Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1999, Nr.105-3019

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ

ĮSTATYMAS

1999 m. lapkričio 25 d. Nr. VIII-1443

Vilnius

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas reglamentuoja valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios

informacijos įslaptinimą, saugojimą, naudojimą, išslaptinimą, apsaugos

koordinavimą bei kontrolę.

2.

Kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų paslaptį sudaranti informacija,

perduota Lietuvos Respublikai, saugoma ir naudojama Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Tais atvejais,

kai įsigaliojusiose Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse yra nustatytos

kitokios užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų paslapčių saugojimo

bei naudojimo taisyklės, nei numato šis įstatymas, yra taikomos tarptautinių

sutarčių taisyklės.

2

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

subjekto pripažinta valstybės ar tarnybos paslaptimi informacija apie

dokumentų, darbų, gaminių ar kitų objektų buvimą, esmę ar turinį, taip pat

tokia paslaptimi pripažinti patys dokumentai, darbai, gaminiai ar kiti

objektai, jei šiuos objektus ar informaciją reikia apsaugoti nuo praradimo ar

neteisėto atskleidimo.

2.

Valstybės paslaptis - politiniai, ekonominiai, kariniai, teisėtvarkos,

mokslo ir technikos duomenys, kurių praradimas arba neteisėtas atskleidimas

gali pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, gynybinę ar ekonominę galią,

pakenkti Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai, politiniams

interesams, sukelti pavojų žmogaus gyvybei bei sveikatai, jo konstitucinėms

teisėms. Valstybės paslapčių kategorijų sąrašą nustato šis įstatymas.

3.

Tarnybos paslaptis - politiniai, ekonominiai, kariniai, teisėtvarkos,

mokslo ir technikos duomenys, kurių platinimas ribojamas dėl

valstybės bei jos institucijų interesų, taip pat siekiant apsaugoti žmogaus

konstitucines teises. Tarnybos paslapčių kategorijų sąrašą nustato šis

įstatymas.

4.

Dokumentas - fiksuota informacija, nesvarbu, koks jos fiksavimo būdas,

ir informacijos laikmenos (grafiniai darbai, atlikti įvairiais būdais: parašyti

ranka, išleisti spaustuvėje, išspausdinti rašomąja mašinėle, surinkti

kompiuteriu, nupiešti ar nubraižyti, vaizdo ar garso įrašai, kompiuterių

informacijos laikmenos, kino ir fotografijos negatyvai, pozityvai ar kiti

informacijos masyvai).

5.

Gaminiai - įvairūs įrenginiai, sistemos, ginkluotės, karinės bei

specialiosios technikos įranga, kompleksai, agregatai, prietaisai, medžiagos ir

chemijos produkcija.

6.

Darbai - mokslo, tyrimo, bandymų, projektavimo, technologiniai procesai.

7.

Kiti objektai - medžiagos, skysčiai, dujos, mineralai, bakterijos ir kitos

materijos formos, kurių pagal jų savybes ar prigimtį negalima priskirti

dokumento, gaminių ar darbų sąvokai.

8.

Paslapčių subjektai - valstybės, savivaldos institucijos bei jų

steigiamos įmonės ir įstaigos, kurių veikla yra susijusi su įslaptintos

informacijos naudojimu ar jos apsauga ir kurioms šio įstatymo nustatyta tvarka

suteikiama teisė įslaptinti bei išslaptinti informaciją.

9.

Informacijos įslaptinimas - duomenų priskyrimas valstybės ar tarnybos

paslaptims ir atitinkamų slaptumo žymų bei apsaugos suteikimas.

10.

Informacijos išslaptinimas - slaptumo žymų, informacijos apsaugos ir

įslaptinimo terminų panaikinimas.

11.

Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija - nustatyta

tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti

su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija.

12.

Asmens patikimumo pažymėjimas - nustatyta tvarka išduotas dokumentas,

patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti su kitų valstybių ar

tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija.

13.

Įslaptinimo žinynas - konkrečioms įslaptintoms užduotims vykdyti

parengtas dokumentas, kuriame nurodoma vykdant konkrečią užduotį naudojama arba

numatoma sukurti įslaptintina informacija, nustatomos šios informacijos

slaptumo žymos, įslaptinimo terminai bei slaptumo žymų pakeitimo arba

išslaptinimo data.

14.

Trečioji šalis - kiekviena kita institucija ar asmuo, kurie nėra

informaciją įslaptinę paslapčių subjektai, arba institucija ar asmuo, kuriems

tokia informacija buvo perduota teisės aktų nustatyta tvarka.

3

straipsnis. Informacijos klasifikavimas ir žymėjimas

1.

Įslaptinta informacija pagal svarbą, galimos žalos, kurią patirtų valstybė, jos

institucijos ar asmenys, jeigu ši informacija būtų atskleista

neturintiems teisės ją sužinoti asmenims, dydį bei pagal apsaugos, būtinos

tokiai informacijai išsaugoti, lygį yra skirstoma į visiškai slaptą

informaciją, slaptą informaciją, konfidencialią informaciją bei riboto

naudojimo informaciją.

slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios

praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti ypač sunkių pasekmių

valstybei.

3.

Žyma „Slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios

praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti sunkių pasekmių valstybei.

4.

Žyma „Konfidencialiai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai

informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali padaryti

žalos valstybės interesams.

5.

Žyma „Riboto naudojimo“ suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai

informacijai.

6.

Šalia slaptumo žymos gali būti rašoma nuoroda į informaciją įslaptinusį

paslapčių subjektą.

7.

Informacija, pažymėta slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ arba „Slaptai“, be

raštiško ją įslaptinusio paslapčių subjekto sutikimo negali būti perduota

trečiajai šaliai ar kokiu nors būdu platinama, jei kitaip

nenustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

4

straipsnis. Informacijos įslaptinimas

žymas suteikia, keičia bei jos įslaptinimo terminus nustato paslapčių subjektai

šio įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

2.

Informacijos įslaptinimo pagrindas - šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytas

įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašas bei remiantis šiuo sąrašu parengti

ir nustatyta tvarka patvirtinti detalūs įslaptinamos informacijos sąrašai.

3.

Paslapčių subjektai, vykdydami didelio masto įslaptintas užduotis patys arba

šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais pavesdami jas vykdyti

įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms, kurios nėra paslapčių subjektai, parengia

įslaptinimo žinynus.

5

straipsnis. Įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašas

1.

Valstybės paslaptį gali sudaryti:

1)

informacija apie valstybės gynybinį rezervą bei suvestiniai duomenys apie

mobilizacinį materialinių išteklių rezervą;

2)

valstybės institucijų veiklos karo padėties sąlygomis planai;

3)

informacija apie vertybinių popierių, dokumentų, banknotų, monetų technologinės

apsaugos elementų kūrimą, gamybą ir naudojimą;

4)

informacija apie naujausius mokslo ir technikos laimėjimus, naujus

technologinius procesus, leidžiančius kokybiškai tobulinti ginkluotę,

specialiąją ir karinę techniką;

5)

informacija apie derybas su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis

organizacijomis, taip pat su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis

organizacijomis susijusi informacija, kurios praradimas arba atskleidimas gali

pakenkti valstybių tarpusavio santykiams, valstybės interesams arba sutarčių

pasirašymui;

6)

kovos su terorizmu bei diversijomis planai;

7)

informacija apie Ignalinos valstybinės atominės elektrinės apsaugos

organizavimą;

8)

duomenys apie vyriausybinį ir specialųjį ryšį užtikrinančių kabelinių

magistralių, įrengimų įjungimo, elektros tiekimo bei nekriptografinių apsaugos

sistemų detaliąsias schemas;

9)

duomenys apie šifrus, šifravimo techniką ir su tuo susijusius dokumentus,

šifravimo darbų organizavimą bei atlikimą;

10)

paslapčių subjektų informacinių sistemų, kartotekų, elektroninio pašto

slaptažodžiai, kodai, jų suteikimo sistema, kompiuterinės informacijos tinklų

kodavimo algoritmai;

11)

informacija apie radijo dažnių, šaukinių naudojimą, telekomunikacijų tinklų

sandarą, ryšio schemas bei jungiamųjų linijų, radijo stočių projektavimą,

statybą ir eksploatavimą valstybės apsaugos ir gynybos tikslams;

12)

valstybės gynybos, kariuomenės ir kitų ginkluotųjų pajėgų valdymo ir

vadovavimo, valstybės sienos apsaugos planai, taip pat detalizuoti kariuomenės,

atskirų jos rūšių, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų ir ginkluotųjų

pajėgų organizacinės bei techninės plėtros planai;

13)

mobilizaciniai kariuomenės ir jos rūšių, kitų ginkluotųjų pajėgų

išdėstymo planai, mobilizacinio pranešimo ir mobilizacinio išdėstymo valdymo

schema, taip pat informacija apie kariuomenės bei kitų ginkluotųjų pajėgų veiksmus

ir karinių vienetų valdymą aliarmo parengties pakopų įvedimo atveju;

14)

informacija apie ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kovinės technikos, specialiųjų

priemonių ir specialiosios technikos gamybos programas ir planus;

15)

detalizuoti duomenys apie kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos

institucijų ir ginkluotųjų pajėgų, operatyvinės veiklos subjektų, Ginklų

fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprūpinimą ginklais, šaudmenimis,

sprogmenimis, kovine technika, specialiosiomis priemonėmis, taip pat

informacija apie operatyvinės veiklos subjektų aprūpinimą specialiąja technika;

16)

ginklų registro duomenys, kai ginklo savininkas, valdytojas ar naudotojas yra

krašto apsaugos sistemos institucija, vidaus reikalų sistemos institucija,

Valstybės saugumo departamentas, prokuratūra, Ginklų fondas prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės, taip pat detalizuoti duomenys apie operatyvinės

veiklos subjektų turimus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, kovinę techniką,

specialiąsias priemones bei specialiąją techniką;

17)

detalizuoti duomenys apie operatyvinės veiklos subjektų lėšas ir išlaidas

operatyvinei veiklai vykdyti, ginklams, šaudmenims, sprogmenims, kovinei

technikai, specialiosioms priemonėms bei specialiajai technikai įsigyti;

18) informacija apie operatyvinės

veiklos subjektų slaptuosius dalyvius, jų kiekybinę ir personalinę sudėtį,

materialinį techninį aprūpinimą;

19)

informacija apie operatyvinės veiklos subjektų slaptųjų dalyvių, apdraustų

valstybiniu socialiniu draudimu bei privalomuoju sveikatos draudimu, įskaitos

duomenis, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo

įmokas, šių asmenų ir jų šeimų narių turto ir pajamų deklaravimo duomenys;

20)

informacija apie operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos

organizavimą, priemonių ir metodų naudojimą, taip pat operatyvinių veiksmų metu

gauta informacija;

21)

informacija, kurią esami ar buvę kitų valstybių specialiųjų tarnybų darbuotojai

ar bendradarbiai savanoriškai suteikė operatyvinės veiklos subjektams;

22)

įslaptinti liudytojo ar nukentėjusio asmens tapatybę nustatantys duomenys;

23)

duomenys apie asmenis, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikoma

apsauga nuo nusikalstamo poveikio, tokios apsaugos priemonių organizavimą;

24)

Lietuvos Respublikos topografiniai žemėlapiai, kuriuose nurodytos valstybinės

reikšmės, strateginių, karinių ir rizikos objektų charakteristikos bei

paskirtis, taip pat karinės paskirties žemėlapiai.

2.

Tarnybos paslaptį gali sudaryti:

1)

detalizuoti duomenys apie valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios

informacijos apsaugos organizavimą, įslaptintos informacijos apskaitą bei

tvarkymą;

2)

detalizuoti duomenys apie asmenų, kurių darbas susijęs su įslaptintos

informacijos naudojimu ar jos apsauga, kandidatūrų tikrinimo tvarką bei eigą,

taip pat tikrinimo metu surinkta informacija apie asmenis;

3)

asmenų, padariusių ar įtariamų padarius nusikaltimus, paieškos ir sulaikymo,

policijos kompleksinių priemonių ir operacijų organizavimas bei detalūs planai;

4)

valstybės institucijų ar jų padalinių saugomų asmenų ir svarbių objektų

apsaugos organizavimas, tokių objektų projektavimo, statybos ir remonto darbų

dokumentai;

5)

informacija apie operatyvinės veiklos subjektų sąveiką su savivaldos

institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis;

6)

detalizuoti duomenys apie Lietuvos kariuomenės, taip pat krašto apsaugos

sistemos institucijų, vidaus reikalų sistemos institucijų, Valstybės saugumo

departamento operatyvinių, specialiųjų padalinių kiekybinę ir personalinę

sudėtį, materialinį techninį aprūpinimą;

7)

duomenys apie krašto apsaugos sistemos institucijų, vidaus reikalų sistemos

institucijų, Valstybės saugumo departamento operatyvinių, specialiųjų padalinių

pareigūnų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu, įskaitą, valstybinio

socialinio draudimo įmokas;

8)

suvestiniai duomenys apie valstybės materialinių išteklių rezervą;

9)

valstybės institucijų padalinių veiklos ekstremalių situacijų metu detalūs

planai;

10)

informacija apie specialiųjų krovinių gabenimo organizavimą ir taktiką;

11)

duomenys apie krašto apsaugos sistemos institucijų, vidaus reikalų sistemos

institucijų, Valstybės saugumo departamento padalinių aprūpinimą ryšio technika

ir įranga, naudojamus dažnius ir šaukinius;

12)

informacija apie krašto apsaugos sistemos institucijų, vidaus reikalų sistemos

institucijų, Valstybės saugumo departamento, prokuratūros, Lietuvos

banko, Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės saugomų ginklų,

šaudmenų, asmens saugos ir aktyviosios ginties, radiacinės ir cheminės saugos,

specialiųjų degazavimo priemonių ir inžinerinės technikos saugojimo bei

apskaitos normas, paskirstymą ir apsaugos organizavimą;

13)

informacija, gauta iš bankų ir kitų kredito įstaigų jų priežiūros tikslams;

14)

nacionalinės ir bazinės valiutos kurso nustatymo projektai bei duomenys apie

Lietuvos banko vykdomų atpirkimo sandorių, terminuotų indėlių, Vyriausybės,

Lietuvos banko vertybinių popierių aukcionų dalyvius ir jų siūlymus, likvidumo

paskolas.

3.

Informacija, išvardyta šio straipsnio 1 dalies 1-24 punktuose, jei jos

atskleidimas ar praradimas negali padaryti žalos valstybės interesams ir jei

tokiai informacijai pagal jos svarbą nereikia aukštesnio apsaugos lygio,

paslapčių subjekto sprendimu gali būti įslaptinama kaip tarnybos paslaptis.

4.

Paslapčių subjektai, vadovaudamiesi įslaptinamos informacijos kategorijų

sąrašu, sudaro detalius įslaptinamos informacijos, susijusios su jų veikla,

sąrašus. Detaliuose įslaptinamos informacijos sąrašuose turi būti numatytos

įslaptinamos informacijos slaptumo žymos, jos įslaptinimo terminai arba

išslaptinimo sąlygos. Detalius įslaptinamos informacijos sąrašus tvirtina ir

juos keičia paslapčių subjektų vadovai, suderinę su Lietuvos Respublikos

paslapčių apsaugos koordinavimo komisija.

6

straipsnis. Įslaptinimo terminai

1.

Informacija, sudaranti valstybės paslaptį, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje

numatytus atvejus, įslaptinama ne ilgesniam kaip šiam terminui:

1) informacija su slaptumo žyma

„Visiškai slaptai“ - 30 metų, o informacija, susijusi su slaptaisiais

operatyvinės veiklos dalyviais, - 75 metams;

2)

informacija su slaptumo žyma „Slaptai“ - 15 metų;

3)

informacija su slaptumo žyma „Konfidencialiai“ - 5 metams.

2.

Informacijos, sudarančios tarnybos paslaptį, maksimalus įslaptinimo

terminas nenustatomas. Šalia slaptumo žymos nurodomas įslaptinimo terminas arba

konkreti data ar aplinkybė, kuriai įvykus informacija išslaptinama. Jei

papildomų nuorodų nėra, tokia informacija išslaptinama po 2 metų nuo jos

įslaptinimo datos.

3.

Informacijos įslaptinimo terminas skaičiuojamas nuo įslaptinimo datos.

4.

Tais atvejais, kai valstybės paslaptį sudarančią informaciją tikslinga

įslaptinti trumpesniam įslaptinimo terminui, nei numatyta šio straipsnio 1

dalies 1-3 punktuose, įslaptinimo terminas nurodomas šalia slaptumo žymos.

5.

Tais atvejais, kai valstybės saugumo interesams tam tikros informacijos

įslaptinimo terminas turi būti ilgesnis, nei numatyta šio straipsnio 1 dalies

1-3 punktuose, šį klausimą paslapčių subjekto teikimu sprendžia bei įslaptinimo

terminą pratęsia Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija.

Įslaptinimo terminas gali būti pratęsiamas iki 10 metų. Pratęsimų skaičius

neribojamas, tačiau bendras informacijos įslaptinimo terminas negali būti

ilgesnis nei 95 metai, išskyrus informaciją apie slaptuosius operatyvinės

veiklos dalyvius.

7 straipsnis. Įslaptintos informacijos

nuosavybės teisė, nustatytų slaptumo žymų bei

įslaptinimo

terminų keitimas ir įslaptintos informacijos apsauga

informacija, išskyrus kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų paslaptį

sudarančią informaciją, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Fiziniam ar

juridiniam asmeniui, kuris nėra paslapčių subjektas, už jo nuosavybe esančią

įslaptintą informaciją, įsigyjant ją valstybės nuosavybėn, turi būti teisingai

atlyginama. Tokios informacijos įsigijimo valstybės nuosavybėn tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2.

Įslaptinta informacija gali būti perduota tik toms valstybėms ar tarptautinėms

organizacijoms, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi sutartis dėl

įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, arba šio įstatymo 12 straipsnio 3

dalies 9 punkte nustatyta tvarka.

3.

Informaciją įslaptinęs paslapčių subjektas turi teisę keisti nustatytą slaptumo

žymą bei įslaptinimo terminą. Apie tokius pakeitimus informuojami paslapčių

subjektai, kuriems buvo perduota įslaptinta informacija.

4.

Įslaptintos informacijos apsaugą organizuoja, vykdo bei užtikrina paslapčių

subjektai šio įstatymo bei Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

5.

Paslapčių subjektai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, turi teisę sudaryti

sandorius su įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis, kurios nėra paslapčių

subjektai, dėl tam tikrų darbų ar gaminių, kuriuose yra įslaptintos

informacijos, atlikimo ar sukūrimo. Įslaptintos informacijos, patikėtos tokioms

institucijoms, apsaugos reikalavimai turi būti tolygūs tiems, kurie yra

nustatyti paslapčių subjektams.

6.

Paslapčių subjektai, šio straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais perdavę

įslaptintą informaciją, privalo kontroliuoti perduotos informacijos apsaugą ir

užtikrinti, kad visi asmenys, susiję su informacijos, žymimos slaptumo žymomis

„Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, naudojimu, turėtų

atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su tokia informacija.

tvarkoma ir naikinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka.

8

straipsnis. Įslaptintos informacijos išslaptinimas

1.

Įslaptinta informacija išslaptinama, kai:

1)

pasibaigia šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas įslaptinimo terminas;

2)

išnyksta įslaptinimo tikslingumas, nors nustatytas įslaptinimo terminas dar

nepasibaigęs.

2.

Visa įslaptinta informacija, kai nustatytas įslaptinimo terminas dar

nepasibaigęs, gali būti išslaptinama tik paslapčių subjekto, įslaptinusio tokią

informaciją, sprendimu.

3.

Pasibaigus nustatytam įslaptinimo terminui, informacija išslaptinama ją

įslaptinusio arba šia informacija disponuojančio paslapčių subjekto sprendimu.

9

straipsnis. Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

1.

Pagal pareigas susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija ir ja

naudotis gali Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas

ir Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

2.

Eiti pareigas, susijusias su valstybės paslaptį sudarančios informacijos

naudojimu ar jos apsauga, bei susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia

informacija gali tik specialius leidimus turintys asmenys. Pretendentai į

valstybės tarnybą, atrinkti pareigoms, susijusioms su valstybės paslaptį

sudarančios informacijos naudojimu ar jos apsauga, skiriami patikrinus jų

kandidatūras Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka ir kai šie asmenys gauna leidimus dirbti ar susipažinti su

valstybės paslaptį sudarančia informacija. Šių pareigybių sąrašą nustato pats

paslapčių subjektas.

3.

Leidimus dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija

išduoda paslapčių subjektas, asmenų kandidatūras patikrinus Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka bei

suderinus, išskyrus slaptuosius operatyvinės veiklos dalyvius, su Valstybės

saugumo departamentu. Prieš priimdamos galutinį sprendimą, asmens kandidatūrą

tikrinančios institucijos asmenį gali iškviesti pokalbio ir prireikus

pareikalauti raštiškų asmens paaiškinimų. Paslapčių subjektui draudžiama

išduoti asmeniui leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia

informacija, jeigu Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis šio

straipsnio 5 dalimi, tam prieštarauja.

4.

Dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija leidžiama

asmeniui, jeigu:

1)

asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis;

2)

asmuo pateikia pagal nustatytą formą duomenis apie save ir savo ryšius bei

raštiškai sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra;

3)

asmuo pagal savo asmens duomenis, asmenines ir dalykines savybes bei sveikatos

būklę tinka šiam darbui;

4)

asmuo raštiškai pasižada saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją;

5) tikrinimo metu nenustatoma bent viena

šio straipsnio 5 dalies 2-14 punktuose nurodyta aplinkybė.

valstybės paslaptį sudarančia informacija asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo:

1)

neatitinka bent vienos šio straipsnio 4 dalies 1-4 punktuose nurodytos

sąlygos;

2) nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje

mažiau kaip 3 pastaruosius metus ir šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 5

punkto nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo

komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės

paslaptį sudarančia informacija. Ši nuostata netaikoma asmenims, tarnavusiems

NATO narių karinėse ar gynybos struktūrose;

3)

yra kreipęsis į atitinkamas valstybės institucijas dėl Lietuvos Respublikos

pilietybės atsisakymo arba į kitų valstybių institucijas dėl politinio

prieglobsčio suteikimo;

4)

turi dvigubą pilietybę ir šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 5 punkto

nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija

priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį

sudarančia informacija. Ši nuostata netaikoma asmenims, tarnavusiems NATO narių

karinėse ar gynybos struktūrose;

5) buvo nuteistas už valstybinį nusikaltimą ar už

kitą sunkų nusikaltimą;

6)

turi teistumą už nesunkų tyčinį nusikaltimą;

7)

nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu;

8)

dėl Lietuvos Respublikai priešiškų interesų yra bendradarbiavęs ar palaiko

ryšius su kitos valstybės specialiąja tarnyba;

9)

dėl Lietuvos Respublikai priešiškų interesų palaiko ryšius su asmenimis,

bendradarbiaujančiais su kitos valstybės specialiąja tarnyba arba

priklausančiais nusikalstamam susivienijimui;

10)

nuslėpė arba pateikė melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie

save;

11)

įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo atleistas iš pareigų dėl

darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo;

12)

yra asmuo, kurio atžvilgiu atliekamas operatyvinis tyrimas, arba yra patrauktas

baudžiamojon atsakomybėn už tyčinį nusikaltimą;

13)

yra asmuo, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą;

14)

gauna pajamų iš kitų valstybių karinių ar specialiųjų tarnybų, jei tai nėra

numatyta Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių pasirašytuose susitarimuose ar

įsipareigojimuose.

6.

Asmenims, turintiems leidimus dirbti ar susipažinti su informacija, pažymėta

aukštesnio laipsnio slaptumo žyma, atskiras leidimas dirbti ar susipažinti su

informacija, pažymėta žemesnio laipsnio slaptumo žyma, nereikalingas.

valstybės paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“ arba „Slaptai“, išduodamas 5 metams, o su valstybės paslaptį

sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, - 7 metams.

Šiems terminams pasibaigus, asmuo tikrinamas iš naujo. Asmuo gali būti

papildomai tikrinamas ir nepasibaigus šiame straipsnyje nustatytiems terminams.

8.

Sprendimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija

neišdavimo, taip pat Valstybės saugumo departamento prieštaravimas, kad

asmeniui būtų išduotas toks leidimas, gali būti skundžiamas Lietuvos

Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, kuri priima galutinį

sprendimą.

9.

Asmenims, kurių darbas susijęs su tarnybos paslaptį sudarančios informacijos

naudojimu ar jos apsauga, teisę dirbti ar susipažinti su tokia informacija

suteikia paslapčių subjektas. Valstybės saugumo departamento sutikimas

nėra reikalingas.

10 straipsnis. Leidimo dirbti ar

susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia

informacija panaikinimas

1.

Leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija

panaikinamas, jeigu:

1)

asmuo atsisako arba netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) asmuo sistemingai pažeidinėja nustatytą darbo su

įslaptinta informacija tvarką;

3)

su paslapčių subjektu nutraukiami asmens darbo (tarnybos) santykiai arba asmuo

perkeliamas į pareigas, nesusijusias su valstybės paslaptį sudarančios

informacijos naudojimu;

4)

asmuo nuteisiamas už valstybinio nusikaltimo ar už tyčinio nusikaltimo

padarymą;

5)

asmuo įstatymo nustatyta tvarka pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu;

6)

nustatoma, kad leidimas asmeniui buvo suteiktas nepagrįstai;

7)

asmuo pagal savo asmens duomenis, asmenines ir dalykines savybes ar sveikatos

būklę tampa netinkamas darbui su įslaptinta informacija;

8)

atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 9

straipsnio 5 dalies 3-9, 12, 13 ar 14 punktuose.

2.

Leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija

panaikina paslapčių subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo

departamento motyvuotu teikimu. Apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą

valstybės paslapčių subjektas informuoja Valstybės saugumo departamentą.

3.

Leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija

panaikinimas arba darbo (tarnybos) santykių nutraukimas, arba perkėlimas į

kitas pareigas ar atleidimas iš pareigų neatleidžia asmens nuo įsipareigojimo

saugoti jam patikėtą ar tarnybos metu sužinotą įslaptintą informaciją bei nuo

atsakomybės už tokios informacijos atskleidimą.

4.

Sprendimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia

informacija panaikinimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos paslapčių

apsaugos koordinavimo komisijai, kuri priima galutinį sprendimą.

11 straipsnis. Teisės susipažinti su

įslaptinta informacija, kuria disponuoja kitas

paslapčių

subjektas, suteikimas

1.

Susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo

žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ bei „Konfidencialiai“, turi teisę tik

leidimą dirbti ar susipažinti su šia informacija turintis asmuo ir tik su ta

informacija, kuri yra susijusi su jo pareigų atlikimu.

2.

Asmeniui teisę susipažinti su įslaptinta informacija, kuria disponuoja kitas

paslapčių subjektas, suteikia šia informacija disponuojančio paslapčių subjekto

vadovas. Asmuo privalo pateikti institucijos, kurioje jis dirba, vadovo

tikslinį siuntimą. Siuntime turi būti patvirtinta, kad asmuo turi leidimą

dirbti ar susipažinti su atitinkama slaptumo žyma pažymėta įslaptinta

informacija, bei nurodyta, kodėl ir su kokia informacija asmeniui reikia

susipažinti.

3.

Jei priimamas sprendimas neleisti asmeniui susipažinti su siuntime nurodyta įslaptinta

informacija, šia informacija disponuojančio paslapčių subjekto vadovas savo

sprendimą privalo pagrįsti bei per 10 dienų su šiuo sprendimu supažindinti

asmenį siuntusios institucijos vadovą. Toks sprendimas gali būti apskųstas

Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai.

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos

paslapčių apsaugos koordinavimo komisija

paslapčių apsaugos koordinavimo komisija yra kolegiali institucija,

koordinuojanti įslaptintos informacijos apsaugą. Jos nuostatus tvirtina

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2.

Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija sudaroma iš

septynių narių: po du narius deleguoja Respublikos Prezidentas, Lietuvos

Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, šiai

komisijai pirmininkauja Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius.

Valstybės saugumo departamentas skiria vieną savo pareigūną šios komisijos

sekretoriumi, kuris rengia ir teikia komisijai svarstymo medžiagą. Šios

komisijos nariais ir komisijos sekretoriumi gali būti tik asmenys, kurie šio

įstatymo nustatyta tvarka yra gavę leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės

paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

paslapčių apsaugos koordinavimo komisija:

1)

koordinuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl įslaptintos

informacijos apsaugos rengimą bei įgyvendinimą;

2)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

išduoda asmens patikimumo pažymėjimus;

3)

teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl šio įstatymo ir kitų

teisės aktų, susijusių su įslaptintos informacijos apsauga, keitimo ar

pripažinimo netekusiais galios, galiojančios įslaptintos informacijos apsaugos

sistemos tobulinimo;

4)

analizuoja bei derina paslapčių subjektų parengtus detalius įslaptinamos

informacijos, susijusios su jų vykdoma veikla, sąrašus bei tokių sąrašų

pakeitimus;

5)

paslapčių subjektams tarpininkaujant, sprendžia klausimus dėl galimybės išduoti

asmens patikimumo pažymėjimus arba šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytus

leidimus dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija

asmenims, turintiems dvigubą pilietybę, arba asmenims, neturintiems šio

įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto nuolatinio gyvenimo Lietuvos

Respublikoje cenzo;

6)

pasibaigus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytam

informacijos įslaptinimo terminui, paslapčių subjektų teikimu sprendžia

klausimus dėl įslaptinimo termino pratęsimo tikslingumo;

7)

sprendžia ginčus tarp paslapčių subjektų, taip pat ginčus tarp paslapčių

subjektų ir kitų asmenų, kylančius dėl informacijos, sudarančios valstybės ar

tarnybos paslaptį, įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos

kontrolės bei dėl leidimų dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį

sudarančia informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų neišdavimo ar

panaikinimo pagrįstumo;

8) teikia Lietuvos

Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl informacijos, kuri pagal jos pobūdį bei

svarbą sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, tačiau nuosavybės teise priklauso

paslapčių subjektu nesančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, įsigijimo;

9)

paslapčių subjektų teikimu sprendžia klausimus dėl galimybės įslaptintą

informaciją perduoti kitoms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms, su

kuriomis nėra pasirašyta sutarčių dėl įslaptintos informacijos abipusės

apsaugos.

apsaugos koordinavimo komisijos priimti sprendimai paslapčių subjektams yra

privalomi.

13

straipsnis. Valstybės paslaptį sudarančios informacijos apsaugos kontrolė

1.

Valstybės paslaptį sudarančios informacijos apsaugą visose šalies institucijose

kontroliuoja Valstybės saugumo departamentas. Šis departamentas:

1)

kontroliuoja, kaip laikomasi valstybės paslaptį sudarančios informacijos

įslaptinimo, naudojimo, saugojimo bei išslaptinimo nustatytos tvarkos;

2)

teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Lietuvos

Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai dėl valstybės paslapčių

apsaugos sistemos tobulinimo;

3)

atlieka kvotą, iškėlus baudžiamąją bylą dėl valstybės paslaptį sudarančios

informacijos praradimo ar atskleidimo;

4)

teikia metodinę pagalbą paslapčių subjektams dėl valstybės paslaptį sudarančios

informacijos apsaugos.

2.

Tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugos kontrolę vykdo šia

informacija disponuojantys paslapčių subjektai.

3.

Paslapčių subjektų saugomų dokumentų, kuriuose yra įslaptintos informacijos,

apskaitos, tvarkymo, raštvedybos organizavimo bei kontrolės tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

14 straipsnis. Asmens, kuriam patikėta

įslaptinta informacija, pareigos bei jam taikomi apribojimai

1.

Asmuo jam patikėtą ar tarnybos metu sužinotą įslaptintą informaciją privalo

saugoti visą tokios informacijos įslaptinimo terminą.

2.

Asmuo, kuriam buvo patikėta informacija, pažymėta slaptumo žyma „Visiškai

slaptai“, negali emigruoti 5 metus, „Slaptai“ - 2 metus, „Konfidencialiai“ - 1

metus nuo to momento, kai jis nebedirba darbo, susijusio su valstybės paslaptį

sudarančios informacijos naudojimu bei apsauga, arba kai jam buvo leista

susipažinti su tokia informacija. Šis apribojimas netaikomas tuo atveju, jeigu

asmeniui patikėta valstybės paslaptį sudaranti informacija iki prašymo

emigruoti padavimo dienos buvo išslaptinta.

15

straipsnis. Atsakomybė už įslaptintos informacijos pagrobimą ir (ar)

neteisėtą

atskleidimą, praradimą, sunaikinimą, sugadinimą,

rinkimą,

pirkimą, pardavimą, laikymą ar platinimą

informacijos pagrobimą ir (ar) neteisėtą atskleidimą,

praradimą, sunaikinimą, sugadinimą, rinkimą, pirkimą, pardavimą, laikymą ar

platinimą atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

neteisėtai laiko valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančią informaciją ir ją

savanoriškai perduoda atitinkamoms valstybės institucijoms iki 2000 m. rugsėjo

15 d., atleidžiamas nuo atsakomybės už jos laikymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1584, 00.03.21, Žin., 2000, Nr.27-713

(00.03.31)

16

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

įsigalioja nuo 2000 m. kovo 1 d.

2.

Pasirengimą šio įstatymo įsigaliojimui nustato Lietuvos Respublikos valstybės

ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo įstatymas.

17

straipsnis. Įstatymų ir kitų teisės aktų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus

šiam įstatymui, netenka galios:

1)

Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymas (Žin., 1995,

Nr.96-2146; 1997, Nr.59-1369; 1998, Nr.65-1872);

2)

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės

paslapčių ir jų apsaugos įstatymo įgyvendinimo” (Žin., 1995, Nr.96-2147);

3) Valstybės ir tarnybos paslapčių

įstatymo įgyvendinimo įstatymas (Žin., 1999, Nr.81-2378).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1584, 00.03.21, Žin., 2000, Nr.27-713

(00.03.31)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** PABAIGA ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.04.03)

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

reglamentuoja valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos

įslaptinimą, saugojimą, naudojimą, išslaptinimą, apsaugos koordinavimą bei

kontrolę.

valstybių ar tarptautinių organizacijų paslaptį sudaranti informacija, perduota

Lietuvos Respublikai, saugoma ir naudojama Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai

įsigaliojusiose Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse yra nustatytos

kitokios užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų paslapčių saugojimo

bei naudojimo taisyklės, nei numato šis įstatymas, yra taikomos tarptautinių

sutarčių taisyklės.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

informacija - paslapčių subjekto pripažinta valstybės ar tarnybos

paslaptimi informacija apie dokumentų, darbų, gaminių ar kitų objektų buvimą,

esmę ar turinį, taip pat tokia paslaptimi pripažinti patys dokumentai, darbai,

gaminiai ar kiti objektai, jei šiuos objektus ar informaciją reikia apsaugoti

nuo praradimo ar neteisėto atskleidimo.

paslaptis - politiniai, ekonominiai, kariniai, teisėtvarkos, mokslo ir

technikos duomenys, kurių praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pažeisti

Lietuvos Respublikos suverenitetą, gynybinę ar ekonominę galią, pakenkti

Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai, politiniams interesams,

sukelti pavojų žmogaus gyvybei bei sveikatai, jo konstitucinėms teisėms. Valstybės

paslapčių kategorijų sąrašą nustato šis įstatymas.

paslaptis - politiniai, ekonominiai, kariniai, teisėtvarkos, mokslo ir

technikos duomenys, kurių platinimas ribojamas dėl valstybės bei

jos institucijų interesų, taip pat siekiant apsaugoti žmogaus konstitucines

teises. Tarnybos paslapčių kategorijų sąrašą nustato šis įstatymas.

• fiksuota informacija, nesvarbu, koks jos fiksavimo būdas, ir informacijos

laikmenos (grafiniai darbai, atlikti įvairiais būdais: parašyti ranka, išleisti

spaustuvėje, išspausdinti rašomąja mašinėle, surinkti kompiuteriu, nupiešti ar

nubraižyti, vaizdo ar garso įrašai, kompiuterių informacijos laikmenos, kino ir

fotografijos negatyvai, pozityvai ar kiti informacijos masyvai).

• įvairūs įrenginiai, sistemos, ginkluotės, karinės bei specialiosios

technikos įranga, kompleksai, agregatai, prietaisai, medžiagos ir chemijos

produkcija.

bandymų, projektavimo, technologiniai procesai.

objektai - medžiagos, skysčiai, dujos, mineralai, bakterijos ir kitos

materijos formos, kurių pagal jų savybes ar prigimtį negalima priskirti

dokumento, gaminių ar darbų sąvokai.

subjektai - valstybės, savivaldos institucijos bei jų steigiamos

įmonės ir įstaigos, kurių veikla yra susijusi su įslaptintos

informacijos naudojimu ar jos apsauga ir kurioms šio įstatymo nustatyta tvarka

suteikiama teisė įslaptinti bei išslaptinti informaciją.

9.

Informacijos įslaptinimas - duomenų priskyrimas valstybės ar tarnybos

paslaptims ir atitinkamų slaptumo žymų bei apsaugos suteikimas.

išslaptinimas - slaptumo žymų, informacijos apsaugos ir įslaptinimo terminų

panaikinimas.

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija - nustatyta tvarka išduotas

dokumentas, patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti su Lietuvos

Respublikos įslaptinta informacija.

patikimumo pažymėjimas - nustatyta tvarka išduotas dokumentas,

patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti su kitų valstybių ar

tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija.

žinynas - konkrečioms įslaptintoms užduotims vykdyti parengtas dokumentas,

kuriame nurodoma vykdant konkrečią užduotį naudojama arba numatoma sukurti

įslaptintina informacija, nustatomos šios informacijos slaptumo žymos,

įslaptinimo terminai bei slaptumo žymų pakeitimo arba išslaptinimo data.

šalis - kiekviena kita institucija ar asmuo, kurie nėra informaciją

įslaptinę paslapčių subjektai, arba institucija ar asmuo, kuriems tokia

informacija buvo perduota teisės aktų nustatyta tvarka.

3 straipsnis.

Informacijos klasifikavimas ir žymėjimas

informacija pagal svarbą, galimos žalos, kurią patirtų valstybė, jos

institucijos ar asmenys, jeigu ši informacija būtų atskleista

neturintiems teisės ją sužinoti asmenims, dydį bei pagal apsaugos, būtinos

tokiai informacijai išsaugoti, lygį yra skirstoma į visiškai slaptą

informaciją, slaptą informaciją, konfidencialią informaciją bei riboto

naudojimo informaciją.

2.

Žyma „Visiškai slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai,

kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti ypač sunkių

pasekmių valstybei.

„Slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios

praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti sunkių pasekmių valstybei.

„Konfidencialiai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai

informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali padaryti

žalos valstybės interesams.

naudojimo“ suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai.

slaptumo žymos gali būti rašoma nuoroda į informaciją įslaptinusį paslapčių

subjektą.

pažymėta slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ arba „Slaptai“, be raštiško ją

įslaptinusio paslapčių subjekto sutikimo negali būti perduota trečiajai šaliai

ar kokiu nors būdu platinama, jei kitaip nenustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

4 straipsnis.

Informacijos įslaptinimas

slaptumo žymas suteikia, keičia bei jos įslaptinimo terminus nustato paslapčių subjektai

šio įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

įslaptinimo pagrindas - šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytas įslaptinamos

informacijos kategorijų sąrašas bei remiantis šiuo sąrašu parengti ir nustatyta

tvarka patvirtinti detalūs įslaptinamos informacijos sąrašai.

subjektai, vykdydami didelio masto įslaptintas užduotis patys arba šio įstatymo

7 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais pavesdami jas vykdyti įmonėms, įstaigoms

ar organizacijoms, kurios nėra paslapčių subjektai, parengia įslaptinimo

žinynus.

5 straipsnis.

Įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašas

paslaptį gali sudaryti:

1) informacija

apie valstybės gynybinį rezervą bei suvestiniai duomenys apie mobilizacinį

materialinių išteklių rezervą;

2) valstybės

institucijų veiklos karo padėties sąlygomis planai;

3) informacija

apie vertybinių popierių, dokumentų, banknotų, monetų technologinės apsaugos

elementų kūrimą, gamybą ir naudojimą;

4) informacija

apie naujausius mokslo ir technikos laimėjimus, naujus technologinius procesus,

leidžiančius kokybiškai tobulinti ginkluotę, specialiąją ir karinę techniką;

5) informacija

apie derybas su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, taip

pat su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis susijusi

informacija, kurios praradimas arba atskleidimas gali pakenkti valstybių

tarpusavio santykiams, valstybės interesams arba sutarčių pasirašymui;

6) kovos su

terorizmu bei diversijomis planai;

7) informacija

apie Ignalinos valstybinės atominės elektrinės apsaugos organizavimą;

8) duomenys apie

vyriausybinį ir specialųjį ryšį užtikrinančių kabelinių magistralių, įrengimų

įjungimo, elektros tiekimo bei nekriptografinių apsaugos sistemų detaliąsias

schemas;

9) duomenys apie

šifrus, šifravimo techniką ir su tuo susijusius dokumentus, šifravimo darbų

organizavimą bei atlikimą;

10) paslapčių subjektų informacinių

sistemų, kartotekų, elektroninio pašto slaptažodžiai, kodai, jų suteikimo

sistema, kompiuterinės informacijos tinklų kodavimo algoritmai;

11) informacija

apie radijo dažnių, šaukinių naudojimą, telekomunikacijų tinklų sandarą, ryšio

schemas bei jungiamųjų linijų, radijo stočių projektavimą, statybą ir

eksploatavimą valstybės apsaugos ir gynybos tikslams;

12) valstybės

gynybos, kariuomenės ir kitų ginkluotųjų pajėgų valdymo ir vadovavimo,

valstybės sienos apsaugos planai, taip pat detalizuoti kariuomenės, atskirų jos

rūšių, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų ir ginkluotųjų pajėgų organizacinės

bei techninės plėtros planai;

13)

mobilizaciniai kariuomenės ir jos rūšių, kitų ginkluotųjų pajėgų

išdėstymo planai, mobilizacinio pranešimo ir mobilizacinio išdėstymo valdymo

schema, taip pat informacija apie kariuomenės bei kitų ginkluotųjų pajėgų veiksmus

ir karinių vienetų valdymą aliarmo parengties pakopų įvedimo atveju;

14) informacija

apie ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kovinės technikos, specialiųjų priemonių ir

specialiosios technikos gamybos programas ir planus;

15) detalizuoti

duomenys apie kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų ir

ginkluotųjų pajėgų, operatyvinės veiklos subjektų, Ginklų fondo prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprūpinimą ginklais, šaudmenimis,

sprogmenimis, kovine technika, specialiosiomis priemonėmis, taip pat

informacija apie operatyvinės veiklos subjektų aprūpinimą specialiąja technika;

16) ginklų

registro duomenys, kai ginklo savininkas, valdytojas ar naudotojas yra krašto

apsaugos sistemos institucija, vidaus reikalų sistemos institucija, Valstybės

saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, prokuratūra, Ginklų fondas

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, taip pat detalizuoti duomenys apie

operatyvinės veiklos subjektų turimus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, kovinę

techniką, specialiąsias priemones bei specialiąją techniką;

17) detalizuoti

duomenys apie operatyvinės veiklos subjektų lėšas ir išlaidas operatyvinei

veiklai vykdyti, ginklams, šaudmenims, sprogmenims, kovinei technikai,

specialiosioms priemonėms bei specialiajai technikai įsigyti;

18) informacija apie operatyvinės

veiklos subjektų slaptuosius dalyvius, jų kiekybinę ir personalinę sudėtį,

materialinį techninį aprūpinimą;

19) informacija

apie operatyvinės veiklos subjektų slaptųjų dalyvių, apdraustų valstybiniu

socialiniu draudimu bei privalomuoju sveikatos draudimu, įskaitos duomenis,

valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, šių

asmenų ir jų šeimų narių turto ir pajamų deklaravimo duomenys;

20) informacija

apie operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos organizavimą, priemonių

ir metodų naudojimą, taip pat operatyvinių veiksmų metu gauta informacija;

21) informacija,

kurią esami ar buvę kitų valstybių specialiųjų tarnybų darbuotojai ar

bendradarbiai savanoriškai suteikė operatyvinės veiklos subjektams;

22) įslaptinti

liudytojo ar nukentėjusio asmens tapatybę nustatantys duomenys;

23) duomenys

apie asmenis, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikoma apsauga nuo

nusikalstamo poveikio, tokios apsaugos priemonių organizavimą;

24) Lietuvos

Respublikos topografiniai žemėlapiai, kuriuose nurodytos valstybinės reikšmės,

strateginių, karinių ir rizikos objektų charakteristikos bei paskirtis, taip

pat karinės paskirties žemėlapiai.

