

teritorijoje, apie avariją taip pat turi būti pranešta už nekilnojamojo

kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai, o jeigu įvyksta

avarija, dėl kurios buvo (gali būti) užteršta aplinka, – už aplinkos apsaugą

atsakingai institucijai;

6)

jei statinio avarija įvyko dėl energetikos ar potencialiai pavojingų įrenginių

avarijos arba jei dėl statinio avarijos buvo pažeisti šie įrenginiai, taip pat

apie tai pranešti atitinkamoms valstybinės priežiūros bei kontrolės

institucijoms, o branduolinės energetikos objektų avarijos atveju – taip pat

Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai;

7)

aprašyti statinio būklę po avarijos, statinio pakitimus ir jų atsiradimo

vietas.

3.

Avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija

(avarijos, susijusios su įrenginiais, – valstybinės priežiūros institucijos

pagal kompetenciją).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

STATYBOS

VALSTYBINIS VALDYMAS. STATYBOS PRIEŽIŪRA

26 straipsnis.

Statybos valstybinis valdymas

Statybos

valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė.

27 straipsnis. Statybos valstybinė priežiūra

1.

Statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir

statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

2.

Branduolinės energetikos objektų statybos valstybinė priežiūra atliekama

Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.

2 dalies redakcija nuo 2011 m. spalio 1 d.:

energetikos objektų statinių statybos valstybinė priežiūra atliekama

Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.

3.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos

ministerijos:

1)

tikrina, ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai;

2)

tikrina visų naujai statomų ir rekonstruojamų ypatingų statinių statybos

teisėtumą; kitais atvejais statybos teisėtumą tikrina pasirinktinai;

3)

šio Įstatymo nustatytais atvejais sustabdo statybą;

4)

atlieka savavališkos statybos prevenciją ir padarinių šalinimą;

5)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašo

administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja administracinių teisės

pažeidimų bylas arba teikia šias bylas teismui;

6)

dėl neteisėtai priimtų su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų

panaikinimo kreipiasi į šiuos sprendimus priėmusius subjektus arba į teismą;

7)

jeigu statyba nėra savavališka ar nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą

leidžiantį dokumentą, įpareigoja statytoją (užsakovą) per nustatytą terminą

pagal reikalavimus pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus,

susijusius su projektine dokumentacija, ar atlikti reikalingus statybos darbus,

kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius; statytojui

(užsakovui) šio įpareigojimo neįvykdžius, dėl jo vykdymo kreipiasi į teismą;

8)

sudaro statomų statinių avarijų tyrimo komisijas;

9)

išduoda pažymas, kad statinys statomas be esminių nukrypimų nuo statinio

projekto;

10)

pagal kompetenciją surašo statybos užbaigimo aktus;

11)

išduoda leidimus tęsti sustabdytą statybą;

12)

išduoda leidimus atlikti statinio konservavimo darbus;

13)

išduoda pažymas apie statinio nugriovimą;

14)

išduoda pažymas apie statinio ar patalpos paskirties pakeitimo teisėtumą;

15)

pagal kompetenciją išduoda archyvinių dokumentų kopijas;

16)

atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

4.

Statybos valstybinę priežiūrą atliekantys pareigūnai turi teisę:

1)

netrukdomi patekti į statybvietes, statomus statinius;

2)

reikalauti iš statybos dalyvių pateikti visus statybos dokumentus, rašytinius

ir žodinius paaiškinimus;

3)

kreiptis į policiją, kai statybos dalyviai neleidžia statybos valstybinės priežiūros

pareigūnams atlikti tarnybinių funkcijų;

4)

dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą.

5.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos

ministerijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą, privalo

būti atestuoti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Atestatų galiojimas gali

būti panaikinamas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, nustačius, kad:

1)

siekiant gauti atestatą, buvo pateikti klaidingi arba melagingi duomenys;

2)

atestatas buvo išduotas neteisėtai;

3)

pareigūno kvalifikacija nebeatitinka nustatytų kvalifikacinių reikalavimų;

4)

suteikiantis subjektinę teisę pareigūno priimtas administracinis sprendimas

panaikintas teismo sprendimu kaip neteisėtas.

6.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos

ministerijos ar jos administracijos padalinių neteisėtai priimtus

administracinius sprendimus panaikina Valstybinės teritorijų planavimo ir

statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas administracine

tvarka arba teismas, o suteikiančius subjektinę teisę administracinius

sprendimus – tik teismas.

7.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos

ministerijos pagal kompetenciją nenagrinėja skundų ir pranešimų, jeigu skunde

ar pranešime nurodyti klausimai nagrinėjami teisme arba šiais klausimais

priimtas teismo sprendimas. Skundų ir pranešimų dėl viešojo administravimo

subjektų neteisėtai priimtų su statybos procesu susijusių administracinių

sprendimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos

ministerijos pagal kompetenciją nenagrinėja, jeigu nuo šių sprendimų priėmimo

dienos praėjo daugiau kaip vieni metai.

8.

Šio straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodytu atveju ar asmenų, kurių teisės ir

teisėti interesai pažeidžiami, kreipimosi į teismą atveju teismas priima

sprendimą įpareigoti statytoją (užsakovą) per nustatytą terminą atlikti

reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto

sprendinius.

9.

Statybos valstybinės priežiūros tvarką nustato įstatymas.

priežiūros tvarkos pažeidimus šią priežiūrą atliekantys pareigūnai atsako

teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. X-1111,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

Nr. XI-501,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

Nr. XI-992,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

Nr. XI-1544,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4321 (2011-07-19)

28 straipsnis. Savavališkos statybos padarinių šalinimas

1.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos

ministerijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal šio

Įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar

statomas savavališkai:

1) nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja

iš statytojo (užsakovo), jeigu jo nėra, – iš statinio ar jo dalies savininko,

valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai

pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo

nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina

atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei

aplinką, ir įteikia statytojui (užsakovui) ar kitam šiame punkte nurodytam

asmeniui savavališkos statybos aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu

tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka;

2)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašo

administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėja administracinio teisės

pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos skyrimo arba siunčia šį protokolą

teismui;

3)

ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo

dienos jį pateikia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos

prie Aplinkos ministerijos viršininkui ar jo įgaliotam administracijos

padalinio vadovui.

2.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos

ministerijos pagal šio Įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja

savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos

statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio

straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti

savavališkos statybos padarinius:

1)

nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

2)

išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu

būtina, sutvarkyti statybvietę;

3)

atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį

(jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu

būtina, sutvarkyti statybvietę.

3.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių

terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose

nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje

nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą

leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos

ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali

vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo

ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į

teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis

(atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4

dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų

dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

*4.

Asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti

reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų

nustatyta tvarka ir, sumokėjęs šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už

savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais

atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka

statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio

statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius

detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus

teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar

specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja

imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos

teisės aktų reikalavimams. Įmoka už savavališkos statybos įteisinimą nemokama

šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio

dokumento gavimo atveju.

5.

Jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį

dokumentą, šio dokumento teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją jis

pateikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos

ministerijos, kuri ne vėliau kaip per 3 darbo dienas panaikina asmeniui

pateiktą reikalavimą.

6.

Jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje

nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento,

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo

termino pabaigos kreipiasi į teismą. Į teismą dėl savavališkai

pastatyto ar statomo statinio nugriovimo ar išardymo taip pat gali kreiptis

asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra

pažeidžiami.

*7.

Teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio

straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą

terminą:

1)

leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę

dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už

savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus

šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį

dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta

savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba

tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal

galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems

prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat

bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba

neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų

teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba

2)

nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

3)

išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu

būtina, sutvarkyti statybvietę;

4)

atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį

(jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu

būtina, sutvarkyti statybvietę.

8.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio

1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti,

atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės

interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir

galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina

administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

9.

Priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo

sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas

nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis

nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar

kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis.

10.

Su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusių procedūrų atlikimo tvarką

nustato Aplinkos ministerija.

pastatytus ar statomus statinius (jų dalis) nugriovus, išardžius ar atstačius į

buvusią padėtį (atkūrus), yra statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1

dalies 1 punkte nurodyto asmens nuosavybė.

*Pastaba. 28

straipsnio 4 ir 7 dalių nuostatos dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1

priede nurodytų įmokų įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. XI-501,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

Nr. XI-992,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

29 straipsnis.

Statinio projekto ekspertizė. Statinio ekspertizė

1.

