Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 1999, Nr. 105-3019

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ

ĮSTATYMAS

1999 m. lapkričio 25 d. Nr. VIII-1443

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

Nr.

IX-1908,

2003-12-16, Žin., 2004, Nr. 4-29 (2004-01-07)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

reglamentuoja pagrindinius valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios

informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų

koordinavimo bei kontrolės pagrindus ir tvarką, nustato minimalius atskirų

įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumas, įslaptintos

informacijos administravimas, fizinė apsauga, įslaptintų sandorių saugumas,

automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų apsauga) reikalavimus.

valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptinta

informacija, perduota Lietuvos Respublikai, saugoma ir naudojama Lietuvos

Respublikos tarptautinių sutarčių ir šiomis sutartimis grindžiamų bei jas įgyvendinančių

tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės aktų ir šio

Įstatymo nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse ir (ar) jomis grindžiamų, ir (ar) jas įgyvendinančių

tarptautinių organizacijų sprendimuose, Europos Sąjungos teisės aktuose yra

nustatyti kitokie užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos

informacijos saugojimo ir naudojimo reikalavimai, negu nustato šis Įstatymas,

yra taikomos tarptautinių sutarčių ir (ar) jomis grindžiamų, ir (ar) jas

įgyvendinančių tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės

aktų nuostatos.

2

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

informacija – paslapčių subjekto pripažinta valstybės ar tarnybos

paslaptimi informacija apie dokumentų, darbų, gaminių ar kitų objektų buvimą,

esmę ar turinį, taip pat tokia paslaptimi pripažinti patys dokumentai, darbai,

gaminiai ar kiti objektai.

paslaptis –

šio Įstatymo nustatyta tvarka įslaptinta politinė, karinė, žvalgybos,

teisėsaugos, mokslo, technikos ir kita informacija, kurios praradimas arba

neteisėtas atskleidimas gali sukelti grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui,

teritorijos vientisumui, gynybinei galiai, padaryti žalos valstybės interesams,

sukelti pavojų žmogaus gyvybei. Valstybės paslapčių kategorijų sąrašą nustato

šis Įstatymas.

paslaptis

– šio Įstatymo nustatyta tvarka įslaptinta politinė, karinė, žvalgybos,

ekonominė, teisėsaugos, švietimo, mokslo, technikos ir kita informacija,

kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės ar jos

institucijų interesams arba sudaryti prielaidas neteisėtam valstybės paslaptį

sudarančios informacijos atskleidimui, sukelti pavojų žmogaus sveikatai.

Tarnybos paslapčių kategorijų sąrašą nustato šis Įstatymas.

dokumentas – valstybės ar tarnybos paslaptimi pripažinta fiksuota

informacija, nesvarbu, koks jos fiksavimo būdas ir informacijos laikmenos

(grafiniai darbai, atlikti įvairiais būdais: parašyti ranka, išleisti spaustuvėje,

išspausdinti rašomąja mašinėle, surinkti kompiuteriu, nupiešti ar nubraižyti;

vaizdo ar garso įrašai, kompiuterių informacijos rinkmenos, kino ir

fotografijos negatyvai, pozityvai ar kiti informacijos masyvai), taip pat bet

kokiu būdu ar priemonėmis padarytos tokios informacijos laikmenų

kopijos.

gaminiai – valstybės ar tarnybos paslaptimi pripažinti įvairūs įrenginiai,

sistemos, ginkluotė, karinės, kompiuterinės bei kitos technikos įranga,

kompleksai, agregatai, prietaisai, programinė įranga ir chemijos produkcija.

darbai – valstybės ar tarnybos paslaptimi pripažinti mokslo, tyrimo,

bandymų, projektavimo, techninio aptarnavimo darbai bei technologiniai

procesai.

objektai – valstybės ar tarnybos paslaptimi pripažintos medžiagos,

skysčiai, dujos, mineralai, biologinės ir kitos materijos formos, kurių pagal

savybes ar prigimtį negalima priskirti dokumento, gaminių ar darbų sąvokai.

subjektai – valstybės ir savivaldybių institucijos, kurių veikla susijusi

su informacijos įslaptinimu, išslaptinimu, įslaptintos informacijos naudojimu

ir (ar) apsauga, tokių institucijų reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos,

įmonės, kurioms šios institucijos, suderinusios su Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisija, suteikė paslapčių subjekto statusą.

informacijos rengėjas – paslapčių subjektas, parengęs ir šio Įstatymo

nustatyta tvarka įslaptinęs informaciją, arba jo teisių perėmėjas. Įslaptintos

informacijos rengėju nelaikomas paslapčių subjektas, išskyrus paslapčių

subjekto, parengusio ir įslaptinusio informaciją, teisių perėmėją,

disponuojantis ar savo veikloje naudojantis bet kokiu būdu gautą bet kokio

pobūdžio ir kilmės kito paslapčių subjekto parengtą, įslaptintą ir jam perduotą

informaciją.

informacijos gavėjas – paslapčių subjektas ar jo struktūrinis padalinys,

asmuo, rangovas (subrangovas), teisės aktų nustatyta tvarka gavęs kito

paslapčių subjekto parengtą įslaptintą informaciją.