25) žvalgybos informacija, taip pat informacija apie žvalgybos

veiklą, jos priemonių ir metodų naudojimą, žvalgybos veiklos užduotis ir

rezultatus, žvalgybos tarnautojus bei žvalgybos bendradarbius, žvalgybos

tarnybų finansavimą ir materialinį bei techninį aprūpinimą;

26) duomenys

apie specialias socialines garantijas žvalgybos tarnautojams ir žvalgybos

bendradarbiams.

sudaryti:

1) detalizuoti duomenys apie

valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugos organizavimą,

įslaptintos informacijos apskaitą bei tvarkymą;

2) detalizuoti

duomenys apie asmenų, kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos

naudojimu ar jos apsauga, kandidatūrų tikrinimo tvarką bei eigą, taip pat

tikrinimo metu surinkta informacija apie asmenis;

3) asmenų,

padariusių ar įtariamų padarius nusikaltimus, paieškos ir sulaikymo, policijos

kompleksinių priemonių ir operacijų organizavimas bei detalūs planai;

4) valstybės

institucijų ar jų padalinių saugomų asmenų ir svarbių objektų apsaugos

organizavimas, tokių objektų projektavimo, statybos ir remonto darbų

dokumentai;

5) informacija

apie operatyvinės veiklos subjektų sąveiką su savivaldos institucijomis,

įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis;

6) detalizuoti

duomenys apie Lietuvos kariuomenės, taip pat krašto apsaugos sistemos

institucijų, vidaus reikalų sistemos institucijų, Valstybės saugumo

departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos operatyvinių, specialiųjų padalinių

kiekybinę ir personalinę sudėtį, materialinį techninį aprūpinimą;

7) duomenys apie

krašto apsaugos sistemos institucijų, vidaus reikalų sistemos institucijų,

Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos operatyvinių,

specialiųjų padalinių pareigūnų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu,

įskaitą, valstybinio socialinio draudimo įmokas;

8) suvestiniai

duomenys apie valstybės materialinių išteklių rezervą;

9) valstybės

institucijų padalinių veiklos ekstremalių situacijų metu detalūs planai;

10) informacija

apie specialiųjų krovinių gabenimo organizavimą ir taktiką;

11) duomenys

apie krašto apsaugos sistemos institucijų, vidaus reikalų sistemos institucijų,

Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos padalinių

aprūpinimą ryšio technika ir įranga, naudojamus dažnius ir šaukinius;

12) informacija

apie krašto apsaugos sistemos institucijų, vidaus reikalų sistemos institucijų,

Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, prokuratūros, Lietuvos

banko, Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės saugomų ginklų,

šaudmenų, asmens saugos ir aktyviosios ginties, radiacinės ir cheminės saugos,

specialiųjų degazavimo priemonių ir inžinerinės technikos saugojimo bei

apskaitos normas, paskirstymą ir apsaugos organizavimą;

13) informacija,

gauta iš bankų ir kitų kredito įstaigų jų priežiūros tikslams;

14) nacionalinės

ir bazinės valiutos kurso nustatymo projektai bei duomenys apie Lietuvos banko

vykdomų atpirkimo sandorių, terminuotų indėlių, Vyriausybės, Lietuvos banko

vertybinių popierių aukcionų dalyvius ir jų siūlymus, likvidumo paskolas.

išvardyta šio straipsnio 1 dalies 1-24 punktuose, jei jos atskleidimas ar

praradimas negali padaryti žalos valstybės interesams ir jei tokiai

informacijai pagal jos svarbą nereikia aukštesnio apsaugos lygio, paslapčių

subjekto sprendimu gali būti įslaptinama kaip tarnybos paslaptis.

subjektai, vadovaudamiesi įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašu, sudaro

detalius įslaptinamos informacijos, susijusios su jų veikla, sąrašus.

Detaliuose įslaptinamos informacijos sąrašuose turi būti numatytos įslaptinamos

informacijos slaptumo žymos, jos įslaptinimo terminai arba išslaptinimo

sąlygos. Detalius įslaptinamos informacijos sąrašus tvirtina ir juos keičia

paslapčių subjektų vadovai, suderinę su Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos

koordinavimo komisija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1699, 00.05.23, Žin., 2000,

Nr.45-1297 (00.06.02)

Nr. VIII-1862, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1932 (00.07.31)

6 straipsnis.

Įslaptinimo terminai

sudaranti valstybės paslaptį, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus

atvejus, įslaptinama ne ilgesniam kaip šiam terminui:

1) informacija su slaptumo žyma

„Visiškai slaptai“ - 30 metų, o informacija, susijusi su slaptaisiais

operatyvinės veiklos dalyviais, - 75 metams;

2) informacija

su slaptumo žyma „Slaptai“ - 15 metų;

3) informacija

su slaptumo žyma „Konfidencialiai“ - 5 metams.

sudarančios tarnybos paslaptį, maksimalus įslaptinimo terminas

nenustatomas. Šalia slaptumo žymos nurodomas įslaptinimo terminas arba konkreti

data ar aplinkybė, kuriai įvykus informacija išslaptinama. Jei papildomų

nuorodų nėra, tokia informacija išslaptinama po 2 metų nuo jos įslaptinimo

datos.

įslaptinimo terminas skaičiuojamas nuo įslaptinimo datos.

atvejais, kai valstybės paslaptį sudarančią informaciją tikslinga įslaptinti

trumpesniam įslaptinimo terminui, nei numatyta šio straipsnio 1 dalies 1-3

punktuose, įslaptinimo terminas nurodomas šalia slaptumo žymos.

atvejais, kai valstybės saugumo interesams tam tikros informacijos įslaptinimo

terminas turi būti ilgesnis, nei numatyta šio straipsnio 1 dalies 1-3

punktuose, šį klausimą paslapčių subjekto teikimu sprendžia bei įslaptinimo

terminą pratęsia Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija.

Įslaptinimo terminas gali būti pratęsiamas iki 10 metų. Pratęsimų skaičius

neribojamas, tačiau bendras informacijos įslaptinimo terminas negali būti ilgesnis

nei 95 metai, išskyrus informaciją apie slaptuosius operatyvinės veiklos

dalyvius bei įslaptintus žvalgybos tarnautojus ir žvalgybos bendradarbius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1862, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1932 (00.07.31)

8 straipsnis.

Įslaptintos informacijos išslaptinimas

informacija išslaptinama, kai:

1) pasibaigia

šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas įslaptinimo terminas;

2) išnyksta

įslaptinimo tikslingumas, nors nustatytas įslaptinimo terminas dar

nepasibaigęs.

įslaptinta informacija, kai nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs,

gali būti išslaptinama tik paslapčių subjekto, įslaptinusio tokią informaciją,

sprendimu.

nustatytam įslaptinimo terminui, informacija išslaptinama ją įslaptinusio arba

šia informacija disponuojančio paslapčių subjekto sprendimu.

9 straipsnis.

Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

pareigas susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija ir ja

naudotis gali Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas

ir Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

pareigas, susijusias su valstybės paslaptį sudarančios informacijos naudojimu

ar jos apsauga, bei susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija

gali tik specialius leidimus turintys asmenys. Pretendentai į valstybės tarnybą,

atrinkti pareigoms, susijusioms su valstybės paslaptį sudarančios informacijos

naudojimu ar jos apsauga, skiriami patikrinus jų kandidatūras Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir kai

šie asmenys gauna leidimus dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį

sudarančia informacija. Šių pareigybių sąrašą nustato pats paslapčių subjektas.

dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija išduoda

paslapčių subjektas, asmenų kandidatūras patikrinus Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka bei

suderinus, išskyrus slaptuosius operatyvinės veiklos dalyvius, su Valstybės

saugumo departamentu. Prieš priimdamos galutinį sprendimą, asmens kandidatūrą

tikrinančios institucijos asmenį gali iškviesti pokalbio ir prireikus

pareikalauti raštiškų asmens paaiškinimų. Paslapčių subjektui draudžiama

išduoti asmeniui leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia

informacija, jeigu Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis šio

straipsnio 5 dalimi, tam prieštarauja.

susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija leidžiama asmeniui,

jeigu:

1) asmuo yra

Lietuvos Respublikos pilietis;

2) asmuo

pateikia pagal nustatytą formą duomenis apie save ir savo ryšius bei raštiškai

sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra;

3) asmuo pagal

savo asmens duomenis, asmenines ir dalykines savybes bei sveikatos būklę tinka

šiam darbui;

4) asmuo

raštiškai pasižada saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją;

5) tikrinimo metu nenustatoma

bent viena šio straipsnio 5 dalies 2-14 punktuose nurodyta aplinkybė.

su valstybės paslaptį sudarančia informacija asmeniui neišduodamas, jeigu

asmuo:

1) neatitinka

bent vienos šio straipsnio 4 dalies 1-4 punktuose nurodytos sąlygos;

2) nuolat gyveno Lietuvos

Respublikoje mažiau kaip 3 pastaruosius metus ir šio įstatymo 12 straipsnio 3

dalies 5 punkto nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos

koordinavimo komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti

su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Ši nuostata netaikoma asmenims,

tarnavusiems NATO narių karinėse ar gynybos struktūrose;

3) yra kreipęsis

į atitinkamas valstybės institucijas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės

atsisakymo arba į kitų valstybių institucijas dėl politinio prieglobsčio

suteikimo;

4) turi dvigubą

pilietybę ir šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 5 punkto nustatyta tvarka

Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą

neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia

informacija. Ši nuostata netaikoma asmenims, tarnavusiems NATO narių karinėse

ar gynybos struktūrose;

5) buvo nuteistas už valstybinį

nusikaltimą ar už kitą sunkų nusikaltimą;

6) turi teistumą

už nesunkų tyčinį nusikaltimą;

7) nustatyta

tvarka yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu;

8) dėl Lietuvos

Respublikai priešiškų interesų yra bendradarbiavęs ar palaiko ryšius su kitos

valstybės specialiąja tarnyba;

9) dėl Lietuvos

Respublikai priešiškų interesų palaiko ryšius su asmenimis,

bendradarbiaujančiais su kitos valstybės specialiąja tarnyba arba

priklausančiais nusikalstamam susivienijimui;

10) nuslėpė arba

pateikė melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save;

11) įstatymų ar

kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo atleistas iš pareigų dėl darbo su

įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo;

12) yra asmuo,

kurio atžvilgiu atliekamas operatyvinis tyrimas, arba yra patrauktas

baudžiamojon atsakomybėn už tyčinį nusikaltimą;

13) yra asmuo,

kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Organizuoto

nusikalstamumo užkardymo įstatymą;

14) gauna pajamų

iš kitų valstybių karinių ar specialiųjų tarnybų, jei tai nėra numatyta

Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių pasirašytuose susitarimuose ar

įsipareigojimuose.

turintiems leidimus dirbti ar susipažinti su informacija, pažymėta aukštesnio

laipsnio slaptumo žyma, atskiras leidimas dirbti ar susipažinti su informacija,

pažymėta žemesnio laipsnio slaptumo žyma, nereikalingas.

su valstybės paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“ arba „Slaptai“, išduodamas 5 metams, o su valstybės paslaptį

sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, - 7 metams.

Šiems terminams pasibaigus, asmuo tikrinamas iš naujo. Asmuo gali būti

papildomai tikrinamas ir nepasibaigus šiame straipsnyje nustatytiems terminams.

susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija neišdavimo, taip pat

Valstybės saugumo departamento prieštaravimas, kad asmeniui būtų išduotas toks

leidimas, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijai, kuri priima galutinį sprendimą.

kurių darbas susijęs su tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar

jos apsauga, teisę dirbti ar susipažinti su tokia informacija suteikia

paslapčių subjektas. Valstybės saugumo departamento sutikimas nėra

reikalingas.

10

straipsnis. Leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį

sudarančia

informacija

panaikinimas

dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija

panaikinamas, jeigu:

1) asmuo

atsisako arba netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) asmuo sistemingai pažeidinėja

nustatytą darbo su įslaptinta informacija tvarką;

3) su paslapčių

subjektu nutraukiami asmens darbo (tarnybos) santykiai arba asmuo perkeliamas į

pareigas, nesusijusias su valstybės paslaptį sudarančios informacijos

naudojimu;

4) asmuo

nuteisiamas už valstybinio nusikaltimo ar už tyčinio nusikaltimo padarymą;

5) asmuo

įstatymo nustatyta tvarka pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu;

6) nustatoma,

kad leidimas asmeniui buvo suteiktas nepagrįstai;

7) asmuo pagal

savo asmens duomenis, asmenines ir dalykines savybes ar sveikatos būklę tampa

netinkamas darbui su įslaptinta informacija;

8) atsiranda ar

paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalies

3-9, 12, 13 ar 14 punktuose.

dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikina

paslapčių subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento

motyvuotu teikimu. Apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą valstybės

paslapčių subjektas informuoja Valstybės saugumo departamentą.

dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikinimas

arba darbo (tarnybos) santykių nutraukimas, arba perkėlimas į kitas pareigas ar

atleidimas iš pareigų neatleidžia asmens nuo įsipareigojimo saugoti jam

patikėtą ar tarnybos metu sužinotą įslaptintą informaciją bei nuo atsakomybės

už tokios informacijos atskleidimą.

dėl leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija

panaikinimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijai, kuri priima galutinį sprendimą.

13 straipsnis.

Valstybės paslaptį sudarančios informacijos apsaugos kontrolė

paslaptį sudarančios informacijos apsaugą visose šalies institucijose

kontroliuoja Valstybės saugumo departamentas. Šis departamentas:

1) kontroliuoja,

kaip laikomasi valstybės paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo,

naudojimo, saugojimo bei išslaptinimo nustatytos tvarkos;

2) teikia

pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Lietuvos Respublikos

paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai dėl valstybės paslapčių apsaugos

sistemos tobulinimo;

3) atlieka

kvotą, iškėlus baudžiamąją bylą dėl valstybės paslaptį sudarančios informacijos

praradimo ar atskleidimo;

4) teikia

metodinę pagalbą paslapčių subjektams dėl valstybės paslaptį sudarančios

informacijos apsaugos.

paslaptį sudarančios informacijos apsaugos kontrolę vykdo šia informacija

disponuojantys paslapčių subjektai.

subjektų saugomų dokumentų, kuriuose yra įslaptintos informacijos, apskaitos,

tvarkymo, raštvedybos organizavimo bei kontrolės tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

15 straipsnis.

Atsakomybė už įslaptintos informacijos pagrobimą ir (ar)

neteisėtą

atskleidimą, praradimą, sunaikinimą, sugadinimą,

rinkimą,

pirkimą, pardavimą, laikymą ar platinimą

ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pagrobimą

ir (ar) neteisėtą atskleidimą, praradimą, sunaikinimą, sugadinimą, rinkimą,

pirkimą, pardavimą, laikymą ar platinimą atsako pagal Lietuvos Respublikos

įstatymus.

valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančią informaciją ir ją savanoriškai

perduoda atitinkamoms valstybės institucijoms iki 2000 m. rugsėjo 15 d.,

atleidžiamas nuo atsakomybės už jos laikymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1584, 00.03.21, Žin., 2000,

Nr.27-713 (00.03.31)

16 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

1.

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. kovo 1 d.

šio įstatymo įsigaliojimui nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos

paslapčių įstatymo įgyvendinimo įstatymas.

17 straipsnis.

Įstatymų ir kitų teisės aktų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus šiam

įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos

Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymas (Žin., 1995,

Nr.96-2146; 1997, Nr.59-1369; 1998, Nr.65-1872);

2) Lietuvos

Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų

apsaugos įstatymo įgyvendinimo” (Žin., 1995, Nr.96-2147);

3) Valstybės ir tarnybos

paslapčių įstatymo įgyvendinimo įstatymas (Žin., 1999, Nr.81-2378).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1584, 00.03.21, Žin., 2000,

Nr.27-713 (00.03.31)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1699, 00.05.23, Žin., 2000,

Nr.45-1297 (00.06.02)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1713, 00.06.06, Žin., 2000,

Nr.50-1433 (00.06.21)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO 2 DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIA GALIOS

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1862, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1932 (00.07.31)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.08.07)

20 straipsnis.

Atsakingo asmens funkcijos personalo patikimumo srityje

Atsakingas

asmuo:

1) organizuoja

leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimą, tvarko jų

apskaitą;

2) užtikrina,

kad su įslaptinta informacija susipažintų tik leidimus turintys asmenys ir būtų

griežtai laikomasi principo „Būtina žinoti“;

3) užtikrina,

kad įslaptintos informacijos, su kuria asmuo dirba ar susipažįsta, žyma nebūtų

aukštesnė už nurodytą šiam asmeniui suteiktame leidime;

4) kontroliuoja,

kad teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą,

reikalavimus vykdytų visi asmenys, dirbantys ar susipažįstantys su įslaptinta

informacija;

5) informuoja kandidatūrą

tikrinančias institucijas apie asmens anketos duomenų, galinčių turėti įtakos

leidimo išdavimui ar panaikinimui, pasikeitimą;

6) likus 6 mėnesiams iki leidimo

dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija arba asmens

patikimumo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, organizuoja kartotinį

kandidatūros tikrinimą;

7) paima iš

asmenų, kuriems išduodami leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, nustatyto pavyzdžio rašytinius pasižadėjimus saugoti įslaptintą

informaciją;

8) pasirašytinai

supažindina asmenis su detaliu įslaptintos informacijos, susijusios su

paslapčių subjekto veikla, sąrašu;

9) kartą per

kalendorinius metus informuoja asmenis, kuriems patikėta įslaptinta

informacija, apie įstatymų nustatytą atsakomybę už neteisėtą disponavimą

įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą,

pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą;

10) kartą per

kalendorinius metus asmenis, kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos

naudojimu ar apsauga, pasirašytinai supažindina su įslaptintos informacijos

apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

PENKTASIS SKIRSNIS

ĮSLAPTINTOS

INFORMACIJOS ADMINISTRAVIMAS

21 straipsnis.

Slaptumo žymos suteikimas dokumentui arba jo daliai

struktūrinio padalinio, parengusio dokumentą, vadovas įvertina dokumentą

parengusio asmens siūlymą ir priima sprendimą dėl dokumento slaptumo žymos ir

įslaptinimo termino suteikimo bei atsako už priimto sprendimo pagrįstumą.

nesuteikiama slaptumo žyma vien dėl jo tematikos arba dokumento, į kurį

atsakoma, slaptumo žymos.

nustatoma pagal aukščiausią dokumento tekste esančios informacijos slaptumo

žymą.

dokumentas susideda iš atskirų skirtingas slaptumo žymas turinčių dalių arba

turi priedų, kurių slaptumo žymos skiriasi nuo jų lydimo dokumento slaptumo

žymos, apie skirtingas dokumento dalių ir jo priedų slaptumo žymas turi būti

aiškios nuorodos pačiame dokumente – dokumento tekste, priedų išvardijime arba

dokumento dalių sąraše (turinyje), taip pat prieš tokių dokumento teksto dalių

pradžią arba ant dokumento priedų.

dalys arba dokumento priedai yra neatsiejama dokumento dalis, toks dokumentas

įtraukiamas į įslaptintų dokumentų apskaitą ir saugomas pagal aukščiausią

dokumento dalies arba jo priedų turimą slaptumo žymą. Dokumento dalys arba jo

priedai, kurie gali būti atskirti, yra platinami, įtraukiami į apskaitą ir

saugomi pagal tokių dokumento dalių arba priedų turimą slaptumo žymą.

22 straipsnis.