Ypatingo statinio ir statinio, įrašyto į valstybės investicijų programą,

projektų ekspertizė yra privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų

statybos darbų projektų ekspertizės privalomumo atvejus nustato Vyriausybės

įgaliota institucija kartu su Kultūros ministerija.

straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama naujų

statinių statybos, statinių rekonstravimo ir kapitalinio remonto atvejais.

projekto ekspertizę ir statinio ekspertizę turi teisę atlikti:

1) Lietuvos

Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, gavęs Vyriausybės įgaliotos

institucijos atestatą atitinkamai veiklai arba abiem šios veiklos rūšims

atlikti. Atestate turi būti nurodyta statinio kategorija (iš nurodytų šio

straipsnio 1 dalyje);

2) užsienio

valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, gavę

Vyriausybės įgaliotos institucijos atestatą atitinkamai veiklai (vienai ar

abiem). Šis reikalavimas netaikomas Europos Sąjungos valstybės narės,

Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės

erdvės sutartį, juridiniams asmenims, kurie pagal šios valstybės teisės aktus

turi teisę savo šalyje užsiimti statinio projekto ekspertizės ar statinio

ekspertizės veikla, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje

pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio

valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse,

kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar

tarpvalstybinių sutarčių pagrindu;

3) architektas

ar statybos inžinierius, turintis teisę eiti statinio projekto ekspertizės ar

jos dalies vadovo, statinio ekspertizės ar jos dalies vadovo pareigas pagal šio

įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.“

šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų fizinių asmenų, juridinių asmenų, kitų

užsienio organizacijų atliekamai statinio projekto ir statinio ekspertizei

(eiti statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto ekspertizės dalių

vadovo, statinio ekspertizės vadovo pareigas) turi teisę architektai ir

statybos inžinieriai, atitinkantys šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse

nustatytus reikalavimus.

5.

Statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos

valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, reikalavimu

tik tais atvejais, kai:

1)

įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio

deformacijos;

2)

gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas, kad statinys

neatitinka esminių reikalavimų, nustatytų šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, arba kai yra

prielaidų, kad šie reikalavimai yra pažeisti stichinių nelaimių ar kitų

ekstremalių situacijų metu.

projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato

Vyriausybės įgaliota institucija, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų

statybos darbų projekto ekspertizės tvarką – Vyriausybės įgaliota institucija

kartu su Kultūros ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

30 straipsnis.

Statinio statybos techninė priežiūra

1.

Statinio (išskyrus nesudėtingą) statybos techninė priežiūra yra privaloma. Šis

reikalavimas netaikomas atliekant statinio paprastąjį remontą.

2.

Statinio statybos techninės priežiūros atlikimo tvarką nustato Vyriausybės

įgaliota institucija.

31 straipsnis.

Statinio projekto vykdymo priežiūra

rekonstruojant, kapitališkai remontuojant ypatingą statinį ar statinį saugomoje

teritorijoje, jo projekto vykdymo priežiūra yra privaloma.

2.

Statytojas (užsakovas) turi teisę pavesti projektuotojui statinio projekto

vykdymo priežiūrą ir statinio statybos techninę priežiūrą.

projekto vykdymo priežiūrą (statybos metu) statinio projektuotojo pavedimu

atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir statinio

projektuotojo sutartį. Statinio projektuotojo rašytiniu sutikimu arba kai

statinio projektuotojo nebėra (nebeveikia projektą parengusi projektavimo

įmonė, projektuotojas fizinis asmuo jau nesiverčia projektavimo veikla, neturi

šios veiklos  verslo liudijimo ar projekto vadovo atestato arba yra

miręs), projekto vykdymo priežiūrą gali atlikti kitas statytojo (užsakovo)

pasirinktas statinio projektuotojas. Jei statinio projektuotojas nevykdo ar

pažeidžia statinio projekto vykdymo priežiūros reikalavimus (nustatytus

Vyriausybės įgaliotos institucijos), statytojas (užsakovas) turi teisę

nutraukti statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį ar pasirinkti kitą

projektuotoją (neprojektavusį statomo statinio) šiai priežiūrai atlikti.

4.

Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą samdo (skiria) statytojas

(užsakovas) arba projektuotojas (tas, kas skyrė ar pasamdė statinio projekto

vadovą).

projekto vykdymo priežiūros tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o

kai atliekami kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ar statinio

statyba vykdoma kultūros paveldo objekto teritorijoje, – Vyriausybės įgaliota

institucija kartu su Kultūros ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

32

straipsnis. Visuomenės informavimas apie visuomenei svarbių statinių statybos

pradžią

ir jo padariniai

(užsakovas) privalo informuoti visuomenę apie visuomenei svarbių statinių

projektavimo pradžią. Šių statinių sąrašus (nurodant statinių paskirtį) ir

informavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, fiziniai ir juridiniai asmenys turi

teisę kreiptis į apskrities viršininką, kad būtų sustabdytas statinio

projektavimas ir nebūtų išduodamas statybos leidimas. Ginčus šiais klausimais

nagrinėja teismas.

33 straipsnis.

Statinio statybos ar projektavimo sustabdymas

1.

Bet kuris viešojo administravimo subjektas, atliekantis statybos

valstybinę priežiūrą, turi teisę sustabdyti statinio statybą savo

iniciatyva arba kai reikalauja:

1) savivaldybės

administracijos direktorius;

2)

Vyriausybės atstovas;

3)

statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucija

(jei įstatymai ir kiti teisės aktai nesuteikia jai teisės sustabdyti statinio

statybą ar griovimą);

4) statytojas

(užsakovas);

5)

statinio projektuotojas, atliekantis statinio projekto vykdymo priežiūrą;

6) statinio

statybos techninis prižiūrėtojas.

2.

Sustabdyti statinio statybą turi teisę bet kuris statybos valstybinę priežiūrą

atliekantis viešojo administravimo subjektas (nurodydamas statybos ar

griovimo sustabdymo terminą), kai:

1)

nustatoma, kad statinio statyba ar griovimas yra savavališki;

2) pateiktas prašymas

(pareiškimas) teismui dėl statybos leidimo panaikinimo pagal šio

Įstatymo 23 straipsnio 19 dalį;

3)

(neteko galios nuo 2006 m. spalio 31 d.);

4)

nustatoma, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto

sprendinius, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių

statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus;

5)

paaiškėja statinio projekto klaidos, dėl kurių atsirado statinio avarijos

grėsmė;

6) statybos

leidimas neteko galios.

3.

Apskrities viršininkas turi teisę sustabdyti statinio projektavimą šio Įstatymo

32 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju.

4.

Statinio statybą sustabdęs statybos valstybinę priežiūrą atliekantis viešojo

administravimo subjektas surašo aktą nurodydamas įvykdytų statybos darbų

mastą. Akto formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

5.

Statytojas (užsakovas) ir rangovas privalo likviduoti šio straipsnio 2 dalyje

nurodytus pažeidimus bei jų padarinius ir gauti statinio statybą sustabdžiusio

statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto

raštišką sutikimą tęsti statinio statybą. Jeigu šiame straipsnyje nurodyti

reikalavimai neįvykdomi, statinio statybą sustabdęs viešojo administravimo

subjektas kreipiasi į teismą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

34 straipsnis. Nebaigto statyti, rekonstruoti ar

kapitališkai remontuoti statinio

perleidimas

statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio perleidimo kitam

juridiniam ar fiziniam asmeniui sutartis gali būti notaro patvirtinta tik

pateikus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos

ministerijos pažymą, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar kapitališkai

remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (statinių, kuriems

privalomas projekto tvirtinimas, – patvirtinto projekto), o kai perleidžiami

kultūros paveldo statiniai, – taip pat už nekilnojamojo kultūros paveldo

apsaugą atsakingos institucijos tokio pat turinio pažymą.

fiziniam asmeniui, įsigijusiam nebaigtą statyti, rekonstruoti ar kapitališkai

remontuoti statinį, visos statytojo, gavusio statybos leidimą, prievolės ir

teisės pereina tik po to, kai šis leidimas perregistruojamas statinį įsigijusio

asmens vardu.

perregistruotas statybos leidimas, statinį įsigijęs fizinis ar juridinis asmuo

turi pateikti savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) dokumentus, nurodytus šio

Įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2, 3, 8 punktuose (kitus šioje dalyje nurodytus

dokumentus privaloma pateikti tik tuo atveju, kai keičiamas statinio

projektas), statinio perleidimo sutartį, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje.

perleidžiama nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuojamo

statinio dalis, statybos leidimas neperregistruojamas. Perleistos dalies

savininkas įgyja statytojo (užsakovo) teises ir pareigas tęsti statinio

projekte numatytus darbus jam perleistoje statinio dalyje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. XI-501,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

DEVINTASIS SKIRSNIS

STATINIO

NUGRIOVIMAS

35 straipsnis.

Statinio nugriovimas

nebaigtas statyti statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas

šiais atvejais:

1) savininko

noru;

2) kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose

(po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas visuomenės

poreikiams) – per savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą laiką;

3) kai baigėsi

laikino statinio naudojimo terminas;

4) kai statinys

arba jo dalis yra fiziškai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir

šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių

statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką;

5)

kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai, – per Valstybinės teritorijų

planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nustatytą terminą;

6) kitais Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose

numatytais atvejais;

7) teismo sprendimu per teismo sprendime

nustatytą terminą.

3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais nenugriovė statinio per nustatytą

laiką, sprendimą dėl jo nugriovimo ar nenugriovimo priima teismas. Kreiptis į

teismą turi teisę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie

Aplinkos ministerijos šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais

atvejais, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojas) šio straipsnio 1 dalies 2 punkte

nurodytu atveju bei statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo

administravimo subjektai šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. XI-501,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

Nr. XI-992,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

STATINIO

GARANTINIS TERMINAS

37 straipsnis.

Draudimo objektas ir draudimo sutartys

1.

Statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju

draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius,

statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, rangovo ir statytojo

(užsakovo) juridinį statusą.

2.

