Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas
Įstatymas
skelbtas: Žin., 2009, Nr. 152-6820
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINIŲ IŠMOKŲ PERSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO LAIKINASIS
ĮSTATYMAS
2009 m. gruodžio 9 d. Nr. XI-537
Vilnius
PREAMBULĖ
Lietuvos
Respublikos Seimas,
konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžetų prognozės rodo nuolat didėjantį deficitą,
nulemtą Lietuvos ūkį apėmusios ekonomikos krizės;
pabrėždamas
būtinybę stabilizuoti Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą ir subalansuoti pinigų srautus;
siekdamas kiek
įmanoma apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes ir ekonomikos krizės
laikotarpiu užtikrinti išmokų mokėjimą laiku;
įvertindamas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą
konstatavo, jog išimtiniais atvejais, kai valstybėje yra susidariusi ypatinga
padėtis (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir pan.), kai neįmanoma sukaupti
tiek lėšų, kiek yra būtina išmokoms mokėti, išmokų santykių teisinis
reguliavimas gali būti koreguojamas ir laikinai, kol valstybėje yra susidariusi
ypatinga padėtis, išmokos mažinamos tokiu mastu, kokiu būtina gyvybiškai
svarbiems visuomenės interesams užtikrinti ir kitoms konstitucinėms vertybėms
apsaugoti,
p r i i m a šį laikinąjį įstatymą.
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis ir taikymas
Šis įstatymas nustato
socialinių išmokų: valstybinių pensijų ir kitų išmokų, išvardytų šio straipsnio
2 dalies 1–4 punktuose, valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo
ir šių išmokų mokėjimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarką, motinystės,
tėvystės, motinystės (tėvystės), nedarbo socialinio draudimo pašalpų,
motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo ir kompensuojamojo uždarbio
socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio nustatymo tvarką,
išmokos vaikui mokėjimo sąlygas ir dydžius.
Šis įstatymas
taikomas asmenims, gaunantiems šias socialines išmokas:
1) valstybines
pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų
įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą,
Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos
Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą;
2) kompensacines
išmokas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teatrų ir
koncertinių įstaigų įstatymą;
3) rentas,
paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos
įstatymą, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso
įstatymą ir Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą;
4) šalpos kompensacijas darbingiems darbingo amžiaus asmenims (toliau –
šalpos kompensacijos) ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines
kompensacijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių
šalpos išmokų įstatymą;
5) valstybines
socialinio draudimo senatvės pensijas, išskyrus šias pensijas gaunančius asmenis, kuriems nustatytas didelių specialiųjų
poreikių lygis, išankstines senatvės, netekto darbingumo pensijas asmenims,
netekusiems 45–70 procentų darbingumo (II ir III grupių invalidumo pensijas),
ištarnauto laiko pensijas, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio
draudimo pensijos dydį, valstybines socialinio draudimo našlaičių (maitintojo
netekimo) pensijas, kurios viršija pusę ribinio valstybinės socialinio draudimo
pensijos dydžio, išskyrus pensijas, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje,
valstybines socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensijas ir
kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, paskirtas ir (arba) mokamas pagal
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą (toliau –
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos
valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą
(toliau – Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo
įstatymas);
6) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės
(tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos
Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (toliau – Ligos
ir motinystės socialinio draudimo įstatymas);
7) ligos
socialinio draudimo pašalpas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą
(toliau –
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas);
8) motinystės
(tėvystės) išmokas, paskirtas ir mokamas statutiniams valstybės tarnautojams
(pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams iš valstybės biudžeto lėšų
pagal specialiuosius, jų profesinę veiklą reglamentuojančius, teisės aktus;
9) išmoką
vaikui, skiriamą ir mokamą pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą;
10) nedarbo
socialinio draudimo išmoką, skiriamą ir mokamą pagal Lietuvos Respublikos
nedarbo socialinio draudimo įstatymą.
Asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo pensijos paskirtos
vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo
reglamentais ir Lietuvos Respublikos sudarytų tarptautinių sutarčių dėl pensijų
mokėjimo nuostatomis, taip pat asmenims, kurie kartu su valstybine socialinio
draudimo pensija gauna užsienio valstybės pensiją, šis įstatymas taikomas,
jeigu valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, išskyrus šias pensijas
gaunančius asmenis, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis,
netekto darbingumo pensijos asmenims, netekusiems 45–70 procentų darbingumo (II
ir III grupių invalidumo pensijos), arba ištarnauto laiko pensijos ir užsienio
valstybės pensijos dydžių suma viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo
pensijos dydį, o valstybinės socialinio draudimo našlaičių (maitintojo
netekimo) ir užsienio valstybės pensijos dydžių suma viršija pusę ribinio
valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1072,
2010-10-26, Žin., 2010, Nr. 132-6717 (2010-11-11)
2 straipsnis.
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Kompensacinis priedas – išmoka, kuria kompensuojamas pagal šį įstatymą
perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio pokytis, kai
perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis mažesnis negu
ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis.
Ribinis
motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydis – dydis,
kurio neviršijančios motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos pagal
šį įstatymą neperskaičiuojamos.
Ribinis valstybinės
pensijos dydis – dydis, kurio neviršijančios valstybinės pensijos
(pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės
pensijos dydžio priedu) pagal šio įstatymo 1 priedą neperskaičiuojamos.
Ribinis
valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis – dydis, kurio
neviršijančios pagal šį įstatymą perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo
pensijos gavėjui skiriamas kompensacinis priedas.
Kitos šiame
įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo
1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymuose.
3
straipsnis. Ribiniai dydžiai
Ribinis
valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis yra 650 litų.
Ribinius
valstybinės pensijos ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos
dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į atitinkamų
metų ar atitinkamo metų laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto
ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas.
ANTRASIS
SKIRSNIS
VALSTYBINĖS
PENSIJOS, RENTOS IR KOMPENSACIJOS
4
straipsnis. Valstybinių pensijų, rentų ir kompensacijų
perskaičiavimo tvarka
1.
Paskirtos ir
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje
nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su
mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos,
nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės
socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą
koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu
tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant
naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir
perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą
pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
2.
Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų išmokų gavėjams
savivaldybių administracijos moka 85 procentus jiems paskirtos slaugos ar
priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ar šalpos kompensacijos.
Mokėtiną šio
įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų išmokų dalį
apskaičiuoja ir išmoka šias išmokas administruojanti institucija, išskyrus tą
atvejį, kai asmeniui priklausančias išmokas administruoja skirtingos
institucijos. Šiuo atveju mokėtiną kiekvienos išmokos dydį nustato kiekviena šią
pensiją (išmoką) mokanti institucija, gavusi duomenis apie kitoje institucijoje
asmeniui paskirtos pensijos (išmokos) dydį.
Ribinis
valstybinės pensijos dydis netaikomas valstybinių pensijų gavėjams, kurie kartu
gauna valstybinę socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo
(invalidumo) pensiją, taip pat valstybinių našlių ir našlaičių pensijų gavėjams.
Jeigu pagal šio
įstatymo 1 priedą perskaičiuotos valstybinės pensijos dydis yra mažesnis negu
ribinis valstybinės pensijos dydis arba jam lygus, mokama ribinio valstybinės
pensijos dydžio valstybinė pensija.
5 straipsnis. Valstybinių
pensijų, rentų ir kompensacijų mokėjimas asmenims, turintiems
draudžiamųjų pajamų
Valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas
nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams,
dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir
koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po
išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu
pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2
straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį
atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių
skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo
įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis),
motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas,
mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl
nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas,
mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo įstatymą (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis),
mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4
straipsnį, – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą,
apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į
draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį,
atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už
praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.
Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai
yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2
straipsnio 1 dalies 8 punkte, jiems mokama 50 procentų priklausančios išmokos.
Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, šių asmenų išmokos perskaičiuojamos už
atitinkamą mokestinį laikotarpį, atsižvelgiant į metinėje pajamų mokesčio ar
metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų apmokestinamųjų pajamų ar
apmokestinamojo pelno dydį, taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio
įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Jeigu šie asmenys mokestiniu laikotarpiu
valstybiniu socialiniu pensijų draudimu yra draudžiami ir pagal Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus,
mokėtina išmokos dalis apskaičiuojama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas.
Šio straipsnio 2
dalies nuostatos netaikomos, jeigu išmokos gavėjas yra individualios įmonės
savininkas, tikrosios ūkinės bendrijos narys ar komanditinės ūkinės bendrijos
narys, tačiau individuali įmonė ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir
tai yra deklaruota Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir jo
įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka arba individuali įmonė ar ūkinė
bendrija teisės aktų nustatyta tvarka įgijo bankrutuojančio arba likviduojamo
juridinio asmens teisinį statusą ir bankrutuojantis juridinis asmuo nevykdo
ūkinės komercinės veiklos.
Šiame
straipsnyje nustatyta tvarka mokėtiną valstybinių pensijų,
rentų ir kompensacinių išmokų dalį apskaičiuoja ir taiko šias išmokas
administruojančios institucijos.
Draudėjai
duomenis apie dirbančių valstybinių pensijų, rentų ar kompensacinių išmokų
gavėjų mėnesio draudžiamąsias pajamas privalo teikti Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau
– Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniams skyriams kas
mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta tvarka.
Duomenis apie
valstybinės pensijos, rentos ar kompensacinės išmokos gavėjo draudžiamąsias
pajamas valstybinę pensiją, rentą arba kompensacinę išmoką mokančiai
institucijai teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenų
teikimo sutartyse nustatyta tvarka ir terminais.
9 straipsnis. Kompensuojamojo
uždarbio socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio
nustatymas
Šio įstatymo
galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės
reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės
ligos socialinio draudimo pašalpoms, o nuo 2010 m. liepos 1 d. – motinystės,
tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali
viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų
pajamų 4 dydžių sumos. Ši nuostata netaikoma motinystės socialinio draudimo
pašalpoms už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį asmenims, įgijusiems teisę
gauti šią pašalpą iki 2010 m. birželio 30 d.
Patvirtinus
naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir
mokamos socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų
naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį.
10 straipsnis. Motinystės (tėvystės) socialinio
draudimo pašalpų ir išmokų, mokamų statutiniams valstybės tarnautojams
(pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams vaiko priežiūros atostogų
laikotarpiu, perskaičiavimas
Šio
straipsnio nuostatos nuo 2010 m. liepos 1 d. taikomos šio straipsnio 4 dalyje
nustatytoms išmokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms,
paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas,
galiojusias iki 2010 m. birželio 30 d. Paskirtos motinystės (tėvystės)
socialinio draudimo pašalpos, neviršijančios ribinio motinystės (tėvystės)
socialinio draudimo pašalpos dydžio, mokamos to paties dydžio, kokio ir buvo
paskirtos. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos,
viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį,
mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, tačiau išmokama pašalpa
negali būti mažesnė negu ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo
pašalpos dydis.
Motinystės
(tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės
socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims iki vaikui
sukaks vieni metai perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų pašalpos gavėjo
kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo
atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa
viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų
pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa.
Motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios
pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas,
apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų
perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo
uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai
apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija 75
procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų
draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo
dydžio pašalpa.
Šio įstatymo galiojimo laikotarpiu statutiniams valstybės
tarnautojams (pareigūnams) ir karšto apsaugos sistemos kariams jų vaiko
priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų laikotarpiu iš valstybės
biudžeto mokamoms motinystės (tėvystės) išmokoms nuo 2010 m. liepos 1 d.
taikoma ta pati tvarka, kaip ir mokant motinystės (tėvystės) socialinio
draudimo pašalpas.