Įslaptintų dokumentų administravimo reikalavimai

dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, administruojami taip:

1) tvarkomi ir

laikomi I ar II klasės saugumo zonose;

2) perduodami

įslaptintos informacijos gavėjui pasirašytinai;

3) negali būti

kopijuojami;

4) vykdytojams

perduodami pasirašytinai, apie perdavimo faktą pažymint įslaptintos

informacijos registracijos laikmenose;

5) įslaptintos

informacijos gavėjo perduodami kitam paslapčių subjektui tik esant rašytiniam

informacijos rengėjo sutikimui;

6) privalo

turėti prisegtus asmenų, susipažinusių su dokumento turiniu, sąrašus;

7) saugomi

atskirai nuo kitas slaptumo žymas turinčių dokumentų, išskyrus kompiuterių

informacijos laikmenose saugomus dokumentus;

8) negali būti

naikinami – nereikalingas dokumentas grąžinamas informacijos rengėjui, išskyrus

šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatytus atvejus.

dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Slaptai“, administruojami taip:

1) tvarkomi ir

laikomi I arba II klasės saugumo zonoje;

2) perduodami

įslaptintos informacijos gavėjui pasirašytinai;

3) gali būti

dauginami ar kopijuojami tik raštišku paslapčių subjekto vadovo arba jo

įgalioto asmens sprendimu, gavus rašytinį informacijos rengėjo sutikimą;

4) kopijuojant

registruojami ir sunumeruojami;

5) įslaptintos informacijos

gavėjo gali būti perduodami kitam paslapčių subjektui tik esant rašytiniam

informacijos rengėjo sutikimui;

6) vykdytojams

perduodami pasirašytinai, apie perdavimo faktą pažymint įslaptintos

informacijos registracijos laikmenose;

7) naikinami (įskaitant jų

kopijas) surašant sunaikinimo aktus.

dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Konfidencialiai“, administruojami taip:

1) tvarkomi ir

laikomi I arba II klasės saugumo zonoje;

2) gali būti

dauginami ar kopijuojami už dokumento vykdymo kontrolę atsakingo asmens

sprendimu, laikantis principo „Būtina žinoti“, jeigu dokumentas nėra pažymėtas

nuoroda „Būtinas informacijos rengėjo sutikimas“. Kopijos turi būti

registruojamos ir numeruojamos;

3) vykdytojams

perduodami pasirašytinai, apie perdavimo faktą pažymint įslaptintos

informacijos registracijos laikmenose;

4) naikinami (įskaitant jų

kopijas) surašant sunaikinimo aktus.

dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, administruojami taip:

1) tvarkomi ir

laikomi administracinėje saugumo zonoje;

2) vykdytojo

sprendimu gali būti platinami, dauginami, kopijuojami ir vadovaujantis principu

„Būtina žinoti“ pateikiami kitiems asmenims susipažindinti, jeigu dokumentas

nėra pažymėtas nuoroda „Būtinas informacijos rengėjo sutikimas“.

dokumentų, žymimų slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, platinimo, dauginimo,

naikinimo ar kitų asmenų susipažindinimo su jų turiniu tvarką gali nustatyti

paslapčių subjektai.

23

straipsnis. Susipažinimas su įslaptinta informacija, kuria disponuoja kitas

paslapčių subjektas

teisę susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, kuria disponuoja kitas paslapčių

subjektas, vadovaudamasis principu „Būtina žinoti“, suteikia šia informacija

disponuojančio paslapčių subjekto vadovas. Asmuo privalo pateikti institucijos,

kurioje dirba, vadovo tikslinį siuntimą. Siuntime turi būti patvirtinta, kad

asmuo turi leidimą dirbti ar susipažinti su atitinkama slaptumo žyma pažymėta

įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, jeigu reikia

susipažinti su užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos perduota

įslaptinta informacija, taip pat tiesioginių pareigų vykdymu pagrįstas poreikis

susipažinti su konkrečia įslaptinta informacija ir nurodyta, su kokios apimties

įslaptinta informacija asmeniui reikia susipažinti.

sprendimas neleisti asmeniui susipažinti su siuntime nurodyta įslaptinta

informacija, šia informacija disponuojančio paslapčių subjekto vadovas savo

sprendimą privalo pagrįsti ir per 10 darbo dienų su šiuo sprendimu supažindinti

asmenį siuntusios institucijos vadovą. Toks sprendimas gali būti apskųstas

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, kuri priima paslapčių subjektui

privalomą sprendimą.

24 straipsnis.

Įslaptintos informacijos gabenimas

dokumentus, gaminius ir kitus objektus, žymimus slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“ ir „Slaptai“, turi gabenti šaunamaisiais ginklais ginkluoti

diplomatiniai, kariniai, specialius įgaliojimus turinčių kurjerių pašto tarnybų

kurjeriai arba paslapčių subjekto įgalioti asmenys.

gaminius ir kitus objektus, žymimus slaptumo žymomis „Konfidencialiai“ ir

„Riboto naudojimo“, gali gabenti šio straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys arba

kurjerių pašto tarnybų kurjeriai.

dokumentus, gaminius ir kitus objektus gabenantys asmenys:

1) privalo

užtikrinti gabenamų dokumentų, gaminių ir kitų objektų saugumą;

2) dokumentus, gaminius ir kitus

objektus privalo gabenti taip, kad atsitiktiniai asmenys negalėtų nustatyti,

jog gabenama įslaptinta informacija, ar susipažinti su tokios informacijos

turiniu.

ir kitų objektų, žymimų slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ ir „Slaptai“,

pristatymo faktą parašu turi patvirtinti įslaptintos informacijos gavėjas.

dokumentus, gaminius ir kitus objektus gabenantiems asmenims draudžiama

susipažinti su įslaptinta informacija.

dokumentus, gaminius ir kitus objektus gabenantis asmuo privalo užtikrinti jų

apsaugą nuo praradimo panaudodamas visas priemones – kovinius veiksmus, turimas

specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą. Šios priemonės turi būti

naudojamos proporcingai pradėtam ar tiesiogiai gresiančiam pavojingam

kėsinimuisi užvaldyti įslaptintą informaciją.

dokumentai, gaminiai ir kiti objektai gabenami parenkant saugiausią maršrutą ir

gabenimo būdą.

25 straipsnis.

Įslaptintos informacijos naikinimas

informacija naikinama Vyriausybės nustatyta tvarka.

įslaptintos informacijos sunaikinimo priima paslapčių subjekto vadovas ar jo

įgaliotas asmuo, išskyrus šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkte

nurodytus atvejus.

informacija turi būti sunaikinama taip, kad nebūtų įmanoma atkurti įslaptintos

informacijos ar jos dalies turinio.

26

straipsnis. Įslaptintos informacijos evakuacija arba sunaikinimas karo padėties

ar ekstremalių situacijų atveju

subjektas, kuriame dirbama su įslaptinta informacija arba tokia informacija yra

saugoma, turi parengti ir patvirtinti įslaptintos informacijos evakuacijos arba

sunaikinimo planus karo padėties ar ekstremalių situacijų atveju.

būti nustatyta įslaptintos informacijos evakuacijos arba sunaikinimo eiliškumo tvarka

iškilus realiai grėsmei prarasti ar atskleisti įslaptintą informaciją.

Pirmiausia evakuojama arba naikinama aukštesnę slaptumo žymą turinti įslaptinta

informacija.

27 straipsnis.

Įslaptintos informacijos patikrinimas

metus paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys turi atlikti valstybės

paslaptį sudarančios informacijos patikrinimą. Patikrinimo išvados įforminamos

aktu. Jį tvirtina paslapčių subjekto vadovas.

trejus metus paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys turi atlikti

įslaptintos informacijos, pažymėtos slaptumo žyma „Konfidencialiai“,

patikrinimą. Patikrinimo išvados įforminamos aktu. Jį tvirtina paslapčių

subjekto vadovas.

informacijos, pažymėtos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, patikrinimo periodiškumą

nustato paslapčių subjektas.

tikslas – nustatyti, ar įslaptinta informacija nėra prarasta arba sugadinta.

už įslaptintą informaciją atsiskaityta, jeigu:

1) įslaptintą

dokumentą, gaminį ar kitą objektą galima pamatyti;

2) yra atitinkamo paslapčių

subjekto ar struktūrinio padalinio, kuriam įslaptinta informacija buvo

perduota, raštiškas patvirtinimas, kad informacija gauta;

3) teisės aktų

nustatyta tvarka yra užfiksuotas jos sunaikinimo faktas;

4) yra

atitinkamas pranešimas ar sprendimas dėl informacijos išslaptinimo.

28

straipsnis. Atsakingo asmens funkcijos įslaptintos informacijos administravimo

srityje

Atsakingas

asmuo:

1) organizuoja

įslaptintos informacijos apskaitą ir kontroliuoja jos apyvartą, tvarko jos

registraciją;

2) atrenka

informaciją naikinti, išslaptinti arba pratęsti tokios informacijos įslaptinimo

terminą;

3) atsako už

įslaptintos informacijos registracijos laikmenų tvarkymą;

4) atsako už

įslaptintos informacijos perdavimą vykdytojams ir kitiems paslapčių subjektams;

5) atsako už

tai, kad paslapčių subjektai būtų laiku informuojami apie įslaptintos

informacijos slaptumo žymų keitimą, išslaptinimo ar įslaptinimo termino

pratęsimą;

6) paslapčių

subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu supažindina kitų paslapčių

subjektų įgaliotus asmenis su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma

„Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“;

7) šio Įstatymo

27 straipsnyje nustatytais terminais organizuoja įslaptintos informacijos

patikrinimą;

8) organizuoja įslaptintų

dokumentų naikinimo procesą.

29 straipsnis.

Įslaptintos informacijos administravimo reglamentavimas

Smulkesnę

įslaptintos informacijos rengimo, įforminimo, siuntimo, gabenimo, gavimo,

dauginimo, naikinimo bei apskaitos tvarką, vadovaudamasi šio Įstatymo penktojo

skirsnio nuostatomis, nustato Vyriausybė.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS FIZINĖ APSAUGA

30 straipsnis.

Fizinės apsaugos įgyvendinimas

subjektai privalo užtikrinti, kad visos teritorijos, patalpos ir darbo vietos,

kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar tokia informacija yra saugoma,

būtų reikiamai apsaugotos atitinkamomis fizinėmis, mechaninėmis,

procedūrinėmis, elektroninėmis apsaugos priemonėmis ir būtų paskirti apsaugos

darbuotojai.

fizinės apsaugos priemonės turi užtikrinti, kad:

1) pašaliniai

asmenys negalėtų patekti į teritorijas ir patalpas, kuriose dirbama su

įslaptinta informacija ar tokia informacija yra saugoma;

2) būtų

užkirstas kelias neteisėtiems darbuotojų veiksmams ir tokie veiksmai būtų

fiksuojami;

3) neturintys

leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija darbuotojai negalėtų

susipažinti su įslaptintos informacijos turiniu;

4) būtų

fiksuojami fizinės apsaugos pažeidimai.

sprendimą dėl konkrečių apsaugos priemonių pasirinkimo ir įdiegimo bei

naudojimo, paslapčių subjektas atsižvelgia į šiuos veiksnius:

1) saugomos

įslaptintos informacijos slaptumo žyma;

2) saugomos

informacijos pobūdis ir apimtis;

3) rizikos

veiksniai – paslapčių subjekte dirbančių asmenų patikimumas, aplinkos

charakteristika, kriminogeninė padėtis, pastato dislokavimo vieta, patalpų

išplanavimas, teritorijos dydis, patekimo nepastebėtam į saugomą zoną tikimybė

ir kita.

apsaugos užtikrinimo sudėtinės dalys:

1) saugumo zonų

nustatymas;

2) mechaninių

apsaugos priemonių, apsunkinančių įsibrovimą ar įsilaužimą į teritoriją,

patalpas, įdiegimas ir naudojimas;

3) apsaugos

signalizacijos įdiegimas ir naudojimas;

4) elektroninio

stebėjimo ir elektroninių apsaugos priemonių, nustatančių asmens tapatybę ir

ribojančių patekimą bei fiksuojančių asmens įėjimą į patalpas, buvimą jose ir

išėjimą iš jų, įdiegimas ir naudojimas;

5) apsaugos

darbuotojų apmokymas, paskyrimas bei paskirstymas;

6) fizinės

apsaugos procedūrų reglamentavimas – vidaus taisyklės, numatančios, kaip turi

būti atrakinamos ir užrakinamos patalpos, išjungiama ir įjungiama

signalizacija, vykdomas patalpų stebėjimas ir kitos fizinės apsaugos

procedūros.

3 dalyje išvardytus veiksnius ir saugomos informacijos apsaugos užtikrinimo

galimybes, šio straipsnio 4 dalies 2–5 punktuose išvardytos fizinės apsaugos

užtikrinimo sudėtinės dalys gali būti taikomos kompleksiškai arba pirmenybė

atiduodama keletui ar vienai iš jų.

31 straipsnis.

Saugumo zonos

ir patalpos, kuriose dirbama arba kuriose saugoma įslaptinta informacija, pagal

informacijos slaptumo žymas, saugojimo pobūdį ir nesankcionuoto susipažinimo su

įslaptinta informacija tikimybę skirstomos į atskiras saugumo zonas.

2.

Administracinė saugumo zona – apibrėžta teritorija ir (ar) patalpos, kuriose

kontroliuojamas asmenų ir transporto priemonių judėjimas. Patekti į I ar II

klasės saugumo zoną galima tik per administracinę zoną. Administracinėje zonoje

gali būti saugoma tik informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“,

arba su tokia informacija dirbama. Administracinėje saugumo zonoje saugoma

įslaptinta informacija turi būti laikoma metalinėse spintose arba seifuose.

saugumo zona – teritorijos ir patalpos, kuriose saugoma informacija, žymima

slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesnėmis slaptumo žymomis, arba su tokia

informacija dirbama, taip pat patalpos, į kurias patekus galima tiesiogiai

prieiti prie šios saugumo zonos elektroninių apsaugos priemonių centrinio

valdymo. II klasės saugumo zonoje saugoma įslaptinta informacija, žymima

slaptumo žyma „Slaptai“ arba „Visiškai slaptai“, turi būti laikoma seifuose,

turinčiuose individualius vartotojų kodinius bei mechaninius užraktus, ar

specialiai tokiai informacijai saugoti skirtose saugyklose. II klasės saugumo

zonoje saugoma įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“,

turi būti laikoma metalinėse spintose arba seifuose.

saugumo zonai keliami šie reikalavimai:

1) turi būti

nustatyti, saugomi bei kontroliuojami visi įėjimai į zoną ir išėjimai iš jos;

2) į zoną gali

patekti tik asmenys, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“. Visus kitus asmenis turi

lydėti apsaugos darbuotojas arba paslapčių subjekto vadovo įgaliotas asmuo;

3) jei zonoje

saugoma informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“ arba „Visiškai slaptai“,

asmens tapatybei nustatyti prie įėjimų į zoną arba atskiras jos patalpas turi

būti įkurtas kontrolės postas arba turi būti įdiegta asmens tapatybę padedanti

nustatyti sistema;

4) prieigos iki

pastatų visą tamsų paros metą turi būti apšviestos;

5) zonai

priskirtos patalpos turi turėti apsaugos, pavojaus ir priešgaisrinę

signalizacijas;

6) elektroninės

apsaugos priemonės turi perduoti dubliuojantį signalą apie bandymą įsibrauti į

zoną arba neteisėtą buvimą joje ne vienai reagavimo sistemai;

7) jei zonoje saugoma

informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, įėjimas į zoną arba

įėjimai į zonoje esančias patalpas turi būti stebimi vaizdo kameromis, turi

būti kaupiamas 30 kalendorinių dienų vaizdo archyvas.

saugumo zona – patalpos, kuriose dirbama ar saugoma informacija, žymima

slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesnėmis slaptumo žymomis. Į jas patekus

galima tiesiogiai prieiti prie jose saugomos informacijos, taip pat prie šios

saugumo zonos elektroninių apsaugos priemonių centrinio valdymo.

saugumo zonai keliami šie reikalavimai:

1) šio

straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai;

2) prieigos iki

šios saugumo zonos turi būti kontroliuojamos elektroninėmis apsaugos

priemonėmis;

3) gali būti

tikrinami asmenų įnešami ir išnešami daiktai;

4) į šią saugumo

zoną paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu įleidžiami tik

asmenys, turintys leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija,

žymima aukščiausia toje saugumo zonoje saugomos informacijos slaptumo žyma;

5) į zoną negali

būti įnešami jokie pašaliniai elektromagnetiniai spinduliavimo šaltiniai;

6) turi būti naudojama apsauginė

įsilaužimo signalizacija, perimetro signalizacija, apsauginė gaisro

signalizacija;

7) taikomos

mechaninės apsaugos priemonės turi užkirsti kelią nesankcionuotam patekimui į

saugomas patalpas.

būtinybei, kai nėra asmens, kuriam patikėta įslaptinta informacija, atidaryti

dokumentų saugyklas, asmeninius seifus, metalines spintas gali tik paslapčių

subjekto vadovo tam įgalioti asmenys. Paslapčių subjektai turi nustatyti tokių

veiksmų atlikimo ir užfiksavimo tvarką.

įtarimui, kad į dokumentų saugyklas galėjo patekti arba asmeninius seifus,

metalines spintas atidaryti pašaliniai asmenys, apie tai nedelsiant pranešama

atsakingam asmeniui, paslapčių subjekto vadovui ir Valstybės saugumo

departamentui. Kol atvyks Valstybės saugumo departamento pareigūnai, atsakingas

asmuo ir paslapčių subjekto vadovas imasi reikiamų priemonių įvykio vietos

neliečiamumui išsaugoti.

32

straipsnis. Atsakingo asmens funkcijos įgyvendinant įslaptintos informacijos

fizinę apsaugą

Atsakingas asmuo:

1) užtikrina,

kad teritorijose ir patalpose, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar

kuriose ji saugoma, būtų įdiegtos ir tinkamai veiktų reikiamos fizinės apsaugos

priemonės;

2) rengia

fizinės apsaugos procedūras reglamentuojančius dokumentus, kontroliuoja, kaip

laikomasi nustatytų procedūrų, periodiškai atlieka taikomų fizinės apsaugos

priemonių patikrinimus;

3) organizuoja

darbuotojų apmokymus;

4) teikia

paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui siūlymus dėl patalpų

suskirstymo į saugumo zonas;

5) praneša

paslapčių subjekto vadovui apie pastebėtus saugyklų, patalpų, seifų, metalinių

spintų apsaugos priemonių bei instaliacijų pažeidimus ir imasi priemonių jiems

pašalinti.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

ĮSLAPTINTŲ

SANDORIŲ SAUGUMAS

33 straipsnis.

Įslaptinti sandoriai

subjektai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, turi teisę sudaryti įslaptintus

sandorius. Įslaptintų sandorių sudarymo tvarką nustato Vyriausybė.

sandorio pasirašymo dienos šio Įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka turi

gauti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą. Rangovas (subrangovas), jo

darbuotojai, kuriems vykdant įslaptintą sandorį reikės susipažinti su

įslaptinta informacija, iki sandorio pasirašymo dienos turi gauti leidimą

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Leidimą išduoda paslapčių

subjektas, sudarantis įslaptintą sandorį. Rangovas, gavęs paslapčių subjekto

sutikimą, turi teisę įslaptinto sandorio daliai vykdyti pasitelkti subrangovą,

kuris šio Įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka turi gauti įmonės patikimumą

patvirtinantį pažymėjimą.

asmenims, dalyvaujantiems užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų

paskelbtuose konkursuose dėl įslaptinto sandorio sudarymo, jei užsienio

valstybė arba tarptautinė organizacija reikalauja jų patikimumą patvirtinančių

pažymėjimų, taikomi šio Įstatymo 35 straipsnio reikalavimai.

valstybėse veikiančios ir ten registruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos

gali dalyvauti Lietuvos Respublikos paslapčių subjektų paskelbtuose konkursuose

sudaryti įslaptintą sandorį, kurį vykdant bus perduodama Lietuvos Respublikos

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“

arba „Konfidencialiai“, jeigu jos atitinka tose valstybėse keliamus įslaptintų

sandorių saugumo reikalavimus ir atsakinga užsienio valstybės institucija

pateikia atitinkamą išvadą.

34

straipsnis. Įslaptintos informacijos apsauga įslaptinto sandorio vykdymo metu

subjektai, sudarę įslaptintą sandorį, privalo kontroliuoti, kaip rangovas ar

subrangovas vykdo perduotos ar sandorio metu sukurtos įslaptintos

informacijos apsaugos reikalavimus.

sandoris gali būti vienašališkai nutrauktas, jei rangovas ar subrangovas

nevykdo nustatytų įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų.

sandorio, įvykdžius įslaptintą sandorį ar jį nutraukus, rangovas bei

subrangovas privalo grąžinti visą jiems perduotą ir perduoti sandorio metu

sukurtą įslaptintą informaciją.

35 straipsnis.

Įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo išdavimas

sandorių saugumą užtikrinanti institucija atlieka tikrinimą dėl rangovo

(subrangovo) patikimumo, išduoda įmonės patikimumo pažymėjimą, išduotą

pažymėjimą panaikina ir kontroliuoja, kaip rangovai ar subrangovai atitinka įslaptintų

sandorių saugumo reikalavimus iki pasirašant įslaptintą sandorį, kaip laikosi

šių reikalavimų įslaptintą sandorį vykdydami ir baigdami.

tikslas – nustatyti, ar su rangovu gali būti sudarytas įslaptintas sandoris užtikrinant

tinkamą įslaptintos informacijos apsaugą. Šio tikrinimo metu negali būti

naudojami operatyvinės veiklos metodai ir priemonės, išskyrus operatyvinę

apklausą ir duomenų, esančių operatyvinėje įskaitoje, peržiūrą.

dalyse nustatytą tikrinimą, įmonės patikimumą patvirtinančius pažymėjimus

išduoda šios įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos:

1) jei įslaptintą sandorį sudaro

Krašto apsaugos sistemos institucijos – Antrasis operatyvinių tarnybų

departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, įvertinęs kitų įslaptintų

sandorių saugumą užtikrinančių institucijų pateiktą informaciją;

2) jei įslaptintą sandorį sudaro

Vidaus reikalų sistemos institucijos – vidaus reikalų ministro įgaliotos

institucijos, įvertinusios kitų įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių

institucijų pateiktą informaciją;

3) jei

įslaptintą sandorį sudaro Specialiųjų tyrimų tarnyba – Specialiųjų tyrimų

tarnyba, įvertinusi kitų įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų

pateiktą informaciją;

4) jei

įslaptintą sandorį sudaro kiti paslapčių subjektai – Valstybės saugumo

departamentas, įvertinęs kitų įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių

institucijų pateiktą informaciją.