Draudimo objektas yra statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė už

jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Statinio

projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimas apima taip pat jų

subrangovų civilinės atsakomybės draudimą.

3.

Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su projektuotoju projektavimo

sutarties visam statinio projektui parengti, bet sudaro sutartis su skirtingais

projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, kiekvieno

projektuotojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.

4.

Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su rangovu rangos sutarties

visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais

rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, kiekvieno rangovo civilinė

atsakomybė draudžiama atskirai.

sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas ar

rangovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti Lietuvos Respublikos draudimo

priežiūros komisijos leidimą vykdyti statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį

draudimą. Šis leidimas išduodamas pagal Lietuvos Respublikos draudimo

priežiūros komisijos patvirtintą tvarką).

ir statant nesudėtingus statinius ir atliekant statinio paprastąjį remontą,

draustis privalomuoju statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės

draudimu nebūtina. Taip pat neprivaloma draustis juridiniams ir fiziniams

asmenims, atliekantiems statybos darbus ūkio būdu.

galiojimo terminai nustatomi Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos

tvirtinamose Statinio projektuotojo civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir Rangovo civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

8.

Statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo

sutartys sudaromos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas

statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir

rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles.

9.

Jei

draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo

liudijime (polise), draudėjas privalo sudaryti naują draudimo sutartį.

10.

Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir rangovo

civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo

sutartyse.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-421,

2009-09-22, Žin., 2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

38 straipsnis. Statinio

projektuotojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

1.

Kai draudėjas yra statinio projektuotojas, draudikas pagal privalomąjį

civilinės atsakomybės draudimą atlygina draudimo išmokomis statytojui

(užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai

arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, bei žalą turtui.

2.

Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudiminiam įvykiui, remiantis šį įvykį

patvirtinančiais oficialiais dokumentais.

3.

Draudiminius ir nedraudiminius įvykius nustato statinio projektuotojo civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės.

4.

Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną statinio projektą

atskirai arba pagal projektavimo įmonės projektavimo darbų mastą per metus.

privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimalios sumos nustatomos

projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

39 straipsnis.

Rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

1.

Kai draudėjas yra rangovas, draudikas pagal privalomąjį civilinės atsakomybės

draudimą atlygina draudimo išmokomis statytojui (užsakovui) ir tretiesiems

asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl

gyvybės atėmimo, bei žalą turtui. Tuo atveju, kai draudėjas pats atlygina

padarytą žalą, draudikas išmoka draudimo išmokas draudėjui.

2.

Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudiminiam įvykiui, remiantis šį įvykį

patvirtinančiais oficialiais dokumentais.

3.

Draudiminius ir nedraudiminius įvykius nustato rangovo civilinės atsakomybės

privalomojo draudimo taisyklės.

4.

Draudėjas civilinę atsakomybę turi atskirai apdrausti dėl kiekvieno statomo

statinio, dėl kurio sudaryta rangos sutartis.

privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimalios sumos nustatomos rangovo

civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

Įstatymas

papildytas nauju dvyliktuoju skirsniu:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

STATINIŲ NAUDOJIMAS

IR PRIEŽIŪRA

40 straipsnis.

Statinių naudotojų pareigos prižiūrint statinį

Statinių

naudotojai privalo:

1) naudoti

statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus

ir tvarką;

2) (neteko galios nuo 2010 m. spalio 1 d.);

3) laikytis

normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio

saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros

reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų)

savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus pagal šio Įstatymo 4

straipsnį;

4) šio ir kitų

įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę

priežiūrą;

5) suremontuoti, rekonstruoti arba

nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei,

sveikatai ar aplinkai;

6) leisti statinių naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo

administravimo subjektų pareigūnams atliekant savo funkcijas netrukdomai patekti

į naudojamą statinį ir apžiūrėti jį, pateikti jiems su statinio naudojimu ir jo

technine priežiūra susijusius dokumentus. Šie reikalavimai netaikomi butų ir

kitų gyvenamųjų patalpų savininkams.

6

punkto redakcija nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.:

6)

leisti statinių naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų

pareigūnams, atliekantiems savo funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka patekti į

naudojamą statinį, butą ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti juos;

pateikti šiems pareigūnams su statinio, buto ir kitų gyvenamųjų patalpų

naudojimu ir jų technine priežiūra susijusius dokumentus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1111,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

Nr. XI-992,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

Nr. XI-1376,

2011-05-12, Žin., 2011, Nr. 62-2937 (2011-05-24)

Nr. XI-1465,

2011-06-20, Žin., 2011, Nr. 78-3802 (2011-06-30)

41

straipsnis. Statinių techninė priežiūra ir techninės priežiūros taisyklės

naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį

prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais

įstatymų nustatytais pagrindais.

statinių, taip pat 1–2 butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių bei statinių,

esančių kaimo namų valdoje, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos

institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę

priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami pastato techninio

prižiūrėtojo. Minėtiems naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami.

techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą,

vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti,

kad būtų užtikrinti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti statinio

esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę.

techninės priežiūros taisykles ir kvalifikacinius reikalavimus statinio

techniniam prižiūrėtojui nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos

į statinių paskirtį ir jų konstrukcijos sudėtingumą.

techninę priežiūrą sudaro:

1) nuolatinis

statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus

statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu;

2) statinio

periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio

techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu

tokios apžiūros numatytos šio Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytose

taisyklėse;

3) pastebėtų

statinio būklės defektų šalinimas;

4) remonto

(paprastojo arba kapitalinio) organizavimas.

kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai,

gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio

avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo

imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje

nurodytų priemonių.

42

straipsnis. Statinių naudojimo priežiūra

šie viešojo administravimo subjektai:

1) neteko galios nuo 2010 m. sausio 1 d.;

2) susisiekimo komunikacijų ir su

jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių

Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar)

jos įgaliotos organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios

nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos patvirtintą sąrašą;

3) statinių, nenurodytų šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte, – savivaldybių administracijos;

4) statinių įrangos ir paskirties

reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka saugos ir paskirties reikalavimų

valstybinės priežiūros institucijos.

atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai

vykdo šio Įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių

techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus.

atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę:

1) paaiškėjus, kad statinio būklė

kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais

būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės

pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms

apsaugoti, jei būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija,

sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei

reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje);

2) nustatyti

terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant

pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas);

3) kreiptis į

policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar

patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto

eismas, jei kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės

saugumui;

4) Administracinių teisės pažeidimų

kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių teisės

pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti

administracines nuobaudas arba teikti administracinių teisės pažeidimų bylas

teismui;

5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į

naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį,

gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus;

3

dalis papildoma 6 ir 7 punktais nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.:

6) kartu su

statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas

ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros

akte užfiksuotos neleistinos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas

statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad dėl statybos darbų bute ar kitose

gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir

pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Statinio naudojimo

priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į

butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius

įsileisti, – pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas

gyvenamąsias patalpas. Butų

ir kitų gyvenamųjų patalpų naudotojams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi

būti raštu pranešta apie numatytą apžiūros laiką;

7) kreiptis į

teismą dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas.

administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnai

turi teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų privalomuosius statinio

priežiūros dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 43 straipsnyje, ir leistų atlikti

jiems pavestas kitas statinio naudojimo priežiūros funkcijas.

5.

Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai informaciją apie statinių

naudojimo priežiūros vykdymą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia

Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos

ministerijos.

priežiūros atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Straipsnis

papildomas 7 dalimi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.:

administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, prašymai

dėl teismo leidimo įeiti į butus ir (ar)

kitas gyvenamąsias patalpas nagrinėjami Civilinio proceso kodekso XXXIX

skyriuje nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1111,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

Nr. XI-501,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

Nr. XI-992,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

Nr. XI-1465,

2011-06-20, Žin., 2011, Nr. 78-3802 (2011-06-30)

43

straipsnis. Statinio techninės priežiūros dokumentai

techninės priežiūros dokumentai yra statinio techninis pasas (ar techninės

apskaitos kortelė), apšildomų pastatų, kurių naudingasis plotas didesnis kaip

1000 kvadratinių metrų, – pastato techninis-energetinis pasas, statinio

techninės priežiūros žurnalas, statinio periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktai

ir kiti Vyriausybės įgaliotų institucijų ar statinio naudotojo nustatyti

dokumentai.

(apskaitos kortelėje) turi būti nurodomos statinio techninės ekonominės ir

konstrukcijos charakteristikos bei jų pokyčiai po statinio kapitalinio remonto

ar rekonstravimo. Pastato techniniame energetiniame pase papildomai nurodomos

statinio energetinės charakteristikos.

žurnale turi būti registruojami statinio nuolatinio stebėjimo metu pastebėti

konstrukcijų bei inžinerinės techninės įrangos defektai ar deformacijos, jeigu

jie (jos) reikalauja statybinių tyrinėjimų ar remonto darbų, taip pat

periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktų registravimo duomenys, nurodant jų

atlikimo datą, vadovus, pastebėtus defektus ir priemones jiems pašalinti.

straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų formas, jų pildymo ir saugojimo tvarką

nustato normatyviniai statybos ir specialieji techniniai dokumentai, kuriuos,

atsižvelgdamos į statinio paskirtį ir jo konstrukcijos sudėtingumą, tvirtina

Vyriausybės įgaliotos institucijos.

