Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų deputatų rinkimų įstatymas
Redaguota: 1993
Redaguota:
1993.04.21
Pakeitimai:
Parlamentas,
Įstatymas
Nr. 1-91,
priimtas 90.03.29, Žin., 1990, Nr. 11-335
DĖL VIETINIŲ
LIAUDIES DEPUTATŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 49
STRAIPSNIO
PAKEITIMO
Parlamentas,
Įstatymas
Nr. 1-2911, priimtas
92.09.24,
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ DEPUTATŲ
RINKIMŲ
ĮSTATYMO KAI KURIŲ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Parlamentas,
Įstatymas
Nr. 1-31,
priimtas 92.12.23,
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ DEPUTATŲ
RINKIMŲ
ĮSTATYMO DALINIO PAKEITIMO
Parlamentas,
Įstatymas
Nr. 1-111,
priimtas 93.03.25,
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ DEPUTATŲ
RINKIMŲ
ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO
*** Pabaiga **
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
DEPUTATŲ RINKIMŲ
Į S T A T Y M A S
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis.
Lietuvos savivaldybių tarybų deputatų rinkimų
pagrindai
Lietuvos
Respublikos rajonų, miestų, gyvenviečių ir
apylinkių
savivaldybių tarybų deputatai renkami ketveriems metams
vienmandatėse
rinkiminėse apygardose remiantis visuotine, lygia
ir tiesiogine rinkimų
teise, slaptu balsavimu. Rajono pavaldumo
miestų, gyvenviečių
ir apylinkių savivaldybių tarybų deputatai
gali būti
renkami visoje atitinkamo miesto, gyvenvietės,
apylinkės
teritorijoje - vienoje daugiamandatėje rinkiminėje
apygardoje.
2 straipsnis.
Visuotinė rinkimų teisė
Savivaldybių
tarybų deputatų rinkimai yra visuotiniai: teisę
rinkti ir būti
išrinktais turi Lietuvos Respublikos piliečiai,
sukakę 18 metų.
Savivaldybės
tarybos deputatu gali būti renkamas Lietuvos
Respublikos
pilietis, kuris pastaruosius vienerius metus gyvena
atitinkamos
savivaldybės teritorijoje.
Deputatais
negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną
atliekantys tikrąją
karinę tarnybą arba alternatyvią tarnybą,
taip pat neišėję į
atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir
vidaus tarnybos
karininkai, puskarininkiai ir lygtiniai, kitų
sukarintų ir saugumo
tarnybų pareigūnai.
Tarybų
deputatais negali būti renkami asmenys, neatlikę
bausmės pagal teismo
paskirtą nuosprendį.
Rinkimuose
nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti
neveiksniais.
Bet kokie
tiesioginiai ar netiesioginiai Lietuvos
Respublikos
piliečių rinkimų teisių apribojimai priklausomai nuo
kilmės, politinių
pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties,
rasinio ir
nacionalinio priklausomumo, lyties, išsilavinimo,
kalbos, santykio
su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio
draudžiami.
3 straipsnis.
Lygi rinkimų teisė
Savivaldybių
tarybų deputatų rinkimai yra lygūs: kiekvienoje
vienmandatėje
rinkimų apygardoje rinkėjas turi vieną balsą. Jeigu
rajono pavaldumo
miestų, gyvenviečių, apylinkių savivaldybių
tarybų deputatai
renkami daugiamandatėje rinkimų apygardoje,
rinkėjas turi tiek
balsų, kiek taryboje reikia išrinkti deputatų.
Visi rinkėjai
dalyvauja rinkimuose lygiais pagrindais.
4 straipsnis.
Tiesioginė rinkimų teisė
Savivaldybių
tarybų deputatų rinkimai yra tiesioginiai:
deputatus piliečiai
renka betarpiškai.
5 straipsnis.
Slaptas balsavimas
Balsavimas
renkant savivaldybių tarybų deputatus yra
asmeniškas ir
slaptas: rinkėjų reiškiamos valios kontroliuoti
neleidžiama.
6 straipsnis.
Rinkimų organizavimas ir rinkimų komisijos
Savivaldybių
tarybų deputatų rinkimus organizuoja rinkimų
komisijos, kurios
sudaromos iš politinių partijų, visuomeninių,
politinių
organizacijų bei judėjimų, darbo kolektyvų ir
gyvenamosios vietos
rinkėjų susirinkimų atstovų.
7 straipsnis.