11
straipsnis. Nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimas
Lietuvos
Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies
nuostatos šio įstatymo galiojimo laikotarpiu netaikomos.
Nedarbo socialinio draudimo išmoka pirmus 3 mėnesius mokama visa, o
likusį nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį, nustatytą Lietuvos
Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje ir 14
straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, mokama pastovi nedarbo draudimo išmokos dalis ir
pusė kintamos nedarbo draudimo išmokos dalies. Kiekvienu iš nurodytų
laikotarpių mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka negali būti didesnė kaip
650 litų.
Nedarbo
socialinio draudimo išmokos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos,
dydis perskaičiuojamas pagal šio įstatymo nuostatas ir toliau mokama
perskaičiuoto dydžio išmoka.
PENKTASIS
SKIRSNIS
IŠMOKA VAIKUI
12
straipsnis. Išmokos vaikui skyrimas ir mokėjimas
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio nuostatos
šio įstatymo galiojimo laikotarpiu netaikomos.
Išmoka
vaikui, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo vyresniems kaip 7 metų vaikams,
nemokama, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse.
Šeimos ar
bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui nuo gimimo dienos
iki 2 metų yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka
per mėnesį, jeigu vaiko
tėvai ar globėjai pagal
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą už tą vaiką negauna socialinio
draudimo motinystės (tėvystės) pašalpos arba ją gauna, tačiau ši pašalpa yra
mažesnė negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio.
Šeimos
ar bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui yra skiriama ir mokama 0,4
bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį, jeigu vidutinės šeimos ar bendrai
gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės
paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 15
straipsnyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų
pajamų dydžio:
1) kai vaikas yra nuo 2 iki 7 metų;
2) kai vaikas yra nuo 7 iki 18 metų, jeigu šeima ar bendrai
gyvenantys asmenys augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų. Išmoka mokama, kol kiekvienam vaikui
sukaks 18 metų, jei šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų vyresni kaip 18 metų
vaikai ar buvę globojami vaikai mokosi pagal bendrojo lavinimo programą, pagal
formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba
studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų
studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių
atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. sprendimą tęsti išmokos vaikui
mokėjimą iki 2 metų amžiaus vaikams, turintiems teisę gauti išmoką
pagal šio įstatymo nuostatas, savivaldybės administracija gali priimti be naujo
asmens prašymo.
Savivaldybės
administracija, paskyrusi išmoką vaikui pagal šio straipsnio 4 dalį, teikia
išmokos vaikui gavėjų, išskyrus atvejį, kai išmoka vaikui skiriama globojamam
vaikui, kuriam mokama globos (rūpybos) išmoka ir (ar) našlaičių pensija, duomenis
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
13 straipsnis.
Socialinių išmokų permokos
Jeigu taikant šio įstatymo nuostatas socialinės išmokos yra permokamos,
permoka išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka iš permoką gavusio asmens.
14 straipsnis. Valstybinių
socialinio draudimo pensijų, skiriamų šio įstatymo galiojimo laikotarpiu,
apskaičiavimas ir perskaičiavimas
Valstybinės
socialinio draudimo pensijos, skiriamos šio įstatymo galiojimo laikotarpiu,
apskaičiuojamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo
nustatyta tvarka ir perskaičiuojamos taikant šio įstatymo nuostatas.
15 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
Šis
įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja:
1) šio įstatymo
1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5–9
punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011 m. gruodžio 31 d.;
2) šio įstatymo 1
straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte
nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir
10 punkte nurodytai išmokai – iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Šio įstatymo 9
ir 10 straipsnių nuostatos netaikomos nuo 2011 m. liepos 1 d. iš naujo skiriamoms socialinio draudimo pašalpoms ir iš valstybės biudžeto
mokamoms motinystės (tėvystės) išmokoms.
