Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1999, Nr. 105-3019

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ

ĮSTATYMAS

1999 m. lapkričio 25 d. Nr. VIII-1443

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

Nr.

IX-1908,

2003-12-16, Žin., 2004, Nr. 4-29 (2004-01-07)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

7 straipsnis.

Įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašas

paslaptį gali sudaryti:

1) detalūs

duomenys apie valstybės gynybinį rezervą ir suvestiniai detalizuoti duomenys

apie mobilizacinį materialinių išteklių rezervą;

2) valstybės ir

savivaldybių institucijų veiklos nepaprastosios padėties ir karo padėties

sąlygomis planai bei mobilizacijos planai;

3) detalūs

duomenys apie technologinės apsaugos priemonių, naudojamų vertybiniams

popieriams, dokumentams, dokumentų blankams, banderolėms, oficialiems žymėjimo

ženklams, banknotams, monetoms nuo suklastojimo apsaugoti, kūrimą, naudojimą,

gamybos technologijas, techninius duomenis;

4) detali

informacija apie technologinių procesų panaudojimą kokybiškai tobulinant

ginkluotę, karinę techniką bei operatyvinėje veikloje naudojamas technines

priemones;

5) detali

informacija apie derybas su užsienio valstybėmis ar tarptautinėmis

organizacijomis; su užsienio valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis

susijusi informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali

pakenkti valstybių tarpusavio santykiams, valstybės interesams arba sutarčių

sudarymui;

6) detali

informacija apie bendradarbiavimo su užsienio valstybių ar tarptautinių

organizacijų specialiosiomis tarnybomis eigą, objektus, turinį, rezultatus;

7) detalūs

duomenys apie Ignalinos valstybinės atominės elektrinės apsaugos organizavimą;

8) detalūs

duomenys apie įslaptintos informacijos perdavimui skirtų tinklų kabelines

magistrales, įrengimų įjungimo, elektros tiekimo ir nekriptografines apsaugos

sistemas bei jų detalias schemas;

9) duomenys apie

šifrus, šifravimo techniką, skirtą įslaptintai informacijai šifruoti ar jai

apsaugoti, ir su tuo susijusius dokumentus, šifravimo darbų organizavimą bei

atlikimą;

10) duomenys

apie informacinių sistemų, apdorojančių įslaptintą informaciją, įrangą,

veikimą, taikomas apsaugos priemones;

11) detalūs

duomenys apie radijo dažnių, šaukinių naudojimą karo ar neparastosios padėties

atveju, taip pat telekomunikacijų tinklų sandarą, ryšio schemas bei jungiamųjų

linijų, telekomunikacinių tinklų eksploatavimą valstybės saugumo ir gynybos

tikslams;

12) valstybės

gynybos, kariuomenės ir kitų ginkluotųjų pajėgų valdymo ir vadovavimo planai;

13) detalūs

duomenys apie valstybės gynybai naudojamą oro erdvės stebėjimo ir kontrolės

sistemą;

14)

mobilizaciniai kariuomenės ir jos rūšių, kitų ginkluotųjų pajėgų išdėstymo

planai, mobilizacinio pranešimo ir mobilizacinio išdėstymo valdymo schema, taip

pat informacija apie kariuomenės bei kitų ginkluotųjų pajėgų veiksmus ir

karinių vienetų valdymą aliarmo parengties pakopų įvedimo atveju;

15) suvestiniai

detalizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės (toliau – Ginklų fondas) tvarkomo registro duomenys, kai ginklo

savininkas, valdytojas ar naudotojas yra krašto apsaugos sistemos institucija,

vidaus reikalų sistemos ar Valstybės saugumo departamento sistemos institucija

arba operatyvinės veiklos subjektai;

16) informacija,

galinti atskleisti operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių asmens tapatybę;

17) detalūs duomenys apie

operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, apdraustų valstybiniu socialiniu

draudimu bei privalomuoju sveikatos draudimu, įskaitos duomenis, valstybinio

socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pajamų mokesčių

įmokas, šių asmenų ir jų šeimos narių turto ir pajamų deklaravimo duomenys;

18) detalūs

duomenys apie Valstybės saugumo departamento bei Antrojo operatyvinių tarnybų

departamento prie Krašto apsaugos ministerijos struktūrinių padalinių,

vykdančių žvalgybą ar kontržvalgybą, vykdomos operatyvinės veiklos organizavimą,

eigą ir rezultatus, priemonių ir metodų naudojimą, jų finansavimą, aprūpinimą

operatyvinės veiklos techninėmis priemonėmis, kitą materialinį bei techninį

aprūpinimą, operatyvinių veiksmų metu gauta informacija, taip pat analitinė

informacija, kurioje naudojama žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta

informacija;

19) detalūs

duomenys apie operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos slaptųjų

dalyvių vykdomos operatyvinės veiklos organizavimą, eigą ir rezultatus,

priemonių ir metodų naudojimą, jų finansavimą, materialinį bei techninį

aprūpinimą, operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių operatyvinių veiksmų metu

gauta informacija bei jos pagrindu parengta analitinė informacija;

20) informacija,

kurią esami ar buvę kitų valstybių specialiųjų tarnybų darbuotojai ar

slaptieji bendradarbiai savanoriškai suteikė operatyvinės veiklos

subjektams;

21) ikiteisminio

tyrimo ar baudžiamosios bylos medžiagoje esantys įslaptinti liudytojo ar

nukentėjusiojo asmens tapatybę padedantys nustatyti duomenys;

22) duomenys,

galintys atskleisti tapatybę asmenų, kuriems pagal įstatymus taikoma apsauga

nuo nusikalstamo poveikio, taip pat informacija apie šių asmenų pajamų mokesčio

įmokas, detali informacija apie tokių asmenų apsaugos organizavimą ir apsaugos

finansavimą;

23) kovos su

terorizmu bei diversijomis operacijų planai;

24) informacija,

susijusi su įslaptintais žvalgybos tarnautojais bei žvalgybos slaptaisiais

bendradarbiais, apie jiems taikomas specialias garantijas;

25) informacija,

susijusi su operatyvinę veiklą užtikrinančiais ir jai palankias sąlygas

sudarančiais juridiniais asmenimis;

26) nacionalinį

saugumą užtikrinančių institucijų parengta analitinė informacija, susijusi su

užsienio rizikos veiksnių ir grėsmių įvertinimu;

27) duomenys

apie krašto apsaugos sistemos specialiosios paskirties karinių vienetų

operacijų eigą bei jų personalinę sudėtį;

28) detalūs

duomenys apie naujas technologijas, mokslinius tyrimus, bandymus ir jų

rezultatus, turinčius ypatingą reikšmę valstybės interesams.

paslaptį gali sudaryti:

1) detalūs

duomenys apie įslaptintos informacijos apsaugos organizavimą, tokios

informacijos apskaitą ir tvarkymą;

2) detalūs

duomenys apie asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, kandidatūrų tikrinimo tvarką bei eigą, taip pat

tikrinimo metu apie juos surinkti detalizuoti duomenys, jei tokie duomenys

nepriskiriami valstybės paslapčiai;

3) ikiteisminio

tyrimo institucijų detalūs planai dėl asmenų, padariusių, įtariamų ar kaltinamų

padariusių nusikalstamas veikas, paieškos ir sulaikymo bei kompleksinių

priemonių ir operacijų organizavimo;

4) detalūs duomenys apie

valstybės institucijų ar jų struktūrinių padalinių saugomų asmenų ir svarbių

valstybės bei karinių objektų apsaugos organizavimą, naudojamas apsaugos

sistemas, tokių objektų projektavimo, statybos ir remonto darbų dokumentai;

5) informacija apie operatyvinės

veiklos subjektų sąveiką operatyvinės veiklos tikslais su savivaldybės

institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis;

6) suvestiniai

detalizuoti duomenys apie Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties

padalinių ir operatyvinės veiklos subjektų materialinį techninį aprūpinimą,

kiekybinę ir personalinę sudėtį;

7) suvestiniai

detalizuoti duomenys apie valstybės materialinių išteklių rezervą;

8) duomenys apie

Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties padalinių, operatyvinės veiklos

subjektų tvarkomą jų pareigūnų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu,

įskaitą ir duomenys apie išvardytų subjektų lėšas jų pareigūnų valstybinio

socialinio draudimo įmokoms bei pajamų mokesčių įmokoms;

9) detalūs

duomenys apie specialiųjų krovinių gabenimo organizavimą ir taktiką;

10) detalūs

duomenys apie Lietuvos kariuomenės, krašto apsaugos sistemos institucijų,

vidaus reikalų sistemos institucijų, operatyvinės veiklos subjektų aprūpinimą

ryšio įranga, radijo dažnių ir šaukinių naudojimo tvarką;

11) bankų ir

kitų kredito įstaigų, draudimo įmonių, draudimo tarpininkų, loterijas ir

azartinius lošimus organizuojančių įmonių inspektavimo ir tikrinimo duomenys;

12) nacionalinės

ir bazinės valiutos kurso nustatymo projektai bei duomenys apie Lietuvos banko

vykdomų atpirkimo sandorių, terminuotų indėlių, Vyriausybės, Lietuvos banko

vertybinių popierių aukcionų dalyvius ir jų siūlymus, likvidumo paskolas;

13) informacija,

pateikta finansinių institucijų pasiūlymuose dėl valstybės skolinimosi užsienio

ir vidaus kapitalo rinkose ir išvestinių finansinių priemonių taikymo;

14) suvestiniai

detalizuoti duomenys apie valstybės sienos apsaugos organizavimą ir vykdymą bei

su tuo susiję planai;

15) detalūs Lietuvos kariuomenės,

atskirų jos rūšių, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų ir ginkluotųjų

pajėgų organizacinės bei techninės plėtros planai;

16) suvestiniai

detalizuoti duomenys apie Lietuvos kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos

institucijų ir ginkluotųjų pajėgų, vidaus reikalų sistemos institucijų,

operatyvinės veiklos subjektų, Ginklų fondo aprūpinimą ginklais, šaudmenimis,

sprogmenimis, kovine technika, specialiosiomis priemonėmis, taip pat informacija

apie operatyvinės veiklos subjektų aprūpinimą operatyvinės veiklos techninėmis

priemonėmis;

17) detalūs

duomenys apie ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kovinės technikos, specialiųjų

priemonių, operatyvinės veiklos techninių priemonių gamybos programas ir

planus;

18) detalūs duomenys apie

operatyvinės veiklos subjektų lėšas ir išlaidas operatyvinei veiklai vykdyti,

ginklams, šaudmenims, sprogmenims, kovinei technikai, specialiosioms priemonėms

ir operatyvinės veiklos techninėms priemonėms įsigyti;

19) detalūs

duomenys apie krašto apsaugos sistemos institucijų, vidaus reikalų sistemos

institucijų, operatyvinės veiklos subjektų, prokuratūros, Lietuvos banko,

Ginklų fondo turimus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, kovinę techniką,

specialiąsias priemones, operatyvinės veiklos technines priemones, taip pat

asmens saugos ir aktyviosios ginties, radiacinės ir cheminės saugos,

specialiųjų degazavimo priemonių ir inžinerinės technikos saugojimo bei

apskaitos normas, paskirstymą ir apsaugos organizavimą;

20) detalūs duomenys

apie operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos organizavimą ir eigą,

priemonių ir metodų naudojimą, užduotis, operacijas, jų finansavimą,

rezultatus, materialinį bei techninį aprūpinimą, operatyvinių veiksmų metu

gauta informacija, jeigu tokia informacija nepriskiriama valstybės paslaptims,

taip pat operatyvinės veiklos subjektų parengta analitinė-informacinė medžiaga,

kurioje naudojama operatyvinių veiksmų metu gauta informacija;

21) Lietuvos

Respublikos topografiniai žemėlapiai, kuriuose nurodytos strateginių objektų

charakteristikos, karinių ir valstybės sienos apsaugos objektų charakteristikos

bei paskirtis, taip pat karinės paskirties žemėlapiai;

22) tyrimo

poligrafu išvada ir tyrimo metu padaryti garso ir (ar) vaizdo įrašai;

23) (neteko galios

nuo 2004 m. gegužės 1 d.);

24) informacija

apie Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei

kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1

dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių privatizavimo sandorių

sudarymą, jeigu tokios informacijos atskleidimas padarytų žalą valstybės

ekonominiams ir politiniams interesams;

25) valstybės

institucijų parengta informacija apie kandidato į Lietuvos Respublikos

diplomatinius atstovus asmenines ir dalykines savybes, turinčias įtakos

sprendimo dėl jo paskyrimo priėmimui.

informacija, išvardyta šio straipsnio 1 dalyje, informacijos rengėjo sprendimu

gali būti įslaptinama kaip tarnybos paslaptis, jei pagal savo turinį bei dydį

galimos žalos, kurią patirtų valstybė ją neteisėtai atskleidus ar praradus,

tokia informacija nereikalauja aukštesnio apsaugos lygio.

vadovaudamiesi įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašu, sudaro detalius

įslaptinamos informacijos, susijusios su jų veikla, sąrašus. Detaliuose

įslaptinamos informacijos sąrašuose turi būti numatytos įslaptinamos

informacijos slaptumo žymos, tokios informacijos įslaptinimo terminai arba

išslaptinimo sąlygos. Detalius įslaptinamos informacijos sąrašus tvirtina ir

keičia paslapčių subjektų vadovai, suderinę su Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2137,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 68-2364 (2004-04-29)

Nr. IX-2349, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4322

(2004-07-27)

10 straipsnis.

Įslaptintos informacijos išslaptinimas

informacija išslaptinama, kai:

1) pasibaigia

šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatytas įslaptinimo terminas;

2) išnyksta

įslaptinimo tikslingumas, nors nustatytas įslaptinimo terminas dar

nepasibaigęs.

informacija, kai nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs, gali būti

išslaptinama tik įslaptintos informacijos rengėjo sprendimu.

nustatytam įslaptinimo terminui, informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, išslaptinama tik įslaptintos

informacijos rengėjo sprendimu. Pasibaigus nustatytam įslaptinimo terminui,

informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, laikoma išslaptinta

nepriimant atskiro sprendimo, jeigu informacija neturi papildomos nuorodos ir

informacijos rengėjas nepranešė apie informacijos įslaptinimo termino

pratęsimą.

TREČIASIS

SKIRSNIS

VALSTYBĖS

INSTITUCIJŲ KOMPETENCIJA IR ĮGALIOJIMAI ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS APSAUGOS

SRITYJE, INSTITUCIJŲ IR ASMENŲ ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS APSAUGOS

VEIKSMŲ ĮGYVENDINIMĄ

11 straipsnis.

Įslaptintos informacijos apsaugos koordinavimas

Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, apsaugos veiksmus ir kitų valstybių ar

tarptautinių organizacijų paslaptį sudarančios informacijos, perduotos Lietuvos

Respublikai, apsaugos veiksmų įgyvendinimą Lietuvos Respublikos institucijose

koordinuoja kolegiali institucija – Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija.

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija turi savo blanką ir antspaudą.

apsaugos koordinavimo komisija susideda iš septynių narių – po du narius

deleguoja Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas.