(subrangovo) darbuotojų patikimumą tikrina Valstybės saugumo departamentas,

vadovaudamasis šio Įstatymo 16 ir 17 straipsnių nuostatomis.

subjektai įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms pateikia:

1) duomenis apie

rangovui ar subrangovui numatomos perduoti įslaptintos informacijos pobūdį,

apimtis bei tokios informacijos slaptumo žymas, taip pat įslaptintame sandoryje

numatytas teikti paslaugas;

2) rangovo ar

subrangovo užpildytą įslaptintų sandorių saugumo klausimyną ir jo rašytinį

sutikimą būti tikrinamam;

3) rangovo ar

subrangovo darbuotojų, pretenduojančių gauti leidimus dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija ar asmens patikimumo pažymėjimus, užpildytus

klausimynus, tokių asmenų rašytinius sutikimus būti tikrinamiems ir išsamias

autobiografijas.

subjektas, ketinantis sudaryti įslaptintą sandorį, privalo:

1) paskirti

asmenis, atsakingus už įslaptinto sandorio vykdymo metu perduotos įslaptintos

informacijos bei įslaptinto sandorio reikalavimų vykdymo kontrolę;

2) teikti būtiną

metodinę pagalbą įslaptintos informacijos apsaugos klausimais;

3) prireikus

parengti ir pateikti įslaptinto sandorio vykdymui būtinus įslaptinimo žinynus,

kuriuose įvardijama įslaptinto sandorio vykdymui perduodama arba numatoma

sukurti įslaptinta informacija, jos slaptumo žymos, įslaptinimo terminai, šios

informacijos išslaptinimo sąlygos.

kuriuo sudarytas įslaptintas sandoris, taip pat subrangovas privalo:

1) šio Įstatymo

bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą,

nustatyta tvarka organizuoti ir vykdyti patikėtos ar įslaptinto sandorio metu

sukurtos įslaptintos informacijos apsaugą;

2) užtikrinti,

kad su įslaptinta informacija dirbs ar susipažins leidimus turintys asmenys ir

tik vadovaudamiesi principu „Būtina žinoti“;

3) paskirti

asmenį, atsakingą už įslaptinto sandorio vykdymą, įslaptintos informacijos

apsaugos organizavimą, vykdymą ir kontrolę;

4) įslaptintą

sandorį įvykdžius ar jo vykdymą nutraukus prieš terminą, paslapčių subjektui

perduoti visus gautus ir įslaptinto sandorio vykdymo metu sukurtus dokumentus

ar gaminius, kuriuose yra įslaptintos informacijos.

įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, tikrinama:

1) rangovo

(subrangovo) kapitalo ir valdymo struktūra, kapitalo kilmė, savininkai bei

teisinė registracija;

2) rangovo

(subrangovo) administracija;

3) rangovo

(subrangovo) finansinė būklė ir padaryti įstatymų pažeidimai, rangovo

(subrangovo) darbuotojų ar savininkų padarytos korupcinės veikos;

4) rangovo

(subrangovo) verslo ryšiai, ryšiai su kriminaliniais elementais ir užsienio

valstybių specialiosiomis tarnybomis, kurių veikla yra priešiška Lietuvos

valstybės interesams;

5) įslaptintos

informacijos apsaugos užtikrinimo galimybės;

6) darbuotojų,

kurie pretenduoja gauti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

ar asmens patikimumo pažymėjimus, patikimumas.

subrangovas įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms turi

pateikti duomenis apie praėjusių finansinių metų finansinę veiklą, taip pat

kitą įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų prašomą informaciją.

apie rangovo ar subrangovo finansinius įsiskolinimus, padarytus finansinius

pažeidimus įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms teikia

mokesčių administratoriai.

saugumą užtikrinančios institucijos turi teisę gauti iš valstybės, savivaldybės

institucijų, bankų ir kitų juridinių asmenų visą reikiamą informaciją,

susijusią su rangovo ar subrangovo bei jo darbuotojų tikrinimu dėl įmonės

patikimumo pažymėjimo išdavimo.

patikimumą patvirtinantis pažymėjimas galioja tik konkretaus įslaptinto

sandorio vykdymo metu. Įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas gali būti

atnaujintas neatliekant įmonės patikrinimo, jei nuo paskutinio įmonės

patikrinimo praėjo ne daugiau kaip 36 mėnesiai ir nėra pagrindo abejoti rangovo

(subrangovo) patikimumu.

subrangovo darbuotojams išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija galioja tik konkretaus įslaptinto sandorio vykdymo metu, tačiau ne

ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje. Leidimas dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija gali būti atnaujinamas neatliekant

papildomo asmens tikrinimo, jei nuo tokio leidimo išdavimo praėjo ne daugiau

kaip 36 mėnesiai ir nėra pagrindo abejoti asmens patikimumu.

36

straipsnis. Įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo neišdavimo sąlygos

patikimumą patvirtinantis pažymėjimas neišduodamas, jei patikrinimo metu

nustatoma, kad:

1) rangovas

(subrangovas) yra nemokus ar nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų fiziniams

ar juridiniams asmenims;

2) rangovui

(subrangovui) yra taikomos sankcijos už įstatymų pažeidimus arba yra atliekamas

tyrimas dėl jų, jei dėl tokių pažeidimų gali kilti įslaptintos informacijos

praradimo ar neteisėto atskleidimo grėsmė;

3) rangovas

(subrangovas) vykdo ar vykdė neteisėtą veiklą;

4) rangovas

(subrangovas) įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai pateikė

suklastotus arba neteisingus duomenis;

5) rangovas

(subrangovas) neturi galimybių užtikrinti numatytos perduoti ar sukurti

įslaptintos informacijos apsaugos;

6) rangovui

(subrangovui) dėl jo kaltės anksčiau buvo atsisakyta išduoti įmonės patikimumą

patvirtinantį pažymėjimą, buvo panaikintas išduotas įmonės patikimumą

patvirtinantis pažymėjimas ir nėra pašalintos tokio pažymėjimo neišdavimo arba

panaikinimo priežastys;

7) rangovo

(subrangovo) darbuotojams, kuriems bus patikima įslaptinta informacija,

vadovaujantis šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi leidimas dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija negali būti išduodamas ir tokių asmenų

negalima pakeisti kitais.

sandorių saugumą užtikrinančių institucijų sprendimą neišduoti įmonės

patikimumą patvirtinančio pažymėjimo per 30 darbo dienų nuo tokio sprendimo

gavimo dienos rangovas (subrangovas) turi teisę apskųsti Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijai, o ši priima įslaptinto sandorio saugumą užtikrinančiai

institucijai privalomą sprendimą.

37

straipsnis. Įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo panaikinimas

įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas panaikinamas ir sudarytas sandoris

nutraukiamas, jei:

1) dėl rangovo

ar subrangovo kaltės buvo atskleista ar prarasta jiems patikėta įslaptinta

informacija;

2) rangovas ar

subrangovas ne vieną kartą pažeidė nustatytus įslaptintos informacijos apsaugos

reikalavimus arba juos šiurkščiai pažeidžia, sukeldamas įslaptintos

informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo grėsmę;

3) nustatoma,

kad rangovas ar subrangovas nuslėpė duomenis apie save ar savo veiklą arba

pateikė klaidingus duomenis, turėjusius reikšmę sprendimui dėl įmonės

patikimumą patvirtinančio pažymėjimo išdavimo;

4) atsiranda

bent viena 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė.

užtikrinančių institucijų sprendimą panaikinti išduotą įmonės patikimumą

patvirtinantį pažymėjimą per 30 darbo dienų nuo tokio sprendimo pasirašymo

dienos rangovas turi teisę apskųsti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai,

o ši priima įslaptinto sandorio saugumą užtikrinančiai institucijai privalomą

sprendimą.

38 straipsnis.

Įmonės patikimumą patvirtinančių pažymėjimų apskaita

Įslaptintų

sandorių saugumą užtikrinanti institucija per 10 darbo dienų privalo raštu

pranešti Valstybės saugumo departamentui apie išduotus ar panaikintus įmonės

patikimumą patvirtinančius pažymėjimus. Valstybės saugumo departamentas tvarko

įmonių, kurioms išduoti įmonės patikimumo pažymėjimai, apskaitą.

39

straipsnis. Atsakingų asmenų funkcijos sudarant ir vykdant įslaptintus

sandorius

subjekto atsakingas asmuo:

1) įslaptintų

sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms pateikia šio Įstatymo 35

straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją;

2) organizuoja

leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimą rangovo ar

subrangovo darbuotojams, tvarko išduotų leidimų apskaitą;

3) organizuoja

įslaptintos informacijos perdavimą rangovui ar subrangovui;

4) kontroliuoja,

kaip rangovas ar subrangovas užtikrina įslaptintos informacijos apsaugą;

5) subjekto

vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu rengia ir pateikia sandoriui vykdyti

būtinus įslaptinimo žinynus;

6) rangovui ar

subrangovui teikia metodinę pagalbą įslaptintos informacijos apsaugos

klausimais.

subrangovo atsakingas asmuo:

1) teikia

paslapčių subjekto atsakingam asmeniui šio Įstatymo 35 straipsnio 5 dalies 2 ir

3 punktuose nurodytą informaciją;

2) užtikrina

personalo patikimumo procedūrų įgyvendinimą;

3) užtikrina

įslaptintos informacijos administravimo reikalavimų įgyvendinimą;

4) užtikrina

fizinę įslaptintos informacijos apsaugą;

5) užtikrina ADA

sistemų ir tinklų apsaugą.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

AUTOMATIZUOTŲ DUOMENŲ APDOROJIMO

SISTEMŲ IR TINKLŲ, KURIUOSE YRA SAUGOMA, APDOROJAMA AR KURIAIS PERDUODAMA

ĮSLAPTINTA INFORMACIJA, APSAUGA

40

straipsnis. Leidimų apdoroti įslaptintą informaciją ADA sistemomis ir tinklais

išdavimas

paslapčių subjektai užtikrina vadovaudamiesi šio Įstatymo, Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijos, institucijų, atliekančių Saugumo priežiūros tarnybos,

Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos ir Nacionalinės šifrų paskirstymo

tarnybos funkcijas, nustatyta tvarka ir reikalavimais.

ir tinklų, kuriuose bus saugoma, apdorojama ar kuriais bus perduodama

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“,

„Konfidencialiai“, projektus paslapčių subjektai turi suderinti su Saugumo

priežiūros tarnyba ar jos įgaliota institucija, kuri išduoda leidimą naudoti

tokius tinklus ar sistemas.

41 straipsnis.

ADA sistemų ir tinklų apsaugos reikalavimai

ir tinklų saugumui garantuoti naudojamos apsaugos priemonės turi užtikrinti:

1) saugomos,

apdorojamos ar perduodamos įslaptintos informacijos slaptumą;

2) galimybę

nustatyti sistemų ir tinklų vartotojų tapatybę;

3) saugomos, apdorojamos ar

perduodamos informacijos bei sistemos paslaugų ir išteklių vientisumą;

4) saugomos,

apdorojamos ar perduodamos informacijos bei sistemos paslaugų ir išteklių

prieinamumą teisėtiems vartotojams;

5) tyčinių ar

atsitiktinių ADA sistemose ir tinkluose saugomos, apdorojamos, perduodamos

įslaptintos informacijos bei ADA sistemos ir tinklų paslaugų bei išteklių

slaptumo, vientisumo arba prieinamumo pažeidimų fiksavimą;

6) ADA sistemų

ir tinklų sujungimo kontrolę;

7) ADA sistemose

ir tinkluose esančių apsaugos mechanizmų tinkamumo įvertinimą bei patikrinimą.

ir tinkluose turi būti įdiegti apsaugos mechanizmai ir saugumo valdymo

procedūros, trukdančios atsirasti saugumo pažeidimams, aptinkančios

atsiradusius saugumo pažeidimus, atkuriančios saugumo pažeidimų paveiktą

įslaptintos informacijos ir ADA sistemų bei tinklų paslaugų ir išteklių

slaptumą, vientisumą ir prieinamumą teisėtiems vartotojams.

ir tinkluose turi būti įdiegtos apsaugos priemonės, leidžiančios apsaugoti

įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne

slaptumo žyma, nuo atskleidimo pavojaus dėl elektromagnetinio spinduliavimo.

Taikomos apsaugos priemonės turi atitikti informacijos neteisėto atskleidimo

riziką ir žalą, kuri būtų patirta tokią informaciją atskleidus.

sistemų ir tinklų įrengimo ir pakeitimo darbai turi būti atliekami dalyvaujant

ir darbus prižiūrint atsakingam asmeniui. Asmenys, atliekantys ryšio priemonių,

kompiuterinės įrangos, kurioje saugoma ar kuria perduodama įslaptinta

informacija, ADA sistemų bei tinklų techninę priežiūrą, privalo turėti leidimus

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukščiausia tokioje

įrangoje ar sistemoje apdorojamos, saugomos ar perduodamos informacijos

slaptumo žyma.

informaciją apdorojančiose ADA sistemose ir tinkluose draudžiama įrengti ADA

sistemų ir tinklų dokumentacijoje nenumatytą techninę ar programinę įrangą.

42 straipsnis.

Įslaptintos informacijos perdavimas ADA sistemomis ir tinklais

įslaptintą informaciją ADA sistemomis ir tinklais, turi būti užtikrintas

perduodamos įslaptintos informacijos slaptumas, vientisumas, prieinamumas

teisėtiems vartotojams.

sistemomis ir tinklais perduodant įslaptintą informaciją, jos slaptumas turi

būti užtikrintas vadovaujantis Nacionalinės šifrų paskirstymo tarnybos

patvirtintais kriptografiniais metodais ir produktais bei Nacionalinės

komunikacijų apsaugos tarnybos patvirtintais telekomunikacijų apsaugos

reikalavimais.

informaciją, žymimą slaptumo žymomis „Riboto naudojimo“, „Konfidencialiai“,

„Slaptai“, draudžiama perduoti viešais telekomunikacijų tinklais neužšifruotą,

išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Įslaptintą informaciją,

žymimą slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, perduoti telekomunikacijų tinklais

draudžiama.

subjekto struktūrinio padalinio, disponuojančio įslaptinta informacija, vadovo

sprendimu įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Riboto naudojimo“,

„Konfidencialiai“ ir „Slaptai“, gali būti perduodama neužšifruota, jeigu

paskelbta karo ar nepaprastoji padėtis ir nėra galimybių užšifruoti

informaciją, o pristatymo greitis yra svarbesnis nei galimas tokios

informacijos atskleidimo pavojus.

5.

Kriptografiniams produktams, mechanizmams ir įslaptintai informacijai teikiama

apsauga turi atitikti žalos, kurią gali sukelti įslaptintos informacijos

neteisėtas atskleidimas, dydį.

43 straipsnis.

Kompiuterių informacijos laikmenų apsauga

įslaptintos kompiuterių informacijos laikmenos turi būti tinkamai

identifikuotos, laikomos ir saugomos pagal jose esančios aukščiausia

slaptumo žyma žymimos informacijos apsaugos reikalavimus.

informacija, laikoma daugkartinio naudojimo kompiuterių informacijos

laikmenose, gali būti ištrinama ir tokios laikmenos išslaptinamos tik

vadovaujantis šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų

nustatytomis procedūromis.

44

straipsnis. Atsakingo asmens funkcijos organizuojant ADA sistemų ir tinklų

apsaugą

Atsakingas asmuo

privalo:

1) užtikrinti

apsaugos priemonių įdiegimą, veikimą ir priežiūrą darbo vietose, turinčiose ADA

elementų;

2) sudaryti

telekomunikacijų planus ir schemas ir juose nurodyti laidų, kabelių

lokalizacijos vietą, jų kiekį,

tipus, numeraciją;

3)

vadovaudamasis Saugumo priežiūros tarnybos nustatytais reikalavimais, rengti,

įgyvendinti ir kontroliuoti paslapčių subjekto, rangovo (subrangovo) ADA

sistemų ir tinklų saugumo valdymo procedūras ir su jomis periodiškai

supažindinti ADA sistemų ir tinklų administratorius bei vartotojus;

4) parengti dokumentus apie ADA

sistemas ir tinklus, reikalingus gauti leidimui saugoti, apdoroti ar perduoti

įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“,

„Konfidencialiai“;

5) užtikrinti,

kad ADA sistemose ir tinkluose dirbtų vartotojai, kuriems suteikta teisė

susipažinti su ADA sistemose ar tinkluose saugoma, apdorojama, perduodama

informacija, kuri susijusi su jų pareigų vykdymu, taip pat kontroliuoti

vartotojų veiksmus;

6) vykdyti

vartotojams suteiktų slaptažodžių ir (ar) vartotojų tapatybės nustatymo

įrenginių administravimo kontrolę;

7) organizuoti

įslaptintų kompiuterinės informacijos laikmenų administravimą bei fizinę tokių

laikmenų apsaugą;

8) įvertinti

rangovo ar subrangovo pasirengimą įvykdyti jam numatytos perduoti įslaptintos

informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, aparatūrinės ar

programinės įrangos apsaugos reikalavimus, kontroliuoti tokių reikalavimų

įgyvendinimą;

9) organizuoti ir tikrinti

sisteminį rezervinį ADA sistemų ir tinklų informacijos kopijavimą ir atkūrimą;

10) tikrinti

surinktą informaciją apie įvykius (procesų klaidas, neteisėtus vartotojus ir

sistemos veiklą);

11) pranešti

paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui apie bet kokias paslapčių

subjekto, rangovo (subrangovo) ADA sistemų ir tinklų apsaugos spragas,

įvykusius pažeidimus ir imtis priemonių jiems pašalinti.

DEVINTASIS SKIRSNIS

ĮSLAPTINTOS

INFORMACIJOS APSAUGOS KONTROLĖ

45 straipsnis.

Įslaptintos informacijos apsaugos kontrolė

Respublikos įslaptintos informacijos apsaugos politikos įgyvendinimą ir

įslaptintos informacijos apsaugos veiksmų įgyvendinimą visose institucijose

šalies viduje ir užsienyje kontroliuoja Valstybės saugumo departamentas. Šis

departamentas:

1) kontroliuoja,

kaip laikomasi įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, įslaptinimo, naudojimo, saugojimo,

naikinimo bei išslaptinimo nustatytos tvarkos. Valstybės saugumo departamento

tikrinimo metu nustatytus trūkumus paslapčių subjektas privalo pašalinti per

šio departamento nustatytą terminą ir apie tai raštu pranešti Valstybės saugumo

departamentui;

2)

teikia pasiūlymus Vyriausybei, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai dėl

įslaptintos informacijos apsaugos sistemos tobulinimo;

3) atlieka

ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl neteisėto disponavimo įslaptinta informacija,

įslaptintos informacijos atskleidimo, praradimo, pagrobimo ar kitokio neteisėto

įgijimo;

4) teikia metodinę pagalbą

paslapčių subjektams dėl įslaptintos informacijos apsaugos.

informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos kontrolę vykdo

šia informacija disponuojantys paslapčių subjektai.

įslaptintos informacijos apsaugą, privalo turėti leidimus dirbti ar susipažinti

su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Asmenys,

kontroliuojantys kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų Lietuvos

Respublikai perduotos įslaptintos informacijos apsaugą, privalo turėti

atitinkamus asmens patikimumo pažymėjimus.

informacijos apsaugą kontroliuojantys asmenys tikrinimų metu su įslaptintų

dokumentų turiniu supažindinami tik paslapčių subjekto vadovo sutikimu.

vykdantys įslaptintos informacijos apsaugos kontrolę, turi teisę:

1) paslapčių

subjekto nustatyta tvarka patekti į teritorijas ir patalpas, kuriose įslaptinta

informacija yra apdorojama, saugoma arba perduodama;

2) susipažinti

su paslapčių subjekto dokumentais, reglamentuojančiais įslaptintos informacijos

apsaugą;

3) atlikti

įslaptintų dokumentų ar jų kopijų saugojimo kontrolinius tikrinimus, kai reikia

nustatyti, ar dokumentas (jo kopija) tikrai nedingęs ir saugomas apskaitos

dokumentuose nurodytoje vietoje;

4) susipažinti

su fizinės apsaugos priemonėmis;

5) susipažinti

su ADA sistemomis ir tinklais, skirtais įslaptintai informacijai apdoroti,

saugoti ar perduoti;

6) iš atsakingų

asmenų bei asmenų, dirbančių su įslaptinta informacija, reikalauti žodinių bei

rašytinių paaiškinimų apie įslaptintos informacijos apsaugos tvarkos laikymąsi

ar šios tvarkos pažeidimus;

7) pasitelkti

atitinkamų sričių specialistus, jeigu kontrolės metu būtinos specialios žinios.

įtarimams, kad yra prarasta ar neteisėtai atskleista įslaptinta informacija,

paslapčių subjekto vadovo sprendimu atliekamas patikrinimas. Patikrinimo metu

turi būti:

1) nustatyta ir

patvirtinta prarastos ar atskleistos įslaptintos informacijos slaptumo žyma,

turinys bei apimtis;

2) nustatyti

asmenys, kurių veiksmai galėjo lemti įslaptintos informacijos praradimą ar

atskleidimą;

3) įvardyti

asmenys, kurie šia informacija disponavo ar kurie buvo su ja susipažinę;

4) nustatytos

įslaptintos informacijos praradimo ar atskleidimo aplinkybės.

šio straipsnio 6 dalyje ar šio Įstatymo 27 straipsnyje numatytą patikrinimą

paaiškėja, kad įslaptinta informacija tikrai prarasta ar neteisėtai atskleista,

paslapčių subjekto vadovas nedelsdamas apie tai praneša Valstybės saugumo

departamentui, o šio įgalioti pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą.

patikrinimą paaiškėja, kad Lietuvos Respublikai užsienio valstybių ar

tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija buvo tikrai prarasta

ar neteisėtai atskleista, nedelsiant pranešama Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisijai, informaciją perdavusios valstybės ar tarptautinės organizacijos

atitinkamoms tarnyboms ir Valstybės saugumo departamentui, o šis atlieka

ikiteisminį tyrimą.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ

46

straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą disponavimą įslaptinta informacija, įslaptintos

informacijos atskleidimą, praradimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą

Asmuo už

neteisėtą disponavimą įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos

atskleidimą, praradimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą arba kitus

įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus atsako teisės aktų

nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

2003

m. gruodžio 16 d.