11.

Informacijos įslaptinimas – duomenų priskyrimas valstybės ar tarnybos

paslapčiai, atitinkamos slaptumo žymos suteikimas, įslaptinimo termino

nustatymas ir reikiamos apsaugos suteikimas.

12.

Įslaptintos informacijos išslaptinimas – duomenims suteiktos slaptumo žymos

ir nustatytos apsaugos panaikinimas.

13.

Įslaptintos informacijos apsauga – apsaugos priemonių ir procedūrų taikymas

siekiant išvengti įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo.

patikimumas – nustatytos asmenų, kurie pretenduoja gauti leidimus dirbti

ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimus,

kandidatūrų tikrinimo procedūros, leidžiančios priimti sprendimą, ar asmeniui

galima patikėti įslaptintą informaciją, taip pat asmens, kuriam išduotas

leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimas, kontrolė ir periodiškas instruktavimas apie įslaptintos

informacijos apsaugos reikalavimus ir įstatymų nustatytą atsakomybę už tokių

reikalavimų pažeidimą.

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija – šio Įstatymo nustatyta

tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti

su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis

„Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, arba tokią informaciją

saugoti ar gabenti.

patikimumo pažymėjimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas

dokumentas, patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti su užsienio

valstybių ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija, žymima

slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“ atitikmenimis,

arba tokią informaciją saugoti ar gabenti.

būti tikrinamam – asmens, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą,

raštiškas sutikimas, suteikiantis teisę įgaliotoms institucijoms rinkti bei

gauti duomenis apie jį ir jo ryšius bei aplinką, turinčius įtakos vertinant

asmens patikimumą ir lojalumą Lietuvos valstybei.

18.

Pasižadėjimas saugoti įslaptintą informaciją – asmens, kuriam suteiktas

leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimas, raštiškas įsipareigojimas saugoti jam patikėtą ar sužinotą

įslaptintą informaciją.

apsauga – visuma fizinių, mechaninių, elektroninių ir procedūrinių

apsaugos priemonių bei metodų, užtikrinančių teritorijų, patalpų, kuriose

dirbama su įslaptinta informacija ar kuriose tokia informacija yra saugoma,

apsaugą nuo neteisėto patekimo į jas bei jose saugomos įslaptintos informacijos

apsaugą nuo pagrobimo, kitokio neteisėto įgijimo, atskleidimo, praradimo. Ji

taikoma atsižvelgiant į saugomos informacijos slaptumo žymas, svarbą,

tokios informacijos apimtį bei tokių teritorijų, patalpų ar darbo vietų

priskyrimą atitinkamai saugumo zonai.

zona – nustatyta saugoma teritorija ar patalpa, skirta dirbti su įslaptinta

informacija ir šiai informacijai saugoti.

21.

Įslaptintos informacijos administravimas – skirtingas slaptumo žymas

turinčios įslaptintos informacijos rengimo, įforminimo, registracijos,

siuntimo, gabenimo, gavimo, dauginimo, saugojimo, sunaikinimo bei apskaitos

procedūros.

informacijos rengėjo sutikimas“ – nuoroda, žyminti, kad įslaptintas

dokumentas negali būti dauginamas ar platinamas be įslaptintos informacijos

rengėjo sutikimo.

duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų (toliau – ADA sistemos ir tinklai)

apsauga – mechaninių, programinių, procedūrinių ir elektroninių apsaugos

priemonių visuma, užtikrinanti ADA sistemose ir tinkluose saugomos, apdorojamos

bei šiais tinklais perduodamos įslaptintos informacijos slaptumą

(konfidencialumą), prieinamumą teisėtiems informacijos naudotojams bei tokios

informacijos vientisumą ir autentiškumą.

sandoris – paslapčių subjekto ir rangovo sutartis dėl prekių,

paslaugų ar darbų įsigijimo, kurią sudarant ar vykdant bus susipažįstama su

įslaptinta informacija, tokia informacija bus patikėta, naudojama ar sukuriama.