Rinkimų rengimo ir vykdymo viešumas
Savivaldybių
tarybų deputatų rinkimus rengia ir vykdo
rinkimų komisijos,
politinės partijos, visuomeninės, politinės
organizacijos bei
judėjimai ir darbo kolektyvai atvirai ir
viešai. Apie rinkimų
renginius-susirinkimus, komisijų posėdžius -
visuomenei turi būti
pranešama ne vėliau kaip prieš dvi dienas.
Rinkimų
komisijos informuoja piliečius apie savo sudėtį,
darbą, jo vietą ir
laiką, rinkimų apygardų sudarymą, apie rinkėjų
sąrašus. Rinkimų
komisijos praneša piliečiams kandidatų į
deputatus
registravimo rezultatus, įregistruotų kandidatų
biografijų
duomenis, balsavimo dėl kiekvieno kandidato į
deputatus rezultatus
ir rinkimų rezultatus.
Rinkimų
komisijų posėdžiuose, taip pat registruojant
kandidatus į
deputatus, balsuojant bei skaičiuojant balsus
rinkimų apylinkėje,
nustatant rinkimų rezultatus apygardoje ir
visoje tarybos
teritorijoje turi teisę dalyvauti raštiškai
įgalioti rajono,
miesto, gyvenvietės, apylinkės, politinių
partijų,
visuomeninių, politinių organizacijų bei judėjimų,
rinkėjų susirinkimų,
taip pat kandidato į deputatus stebėtojai ir
patikėtiniai.
Masinės
informacijos priemonės nušviečia vietinių
savivaldybių tarybų
deputatų rinkimų rengimą ir vykdymą, jų
atstovams
garantuojama nekliudomai įeiti į visus susirinkimus ir
posėdžius,
susijusius su rinkimais. Rinkimų komisijos,
valstybiniai ir
visuomeniniai organai, darbo kolektyvai teikia
joms informaciją
apie rinkimų rengimą ir vykdymą.
8 straipsnis.
Visuomenės dalyvavimas rengiant ir vykdant
rinkimus
Lietuvos
Respublikos piliečiai dalyvauja rengiant ir vykdant
savivaldybių
tarybų deputatų rinkimus tiek per politines
partijas,
visuomenines, politines organizacijas bei judėjimus,
rinkėjų
susirinkimus darbo ir gyvenamojoje vietoje, tiek ir
betarpiškai.
9 straipsnis.
Teisė kelti kandidatus į deputatus
Teisę kelti
kandidatus į savivaldybių tarybų deputatus turi
politinės partijos,
visuomeninės, politinės organizacijos bei
judėjimai, Lietuvos
Respublikos piliečiai darbo ir gyvenamojoje
vietoje.
Pavieniai asmenys gali iškelti save kandidatu į
deputatus, jei jų
kandidatūrą remia ne mažiau kaip 75 tos
apygardos rinkėjai.
10 straipsnis.
(Panaikintas)
11 straipsnis.
(Panaikintas)
12 straipsnis.
Rinkimų materialinis aprūpinimas ir išlaidos
Patalpas ir
įrengimus, kurių reikia rinkimams surengti ir
vykdyti, rinkimų
komisijoms suteikia įmonės, įstaigos ir
organizacijos,
valstybiniai ir visuomeniniai organai.
Išlaidas,
susijusias su savivaldybių tarybų rinkimų rengimu
ir vykdymu, apmoka
valstybė.
13 straipsnis.
Atsakomybė už Lietuvos Respublikos
savivaldybių tarybų deputatų rinkimų
įstatymo pažeidimą
Asmenys,
smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys
rinkėjams laisvai
įgyvendinti teisę rinkti ir būti išrinktiems
savivaldybių tarybų
deputatais, organizuoti rinkimų agitaciją,
taip pat rinkimų
komisijų nariai, valstybinių ir visuomeninių
organų pareigūnai,
suklastoję rinkimų dokumentus, neteisingai
suskaičiavę
balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip
pažeidę šį
įstatymą, atsako pagal įstatymą. Atsakomybėn taip pat
traukiami
asmenys, paskelbę arba kitaip platinę melagingus
duomenis apie
kandidatą į deputatus.
II.
RINKIMŲ PASKYRIMO IR RINKIMŲ APYGARDŲ
SUDARYMO TVARKA
14 straipsnis.