Pagal šio
įstatymo nuostatas iki 2011 m. liepos 1 d. apskaičiuotos socialinio draudimo
pašalpos ir iš valstybės biudžeto mokamos motinystės (tėvystės) išmokos mokamos
iki jų mokėjimo termino pabaigos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-983,
2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4534 (2010-07-20)
Nr. XI-1821,
2011-12-20, Žin., 2011, Nr. 160-7573 (2011-12-28)
16
straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki
2010 m. sausio 1 d. parengia ir priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus
teisės aktus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos,
įvertinusios Lietuvos ekonomikos rodiklius, lemiančius Lietuvos ūkio raidą, ir
Lietuvos Respublikos valstybės bei Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžetų būklę, iki 2010 m. liepos 1 d. pateikia pasiūlymus Lietuvos
Respublikos Seimui dėl šio įstatymo galiojimo termino.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. kovo 1 d. patvirtina socialinio draudimo ir
pensijų sistemos pertvarkymo koncepciją.
*4. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina sumažintų
valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų
kompensavimo tvarkos aprašą.
*Pastaba. Pripažinti, kad
Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo
įstatymo 16 straipsnio 4 dalis (Žin., 2009, Nr. 152-6820)
ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma
parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų
kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2010-06-29,
Žin., 2010, Nr. 134-6860 (2010-11-16)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTĖ DALIA
GRYBAUSKAITĖ
Lietuvos
Respublikos
socialinių
išmokų perskaičiavimo
ir
mokėjimo laikinojo įstatymo
1
priedas
Koeficiento, taikomo apskaičiuojant Valstybinių pensijų, rentų ir
kompensacijų dalį, apskaičiavimo formulė
K = 0,95, kai P
< = 70 Lt;
K = 1 – {0,05 + [(0,1
– 0,05) : (200 – 70)] x (P – 70)}, kai 70 < = P < = 200 Lt;
K = 1 – {0,1 + [(0,15
– 0,1) : (800 – 200)] x (P – 200)}, kai 200 < = P < = 800 Lt;
K = 1 – {0,15 + [(0,2
– 0,15) : (1 800 – 800)] x (P – 800)}, kai 800 < = P < = 1 800 Lt;
K = 0,8, kai P >
= 1 800.
Šioje formulėje:
K –
koeficientas;
P – išmokos
(išmokų sumos) dydis.
Lietuvos
Respublikos
socialinių
išmokų perskaičiavimo
ir
mokėjimo laikinojo įstatymo
2
priedas
Koeficiento, taikomo apskaičiuojant Valstybinių socialinio draudimo
SENATVĖS IR IŠTARNAUTO LAIKO pensijų, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ, Rentų ir
kompensacijų dalį, mokamą asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų,
apskaičiavimo formulė
K = 1, kai DP < = 100 Lt;
K = 1 – {[0,05 : (400 – 100)] x (DP – 100)},
kai 100 < = DP < = 400 Lt;
K = 1 – {0,05 + [(0,5
– 0,05) : (2 100 – 400)] x (DP – 400)}, kai 400 < = DP < = 2 100 Lt;
K = 1 – {0,5 + [(0,7
– 0,5) : (4 200 – 2 100)] x (DP – 2 100)}, kai 2 100 < = DP < = 4 200 Lt;
K = 0,3, kai DP > = 4 200.
Šioje formulėje:
K – koeficientas;
DP– asmens draudžiamosios pajamos.
2 priedas netenka galios nuo 2012-09-01.
Priedo
pakeitimai:
Nr.