Šios komisijos pirmininkas yra Valstybės saugumo departamento generalinis

direktorius.

saugumo departamento struktūrinis padalinys, įgyvendinantis ir kontroliuojantis

įslaptintos informacijos apsaugos veiksmus, atlieka Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijos sekretoriato funkcijas, šio padalinio vadovas skiriamas

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriumi. Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijos sekretoriatas rengia Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisijos posėdžių medžiagą, įgyvendina Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisijos priimtus sprendimus, kontroliuoja tokių sprendimų įgyvendinimą

paslapčių subjektuose.

apsaugos koordinavimo komisijos nariais, sekretoriumi ir sekretoriato

darbuotojais gali būti tik asmenys, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka yra

gavę leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo

žyma „Visiškai slaptai“, bei asmens patikimumo pažymėjimą, suteikiantį teisę

susipažinti su kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta

informacija, žymima slaptumo žymos „Visiškai slaptai“ atitikmeniu.

koordinavimo komisija atlieka šias pagrindines funkcijas:

1) koordinuoja

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl įslaptintos informacijos

abipusės apsaugos reikalavimų įgyvendinimą, prireikus inicijuoja tokių sutarčių

sudarymo ar sudarytų sutarčių denonsavimo procesą;

2) užtikrina

užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos

Respublikai perduotos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymų „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“ atitikmenimis, reikiamų apsaugos

veiksmų įgyvendinimo kontrolę, atlieka kitas funkcijas užtikrindama Lietuvos

Respublikai perduotos įslaptintos informacijos saugumą pagal Europos Sąjungos

teisės aktus ar Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis su užsienio valstybėmis

arba tarptautinėmis organizacijomis;

3) užtikrina

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, susijusiose su įslaptintos

informacijos apsaugos užtikrinimu, numatytų informacijos apsaugos veiksmų

kontrolės organizavimą bei įgyvendinimą laiku visuose paslapčių subjektuose bei

jų struktūriniuose padaliniuose, kuriuose saugoma užsienio valstybių ar

tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta informacija;

4) kandidatūrų

tikrinimą atlikusių institucijų teikimu išduoda asmens patikimumo pažymėjimus

asmenims, kuriems atliekant tarnybines pareigas reikia dirbti ar susipažinti su

įslaptinta užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai

perduota įslaptinta informacija, taip pat, esant šio Įstatymo nustatytiems pagrindams,

panaikina asmens patikimumo pažymėjimus;

5) siūlo Valstybės saugumo

departamentui steigti nacionalinę Centrinę registratūrą, vykdančią užsienio

valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai

perduotų įslaptintų dokumentų su slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“

atitikmenimis registraciją, apskaitą ir paskirstymą;

6) paslapčių

subjektų teikimu priima sprendimus dėl naujų Lietuvos Respublikai perduotos

įslaptintos informacijos registratūrų steigimo tikslingumo, įsteigtas

registratūras pripažįsta tinkamomis saugoti perduotą įslaptintą informaciją,

priima sprendimus dėl įsteigtų registratūrų panaikinimo tikslingumo. Prireikus

siūlo paslapčių subjektams steigti kitas savarankiškas įslaptintos informacijos

registratūrų sistemas arba jas panaikinti, jei to reikalauja Lietuvos

Respublikos tarptautinės sutartys ar susitarimai;

7) įgalioja paslapčių subjektus

ar jų struktūrinius padalinius atlikti institucijų, atsakingų už tarptautinių

sutarčių dėl įslaptintos informacijos apsaugos įgyvendinimą, funkcijas;

8) teikia

siūlymus dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, susijusių su įslaptintos

informacijos apsauga, tobulinimo ar pripažinimo netekusiais galios,

galiojančios įslaptintos informacijos apsaugos teisinio reglamentavimo sistemos

tobulinimo;

9) nustato

bendruosius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo

patikimumo, fizinės apsaugos, įslaptintų sandorių saugumo, užsienio valstybių

ar tarptautinių organizacijų Lietuvai perduotų įslaptintų dokumentų administravimo)

reikalavimus, teikia paslapčių subjektams išaiškinimus įslaptintos informacijos

apsaugos klausimais;

10) nagrinėja

paslapčių subjektų parengtus detalius įslaptinamos informacijos, susijusios su

jų vykdoma veikla, sąrašus bei tokių sąrašų pakeitimus ir teikia dėl jų

paslapčių subjektams pasiūlymus bei pastabas;

11) paslapčių

subjektams tarpininkaujant, sprendžia klausimus dėl galimybės išduoti asmens

patikimumo pažymėjimus arba leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija asmenims, turintiems dvigubą pilietybę, arba asmenims, neturintiems

šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto nuolatinio gyvenimo

Lietuvos Respublikoje cenzo;

12) pasibaigus šio Įstatymo 8

straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytam informacijos įslaptinimo

terminui, paslapčių subjektų teikimu sprendžia klausimus dėl įslaptinimo

termino pratęsimo tikslingumo;

13) sprendžia

ginčus tarp paslapčių subjektų, taip pat ginčus tarp paslapčių subjektų ir kitų

asmenų, kylančius dėl informacijos įslaptinimo, įslaptintos informacijos

saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos kontrolės ir dėl leidimų dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija bei asmens patikimumo pažymėjimų, įmonės

patikimumo pažymėjimų neišdavimo ar panaikinimo pagrįstumo;

14) teikia paslapčių

subjektams siūlymus dėl informacijos, kuri pagal savo pobūdį ir svarbą turėtų

būti įslaptinta, tačiau nuosavybės teise priklauso paslapčių subjektu nesančiam

fiziniam ar juridiniam asmeniui, įsigijimo pagrįstumo ir galimo atlygio

informacijos savininkui dydžio;

15) paslapčių

subjektų teikimu sprendžia klausimus dėl galimybės valstybės paslaptį

sudarančią informaciją perduoti kitoms valstybėms ar tarptautinėms

organizacijoms, su kuriomis nėra sudaryta tarptautinių sutarčių dėl įslaptintos

informacijos abipusės apsaugos;

16) nustato

asmens, rangovo (subrangovo) sutikimo būti tikrinamam, leidimo dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo ir šio

pažymėjimo išdavimą patvirtinančios pažymos, klausimyno, skirto leidimui dirbti

ar susipažinti su įslaptinta informacija gauti, asmens pasižadėjimo saugoti

įslaptintą informaciją, įslaptintų sandorių saugumo klausimyno, įmonės

patikimumą patvirtinančio pažymėjimo formas.

apsaugos koordinavimo komisija siekia užtikrinti, kad tokios pat svarbos

informacijai skirtinguose paslapčių subjektuose būtų suteikiama vienoda

slaptumo žyma ir nustatomas vienodas apsaugos lygis.

apsaugos koordinavimo komisijos priimti sprendimai atliekant šio straipsnio 5

dalies 1–3, 10–13, 15–16 punktuose nustatytas funkcijas, paslapčių subjektams

yra privalomi.

12 straipsnis.

Įslaptintos informacijos apsaugos įgyvendinimas

informacijos apsaugos politiką formuoja Vyriausybė ir Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisija. Įslaptintos informacijos apsaugą organizuoja ir vykdo

paslapčių subjektai šio Įstatymo, Vyriausybės, Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisijos, institucijų, atliekančių Saugumo priežiūros tarnybos, Nacionalinės

komunikacijų apsaugos tarnybos, Nacionalinės šifrų paskirstymo tarnybos

funkcijas, bei įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų nustatyta

tvarka.

informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos organizavimą ir

būklę atsakingas paslapčių subjekto vadovas. Už įslaptintos informacijos

apsaugos reikalavimų vykdymą paslapčių subjekto struktūriniuose padaliniuose,

kuriuose saugoma arba naudojama įslaptinta informacija, yra atsakingi šių

struktūrinių padalinių vadovai, jų įgalioti asmenys, taip pat asmenys, kuriems

ši informacija yra patikėta. Už patikėtos įslaptintos informacijos praradimą ar

neteisėtą atskleidimą yra tiesiogiai atsakingas asmuo, kuriam tokia informacija

patikėta.

subjektai sudaro ir tvirtina struktūrinių padalinių, kuriuose dirbama su

įslaptinta informacija ar saugoma įslaptinta informacija, žymima slaptumo

žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, sąrašus ir

užtikrina, kad tik į šiuos sąrašus įrašyti struktūriniai padaliniai naudotų

įslaptintą informaciją ir ją saugotų.

subjektai sudaro pareigų, kurias einantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašus.

subjektai sudaro pareigų, kurias einantiems asmenims reikia asmens patikimumo

pažymėjimų, sąrašus.

straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytuose pareigų sąrašuose turi būti nurodoma

aukščiausia kategorija įslaptintos informacijos, su kuria asmenys, einantys

sąraše nurodytas pareigas, gali dirbti ar susipažinti.

vykdantys įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, fizinę apsaugą ar įgalioti tokią

informaciją gabenti, privalo turėti leidimus dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

subjektuose ar jų struktūriniuose padaliniuose, disponuojančiuose Lietuvos

Respublikos, užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptinta

informacija, turi būti sudaryti sąrašai asmenų, kuriems yra išduoti leidimai

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimai.

14 straipsnis.

Pareiga paskirti atsakingą asmenį

Paslapčių

subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba rangovo (subrangovo) vadovo

sprendimu turi būti paskirtas atsakingas asmuo, organizuojantis ir

įgyvendinantis įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas,

rangovas (subrangovas), administravimą, apsaugą ir kontrolę.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

PERSONALO

PATIKIMUMAS

15

straipsnis. Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens

patikimumo pažymėjimas

pareigas, susijusias su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos

slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“,

naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus leidimus dirbti

ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys. Eiti pareigas,

susijusias su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos

informacijos, žymimos slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba

„Konfidencialiai“ atitikmenimis, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali

tik atitinkamus asmens patikimumo pažymėjimus turintys asmenys. Pretendentai,

atrinkti pareigoms, susijusioms su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos

apsauga, į šias pareigas gali būti skiriami prieš tai patikrinus jų

kandidatūras ir gavus išvadą, kad asmuo atitinka šio Įstatymo 16 straipsnio 1

dalyje nurodytas sąlygas.

susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis gali Respublikos

Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas.

ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurių medžiagoje yra

įslaptintos informacijos, įtariamasis (kaltinamasis) ir įtariamojo

(kaltinamojo) gynėjai Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka turi teisę

susipažinti su bylos medžiagoje esančia įslaptinta informacija, išskyrus

nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę padedančius

nustatyti duomenis.

straipsnio 3 dalyje išvardyti asmenys, prieš jiems suteikiant teisę susipažinti

su įslaptinta informacija, yra įspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už

įslaptintos informacijos atskleidimą. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse išvardyti

asmenys prieš išduodant laikiną leidimą dirbti ar susipažinti su Lietuvos

Respublikos, užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptinta

informacija turi duoti nustatyto pavyzdžio rašytinį pasižadėjimą saugoti

patikėtą įslaptintą informaciją.

Respublikoje paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį arba karinių operacijų metu

paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmeniui, kuris

neturi leidimo dirbti su įslaptinta informacija, gali būti suteikta teisė su ja

susipažinti, jeigu tokia informacija yra būtina atliekant jam pavestas

funkcijas ar užduotis.

atvejais, nustatytais NATO norminiuose dokumentuose, reglamentuojančiuose

įslaptintos informacijos apsaugą, asmeniui, neturinčiam asmens patikimumo pažymėjimo,

paslapčių subjekto vadovas gali išduoti rašytinį laikiną leidimą susipažinti su

Lietuvai perduota NATO įslaptinta informacija, jei tokio asmens lojalumas

Lietuvos valstybei ir patikimumas nekelia abejonių. Paslapčių subjekto vadovo

išduotame leidime privalo būti nurodyta, su kokia įslaptinta informacija

asmeniui suteikiama teisė susipažinti.

subjektai gali išduoti asmenims leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija tik gavę Valstybės saugumo departamento išvadą, kad asmuo atitinka

šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Ši nuostata netaikoma

išduodant leidimus šio Įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytiems

asmenims.

asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo šio Įstatymo nustatyta tvarka priima

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija.

16

straipsnis. Leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens

patikimumo pažymėjimo išdavimo sąlygos

pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

arba asmens patikimumo pažymėjimą, toks leidimas ar pažymėjimas išduodamas,

jeigu:

1) asmuo yra

Lietuvos Respublikos pilietis;

2) asmuo

pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną ir raštiškai sutinka, kad būtų

tikrinama jo kandidatūra;

3) asmuo

raštiškai pasižada saugoti įslaptintą informaciją;

4) tikrinimo

metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo

Lietuvos valstybei;

5) tikrinimo

metu nenustatoma bent viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė.

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo:

1) neatitinka

bent vienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos;

2) nuolat gyveno

Lietuvos Respublikoje mažiau kaip 5 pastaruosius metus ir šio Įstatymo 11

straipsnio 5 dalies 11 punkto nustatyta tvarka Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija arba asmens patikimumo pažymėjimo;

3) yra kreipęsis

į atitinkamas valstybės institucijas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės

atsisakymo;

4) turi dvigubą pilietybę ir šio

Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 11 punkto nustatyta tvarka Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti

su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimo;

5) buvo

nuteistas už nusikaltimą Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos

vientisumui ir konstitucinei santvarkai arba bet kokį labai sunkų nusikaltimą

ar nusikalstamą veiką dėl tarnybos paslapties pagrobimo, kitokio neteisėto

įgijimo ar atskleidimo;

6) turi teistumą

už sunkų ar apysunkį nusikaltimą;

7) įstatymų

nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu;

8) dėl Lietuvos

Respublikai priešiškų interesų yra bendradarbiavęs ar palaiko ryšius su kitos

valstybės specialiąja tarnyba arba su asmenimis, bendradarbiaujančiais su kitos

valstybės specialiąja tarnyba;

9) palaiko ryšius su asmenimis,

priklausančiais organizuotoms nusikalstamoms grupėms arba nusikalstamiems

susivienijimams;

10) dalyvauja

neregistruotos religinės bendruomenės, politinės organizacijos, jų darinių

veikloje;

11) sąmoningai

nuslėpė arba jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms pateikė melagingus

biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius bei aplinką,

galinčius turėti įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo priėmimui;

12) įstatymų ar

kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo atleistas iš pareigų dėl darbo su

įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo ar už tokius pažeidimus jam buvo

panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija ar asmens patikimumo

pažymėjimas;

13) yra traukiamas baudžiamojon

atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas

ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas;

14) yra

tas, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Organizuoto

nusikalstamumo užkardymo įstatymą;

15) gauna pajamų

iš kitų valstybių karinių ar specialiųjų tarnybų, jeigu tai nėra numatyta

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose;

16) negali

pagrįsti savo turto, kurį valdo, naudoja ar kuriuo disponuoja, įgijimo

teisėtumo ir jo gyvenimo lygis neatitinka realių pajamų;

17)

piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką

veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl

kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija;

18) turi

psichinės veiklos sutrikimų ar kitų sveikatos būklės sutrikimų, galinčių riboti

jo gebėjimus, neigiamai veikti jo veiksmus.

turintiems leidimus ar asmens patikimumo pažymėjimus, suteikiančius teisę

dirbti ar susipažinti su informacija, žymima aukštesnio laipsnio slaptumo žyma,

atskiras leidimas ar patikimumo pažymėjimas dirbti ar susipažinti su

informacija, žymima žemesnio laipsnio slaptumo žyma, nereikalingas.

prireikus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne

slaptumo žyma, negu asmeniui yra išduotas leidimas arba asmens patikimumo pažymėjimas,

jo kandidatūra tikrinama iš naujo.

patikimumo pažymėjimas ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, žymima slaptumo žyma “Visiškai slaptai”, išduodamas ne ilgesniam

kaip 5 metų terminui, o su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis

„Slaptai“, „Konfidencialiai“ – ne ilgesniam kaip 10 metų terminui. Šis terminas

skaičiuojamas nuo Valstybės saugumo departamento sutikimo išduoti tokį leidimą

pasirašymo dienos arba nuo kandidatūros tikrinimą atlikusios institucijos

išvados pateikimo dienos, kai leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas išduodamas slaptiesiems

operatyvinės veiklos dalyviams, įslaptintiems žvalgybos tarnautojams ir

žvalgybos slaptiesiems bendradarbiams.

mėnesiams iki leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar asmens

patikimumo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, asmuo tikrinamas papildomai.

