Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1999, Nr. 105-3019

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ

ĮSTATYMAS

1999 m. lapkričio 25 d. Nr. VIII-1443

Vilnius

7 straipsnis. Įslaptintos

informacijos nuosavybės teisė, nustatytų slaptumo žymų bei

įslaptinimo

terminų keitimas ir įslaptintos informacijos apsauga

tarptautinių organizacijų paslaptį sudarančią informaciją, yra Lietuvos

Respublikos nuosavybė. Fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris nėra paslapčių

subjektas, už jo nuosavybe esančią įslaptintą informaciją, įsigyjant ją

valstybės nuosavybėn, turi būti teisingai atlyginama. Tokios informacijos

įsigijimo valstybės nuosavybėn tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

informacija gali būti perduota tik toms valstybėms ar tarptautinėms

organizacijoms, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi sutartis dėl

įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, arba šio įstatymo 12 straipsnio 3

dalies 9 punkte nustatyta tvarka.

įslaptinęs paslapčių subjektas turi teisę keisti nustatytą slaptumo žymą bei

įslaptinimo terminą. Apie tokius pakeitimus informuojami paslapčių subjektai,

kuriems buvo perduota įslaptinta informacija.

informacijos apsaugą organizuoja, vykdo bei užtikrina paslapčių subjektai šio

įstatymo bei Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

subjektai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, turi teisę sudaryti sandorius su

įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis, kurios nėra paslapčių subjektai, dėl

tam tikrų darbų ar gaminių, kuriuose yra įslaptintos informacijos, atlikimo ar

sukūrimo. Įslaptintos informacijos, patikėtos tokioms institucijoms, apsaugos

reikalavimai turi būti tolygūs tiems, kurie yra nustatyti paslapčių subjektams.

subjektai, šio straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais perdavę įslaptintą informaciją,

privalo kontroliuoti perduotos informacijos apsaugą ir užtikrinti, kad visi

asmenys, susiję su informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“,

„Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, naudojimu, turėtų atitinkamus leidimus dirbti

ar susipažinti su tokia informacija.

saugoma, tvarkoma ir naikinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

10 straipsnis. Leidimo dirbti ar

susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia

informacija panaikinimas

1.

Leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija

panaikinamas, jeigu:

1)

asmuo atsisako arba netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) asmuo sistemingai pažeidinėja nustatytą darbo su

įslaptinta informacija tvarką;

3)

su paslapčių subjektu nutraukiami asmens darbo (tarnybos) santykiai arba asmuo

perkeliamas į pareigas, nesusijusias su valstybės paslaptį sudarančios

informacijos naudojimu;

4)

asmuo nuteisiamas už valstybinio nusikaltimo ar už tyčinio nusikaltimo

padarymą;

5)

asmuo įstatymo nustatyta tvarka pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu;

6)

nustatoma, kad leidimas asmeniui buvo suteiktas nepagrįstai;

7)

asmuo pagal savo asmens duomenis, asmenines ir dalykines savybes ar sveikatos

būklę tampa netinkamas darbui su įslaptinta informacija;

8)

atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 9

straipsnio 5 dalies 3-9, 12, 13 ar 14 punktuose.

2.

Leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija

panaikina paslapčių subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo

departamento motyvuotu teikimu. Apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą

valstybės paslapčių subjektas informuoja Valstybės saugumo departamentą.

3.

Leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija

panaikinimas arba darbo (tarnybos) santykių nutraukimas, arba perkėlimas į

kitas pareigas ar atleidimas iš pareigų neatleidžia asmens nuo įsipareigojimo

saugoti jam patikėtą ar tarnybos metu sužinotą įslaptintą informaciją bei nuo

atsakomybės už tokios informacijos atskleidimą.

4.

Sprendimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia

informacija panaikinimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos paslapčių

apsaugos koordinavimo komisijai, kuri priima galutinį sprendimą.

11 straipsnis. Teisės susipažinti

su įslaptinta informacija, kuria disponuoja kitas

paslapčių

subjektas, suteikimas

su valstybės paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“ bei „Konfidencialiai“, turi teisę tik leidimą dirbti ar

susipažinti su šia informacija turintis asmuo ir tik su ta informacija, kuri

yra susijusi su jo pareigų atlikimu.

teisę susipažinti su įslaptinta informacija, kuria disponuoja kitas paslapčių

subjektas, suteikia šia informacija disponuojančio paslapčių subjekto vadovas.

Asmuo privalo pateikti institucijos, kurioje jis dirba, vadovo tikslinį

siuntimą. Siuntime turi būti patvirtinta, kad asmuo turi leidimą dirbti ar

susipažinti su atitinkama slaptumo žyma pažymėta įslaptinta informacija, bei

nurodyta, kodėl ir su kokia informacija asmeniui reikia susipažinti.

sprendimas neleisti asmeniui susipažinti su siuntime nurodyta įslaptinta

informacija, šia informacija disponuojančio paslapčių subjekto vadovas savo

sprendimą privalo pagrįsti bei per 10 dienų su šiuo sprendimu supažindinti

asmenį siuntusios institucijos vadovą. Toks sprendimas gali būti apskųstas

Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai.