43(1) straipsnis. Minimalūs pastatų

energinio naudingumo reikalavimai ir pastatų energinio naudingumo

sertifikavimas

pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi:

1) naujai

statomiems pastatams;

2) rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems

pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas didesnis kaip 1000

kvadratinių metrų ir kurių rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu atliekamų

darbų, susijusių su pastato energinio efektyvumo pagerinimu, kaina sudaro

daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio

stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek tai

techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma.

reikalavimai nenustatomi:

1) pastatams,

kurie

yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai

pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;

2) maldos namų ir

kitokios religinės veiklos pastatams;

3) laikiniems

pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;

4) nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir

pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems

negyvenamiesiems pastatams;

5) atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras

naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;

6)

poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip

keturis mėnesius per metus;

7) nešildomiems

pastatams.

sertifikavimas privalomas:

1) statant,

parduodant ar išnuomojant pastatus. Pastato statytojas (užsakovas) ar

savininkas pirkėjui ar nuomininkui šių pageidavimu pateikia pastato energinio

naudingumo sertifikatą, kurio galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10

metų. Šio punkto nuostatos taikomos ir parduodant ar išnuomojant pastato dalis

(butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas); šiuo atveju pastato

dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis

viso pastato su bendra šildymo sistema sertifikatu arba tokio paties buto tame

pačiame daugiabučiame pastate sertifikatu;

2) didesniems

kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių,

administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo,

gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje

vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų

pastato energinio naudingumo sertifikatas.

Pastaba. 43(1) straipsnio 3 dalyje nurodytais

atvejais pastatai sertifikuojami nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus naujai

statomus pastatus, kurie privalo būti sertifikuojami nuo 2007 m. sausio 1 d.

naudingumo sertifikavimas neprivalomas šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems

pastatams.

energinio naudingumo reikalavimus ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo

tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnis

papildomas 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalimis nuo 2012 m. sausio 1 d.:

6.

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti fiziniai asmenys –

pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Pastatų energinio

naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinius reikalavimus, atestavimo,

kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo

sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką nustato

Vyriausybės įgaliota institucija. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos

produkcijos sertifikavimo centras.

7.

Fizinis asmuo, norintis įgyti teisę būti pastatų energinio naudingumo

sertifikavimo ekspertu, turi atitikti Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, baigti mokymo kursus ir išlaikyti

egzaminą pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą mokymo programą,

taip pat pateikti prašymą ir nustatytus dokumentus atestavimą atliekančiai

organizacijai. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos

arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečių ar

kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems

suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, kvalifikacija (išsilavinimas

ir darbo patirtis) pripažįstama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

8.

Kvalifikacijos atestatai išduodami neribotam laikui. Asmenys, gavę

kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo

tobulinti savo kvalifikaciją, kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne

mažiau kaip 20 valandų paskaitų, išlaikyti egzaminus pagal Vyriausybės

įgaliotos institucijos patvirtintas programas ir pateikti atestavimą

atliekančiai organizacijai kvalifikacijos kėlimą įrodančius dokumentus.

9.

Asmuo, pageidaujantis gauti ar pakeisti kvalifikacijos atestatą, suteikiantį

teisę būti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertu, už atestavimo

paslaugas turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatytą įmoką.

10.

Jeigu paaiškėja, kad pateikti klaidingi pastatų energinio naudingumo

sertifikavimo duomenys, pažeista teisės aktų nustatyta sertifikavimo tvarka

arba gauti trečiųjų asmenų skundai, atestavimą atliekanti organizacija gali

patikrinti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų išduotų pastatų

energinio naudingumo sertifikatų teisėtumą.

11.

Atestavimą atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos atestato

galiojimą 6 mėnesiams šiais atvejais:

1) kai paaiškėja, kad kvalifikacijos atestato turėtojas neatitinka

nustatytų kvalifikacinių reikalavimų;

2) kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas atestate nurodytą veiklą,

pažeidė normatyvinių statybos techninių dokumentų, statinio saugos ir

paskirties dokumentų reikalavimus, kurie nesusiję su esminių projekto

sprendinių reikalavimais arba esminiais statinio reikalavimais;

3) kai asmuo, turintis kvalifikacijos atestatą, netobulino savo

kvalifikacijos pagal šio straipsnio 8 dalies reikalavimus arba nevykdė kitų šio

straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų.

atestato galiojimą šiais atvejais:

1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių

dokumentų, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius

pažeidimus. Šiurkščiais pažeidimais

laikomi įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, dėl kurių atsirado ar galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ar jų

turtui;

2) kai paaiškėja, kad buvo pateikti melagingi duomenys kvalifikacijos

atestatui gauti;

3) kai to prašo kvalifikacijos atestato turėtojas;

4) kai kvalifikacijos atestato turėtojas, šio straipsnio 11 dalyje

nurodytais pagrindais sustabdžius jo kvalifikacijos atestato galiojimą, per

nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių kvalifikacijos atestato

galiojimas buvo sustabdytas;

5) kai, sustabdžius

kvalifikacijos atestato galiojimą, asmuo tęsia veiklą;

6) kai asmuo per nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir (ar)

duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti;

7) kvalifikacijos atestato

turėtojui mirus.

13.

Kai kvalifikacijos atestato galiojimas panaikinamas, dėl naujo kvalifikacijos

atestato išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo

panaikinti atestato galiojimą priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio 12

dalies 3 punkte nurodytą atvejį, kai prašymas išduoti kvalifikacijos atestatą

gali būti teikiamas nepraėjus vienų metų laikotarpiui.

įspėjimą kvalifikacijos atestato turėtojui, kai kvalifikacijos atestato

turėtojas padaro neesminių (nenurodytų šio straipsnio 11 ir 12 dalyse) pažeidimų. Jeigu kvalifikacijos

atestato turėtojui per kalendorinius metus pareiškiami du įspėjimai, atestavimą

atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą šio

straipsnio 11 dalyje nurodytam laikotarpiui.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-404, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1427,

2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3476 (2011-06-14)

TRYLIKTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

44

straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus

Fiziniai ir

juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

41 straipsnis.

Statinių techninė priežiūra ir techninės priežiūros taisyklės

naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį

prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais

įstatymų nustatytais pagrindais.

statinių, taip pat 1–2 butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių bei statinių,

esančių kaimo namų valdoje, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos

institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę

priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami pastato techninio

prižiūrėtojo. Minėtiems naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami.

techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą,

vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti,

kad būtų užtikrinti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti statinio

esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę.

priežiūros taisykles ir kvalifikacinius reikalavimus statinio techniniam

prižiūrėtojui nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos į

statinių paskirtį ir jų konstrukcijos sudėtingumą.

techninę priežiūrą sudaro:

1) nuolatinis

statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus

statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu;

2) statinio

periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio

techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu

tokios apžiūros numatytos šio Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytose

taisyklėse;

3) pastebėtų

statinio būklės defektų šalinimas;

4) remonto

(paprastojo arba kapitalinio) organizavimas.

kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai,

gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio

avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo

imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje

nurodytų priemonių.

42 straipsnis.

Statinių naudojimo priežiūra

šie viešojo administravimo subjektai:

1) ypatingų statinių, taip pat

valstybinės reikšmės ir rizikos objektuose esančių statinių, išskyrus šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus statinius, – apskrities viršininko

administracija pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą

sąrašą;

2) susisiekimo komunikacijų ir su

jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių

Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar)

jos įgaliotos organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios

nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos patvirtintą sąrašą;

3) gyvenamųjų namų ir kitų statinių,

nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, – savivaldybių

administracijos;

4) statinių įrangos ir paskirties

reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka saugos ir paskirties reikalavimų

valstybinės priežiūros institucijos.

atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai

vykdo šio Įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių

techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus.

atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę:

1) paaiškėjus, kad statinio būklė

kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais

būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės

pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms

apsaugoti, jei būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija,

sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei

reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje);

2) nustatyti

terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant

pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas);

3) kreiptis į

policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar

patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto

eismas, jei kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės

saugumui;

4) Administracinių teisės pažeidimų

kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių teisės

pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir

skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių teisės pažeidimų

bylas teismui.

administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnai

turi teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų privalomuosius statinio

priežiūros dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 43 straipsnyje, ir leistų atlikti

jiems pavestas kitas statinio naudojimo priežiūros funkcijas.

teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos

institucijos metodiškai vadovauja šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytiems viešojo administravimo subjektams, atliekantiems statinių naudojimo

priežiūrą.

43 straipsnis.

Statinio techninės priežiūros dokumentai

techninės priežiūros dokumentai yra statinio techninis pasas (ar techninės

apskaitos kortelė), apšildomų pastatų, kurių naudingasis plotas didesnis kaip 1000

kvadratinių metrų, – pastato techninis-energetinis pasas, statinio techninės

priežiūros žurnalas, statinio periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktai ir kiti

Vyriausybės įgaliotų institucijų ar statinio naudotojo nustatyti dokumentai.