Asmuo gali būti pakartotinai tikrinamas ir nesibaigus šiame straipsnyje

nustatytiems terminams, jeigu kyla įtarimas, kad atsirado šio straipsnio 2

dalyje numatytų aplinkybių. Pakartotinio patikrinimo metu paslapčių subjekto

vadovo sprendimu asmeniui gali būti uždrausta dirbti su įslaptinta informacija.

leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo, asmens

patikimumo pažymėjimo neišdavimo, Valstybės saugumo departamento prieštaravimą,

kad asmeniui būtų išduotas toks leidimas, taip pat kandidatūrą tikrinančių

institucijų sprendimą nutraukti kandidatūros tikrinimą, nustačius šio

straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, per 30 darbo dienų nuo tokio

sprendimo gavimo dienos pats asmuo arba paslapčių subjektas turi teisę apskųsti

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai. Prireikus ši komisija įpareigoja kandidatūros

tikrinimą atlikusias institucijas surinkti ir pateikti papildomus duomenis apie

tokį asmenį. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimas paslapčių

subjektui yra privalomas.

kurių darbas susijęs su tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, žymimos

slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga,

teisę dirbti ar susipažinti su tokia informacija suteikia paslapčių subjektas.

Valstybės saugumo departamento sutikimo nereikia. Teisės dirbti ar susipažinti

su tokia informacija suteikimo tvarką nustato paslapčių subjektai,

vadovaudamiesi Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos patvirtintais

bendraisiais principais.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

reglamentuoja pagrindinius valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios

informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų

koordinavimo bei kontrolės pagrindus ir tvarką, nustato minimalius atskirų

įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumas, įslaptintos

informacijos administravimas, fizinė apsauga, įslaptintų sandorių saugumas,

automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų apsauga) reikalavimus.

valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptinta

informacija, perduota Lietuvos Respublikai, saugoma ir naudojama Lietuvos

Respublikos tarptautinių sutarčių ir šiomis sutartimis grindžiamų bei jas

įgyvendinančių tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės

aktų ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse ir (ar) jomis grindžiamų, ir (ar) jas įgyvendinančių

tarptautinių organizacijų sprendimuose, Europos Sąjungos teisės aktuose yra

nustatyti kitokie užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos

informacijos saugojimo ir naudojimo reikalavimai, negu nustato šis Įstatymas,

yra taikomos tarptautinių sutarčių ir (ar) jomis grindžiamų, ir (ar) jas

įgyvendinančių tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės

aktų nuostatos.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

informacija – paslapčių subjekto pripažinta valstybės ar tarnybos

paslaptimi informacija apie dokumentų, darbų, gaminių ar kitų objektų buvimą,

esmę ar turinį, taip pat tokia paslaptimi pripažinti patys dokumentai, darbai,

gaminiai ar kiti objektai.

paslaptis – šio Įstatymo nustatyta tvarka įslaptinta politinė, karinė,

žvalgybos, kontržvalgybos, teisėsaugos, mokslo ir technikos informacija, kurios

praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti grėsmę Lietuvos

Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui, gynybinei galiai, padaryti

žalos valstybės interesams, sukelti pavojų žmogaus gyvybei. Valstybės paslapčių

kategorijų sąrašą nustato šis Įstatymas.

paslaptis – šio Įstatymo nustatyta tvarka įslaptinta politinė, karinė,

ekonominė, teisėsaugos, mokslo ir technikos informacija, kurios praradimas arba

neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės ar jos institucijų interesams

arba sudaryti prielaidas neteisėtam valstybės paslaptį sudarančios informacijos

atskleidimui, sukelti pavojų žmogaus sveikatai. Tarnybos paslapčių kategorijų

sąrašą nustato šis Įstatymas.

dokumentas – valstybės ar tarnybos paslaptimi pripažinta fiksuota

informacija, nesvarbu, koks jos fiksavimo būdas ir informacijos laikmenos

(grafiniai darbai, atlikti įvairiais būdais: parašyti ranka, išleisti

spaustuvėje, išspausdinti rašomąja mašinėle, surinkti kompiuteriu, nupiešti ar

nubraižyti; vaizdo ar garso įrašai, kompiuterių informacijos rinkmenos, kino ir

fotografijos negatyvai, pozityvai ar kiti informacijos masyvai), taip pat bet

kokiu būdu ar priemonėmis padarytos tokios informacijos laikmenų

kopijos.

gaminiai – valstybės ar tarnybos paslaptimi pripažinti įvairūs įrenginiai,

sistemos, ginkluotė, karinės, kompiuterinės bei kitos technikos įranga,

kompleksai, agregatai, prietaisai, programinė įranga ir chemijos produkcija.

darbai – valstybės ar tarnybos paslaptimi pripažinti mokslo, tyrimo,

bandymų, projektavimo, techninio aptarnavimo darbai bei technologiniai

procesai.

objektai – valstybės ar tarnybos paslaptimi pripažintos medžiagos,

skysčiai, dujos, mineralai, biologinės ir kitos materijos formos, kurių pagal

savybes ar prigimtį negalima priskirti dokumento, gaminių ar darbų sąvokai.

subjektai – Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės steigiamos

institucijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, jų steigiamos įmonės ir įstaigos,

kurių veikla yra susijusi su informacijos įslaptinimu ir išslaptinimu, įslaptintos

informacijos naudojimu ar jos apsauga.

9.

Įslaptintos informacijos rengėjas – paslapčių subjektas, parengęs ir šio

Įstatymo nustatyta tvarka įslaptinęs informaciją, arba jo teisių

perėmėjas.

10.

Įslaptintos informacijos gavėjas – paslapčių subjektas ar jo struktūrinis

padalinys, asmuo, rangovas (subrangovas), teisės aktų nustatyta tvarka gavęs

kito paslapčių subjekto parengtą įslaptintą informaciją.

11.

Informacijos įslaptinimas – duomenų priskyrimas valstybės ar tarnybos

paslapčiai, atitinkamos slaptumo žymos suteikimas, įslaptinimo termino

nustatymas ir reikiamos apsaugos suteikimas.

12.

Įslaptintos informacijos išslaptinimas – duomenims suteiktos slaptumo žymos

ir nustatytos apsaugos panaikinimas.

13.

Įslaptintos informacijos apsauga – apsaugos priemonių ir procedūrų taikymas

siekiant išvengti įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo.

patikimumas – nustatytos asmenų, kurie pretenduoja gauti leidimus dirbti

ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimus,

kandidatūrų tikrinimo procedūros, leidžiančios priimti sprendimą, ar asmeniui

galima patikėti įslaptintą informaciją, taip pat asmens, kuriam išduotas leidimas

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimas, kontrolė ir periodiškas instruktavimas apie įslaptintos

informacijos apsaugos reikalavimus ir įstatymų nustatytą atsakomybę už tokių

reikalavimų pažeidimą.

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija – šio Įstatymo nustatyta

tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti

su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis

„Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, arba tokią informaciją

saugoti ar gabenti.

patikimumo pažymėjimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas

dokumentas, patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti su užsienio

valstybių ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija, žymima

slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“ atitikmenimis,

arba tokią informaciją saugoti ar gabenti.

būti tikrinamam – asmens, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą,

raštiškas sutikimas, suteikiantis teisę įgaliotoms institucijoms rinkti bei

gauti duomenis apie jį ir jo ryšius bei aplinką, turinčius įtakos vertinant

asmens patikimumą ir lojalumą Lietuvos valstybei.

18.

Pasižadėjimas saugoti įslaptintą informaciją – asmens, kuriam suteiktas

leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimas, raštiškas įsipareigojimas saugoti jam patikėtą ar sužinotą

įslaptintą informaciją.

apsauga – visuma fizinių, mechaninių, elektroninių ir procedūrinių

apsaugos priemonių bei metodų, užtikrinančių teritorijų, patalpų, kuriose

dirbama su įslaptinta informacija ar kuriose tokia informacija yra saugoma,

apsaugą nuo neteisėto patekimo į jas bei jose saugomos įslaptintos informacijos

apsaugą nuo pagrobimo, kitokio neteisėto įgijimo, atskleidimo, praradimo. Ji

taikoma atsižvelgiant į saugomos informacijos slaptumo žymas, svarbą,

tokios informacijos apimtį bei tokių teritorijų, patalpų ar darbo vietų

priskyrimą atitinkamai saugumo zonai.

zona – nustatyta saugoma teritorija ar patalpa, skirta dirbti su įslaptinta

informacija ir šiai informacijai saugoti.

21.

Įslaptintos informacijos administravimas – skirtingas slaptumo žymas

turinčios įslaptintos informacijos rengimo, įforminimo, registracijos,

siuntimo, gabenimo, gavimo, dauginimo, saugojimo, sunaikinimo bei apskaitos

procedūros.

informacijos rengėjo sutikimas“ – nuoroda, žyminti, kad įslaptintas

dokumentas negali būti dauginamas ar platinamas be įslaptintos informacijos

rengėjo sutikimo.

23.

Automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų (toliau – ADA

sistemos ir tinklai) apsauga – mechaninių, programinių, procedūrinių

ir elektroninių apsaugos priemonių visuma, užtikrinanti ADA sistemose ir

tinkluose saugomos, apdorojamos bei šiais tinklais perduodamos įslaptintos

informacijos slaptumą (konfidencialumą), prieinamumą teisėtiems informacijos

vartotojams bei tokios informacijos vientisumą ir autentiškumą.

sandoris – paslapčių subjekto ir juridinio ar fizinio asmens sudaryta sutartis

dėl tam tikrų darbų, gaminių ar kitų objektų, kurie patys arba informacija apie

kuriuos yra žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba

„Konfidencialiai“, atlikimo, sukūrimo, pirkimo, pardavimo, tiekimo, fizinės

apsaugos, gabenimo bei techninės priežiūros.

25.

Įslaptintų sandorių saugumas – įslaptintos informacijos apsaugos priemonių

ir procedūrų taikymas įslaptintų sandorių sudarymo bei vykdymo metu.

– juridinis ar fizinis asmuo, su kuriuo paslapčių subjektas numato sudaryti ar

yra sudaręs įslaptintą sandorį.

27.

Subrangovas – įslaptinto sandorio daliai vykdyti rangovo pasitelktas kitas

asmuo.

patikimumą patvirtinantis pažymėjimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka

išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad rangovas (subrangovas) yra įvykdęs

visus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus, būtinus konkrečiam

įslaptintam sandoriui vykdyti. Reikalavimas gauti įmonės patikimumą patvirtinantį

pažymėjimą yra taikomas tuo atveju, kai rangovas (subrangovas) yra juridinis

asmuo.

29.

Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos – institucijos,

įgyvendinančios įslaptintų sandorių saugumo reikalavimus ir vykdančios kontrolę

iki pasirašant įslaptintą sandorį ir tokio sandorio vykdymo metu.

(subrangovo) sutikimas būti tikrinamam – rangovo (subrangovo), kuriam

reikia gauti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, raštiškas sutikimas,

suteikiantis teisę įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms

rinkti ir gauti duomenis apie rangovą (subrangovą).

31.

Įslaptinimo žinynas – konkretiems įslaptintiems sandoriams vykdyti

parengtas dokumentas, kuriame nurodoma naudojama arba numatoma sukurti

įslaptintina informacija, nustatomos šios informacijos slaptumo žymos,

įslaptinimo terminai ir slaptumo žymų pakeitimo arba informacijos išslaptinimo

sąlygos.

32.

Darbuotojas – valstybės tarnautojas ar asmuo, dirbantis pagal darbo

sutartį, arba karys.

33.

Atsakingas asmuo – paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens

sprendimu paskirtas atskiras struktūrinis paslapčių subjekto padalinys

(padaliniai), darbuotojas arba rangovo (subrangovo) vadovo sprendimu paskirtas

darbuotojas, organizuojantis ir įgyvendinantis įslaptintos informacijos, kuria

disponuoja paslapčių subjektas ar rangovas (subrangovas), administravimą,

apsaugą ir kontrolę.

3

straipsnis. Pagrindiniai įslaptintos informacijos apsaugos organizavimo

principai

turi būti įslaptinama ir išslaptinama vadovaujantis teisėtumo, pagrįstumo ir

savalaikiškumo principais.

turi būti įslaptinama, jeigu ji atitinka bent vieną iš šio Įstatymo 7

straipsnyje nurodytų informacijos kategorijų ir jeigu jos atskleidimas ar

praradimas sukeltų grėsmę valstybės ar jos institucijų interesams, žmogaus

gyvybei ar teisėtiems visuomenės interesams.

informacijos slaptumo žyma ir tokiai informacijai suteikiamas apsaugos lygis

turi būti proporcingas įslaptinamos informacijos svarbai bei žalos, kuri

atsirastų tokią informaciją neteisėtai atskleidus ar praradus, dydžiui.

subjektas, įslaptinęs informaciją, privalo užtikrinti, kad įslaptinta

informacija, pasibaigus įslaptinimo būtinybei arba tuo atveju, jei informacijai

pagal jos svarbą nereikia anksčiau nustatyto apsaugos lygio, būtų nedelsiant

išslaptinama arba tokiai informacijai būtų suteikta žemesnė slaptumo žyma ir

apie tai būtų pranešta paslapčių subjektams, kuriems tokia informacija buvo

perduota.

informacijai visuose tokios informacijos administravimo etapuose turi būti

užtikrinta reikiama apsauga visą jos įslaptinimo terminą.

informacija turi būti patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“.

Principas „Būtina žinoti“ reiškia, kad įslaptinta informacija gali būti

patikėta tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija turintiems asmenims, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikalinga

susipažinti su įslaptinta informacija. Asmeniui gali būti patikėta tokios

apimties įslaptinta informacija, kokios reikia jo pareigoms atlikti.

informacijos apsaugai užtikrinti turi būti kompleksiškai taikomi visų

įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumo, įslaptintos

informacijos administravimo, fizinės apsaugos, įslaptintų sandorių saugumo, ADA

sistemų ir tinklų apsaugos) reikalavimai.

įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus, kurie gali lemti ar

lėmė įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą, nedelsiant

turi būti pranešta paslapčių subjekto vadovui, o šis privalo imtis reikiamų

priemonių tolesniam įslaptintos informacijos atskleidimui ar praradimui

sustabdyti ir neigiamoms pasekmėms sumažinti, taip pat privalo nedelsdamas

pranešti įgaliotoms institucijoms, o šios nustatyta tvarka turi atlikti tyrimą

dėl informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų faktų nustatymo ir kaltų asmenų

patraukimo atsakomybėn.