12

straipsnis. Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija

1.

Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija yra kolegiali

institucija, koordinuojanti įslaptintos informacijos apsaugą. Jos nuostatus

tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija sudaroma iš septynių

narių: po du narius deleguoja Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos

Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, šiai komisijai

pirmininkauja Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius. Valstybės

saugumo departamentas skiria vieną savo pareigūną šios komisijos sekretoriumi,

kuris rengia ir teikia komisijai svarstymo medžiagą. Šios komisijos nariais ir

komisijos sekretoriumi gali būti tik asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta

tvarka yra gavę leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia

informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

3.

Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija:

1) koordinuoja

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl įslaptintos informacijos

apsaugos rengimą bei įgyvendinimą;

2) Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda

asmens patikimumo pažymėjimus;

3) teikia

Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl šio įstatymo ir kitų teisės

aktų, susijusių su įslaptintos informacijos apsauga, keitimo ar pripažinimo

netekusiais galios, galiojančios įslaptintos informacijos apsaugos sistemos

tobulinimo;

4) analizuoja

bei derina paslapčių subjektų parengtus detalius įslaptinamos informacijos,

susijusios su jų vykdoma veikla, sąrašus bei tokių sąrašų pakeitimus;

5) paslapčių

subjektams tarpininkaujant, sprendžia klausimus dėl galimybės išduoti asmens

patikimumo pažymėjimus arba šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytus leidimus

dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija asmenims,

turintiems dvigubą pilietybę, arba asmenims, neturintiems šio įstatymo 9

straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto nuolatinio gyvenimo Lietuvos

Respublikoje cenzo;

6) pasibaigus

šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytam informacijos

įslaptinimo terminui, paslapčių subjektų teikimu sprendžia klausimus dėl

įslaptinimo termino pratęsimo tikslingumo;

7) sprendžia

ginčus tarp paslapčių subjektų, taip pat ginčus tarp paslapčių subjektų ir kitų

asmenų, kylančius dėl informacijos, sudarančios valstybės ar tarnybos paslaptį,

įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos kontrolės bei dėl

leidimų dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija ir

asmens patikimumo pažymėjimų neišdavimo ar panaikinimo pagrįstumo;

8)

teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl informacijos, kuri pagal

jos pobūdį bei svarbą sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, tačiau nuosavybės

teise priklauso paslapčių subjektu nesančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui,

įsigijimo;

9) paslapčių

subjektų teikimu sprendžia klausimus dėl galimybės įslaptintą informaciją

perduoti kitoms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms, su kuriomis nėra

pasirašyta sutarčių dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos.

paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos priimti sprendimai paslapčių subjektams

yra privalomi.

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos

paslapčių apsaugos koordinavimo komisija

paslapčių apsaugos koordinavimo komisija yra kolegiali institucija,

koordinuojanti įslaptintos informacijos apsaugą. Jos nuostatus tvirtina

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2.

Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija sudaroma iš

septynių narių: po du narius deleguoja Respublikos Prezidentas, Lietuvos

Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, šiai

komisijai pirmininkauja Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius.

Valstybės saugumo departamentas skiria vieną savo pareigūną šios komisijos

sekretoriumi, kuris rengia ir teikia komisijai svarstymo medžiagą. Šios

komisijos nariais ir komisijos sekretoriumi gali būti tik asmenys, kurie šio

įstatymo nustatyta tvarka yra gavę leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės

paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

paslapčių apsaugos koordinavimo komisija:

1)

koordinuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl įslaptintos

informacijos apsaugos rengimą bei įgyvendinimą;

2)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

išduoda asmens patikimumo pažymėjimus;

3)

teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl šio įstatymo ir kitų

teisės aktų, susijusių su įslaptintos informacijos apsauga, keitimo ar

pripažinimo netekusiais galios, galiojančios įslaptintos informacijos apsaugos

sistemos tobulinimo;

4)

analizuoja bei derina paslapčių subjektų parengtus detalius įslaptinamos

informacijos, susijusios su jų vykdoma veikla, sąrašus bei tokių sąrašų

pakeitimus;

5)

paslapčių subjektams tarpininkaujant, sprendžia klausimus dėl galimybės išduoti

asmens patikimumo pažymėjimus arba šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytus

leidimus dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija

asmenims, turintiems dvigubą pilietybę, arba asmenims, neturintiems šio

įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto nuolatinio gyvenimo Lietuvos

Respublikoje cenzo;

6)

pasibaigus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytam

informacijos įslaptinimo terminui, paslapčių subjektų teikimu sprendžia

klausimus dėl įslaptinimo termino pratęsimo tikslingumo;

7)

sprendžia ginčus tarp paslapčių subjektų, taip pat ginčus tarp paslapčių

subjektų ir kitų asmenų, kylančius dėl informacijos, sudarančios valstybės ar

tarnybos paslaptį, įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos

kontrolės bei dėl leidimų dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį

sudarančia informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų neišdavimo ar

panaikinimo pagrįstumo;

8) teikia Lietuvos

Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl informacijos, kuri pagal jos pobūdį bei

svarbą sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, tačiau nuosavybės teise priklauso

paslapčių subjektu nesančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, įsigijimo;

9)

paslapčių subjektų teikimu sprendžia klausimus dėl galimybės įslaptintą

informaciją perduoti kitoms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms, su

kuriomis nėra pasirašyta sutarčių dėl įslaptintos informacijos abipusės

apsaugos.

apsaugos koordinavimo komisijos priimti sprendimai paslapčių subjektams yra

privalomi.