(apskaitos kortelėje) turi būti nurodomos statinio techninės ekonominės ir

konstrukcijos charakteristikos bei jų pokyčiai po statinio kapitalinio remonto

ar rekonstravimo. Pastato techniniame energetiniame pase papildomai nurodomos

statinio energetinės charakteristikos.

žurnale turi būti registruojami statinio nuolatinio stebėjimo metu pastebėti

konstrukcijų bei inžinerinės techninės įrangos defektai ar deformacijos, jeigu

jie (jos) reikalauja statybinių tyrinėjimų ar remonto darbų, taip pat

periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktų registravimo duomenys, nurodant jų

atlikimo datą, vadovus, pastebėtus defektus ir priemones jiems pašalinti.

straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų formas, jų pildymo ir saugojimo tvarką

nustato normatyviniai statybos ir specialieji techniniai dokumentai, kuriuos,

atsižvelgdamos į statinio paskirtį ir jo konstrukcijos sudėtingumą, tvirtina

Vyriausybės įgaliotos institucijos.

43(1)

straipsnis. Minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai ir pastatų

energinio naudingumo sertifikavimas

pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi:

1) naujai

statomiems pastatams;

2) rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems

pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas didesnis kaip 1000

kvadratinių metrų ir kurių rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu atliekamų

darbų, susijusių su pastato energinio efektyvumo pagerinimu, kaina sudaro

daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio

stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek tai

techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma.

reikalavimai nenustatomi:

1) pastatams,

kurie

yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai

pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;

2) maldos namų ir

kitokios religinės veiklos pastatams;

3) laikiniems

pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;

4) nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir

pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems

negyvenamiesiems pastatams;

5) atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras

naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;

6)

poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip

keturis mėnesius per metus;

7) nešildomiems

pastatams.

sertifikavimas privalomas:

1) statant,

parduodant ar išnuomojant pastatus. Pastato statytojas (užsakovas) ar savininkas

pirkėjui ar nuomininkui šių pageidavimu pateikia pastato energinio naudingumo

sertifikatą, kurio galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų. Šio

punkto nuostatos taikomos ir parduodant ar išnuomojant pastato dalis (butus,

kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas); šiuo atveju pastato dalies

energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso

pastato su bendra šildymo sistema sertifikatu arba tokio paties buto tame

pačiame daugiabučiame pastate sertifikatu;

2) didesniems

kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių,

administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo,

gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje

vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų

pastato energinio naudingumo sertifikatas.

Pastaba. 43(1) straipsnio 3 dalyje nurodytais

atvejais pastatai sertifikuojami nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus naujai

statomus pastatus, kurie privalo būti sertifikuojami nuo 2007 m. sausio 1 d.

naudingumo sertifikavimas neprivalomas šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems

pastatams.

energinio naudingumo reikalavimus ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo

tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-404, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

44 straipsnis.

Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus

Fiziniai ir

juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

statybos

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

birželio 10 d. Tarybos direktyva 85/384/EEB dėl architekto diplomų, pažymėjimų

ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo,

įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir

laisve teikti paslaugas.

gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo

diplomų, išduotų bent po trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo

sistemos (su papildymais, padarytais 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva

92/51/EEB).

birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos

reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo

(aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio

1 dalyje).

gruodžio 21 d. Europos Tarybos direktyva 89/106/EEB, nustatanti valstybių narių

įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos

produktais, derinimą.

gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/19/EB, iš dalies

keičianti Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių

kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB,

77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB,

80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios

praktikos slaugytojo, dantų gydytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio,

architekto, vaistininko ir gydytojo profesijų.

gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų

energinio naudingumo.

Įstatymas

papildytas priedu:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Priedo

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-404, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31, 33

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,

Nr.78-2360 (00.09.15)

STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1948, 2000

09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2533 (2000 10 06)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

Pakeistas įstatymo įsigaliojimas :

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001

m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-134, 2000 12

23, Žin., 2000, Nr. 113-3621 (2000 12 30)

STATYBOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymai:

VIII-1948 ir IX-134 neteko galios nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. Tai nusako:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-470,

2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2411 (2001-08-01)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMO IR STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-583, 2001-11-08,

Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)

STATYBOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Statybos įstatymo pakeitimo

įstatymas, išskyrus jame išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktąjį skirsnį,

įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

Statybos

įstatymo pakeitimo įstatyme išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktasis skirsnis

įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

Įstatymo

įgyvendinimą nusako įstatymas:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-598, 2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 101-3598 (2001-11-30)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1018, 2002-07-02,

Žin., 2002, Nr. 73-3093 (2002-07-19)

STATYBOS

ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

STATYBOS

ĮSTATYMO 2, 14, 15 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

STATYBOS

ĮSTATYMO 1, 2, 6, 8, 25, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO

PAPILDYMO NAUJU DVYLIKTUOJU SKIRSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 9 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

STATYBOS

ĮSTATYMO 2, 5, 20, 23, 27, 33 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 13 (2004-01-24)

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

STATYBOS

ĮSTATYMO 1, 2, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-136,

2005-03-17, Žin., 2005, Nr. 43-1355 (2005-04-02)

STATYBOS

ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-404,

2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

STATYBOS

ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO BEI PRIEDO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 43(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto  Lietuvos

Respublikos statybos įstatymo 43(1) straipsnio 3 dalyje nurodytais

atvejais pastatai sertifikuojami nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus naujai

statomus pastatus, kurie privalo būti sertifikuojami nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja nuo

2006 m. sausio 4 d.

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-857,

2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

STATYBOS

ĮSTATYMO 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 IR 35 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Iki

šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai

sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų

nuostatas.

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1009,

2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-161 (2007-01-11)

STATYBOS

ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 8 (2007-01-19)

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-01-12)

autrap@lrs.lt

36 straipsnis. Statinio garantinis

terminas. Statinio projektuotojo, rangovo ir statinio

statybos

techninio prižiūrėtojo prievolės per garantinį terminą

1.

Statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir

statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti

trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip

5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų,

o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų.

2.

Statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas

Civilinio kodekso nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per garantinį

terminą nustatytus defektus.

3.

Garantinis terminas sustabdomas tam laikui, kurį statinys negalėjo būti

naudojamas dėl nustatytų defektų, už kuriuos atsako rangovas.

4.

Statinyje naudojamų statybos produktų ir įrenginių, kurie nesusiję su šio

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimais (išskyrus statybos produktus ir

įrenginius, kurie yra paslėptose statinio konstrukcijose), garantinis terminas

nustatomas tiekėjo išduodamuose dokumentuose.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

STATINIO

PROJEKTUOTOJO IR

RANGOVO CIVILINĖS

ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS

281 straipsnis. Statybos

pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas

1.

Nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė

teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti

asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į:

1)

bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo

negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta;

2)

administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik

statybą leidžiantis dokumentas.

2.

Jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą

negaliojančiu, jis savo sprendimu:

1)

įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1

punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų

lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

2)

įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1

punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų

lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti

į buvusią padėtį (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo

dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas

viešasis interesas;

3)

leidžia per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę

dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar

pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas

yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus

įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi),

taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia

statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų

teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą

terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus;

4)

įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo

(užsakovo) ar kito šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens

tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina), jeigu

statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų teritorijų planavimo ar kitų

įstatymais jiems prilygintų teritorijų planavimo dokumentų (jeigu jie

privalomi), taip pat bendrųjų ar specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų

sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos,

paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti

naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis

dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai

atliktų procedūrų.

3.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio

Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar

jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą

leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams

mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus

padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai

išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat įvertina

administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

4.

Priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime

nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas,

statinys ar jo dalis, pastatyti pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį

dokumentą, nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo

(užsakovo) ar kito šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens

lėšomis.

5.

Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų statybą leidžiančių dokumentų, gautų

per teismo sprendimu nustatytą terminą, teisės aktų nustatyta tvarka

patvirtintas kopijas asmenys, kuriems šie dokumentai išduoti, ne vėliau kaip

per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo pateikia Valstybinei teritorijų

planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

6.

Nustačius, kad statinys (jo dalis), kurį nuspręsta nugriauti ar atstatyti į buvusią

padėtį, priklauso statytojui (užsakovui), kurio kaltės dėl neteisėtai išduoto

statybą leidžiančio dokumento išdavimo nėra, ar sąžiningam įgijėjui, teismas

šio asmens reikalavimu taip pat sprendžia klausimą dėl žalos atlyginimo

įstatymų nustatyta tvarka.

7.

Statybinės medžiagos ir statybinės atliekos, likusios nugriovus, išardžius ar

atstačius į buvusią padėtį (atkūrus) pagal neteisėtai išduotus statybą

leidžiančius dokumentus pastatytus statinius (jų dalis), yra šio Įstatymo 28

straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmenų nuosavybė.

8.

Su statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių

šalinimu susijusių procedūrų atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-992,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

29

straipsnis. Statinio projekto ekspertizė. Statinio ekspertizė

1.