4

straipsnis. Įslaptintos informacijos nuosavybės teisė, įslaptintos informacijos

perdavimas užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms

informacija, išskyrus užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų paslaptį

sudarančią informaciją, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir svarbą turėtų būti įslaptinta, tačiau

nuosavybės teise priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris nėra

paslapčių subjektas, turi būti teisingai atlyginama. Sprendimą dėl informacijos

įsigijimo valstybės nuosavybėn priima Vyriausybė. Lietuvos Respublikos paslapčių

apsaugos koordinavimo komisija (toliau – Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisija) paslapčių subjektų teikimu įvertina tokios informacijos įsigijimo

pagrįstumą ir nustato galimą atlygį informacijos savininkui. Informacijos

savininkui sutikus su siūlomu atlygiu, paslapčių subjektas kreipiasi į

Vyriausybę, kad būtų priimtas atitinkamas sprendimas. Informacijos savininkui

nesutikus su siūlomu atlygiu, informacija Vyriausybės sprendimu paimama

valstybės nuosavybėn tokios informacijos savininkui atlyginant Paslapčių

apsaugos koordinavimo komisijos nustatyta kaina. Informacijos savininkas tokį

Vyriausybės sprendimą įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui.

informacija gali būti perduodama tik toms valstybėms ar tarptautinėms

organizacijoms, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi sutartis dėl

įslaptintos informacijos abipusės apsaugos. Valstybėms ar tarptautinėms

organizacijoms, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi sutarties dėl

įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, tokia informacija gali būti

perduodama Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimu.

informacija užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms gali būti

perduodama paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, kai tai

būtina paslapčių subjekto funkcijoms atlikti.

ANTRASIS SKIRSNIS

ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS ŽYMĖJIMAS,

ĮSLAPTINIMAS, IŠSLAPTINIMAS

3 straipsnis.

Informacijos klasifikavimas ir žymėjimas

informacija pagal svarbą, galimos žalos, kurią patirtų valstybė, jos

institucijos ar asmenys, jeigu ši informacija būtų atskleista

neturintiems teisės ją sužinoti asmenims, dydį bei pagal apsaugos, būtinos

tokiai informacijai išsaugoti, lygį yra skirstoma į visiškai slaptą

informaciją, slaptą informaciją, konfidencialią informaciją bei riboto

naudojimo informaciją.

2.

Žyma „Visiškai slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai,

kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti ypač sunkių

pasekmių valstybei.

„Slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios

praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti sunkių pasekmių valstybei.

„Konfidencialiai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai

informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali padaryti

žalos valstybės interesams.

naudojimo“ suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai.

slaptumo žymos gali būti rašoma nuoroda į informaciją įslaptinusį paslapčių

subjektą.

pažymėta slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ arba „Slaptai“, be raštiško ją

įslaptinusio paslapčių subjekto sutikimo negali būti perduota trečiajai šaliai

ar kokiu nors būdu platinama, jei kitaip nenustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

4 straipsnis.

Informacijos įslaptinimas

slaptumo žymas suteikia, keičia bei jos įslaptinimo terminus nustato paslapčių

subjektai šio įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka.

įslaptinimo pagrindas - šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytas įslaptinamos

informacijos kategorijų sąrašas bei remiantis šiuo sąrašu parengti ir nustatyta

tvarka patvirtinti detalūs įslaptinamos informacijos sąrašai.

subjektai, vykdydami didelio masto įslaptintas užduotis patys arba šio įstatymo

7 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais pavesdami jas vykdyti įmonėms, įstaigoms

ar organizacijoms, kurios nėra paslapčių subjektai, parengia įslaptinimo

žinynus.

5 straipsnis. Informacijos

klasifikavimas ir žymėjimas

svarbą, galimos žalos, kurią patirtų valstybė, jos institucijos ar asmenys,

jeigu ši informacija būtų prarasta arba atskleista neturintiems teisės ją

sužinoti asmenims, dydį ir pagal apsaugos, būtinos tokiai informacijai

apsaugoti, lygį yra skirstoma į visiškai slaptą, slaptą, konfidencialią bei

riboto naudojimo informaciją.

„Visiškai slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai,

kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti grėsmę Lietuvos

Respublikos suverenitetui ar teritorijos vientisumui arba turėti ypač sunkių

pasekmių valstybės interesams, arba sukelti pavojų žmogaus gyvybei.

„Slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios

praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pažeisti valstybės gynybinę galią

ar padaryti žalos valstybės interesams.

„Konfidencialiai“ suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai, kurios

praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės interesams arba

padaryti žalos valstybės institucijų veiklai ar sudaryti prielaidas neteisėtam

valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui.

naudojimo“ suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai, kurios

praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės institucijų

interesams.

žymos nuo aukščiausios iki žemiausios yra šios:

1) „Visiškai

slaptai“;

2) „Slaptai“;

3)

„Konfidencialiai“;

4) „Riboto

naudojimo“.

šiame straipsnyje nustatytas informacijos slaptumo žymas suteikti šio Įstatymo

nereglamentuojamai informacijai.

6 straipsnis. Informacijos

įslaptinimas

įslaptinimo pagrindas – šio Įstatymo 7 straipsnyje išdėstytas įslaptinamos

informacijos kategorijų sąrašas, remiantis šiuo sąrašu paslapčių subjektų

parengti ir nustatyta tvarka patvirtinti detalūs įslaptinamos informacijos

sąrašai bei konkrečios įslaptinamos informacijos turinys.

slaptumo žymas suteikia, keičia ir jos įslaptinimo terminus nustato informaciją

parengę paslapčių subjektai šio Įstatymo nustatyta tvarka.

informacijos įslaptinimą ir pagrįstų slaptumo žymų suteikimą atsako paslapčių

subjekto struktūrinio padalinio, parengusio ir nustatyta tvarka įslaptinusio

informaciją, vadovas.

8 straipsnis.

Įslaptinimo terminai

įslaptinama šiems terminams:

1) informacija,

žymima slaptumo žyma "Visiškai slaptai" – 30 metų, o informacija,

padedanti nustatyti įslaptintų žvalgybos tarnautojų bei žvalgybos slaptųjų

bendradarbių, taip pat slaptųjų operatyvinės veiklos dalyvių asmens tapatybę,

taip pat baudžiamojo proceso metu įslaptinti liudytojų ar nukentėjusiųjų

anketiniai duomenys – 75 metams;

2) informacija,

žymima slaptumo žyma „Slaptai“ – 15 metų;

3) informacija,

žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ – 10 metų;

4) informacija,

žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ – 5 metams.

terminas skaičiuojamas nuo slaptumo žymos suteikimo dienos.

tikslinga įslaptinti trumpesniam įslaptinimo terminui, negu nustatyta šio

straipsnio 1 dalyje, įslaptinimo terminas nurodomas šalia slaptumo žymos.

informacijos įslaptinimas yra tikslingas tik iki tam tikro įvykio, kuriam

įvykus informacijos įslaptinimas nebetenka prasmės, šalia slaptumo žymos

nurodomas konkretus įvykis ar kitos informacijos išslaptinimo sąlygos.

nustatyti konkretaus įslaptinimo termino, tačiau žinoma, kad netikslinga informaciją

laikyti įslaptintą visą įstatymo nustatytą įslaptinimo terminą arba ją

automatiškai išslaptinti pasibaigus įstatymo nustatytam įslaptinimo terminui,

arba yra žinoma, kad bus keičiama įslaptintos informacijos slaptumo žyma,

informacijos rengėjo sprendimu šalia slaptumo žymos rašoma nuoroda „ISS“

(išslaptinama subjekto sprendimu).

paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo terminas turi būti ilgesnis, negu

nustatyta šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, šį klausimą paslapčių

subjekto teikimu sprendžia bei įslaptinimo terminą pratęsia Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisija. Įslaptinimo terminas gali būti pratęsiamas iki 10 metų.

Pratęsimų skaičius neribojamas.

atvejais, kai tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo terminas

turi būti ilgesnis, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, šį

klausimą sprendžia ir įslaptinimo terminą pratęsia įslaptintos informacijos

rengėjas. Įslaptinimo terminas gali būti pratęsiamas iki 5 metų. Pratęsimų

skaičius neribojamas.

įslaptinimo pratęsimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo pratęsti

informacijos įslaptinimo terminą priėmimo datos.

9

straipsnis. Įslaptintos informacijos slaptumo žymų ir įslaptinimo terminų

keitimas

informacijos rengėjas turi teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka keisti nustatytą

slaptumo žymą ir informacijos įslaptinimo terminą. Apie tokius pakeitimus raštu

informuojami visi paslapčių subjektai, kuriems buvo perduota įslaptinta

informacija.

įslaptintos informacijos gavėjui atliekant savo funkcijas prireikia pakeisti

nustatytą slaptumo žymą ar įslaptinimo terminą, jis motyvuotu prašymu privalo

kreiptis į įslaptintos informacijos rengėją. Įslaptintos informacijos gavėjas

gali keisti nustatytą slaptumo žymą ir įslaptinimo terminą tik gavęs

informacijos rengėjo raštišką sutikimą.

9 straipsnis.

Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

pareigas susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija ir ja

naudotis gali Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas

ir Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

pareigas, susijusias su valstybės paslaptį sudarančios informacijos naudojimu

ar jos apsauga, bei susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija

gali tik specialius leidimus turintys asmenys. Pretendentai į valstybės

tarnybą, atrinkti pareigoms, susijusioms su valstybės paslaptį sudarančios

informacijos naudojimu ar jos apsauga, skiriami patikrinus jų kandidatūras

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

ir kai šie asmenys gauna leidimus dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį

sudarančia informacija. Šių pareigybių sąrašą nustato pats paslapčių subjektas.

dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija išduoda

paslapčių subjektas, asmenų kandidatūras patikrinus Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka bei

suderinus, išskyrus slaptuosius operatyvinės veiklos dalyvius, su Valstybės

saugumo departamentu. Prieš priimdamos galutinį sprendimą, asmens kandidatūrą

tikrinančios institucijos asmenį gali iškviesti pokalbio ir prireikus, jei šis

asmuo sutinka, patikrinti poligrafu arba pareikalauti raštiškų asmens

paaiškinimų. Paslapčių subjektui draudžiama išduoti asmeniui leidimą dirbti ar susipažinti

su valstybės paslaptį sudarančia informacija, jeigu Valstybės saugumo

departamentas, vadovaudamasis šio straipsnio 5 dalimi, tam prieštarauja.

susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija leidžiama asmeniui,

jeigu:

1) asmuo yra

Lietuvos Respublikos pilietis;

2) asmuo

pateikia pagal nustatytą formą duomenis apie save ir savo ryšius bei raštiškai

sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra;

3) asmuo pagal

savo asmens duomenis, asmenines ir dalykines savybes bei sveikatos būklę tinka

šiam darbui;

4) asmuo

raštiškai pasižada saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją;

5) tikrinimo metu nenustatoma

bent viena šio straipsnio 5 dalies 2-14 punktuose nurodyta aplinkybė.

su valstybės paslaptį sudarančia informacija asmeniui neišduodamas, jeigu

asmuo:

1) neatitinka

bent vienos šio straipsnio 4 dalies 1-4 punktuose nurodytos sąlygos;

2) nuolat gyveno Lietuvos

Respublikoje mažiau kaip 3 pastaruosius metus ir šio įstatymo 12 straipsnio 3

dalies 5 punkto nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos

koordinavimo komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti

su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Ši nuostata netaikoma asmenims,

tarnavusiems NATO narių karinėse ar gynybos struktūrose;

3) yra kreipęsis

į atitinkamas valstybės institucijas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės

atsisakymo arba į kitų valstybių institucijas dėl politinio prieglobsčio

suteikimo;

4) turi dvigubą

pilietybę ir šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 5 punkto nustatyta tvarka

Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą

neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia

informacija. Ši nuostata netaikoma asmenims, tarnavusiems NATO narių karinėse

ar gynybos struktūrose;

5) buvo

nuteistas už nusikaltimą Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos

vientisumui ir konstitucinei santvarkai ar už kitą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą;

6) turi teistumą

už nesunkų tyčinį nusikaltimą;

7) nustatyta

tvarka yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu;

8) dėl Lietuvos

Respublikai priešiškų interesų yra bendradarbiavęs ar palaiko ryšius su kitos

valstybės specialiąja tarnyba;

9) dėl Lietuvos

Respublikai priešiškų interesų palaiko ryšius su asmenimis,

bendradarbiaujančiais su kitos valstybės specialiąja tarnyba arba

priklausančiais nusikalstamam susivienijimui;

10) nuslėpė arba

pateikė melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save;

11) įstatymų ar

kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo atleistas iš pareigų dėl darbo su

įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo;

12) yra asmuo,

kurio atžvilgiu atliekamas operatyvinis tyrimas, arba yra patrauktas

baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką;

13) yra asmuo,

kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Organizuoto

nusikalstamumo užkardymo įstatymą;

14) gauna pajamų

iš kitų valstybių karinių ar specialiųjų tarnybų, jei tai nėra numatyta

Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių pasirašytuose susitarimuose ar

įsipareigojimuose.

turintiems leidimus dirbti ar susipažinti su informacija, pažymėta aukštesnio

laipsnio slaptumo žyma, atskiras leidimas dirbti ar susipažinti su informacija,

pažymėta žemesnio laipsnio slaptumo žyma, nereikalingas.

su valstybės paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“ arba „Slaptai“, išduodamas 5 metams, o su valstybės paslaptį

sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, - 7 metams.

Šiems terminams pasibaigus, asmuo tikrinamas iš naujo. Asmuo gali būti

papildomai tikrinamas ir nepasibaigus šiame straipsnyje nustatytiems terminams.

susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija neišdavimo, taip pat

Valstybės saugumo departamento prieštaravimas, kad asmeniui būtų išduotas toks

leidimas, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijai, kuri priima galutinį sprendimą.

kurių darbas susijęs su tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar

jos apsauga, teisę dirbti ar susipažinti su tokia informacija suteikia

paslapčių subjektas. Valstybės saugumo departamento sutikimas nėra

reikalingas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1907, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2274 (00.09.07)

Nr. IX-1425,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1670 (2003-04-24)

10

straipsnis. Leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį

sudarančia

informacija

panaikinimas

dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija

panaikinamas, jeigu:

1) asmuo

atsisako arba netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) asmuo sistemingai pažeidinėja

nustatytą darbo su įslaptinta informacija tvarką;

3) su paslapčių

subjektu nutraukiami asmens darbo (tarnybos) santykiai arba asmuo perkeliamas į

pareigas, nesusijusias su valstybės paslaptį sudarančios informacijos

naudojimu;

4) asmuo nuteisiamas už nusikaltimo

Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei

santvarkai ar už kitos tyčinės nusikalstamos veikos padarymą;

5) asmuo

įstatymo nustatyta tvarka pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu;

6) nustatoma,

kad leidimas asmeniui buvo suteiktas nepagrįstai;

7) asmuo pagal

savo asmens duomenis, asmenines ir dalykines savybes ar sveikatos būklę tampa

netinkamas darbui su įslaptinta informacija;

8) atsiranda ar

paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalies

3-9, 12, 13 ar 14 punktuose.

dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikina

paslapčių subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento

motyvuotu teikimu. Apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą valstybės

paslapčių subjektas informuoja Valstybės saugumo departamentą.

dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikinimas

arba darbo (tarnybos) santykių nutraukimas, arba perkėlimas į kitas pareigas ar

atleidimas iš pareigų neatleidžia asmens nuo įsipareigojimo saugoti jam

patikėtą ar tarnybos metu sužinotą įslaptintą informaciją bei nuo atsakomybės

už tokios informacijos atskleidimą.

dėl leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija

panaikinimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijai, kuri priima galutinį sprendimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1425, 2003-04-03,

Žin., 2003, Nr. 38-1670 (2003-04-24)

13 straipsnis.