25.

Įslaptintų sandorių saugumas – įslaptintos informacijos apsaugos priemonių

ir procedūrų taikymas įslaptintų sandorių sudarymo bei vykdymo metu.

– kiekvienas ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatus juridinis asmuo, viešasis

juridinis asmuo, kitos organizacijos ir jų padaliniai ar tokių asmenų grupė – galintis

pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus, su kuriuo paslapčių

subjektas numato sudaryti ar yra sudaręs įslaptintą sandorį.

27.

Subrangovas – įslaptinto sandorio daliai vykdyti rangovo pasitelktas kitas

asmuo.

28.

Įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas – šio Įstatymo nustatyta

tvarka išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad rangovas (subrangovas)

atitinka įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus.

29.

Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos – institucijos, įgyvendinančios

įslaptintų sandorių saugumo reikalavimus ir vykdančios kontrolę iki pasirašant

įslaptintą sandorį ir tokio sandorio vykdymo metu.

(subrangovo) sutikimas būti tikrinamam – rangovo (subrangovo), kuriam

reikia gauti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, raštiškas sutikimas,

suteikiantis teisę įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms

rinkti ir gauti duomenis apie rangovą (subrangovą).

31.

Įslaptinimo žinynas – konkretiems įslaptintiems sandoriams vykdyti parengtas

dokumentas, kuriame nurodoma naudojama arba numatoma sukurti įslaptintina

informacija, nustatomos šios informacijos slaptumo žymos, įslaptinimo terminai

ir slaptumo žymų pakeitimo arba informacijos išslaptinimo sąlygos.

32.

Darbuotojas – valstybės tarnautojas ar asmuo, dirbantis pagal darbo

sutartį, arba karys.

33.

Atsakingas asmuo – paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens

sprendimu paskirtas atskiras struktūrinis paslapčių subjekto padalinys

(padaliniai), darbuotojas arba rangovo (subrangovo) vadovo sprendimu paskirtas

darbuotojas, organizuojantis ir įgyvendinantis įslaptintos informacijos, kuria

disponuoja paslapčių subjektas ar rangovas (subrangovas), administravimą,

apsaugą ir kontrolę.

tinklai

– iš vieno ar daugiau kompiuterių, išorinių įrenginių ir programinės įrangos

sudarytos ir informacinių technologijų pagrindu veikiančios infrastruktūros

visuma, skirta atlikti įslaptintos informacijos automatizuoto apdorojimo ir

saugojimo funkcijas, ir elektroninių ryšių tinklai, kuriais perduodama

įslaptinta informacija (išskyrus viešuosius ryšių tinklus).

priežiūros tarnyba

– teisės aktų nustatyta tvarka paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens

sprendimu paskirtas ar įsteigtas struktūrinis paslapčių subjekto padalinys,

institucija ar įstaiga, vykdanti ADA sistemų ir tinklų apsaugos kontrolės ir

leidimų automatizuotai apdoroti ir perduoti įslaptintą informaciją paslapčių

subjekto, jo rangovo (subrangovo) ADA sistemomis ir tinklais išdavimo

funkcijas.

informacijos naudotojas – paslapčių subjekto, rangovo (subrangovo)

darbuotojas, turintis teisę teisės aktų nustatyta tvarka dirbti ar susipažinti

su įslaptinta informacija.

(subrangovo) leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija – šio Įstatymo

nustatyta tvarka fiziniam asmeniui, savarankiškai užsiimančiam ūkine veikla,

išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, tokią informaciją saugoti ir kuriuo suteikiama teisė sudaryti

įslaptintus sandorius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1403,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 140-5762 (2007-12-29)

Nr. XI-1237, 2010-12-14,

Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)

Nr. XI-2183,

2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 82-4269 (2012-07-13)

Nr.

XI-2295, 2012-10-17,

Žin., 2012, Nr. 129-6469 (2012-11-08)

3

straipsnis. Pagrindiniai įslaptintos informacijos apsaugos organizavimo

principai

turi būti įslaptinama ir išslaptinama vadovaujantis teisėtumo, pagrįstumo ir

savalaikiškumo principais.

turi būti įslaptinama, jeigu ji atitinka bent vieną iš šio Įstatymo 7

straipsnyje nurodytų informacijos kategorijų ir jeigu jos atskleidimas ar

praradimas sukeltų grėsmę valstybės ar jos institucijų interesams, žmogaus

gyvybei ar teisėtiems visuomenės interesams.