Ypatingo statinio ir statinio, įrašyto į Valstybės investicijų programą,

projektų ekspertizė yra privaloma, išskyrus atvejus, kai pastatai atnaujinami

(modernizuojami) pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus

tipinius statinių projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems

(modernizuojamiems) pastatams, arba pagal projektus,

parengtus naudojant Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos

patvirtintus tipinius konstrukcinius elementus. Ar kultūros paveldo statinių

tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizė yra privaloma, nustato

Vyriausybės įgaliota institucija kartu su Kultūros ministerija. Kitus statinio

projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomumo atvejus

nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama naujų

statinių statybos, statinių rekonstravimo ir kapitalinio remonto atvejais.

projekto ar statinio ekspertizę (būti ekspertizės rangovu) turi teisę:

1) Lietuvos

Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, užsienio

valstybėje, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, Šveicarijos

konfederaciją ir Europos ekonominės erdvės valstybes, įsteigtas juridinis

asmuo, kita užsienio organizacija, užsienio valstybėje įsisteigusio juridinio

asmens Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje, išskyrus Europos Sąjungos

valstybes nares, Šveicarijos konfederaciją ir Europos ekonominės erdvės

valstybes, įsteigtas filialas – gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos

atestatą atitinkamai veiklai;

2) Europos

Sąjungos valstybėje narėje, išskyrus Lietuvos Respubliką, Šveicarijos

konfederacijoje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis

asmuo bei jo Europos Sąjungos valstybėse narėse, Šveicarijos konfederacijoje

arba Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigti filialai, užsienio valstybėje,

išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, Šveicarijos konfederaciją ir Europos

ekonominės erdvės valstybes, įsisteigusio juridinio asmens filialai, įsteigti

Europos Sąjungos valstybėse narėse, Šveicarijos konfederacijoje arba Europos

ekonominės erdvės valstybėse, – jei jie pagal įsisteigimo valstybės teisės

aktus turi teisę toje valstybėje užsiimti statinio projekto ekspertizės ar

statinio ekspertizės veikla, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus,

kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažinti Lietuvos

Respublikoje.

3

dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

projekto ekspertizės rangovu ir statinio ekspertizės rangovu turi teisę:

1) nustatyta

tvarka Lietuvos Respublikoje įsteigti ir atestuoti juridiniai asmenys, kitos

užsienio organizacijos

ir jų padaliniai;

2) Europos

Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos konfederacijos arba valstybės,

pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, juridinio

asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai, pripažinus jų

kilmės šalyje turimą teisę eiti šias pareigas.

nuo 2007 m. gegužės 19 d.

5.

Statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos

valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, reikalavimu

tik tais atvejais, kai:

1)

įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio

deformacijos;

2)

gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas, kad statinys

neatitinka esminių reikalavimų, nustatytų šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, arba kai yra

prielaidų, kad šie reikalavimai yra pažeisti stichinių nelaimių ar kitų

ekstremalių situacijų metu.

projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato

Vyriausybės įgaliota institucija, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų

statybos darbų projekto ekspertizės tvarką – Vyriausybės įgaliota institucija

kartu su Kultūros ministerija.

Straipsnis

papildomas 7 ir 8 dalimis nuo 2012 m. sausio 1 d.:

organizacijų ar jų padalinių kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos atestatų

ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo,

galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, atestatų ir kilmės

valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų panaikinimo tvarką nustato

Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio įstatymo 181

straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka

valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.

energetikos objektų statinių projekto ekspertizės rangovams ir statinio

ekspertizės rangovams taikomus kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos

atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo,

keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, atestatų ir

kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų panaikinimo tvarką,

suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato

Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio įstatymo 181

straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka

Vyriausybės įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. X-1111,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

Nr. XI-421,

2009-09-22, Žin., 2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

Nr. XI-1427,

2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3476 (2011-06-14)

30

straipsnis. Statinio statybos techninė priežiūra

1.

Statinio (išskyrus nesudėtingą) statybos techninė priežiūra yra privaloma. Šis

reikalavimas netaikomas atliekant statinio paprastąjį remontą.

2.

Statinio statybos techninės priežiūros atlikimo tvarką nustato Vyriausybės

įgaliota institucija.

31

straipsnis. Statinio projekto vykdymo priežiūra

rekonstruojant, kapitališkai remontuojant ypatingą statinį ar statinį saugomoje

teritorijoje, jo projekto vykdymo priežiūra yra privaloma, išskyrus atvejus,

kai pastatai atnaujinami (modernizuojami) pagal Aplinkos ministerijos ar jos

įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinių projektus, pritaikytus

konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams.

2.

Statytojas (užsakovas) turi teisę pavesti projektuotojui statinio projekto

vykdymo priežiūrą ir statinio statybos techninę priežiūrą.

projekto vykdymo priežiūrą (statybos metu) statinio projektuotojo pavedimu

atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir statinio

projektuotojo sutartį. Statinio projektuotojo rašytiniu sutikimu arba kai

statinio projektuotojo nebėra (nebeveikia projektą parengusi projektavimo

įmonė, projektuotojas fizinis asmuo jau nesiverčia projektavimo veikla, neturi

šios veiklos  verslo liudijimo ar projekto vadovo atestato arba yra

miręs), projekto vykdymo priežiūrą gali atlikti kitas statytojo (užsakovo)

pasirinktas statinio projektuotojas. Jei statinio projektuotojas nevykdo ar

pažeidžia statinio projekto vykdymo priežiūros reikalavimus (nustatytus

Vyriausybės įgaliotos institucijos), statytojas (užsakovas) turi teisę

nutraukti statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį ar pasirinkti kitą

projektuotoją (neprojektavusį statomo statinio) šiai priežiūrai atlikti.

4.

Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą samdo (skiria) statytojas

(užsakovas) arba projektuotojas (tas, kas skyrė ar pasamdė statinio projekto

vadovą).

projekto vykdymo priežiūros tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o

kai atliekami kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ar statinio

statyba vykdoma kultūros paveldo objekto teritorijoje, – Vyriausybės įgaliota

institucija kartu su Kultūros ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

Nr. X-857, 2006-10-17,

Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

Nr. XI-421,

2009-09-22, Žin., 2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

45 straipsnis. Naudojimasis informacinėmis sistemomis

Šio

įstatymo 20, 23, 24, 27, 28, 33 ir 34 straipsniuose nurodytas procedūras

viešojo administravimo subjektai atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos

statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema

„Infostatyba“ šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras,

nustatyta tvarka arba kita Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-501,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-992,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

Įstatymas

papildytas skirsniu:

Nr. XI-992, 2010-07-02,

Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

JURIDINIŲ

ASMENŲ ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

46 straipsnis. Juridinių asmenų

atsakomybė už statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės

atlikimą, statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint

teisės verstis šia veikla

1.

Už statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą,

statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint teisės

verstis šia veikla skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties

tūkstančių litų.

2.

Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šio

straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkiolikos

tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

47 straipsnis. Juridinių asmenų

atsakomybė už teisės aktų, nustatančių statinio projektavimui, statinio

projekto ekspertizei ir statinio ekspertizei taikomus reikalavimus, pažeidimus

1.

Už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio

sauga susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų

sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui skiriama bauda statinio

projektuotojams nuo trijų tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų. Už tokius

pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje

numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešių tūkstančių iki trisdešimties

tūkstančių litų.

2.

Už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio

sauga susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų

sprendiniams, ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto įvertinimu

pateikimą statinio projekto ekspertizės užsakovui skiriama bauda statinio

projekto ekspertizės rangovams nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties

tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto

bauda už šio straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo

dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

3.

Už statinio ekspertizės akto, neatitinkančio teisės aktų nustatytų reikalavimų,

pateikimą statinio ekspertizės užsakovui skiriama bauda statinio ekspertizės

rangovams nuo keturių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų. Už tokius

pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje

numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties

tūkstančių litų.

48 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą

1.

Už naujo ypatingo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo

dvidešimt penkių tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų. Už tokius

pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje

numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo keturiasdešimties tūkstančių iki septyniasdešimt

penkių tūkstančių litų.

2.

Už naujo ypatingo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje skiriama

bauda statytojams nuo keturiasdešimties tūkstančių iki septyniasdešimt penkių

tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto

bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkiasdešimties

tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių litų.

3.

Už naujo neypatingo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo

penkių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus,

padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus,

skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

4.

Už naujo neypatingo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje

skiriama bauda statytojams nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių

litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už

šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkiolikos tūkstančių iki

trisdešimties tūkstančių litų.

5.

Už naujo nesudėtingo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams

nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus,

padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus,

skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.

6.

Už naujo nesudėtingo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje

skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų. Už

tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje

dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki penkių

tūkstančių litų.

7.

Už ypatingo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo

dvidešimties tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų. Už tokius pačius

veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus

pažeidimus, skiriama bauda nuo keturiasdešimties tūkstančių iki šešiasdešimties

tūkstančių litų.

8.

Už ypatingo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama

bauda statytojams nuo keturiasdešimties tūkstančių iki šešiasdešimties

tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto

bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešiasdešimties

tūkstančių iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų.

9.

Už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo

septynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus,

padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus,

skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų.

10.

Už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje

skiriama bauda statytojams nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimt penkių

tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto

bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dvidešimties

tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

11.

Už nesudėtingo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams

nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Už tokius pačius veiksmus,

padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus,

skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

12.

Už nesudėtingo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje

skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Už

tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje

dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių

tūkstančių litų.