Specialioji ekspertų komisija

subjektuose įslaptintos informacijos apsaugą koordinuoja paslapčių subjekto

vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos. Jos:

1) rengia

paslapčių subjekto teisės aktus, susijusius su įslaptintos informacijos

apsauga, prižiūri, kaip šie teisės aktai vykdomi;

2) teikia siūlymus paslapčių

subjekto vadovui dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo;

3) teikia

siūlymus bei išvadas dėl informacijos įslaptinimo pagrįstumo, slaptumo žymų

keitimo, įslaptintos informacijos išslaptinimo ar sunaikinimo;

4) organizuoja

įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos būklės

tikrinimus ir teikia pasiūlymus dėl įslaptintos informacijos apsaugos

reikalavimų pažeidimų prevencijos, sprendžia kitus klausimus, susijusius su

įslaptintos informacijos apsauga.

2.

Atsižvelgdamas į įslaptintos informacijos apimtį, paslapčių subjekto vadovas

gali nesudaryti specialiosios ekspertų komisijos ir jos funkcijas pavesti

įgaliotam asmeniui.

ekspertų komisijos nariais gali būti tik asmenys, kurie šio Įstatymo nustatyta

tvarka yra gavę leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba,

jei paslapčių subjektas naudoja užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų

parengtą įslaptintą informaciją, asmens patikimumo pažymėjimą. Specialiosios

ekspertų komisijos narių leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija arba asmens patikimumo pažymėjimai turi atitikti įslaptintos

informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, aukščiausią slaptumo žymą.

15 straipsnis.

Atsakomybė už įslaptintos informacijos pagrobimą ir (ar)

neteisėtą

atskleidimą, praradimą, sunaikinimą, sugadinimą,

rinkimą,

pirkimą, pardavimą, laikymą ar platinimą

ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos

pagrobimą ir (ar) neteisėtą atskleidimą, praradimą, sunaikinimą, sugadinimą,

rinkimą, pirkimą, pardavimą, laikymą ar platinimą atsako pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus.

valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančią informaciją ir ją savanoriškai

perduoda atitinkamoms valstybės institucijoms iki 2000 m. rugsėjo 15 d.,

atleidžiamas nuo atsakomybės už jos laikymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1584, 00.03.21, Žin., 2000,

Nr.27-713 (00.03.31)

16 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

1.

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. kovo 1 d.

šio įstatymo įsigaliojimui nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos

paslapčių įstatymo įgyvendinimo įstatymas.

17 straipsnis.

Asmens kandidatūros tikrinimas

asmens kandidatūros tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris

pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba

asmens patikimumo pažymėjimą, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar

tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Kandidatūros

tikrinamos paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens teikimu.

pretenduojantis gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

arba asmens patikimumo pažymėjimą, atsakingam asmeniui pateikia užpildytą

nustatyto pavyzdžio klausimyną, rašytinį sutikimą būti tikrinamam. Šis asmuo

taip pat pateikia išsamią autobiografiją, jei pretenduoja gauti leidimą dirbti

ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“ arba „Slaptai“. Kandidatūros patikrinimo metu siekiama nustatyti, ar

nėra šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Patikrinimo metu

negali būti naudojami operatyvinės veiklos metodai ir priemonės, išskyrus

operatyvinę apklausą ir duomenų, esančių operatyvinėje įskaitoje, peržiūrą.

Prieš priimdamos sprendimą, kandidatūrą tikrinančios institucijos asmenį gali

iškviesti pokalbio, pareikalauti raštiškų asmens paaiškinimų ir prireikus, jei

šis asmuo sutinka, patikrinti poligrafu.

pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija,

kandidatūras tikrina:

1) dirbančių arba pretenduojančių

dirbti krašto apsaugos sistemoje – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas

prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas;

2) dirbančių

arba pretenduojančių dirbti vidaus reikalų sistemoje – vidaus reikalų ministro

įgaliotos institucijos ir Valstybės saugumo departamentas;

3) dirbančių

arba pretenduojančių dirbti Specialiųjų tyrimų tarnyboje – Specialiųjų tyrimų

tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas;

4) slaptųjų

operatyvinės veiklos dalyvių, įslaptintų žvalgybos tarnautojų ir žvalgybos

slaptųjų bendradarbių – patys paslapčių subjektai;

5) Valstybės

saugumo departamentas, jei leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

arba asmens patikimumo pažymėjimą pretenduoja gauti asmuo, nenurodytas šios

dalies 1–4 punktuose.

kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto

apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar

Specialiųjų tyrimų tarnyba ir patikrinimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės,

nurodytos šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, asmens užpildytas klausimynas,

autobiografija ir atlikto tikrinimo išvados pateikiamos Valstybės saugumo

departamentui. Valstybės saugumo departamentas įvertina atlikto tikrinimo

rezultatus pagal informaciją, kuria jis disponuoja, prireikus surenka papildomą

informaciją arba rekomenduoja tai padaryti kandidatūrą tikrinusioms

institucijoms ir teikia paslapčių subjektui sutikimą arba motyvuotą

prieštaravimą dėl galimybės asmeniui išduoti atitinkamos kategorijos leidimą

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

atvejais, kai kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas

prie Krašto apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos

institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir tikrinimo metu buvo nustatytos

aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, tikrinimas krašto

apsaugos arba vidaus reikalų ministrų ar jų įgaliotų asmenų arba Specialiųjų

tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu nutraukiamas. Apie šį sprendimą

informuojamas paslapčių subjektas ir asmuo, kurio kandidatūra buvo tikrinama.

Valstybės saugumo departamentas tokios kandidatūros netikrina.

pretenduoja gauti asmens patikimumo pažymėjimą, kandidatūrą tikrina Valstybės

saugumo departamentas. Jeigu asmuo turi leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, išduotą ne anksčiau kaip prieš 18 mėnesių, Valstybės

saugumo departamentas pateikia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai

medžiagą, kurios pagrindu asmeniui buvo suteiktas šis leidimas. Tokia

kandidatūra iš naujo gali būti netikrinama.

atliekančios institucijos privalo patikrinti asmens, pretenduojančio gauti

leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimą, kandidatūrą:

1) per 60 darbo

dienų, jeigu asmuo pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, arba atitinkamą

asmens patikimumo pažymėjimą;

2) per 90 darbo

dienų, jeigu asmuo pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, arba atitinkamą asmens

patikimumo pažymėjimą;

3) per 120 darbo

dienų, jeigu asmuo pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, arba

atitinkamą asmens patikimumo pažymėjimą.

Valstybės saugumo departamentas sutinka, kad asmeniui būtų išduotas leidimas

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, paslapčių subjektas išduoda

nustatyto pavyzdžio leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

leidimo dirbti ar susipažinti su atitinkama slaptumo žyma žymima įslaptinta

informacija išdavimo paslapčių subjektas privalo priimti per 20 darbo dienų nuo

Valstybės saugumo departamento sutikimo išduoti tokį leidimą pasirašymo dienos.

Apie išduotus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

paslapčių subjektas per 10 darbo dienų privalo pranešti Valstybės saugumo

departamentui.

subjekto asmeniui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija kartu su asmens rašytiniu pasižadėjimu saugoti įslaptintą

informaciją laikomi asmens byloje arba paslapčių subjekto vadovo nustatyta

tvarka.

patikimumo pažymėjimai registruojami ir saugomi Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisijos

nustatyta tvarka.

tarptautinių organizacijų atitinkamų institucijų prašymu Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisija arba paslapčių subjektai pateikia Paslapčių

apsaugos

koordinavimo komisijos nustatyto pavyzdžio pažymas, patvirtinančias, kad

asmeniui yra išduotas asmens patikimumo pažymėjimas.

tikrinimą atliekančios institucijos turi teisę gauti informaciją apie tikrinamą

asmenį iš visų valstybės, savivaldybės institucijų, bankų ir kitų juridinių

asmenų.

18

straipsnis. Leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens

patikimumo pažymėjimo panaikinimas

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo

pažymėjimas panaikinamas, jeigu:

1) asmuo

atsisako arba netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) asmuo daugiau

negu vieną kartą pažeidė nustatytą darbo su įslaptinta informacija tvarką arba

dėl šiurkštaus šios tvarkos pažeidimo kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija

gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista;

3) su paslapčių

subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai ar pasibaigia renkamų arba

skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas;

4) atsiranda ar

paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2

dalyje.

iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento motyvuotu teikimu panaikina

leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Apie priimtą sprendimą

panaikinti asmeniui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija paslapčių subjektas per 10 darbo dienų raštu praneša Valstybės

saugumo departamentui.

kuriam panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

arba asmens patikimumo pažymėjimas, prašymu paslapčių subjektas turi raštu

nurodyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo

motyvus.

patikimumo pažymėjimą savo iniciatyva ar Valstybės saugumo departamento arba

paslapčių subjekto motyvuotu teikimu panaikina Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisija.

leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimo panaikinimo per 30 darbo dienų nuo tokio sprendimo gavimo dienos

asmuo arba paslapčių subjektas, gavęs Valstybės saugumo departamento motyvuotą

teikimą dėl leidimo panaikinimo, turi teisę apskųsti Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijai. Prireikus ši komisija įpareigoja kandidatūros tikrinimą

atlikusias institucijas surinkti ir pateikti papildomų duomenų apie tokį

asmenį. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimas paslapčių

subjektui yra privalomas.

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimo

panaikinimas neatleidžia asmens nuo įsipareigojimo neatskleisti tarnybos metu

sužinotos įslaptintos informacijos, taip pat nuo atsakomybės už tokios

informacijos atskleidimą.

19

straipsnis. Asmens, kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas, pareigos

Asmuo,

kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

arba asmens patikimumo pažymėjimas, privalo:

1) žinoti teisės

aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus ir

juos vykdyti;

2) neatskleisti,

neprarasti ir neperduoti patikėtos arba sužinotos įslaptintos informacijos

pašaliniams asmenims, taip pat asmenims, kurie nors ir turi teisę dirbti su

įslaptinta informacija, tačiau nėra įgalioti su ja susipažinti;

3) patikėtą ar

tarnybos metu sužinotą įslaptintą informaciją saugoti visą tokios informacijos

įslaptinimo terminą;

4) vadovautis

principu „Būtina žinoti“;

5) užkirsti

kelią neteisėtoms kitų asmenų veikoms, dėl kurių įslaptinta informacija gali

būti atskleista, prarasta, pagrobta ar kitaip neteisėtai įgyta, ir apie šiuos

faktus, kitas įslaptintos informacijos atskleidimo ar praradimo aplinkybes

nedelsdamas pranešti atsakingam asmeniui arba paslapčių subjekto vadovui;

6) nedelsdamas

pranešti atsakingam asmeniui apie patikėtos įslaptintos informacijos praradimą

ar atskleidimą, taip pat įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų

pažeidimus;

7) nutraukdamas

darbo (tarnybos) santykius, pereidamas į kitas pareigas, nesusijusias su

įslaptintos informacijos naudojimu, grąžinti atsakingam asmeniui visą jam

patikėtą įslaptintą informaciją;

8) teikti

informaciją, žodinius ir rašytinius paaiškinimus asmenims, įgaliotiems vykdyti

įslaptintos informacijos apsaugos kontrolę;

9) pranešti atsakingam asmeniui

apie anketos duomenų, pateiktų jo kandidatūrą tikrinusioms institucijoms,

pasikeitimą;

10) likus 6 mėnesiams iki išduoto

leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, taip pat įgaliotoms institucijoms

atliekant papildomą patikrinimą, pateikti atsakingam asmeniui reikiamus

dokumentus tikrinimui atlikti.

20 straipsnis.

Atsakingo asmens funkcijos personalo patikimumo srityje

Atsakingas

asmuo:

1) organizuoja

leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimą, tvarko jų

apskaitą;

2) užtikrina,

kad su įslaptinta informacija susipažintų tik leidimus turintys asmenys ir būtų

griežtai laikomasi principo „Būtina žinoti“;

3) užtikrina,

kad įslaptintos informacijos, su kuria asmuo dirba ar susipažįsta, žyma nebūtų

aukštesnė už nurodytą šiam asmeniui suteiktame leidime;

4) kontroliuoja,

kad teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą,

reikalavimus vykdytų visi asmenys, dirbantys ar susipažįstantys su įslaptinta

informacija;

5) informuoja kandidatūrą

tikrinančias institucijas apie asmens anketos duomenų, galinčių turėti įtakos

leidimo išdavimui ar panaikinimui, pasikeitimą;

6) likus 6 mėnesiams iki leidimo

dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija arba asmens

patikimumo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, organizuoja kartotinį

kandidatūros tikrinimą;

7) paima iš

asmenų, kuriems išduodami leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, nustatyto pavyzdžio rašytinius pasižadėjimus saugoti įslaptintą

informaciją;

8) pasirašytinai

supažindina asmenis su detaliu įslaptintos informacijos, susijusios su

paslapčių subjekto veikla, sąrašu;

9) kartą per

kalendorinius metus informuoja asmenis, kuriems patikėta įslaptinta

informacija, apie įstatymų nustatytą atsakomybę už neteisėtą disponavimą

įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą,

pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą;

10) kartą per

kalendorinius metus asmenis, kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos

naudojimu ar apsauga, pasirašytinai supažindina su įslaptintos informacijos

apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

PENKTASIS SKIRSNIS

ĮSLAPTINTOS

INFORMACIJOS ADMINISTRAVIMAS

21 straipsnis.

Slaptumo žymos suteikimas dokumentui arba jo daliai

struktūrinio padalinio, parengusio dokumentą, vadovas įvertina dokumentą

parengusio asmens siūlymą ir priima sprendimą dėl dokumento slaptumo žymos ir

įslaptinimo termino suteikimo bei atsako už priimto sprendimo pagrįstumą.

nesuteikiama slaptumo žyma vien dėl jo tematikos arba dokumento, į kurį

atsakoma, slaptumo žymos.

nustatoma pagal aukščiausią dokumento tekste esančios informacijos slaptumo

žymą.

dokumentas susideda iš atskirų skirtingas slaptumo žymas turinčių dalių arba

turi priedų, kurių slaptumo žymos skiriasi nuo jų lydimo dokumento slaptumo

žymos, apie skirtingas dokumento dalių ir jo priedų slaptumo žymas turi būti

aiškios nuorodos pačiame dokumente – dokumento tekste, priedų išvardijime arba

dokumento dalių sąraše (turinyje), taip pat prieš tokių dokumento teksto dalių

pradžią arba ant dokumento priedų.

dalys arba dokumento priedai yra neatsiejama dokumento dalis, toks dokumentas

įtraukiamas į įslaptintų dokumentų apskaitą ir saugomas pagal aukščiausią

dokumento dalies arba jo priedų turimą slaptumo žymą. Dokumento dalys arba jo

priedai, kurie gali būti atskirti, yra platinami, įtraukiami į apskaitą ir

saugomi pagal tokių dokumento dalių arba priedų turimą slaptumo žymą.

22 straipsnis.