13

straipsnis. Valstybės paslaptį sudarančios informacijos apsaugos kontrolė

1.

Valstybės paslaptį sudarančios informacijos apsaugą visose šalies institucijose

kontroliuoja Valstybės saugumo departamentas. Šis departamentas:

1)

kontroliuoja, kaip laikomasi valstybės paslaptį sudarančios informacijos

įslaptinimo, naudojimo, saugojimo bei išslaptinimo nustatytos tvarkos;

2)

teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Lietuvos

Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai dėl valstybės paslapčių

apsaugos sistemos tobulinimo;

3)

atlieka kvotą, iškėlus baudžiamąją bylą dėl valstybės paslaptį sudarančios

informacijos praradimo ar atskleidimo;

4)

teikia metodinę pagalbą paslapčių subjektams dėl valstybės paslaptį sudarančios

informacijos apsaugos.

2.

Tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugos kontrolę vykdo šia

informacija disponuojantys paslapčių subjektai.

3.

Paslapčių subjektų saugomų dokumentų, kuriuose yra įslaptintos informacijos, apskaitos,

tvarkymo, raštvedybos organizavimo bei kontrolės tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

14 straipsnis. Asmens, kuriam

patikėta įslaptinta informacija, pareigos bei jam

taikomi

apribojimai

patikėtą ar tarnybos metu sužinotą įslaptintą informaciją privalo saugoti visą

tokios informacijos įslaptinimo terminą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1713, 00.06.06, Žin., 2000,

Nr.50-1433 (00.06.21)

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

reglamentuoja valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos

įslaptinimą, saugojimą, naudojimą, išslaptinimą, apsaugos koordinavimą bei

kontrolę.

valstybių ar tarptautinių organizacijų paslaptį sudaranti informacija, perduota

Lietuvos Respublikai, saugoma ir naudojama Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai

įsigaliojusiose Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse yra nustatytos

kitokios užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų paslapčių saugojimo

bei naudojimo taisyklės, nei numato šis įstatymas, yra taikomos tarptautinių

sutarčių taisyklės.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

informacija - paslapčių subjekto pripažinta valstybės ar tarnybos

paslaptimi informacija apie dokumentų, darbų, gaminių ar kitų objektų buvimą,

esmę ar turinį, taip pat tokia paslaptimi pripažinti patys dokumentai, darbai,

gaminiai ar kiti objektai, jei šiuos objektus ar informaciją reikia apsaugoti

nuo praradimo ar neteisėto atskleidimo.

paslaptis - politiniai, ekonominiai, kariniai, teisėtvarkos, mokslo ir

technikos duomenys, kurių praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pažeisti

Lietuvos Respublikos suverenitetą, gynybinę ar ekonominę galią, pakenkti

Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai, politiniams interesams,

sukelti pavojų žmogaus gyvybei bei sveikatai, jo konstitucinėms teisėms. Valstybės

paslapčių kategorijų sąrašą nustato šis įstatymas.

paslaptis - politiniai, ekonominiai, kariniai, teisėtvarkos, mokslo ir

technikos duomenys, kurių platinimas ribojamas dėl valstybės bei

jos institucijų interesų, taip pat siekiant apsaugoti žmogaus konstitucines

teises. Tarnybos paslapčių kategorijų sąrašą nustato šis įstatymas.

• fiksuota informacija, nesvarbu, koks jos fiksavimo būdas, ir informacijos

laikmenos (grafiniai darbai, atlikti įvairiais būdais: parašyti ranka, išleisti

spaustuvėje, išspausdinti rašomąja mašinėle, surinkti kompiuteriu, nupiešti ar

nubraižyti, vaizdo ar garso įrašai, kompiuterių informacijos laikmenos, kino ir

fotografijos negatyvai, pozityvai ar kiti informacijos masyvai).

• įvairūs įrenginiai, sistemos, ginkluotės, karinės bei specialiosios

technikos įranga, kompleksai, agregatai, prietaisai, medžiagos ir chemijos

produkcija.

bandymų, projektavimo, technologiniai procesai.

objektai - medžiagos, skysčiai, dujos, mineralai, bakterijos ir kitos

materijos formos, kurių pagal jų savybes ar prigimtį negalima priskirti

dokumento, gaminių ar darbų sąvokai.

subjektai - valstybės, savivaldos institucijos bei jų steigiamos

įmonės ir įstaigos, kurių veikla yra susijusi su įslaptintos

informacijos naudojimu ar jos apsauga ir kurioms šio įstatymo nustatyta tvarka

suteikiama teisė įslaptinti bei išslaptinti informaciją.