įstatymo

Nr. IX-1908

priedas

ĮGYVENDINIMAS

EUROPOS SĄJUNGOS

TEISĖS AKTAS

2001 m. kovo 19

d. Europos Tarybos sprendimas 2001/264/EB dėl Europos Sąjungos Tarybos saugumo

nuostatų.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1584, 00.03.21, Žin., 2000,

Nr.27-713 (00.03.31)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1699, 00.05.23, Žin., 2000,

Nr.45-1297 (00.06.02)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1713, 00.06.06, Žin., 2000,

Nr.50-1433 (00.06.21)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO 2 DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIA GALIOS

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1862, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1932 (00.07.31)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1907, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2274 (00.09.07)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 IR 9 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-613,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3656 (2001-12-07)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-813,

2002-03-26, Žin., 2002, Nr. 38-1360 (2002-04-10)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1425,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1670 (2003-04-24)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5, 9, 10 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su

Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t. y. nuo

2003 m.

gegužės 1 d.

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1603,

2003-06-05, Žin., 2003, Nr. 61-2759 (2003-06-27)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1908,

2003-12-16, Žin., 2004, Nr. 4-29 (2004-01-07)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2137,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 68-2364 (2004-04-29)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO, PAKEISTO 2003 M. GRUODŽIO 16 D. ĮSTATYMU NR.

IX-1908, 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 82 (2004-05-20)

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-04-30)

autrap@lrs.lt

18 straipsnis. Leidimo dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimo panaikinimas

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo

pažymėjimas panaikinamas, jeigu:

1) asmuo

atsisako arba netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) asmuo daugiau

negu vieną kartą pažeidė nustatytą darbo su įslaptinta informacija tvarką arba

dėl šiurkštaus šios tvarkos pažeidimo kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija

gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista;

3) su paslapčių

subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai ar pasibaigia renkamų arba

skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas;

4) atsiranda ar

paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2

dalyje.

iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento motyvuotu teikimu panaikina

leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Apie priimtą sprendimą

panaikinti asmeniui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija paslapčių subjektas per 10 darbo dienų raštu praneša Valstybės

saugumo departamentui.

kuriam panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

arba asmens patikimumo pažymėjimas, prašymu paslapčių subjektas turi raštu

nurodyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo

motyvus.

patikimumo pažymėjimą savo iniciatyva ar Valstybės saugumo departamento arba

paslapčių subjekto motyvuotu teikimu panaikina Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisija.

leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimo panaikinimo per 30 darbo dienų nuo tokio sprendimo gavimo dienos

asmuo arba paslapčių subjektas, gavęs Valstybės saugumo departamento motyvuotą

teikimą dėl leidimo panaikinimo, turi teisę apskųsti Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijai. Prireikus ši komisija įpareigoja kandidatūros tikrinimą

atlikusias institucijas surinkti ir pateikti papildomų duomenų apie tokį

asmenį. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimas paslapčių

subjektui yra privalomas.

ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimo

panaikinimas neatleidžia asmens nuo įsipareigojimo neatskleisti tarnybos metu

sužinotos įslaptintos informacijos, taip pat nuo atsakomybės už tokios

informacijos atskleidimą.

19 straipsnis. Asmens, kuriam yra išduotas leidimas

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimas, pareigos

Asmuo,

kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

arba asmens patikimumo pažymėjimas, privalo:

1) žinoti teisės

aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus ir

juos vykdyti;

2) neatskleisti,

neprarasti ir neperduoti patikėtos arba sužinotos įslaptintos informacijos

pašaliniams asmenims, taip pat asmenims, kurie nors ir turi teisę dirbti su

įslaptinta informacija, tačiau nėra įgalioti su ja susipažinti;

3) patikėtą ar

tarnybos metu sužinotą įslaptintą informaciją saugoti visą tokios informacijos

įslaptinimo terminą;

4) vadovautis

principu „Būtina žinoti“;

5) užkirsti

kelią neteisėtoms kitų asmenų veikoms, dėl kurių įslaptinta informacija gali

būti atskleista, prarasta, pagrobta ar kitaip neteisėtai įgyta, ir apie šiuos

faktus, kitas įslaptintos informacijos atskleidimo ar praradimo aplinkybes

nedelsdamas pranešti atsakingam asmeniui arba paslapčių subjekto vadovui;

6) nedelsdamas

pranešti atsakingam asmeniui apie patikėtos įslaptintos informacijos praradimą

ar atskleidimą, taip pat įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų

pažeidimus;

7) nutraukdamas

darbo (tarnybos) santykius, pereidamas į kitas pareigas, nesusijusias su

įslaptintos informacijos naudojimu, grąžinti atsakingam asmeniui visą jam

patikėtą įslaptintą informaciją;

8) teikti

informaciją, žodinius ir rašytinius paaiškinimus asmenims, įgaliotiems vykdyti

įslaptintos informacijos apsaugos kontrolę;

9) pranešti atsakingam asmeniui

apie anketos duomenų, pateiktų jo kandidatūrą tikrinusioms institucijoms,

pasikeitimą;

10) likus 6 mėnesiams iki išduoto

leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, taip pat įgaliotoms institucijoms

atliekant papildomą patikrinimą, pateikti atsakingam asmeniui reikiamus

dokumentus tikrinimui atlikti.

20

straipsnis. Atsakingo asmens funkcijos personalo patikimumo srityje

Atsakingas

asmuo:

1) organizuoja

leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimą, tvarko jų

apskaitą;

2) užtikrina,

kad su įslaptinta informacija susipažintų tik leidimus turintys asmenys ir būtų

griežtai laikomasi principo „Būtina žinoti“;

3) užtikrina,

kad įslaptintos informacijos, su kuria asmuo dirba ar susipažįsta, žyma nebūtų

aukštesnė už nurodytą šiam asmeniui suteiktame leidime;

4) kontroliuoja,

kad teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus

vykdytų visi asmenys, dirbantys ar susipažįstantys su įslaptinta informacija;

5) informuoja kandidatūrą

tikrinančias institucijas apie asmens anketos duomenų, galinčių turėti įtakos

leidimo išdavimui ar panaikinimui, pasikeitimą;

6) likus 6 mėnesiams iki leidimo

dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija arba asmens

patikimumo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, organizuoja kartotinį

kandidatūros tikrinimą;

7) paima iš

asmenų, kuriems išduodami leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, nustatyto pavyzdžio rašytinius pasižadėjimus saugoti įslaptintą

informaciją;

8) pasirašytinai

supažindina asmenis su detaliu įslaptintos informacijos, susijusios su

paslapčių subjekto veikla, sąrašu;

9) kartą per

kalendorinius metus informuoja asmenis, kuriems patikėta įslaptinta

informacija, apie įstatymų nustatytą atsakomybę už neteisėtą disponavimą

įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą,

pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą;

10) kartą per

kalendorinius metus asmenis, kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos

naudojimu ar apsauga, pasirašytinai supažindina su įslaptintos informacijos

apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

PENKTASIS SKIRSNIS

ĮSLAPTINTOS

INFORMACIJOS ADMINISTRAVIMAS

21

straipsnis. Slaptumo žymos suteikimas dokumentui arba jo daliai

struktūrinio padalinio, parengusio dokumentą, vadovas įvertina dokumentą

parengusio asmens siūlymą ir priima sprendimą dėl dokumento slaptumo žymos ir įslaptinimo

termino suteikimo bei atsako už priimto sprendimo pagrįstumą.

nesuteikiama slaptumo žyma vien dėl jo tematikos arba dokumento, į kurį

atsakoma, slaptumo žymos.

nustatoma pagal aukščiausią dokumento tekste esančios informacijos slaptumo

žymą.

dokumentas susideda iš atskirų skirtingas slaptumo žymas turinčių dalių arba

turi priedų, kurių slaptumo žymos skiriasi nuo jų lydimo dokumento slaptumo

žymos, apie skirtingas dokumento dalių ir jo priedų slaptumo žymas turi būti

aiškios nuorodos pačiame dokumente – dokumento tekste, priedų išvardijime arba

dokumento dalių sąraše (turinyje), taip pat prieš tokių dokumento teksto dalių

pradžią arba ant dokumento priedų.

dalys arba dokumento priedai yra neatsiejama dokumento dalis, toks dokumentas

įtraukiamas į įslaptintų dokumentų apskaitą ir saugomas pagal aukščiausią

dokumento dalies arba jo priedų turimą slaptumo žymą. Dokumento dalys arba jo

priedai, kurie gali būti atskirti, yra platinami, įtraukiami į apskaitą ir

saugomi pagal tokių dokumento dalių arba priedų turimą slaptumo žymą.

22

straipsnis. Įslaptintų dokumentų administravimo reikalavimai

dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, administruojami taip:

1) tvarkomi ir

laikomi I ar II klasės saugumo zonose;

2) perduodami

įslaptintos informacijos gavėjui pasirašytinai;

3) negali būti

kopijuojami;

4) vykdytojams

perduodami pasirašytinai, apie perdavimo faktą pažymint įslaptintos

informacijos registracijos laikmenose;

5) įslaptintos

informacijos gavėjo perduodami kitam paslapčių subjektui tik esant rašytiniam

informacijos rengėjo sutikimui;

6) privalo

turėti prisegtus asmenų, susipažinusių su dokumento turiniu, sąrašus;

7) saugomi

atskirai nuo kitas slaptumo žymas turinčių dokumentų, išskyrus kompiuterių

informacijos laikmenose saugomus dokumentus;

8) negali būti

naikinami – nereikalingas dokumentas grąžinamas informacijos rengėjui, išskyrus

šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatytus atvejus.

dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Slaptai“, administruojami taip:

1) tvarkomi ir

laikomi I arba II klasės saugumo zonoje;

2) perduodami

įslaptintos informacijos gavėjui pasirašytinai;

3) gali būti

dauginami ar kopijuojami tik raštišku paslapčių subjekto vadovo arba jo įgalioto

asmens sprendimu, gavus rašytinį informacijos rengėjo sutikimą;

4) kopijuojant

registruojami ir sunumeruojami;

5) įslaptintos

informacijos gavėjo gali būti perduodami kitam paslapčių subjektui tik esant

rašytiniam informacijos rengėjo sutikimui;

6) vykdytojams

perduodami pasirašytinai, apie perdavimo faktą pažymint įslaptintos

informacijos registracijos laikmenose;

7) naikinami (įskaitant jų

kopijas) surašant sunaikinimo aktus.

dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Konfidencialiai“, administruojami taip:

1) tvarkomi ir

laikomi I arba II klasės saugumo zonoje;

2) gali būti

dauginami ar kopijuojami už dokumento vykdymo kontrolę atsakingo asmens

sprendimu, laikantis principo „Būtina žinoti“, jeigu dokumentas nėra pažymėtas

nuoroda „Būtinas informacijos rengėjo sutikimas“. Kopijos turi būti

registruojamos ir numeruojamos;

3) vykdytojams

perduodami pasirašytinai, apie perdavimo faktą pažymint įslaptintos

informacijos registracijos laikmenose;

4) naikinami (įskaitant jų

kopijas) surašant sunaikinimo aktus.

dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, administruojami taip:

1) tvarkomi ir

laikomi administracinėje saugumo zonoje;

2) vykdytojo

sprendimu gali būti platinami, dauginami, kopijuojami ir vadovaujantis principu

„Būtina žinoti“ pateikiami kitiems asmenims susipažindinti, jeigu dokumentas

nėra pažymėtas nuoroda „Būtinas informacijos rengėjo sutikimas“.

dokumentų, žymimų slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, platinimo, dauginimo,

naikinimo ar kitų asmenų susipažindinimo su jų turiniu tvarką gali nustatyti

paslapčių subjektai.

23 straipsnis. Susipažinimas su įslaptinta

informacija, kuria disponuoja kitas paslapčių subjektas

teisę susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, kuria disponuoja kitas paslapčių

subjektas, vadovaudamasis principu „Būtina žinoti“, suteikia šia informacija

disponuojančio paslapčių subjekto vadovas. Asmuo privalo pateikti institucijos,

kurioje dirba, vadovo tikslinį siuntimą. Siuntime turi būti patvirtinta, kad

asmuo turi leidimą dirbti ar susipažinti su atitinkama slaptumo žyma pažymėta

įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, jeigu reikia

susipažinti su užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos perduota

įslaptinta informacija, taip pat tiesioginių pareigų vykdymu pagrįstas poreikis

susipažinti su konkrečia įslaptinta informacija ir nurodyta, su kokios apimties

įslaptinta informacija asmeniui reikia susipažinti.

sprendimas neleisti asmeniui susipažinti su siuntime nurodyta įslaptinta

informacija, šia informacija disponuojančio paslapčių subjekto vadovas savo

sprendimą privalo pagrįsti ir per 10 darbo dienų su šiuo sprendimu supažindinti

asmenį siuntusios institucijos vadovą. Toks sprendimas gali būti apskųstas

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, kuri priima paslapčių subjektui

privalomą sprendimą.

24

straipsnis. Įslaptintos informacijos gabenimas

dokumentus, gaminius ir kitus objektus, žymimus slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“ ir „Slaptai“, turi gabenti šaunamaisiais ginklais ginkluoti

diplomatiniai, kariniai, specialius įgaliojimus turinčių kurjerių pašto tarnybų

kurjeriai arba paslapčių subjekto įgalioti asmenys.

gaminius ir kitus objektus, žymimus slaptumo žymomis „Konfidencialiai“ ir

„Riboto naudojimo“, gali gabenti šio straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys arba

kurjerių pašto tarnybų kurjeriai.

dokumentus, gaminius ir kitus objektus gabenantys asmenys:

1) privalo

užtikrinti gabenamų dokumentų, gaminių ir kitų objektų saugumą;

2) dokumentus, gaminius ir kitus

objektus privalo gabenti taip, kad atsitiktiniai asmenys negalėtų nustatyti,

jog gabenama įslaptinta informacija, ar susipažinti su tokios informacijos turiniu.

ir kitų objektų, žymimų slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ ir „Slaptai“,

pristatymo faktą parašu turi patvirtinti įslaptintos informacijos gavėjas.

dokumentus, gaminius ir kitus objektus gabenantiems asmenims draudžiama

susipažinti su įslaptinta informacija.

dokumentus, gaminius ir kitus objektus gabenantis asmuo privalo užtikrinti jų

apsaugą nuo praradimo panaudodamas visas priemones – kovinius veiksmus, turimas

specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą. Šios priemonės turi būti

naudojamos proporcingai pradėtam ar tiesiogiai gresiančiam pavojingam

kėsinimuisi užvaldyti įslaptintą informaciją.

dokumentai, gaminiai ir kiti objektai gabenami parenkant saugiausią maršrutą ir

gabenimo būdą.

25

straipsnis. Įslaptintos informacijos naikinimas

informacija naikinama Vyriausybės nustatyta tvarka.

įslaptintos informacijos sunaikinimo priima paslapčių subjekto vadovas ar jo

įgaliotas asmuo, išskyrus šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkte

nurodytus atvejus.

informacija turi būti sunaikinama taip, kad nebūtų įmanoma atkurti įslaptintos

informacijos ar jos dalies turinio.

26 straipsnis. Įslaptintos informacijos evakuacija

arba sunaikinimas karo padėties ar ekstremalių situacijų atveju

subjektas, kuriame dirbama su įslaptinta informacija arba tokia informacija yra

saugoma, turi parengti ir patvirtinti įslaptintos informacijos evakuacijos arba

sunaikinimo planus karo padėties ar ekstremalių situacijų atveju.

būti nustatyta įslaptintos informacijos evakuacijos arba sunaikinimo eiliškumo

tvarka iškilus realiai grėsmei prarasti ar atskleisti įslaptintą informaciją.

Pirmiausia evakuojama arba naikinama aukštesnę slaptumo žymą turinti įslaptinta

informacija.

27

straipsnis. Įslaptintos informacijos patikrinimas

metus paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys turi atlikti valstybės

paslaptį sudarančios informacijos patikrinimą. Patikrinimo išvados įforminamos

aktu. Jį tvirtina paslapčių subjekto vadovas.

trejus metus paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys turi atlikti

įslaptintos informacijos, pažymėtos slaptumo žyma „Konfidencialiai“,

patikrinimą. Patikrinimo išvados įforminamos aktu. Jį tvirtina paslapčių

subjekto vadovas.

informacijos, pažymėtos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, patikrinimo

periodiškumą nustato paslapčių subjektas.

tikslas – nustatyti, ar įslaptinta informacija nėra prarasta arba sugadinta.

už įslaptintą informaciją atsiskaityta, jeigu:

1) įslaptintą

dokumentą, gaminį ar kitą objektą galima pamatyti;

2) yra atitinkamo paslapčių

subjekto ar struktūrinio padalinio, kuriam įslaptinta informacija buvo

perduota, raštiškas patvirtinimas, kad informacija gauta;

3) teisės aktų

nustatyta tvarka yra užfiksuotas jos sunaikinimo faktas;

4) yra

atitinkamas pranešimas ar sprendimas dėl informacijos išslaptinimo.

28 straipsnis. Atsakingo asmens funkcijos

įslaptintos informacijos administravimo srityje

Atsakingas

asmuo:

1) organizuoja

įslaptintos informacijos apskaitą ir kontroliuoja jos apyvartą, tvarko jos

registraciją;

2) atrenka

informaciją naikinti, išslaptinti arba pratęsti tokios informacijos įslaptinimo

terminą;

3) atsako už

įslaptintos informacijos registracijos laikmenų tvarkymą;

4) atsako už

įslaptintos informacijos perdavimą vykdytojams ir kitiems paslapčių subjektams;

5) atsako už

tai, kad paslapčių subjektai būtų laiku informuojami apie įslaptintos

informacijos slaptumo žymų keitimą, išslaptinimo ar įslaptinimo termino

pratęsimą;

6) paslapčių

subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu supažindina kitų paslapčių

subjektų įgaliotus asmenis su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma

„Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“;

7) šio Įstatymo

27 straipsnyje nustatytais terminais organizuoja įslaptintos informacijos

patikrinimą;

8) organizuoja

įslaptintų dokumentų naikinimo procesą.

29

straipsnis. Įslaptintos informacijos administravimo reglamentavimas

Smulkesnę įslaptintos

informacijos rengimo, įforminimo, siuntimo, gabenimo, gavimo, dauginimo,

naikinimo bei apskaitos tvarką, vadovaudamasi šio Įstatymo penktojo skirsnio

nuostatomis, nustato Vyriausybė.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS FIZINĖ APSAUGA

30

straipsnis. Fizinės apsaugos įgyvendinimas

subjektai privalo užtikrinti, kad visos teritorijos, patalpos ir darbo vietos,

kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar tokia informacija yra saugoma,

būtų reikiamai apsaugotos atitinkamomis fizinėmis, mechaninėmis,

procedūrinėmis, elektroninėmis apsaugos priemonėmis ir būtų paskirti apsaugos

darbuotojai.

fizinės apsaugos priemonės turi užtikrinti, kad:

1) pašaliniai

asmenys negalėtų patekti į teritorijas ir patalpas, kuriose dirbama su

įslaptinta informacija ar tokia informacija yra saugoma;

2) būtų

užkirstas kelias neteisėtiems darbuotojų veiksmams ir tokie veiksmai būtų

fiksuojami;

3) neturintys

leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija darbuotojai negalėtų

susipažinti su įslaptintos informacijos turiniu;

4) būtų

fiksuojami fizinės apsaugos pažeidimai.

sprendimą dėl konkrečių apsaugos priemonių pasirinkimo ir įdiegimo bei

naudojimo, paslapčių subjektas atsižvelgia į šiuos veiksnius:

1) saugomos

įslaptintos informacijos slaptumo žyma;

2) saugomos

informacijos pobūdis ir apimtis;

3) rizikos

veiksniai – paslapčių subjekte dirbančių asmenų patikimumas, aplinkos

charakteristika, kriminogeninė padėtis, pastato dislokavimo vieta, patalpų

išplanavimas, teritorijos dydis, patekimo nepastebėtam į saugomą zoną tikimybė

ir kita.

apsaugos užtikrinimo sudėtinės dalys:

1) saugumo zonų

nustatymas;

2) mechaninių

apsaugos priemonių, apsunkinančių įsibrovimą ar įsilaužimą į teritoriją,

patalpas, įdiegimas ir naudojimas;

3) apsaugos

signalizacijos įdiegimas ir naudojimas;

4) elektroninio

stebėjimo ir elektroninių apsaugos priemonių, nustatančių asmens tapatybę ir

ribojančių patekimą bei fiksuojančių asmens įėjimą į patalpas, buvimą jose ir

išėjimą iš jų, įdiegimas ir naudojimas;

5) apsaugos

darbuotojų apmokymas, paskyrimas bei paskirstymas;

6) fizinės

apsaugos procedūrų reglamentavimas – vidaus taisyklės, numatančios, kaip turi

būti atrakinamos ir užrakinamos patalpos, išjungiama ir įjungiama

signalizacija, vykdomas patalpų stebėjimas ir kitos fizinės apsaugos

procedūros.

3 dalyje išvardytus veiksnius ir saugomos informacijos apsaugos užtikrinimo

galimybes, šio straipsnio 4 dalies 2–5 punktuose išvardytos fizinės apsaugos užtikrinimo

sudėtinės dalys gali būti taikomos kompleksiškai arba pirmenybė atiduodama

keletui ar vienai iš jų.

31

straipsnis. Saugumo zonos

ir patalpos, kuriose dirbama arba kuriose saugoma įslaptinta informacija, pagal

informacijos slaptumo žymas, saugojimo pobūdį ir nesankcionuoto susipažinimo su

įslaptinta informacija tikimybę skirstomos į atskiras saugumo zonas.

2.