Rinkimų paskyrimas
Visų
savivaldybių tarybų deputatų rinkimai rengiami vienu
metu. Juos skiria
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba arba
jos pavedimu
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ne vėliau kaip
prieš tris mėnesius
iki pasibaigiant savivaldybių tarybų deputatų
įgaliojimų laikui.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos arba jos
Prezidiumo nutarimas
dėl rinkimų paskyrimo paskelbiamas spaudoje.
15 straipsnis.
Rinkimų apygardų sudarymas
Savivaldybių
tarybų deputatų rinkimams sudaromos
vienmandatės
rinkimų apygardos siekiant užtikrinti jose vienodą
rinkėjų skaičių
ir atsižvelgiant į administracinį-teritorinį
suskirstymą. Rajono
pavaldumo miestų, gyvenviečių ir apylinkių
savivaldybių tarybų
deputatų rinkimams gali būti sudaroma viena
daugiamandatė
rinkimų apygarda visoje tarybos teritorijoje.
Kiekvienoje
vienmandatėje rinkimų apygardoje renkamas vienas
atitinkamos
tarybos deputatas, o daugiamandatėje rinkimų
apygardėje - tiek,
kiek iš viso reikia išrinkti deputatų į
tarybą.
Į Respublikos
pavaldumo miesto, rajono savivaldybių tarybas
renkama nuo 20 iki
100 deputatų.
Į rajono
pavaldumo miesto, gyvenvietės ir apylinkės
savivaldybių tarybas
renkama nuo 7 iki 40 deputatų.
Pagal šias
normas kiekvieno rajono, miesto, gyvenvietės ir
apylinkės
savivaldybių tarybų deputatų rinkimams rinkimų apygardų
skaičių nustato
atitinkama savivaldybės taryba, atsižvelgdama į
gyventojų skaičių,
teritoriją ir kitas vietos sąlygas, ne vėliau
kaip prieš keturis
mėnesius iki pasibaigiant savivaldybės tarybos
deputatų įgaliojimų
laikui ir apie tai praneša aukštesniajai
tarybai.
Kiekviena rajono pavaldumo miesto, gyvenvietės,
apylinkės
savivaldybės taryba taip pat sprendžia, ar rinkimus
rengti vienmandatėse
arba daugiamandatėje rinkimų apygardose.
Savivaldybių
tarybų teikimu rinkimų apygardas sudaro rajono,
miesto, gyvenvietės
ir apylinkės rinkimų komisija atitinkamos
tarybos deputatų
rinkimams.
Rinkimų
apygardų sąrašus, kuriuose nurodomos jų ribos,
skelbia rajono,
miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkimų komisijos
atitinkamų tarybų
deputatų rinkimams ne vėliau kaip penkioliktą
dieną po rinkimų
paskyrimo.
III. RINKIMŲ APYLINKĖS
16 straipsnis.
Rinkimų apylinkių sudarymas
Balsavimui
vykdyti ir balsams skaičiuoti rajonų, miestų,
gyvenviečių ir
apylinkių teritorija suskirstoma į rinkimų
apylinkes. Jos
gali būti sudarytos ligoninėe ir kitose
stacionarinėse
gydymo įstaigose.
Laivuose,
kurie rinkimų dieną yra kelionėje, taip pat gali
būti sudarytos
rinkimų apylinkės. Šių apylinkių priskyrimo
rinkimų apygardoms
klausimą sprendžia rajono, miesto rinkimų
komisija
atitinkamos tarybos deputatų rinkimams, kurios
teritorijoje yra
laivo įregistravimo uostas.
17 straipsnis.
Rinkimų apylinkių sudarymo tvarka ir norma
Rinkimų
apylinkes, kurios yra bendros visų savivaldybių
tarybų deputatų
rinkimams, sudaro ir numerius suteikia rajonų,
Respublikos
pavaldumo miestų rinkimų komisijos atitinkamų tarybų
deputatų rinkimams
šių tarybų teikimu.
Laivuose,
kurie rinkimų dieną yra kelionėje, rinkimines
apylinkes sudaro
rajono, miesto rinkimų komisija atitinkamos
Tarybos deputatų
rinkimams pagal laivo įregistravimo uosto vietą.
Rinkimų apylinkės
sudaromos ir skelbiamos spaudoje ne vėliau kaip
prieš du mėnesius
iki rinkimų. laivuose, kurie rinkimų dieną yra
kelionėje, rinkimų
apylinkės sudaromos per tokį pat laiką, o
išimtiniais
atvejais - ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki
rinkimų.