9.

Informacijos įslaptinimas - duomenų priskyrimas valstybės ar tarnybos

paslaptims ir atitinkamų slaptumo žymų bei apsaugos suteikimas.

išslaptinimas - slaptumo žymų, informacijos apsaugos ir įslaptinimo terminų

panaikinimas.

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija - nustatyta tvarka išduotas

dokumentas, patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti su Lietuvos

Respublikos įslaptinta informacija.

patikimumo pažymėjimas - nustatyta tvarka išduotas dokumentas,

patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti su kitų valstybių ar

tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija.

žinynas - konkrečioms įslaptintoms užduotims vykdyti parengtas dokumentas,

kuriame nurodoma vykdant konkrečią užduotį naudojama arba numatoma sukurti

įslaptintina informacija, nustatomos šios informacijos slaptumo žymos,

įslaptinimo terminai bei slaptumo žymų pakeitimo arba išslaptinimo data.

šalis - kiekviena kita institucija ar asmuo, kurie nėra informaciją

įslaptinę paslapčių subjektai, arba institucija ar asmuo, kuriems tokia

informacija buvo perduota teisės aktų nustatyta tvarka.

3 straipsnis.

Informacijos klasifikavimas ir žymėjimas

informacija pagal svarbą, galimos žalos, kurią patirtų valstybė, jos

institucijos ar asmenys, jeigu ši informacija būtų atskleista

neturintiems teisės ją sužinoti asmenims, dydį bei pagal apsaugos, būtinos

tokiai informacijai išsaugoti, lygį yra skirstoma į visiškai slaptą

informaciją, slaptą informaciją, konfidencialią informaciją bei riboto

naudojimo informaciją.

2.

Žyma „Visiškai slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai,

kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti ypač sunkių

pasekmių valstybei.

„Slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios

praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti sunkių pasekmių valstybei.

„Konfidencialiai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai

informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali padaryti

žalos valstybės interesams.

naudojimo“ suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai.

slaptumo žymos gali būti rašoma nuoroda į informaciją įslaptinusį paslapčių

subjektą.

pažymėta slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ arba „Slaptai“, be raštiško ją

įslaptinusio paslapčių subjekto sutikimo negali būti perduota trečiajai šaliai

ar kokiu nors būdu platinama, jei kitaip nenustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

4 straipsnis.

Informacijos įslaptinimas

slaptumo žymas suteikia, keičia bei jos įslaptinimo terminus nustato paslapčių subjektai

šio įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

įslaptinimo pagrindas - šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytas įslaptinamos

informacijos kategorijų sąrašas bei remiantis šiuo sąrašu parengti ir nustatyta

tvarka patvirtinti detalūs įslaptinamos informacijos sąrašai.

subjektai, vykdydami didelio masto įslaptintas užduotis patys arba šio įstatymo

7 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais pavesdami jas vykdyti įmonėms, įstaigoms

ar organizacijoms, kurios nėra paslapčių subjektai, parengia įslaptinimo

žinynus.

5 straipsnis.

Įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašas

paslaptį gali sudaryti:

1) informacija

apie valstybės gynybinį rezervą bei suvestiniai duomenys apie mobilizacinį

materialinių išteklių rezervą;

2) valstybės

institucijų veiklos karo padėties sąlygomis planai;

3) informacija

apie vertybinių popierių, dokumentų, banknotų, monetų technologinės apsaugos

elementų kūrimą, gamybą ir naudojimą;

4) informacija

apie naujausius mokslo ir technikos laimėjimus, naujus technologinius procesus,

leidžiančius kokybiškai tobulinti ginkluotę, specialiąją ir karinę techniką;

5) informacija

apie derybas su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, taip

pat su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis susijusi

informacija, kurios praradimas arba atskleidimas gali pakenkti valstybių

tarpusavio santykiams, valstybės interesams arba sutarčių pasirašymui;

6) kovos su

terorizmu bei diversijomis planai;

7) informacija

apie Ignalinos valstybinės atominės elektrinės apsaugos organizavimą;

8) duomenys apie

vyriausybinį ir specialųjį ryšį užtikrinančių kabelinių magistralių, įrengimų

įjungimo, elektros tiekimo bei nekriptografinių apsaugos sistemų detaliąsias

schemas;

9) duomenys apie

šifrus, šifravimo techniką ir su tuo susijusius dokumentus, šifravimo darbų

organizavimą bei atlikimą;

10) paslapčių subjektų informacinių

sistemų, kartotekų, elektroninio pašto slaptažodžiai, kodai, jų suteikimo

sistema, kompiuterinės informacijos tinklų kodavimo algoritmai;