Įslaptintų dokumentų administravimo reikalavimai

dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, administruojami taip:

1) tvarkomi ir

laikomi I ar II klasės saugumo zonose;

2) perduodami

įslaptintos informacijos gavėjui pasirašytinai;

3) negali būti

kopijuojami;

4) vykdytojams

perduodami pasirašytinai, apie perdavimo faktą pažymint įslaptintos

informacijos registracijos laikmenose;

5) įslaptintos

informacijos gavėjo perduodami kitam paslapčių subjektui tik esant rašytiniam

informacijos rengėjo sutikimui;

6) privalo

turėti prisegtus asmenų, susipažinusių su dokumento turiniu, sąrašus;

7) saugomi

atskirai nuo kitas slaptumo žymas turinčių dokumentų, išskyrus kompiuterių

informacijos laikmenose saugomus dokumentus;

8) negali būti

naikinami – nereikalingas dokumentas grąžinamas informacijos rengėjui, išskyrus

šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatytus atvejus.

dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Slaptai“, administruojami taip:

1) tvarkomi ir

laikomi I arba II klasės saugumo zonoje;

2) perduodami

įslaptintos informacijos gavėjui pasirašytinai;

3) gali būti

dauginami ar kopijuojami tik raštišku paslapčių subjekto vadovo arba jo

įgalioto asmens sprendimu, gavus rašytinį informacijos rengėjo sutikimą;

4) kopijuojant

registruojami ir sunumeruojami;

5) įslaptintos

informacijos gavėjo gali būti perduodami kitam paslapčių subjektui tik esant

rašytiniam informacijos rengėjo sutikimui;

6) vykdytojams

perduodami pasirašytinai, apie perdavimo faktą pažymint įslaptintos

informacijos registracijos laikmenose;

7) naikinami (įskaitant jų

kopijas) surašant sunaikinimo aktus.

dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Konfidencialiai“, administruojami taip:

1) tvarkomi ir

laikomi I arba II klasės saugumo zonoje;

2) gali būti

dauginami ar kopijuojami už dokumento vykdymo kontrolę atsakingo asmens

sprendimu, laikantis principo „Būtina žinoti“, jeigu dokumentas nėra pažymėtas

nuoroda „Būtinas informacijos rengėjo sutikimas“. Kopijos turi būti

registruojamos ir numeruojamos;

3) vykdytojams

perduodami pasirašytinai, apie perdavimo faktą pažymint įslaptintos

informacijos registracijos laikmenose;

4) naikinami (įskaitant jų

kopijas) surašant sunaikinimo aktus.

dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, administruojami taip:

1) tvarkomi ir

laikomi administracinėje saugumo zonoje;

2) vykdytojo

sprendimu gali būti platinami, dauginami, kopijuojami ir vadovaujantis principu

„Būtina žinoti“ pateikiami kitiems asmenims susipažindinti, jeigu dokumentas

nėra pažymėtas nuoroda „Būtinas informacijos rengėjo sutikimas“.

dokumentų, žymimų slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, platinimo, dauginimo,

naikinimo ar kitų asmenų susipažindinimo su jų turiniu tvarką gali nustatyti

paslapčių subjektai.

23

straipsnis. Susipažinimas su įslaptinta informacija, kuria disponuoja kitas

paslapčių subjektas

teisę susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, kuria disponuoja kitas paslapčių subjektas,

vadovaudamasis principu „Būtina žinoti“, suteikia šia informacija

disponuojančio paslapčių subjekto vadovas. Asmuo privalo pateikti institucijos,

kurioje dirba, vadovo tikslinį siuntimą. Siuntime turi būti patvirtinta, kad

asmuo turi leidimą dirbti ar susipažinti su atitinkama slaptumo žyma pažymėta

įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, jeigu reikia

susipažinti su užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos perduota

įslaptinta informacija, taip pat tiesioginių pareigų vykdymu pagrįstas poreikis

susipažinti su konkrečia įslaptinta informacija ir nurodyta, su kokios apimties

įslaptinta informacija asmeniui reikia susipažinti.

sprendimas neleisti asmeniui susipažinti su siuntime nurodyta įslaptinta

informacija, šia informacija disponuojančio paslapčių subjekto vadovas savo

sprendimą privalo pagrįsti ir per 10 darbo dienų su šiuo sprendimu supažindinti

asmenį siuntusios institucijos vadovą. Toks sprendimas gali būti apskųstas

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, kuri priima paslapčių subjektui

privalomą sprendimą.

24 straipsnis.

Įslaptintos informacijos gabenimas

dokumentus, gaminius ir kitus objektus, žymimus slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“ ir „Slaptai“, turi gabenti šaunamaisiais ginklais ginkluoti

diplomatiniai, kariniai, specialius įgaliojimus turinčių kurjerių pašto tarnybų

kurjeriai arba paslapčių subjekto įgalioti asmenys.

gaminius ir kitus objektus, žymimus slaptumo žymomis „Konfidencialiai“ ir

„Riboto naudojimo“, gali gabenti šio straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys arba

kurjerių pašto tarnybų kurjeriai.

dokumentus, gaminius ir kitus objektus gabenantys asmenys:

1) privalo

užtikrinti gabenamų dokumentų, gaminių ir kitų objektų saugumą;

2) dokumentus, gaminius ir kitus

objektus privalo gabenti taip, kad atsitiktiniai asmenys negalėtų nustatyti,

jog gabenama įslaptinta informacija, ar susipažinti su tokios informacijos

turiniu.

ir kitų objektų, žymimų slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ ir „Slaptai“,

pristatymo faktą parašu turi patvirtinti įslaptintos informacijos gavėjas.

dokumentus, gaminius ir kitus objektus gabenantiems asmenims draudžiama

susipažinti su įslaptinta informacija.

dokumentus, gaminius ir kitus objektus gabenantis asmuo privalo užtikrinti jų

apsaugą nuo praradimo panaudodamas visas priemones – kovinius veiksmus, turimas

specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą. Šios priemonės turi būti

naudojamos proporcingai pradėtam ar tiesiogiai gresiančiam pavojingam

kėsinimuisi užvaldyti įslaptintą informaciją.

dokumentai, gaminiai ir kiti objektai gabenami parenkant saugiausią maršrutą ir

gabenimo būdą.

25 straipsnis.

Įslaptintos informacijos naikinimas

informacija naikinama Vyriausybės nustatyta tvarka.

įslaptintos informacijos sunaikinimo priima paslapčių subjekto vadovas ar jo

įgaliotas asmuo, išskyrus šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkte

nurodytus atvejus.

informacija turi būti sunaikinama taip, kad nebūtų įmanoma atkurti įslaptintos

informacijos ar jos dalies turinio.

26

straipsnis. Įslaptintos informacijos evakuacija arba sunaikinimas karo padėties

ar ekstremalių situacijų atveju

subjektas, kuriame dirbama su įslaptinta informacija arba tokia informacija yra

saugoma, turi parengti ir patvirtinti įslaptintos informacijos evakuacijos arba

sunaikinimo planus karo padėties ar ekstremalių situacijų atveju.

būti nustatyta įslaptintos informacijos evakuacijos arba sunaikinimo eiliškumo

tvarka iškilus realiai grėsmei prarasti ar atskleisti įslaptintą informaciją.

Pirmiausia evakuojama arba naikinama aukštesnę slaptumo žymą turinti įslaptinta

informacija.

27 straipsnis.

Įslaptintos informacijos patikrinimas

metus paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys turi atlikti valstybės

paslaptį sudarančios informacijos patikrinimą. Patikrinimo išvados įforminamos

aktu. Jį tvirtina paslapčių subjekto vadovas.

trejus metus paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys turi atlikti

įslaptintos informacijos, pažymėtos slaptumo žyma „Konfidencialiai“,

patikrinimą. Patikrinimo išvados įforminamos aktu. Jį tvirtina paslapčių

subjekto vadovas.

informacijos, pažymėtos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, patikrinimo

periodiškumą nustato paslapčių subjektas.

tikslas – nustatyti, ar įslaptinta informacija nėra prarasta arba sugadinta.

už įslaptintą informaciją atsiskaityta, jeigu:

1) įslaptintą

dokumentą, gaminį ar kitą objektą galima pamatyti;

2) yra atitinkamo paslapčių

subjekto ar struktūrinio padalinio, kuriam įslaptinta informacija buvo

perduota, raštiškas patvirtinimas, kad informacija gauta;

3) teisės aktų

nustatyta tvarka yra užfiksuotas jos sunaikinimo faktas;

4) yra

atitinkamas pranešimas ar sprendimas dėl informacijos išslaptinimo.

28

straipsnis. Atsakingo asmens funkcijos įslaptintos informacijos administravimo

srityje

Atsakingas

asmuo:

1) organizuoja

įslaptintos informacijos apskaitą ir kontroliuoja jos apyvartą, tvarko jos

registraciją;

2) atrenka

informaciją naikinti, išslaptinti arba pratęsti tokios informacijos įslaptinimo

terminą;

3) atsako už

įslaptintos informacijos registracijos laikmenų tvarkymą;

4) atsako už

įslaptintos informacijos perdavimą vykdytojams ir kitiems paslapčių subjektams;

5) atsako už

tai, kad paslapčių subjektai būtų laiku informuojami apie įslaptintos

informacijos slaptumo žymų keitimą, išslaptinimo ar įslaptinimo termino

pratęsimą;

6) paslapčių

subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu supažindina kitų paslapčių

subjektų įgaliotus asmenis su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma

„Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“;

7) šio Įstatymo

27 straipsnyje nustatytais terminais organizuoja įslaptintos informacijos

patikrinimą;

8) organizuoja

įslaptintų dokumentų naikinimo procesą.

29 straipsnis.

Įslaptintos informacijos administravimo reglamentavimas

Smulkesnę

įslaptintos informacijos rengimo, įforminimo, siuntimo, gabenimo, gavimo, dauginimo,

naikinimo bei apskaitos tvarką, vadovaudamasi šio Įstatymo penktojo skirsnio

nuostatomis, nustato Vyriausybė.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS FIZINĖ APSAUGA

30 straipsnis.

Fizinės apsaugos įgyvendinimas

subjektai privalo užtikrinti, kad visos teritorijos, patalpos ir darbo vietos,

kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar tokia informacija yra saugoma,

būtų reikiamai apsaugotos atitinkamomis fizinėmis, mechaninėmis,

procedūrinėmis, elektroninėmis apsaugos priemonėmis ir būtų paskirti apsaugos

darbuotojai.

fizinės apsaugos priemonės turi užtikrinti, kad:

1) pašaliniai

asmenys negalėtų patekti į teritorijas ir patalpas, kuriose dirbama su

įslaptinta informacija ar tokia informacija yra saugoma;

2) būtų

užkirstas kelias neteisėtiems darbuotojų veiksmams ir tokie veiksmai būtų

fiksuojami;

3) neturintys

leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija darbuotojai negalėtų

susipažinti su įslaptintos informacijos turiniu;

4) būtų

fiksuojami fizinės apsaugos pažeidimai.

sprendimą dėl konkrečių apsaugos priemonių pasirinkimo ir įdiegimo bei

naudojimo, paslapčių subjektas atsižvelgia į šiuos veiksnius:

1) saugomos

įslaptintos informacijos slaptumo žyma;

2) saugomos

informacijos pobūdis ir apimtis;

3) rizikos

veiksniai – paslapčių subjekte dirbančių asmenų patikimumas, aplinkos

charakteristika, kriminogeninė padėtis, pastato dislokavimo vieta, patalpų

išplanavimas, teritorijos dydis, patekimo nepastebėtam į saugomą zoną tikimybė

ir kita.

apsaugos užtikrinimo sudėtinės dalys:

1) saugumo zonų

nustatymas;

2) mechaninių

apsaugos priemonių, apsunkinančių įsibrovimą ar įsilaužimą į teritoriją,

patalpas, įdiegimas ir naudojimas;

3) apsaugos

signalizacijos įdiegimas ir naudojimas;

4) elektroninio

stebėjimo ir elektroninių apsaugos priemonių, nustatančių asmens tapatybę ir

ribojančių patekimą bei fiksuojančių asmens įėjimą į patalpas, buvimą jose ir

išėjimą iš jų, įdiegimas ir naudojimas;

5) apsaugos

darbuotojų apmokymas, paskyrimas bei paskirstymas;

6) fizinės

apsaugos procedūrų reglamentavimas – vidaus taisyklės, numatančios, kaip turi

būti atrakinamos ir užrakinamos patalpos, išjungiama ir įjungiama

signalizacija, vykdomas patalpų stebėjimas ir kitos fizinės apsaugos

procedūros.

3 dalyje išvardytus veiksnius ir saugomos informacijos apsaugos užtikrinimo

galimybes, šio straipsnio 4 dalies 2–5 punktuose išvardytos fizinės apsaugos

užtikrinimo sudėtinės dalys gali būti taikomos kompleksiškai arba pirmenybė

atiduodama keletui ar vienai iš jų.

31 straipsnis.

Saugumo zonos

ir patalpos, kuriose dirbama arba kuriose saugoma įslaptinta informacija, pagal

informacijos slaptumo žymas, saugojimo pobūdį ir nesankcionuoto susipažinimo su

įslaptinta informacija tikimybę skirstomos į atskiras saugumo zonas.

2.

Administracinė saugumo zona – apibrėžta teritorija ir (ar) patalpos, kuriose

kontroliuojamas asmenų ir transporto priemonių judėjimas. Patekti į I ar II

klasės saugumo zoną galima tik per administracinę zoną. Administracinėje zonoje

gali būti saugoma tik informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“,

arba su tokia informacija dirbama. Administracinėje saugumo zonoje saugoma

įslaptinta informacija turi būti laikoma metalinėse spintose arba seifuose.

saugumo zona – teritorijos ir patalpos, kuriose saugoma informacija, žymima

slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesnėmis slaptumo žymomis, arba su tokia

informacija dirbama, taip pat patalpos, į kurias patekus galima tiesiogiai prieiti

prie šios saugumo zonos elektroninių apsaugos priemonių centrinio valdymo. II

klasės saugumo zonoje saugoma įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma

„Slaptai“ arba „Visiškai slaptai“, turi būti laikoma seifuose, turinčiuose

individualius vartotojų kodinius bei mechaninius užraktus, ar specialiai tokiai

informacijai saugoti skirtose saugyklose. II klasės saugumo zonoje saugoma

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, turi būti

laikoma metalinėse spintose arba seifuose.

saugumo zonai keliami šie reikalavimai:

1) turi būti

nustatyti, saugomi bei kontroliuojami visi įėjimai į zoną ir išėjimai iš jos;

2) į zoną gali

patekti tik asmenys, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“. Visus kitus asmenis turi

lydėti apsaugos darbuotojas arba paslapčių subjekto vadovo įgaliotas asmuo;

3) jei zonoje

saugoma informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“ arba „Visiškai slaptai“,

asmens tapatybei nustatyti prie įėjimų į zoną arba atskiras jos patalpas turi

būti įkurtas kontrolės postas arba turi būti įdiegta asmens tapatybę padedanti

nustatyti sistema;

4) prieigos iki

pastatų visą tamsų paros metą turi būti apšviestos;

5) zonai

priskirtos patalpos turi turėti apsaugos, pavojaus ir priešgaisrinę

signalizacijas;

6) elektroninės

apsaugos priemonės turi perduoti dubliuojantį signalą apie bandymą įsibrauti į

zoną arba neteisėtą buvimą joje ne vienai reagavimo sistemai;

7) jei zonoje saugoma

informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, įėjimas į zoną arba

įėjimai į zonoje esančias patalpas turi būti stebimi vaizdo kameromis, turi

būti kaupiamas 30 kalendorinių dienų vaizdo archyvas.

saugumo zona – patalpos, kuriose dirbama ar saugoma informacija, žymima slaptumo

žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesnėmis slaptumo žymomis. Į jas patekus galima

tiesiogiai prieiti prie jose saugomos informacijos, taip pat prie šios saugumo

zonos elektroninių apsaugos priemonių centrinio valdymo.

saugumo zonai keliami šie reikalavimai:

1) šio

straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai;

2) prieigos iki

šios saugumo zonos turi būti kontroliuojamos elektroninėmis apsaugos

priemonėmis;

3) gali būti

tikrinami asmenų įnešami ir išnešami daiktai;

4) į šią saugumo

zoną paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu įleidžiami tik

asmenys, turintys leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija,

žymima aukščiausia toje saugumo zonoje saugomos informacijos slaptumo žyma;

5) į zoną negali

būti įnešami jokie pašaliniai elektromagnetiniai spinduliavimo šaltiniai;

6) turi būti naudojama apsauginė

įsilaužimo signalizacija, perimetro signalizacija, apsauginė gaisro

signalizacija;

7) taikomos

mechaninės apsaugos priemonės turi užkirsti kelią nesankcionuotam patekimui į

saugomas patalpas.

būtinybei, kai nėra asmens, kuriam patikėta įslaptinta informacija, atidaryti

dokumentų saugyklas, asmeninius seifus, metalines spintas gali tik paslapčių

subjekto vadovo tam įgalioti asmenys. Paslapčių subjektai turi nustatyti tokių

veiksmų atlikimo ir užfiksavimo tvarką.