Rinkimų
apylinkės sudaromos esant ne mažiau kaip 20 ir ne
daugiau kaip 3000
rinkėjų.
Rajono,
Respublikos pavaldumo miesto rinkimų komisija
atitinkamos tarybos
deputatų rinkimams informuoja rinkėjus apie
kiekvienos rinkimų
apylinkės ribas ir nurodo, kur yra apylinkės
rinkimų komisijos
buveinė ir balsavimo patalpos.
IV. RINKIMŲ KOMISIJOS
18 straipsnis.
Rinkimų komisijų sistema
Savivaldybių
tarybų deputatų rinkimams organizuoti ir
vykdyti sudaromos
rinkimų komisijos:
Respublikos
rinkimų komisija savivaldybių tarybų deputatų
rinkimams;
rajonų rinkimų
komisijos rajonų savivaldybių tarybų deputatų
rinkimams;
miestų rinkimų
komisijos miestų savivaldybių tarybų deputatų
rinkimams;
gyvenviečių
rinkimų komisijos gyvenviečių savivaldybių
tarybų deputatų
rinkimams;
apylinkių
rinkimų komisijos apylinkių savivaldybių tarybų
deputatų rinkimams;
rinkimų
apylinkių rinkimų komisijos.
19 straipsnis.
Respublikos rinkimų komisijos savivaldybių
tarybų deputatų rinkimams sudarymas
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba ne vėliau kaip
dešimtą dieną po
rinkimų paskyrimo sudaro Respublikos rinkimų
komisiją
savivaldybių tarybų deputatų rinkimams iš komisijos
pirmininko,
pirmininko pavaduotojo, sekretoriaus ir 12 narių,
atsižvelgdama į
politinių partijų, visuomeninių politinių
organizacijų bei
judėjimų respublikinių organų pasiūlymus, kurie
pateikiami per
septynias dienas po rinkimų paskyrimo. Pasiūlymus
dėl šios rinkimų
komisijos sudėties turi teisę pateikti ir
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas,
Respublikos rinkimų
komisijos sudėtis skelbiama spaudoje.
Respublikos
rinkimų komisijos įgaliojimų laikas - ketveri
metai.
20 straipsnis.
Respublikos rinkimų komisijos įgaliojimai
Respublikos
rinkimų komisija savivaldybių tarybų deputatų
rinkimams:
1)
kontroliuoja, kaip vykdomas šis įstatymas, ir užtikrina
vienodą jo taikymą;
prireikus kreipiasi į Lietuvos Respublikos
Aukščiausiąją Tarybą
su teikimais dėl šio įstatymo aiškinimo;
2) nustato
rinkiminių dokumentų, taip pat išduodamų
deputatams
pažymėjimų formas, balsadėžių, rinkimų komisijų
antspaudų pavyzdžius
ir rinkimų dokumentų saugojimo tvarką;
3) išklauso
Lietuvos Respublikos ministerijų, valstybinių
komitetų ir žinybų,
savivaldybių tarybų, kitų valstybinių ir
visuomeninių organų
pranešimus apie rinkimų rengimą ir vykdymą;
4) susumuoja
visų Respublikos savivaldybių tarybų deputatų
rinkimų rezultatus
ir skelbia pranešimus spaudoje;
5) paskirsto
lėšas rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių
rinkimų komisijoms
atitinkamų tarybų deputatų rinkimams, svarsto
materialinio
techninio rinkimų aprūpinimo klausimus;
6) šiame
įstatyme nustatytais atvejais svarsto pareiškimus
ir skundus dėl rinkimų
komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima
sprendimus;
Tais atvejais,
kai rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių
rinkimų komisijos
nevykdo Lietuvos Respublikos savivaldybių
tarybų deputatų
rinkimų įstatymo arba jį pažeidžia, Vyriausioji
rinkimų komisija
turi teisę jas paleisti, panaikinti ar pakeisti
priimtus jų
sprendimus.
21 straipsnis.
Rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių
rinkimų komisijų sudarymas
Rajonų,
miestų, gyvenviečių ir apylinkių rinkimų komisijos
atitinkamų tarybų
deputatų rinkimams sudaromos iš 5-19 narių. jas
tvirtina
atitinkamos tarybos ne vėliau kaip per 10 dienų po
rinkimų paskyrimo.
Komisijų įgaliojimų laikas - penkeri metai.
22 straipsnis.
Rinkimų apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
Rinkimų
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.