11) informacija

apie radijo dažnių, šaukinių naudojimą, telekomunikacijų tinklų sandarą, ryšio

schemas bei jungiamųjų linijų, radijo stočių projektavimą, statybą ir

eksploatavimą valstybės apsaugos ir gynybos tikslams;

12) valstybės

gynybos, kariuomenės ir kitų ginkluotųjų pajėgų valdymo ir vadovavimo,

valstybės sienos apsaugos planai, taip pat detalizuoti kariuomenės, atskirų jos

rūšių, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų ir ginkluotųjų pajėgų organizacinės

bei techninės plėtros planai;

13)

mobilizaciniai kariuomenės ir jos rūšių, kitų ginkluotųjų pajėgų

išdėstymo planai, mobilizacinio pranešimo ir mobilizacinio išdėstymo valdymo

schema, taip pat informacija apie kariuomenės bei kitų ginkluotųjų pajėgų veiksmus

ir karinių vienetų valdymą aliarmo parengties pakopų įvedimo atveju;

14) informacija

apie ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kovinės technikos, specialiųjų priemonių ir

specialiosios technikos gamybos programas ir planus;

15) detalizuoti

duomenys apie kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų ir

ginkluotųjų pajėgų, operatyvinės veiklos subjektų, Ginklų fondo prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprūpinimą ginklais, šaudmenimis,

sprogmenimis, kovine technika, specialiosiomis priemonėmis, taip pat

informacija apie operatyvinės veiklos subjektų aprūpinimą specialiąja technika;

16) ginklų

registro duomenys, kai ginklo savininkas, valdytojas ar naudotojas yra krašto

apsaugos sistemos institucija, vidaus reikalų sistemos institucija, Valstybės

saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, prokuratūra, Ginklų fondas

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, taip pat detalizuoti duomenys apie

operatyvinės veiklos subjektų turimus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, kovinę

techniką, specialiąsias priemones bei specialiąją techniką;

17) detalizuoti

duomenys apie operatyvinės veiklos subjektų lėšas ir išlaidas operatyvinei

veiklai vykdyti, ginklams, šaudmenims, sprogmenims, kovinei technikai,

specialiosioms priemonėms bei specialiajai technikai įsigyti;

18) informacija apie operatyvinės

veiklos subjektų slaptuosius dalyvius, jų kiekybinę ir personalinę sudėtį,

materialinį techninį aprūpinimą;

19) informacija

apie operatyvinės veiklos subjektų slaptųjų dalyvių, apdraustų valstybiniu

socialiniu draudimu bei privalomuoju sveikatos draudimu, įskaitos duomenis,

valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, šių

asmenų ir jų šeimų narių turto ir pajamų deklaravimo duomenys;

20) informacija

apie operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos organizavimą, priemonių

ir metodų naudojimą, taip pat operatyvinių veiksmų metu gauta informacija;

21) informacija,

kurią esami ar buvę kitų valstybių specialiųjų tarnybų darbuotojai ar

bendradarbiai savanoriškai suteikė operatyvinės veiklos subjektams;

22) įslaptinti

liudytojo ar nukentėjusio asmens tapatybę nustatantys duomenys;

23) duomenys

apie asmenis, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikoma apsauga nuo

nusikalstamo poveikio, tokios apsaugos priemonių organizavimą;

24) Lietuvos

Respublikos topografiniai žemėlapiai, kuriuose nurodytos valstybinės reikšmės,

strateginių, karinių ir rizikos objektų charakteristikos bei paskirtis, taip

pat karinės paskirties žemėlapiai.

25) žvalgybos informacija, taip pat informacija apie žvalgybos

veiklą, jos priemonių ir metodų naudojimą, žvalgybos veiklos užduotis ir

rezultatus, žvalgybos tarnautojus bei žvalgybos bendradarbius, žvalgybos

tarnybų finansavimą ir materialinį bei techninį aprūpinimą;

26) duomenys

apie specialias socialines garantijas žvalgybos tarnautojams ir žvalgybos

bendradarbiams.

sudaryti:

1) detalizuoti duomenys apie

valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugos organizavimą,

įslaptintos informacijos apskaitą bei tvarkymą;

2) detalizuoti

duomenys apie asmenų, kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos

naudojimu ar jos apsauga, kandidatūrų tikrinimo tvarką bei eigą, taip pat

tikrinimo metu surinkta informacija apie asmenis;

3) asmenų,

padariusių ar įtariamų padarius nusikaltimus, paieškos ir sulaikymo, policijos

kompleksinių priemonių ir operacijų organizavimas bei detalūs planai;

4) valstybės

institucijų ar jų padalinių saugomų asmenų ir svarbių objektų apsaugos

organizavimas, tokių objektų projektavimo, statybos ir remonto darbų

dokumentai;

5) informacija

apie operatyvinės veiklos subjektų sąveiką su savivaldos institucijomis,

įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis;

6) detalizuoti

duomenys apie Lietuvos kariuomenės, taip pat krašto apsaugos sistemos

institucijų, vidaus reikalų sistemos institucijų, Valstybės saugumo

departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos operatyvinių, specialiųjų padalinių

kiekybinę ir personalinę sudėtį, materialinį techninį aprūpinimą;