13.

Už ypatingo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams

nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų. Už tokius pačius

veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus

pažeidimus, skiriama bauda nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties

tūkstančių litų.

14.

Už ypatingo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje

skiriama bauda statytojams nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties

tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto

bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dvidešimt penkių

tūkstančių iki keturiasdešimties tūkstančių litų.

15.

Už neypatingo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda

statytojams nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų. Už tokius pačius

veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus

pažeidimus, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

16.

Už neypatingo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje

skiriama bauda statytojams nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.

Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje

dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo aštuonių tūkstančių iki

penkiolikos tūkstančių litų.

17.

Už nesudėtingo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda

statytojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Už tokius pačius

veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus

pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

18.

Už nesudėtingo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje

skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Už

tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje

dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių

tūkstančių litų.

19.

Už ypatingo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams

nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus,

padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus,

skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

20.

Už ypatingo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje

skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje

dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki šešių

tūkstančių litų.

21.

Už neypatingo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda

statytojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Už tokius pačius

veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus

pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

22.

Už neypatingo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje

skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Už

tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje

dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio penkių šimtų

iki trijų tūkstančių litų.

23.

Už nesudėtingo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda

statytojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Už tokius pačius veiksmus,

padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus,

skiriama bauda nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų.

24.

Už nesudėtingo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje

skiriama bauda statytojams nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų. Už tokius

pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje

numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų.

25.

Už ypatingo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai

griovusiems asmenims nuo dvidešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių

litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už

šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trisdešimties tūkstančių

iki keturiasdešimt penkių tūkstančių litų.

26.

Už ypatingo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda

statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo trisdešimties tūkstančių iki

keturiasdešimt penkių tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus

juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama

bauda nuo keturiasdešimt penkių tūkstančių iki šešiasdešimties tūkstančių litų.

27.

Už neypatingo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai

griovusiems asmenims nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Už

tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje

dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo aštuonių tūkstančių iki

penkiolikos tūkstančių litų.

28.

Už neypatingo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama

bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo aštuonių tūkstančių iki

penkiolikos tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio

asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo

dvylikos tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

29.

Už nesudėtingo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį

savavališkai griovusiems asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje

dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų

tūkstančių litų.

30.

Už nesudėtingo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama

bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki dviejų

tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto

bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų

tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

49 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statybos darbų

atlikimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus

1.

Už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, kai nėra teisės aktų nustatyta

tvarka paskirtas (pasamdytas) statybos darbų vadovas ar statybos specialiųjų

darbų vadovai, skiriama bauda nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių

šimtų litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda

už šioje dalyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių penkių

šimtų iki penkių tūkstančių litų.

2.

Už statybos darbų atlikimą neturint teisės aktų nustatytų privalomųjų dokumentų

statybos darbams pradėti, išskyrus statybą leidžiančius dokumentus, skiriama

bauda statytojams arba rangovams nuo penkių tūkstančių iki penkiolikos

tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto

bauda už šioje dalyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda statytojams arba

rangovams nuo penkiolikos tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų.

50 straipsnis. Juridinių asmenų

atsakomybė už statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius

Už

statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius, išskyrus esminius

statinio projekto sprendinius, skiriama bauda nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų

litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už

šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo keturių šimtų iki

vieno tūkstančio litų.

51 straipsnis. Juridinių asmenų

atsakomybė už statinio naudojimą ne pagal paskirtį

Už

statinio naudojimą ne pagal paskirtį skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki

dvidešimt penkių tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus

juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą,

skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

52 straipsnis. Juridinių asmenų

atsakomybė už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą

1.

Už statinių techninės priežiūros taisyklėse numatytų priemonių netaikymą, kai

yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, skiriama bauda nuo

penkių tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų.

2.

Už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą, išskyrus šio straipsnio

1 dalyje nurodytą pažeidimą, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių

tūkstančių litų.

53 straipsnis. Juridinių asmenų

atsakomybė už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų

nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas

Už

statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą

arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių

iki dešimties tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio

asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda

nuo penkių tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų.

54 straipsnis. Juridinių asmenų

atsakomybė už statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų

nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas

Už

statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą

arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių

iki dešimties tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio

asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda

nuo penkių tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų.

55 straipsnis. Šio Įstatymo 46, 47, 48,

49, 50, 51, 52, 53 ir 54 straipsniuose nurodytų pažeidimų taikymo ir

nagrinėjimo tvarka

Šio Įstatymo 46, 47, 48, 49,

50, 51, 52, 53 ir 54 straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių

asmenų filialams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms; nurodyti pažeidimai

tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip

atitinkamuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose nurodyti

pažeidimai.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Priedo

redakcija iki 2013 m. sausio 1 d.:

Lietuvos

Respublikos

statybos

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

birželio 10 d. Tarybos direktyva 85/384/EEB dėl architekto diplomų, pažymėjimų

ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo,

įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir

laisve teikti paslaugas.

gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo

diplomų, išduotų bent po trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo

sistemos (su papildymais, padarytais 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva

92/51/EEB).

birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos

reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo

(aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio

1 dalyje).

gruodžio 21 d. Europos Tarybos direktyva 89/106/EEB, nustatanti valstybių narių

įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos

produktais, derinimą.

gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/19/EB, iš dalies

keičianti Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių

kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB,

77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB,

80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios

praktikos slaugytojo, dantų gydytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio,

architekto, vaistininko ir gydytojo profesijų.

gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų

energinio naudingumo.

Įstatymas

papildytas priedu:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Priedo

pakeitimai:

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-404, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

Įstatymas

papildomas nauju 1 priedu nuo 2013 m. sausio 1 d.:

Lietuvos Respublikos

statybos

įstatymo

1

priedas

ĮMOKOS

UŽ SAVAVALIŠKOS STATYBOS ĮTEISINIMĄ

MOKĖJIMO

PRINCIPAI

1.

Įmoką už savavališkos statybos įteisinimą (toliau – įmoka) moka statytojai

(užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės

sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys šio

Įstatymo numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos

statybos atveju.

2.

Įmokos dydis kinta priklausomai nuo savavališkai atliktų statybos darbų,

įskaitant panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertės, tačiau įmoka negali

būti mažesnė kaip 300 litų ir didesnė kaip 500 000 litų. Įmokos dydis

apskaičiuojamas pagal formulę Į = V2/1 mln. Lt, čia:

1) Į

– įmokos dydis;

2) V

– sąnaudų vertė.

3.

Sąnaudų vertė nustatoma atliekant statinio ar statinio projekto ekspertizę

pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas savavališkos statybos

akto surašymo metu.

4.

Statinio ar statinio projekto ekspertizė atliekama asmens, kuriam pateikti šio

Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, iniciatyva

ir lėšomis.

5.

Priklausančią mokėti įmoką apskaičiuoja statybą leidžiantį dokumentą išduodanti

institucija pagal asmens, kuriam pateikti šio Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1

ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, pateiktą statinio ar statinio projekto

ekspertizės aktą.

6.

Įmoka sumokama prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą.

7.

Įmokos mokėjimo tvarką nustato Aplinkos ministerija kartu su Finansų

ministerija.

8.

Įmoka sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir įskaitoma į

valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos

lėšos.

9.

Nustačius, kad buvo sumokėta per maža įmoka arba ji iš viso nesumokėta dėl

fizinių, juridinių asmenų, statybą leidžiantį dokumentą išdavusios institucijos

ar kitų institucijų kaltės, trūkstama arba visa įmokos suma įstatymų nustatyta

tvarka išieškoma atitinkamai iš fizinių, juridinių asmenų, statybą leidžiantį

dokumentą išdavusios institucijos ar kitų institucijų į valstybės biudžetą.

10.

Nustačius, kad buvo sumokėta per didelė įmoka, jos permoka įstatymų nustatyta

tvarka grąžinama įmoką sumokėjusiam asmeniui.

Įstatymas

papildytas nauju 1 priedu:

Nr. XI-992,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

Buvęs

Įstatymo priedas laikomas 2 priedu nuo 2013 m. sausio

1 d.:

Lietuvos

Respublikos

statybos

įstatymo

2

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

birželio 10 d. Tarybos direktyva 85/384/EEB dėl architekto diplomų, pažymėjimų

ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo,

įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir

laisve teikti paslaugas.

gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo

diplomų, išduotų bent po trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo

sistemos (su papildymais, padarytais 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva

92/51/EEB).

birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos

reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo

(aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio

1 dalyje).

gruodžio 21 d. Europos Tarybos direktyva 89/106/EEB, nustatanti valstybių narių

įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos

produktais, derinimą.

gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/19/EB, iš dalies

keičianti Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių

kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB,

77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB,

80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios

praktikos slaugytojo, dantų gydytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio,

architekto, vaistininko ir gydytojo profesijų.

gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų

energinio naudingumo.