Administracinė saugumo zona – apibrėžta teritorija ir (ar) patalpos, kuriose

kontroliuojamas asmenų ir transporto priemonių judėjimas. Patekti į I ar II

klasės saugumo zoną galima tik per administracinę zoną. Administracinėje zonoje

gali būti saugoma tik informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“,

arba su tokia informacija dirbama. Administracinėje saugumo zonoje saugoma

įslaptinta informacija turi būti laikoma metalinėse spintose arba seifuose.

saugumo zona – teritorijos ir patalpos, kuriose saugoma informacija, žymima

slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesnėmis slaptumo žymomis, arba su tokia

informacija dirbama, taip pat patalpos, į kurias patekus galima tiesiogiai

prieiti prie šios saugumo zonos elektroninių apsaugos priemonių centrinio

valdymo. II klasės saugumo zonoje saugoma įslaptinta informacija, žymima

slaptumo žyma „Slaptai“ arba „Visiškai slaptai“, turi būti laikoma seifuose,

turinčiuose individualius vartotojų kodinius bei mechaninius užraktus, ar

specialiai tokiai informacijai saugoti skirtose saugyklose. II klasės saugumo

zonoje saugoma įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“,

turi būti laikoma metalinėse spintose arba seifuose.

saugumo zonai keliami šie reikalavimai:

1) turi būti

nustatyti, saugomi bei kontroliuojami visi įėjimai į zoną ir išėjimai iš jos;

2) į zoną gali

patekti tik asmenys, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“. Visus kitus asmenis turi

lydėti apsaugos darbuotojas arba paslapčių subjekto vadovo įgaliotas asmuo;

3) jei zonoje

saugoma informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“ arba „Visiškai slaptai“,

asmens tapatybei nustatyti prie įėjimų į zoną arba atskiras jos patalpas turi

būti įkurtas kontrolės postas arba turi būti įdiegta asmens tapatybę padedanti

nustatyti sistema;

4) prieigos iki

pastatų visą tamsų paros metą turi būti apšviestos;

5) zonai

priskirtos patalpos turi turėti apsaugos, pavojaus ir priešgaisrinę

signalizacijas;

6) elektroninės

apsaugos priemonės turi perduoti dubliuojantį signalą apie bandymą įsibrauti į

zoną arba neteisėtą buvimą joje ne vienai reagavimo sistemai;

7) jei zonoje saugoma

informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, įėjimas į zoną arba

įėjimai į zonoje esančias patalpas turi būti stebimi vaizdo kameromis, turi

būti kaupiamas 30 kalendorinių dienų vaizdo archyvas.

zona – patalpos, kuriose dirbama ar saugoma informacija, žymima slaptumo žyma

„Konfidencialiai“ ir aukštesnėmis slaptumo žymomis. Į jas patekus galima

tiesiogiai prieiti prie jose saugomos informacijos, taip pat prie šios saugumo

zonos elektroninių apsaugos priemonių centrinio valdymo.

saugumo zonai keliami šie reikalavimai:

1) šio

straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai;

2) prieigos iki

šios saugumo zonos turi būti kontroliuojamos elektroninėmis apsaugos

priemonėmis;

3) gali būti tikrinami

asmenų įnešami ir išnešami daiktai;

4) į šią saugumo

zoną paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu įleidžiami tik

asmenys, turintys leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija,

žymima aukščiausia toje saugumo zonoje saugomos informacijos slaptumo žyma;

5) į zoną negali

būti įnešami jokie pašaliniai elektromagnetiniai spinduliavimo šaltiniai;

6) turi būti naudojama apsauginė

įsilaužimo signalizacija, perimetro signalizacija, apsauginė gaisro

signalizacija;

7) taikomos mechaninės

apsaugos priemonės turi užkirsti kelią nesankcionuotam patekimui į saugomas

patalpas.

būtinybei, kai nėra asmens, kuriam patikėta įslaptinta informacija, atidaryti

dokumentų saugyklas, asmeninius seifus, metalines spintas gali tik paslapčių

subjekto vadovo tam įgalioti asmenys. Paslapčių subjektai turi nustatyti tokių

veiksmų atlikimo ir užfiksavimo tvarką.

įtarimui, kad į dokumentų saugyklas galėjo patekti arba asmeninius seifus,

metalines spintas atidaryti pašaliniai asmenys, apie tai nedelsiant pranešama

atsakingam asmeniui, paslapčių subjekto vadovui ir Valstybės saugumo

departamentui. Kol atvyks Valstybės saugumo departamento pareigūnai, atsakingas

asmuo ir paslapčių subjekto vadovas imasi reikiamų priemonių įvykio vietos neliečiamumui

išsaugoti.

32 straipsnis. Atsakingo asmens funkcijos

įgyvendinant įslaptintos informacijos fizinę apsaugą

Atsakingas

asmuo:

1) užtikrina,

kad teritorijose ir patalpose, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar

kuriose ji saugoma, būtų įdiegtos ir tinkamai veiktų reikiamos fizinės apsaugos

priemonės;

2) rengia

fizinės apsaugos procedūras reglamentuojančius dokumentus, kontroliuoja, kaip

laikomasi nustatytų procedūrų, periodiškai atlieka taikomų fizinės apsaugos

priemonių patikrinimus;

3) organizuoja

darbuotojų apmokymus;

4) teikia

paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui siūlymus dėl patalpų

suskirstymo į saugumo zonas;

5) praneša

paslapčių subjekto vadovui apie pastebėtus saugyklų, patalpų, seifų, metalinių

spintų apsaugos priemonių bei instaliacijų pažeidimus ir imasi priemonių jiems

pašalinti.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ĮSLAPTINTŲ

SANDORIŲ SAUGUMAS

33

straipsnis. Įslaptinti sandoriai

subjektai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, turi teisę sudaryti įslaptintus

sandorius. Įslaptintų sandorių sudarymo tvarką nustato Vyriausybė.

sandorio pasirašymo dienos šio Įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka turi

gauti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą. Rangovas (subrangovas), jo

darbuotojai, kuriems vykdant įslaptintą sandorį reikės susipažinti su

įslaptinta informacija, iki sandorio pasirašymo dienos turi gauti leidimą

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Leidimą išduoda paslapčių

subjektas, sudarantis įslaptintą sandorį. Rangovas, gavęs paslapčių subjekto

sutikimą, turi teisę įslaptinto sandorio daliai vykdyti pasitelkti subrangovą,

kuris šio Įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka turi gauti įmonės patikimumą

patvirtinantį pažymėjimą.

asmenims, dalyvaujantiems užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų

paskelbtuose konkursuose dėl įslaptinto sandorio sudarymo, jei užsienio

valstybė arba tarptautinė organizacija reikalauja jų patikimumą patvirtinančių

pažymėjimų, taikomi šio Įstatymo 35 straipsnio reikalavimai.

valstybėse veikiančios ir ten registruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos

gali dalyvauti Lietuvos Respublikos paslapčių subjektų paskelbtuose konkursuose

sudaryti įslaptintą sandorį, kurį vykdant bus perduodama Lietuvos Respublikos

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“

arba „Konfidencialiai“, jeigu jos atitinka tose valstybėse keliamus įslaptintų

sandorių saugumo reikalavimus ir atsakinga užsienio valstybės institucija

pateikia atitinkamą išvadą.

34 straipsnis. Įslaptintos informacijos apsauga

įslaptinto sandorio vykdymo metu

subjektai, sudarę įslaptintą sandorį, privalo kontroliuoti, kaip rangovas ar

subrangovas vykdo perduotos ar sandorio metu sukurtos įslaptintos

informacijos apsaugos reikalavimus.

sandoris gali būti vienašališkai nutrauktas, jei rangovas ar subrangovas

nevykdo nustatytų įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų.

sandorio, įvykdžius įslaptintą sandorį ar jį nutraukus, rangovas bei

subrangovas privalo grąžinti visą jiems perduotą ir perduoti sandorio metu

sukurtą įslaptintą informaciją.

35

straipsnis. Įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo išdavimas

sandorių saugumą užtikrinanti institucija atlieka tikrinimą dėl rangovo

(subrangovo) patikimumo, išduoda įmonės patikimumo pažymėjimą, išduotą

pažymėjimą panaikina ir kontroliuoja, kaip rangovai ar subrangovai atitinka

įslaptintų sandorių saugumo reikalavimus iki pasirašant įslaptintą sandorį,

kaip laikosi šių reikalavimų įslaptintą sandorį vykdydami ir baigdami.

tikslas – nustatyti, ar su rangovu gali būti sudarytas įslaptintas sandoris

užtikrinant tinkamą įslaptintos informacijos apsaugą. Šio tikrinimo metu negali

būti naudojami operatyvinės veiklos metodai ir priemonės, išskyrus operatyvinę

apklausą ir duomenų, esančių operatyvinėje įskaitoje, peržiūrą.

dalyse nustatytą tikrinimą, įmonės patikimumą patvirtinančius pažymėjimus

išduoda šios įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos:

1) jei įslaptintą sandorį sudaro

Krašto apsaugos sistemos institucijos – Antrasis operatyvinių tarnybų

departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, įvertinęs kitų įslaptintų

sandorių saugumą užtikrinančių institucijų pateiktą informaciją;

2) jei įslaptintą sandorį sudaro

Vidaus reikalų sistemos institucijos – vidaus reikalų ministro įgaliotos

institucijos, įvertinusios kitų įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių

institucijų pateiktą informaciją;

3) jei

įslaptintą sandorį sudaro Specialiųjų tyrimų tarnyba – Specialiųjų tyrimų

tarnyba, įvertinusi kitų įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų

pateiktą informaciją;

4) jei

įslaptintą sandorį sudaro kiti paslapčių subjektai – Valstybės saugumo

departamentas, įvertinęs kitų įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių

institucijų pateiktą informaciją.

(subrangovo) darbuotojų patikimumą tikrina Valstybės saugumo departamentas,

vadovaudamasis šio Įstatymo 16 ir 17 straipsnių nuostatomis.

subjektai įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms pateikia:

1) duomenis apie

rangovui ar subrangovui numatomos perduoti įslaptintos informacijos pobūdį,

apimtis bei tokios informacijos slaptumo žymas, taip pat įslaptintame sandoryje

numatytas teikti paslaugas;

2) rangovo ar

subrangovo užpildytą įslaptintų sandorių saugumo klausimyną ir jo rašytinį

sutikimą būti tikrinamam;

3) rangovo ar

subrangovo darbuotojų, pretenduojančių gauti leidimus dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija ar asmens patikimumo pažymėjimus, užpildytus

klausimynus, tokių asmenų rašytinius sutikimus būti tikrinamiems ir išsamias

autobiografijas.

subjektas, ketinantis sudaryti įslaptintą sandorį, privalo:

1) paskirti

asmenis, atsakingus už įslaptinto sandorio vykdymo metu perduotos įslaptintos

informacijos bei įslaptinto sandorio reikalavimų vykdymo kontrolę;

2) teikti būtiną

metodinę pagalbą įslaptintos informacijos apsaugos klausimais;

3) prireikus

parengti ir pateikti įslaptinto sandorio vykdymui būtinus įslaptinimo žinynus, kuriuose

įvardijama įslaptinto sandorio vykdymui perduodama arba numatoma sukurti

įslaptinta informacija, jos slaptumo žymos, įslaptinimo terminai, šios

informacijos išslaptinimo sąlygos.

kuriuo sudarytas įslaptintas sandoris, taip pat subrangovas privalo:

1) šio Įstatymo

bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą,

nustatyta tvarka organizuoti ir vykdyti patikėtos ar įslaptinto sandorio metu

sukurtos įslaptintos informacijos apsaugą;

2) užtikrinti,

kad su įslaptinta informacija dirbs ar susipažins leidimus turintys asmenys ir

tik vadovaudamiesi principu „Būtina žinoti“;

3) paskirti

asmenį, atsakingą už įslaptinto sandorio vykdymą, įslaptintos informacijos

apsaugos organizavimą, vykdymą ir kontrolę;

4) įslaptintą sandorį

įvykdžius ar jo vykdymą nutraukus prieš terminą, paslapčių subjektui perduoti

visus gautus ir įslaptinto sandorio vykdymo metu sukurtus dokumentus ar

gaminius, kuriuose yra įslaptintos informacijos.

įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, tikrinama:

1) rangovo

(subrangovo) kapitalo ir valdymo struktūra, kapitalo kilmė, savininkai bei

teisinė registracija;

2) rangovo

(subrangovo) administracija;

3) rangovo

(subrangovo) finansinė būklė ir padaryti įstatymų pažeidimai, rangovo (subrangovo)

darbuotojų ar savininkų padarytos korupcinės veikos;

4) rangovo

(subrangovo) verslo ryšiai, ryšiai su kriminaliniais elementais ir užsienio

valstybių specialiosiomis tarnybomis, kurių veikla yra priešiška Lietuvos

valstybės interesams;

5) įslaptintos informacijos

apsaugos užtikrinimo galimybės;

6) darbuotojų,

kurie pretenduoja gauti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija ar asmens patikimumo pažymėjimus, patikimumas.

subrangovas įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms turi

pateikti duomenis apie praėjusių finansinių metų finansinę veiklą, taip pat

kitą įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų prašomą informaciją.

apie rangovo ar subrangovo finansinius įsiskolinimus, padarytus finansinius

pažeidimus įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms teikia

mokesčių administratoriai.

sandorių saugumą užtikrinančios institucijos turi teisę gauti iš valstybės,

savivaldybės institucijų, bankų ir kitų juridinių asmenų visą reikiamą

informaciją, susijusią su rangovo ar subrangovo bei jo darbuotojų tikrinimu dėl

įmonės patikimumo pažymėjimo išdavimo.

patikimumą patvirtinantis pažymėjimas galioja tik konkretaus įslaptinto

sandorio vykdymo metu. Įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas gali būti

atnaujintas neatliekant įmonės patikrinimo, jei nuo paskutinio įmonės

patikrinimo praėjo ne daugiau kaip 36 mėnesiai ir nėra pagrindo abejoti rangovo

(subrangovo) patikimumu.

subrangovo darbuotojams išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija galioja tik konkretaus įslaptinto sandorio vykdymo metu, tačiau ne

ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje. Leidimas dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija gali būti atnaujinamas neatliekant

papildomo asmens tikrinimo, jei nuo tokio leidimo išdavimo praėjo ne daugiau

kaip 36 mėnesiai ir nėra pagrindo abejoti asmens patikimumu.

36 straipsnis. Įmonės patikimumą patvirtinančio

pažymėjimo neišdavimo sąlygos

patikimumą patvirtinantis pažymėjimas neišduodamas, jei patikrinimo metu

nustatoma, kad:

1) rangovas

(subrangovas) yra nemokus ar nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų fiziniams

ar juridiniams asmenims;

2) rangovui

(subrangovui) yra taikomos sankcijos už įstatymų pažeidimus arba yra atliekamas

tyrimas dėl jų, jei dėl tokių pažeidimų gali kilti įslaptintos informacijos

praradimo ar neteisėto atskleidimo grėsmė;

3) rangovas

(subrangovas) vykdo ar vykdė neteisėtą veiklą;

4) rangovas

(subrangovas) įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai pateikė

suklastotus arba neteisingus duomenis;

5) rangovas

(subrangovas) neturi galimybių užtikrinti numatytos perduoti ar sukurti

įslaptintos informacijos apsaugos;

6) rangovui

(subrangovui) dėl jo kaltės anksčiau buvo atsisakyta išduoti įmonės patikimumą

patvirtinantį pažymėjimą, buvo panaikintas išduotas įmonės patikimumą

patvirtinantis pažymėjimas ir nėra pašalintos tokio pažymėjimo neišdavimo arba

panaikinimo priežastys;

7) rangovo

(subrangovo) darbuotojams, kuriems bus patikima įslaptinta informacija,

vadovaujantis šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi leidimas dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija negali būti išduodamas ir tokių asmenų

negalima pakeisti kitais.

sandorių saugumą užtikrinančių institucijų sprendimą neišduoti įmonės

patikimumą patvirtinančio pažymėjimo per 30 darbo dienų nuo tokio sprendimo

gavimo dienos rangovas (subrangovas) turi teisę apskųsti Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijai, o ši priima įslaptinto sandorio saugumą užtikrinančiai

institucijai privalomą sprendimą.

37

straipsnis. Įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo panaikinimas

įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas panaikinamas ir sudarytas sandoris

nutraukiamas, jei:

1) dėl rangovo

ar subrangovo kaltės buvo atskleista ar prarasta jiems patikėta įslaptinta

informacija;

2) rangovas ar

subrangovas ne vieną kartą pažeidė nustatytus įslaptintos informacijos apsaugos

reikalavimus arba juos šiurkščiai pažeidžia, sukeldamas įslaptintos informacijos

praradimo ar neteisėto atskleidimo grėsmę;

3) nustatoma,

kad rangovas ar subrangovas nuslėpė duomenis apie save ar savo veiklą arba

pateikė klaidingus duomenis, turėjusius reikšmę sprendimui dėl įmonės

patikimumą patvirtinančio pažymėjimo išdavimo;

4) atsiranda

bent viena 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė.

užtikrinančių institucijų sprendimą panaikinti išduotą įmonės patikimumą

patvirtinantį pažymėjimą per 30 darbo dienų nuo tokio sprendimo pasirašymo

dienos rangovas turi teisę apskųsti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai,

o ši priima įslaptinto sandorio saugumą užtikrinančiai institucijai privalomą

sprendimą.

38

straipsnis. Įmonės patikimumą patvirtinančių pažymėjimų apskaita

Įslaptintų

sandorių saugumą užtikrinanti institucija per 10 darbo dienų privalo raštu

pranešti Valstybės saugumo departamentui apie išduotus ar panaikintus įmonės

patikimumą patvirtinančius pažymėjimus. Valstybės saugumo departamentas tvarko

įmonių, kurioms išduoti įmonės patikimumo pažymėjimai, apskaitą.

39 straipsnis. Atsakingų asmenų funkcijos sudarant

ir vykdant įslaptintus sandorius

subjekto atsakingas asmuo:

1) įslaptintų

sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms pateikia šio Įstatymo 35

straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją;

2) organizuoja

leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimą rangovo ar

subrangovo darbuotojams, tvarko išduotų leidimų apskaitą;

3) organizuoja

įslaptintos informacijos perdavimą rangovui ar subrangovui;

4) kontroliuoja,

kaip rangovas ar subrangovas užtikrina įslaptintos informacijos apsaugą;

5) subjekto

vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu rengia ir pateikia sandoriui vykdyti

būtinus įslaptinimo žinynus;

6) rangovui ar

subrangovui teikia metodinę pagalbą įslaptintos informacijos apsaugos

klausimais.

subrangovo atsakingas asmuo:

1) teikia

paslapčių subjekto atsakingam asmeniui šio Įstatymo 35 straipsnio 5 dalies 2 ir

3 punktuose nurodytą informaciją;

2) užtikrina

personalo patikimumo procedūrų įgyvendinimą;

3) užtikrina

įslaptintos informacijos administravimo reikalavimų įgyvendinimą;

4) užtikrina

fizinę įslaptintos informacijos apsaugą;

5) užtikrina ADA

sistemų ir tinklų apsaugą.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

AUTOMATIZUOTŲ DUOMENŲ APDOROJIMO

SISTEMŲ IR TINKLŲ, KURIUOSE YRA SAUGOMA, APDOROJAMA AR KURIAIS PERDUODAMA

ĮSLAPTINTA INFORMACIJA, APSAUGA

40 straipsnis. Leidimų apdoroti įslaptintą

informaciją ADA sistemomis ir tinklais išdavimas

paslapčių subjektai užtikrina vadovaudamiesi šio Įstatymo, Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijos, institucijų, atliekančių Saugumo priežiūros tarnybos,

Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos ir Nacionalinės šifrų paskirstymo

tarnybos funkcijas, nustatyta tvarka ir reikalavimais.

ir tinklų, kuriuose bus saugoma, apdorojama ar kuriais bus perduodama

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“,

„Konfidencialiai“, projektus paslapčių subjektai turi suderinti su Saugumo

priežiūros tarnyba ar jos įgaliota institucija, kuri išduoda leidimą naudoti

tokius tinklus ar sistemas.

41

straipsnis. ADA sistemų ir tinklų apsaugos reikalavimai

ir tinklų saugumui garantuoti naudojamos apsaugos priemonės turi užtikrinti:

1) saugomos,

apdorojamos ar perduodamos įslaptintos informacijos slaptumą;

2) galimybę

nustatyti sistemų ir tinklų vartotojų tapatybę;

3) saugomos, apdorojamos ar

perduodamos informacijos bei sistemos paslaugų ir išteklių vientisumą;

4) saugomos,

apdorojamos ar perduodamos informacijos bei sistemos paslaugų ir išteklių

prieinamumą teisėtiems vartotojams;

5) tyčinių ar

atsitiktinių ADA sistemose ir tinkluose saugomos, apdorojamos, perduodamos

įslaptintos informacijos bei ADA sistemos ir tinklų paslaugų bei išteklių

slaptumo, vientisumo arba prieinamumo pažeidimų fiksavimą;

6) ADA sistemų

ir tinklų sujungimo kontrolę;

7) ADA sistemose

ir tinkluose esančių apsaugos mechanizmų tinkamumo įvertinimą bei patikrinimą.

ir tinkluose turi būti įdiegti apsaugos mechanizmai ir saugumo valdymo

procedūros, trukdančios atsirasti saugumo pažeidimams, aptinkančios

atsiradusius saugumo pažeidimus, atkuriančios saugumo pažeidimų paveiktą

įslaptintos informacijos ir ADA sistemų bei tinklų paslaugų ir išteklių

slaptumą, vientisumą ir prieinamumą teisėtiems vartotojams.

ir tinkluose turi būti įdiegtos apsaugos priemonės, leidžiančios apsaugoti

įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne

slaptumo žyma, nuo atskleidimo pavojaus dėl elektromagnetinio spinduliavimo.