įtarimui, kad į dokumentų saugyklas galėjo patekti arba asmeninius seifus,

metalines spintas atidaryti pašaliniai asmenys, apie tai nedelsiant pranešama

atsakingam asmeniui, paslapčių subjekto vadovui ir Valstybės saugumo

departamentui. Kol atvyks Valstybės saugumo departamento pareigūnai, atsakingas

asmuo ir paslapčių subjekto vadovas imasi reikiamų priemonių įvykio vietos

neliečiamumui išsaugoti.

32

straipsnis. Atsakingo asmens funkcijos įgyvendinant įslaptintos informacijos

fizinę apsaugą

Atsakingas

asmuo:

1) užtikrina,

kad teritorijose ir patalpose, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar

kuriose ji saugoma, būtų įdiegtos ir tinkamai veiktų reikiamos fizinės apsaugos

priemonės;

2) rengia fizinės

apsaugos procedūras reglamentuojančius dokumentus, kontroliuoja, kaip laikomasi

nustatytų procedūrų, periodiškai atlieka taikomų fizinės apsaugos priemonių

patikrinimus;

3) organizuoja

darbuotojų apmokymus;

4) teikia

paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui siūlymus dėl patalpų

suskirstymo į saugumo zonas;

5) praneša

paslapčių subjekto vadovui apie pastebėtus saugyklų, patalpų, seifų, metalinių

spintų apsaugos priemonių bei instaliacijų pažeidimus ir imasi priemonių jiems

pašalinti.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

ĮSLAPTINTŲ

SANDORIŲ SAUGUMAS

33 straipsnis.

Įslaptinti sandoriai

subjektai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, turi teisę sudaryti įslaptintus

sandorius. Įslaptintų sandorių sudarymo tvarką nustato Vyriausybė.

sandorio pasirašymo dienos šio Įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka turi

gauti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą. Rangovas (subrangovas), jo

darbuotojai, kuriems vykdant įslaptintą sandorį reikės susipažinti su

įslaptinta informacija, iki sandorio pasirašymo dienos turi gauti leidimą

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Leidimą išduoda paslapčių

subjektas, sudarantis įslaptintą sandorį. Rangovas, gavęs paslapčių subjekto

sutikimą, turi teisę įslaptinto sandorio daliai vykdyti pasitelkti subrangovą,

kuris šio Įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka turi gauti įmonės patikimumą

patvirtinantį pažymėjimą.

asmenims, dalyvaujantiems užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų

paskelbtuose konkursuose dėl įslaptinto sandorio sudarymo, jei užsienio

valstybė arba tarptautinė organizacija reikalauja jų patikimumą patvirtinančių

pažymėjimų, taikomi šio Įstatymo 35 straipsnio reikalavimai.

valstybėse veikiančios ir ten registruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos gali

dalyvauti Lietuvos Respublikos paslapčių subjektų paskelbtuose konkursuose

sudaryti įslaptintą sandorį, kurį vykdant bus perduodama Lietuvos Respublikos

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“

arba „Konfidencialiai“, jeigu jos atitinka tose valstybėse keliamus įslaptintų

sandorių saugumo reikalavimus ir atsakinga užsienio valstybės institucija

pateikia atitinkamą išvadą.

34

straipsnis. Įslaptintos informacijos apsauga įslaptinto sandorio vykdymo metu

sudarę įslaptintą sandorį, privalo kontroliuoti, kaip rangovas ar subrangovas

vykdo perduotos ar sandorio metu sukurtos įslaptintos informacijos apsaugos

reikalavimus.

sandoris gali būti vienašališkai nutrauktas, jei rangovas ar subrangovas

nevykdo nustatytų įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų.

sandorio, įvykdžius įslaptintą sandorį ar jį nutraukus, rangovas bei

subrangovas privalo grąžinti visą jiems perduotą ir perduoti sandorio metu

sukurtą įslaptintą informaciją.

35 straipsnis.

Įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo išdavimas

sandorių saugumą užtikrinanti institucija atlieka tikrinimą dėl rangovo

(subrangovo) patikimumo, išduoda įmonės patikimumo pažymėjimą, išduotą

pažymėjimą panaikina ir kontroliuoja, kaip rangovai ar subrangovai atitinka

įslaptintų sandorių saugumo reikalavimus iki pasirašant įslaptintą sandorį,

kaip laikosi šių reikalavimų įslaptintą sandorį vykdydami ir baigdami.

tikslas – nustatyti, ar su rangovu gali būti sudarytas įslaptintas sandoris

užtikrinant tinkamą įslaptintos informacijos apsaugą. Šio tikrinimo metu negali

būti naudojami operatyvinės veiklos metodai ir priemonės, išskyrus operatyvinę

apklausą ir duomenų, esančių operatyvinėje įskaitoje, peržiūrą.

dalyse nustatytą tikrinimą, įmonės patikimumą patvirtinančius pažymėjimus

išduoda šios įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos:

1) jei įslaptintą sandorį sudaro

Krašto apsaugos sistemos institucijos – Antrasis operatyvinių tarnybų

departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, įvertinęs kitų įslaptintų

sandorių saugumą užtikrinančių institucijų pateiktą informaciją;

2) jei įslaptintą sandorį sudaro

Vidaus reikalų sistemos institucijos – vidaus reikalų ministro įgaliotos

institucijos, įvertinusios kitų įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių

institucijų pateiktą informaciją;

3) jei

įslaptintą sandorį sudaro Specialiųjų tyrimų tarnyba – Specialiųjų tyrimų

tarnyba, įvertinusi kitų įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų

pateiktą informaciją;

4) jei

įslaptintą sandorį sudaro kiti paslapčių subjektai – Valstybės saugumo

departamentas, įvertinęs kitų įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių

institucijų pateiktą informaciją.

(subrangovo) darbuotojų patikimumą tikrina Valstybės saugumo departamentas,

vadovaudamasis šio Įstatymo 16 ir 17 straipsnių nuostatomis.

subjektai įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms pateikia:

1) duomenis apie

rangovui ar subrangovui numatomos perduoti įslaptintos informacijos pobūdį,

apimtis bei tokios informacijos slaptumo žymas, taip pat įslaptintame sandoryje

numatytas teikti paslaugas;

2) rangovo ar

subrangovo užpildytą įslaptintų sandorių saugumo klausimyną ir jo rašytinį

sutikimą būti tikrinamam;

3) rangovo ar

subrangovo darbuotojų, pretenduojančių gauti leidimus dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija ar asmens patikimumo pažymėjimus, užpildytus

klausimynus, tokių asmenų rašytinius sutikimus būti tikrinamiems ir išsamias

autobiografijas.

subjektas, ketinantis sudaryti įslaptintą sandorį, privalo:

1) paskirti

asmenis, atsakingus už įslaptinto sandorio vykdymo metu perduotos įslaptintos

informacijos bei įslaptinto sandorio reikalavimų vykdymo kontrolę;

2) teikti būtiną

metodinę pagalbą įslaptintos informacijos apsaugos klausimais;

3) prireikus

parengti ir pateikti įslaptinto sandorio vykdymui būtinus įslaptinimo žinynus,

kuriuose įvardijama įslaptinto sandorio vykdymui perduodama arba numatoma

sukurti įslaptinta informacija, jos slaptumo žymos, įslaptinimo terminai, šios

informacijos išslaptinimo sąlygos.

kuriuo sudarytas įslaptintas sandoris, taip pat subrangovas privalo:

1) šio Įstatymo

bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą,

nustatyta tvarka organizuoti ir vykdyti patikėtos ar įslaptinto sandorio metu

sukurtos įslaptintos informacijos apsaugą;

2) užtikrinti,

kad su įslaptinta informacija dirbs ar susipažins leidimus turintys asmenys ir

tik vadovaudamiesi principu „Būtina žinoti“;

3) paskirti

asmenį, atsakingą už įslaptinto sandorio vykdymą, įslaptintos informacijos

apsaugos organizavimą, vykdymą ir kontrolę;

4) įslaptintą

sandorį įvykdžius ar jo vykdymą nutraukus prieš terminą, paslapčių subjektui

perduoti visus gautus ir įslaptinto sandorio vykdymo metu sukurtus dokumentus

ar gaminius, kuriuose yra įslaptintos informacijos.

įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, tikrinama:

1) rangovo

(subrangovo) kapitalo ir valdymo struktūra, kapitalo kilmė, savininkai bei

teisinė registracija;

2) rangovo

(subrangovo) administracija;

3) rangovo

(subrangovo) finansinė būklė ir padaryti įstatymų pažeidimai, rangovo

(subrangovo) darbuotojų ar savininkų padarytos korupcinės veikos;

4) rangovo (subrangovo)

verslo ryšiai, ryšiai su kriminaliniais elementais ir užsienio valstybių

specialiosiomis tarnybomis, kurių veikla yra priešiška Lietuvos valstybės

interesams;

5) įslaptintos

informacijos apsaugos užtikrinimo galimybės;

6) darbuotojų,

kurie pretenduoja gauti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija ar asmens patikimumo pažymėjimus, patikimumas.

subrangovas įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms turi

pateikti duomenis apie praėjusių finansinių metų finansinę veiklą, taip pat

kitą įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų prašomą informaciją.

apie rangovo ar subrangovo finansinius įsiskolinimus, padarytus finansinius

pažeidimus įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms teikia

mokesčių administratoriai.

sandorių saugumą užtikrinančios institucijos turi teisę gauti iš valstybės,

savivaldybės institucijų, bankų ir kitų juridinių asmenų visą reikiamą

informaciją, susijusią su rangovo ar subrangovo bei jo darbuotojų tikrinimu dėl

įmonės patikimumo pažymėjimo išdavimo.

patikimumą patvirtinantis pažymėjimas galioja tik konkretaus įslaptinto

sandorio vykdymo metu. Įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas gali būti

atnaujintas neatliekant įmonės patikrinimo, jei nuo paskutinio įmonės

patikrinimo praėjo ne daugiau kaip 36 mėnesiai ir nėra pagrindo abejoti rangovo

(subrangovo) patikimumu.

subrangovo darbuotojams išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija galioja tik konkretaus įslaptinto sandorio vykdymo metu, tačiau ne

ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje. Leidimas dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija gali būti atnaujinamas neatliekant

papildomo asmens tikrinimo, jei nuo tokio leidimo išdavimo praėjo ne daugiau

kaip 36 mėnesiai ir nėra pagrindo abejoti asmens patikimumu.

36

straipsnis. Įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo neišdavimo sąlygos

patikimumą patvirtinantis pažymėjimas neišduodamas, jei patikrinimo metu

nustatoma, kad:

1) rangovas

(subrangovas) yra nemokus ar nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų fiziniams

ar juridiniams asmenims;

2) rangovui

(subrangovui) yra taikomos sankcijos už įstatymų pažeidimus arba yra atliekamas

tyrimas dėl jų, jei dėl tokių pažeidimų gali kilti įslaptintos informacijos

praradimo ar neteisėto atskleidimo grėsmė;

3) rangovas

(subrangovas) vykdo ar vykdė neteisėtą veiklą;

4) rangovas

(subrangovas) įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai pateikė

suklastotus arba neteisingus duomenis;

5) rangovas

(subrangovas) neturi galimybių užtikrinti numatytos perduoti ar sukurti

įslaptintos informacijos apsaugos;

6) rangovui

(subrangovui) dėl jo kaltės anksčiau buvo atsisakyta išduoti įmonės patikimumą

patvirtinantį pažymėjimą, buvo panaikintas išduotas įmonės patikimumą

patvirtinantis pažymėjimas ir nėra pašalintos tokio pažymėjimo neišdavimo arba

panaikinimo priežastys;

7) rangovo

(subrangovo) darbuotojams, kuriems bus patikima įslaptinta informacija,

vadovaujantis šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi leidimas dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija negali būti išduodamas ir tokių asmenų

negalima pakeisti kitais.

sandorių saugumą užtikrinančių institucijų sprendimą neišduoti įmonės

patikimumą patvirtinančio pažymėjimo per 30 darbo dienų nuo tokio sprendimo

gavimo dienos rangovas (subrangovas) turi teisę apskųsti Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijai, o ši priima įslaptinto sandorio saugumą užtikrinančiai

institucijai privalomą sprendimą.

37

straipsnis. Įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo panaikinimas

įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas panaikinamas ir sudarytas sandoris

nutraukiamas, jei:

1) dėl rangovo

ar subrangovo kaltės buvo atskleista ar prarasta jiems patikėta įslaptinta

informacija;

2) rangovas ar

subrangovas ne vieną kartą pažeidė nustatytus įslaptintos informacijos apsaugos

reikalavimus arba juos šiurkščiai pažeidžia, sukeldamas įslaptintos

informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo grėsmę;

3) nustatoma,

kad rangovas ar subrangovas nuslėpė duomenis apie save ar savo veiklą arba

pateikė klaidingus duomenis, turėjusius reikšmę sprendimui dėl įmonės

patikimumą patvirtinančio pažymėjimo išdavimo;

4) atsiranda

bent viena 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė.

užtikrinančių institucijų sprendimą panaikinti išduotą įmonės patikimumą

patvirtinantį pažymėjimą per 30 darbo dienų nuo tokio sprendimo pasirašymo

dienos rangovas turi teisę apskųsti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai,

o ši priima įslaptinto sandorio saugumą užtikrinančiai institucijai privalomą

sprendimą.

38 straipsnis.

Įmonės patikimumą patvirtinančių pažymėjimų apskaita

Įslaptintų

sandorių saugumą užtikrinanti institucija per 10 darbo dienų privalo raštu

pranešti Valstybės saugumo departamentui apie išduotus ar panaikintus įmonės

patikimumą patvirtinančius pažymėjimus. Valstybės saugumo departamentas tvarko

įmonių, kurioms išduoti įmonės patikimumo pažymėjimai, apskaitą.