Įstatymas

papildytas priedu:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Priedo

pakeitimai:

Nr. IX-2215, 2004-04-29,

Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-404, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

Priedo

numeracijos pakeitimas:

Nr. XI-992,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-326, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1551 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 15, 18, 22, 24, 25, 29, 30, 31, 33

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1909, 00.08.31, Žin., 2000,

Nr.78-2360 (00.09.15)

STATYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas pradedamas įgyvendinti nuo 2001 m. liepos 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1948, 2000

09 19, Žin., 2000, Nr. 84-2533 (2000 10 06)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

Pakeistas įstatymo įsigaliojimas :

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001

m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-134, 2000 12

23, Žin., 2000, Nr. 113-3621 (2000 12 30)

STATYBOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymai:

VIII-1948 ir IX-134 neteko galios nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. Tai nusako:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-470,

2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2411 (2001-08-01)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMO IR STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-583,

2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)

STATYBOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Statybos įstatymo pakeitimo

įstatymas, išskyrus jame išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktąjį skirsnį,

įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

Statybos

įstatymo pakeitimo įstatyme išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktasis skirsnis

įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

Įstatymo

įgyvendinimą nusako įstatymas:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-598, 2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 101-3598 (2001-11-30)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1018,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3093 (2002-07-19)

STATYBOS

ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

STATYBOS

ĮSTATYMO 2, 14, 15 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

STATYBOS

ĮSTATYMO 1, 2, 6, 8, 25, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO

PAPILDYMO NAUJU DVYLIKTUOJU SKIRSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 9 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

STATYBOS

ĮSTATYMO 2, 5, 20, 23, 27, 33 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 13 (2004-01-24)

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

STATYBOS

ĮSTATYMO 1, 2, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-136,

2005-03-17, Žin., 2005, Nr. 43-1355 (2005-04-02)

STATYBOS

ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-404, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5175 (2005-12-08)

STATYBOS

ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO BEI PRIEDO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 43(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto  Lietuvos

Respublikos statybos įstatymo 43(1) straipsnio 3 dalyje nurodytais

atvejais pastatai sertifikuojami nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus naujai

statomus pastatus, kurie privalo būti sertifikuojami nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja nuo

2006 m. sausio 4 d.

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-857,

2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31)

STATYBOS

ĮSTATYMO 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 IR 35 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Iki

šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai

sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų

nuostatas.

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1009,

2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-161 (2007-01-11)

STATYBOS

ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 8 (2007-01-19)

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1111,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2127 (2007-05-19)

STATYBOS

ĮSTATYMO 2, 4, 8, 18, 20, 27, 29, 40, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-421,

2009-09-22, Žin., 2009, Nr. 117-4993 (2009-10-01)

STATYBOS ĮSTATYMO 2, 6, 20, 23,

29, 31, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 23(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-501,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6352 (2009-12-05)

STATYBOS ĮSTATYMO 12, 14, 15, 16,

22, 23, 23(1), 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 45 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

17.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-992, 2010-07-02,

Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15)

STATYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 5, 6,

12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, 23(1) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO

NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 28(1) STRAIPSNIU, KETURIOLIKTUOJU

SKIRSNIU IR 1 PRIEDU ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15,

16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 24 straipsniai, išskyrus 11 straipsnyje išdėstyto

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 7, 8 ir 10 dalių, šio

įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28

straipsnio 4 ir 7 dalių nuostatas dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1

priede nurodytų įmokų ir šio įstatymo 26 straipsnį, įsigalioja 2010 m. spalio 1 d.

Iki 2010 m. spalio 1 d. vietoj šio įstatymo 13 straipsnyje

vartojamos sąvokos „statybos užbaigimo aktas“ vartojama sąvoka „statinio

pripažinimo tinkamu naudoti aktas“, vietoj šio įstatymo 13, 14 ir 15

straipsniuose vartojamos sąvokos „statybą leidžiantis dokumentas“ vartojama

sąvoka „statybos leidimas“ (nesudėtingo statinio atveju – „normatyviniuose

statybos techniniuose dokumentuose nurodytas privalomasis dokumentas“).

Šio įstatymo 11

straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio

7, 8 ir 10 dalių, šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos

Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 4 ir 7 dalių nuostatos dėl

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nurodytų įmokų ir šio įstatymo

181 straipsnis. Ypatingų statinių

statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų

kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimas

ar pakeisti kvalifikacijos atestatą, turi atitikti Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikti Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatytos formos prašymą ir nustatytus dokumentus atestavimą

atliekančiai organizacijai.

valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridinis asmuo ar

kita organizacija, juridinio asmens ar

kitos užsienio organizacijos padaliniai, pageidaujantys

gauti arba pakeisti teisės pripažinimo dokumentą, patvirtinantį jų kilmės

valstybėje turimos teisės pripažinimą, turi pateikti Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatytos formos prašymą, kilmės valstybėje galiojantį dokumentą

ir kitus nustatytus dokumentus atestavimą atliekančiai organizacijai.

neribotam laikui. Atestavimą atliekanti organizacija Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatytu periodiškumu atlieka išduotų kvalifikacijos atestatų ir

teisės pripažinimo dokumentų peržiūrą. Kvalifikacijos atestato ar teisės

pripažinimo dokumento turėtojas nurodytais terminais turi pateikti atestavimą

atliekančiai organizacijai jos prašomus peržiūrai reikalingus dokumentus.

arba pakeisti kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, už

atestavimo ir teisės pripažinimo paslaugas turi sumokėti atestavimą

atliekančiai organizacijai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą įmoką.

atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą 6 mėnesiams šiais atvejais:

1) kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate ar

teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą, pažeidė normatyvinių statybos

techninių dokumentų, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus,

kurie nesusiję su esminių projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais

statinio reikalavimais;

2) už statybos defektų, paaiškėjusių statinio garantiniu laikotarpiu,

nepašalinimą (ypatingo statinio statybos rangovo atveju);

3) jeigu ekspertizė atlikta pažeidžiant ekspertizės atlikimo tvarkos

reikalavimus (statinio projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės rangovo

atveju);

4) kai nustatoma, kad kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo

dokumento turėtojas nevykdo valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų

nurodymų;

5) jeigu kvalifikacijos atestato turėtojas neatitinka Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatytų kvalifikacinių reikalavimų;

6) kai atestato turėtojas nevykdo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų

reikalavimų;

7) kai teisė, kuri buvo pripažinta išduodant teisės pripažinimo

dokumentą, sustabdyta asmens, gavusio teisės pripažinimo dokumentą, kilmės

valstybėje (turimos teisės užsiimti ypatingo statinio statybos rangovo,

statinio projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės rangovo veikla

pripažinimo atveju);

8) kai nustatomi Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso

principų pažeidimai.

atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą šiais atvejais:

1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių

dokumentų, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius

pažeidimus. Šiurkščiais pažeidimais

laikomi įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, susiję su esminių projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais

statinio reikalavimais, dėl kurių atsirado ar galėjo atsirasti žala tretiesiems

asmenims ar jų turtui;

2) kai paaiškėja, kad buvo pateikti melagingi duomenys kvalifikacijos

atestatui gauti;

3) jeigu po kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo per 2 metus

buvo padaryti pakartotiniai pažeidimai, dėl

kurių buvo sustabdytas kvalifikacijos atestato galiojimas;

4) kai teisė, kuri buvo pripažinta išduodant teisės pripažinimo

dokumentą, panaikinta asmens, gavusio teisės pripažinimo dokumentą, kilmės

valstybėje (turimos teisės užsiimti ypatingo statinio statybos rangovo,

statinio projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės rangovo veikla

pripažinimo atveju);

5) kai to prašo kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo

dokumento turėtojas.

galiojimą, dėl naujo kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento

išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo panaikinti atestato galiojimą priėmimo

dienos, išskyrus šio straipsnio 6 dalies 5 punkte nurodytą atvejį, kai

prašymas išduoti atestatą gali būti teikiamas nepraėjus vienų metų

laikotarpiui.

atliekanti organizacija gali pareikšti įspėjimą, kai kvalifikacijos atestato ar

teisės pripažinimo dokumento turėtojas padaro neesminių (nenurodytų šio

straipsnio 5 ir 6 dalyse) pažeidimų. Jeigu kvalifikacijos atestato ar teisės

pripažinimo dokumento turėtojui per kalendorinius metus pareiškiami du

įspėjimai, atestavimą atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos

atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą šio straipsnio 5 dalyje

nustatytam laikotarpiui.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-1427,

2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3476 (2011-06-14)

PENKTASIS SKIRSNIS

STATYBINIAI

TYRINĖJIMAI. STATINIO PROJEKTAVIMAS

19

straipsnis. Statybiniai tyrinėjimai

tyrinėjimai atliekami vadovaujantis:

1)

tyrinėjimų užsakovo – statytojo (užsakovo), projektuotojo ar rangovo –

patvirtinta tyrinėjimų užduotimi ir tyrinėjimų darbų rangos sutartimi;

2)

įstatymais, Vyriausybės nutarimais, statybos techniniais reglamentais,

Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintais tyrinėjimų normatyviniais

dokumentais.

2.

Tyrinėjimai atliekami iki statinio projekto rengimo pradžios, o tam tikrais

atvejais – statinio projektavimo bei statybos metu (kai vykdant statybos darbus

paaiškėja statinio projekte nenumatytos aplinkybės).

3.

Tyrinėtojas privalo pateikti tyrinėjimų užsakovui tyrinėjimų dokumentus. Jų

turinį pagal kiekvieną tyrinėjimų rūšį nustato Vyriausybės įgaliotos

institucijos.