informacijos slaptumo žyma ir tokiai informacijai suteikiamas apsaugos lygis

turi būti proporcingas įslaptinamos informacijos svarbai bei žalos, kuri

atsirastų tokią informaciją neteisėtai atskleidus ar praradus, dydžiui.

subjektas, įslaptinęs informaciją, privalo užtikrinti, kad įslaptinta

informacija, pasibaigus įslaptinimo būtinybei arba tuo atveju, jei informacijai

pagal jos svarbą nereikia anksčiau nustatyto apsaugos lygio, būtų nedelsiant

išslaptinama arba tokiai informacijai būtų suteikta žemesnė slaptumo žyma ir

apie tai būtų pranešta paslapčių subjektams, kuriems tokia informacija buvo

perduota.

informacijai visuose tokios informacijos administravimo etapuose turi būti

užtikrinta reikiama apsauga visą jos įslaptinimo terminą.

informacija turi būti patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“.

Principas „Būtina žinoti“ reiškia, kad įslaptinta informacija gali būti

patikėta tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija turintiems asmenims, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikalinga

susipažinti su įslaptinta informacija. Asmeniui gali būti patikėta tokios

apimties įslaptinta informacija, kokios reikia jo pareigoms atlikti.

informacijos apsaugai užtikrinti turi būti kompleksiškai taikomi visų

įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumo, įslaptintos

informacijos administravimo, fizinės apsaugos, įslaptintų sandorių saugumo, ADA

sistemų ir tinklų apsaugos) reikalavimai.

įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus, kurie gali lemti ar

lėmė įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą, nedelsiant

turi būti pranešta paslapčių subjekto vadovui, o šis privalo imtis reikiamų

priemonių tolesniam įslaptintos informacijos atskleidimui ar praradimui

sustabdyti ir neigiamoms pasekmėms sumažinti, taip pat privalo nedelsdamas

pranešti įgaliotoms institucijoms, o šios nustatyta tvarka turi atlikti tyrimą

dėl informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų faktų nustatymo ir kaltų asmenų

patraukimo atsakomybėn.

7 straipsnis.

Įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašas

paslaptį gali sudaryti:

1) detalūs

duomenys apie valstybės gynybinį rezervą ir suvestiniai detalizuoti duomenys

apie mobilizacinį materialinių išteklių rezervą;

2) valstybės ir

savivaldybių institucijų veiklos nepaprastosios padėties ir karo padėties

sąlygomis planai bei mobilizacijos planai;

3) detalūs

duomenys apie technologinės apsaugos priemonių, naudojamų vertybiniams

popieriams, dokumentams, dokumentų blankams, banderolėms, oficialiems žymėjimo

ženklams, banknotams, monetoms nuo suklastojimo apsaugoti, kūrimą, naudojimą,

gamybos technologijas, techninius duomenis;

4) detali

informacija apie technologinių procesų panaudojimą kokybiškai tobulinant

ginkluotę, karinę techniką bei operatyvinėje veikloje naudojamas technines

priemones;

5) detali

informacija apie derybas su užsienio valstybėmis ar tarptautinėmis

organizacijomis; su užsienio valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis

susijusi informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali

pakenkti valstybių tarpusavio santykiams, valstybės interesams arba sutarčių

sudarymui;

6) detali

informacija apie bendradarbiavimo su užsienio valstybių ar tarptautinių

organizacijų specialiosiomis tarnybomis eigą, objektus, turinį, rezultatus;

7) detalūs

duomenys apie Ignalinos valstybinės atominės elektrinės apsaugos organizavimą;

8) detalūs

duomenys apie įslaptintos informacijos perdavimui skirtų tinklų kabelines

magistrales, įrengimų įjungimo, elektros tiekimo ir nekriptografines apsaugos

sistemas bei jų detalias schemas;

9) duomenys apie

šifrus, šifravimo techniką, skirtą įslaptintai informacijai šifruoti ar jai

apsaugoti, ir su tuo susijusius dokumentus, šifravimo darbų organizavimą bei

atlikimą;

10) duomenys

apie informacinių sistemų, apdorojančių įslaptintą informaciją, įrangą,

veikimą, taikomas apsaugos priemones;

11) detalūs

duomenys apie radijo dažnių, šaukinių naudojimą karo ar neparastosios padėties

atveju, taip pat telekomunikacijų tinklų sandarą, ryšio schemas bei jungiamųjų

linijų, telekomunikacinių tinklų eksploatavimą valstybės saugumo ir gynybos

tikslams;

12) valstybės

gynybos, kariuomenės ir kitų ginkluotųjų pajėgų valdymo ir vadovavimo planai;