39

straipsnis. Atsakingų asmenų funkcijos sudarant ir vykdant įslaptintus

sandorius

subjekto atsakingas asmuo:

1) įslaptintų

sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms pateikia šio Įstatymo 35

straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją;

2) organizuoja

leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimą rangovo ar

subrangovo darbuotojams, tvarko išduotų leidimų apskaitą;

3) organizuoja

įslaptintos informacijos perdavimą rangovui ar subrangovui;

4) kontroliuoja,

kaip rangovas ar subrangovas užtikrina įslaptintos informacijos apsaugą;

5) subjekto

vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu rengia ir pateikia sandoriui vykdyti

būtinus įslaptinimo žinynus;

6) rangovui ar

subrangovui teikia metodinę pagalbą įslaptintos informacijos apsaugos

klausimais.

subrangovo atsakingas asmuo:

1) teikia

paslapčių subjekto atsakingam asmeniui šio Įstatymo 35 straipsnio 5 dalies 2 ir

3 punktuose nurodytą informaciją;

2) užtikrina

personalo patikimumo procedūrų įgyvendinimą;

3) užtikrina

įslaptintos informacijos administravimo reikalavimų įgyvendinimą;

4) užtikrina

fizinę įslaptintos informacijos apsaugą;

5) užtikrina ADA

sistemų ir tinklų apsaugą.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

AUTOMATIZUOTŲ DUOMENŲ APDOROJIMO

SISTEMŲ IR TINKLŲ, KURIUOSE YRA SAUGOMA, APDOROJAMA AR KURIAIS PERDUODAMA

ĮSLAPTINTA INFORMACIJA, APSAUGA

40

straipsnis. Leidimų apdoroti įslaptintą informaciją ADA sistemomis ir tinklais

išdavimas

paslapčių subjektai užtikrina vadovaudamiesi šio Įstatymo, Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijos, institucijų, atliekančių Saugumo priežiūros tarnybos,

Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos ir Nacionalinės šifrų paskirstymo

tarnybos funkcijas, nustatyta tvarka ir reikalavimais.

ir tinklų, kuriuose bus saugoma, apdorojama ar kuriais bus perduodama

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“,

„Konfidencialiai“, projektus paslapčių subjektai turi suderinti su Saugumo

priežiūros tarnyba ar jos įgaliota institucija, kuri išduoda leidimą naudoti

tokius tinklus ar sistemas.

41 straipsnis.

ADA sistemų ir tinklų apsaugos reikalavimai

ir tinklų saugumui garantuoti naudojamos apsaugos priemonės turi užtikrinti:

1) saugomos,

apdorojamos ar perduodamos įslaptintos informacijos slaptumą;

2) galimybę

nustatyti sistemų ir tinklų vartotojų tapatybę;

3) saugomos, apdorojamos ar

perduodamos informacijos bei sistemos paslaugų ir išteklių vientisumą;

4) saugomos,

apdorojamos ar perduodamos informacijos bei sistemos paslaugų ir išteklių

prieinamumą teisėtiems vartotojams;

5) tyčinių ar

atsitiktinių ADA sistemose ir tinkluose saugomos, apdorojamos, perduodamos

įslaptintos informacijos bei ADA sistemos ir tinklų paslaugų bei išteklių

slaptumo, vientisumo arba prieinamumo pažeidimų fiksavimą;

6) ADA sistemų

ir tinklų sujungimo kontrolę;

7) ADA sistemose

ir tinkluose esančių apsaugos mechanizmų tinkamumo įvertinimą bei patikrinimą.

ir tinkluose turi būti įdiegti apsaugos mechanizmai ir saugumo valdymo

procedūros, trukdančios atsirasti saugumo pažeidimams, aptinkančios

atsiradusius saugumo pažeidimus, atkuriančios saugumo pažeidimų paveiktą

įslaptintos informacijos ir ADA sistemų bei tinklų paslaugų ir išteklių

slaptumą, vientisumą ir prieinamumą teisėtiems vartotojams.

ir tinkluose turi būti įdiegtos apsaugos priemonės, leidžiančios apsaugoti

įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne

slaptumo žyma, nuo atskleidimo pavojaus dėl elektromagnetinio spinduliavimo.

Taikomos apsaugos priemonės turi atitikti informacijos neteisėto atskleidimo

riziką ir žalą, kuri būtų patirta tokią informaciją atskleidus.

sistemų ir tinklų įrengimo ir pakeitimo darbai turi būti atliekami dalyvaujant

ir darbus prižiūrint atsakingam asmeniui. Asmenys, atliekantys ryšio priemonių,

kompiuterinės įrangos, kurioje saugoma ar kuria perduodama įslaptinta

informacija, ADA sistemų bei tinklų techninę priežiūrą, privalo turėti leidimus

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukščiausia tokioje

įrangoje ar sistemoje apdorojamos, saugomos ar perduodamos informacijos

slaptumo žyma.

informaciją apdorojančiose ADA sistemose ir tinkluose draudžiama įrengti ADA

sistemų ir tinklų dokumentacijoje nenumatytą techninę ar programinę įrangą.

42 straipsnis.

Įslaptintos informacijos perdavimas ADA sistemomis ir tinklais

įslaptintą informaciją ADA sistemomis ir tinklais, turi būti užtikrintas

perduodamos įslaptintos informacijos slaptumas, vientisumas, prieinamumas

teisėtiems vartotojams.

sistemomis ir tinklais perduodant įslaptintą informaciją, jos slaptumas turi

būti užtikrintas vadovaujantis Nacionalinės šifrų paskirstymo tarnybos

patvirtintais kriptografiniais metodais ir produktais bei Nacionalinės

komunikacijų apsaugos tarnybos patvirtintais telekomunikacijų apsaugos

reikalavimais.

informaciją, žymimą slaptumo žymomis „Riboto naudojimo“, „Konfidencialiai“,

„Slaptai“, draudžiama perduoti viešais telekomunikacijų tinklais neužšifruotą,

išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Įslaptintą informaciją,

žymimą slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, perduoti telekomunikacijų tinklais

draudžiama.

subjekto struktūrinio padalinio, disponuojančio įslaptinta informacija, vadovo

sprendimu įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Riboto naudojimo“,

„Konfidencialiai“ ir „Slaptai“, gali būti perduodama neužšifruota, jeigu

paskelbta karo ar nepaprastoji padėtis ir nėra galimybių užšifruoti

informaciją, o pristatymo greitis yra svarbesnis nei galimas tokios

informacijos atskleidimo pavojus.

5.

Kriptografiniams produktams, mechanizmams ir įslaptintai informacijai teikiama

apsauga turi atitikti žalos, kurią gali sukelti įslaptintos informacijos

neteisėtas atskleidimas, dydį.

43 straipsnis.

Kompiuterių informacijos laikmenų apsauga

įslaptintos kompiuterių informacijos laikmenos turi būti tinkamai

identifikuotos, laikomos ir saugomos pagal jose esančios aukščiausia

slaptumo žyma žymimos informacijos apsaugos reikalavimus.

informacija, laikoma daugkartinio naudojimo kompiuterių informacijos

laikmenose, gali būti ištrinama ir tokios laikmenos išslaptinamos tik

vadovaujantis šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų

nustatytomis procedūromis.

44

straipsnis. Atsakingo asmens funkcijos organizuojant ADA sistemų ir tinklų

apsaugą

Atsakingas asmuo

privalo:

1) užtikrinti

apsaugos priemonių įdiegimą, veikimą ir priežiūrą darbo vietose, turinčiose ADA

elementų;

2) sudaryti

telekomunikacijų planus ir schemas ir juose nurodyti laidų, kabelių

lokalizacijos vietą, jų kiekį,

tipus, numeraciją;

3)

vadovaudamasis Saugumo priežiūros tarnybos nustatytais reikalavimais, rengti,

įgyvendinti ir kontroliuoti paslapčių subjekto, rangovo (subrangovo) ADA

sistemų ir tinklų saugumo valdymo procedūras ir su jomis periodiškai

supažindinti ADA sistemų ir tinklų administratorius bei vartotojus;

4) parengti dokumentus apie ADA

sistemas ir tinklus, reikalingus gauti leidimui saugoti, apdoroti ar perduoti

įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“,

„Konfidencialiai“;

5) užtikrinti,

kad ADA sistemose ir tinkluose dirbtų vartotojai, kuriems suteikta teisė

susipažinti su ADA sistemose ar tinkluose saugoma, apdorojama, perduodama

informacija, kuri susijusi su jų pareigų vykdymu, taip pat kontroliuoti vartotojų

veiksmus;

6) vykdyti

vartotojams suteiktų slaptažodžių ir (ar) vartotojų tapatybės nustatymo

įrenginių administravimo kontrolę;

7) organizuoti

įslaptintų kompiuterinės informacijos laikmenų administravimą bei fizinę tokių

laikmenų apsaugą;

8) įvertinti

rangovo ar subrangovo pasirengimą įvykdyti jam numatytos perduoti įslaptintos

informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, aparatūrinės ar

programinės įrangos apsaugos reikalavimus, kontroliuoti tokių reikalavimų

įgyvendinimą;

9) organizuoti ir tikrinti

sisteminį rezervinį ADA sistemų ir tinklų informacijos kopijavimą ir atkūrimą;

10) tikrinti

surinktą informaciją apie įvykius (procesų klaidas, neteisėtus vartotojus ir

sistemos veiklą);

11) pranešti

paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui apie bet kokias paslapčių

subjekto, rangovo (subrangovo) ADA sistemų ir tinklų apsaugos spragas,

įvykusius pažeidimus ir imtis priemonių jiems pašalinti.

DEVINTASIS SKIRSNIS

ĮSLAPTINTOS

INFORMACIJOS APSAUGOS KONTROLĖ

45 straipsnis.

Įslaptintos informacijos apsaugos kontrolė

Respublikos įslaptintos informacijos apsaugos politikos įgyvendinimą ir

įslaptintos informacijos apsaugos veiksmų įgyvendinimą visose institucijose

šalies viduje ir užsienyje kontroliuoja Valstybės saugumo departamentas. Šis

departamentas:

1) kontroliuoja,

kaip laikomasi įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, įslaptinimo, naudojimo, saugojimo,

naikinimo bei išslaptinimo nustatytos tvarkos. Valstybės saugumo departamento

tikrinimo metu nustatytus trūkumus paslapčių subjektas privalo pašalinti per

šio departamento nustatytą terminą ir apie tai raštu pranešti Valstybės saugumo

departamentui;

2)

teikia pasiūlymus Vyriausybei, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai dėl

įslaptintos informacijos apsaugos sistemos tobulinimo;

3) atlieka

ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl neteisėto disponavimo įslaptinta informacija,

įslaptintos informacijos atskleidimo, praradimo, pagrobimo ar kitokio neteisėto

įgijimo;

4) teikia metodinę pagalbą

paslapčių subjektams dėl įslaptintos informacijos apsaugos.

informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos kontrolę vykdo

šia informacija disponuojantys paslapčių subjektai.

informacijos apsaugą, privalo turėti leidimus dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Asmenys,

kontroliuojantys kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų Lietuvos

Respublikai perduotos įslaptintos informacijos apsaugą, privalo turėti

atitinkamus asmens patikimumo pažymėjimus.

informacijos apsaugą kontroliuojantys asmenys tikrinimų metu su įslaptintų

dokumentų turiniu supažindinami tik paslapčių subjekto vadovo sutikimu.

vykdantys įslaptintos informacijos apsaugos kontrolę, turi teisę:

1) paslapčių

subjekto nustatyta tvarka patekti į teritorijas ir patalpas, kuriose įslaptinta

informacija yra apdorojama, saugoma arba perduodama;

2) susipažinti

su paslapčių subjekto dokumentais, reglamentuojančiais įslaptintos informacijos

apsaugą;

3) atlikti

įslaptintų dokumentų ar jų kopijų saugojimo kontrolinius tikrinimus, kai reikia

nustatyti, ar dokumentas (jo kopija) tikrai nedingęs ir saugomas apskaitos

dokumentuose nurodytoje vietoje;

4) susipažinti

su fizinės apsaugos priemonėmis;

5) susipažinti

su ADA sistemomis ir tinklais, skirtais įslaptintai informacijai apdoroti,

saugoti ar perduoti;

6) iš atsakingų

asmenų bei asmenų, dirbančių su įslaptinta informacija, reikalauti žodinių bei

rašytinių paaiškinimų apie įslaptintos informacijos apsaugos tvarkos laikymąsi

ar šios tvarkos pažeidimus;

7) pasitelkti

atitinkamų sričių specialistus, jeigu kontrolės metu būtinos specialios žinios.

įtarimams, kad yra prarasta ar neteisėtai atskleista įslaptinta informacija,

paslapčių subjekto vadovo sprendimu atliekamas patikrinimas. Patikrinimo metu

turi būti:

1) nustatyta ir

patvirtinta prarastos ar atskleistos įslaptintos informacijos slaptumo žyma,

turinys bei apimtis;

2) nustatyti

asmenys, kurių veiksmai galėjo lemti įslaptintos informacijos praradimą ar

atskleidimą;

3) įvardyti

asmenys, kurie šia informacija disponavo ar kurie buvo su ja susipažinę;

4) nustatytos

įslaptintos informacijos praradimo ar atskleidimo aplinkybės.

šio straipsnio 6 dalyje ar šio Įstatymo 27 straipsnyje numatytą patikrinimą

paaiškėja, kad įslaptinta informacija tikrai prarasta ar neteisėtai atskleista,

paslapčių subjekto vadovas nedelsdamas apie tai praneša Valstybės saugumo

departamentui, o šio įgalioti pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą.

patikrinimą paaiškėja, kad Lietuvos Respublikai užsienio valstybių ar

tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija buvo tikrai prarasta

ar neteisėtai atskleista, nedelsiant pranešama Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisijai, informaciją perdavusios valstybės ar tarptautinės organizacijos

atitinkamoms tarnyboms ir Valstybės saugumo departamentui, o šis atlieka

ikiteisminį tyrimą.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ

46

straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą disponavimą įslaptinta informacija,

įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą

įgijimą

Asmuo už

neteisėtą disponavimą įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos

atskleidimą, praradimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą arba kitus

įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus atsako teisės aktų

nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

2003

m. gruodžio 16 d.

įstatymo

Nr. IX-1908

priedas

ĮGYVENDINIMAS

EUROPOS SĄJUNGOS

TEISĖS AKTAS

2001 m. kovo 19

d. Europos Tarybos sprendimas 2001/264/EB dėl Europos Sąjungos Tarybos saugumo

nuostatų.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1584, 00.03.21, Žin., 2000,

Nr.27-713 (00.03.31)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1699, 00.05.23, Žin., 2000,

Nr.45-1297 (00.06.02)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1713, 00.06.06, Žin., 2000,

Nr.50-1433 (00.06.21)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO 2 DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIA GALIOS

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1862, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1932 (00.07.31)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1907, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2274 (00.09.07)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 IR 9 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-613,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3656 (2001-12-07)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-813,

2002-03-26, Žin., 2002, Nr. 38-1360 (2002-04-10)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1425,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1670 (2003-04-24)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5, 9, 10 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su

Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t. y. nuo

2003 m.

gegužės 1 d.

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1603,

2003-06-05, Žin., 2003, Nr. 61-2759 (2003-06-27)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1908,

2003-12-16, Žin., 2004, Nr. 4-29 (2004-01-07)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2137,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 68-2364 (2004-04-29)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO, PAKEISTO 2003 M. GRUODŽIO 16 D. ĮSTATYMU NR.

IX-1908, 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 82 (2004-05-20)

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2349, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4322 (2004-07-27)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-07-27)

autrap@lrs.lt