XI-2195,
2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 82-4274 (2012-07-13)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-680,
2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 23-1070 (2010-02-25)
SOCIALINIŲ
IŠMOKŲ PERSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO LAIKINOJO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja 2010 m. kovo 1 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-983,
2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4534 (2010-07-20)
SOCIALINIŲ
IŠMOKŲ PERSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO LAIKINOJO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1072,
2010-10-26, Žin., 2010, Nr. 132-6717 (2010-11-11)
SOCIALINIŲ
IŠMOKŲ PERSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO LAIKINOJO ĮSTATYMO 1, 5, 7, 8 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį įstatymas paskelbtas leidinyje
„Valstybės žinios“, pirmąją dieną, t.y. nuo 2010 m. gruodžio 1 d.
Savivaldybių administracijos per mėnesį
nuo šio įstatymo įsigaliojimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
teritoriniams skyriams ir Užsienio išmokų tarnybai pateikia duomenis apie
asmenis, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas didelių specialiųjų
poreikių lygis.
Duomenis apie asmenis, kuriems didelių
specialiųjų poreikių lygis nustatomas šiam įstatymui įsigaliojus, savivaldybių
administracijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams
skyriams ir Užsienio išmokų tarnybai pateikia per 3 darbo dienas nuo šių
poreikių nustatymo dienos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos teritoriniai skyriai ir Užsienio išmokų tarnyba privalo pradėti mokėti
valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas asmenims, kuriems nustatytas
didelių specialiųjų poreikių lygis, netaikydami Lietuvos Respublikos socialinių
išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų ne vėliau kaip
praėjus 2 mėnesiams nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Paskirtų ir perskaičiuotų
pensijų dydžių skirtumas pensijų gavėjams išmokamas nuo šio įstatymo
įsigaliojimo dienos.
Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytiems
asmenims pateikus 2010 metų metines pajamų mokesčio ar metines pelno mokesčio
deklaracijas, valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, ištarnauto
laiko pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, valstybines pensijas,
kompensacines išmokas teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams, rentas
buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, šalpos
kompensacijas darbingiems darbingo amžiaus asmenims mokančios institucijos jas
perskaičiuoja pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies
nuostatas ir išmoka perskaičiuotos ir mokėtos išmokų dydžių skirtumą arba iš
gavėjo išieško permokėtą išmokos dydį.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1821,
2011-12-20, Žin., 2011, Nr. 160-7573 (2011-12-28)
SOCIALINIŲ IŠMOKŲ PERSKAIČIAVIMO IR
MOKĖJIMO LAIKINOJO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-2195,
2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 82-4274 (2012-07-13)
SOCIALINIŲ IŠMOKŲ PERSKAIČIAVIMO IR
MOKĖJIMO LAIKINOJO ĮSTATYMO 5, 8 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS
GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį,
įsigalioja 2012 m. rugsėjo 1 d.
*** Pabaiga ***
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2010-06-29,
Žin., 2010, Nr. 134-6860 (2010-11-16)
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 5, 6 STRAIPSNIŲ, LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO 3 DALIES (2009 M.
GRUODŽIO 8 D. REDAKCIJA), LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ IŠMOKŲ PERSKAIČIAVIMO
IR MOKĖJIMO LAIKINOJO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO 2 DALIES 1 PUNKTO, 16 STRAIPSNIO 4
DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas, Nutarimas
2012-02-06, Žin., 2012, Nr. 109-5528
(2012-09-21)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTŲ
NUOSTATŲ, KURIOMIS REGULIUOJAMAS PENSIJŲ PERSKAIČIAVIMAS IR MOKĖJIMAS
VALSTYBĖJE SUSIDARIUS ITIN SUNKIAI EKONOMINEI, FINANSINEI PADĖČIAI, ATITIKTIES
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2012-07-23)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
8 straipsnis netenka galios nuo
2012-09-01.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1072,
2010-10-26, Žin., 2010, Nr. 132-6717 (2010-11-11)
Nr.
XI-2195,
2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 82-4274 (2012-07-13)
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
KOMPENSUOJAMOJO
UŽDARBIO, TĖVYSTĖS, MOTINYSTĖS, MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) IŠMOKŲ IR NEDARBO
SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ SKAIČIAVIMAS