7) duomenys apie

krašto apsaugos sistemos institucijų, vidaus reikalų sistemos institucijų,

Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos operatyvinių,

specialiųjų padalinių pareigūnų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu,

įskaitą, valstybinio socialinio draudimo įmokas;

8) suvestiniai

duomenys apie valstybės materialinių išteklių rezervą;

9) valstybės

institucijų padalinių veiklos ekstremalių situacijų metu detalūs planai;

10) informacija

apie specialiųjų krovinių gabenimo organizavimą ir taktiką;

11) duomenys

apie krašto apsaugos sistemos institucijų, vidaus reikalų sistemos institucijų,

Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos padalinių

aprūpinimą ryšio technika ir įranga, naudojamus dažnius ir šaukinius;

12) informacija

apie krašto apsaugos sistemos institucijų, vidaus reikalų sistemos institucijų,

Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, prokuratūros, Lietuvos

banko, Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės saugomų ginklų,

šaudmenų, asmens saugos ir aktyviosios ginties, radiacinės ir cheminės saugos,

specialiųjų degazavimo priemonių ir inžinerinės technikos saugojimo bei

apskaitos normas, paskirstymą ir apsaugos organizavimą;

13) informacija,

gauta iš bankų ir kitų kredito įstaigų jų priežiūros tikslams;

14) nacionalinės

ir bazinės valiutos kurso nustatymo projektai bei duomenys apie Lietuvos banko

vykdomų atpirkimo sandorių, terminuotų indėlių, Vyriausybės, Lietuvos banko

vertybinių popierių aukcionų dalyvius ir jų siūlymus, likvidumo paskolas.

išvardyta šio straipsnio 1 dalies 1-24 punktuose, jei jos atskleidimas ar

praradimas negali padaryti žalos valstybės interesams ir jei tokiai

informacijai pagal jos svarbą nereikia aukštesnio apsaugos lygio, paslapčių

subjekto sprendimu gali būti įslaptinama kaip tarnybos paslaptis.

subjektai, vadovaudamiesi įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašu, sudaro

detalius įslaptinamos informacijos, susijusios su jų veikla, sąrašus.

Detaliuose įslaptinamos informacijos sąrašuose turi būti numatytos įslaptinamos

informacijos slaptumo žymos, jos įslaptinimo terminai arba išslaptinimo

sąlygos. Detalius įslaptinamos informacijos sąrašus tvirtina ir juos keičia

paslapčių subjektų vadovai, suderinę su Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos

koordinavimo komisija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1699, 00.05.23, Žin., 2000,

Nr.45-1297 (00.06.02)

Nr. VIII-1862, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1932 (00.07.31)

6 straipsnis.

Įslaptinimo terminai

sudaranti valstybės paslaptį, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus

atvejus, įslaptinama ne ilgesniam kaip šiam terminui:

1) informacija su slaptumo žyma

„Visiškai slaptai“ - 30 metų, o informacija, susijusi su slaptaisiais

operatyvinės veiklos dalyviais, - 75 metams;

2) informacija

su slaptumo žyma „Slaptai“ - 15 metų;

3) informacija

su slaptumo žyma „Konfidencialiai“ - 5 metams.

sudarančios tarnybos paslaptį, maksimalus įslaptinimo terminas

nenustatomas. Šalia slaptumo žymos nurodomas įslaptinimo terminas arba konkreti

data ar aplinkybė, kuriai įvykus informacija išslaptinama. Jei papildomų

nuorodų nėra, tokia informacija išslaptinama po 2 metų nuo jos įslaptinimo

datos.

įslaptinimo terminas skaičiuojamas nuo įslaptinimo datos.

atvejais, kai valstybės paslaptį sudarančią informaciją tikslinga įslaptinti

trumpesniam įslaptinimo terminui, nei numatyta šio straipsnio 1 dalies 1-3

punktuose, įslaptinimo terminas nurodomas šalia slaptumo žymos.

atvejais, kai valstybės saugumo interesams tam tikros informacijos įslaptinimo

terminas turi būti ilgesnis, nei numatyta šio straipsnio 1 dalies 1-3

punktuose, šį klausimą paslapčių subjekto teikimu sprendžia bei įslaptinimo

terminą pratęsia Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija.

Įslaptinimo terminas gali būti pratęsiamas iki 10 metų. Pratęsimų skaičius

neribojamas, tačiau bendras informacijos įslaptinimo terminas negali būti ilgesnis

nei 95 metai, išskyrus informaciją apie slaptuosius operatyvinės veiklos

dalyvius bei įslaptintus žvalgybos tarnautojus ir žvalgybos bendradarbius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1862, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1932 (00.07.31)

8 straipsnis.

Įslaptintos informacijos išslaptinimas

informacija išslaptinama, kai:

1) pasibaigia

šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas įslaptinimo terminas;

2) išnyksta

įslaptinimo tikslingumas, nors nustatytas įslaptinimo terminas dar

nepasibaigęs.