Taikomos apsaugos priemonės turi atitikti informacijos neteisėto atskleidimo

riziką ir žalą, kuri būtų patirta tokią informaciją atskleidus.

sistemų ir tinklų įrengimo ir pakeitimo darbai turi būti atliekami dalyvaujant

ir darbus prižiūrint atsakingam asmeniui. Asmenys, atliekantys ryšio priemonių,

kompiuterinės įrangos, kurioje saugoma ar kuria perduodama įslaptinta

informacija, ADA sistemų bei tinklų techninę priežiūrą, privalo turėti leidimus

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukščiausia tokioje

įrangoje ar sistemoje apdorojamos, saugomos ar perduodamos informacijos

slaptumo žyma.

informaciją apdorojančiose ADA sistemose ir tinkluose draudžiama įrengti ADA

sistemų ir tinklų dokumentacijoje nenumatytą techninę ar programinę įrangą.

42

straipsnis. Įslaptintos informacijos perdavimas ADA sistemomis ir tinklais

įslaptintą informaciją ADA sistemomis ir tinklais, turi būti užtikrintas

perduodamos įslaptintos informacijos slaptumas, vientisumas, prieinamumas

teisėtiems vartotojams.

sistemomis ir tinklais perduodant įslaptintą informaciją, jos slaptumas turi

būti užtikrintas vadovaujantis Nacionalinės šifrų paskirstymo tarnybos

patvirtintais kriptografiniais metodais ir produktais bei Nacionalinės

komunikacijų apsaugos tarnybos patvirtintais telekomunikacijų apsaugos

reikalavimais.

informaciją, žymimą slaptumo žymomis „Riboto naudojimo“, „Konfidencialiai“,

„Slaptai“, draudžiama perduoti viešais telekomunikacijų tinklais neužšifruotą,

išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Įslaptintą informaciją,

žymimą slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, perduoti telekomunikacijų tinklais

draudžiama.

subjekto struktūrinio padalinio, disponuojančio įslaptinta informacija, vadovo

sprendimu įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Riboto naudojimo“,

„Konfidencialiai“ ir „Slaptai“, gali būti perduodama neužšifruota, jeigu

paskelbta karo ar nepaprastoji padėtis ir nėra galimybių užšifruoti

informaciją, o pristatymo greitis yra svarbesnis nei galimas tokios

informacijos atskleidimo pavojus.

5.

Kriptografiniams produktams, mechanizmams ir įslaptintai informacijai teikiama

apsauga turi atitikti žalos, kurią gali sukelti įslaptintos informacijos

neteisėtas atskleidimas, dydį.

43

straipsnis. Kompiuterių informacijos laikmenų apsauga

įslaptintos kompiuterių informacijos laikmenos turi būti tinkamai

identifikuotos, laikomos ir saugomos pagal jose esančios aukščiausia

slaptumo žyma žymimos informacijos apsaugos reikalavimus.

informacija, laikoma daugkartinio naudojimo kompiuterių informacijos

laikmenose, gali būti ištrinama ir tokios laikmenos išslaptinamos tik

vadovaujantis šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų

nustatytomis procedūromis.

44 straipsnis. Atsakingo asmens funkcijos

organizuojant ADA sistemų ir tinklų apsaugą

Atsakingas asmuo

privalo:

1) užtikrinti

apsaugos priemonių įdiegimą, veikimą ir priežiūrą darbo vietose, turinčiose ADA

elementų;

2) sudaryti

telekomunikacijų planus ir schemas ir juose nurodyti laidų, kabelių

lokalizacijos vietą, jų kiekį,

tipus, numeraciją;

3)

vadovaudamasis Saugumo priežiūros tarnybos nustatytais reikalavimais, rengti,

įgyvendinti ir kontroliuoti paslapčių subjekto, rangovo (subrangovo) ADA

sistemų ir tinklų saugumo valdymo procedūras ir su jomis periodiškai

supažindinti ADA sistemų ir tinklų administratorius bei vartotojus;

4) parengti dokumentus apie ADA

sistemas ir tinklus, reikalingus gauti leidimui saugoti, apdoroti ar perduoti

įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“,

„Konfidencialiai“;

5) užtikrinti,

kad ADA sistemose ir tinkluose dirbtų vartotojai, kuriems suteikta teisė

susipažinti su ADA sistemose ar tinkluose saugoma, apdorojama, perduodama informacija,

kuri susijusi su jų pareigų vykdymu, taip pat kontroliuoti vartotojų veiksmus;

6) vykdyti

vartotojams suteiktų slaptažodžių ir (ar) vartotojų tapatybės nustatymo

įrenginių administravimo kontrolę;

7) organizuoti

įslaptintų kompiuterinės informacijos laikmenų administravimą bei fizinę tokių

laikmenų apsaugą;

8) įvertinti

rangovo ar subrangovo pasirengimą įvykdyti jam numatytos perduoti įslaptintos

informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, aparatūrinės ar

programinės įrangos apsaugos reikalavimus, kontroliuoti tokių reikalavimų

įgyvendinimą;

9) organizuoti ir tikrinti

sisteminį rezervinį ADA sistemų ir tinklų informacijos kopijavimą ir atkūrimą;

10) tikrinti

surinktą informaciją apie įvykius (procesų klaidas, neteisėtus vartotojus ir sistemos

veiklą);

11) pranešti

paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui apie bet kokias paslapčių

subjekto, rangovo (subrangovo) ADA sistemų ir tinklų apsaugos spragas,

įvykusius pažeidimus ir imtis priemonių jiems pašalinti.

DEVINTASIS SKIRSNIS

ĮSLAPTINTOS

INFORMACIJOS APSAUGOS KONTROLĖ

45

straipsnis. Įslaptintos informacijos apsaugos kontrolė

Respublikos įslaptintos informacijos apsaugos politikos įgyvendinimą ir

įslaptintos informacijos apsaugos veiksmų įgyvendinimą visose institucijose

šalies viduje ir užsienyje kontroliuoja Valstybės saugumo departamentas. Šis

departamentas:

1) kontroliuoja,

kaip laikomasi įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, įslaptinimo, naudojimo, saugojimo,

naikinimo bei išslaptinimo nustatytos tvarkos. Valstybės saugumo departamento

tikrinimo metu nustatytus trūkumus paslapčių subjektas privalo pašalinti per

šio departamento nustatytą terminą ir apie tai raštu pranešti Valstybės saugumo

departamentui;

2)

teikia pasiūlymus Vyriausybei, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai dėl

įslaptintos informacijos apsaugos sistemos tobulinimo;

3) atlieka

ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl neteisėto disponavimo įslaptinta informacija,

įslaptintos informacijos atskleidimo, praradimo, pagrobimo ar kitokio neteisėto

įgijimo;

4) teikia metodinę pagalbą

paslapčių subjektams dėl įslaptintos informacijos apsaugos.

informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos kontrolę vykdo

šia informacija disponuojantys paslapčių subjektai.

įslaptintos informacijos apsaugą, privalo turėti leidimus dirbti ar susipažinti

su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Asmenys,

kontroliuojantys kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų Lietuvos

Respublikai perduotos įslaptintos informacijos apsaugą, privalo turėti

atitinkamus asmens patikimumo pažymėjimus.

informacijos apsaugą kontroliuojantys asmenys tikrinimų metu su įslaptintų

dokumentų turiniu supažindinami tik paslapčių subjekto vadovo sutikimu.

vykdantys įslaptintos informacijos apsaugos kontrolę, turi teisę:

1) paslapčių

subjekto nustatyta tvarka patekti į teritorijas ir patalpas, kuriose įslaptinta

informacija yra apdorojama, saugoma arba perduodama;

2) susipažinti

su paslapčių subjekto dokumentais, reglamentuojančiais įslaptintos informacijos

apsaugą;

3) atlikti

įslaptintų dokumentų ar jų kopijų saugojimo kontrolinius tikrinimus, kai reikia

nustatyti, ar dokumentas (jo kopija) tikrai nedingęs ir saugomas apskaitos

dokumentuose nurodytoje vietoje;

4) susipažinti

su fizinės apsaugos priemonėmis;

5) susipažinti

su ADA sistemomis ir tinklais, skirtais įslaptintai informacijai apdoroti,

saugoti ar perduoti;

6) iš atsakingų

asmenų bei asmenų, dirbančių su įslaptinta informacija, reikalauti žodinių bei

rašytinių paaiškinimų apie įslaptintos informacijos apsaugos tvarkos laikymąsi

ar šios tvarkos pažeidimus;

7) pasitelkti

atitinkamų sričių specialistus, jeigu kontrolės metu būtinos specialios žinios.

įtarimams, kad yra prarasta ar neteisėtai atskleista įslaptinta informacija,

paslapčių subjekto vadovo sprendimu atliekamas patikrinimas. Patikrinimo metu

turi būti:

1) nustatyta ir

patvirtinta prarastos ar atskleistos įslaptintos informacijos slaptumo žyma,

turinys bei apimtis;

2) nustatyti

asmenys, kurių veiksmai galėjo lemti įslaptintos informacijos praradimą ar

atskleidimą;

3) įvardyti

asmenys, kurie šia informacija disponavo ar kurie buvo su ja susipažinę;

4) nustatytos

įslaptintos informacijos praradimo ar atskleidimo aplinkybės.

šio straipsnio 6 dalyje ar šio Įstatymo 27 straipsnyje numatytą patikrinimą

paaiškėja, kad įslaptinta informacija tikrai prarasta ar neteisėtai atskleista,

paslapčių subjekto vadovas nedelsdamas apie tai praneša Valstybės saugumo

departamentui, o šio įgalioti pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą.

patikrinimą paaiškėja, kad Lietuvos Respublikai užsienio valstybių ar

tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija buvo tikrai prarasta

ar neteisėtai atskleista, nedelsiant pranešama Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisijai, informaciją perdavusios valstybės ar tarptautinės organizacijos

atitinkamoms tarnyboms ir Valstybės saugumo departamentui, o šis atlieka ikiteisminį

tyrimą.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ

46 straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą disponavimą

įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą,

pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą

Asmuo už

neteisėtą disponavimą įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos

atskleidimą, praradimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą arba kitus

įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus atsako teisės aktų

nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

2003

m. gruodžio 16 d.

įstatymo

Nr. IX-1908

priedas

ĮGYVENDINIMAS

EUROPOS SĄJUNGOS

TEISĖS AKTAS

2001 m. kovo 19

d. Europos Tarybos sprendimas 2001/264/EB dėl Europos Sąjungos Tarybos saugumo

nuostatų.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1584, 00.03.21, Žin., 2000,

Nr.27-713 (00.03.31)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1699, 00.05.23, Žin., 2000,

Nr.45-1297 (00.06.02)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1713, 00.06.06, Žin., 2000,

Nr.50-1433 (00.06.21)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO 2 DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIA GALIOS

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1862, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1932 (00.07.31)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1907, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2274 (00.09.07)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 IR 9 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-613,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3656 (2001-12-07)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-813, 2002-03-26,

Žin., 2002, Nr. 38-1360 (2002-04-10)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1425,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1670 (2003-04-24)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5, 9, 10 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su

Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t. y.

nuo 2003 m. gegužės 1 d.

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1603,

2003-06-05, Žin., 2003, Nr. 61-2759 (2003-06-27)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1908,

2003-12-16, Žin., 2004, Nr. 4-29 (2004-01-07)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2137,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 68-2364 (2004-04-29)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO, PAKEISTO 2003 M. GRUODŽIO 16 D. ĮSTATYMU NR.

IX-1908, 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 82 (2004-05-20)

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2349,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4322 (2004-07-27)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1080, 2007-04-05,

Žin., 2007, Nr. 46-1715 (2007-04-26)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Asmenų,

pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

arba atitinkamą asmens patikimumo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka

atrinktų valstybės tarnautojo, valstybės pareigūno, teisėjo ar profesinės karo

tarnybos kario pareigoms, susijusioms su įslaptintos informacijos, žymimos

slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne, naudojimu ar jos apsauga, ar

laimėjusių konkursą į tokias valstybės tarnautojo pareigas, tikrinimo

procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos iki šio įstatymo

įsigaliojimo nustatytais terminais.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-04-27)

autrap@lrs.lt

151 straipsnis. Teisė dirbti

ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto

naudojimo“

1.

Paslapčių subjekto darbuotojams (valstybės tarnautojams, asmenims, dirbantiems

pagal darbo sutartį), kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos, žymimos

slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, naudojimu ar tokios

informacijos apsauga, teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija,

žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“,

suteikia paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Teisės dirbti ar

susipažinti su tokia informacija suteikimo tvarką nustato paslapčių subjektai,

vadovaudamiesi Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos patvirtintais

bendraisiais tokios teisės suteikimo principais. Ši teisė paslapčių subjekto

darbuotojams suteikiama iki darbo (tarnybos) santykių nutraukimo ar iki

renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo.

2.

Juridinio asmens, kuriam yra išduodamas įmonės patikimumą patvirtinantis

pažymėjimas, darbuotojams teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vadovaudamasis Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos

patvirtintais bendraisiais tokios teisės suteikimo principais, suteikia

Valstybės saugumo departamentas. Ši teisė juridinio asmens darbuotojams

suteikiama iki įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo galiojimo pabaigos.

3.

Paslapčių subjekto darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, ir juridinio

asmens, kuriam yra išduodamas įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas,

darbuotojams teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima

slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nesuteikiama arba

panaikinama, jeigu asmuo:

1) įsiteisėjusiu

apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus, sunkaus

ar apysunkio nusikaltimo arba nusikalstamos veikos dėl valstybės ar tarnybos

paslapties atskleidimo, neteisėto disponavimo informacija, kuri yra valstybės

paslaptis, valstybės paslapties praradimo, tarnybos paslapties pagrobimo ar

kitokio neteisėto įgijimo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba

baudžiamojo nusižengimo atveju nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo

dienos nepraėjo 3 metai;

2) dėl Lietuvos

Respublikai priešiškų interesų bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko

arba palaikė ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su

asmeniu, bendradarbiaujančiu ar palaikančiu ryšius su užsienio valstybės

žvalgybos ar saugumo tarnyba;

3) dalyvauja

arba dalyvavo teroristinės organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba

palaiko ar palaikė ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai

ar grupei.

4.

Paslapčių subjekto darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, ir juridinio

asmens, kuriam yra išduodamas įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas,

darbuotojus, kuriems ketinama suteikti teisę dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, tikrina institucijos, nurodytos šio Įstatymo 17

straipsnio 3 dalyje.

atliekančios institucijos privalo patikrinti asmenį, pretenduojantį gauti teisę

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto

naudojimo“, ne ilgiau kaip per 20 darbo dienų.

6.

Asmenys, kuriems yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija,

žymima slaptumo žymomis ,,Visiškai slaptai“, ,,Slaptai“ arba

,,Konfidencialiai“, ar vadovaujantis šiuo Įstatymu yra suteikta teisė

susipažinti su šiomis žymomis žymima įslaptinta informacija, nėra tikrinami dėl

teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma

„Riboto naudojimo“, suteikimo.

7.

Asmenys, turintys teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima

slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vadovaujantis principu „Būtina žinoti“ gali būti supažindinami su užsienio valstybių, Europos

Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta

informacija, žymima slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-2183,

2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 82-4269 (2012-07-13)

37 straipsnis. Įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo

panaikinimas

1.

Išduotas įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas panaikinamas ir sudarytas

įslaptintas sandoris nutraukiamas, kai:

1)

rangovas (subrangovas) ar jo darbuotojas šiurkščiai pažeidžia nustatytus

įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus ir tai lėmė rangovui

(subrangovui) patikėtos įslaptintos informacijos neteisėtą atskleidimą ar

praradimą arba sukėlė įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto

atskleidimo grėsmę, arba ne mažiau kaip du kartus pažeidė nustatytus

įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus;

2)

paaiškėja bent viena šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė.

2.

Valstybės saugumo departamento sprendimą panaikinti išduotą įmonės patikimumą

patvirtinantį pažymėjimą per 30 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo gavimo

dienos juridinis asmuo turi teisę apskųsti teismui.

3.

Panaikinus įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, naują prašymą dėl

juridinio asmens tikrinimo inicijavimo ir įmonės patikimumą patvirtinančio

pažymėjimo išdavimo galima pateikti pašalinus įmonės patikimumą patvirtinančio

pažymėjimo panaikinimą lėmusias aplinkybes arba šioms aplinkybėms išnykus.

4.

Panaikinus įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, sudarytas įslaptintas

sandoris gali būti nenutraukiamas (išskyrus atvejus, kai nustatomos šio

Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 8, 9, 10, 11 punktuose nurodytos aplinkybės),

jeigu sandoris jau baigiamas vykdyti ir žala dėl sandorio nutraukimo būtų

neproporcingai didesnė, negu galima grėsmė įslaptintai informacijai. Sprendimą

užbaigti vykdyti įslaptintą sandorį paslapčių subjekto teikimu priima Paslapčių

apsaugos koordinavimo komisija.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. XI-1237,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)

47 straipsnis. Įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimas

1) Valstybės saugumo departamentas – paslapčių subjektuose;

2) paslapčių subjektai ar jų vadovų įgalioti asmenys – paslapčių subjektams pavaldžiose ar jų reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse, kurioms nesuteiktas paslapčių subjekto statusas ir kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar saugoma įslaptinta informacija.

1) patekti į teritorijas ir patalpas, kuriose įslaptinta informacija yra apdorojama, saugoma arba perduodama, ir įsinešti tikrinimui reikalingas technines priemones;

2) gauti tikrinimui atlikti reikiamą informaciją, prireikus gauti įslaptintos ir neįslaptintos informacijos kopijas, nuorašus, išrašus, daryti paslapčių subjekto elektroninėse laikmenose esančios informacijos kopijas;

3) iš asmenų reikalauti žodinių ir rašytinių paaiškinimų apie įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą.

48 straipsnis. Įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų nustatymas

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                   VALDAS ADAMKUS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1584, 00.03.21, Žin., 2000, Nr.27-713 (00.03.31)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1699, 00.05.23, Žin., 2000, Nr.45-1297 (00.06.02)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1713, 00.06.06, Žin., 2000, Nr.50-1433 (00.06.21)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO 2 DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIA GALIOS ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1862, 00.07.17, Žin., 2000, Nr.64-1932 (00.07.31)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1907, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2274 (00.09.07)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 IR 9 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-613, 2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3656 (2001-12-07)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-813, 2002-03-26, Žin., 2002, Nr. 38-1360 (2002-04-10)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1425, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1670 (2003-04-24)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5, 9, 10 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t. y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1603, 2003-06-05, Žin., 2003, Nr. 61-2759 (2003-06-27)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1908, 2003-12-16, Žin., 2004, Nr. 4-29 (2004-01-07)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2137, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 68-2364 (2004-04-29)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO, PAKEISTO 2003 M. GRUODŽIO 16 D. ĮSTATYMU NR. IX-1908, 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 82 (2004-05-20)

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2349, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4322 (2004-07-27)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1080, 2007-04-05, Žin., 2007, Nr. 46-1715 (2007-04-26)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba atitinkamą asmens patikimumo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka atrinktų valstybės tarnautojo, valstybės pareigūno, teisėjo ar profesinės karo tarnybos kario pareigoms, susijusioms su įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne, naudojimu ar jos apsauga, ar laimėjusių konkursą į tokias valstybės tarnautojo pareigas, tikrinimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytais terminais.

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1403, 2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 140-5762 (2007-12-29)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 2 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 1 d.

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-272, 2009-05-21, Žin., 2009, Nr. 67-2690 (2009-06-06)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-649, 2010-01-14, Žin., 2010, Nr. 13-617 (2010-02-02)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-965, 2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4522 (2010-07-20)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1237, 2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 2, 5, 7, 8, 11, 12, 16, 18, 31, 36, 37, 40, 41, 42, 43, 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR AŠTUNTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2011 m. birželio 1 d.

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1266, 2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-39 (2011-01-06)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. vasario 1 d.

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2183, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 82-4269 (2012-07-13)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 2, 11, 16 STRAIPSNIŲ, SEPTINTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2295, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6469 (2012-11-08)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 2, 7, 16, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2013-01-01.

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-449, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 78-3929 (2013-07-20)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 11, 16 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Konstitucinio Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-07-07, Žin., 2011, Nr. 84-4106 (2011-07-12)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO (2003 M. GRUODŽIO 16 D. REDAKCIJA) 16 STRAIPSNIO 2 DALIES 13 PUNKTO, 18 STRAIPSNIO 1 DALIES 4 PUNKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO PATVIRTINIMO ĮSTATYMU PATVIRTINTO VIDAUS TARNYBOS STATUTO 28 STRAIPSNIO (2007 M. GEGUŽĖS 15 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1562, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-08, i. k. 2015-05374

Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 17 straipsnio pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2082, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18923

Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 7 straipsnio pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2375, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-06-02, i. k. 2016-14735

Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 pakeitimo įstatymas

211 straipsnis. Vykimo į užsienio valstybes ar teritorijas apribojimai

Paslapčių subjekto darbuotojui ar šauliui, kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ne tarnybos ar ne darbo tikslais draudžiama vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kurių sąrašą, įvertinusi Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamoje Nacionalinio saugumo strategijoje ir kituose planavimo dokumentuose apibrėžiamus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat kitų nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektų šiuo tikslu priimtus sprendimus ar suteiktą informaciją, tvirtina Vyriausybė. Atsižvelgdama į rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui raidą ir pokyčius, Vyriausybė turi teisę nustatyti atvejus (įskaitant išimtinius atvejus dėl asmeninių aplinkybių) ir tvarką, pagal kurią paslapčių subjekto darbuotojų ar šaulių vykimas į šiame sąraše esančias užsienio valstybes ar teritorijas būtų galimas tik turint leidimą arba deklaravus informaciją apie išvykimą.

TAR pastaba: atvykusiems į Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 211 straipsnyje nurodytą valstybę ar teritoriją iki 2024-10-03 įstatymo Nr. XIV-3006 įsigaliojimo dienos (2025-01-01), Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 22 dalies ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos netaikomos.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770