įslaptinta informacija, kai nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs,

gali būti išslaptinama tik paslapčių subjekto, įslaptinusio tokią informaciją,

sprendimu.

nustatytam įslaptinimo terminui, informacija išslaptinama ją įslaptinusio arba

šia informacija disponuojančio paslapčių subjekto sprendimu.

9 straipsnis.

Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

pareigas susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija ir ja

naudotis gali Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas

ir Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

pareigas, susijusias su valstybės paslaptį sudarančios informacijos naudojimu

ar jos apsauga, bei susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija

gali tik specialius leidimus turintys asmenys. Pretendentai į valstybės tarnybą,

atrinkti pareigoms, susijusioms su valstybės paslaptį sudarančios informacijos

naudojimu ar jos apsauga, skiriami patikrinus jų kandidatūras Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir kai

šie asmenys gauna leidimus dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį

sudarančia informacija. Šių pareigybių sąrašą nustato pats paslapčių subjektas.

dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija išduoda

paslapčių subjektas, asmenų kandidatūras patikrinus Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka bei

suderinus, išskyrus slaptuosius operatyvinės veiklos dalyvius, su Valstybės

saugumo departamentu. Prieš priimdamos galutinį sprendimą, asmens kandidatūrą

tikrinančios institucijos asmenį gali iškviesti pokalbio ir prireikus

pareikalauti raštiškų asmens paaiškinimų. Paslapčių subjektui draudžiama

išduoti asmeniui leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia

informacija, jeigu Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis šio

straipsnio 5 dalimi, tam prieštarauja.

susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija leidžiama asmeniui,

jeigu:

1) asmuo yra

Lietuvos Respublikos pilietis;

2) asmuo

pateikia pagal nustatytą formą duomenis apie save ir savo ryšius bei raštiškai

sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra;

3) asmuo pagal

savo asmens duomenis, asmenines ir dalykines savybes bei sveikatos būklę tinka

šiam darbui;

4) asmuo

raštiškai pasižada saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją;

5) tikrinimo metu nenustatoma

bent viena šio straipsnio 5 dalies 2-14 punktuose nurodyta aplinkybė.

su valstybės paslaptį sudarančia informacija asmeniui neišduodamas, jeigu

asmuo:

1) neatitinka

bent vienos šio straipsnio 4 dalies 1-4 punktuose nurodytos sąlygos;

2) nuolat gyveno Lietuvos

Respublikoje mažiau kaip 3 pastaruosius metus ir šio įstatymo 12 straipsnio 3

dalies 5 punkto nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos

koordinavimo komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti

su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Ši nuostata netaikoma asmenims,

tarnavusiems NATO narių karinėse ar gynybos struktūrose;

3) yra kreipęsis

į atitinkamas valstybės institucijas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės

atsisakymo arba į kitų valstybių institucijas dėl politinio prieglobsčio

suteikimo;

4) turi dvigubą

pilietybę ir šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 5 punkto nustatyta tvarka

Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą

neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia

informacija. Ši nuostata netaikoma asmenims, tarnavusiems NATO narių karinėse

ar gynybos struktūrose;

5) buvo nuteistas už valstybinį

nusikaltimą ar už kitą sunkų nusikaltimą;

6) turi teistumą

už nesunkų tyčinį nusikaltimą;

7) nustatyta

tvarka yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu;

8) dėl Lietuvos

Respublikai priešiškų interesų yra bendradarbiavęs ar palaiko ryšius su kitos

valstybės specialiąja tarnyba;

9) dėl Lietuvos

Respublikai priešiškų interesų palaiko ryšius su asmenimis,

bendradarbiaujančiais su kitos valstybės specialiąja tarnyba arba

priklausančiais nusikalstamam susivienijimui;

10) nuslėpė arba

pateikė melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save;

11) įstatymų ar

kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo atleistas iš pareigų dėl darbo su

įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo;

12) yra asmuo,

kurio atžvilgiu atliekamas operatyvinis tyrimas, arba yra patrauktas

baudžiamojon atsakomybėn už tyčinį nusikaltimą;

13) yra asmuo,

kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Organizuoto

nusikalstamumo užkardymo įstatymą;

14) gauna pajamų

iš kitų valstybių karinių ar specialiųjų tarnybų, jei tai nėra numatyta

Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių pasirašytuose susitarimuose ar

įsipareigojimuose.

turintiems leidimus dirbti ar susipažinti su informacija, pažymėta aukštesnio

laipsnio slaptumo žyma, atskiras leidimas dirbti ar susipažinti su informacija,

pažymėta žemesnio laipsnio slaptumo žyma, nereikalingas.

su valstybės paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“ arba „Slaptai“, išduodamas 5 metams, o su valstybės paslaptį

sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, - 7 metams.

Šiems terminams pasibaigus, asmuo tikrinamas iš naujo. Asmuo gali būti

papildomai tikrinamas ir nepasibaigus šiame straipsnyje nustatytiems terminams.

susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija neišdavimo, taip pat

Valstybės saugumo departamento prieštaravimas, kad asmeniui būtų išduotas toks

leidimas, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijai, kuri priima galutinį sprendimą.

kurių darbas susijęs su tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar

jos apsauga, teisę dirbti ar susipažinti su tokia informacija suteikia

paslapčių subjektas. Valstybės saugumo departamento sutikimas nėra

reikalingas.

10

straipsnis. Leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį

sudarančia

informacija

panaikinimas

dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija

panaikinamas, jeigu:

1) asmuo

atsisako arba netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) asmuo sistemingai pažeidinėja

nustatytą darbo su įslaptinta informacija tvarką;

3) su paslapčių

subjektu nutraukiami asmens darbo (tarnybos) santykiai arba asmuo perkeliamas į

pareigas, nesusijusias su valstybės paslaptį sudarančios informacijos

naudojimu;

4) asmuo

nuteisiamas už valstybinio nusikaltimo ar už tyčinio nusikaltimo padarymą;

5) asmuo

įstatymo nustatyta tvarka pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu;

6) nustatoma,

kad leidimas asmeniui buvo suteiktas nepagrįstai;

7) asmuo pagal

savo asmens duomenis, asmenines ir dalykines savybes ar sveikatos būklę tampa

netinkamas darbui su įslaptinta informacija;

8) atsiranda ar

paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalies

3-9, 12, 13 ar 14 punktuose.

dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikina

paslapčių subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento

motyvuotu teikimu. Apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą valstybės

paslapčių subjektas informuoja Valstybės saugumo departamentą.

dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikinimas

arba darbo (tarnybos) santykių nutraukimas, arba perkėlimas į kitas pareigas ar

atleidimas iš pareigų neatleidžia asmens nuo įsipareigojimo saugoti jam

patikėtą ar tarnybos metu sužinotą įslaptintą informaciją bei nuo atsakomybės

už tokios informacijos atskleidimą.

dėl leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija

panaikinimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijai, kuri priima galutinį sprendimą.

13 straipsnis.

Valstybės paslaptį sudarančios informacijos apsaugos kontrolė

paslaptį sudarančios informacijos apsaugą visose šalies institucijose

kontroliuoja Valstybės saugumo departamentas. Šis departamentas:

1) kontroliuoja,

kaip laikomasi valstybės paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo,

naudojimo, saugojimo bei išslaptinimo nustatytos tvarkos;

2) teikia

pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Lietuvos Respublikos

paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai dėl valstybės paslapčių apsaugos

sistemos tobulinimo;

3) atlieka

kvotą, iškėlus baudžiamąją bylą dėl valstybės paslaptį sudarančios informacijos

praradimo ar atskleidimo;

4) teikia

metodinę pagalbą paslapčių subjektams dėl valstybės paslaptį sudarančios

informacijos apsaugos.

paslaptį sudarančios informacijos apsaugos kontrolę vykdo šia informacija

disponuojantys paslapčių subjektai.

subjektų saugomų dokumentų, kuriuose yra įslaptintos informacijos, apskaitos,

tvarkymo, raštvedybos organizavimo bei kontrolės tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

15 straipsnis.

Atsakomybė už įslaptintos informacijos pagrobimą ir (ar)

neteisėtą

atskleidimą, praradimą, sunaikinimą, sugadinimą,

rinkimą,

pirkimą, pardavimą, laikymą ar platinimą

ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pagrobimą

ir (ar) neteisėtą atskleidimą, praradimą, sunaikinimą, sugadinimą, rinkimą,

pirkimą, pardavimą, laikymą ar platinimą atsako pagal Lietuvos Respublikos

įstatymus.

valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančią informaciją ir ją savanoriškai

perduoda atitinkamoms valstybės institucijoms iki 2000 m. rugsėjo 15 d.,

atleidžiamas nuo atsakomybės už jos laikymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1584, 00.03.21, Žin., 2000,

Nr.27-713 (00.03.31)

16 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

1.

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. kovo 1 d.

šio įstatymo įsigaliojimui nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos

paslapčių įstatymo įgyvendinimo įstatymas.

17 straipsnis.

Įstatymų ir kitų teisės aktų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus šiam

įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos

Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymas (Žin., 1995,

Nr.96-2146; 1997, Nr.59-1369; 1998, Nr.65-1872);

2) Lietuvos

Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų

apsaugos įstatymo įgyvendinimo” (Žin., 1995, Nr.96-2147);

3) Valstybės ir tarnybos

paslapčių įstatymo įgyvendinimo įstatymas (Žin., 1999, Nr.81-2378).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1584, 00.03.21, Žin., 2000,

Nr.27-713 (00.03.31)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1699, 00.05.23, Žin., 2000,

Nr.45-1297 (00.06.02)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1713, 00.06.06, Žin., 2000,

Nr.50-1433 (00.06.21)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO 2 DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIA GALIOS

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1862, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1932 (00.07.31)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.08.07)