13) detalūs

duomenys apie valstybės gynybai naudojamą oro erdvės stebėjimo ir kontrolės

sistemą;

14)

mobilizaciniai kariuomenės ir jos rūšių, kitų ginkluotųjų pajėgų išdėstymo

planai, mobilizacinio pranešimo ir mobilizacinio išdėstymo valdymo schema, taip

pat informacija apie kariuomenės bei kitų ginkluotųjų pajėgų veiksmus ir

karinių vienetų valdymą aliarmo parengties pakopų įvedimo atveju;

15) suvestiniai

detalizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės (toliau – Ginklų fondas) tvarkomo registro duomenys, kai ginklo

savininkas, valdytojas ar naudotojas yra krašto apsaugos sistemos institucija,

vidaus reikalų sistemos ar Valstybės saugumo departamento sistemos institucija

arba operatyvinės veiklos subjektai;

16) informacija,

galinti atskleisti operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių asmens tapatybę;

17) detalūs duomenys apie

operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, apdraustų valstybiniu socialiniu

draudimu bei privalomuoju sveikatos draudimu, įskaitos duomenis, valstybinio

socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pajamų mokesčių

įmokas, šių asmenų ir jų šeimos narių turto ir pajamų deklaravimo duomenys;

18) detalūs

duomenys apie Valstybės saugumo departamento bei Antrojo operatyvinių tarnybų

departamento prie Krašto apsaugos ministerijos struktūrinių padalinių,

vykdančių žvalgybą ar kontržvalgybą, vykdomos operatyvinės veiklos organizavimą,

eigą ir rezultatus, priemonių ir metodų naudojimą, jų finansavimą, aprūpinimą

operatyvinės veiklos techninėmis priemonėmis, kitą materialinį bei techninį

aprūpinimą, operatyvinių veiksmų metu gauta informacija, taip pat analitinė

informacija, kurioje naudojama žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta

informacija;

19) detalūs

duomenys apie operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos slaptųjų

dalyvių vykdomos operatyvinės veiklos organizavimą, eigą ir rezultatus,

priemonių ir metodų naudojimą, jų finansavimą, materialinį bei techninį

aprūpinimą, operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių operatyvinių veiksmų metu

gauta informacija bei jos pagrindu parengta analitinė informacija;

20) informacija,

kurią esami ar buvę kitų valstybių specialiųjų tarnybų darbuotojai ar

slaptieji bendradarbiai savanoriškai suteikė operatyvinės veiklos

subjektams;

21) ikiteisminio

tyrimo ar baudžiamosios bylos medžiagoje esantys įslaptinti liudytojo ar

nukentėjusiojo asmens tapatybę padedantys nustatyti duomenys;

22) duomenys,

galintys atskleisti tapatybę asmenų, kuriems pagal įstatymus taikoma apsauga

nuo nusikalstamo poveikio, taip pat informacija apie šių asmenų pajamų mokesčio

įmokas, detali informacija apie tokių asmenų apsaugos organizavimą ir apsaugos

finansavimą;

23) kovos su

terorizmu bei diversijomis operacijų planai;

24) informacija,

susijusi su įslaptintais žvalgybos tarnautojais bei žvalgybos slaptaisiais

bendradarbiais, apie jiems taikomas specialias garantijas;

25) informacija,

susijusi su operatyvinę veiklą užtikrinančiais ir jai palankias sąlygas

sudarančiais juridiniais asmenimis;

26) nacionalinį

saugumą užtikrinančių institucijų parengta analitinė informacija, susijusi su

užsienio rizikos veiksnių ir grėsmių įvertinimu;

27) duomenys

apie krašto apsaugos sistemos specialiosios paskirties karinių vienetų

operacijų eigą bei jų personalinę sudėtį;

28) detalūs

duomenys apie naujas technologijas, mokslinius tyrimus, bandymus ir jų

rezultatus, turinčius ypatingą reikšmę valstybės interesams.

paslaptį gali sudaryti:

1) detalūs

duomenys apie įslaptintos informacijos apsaugos organizavimą, tokios

informacijos apskaitą ir tvarkymą;

2) detalūs

duomenys apie asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, kandidatūrų tikrinimo tvarką bei eigą, taip pat

tikrinimo metu apie juos surinkti detalizuoti duomenys, jei tokie duomenys

nepriskiriami valstybės paslapčiai;

3) ikiteisminio

tyrimo institucijų detalūs planai dėl asmenų, padariusių, įtariamų ar kaltinamų

padariusių nusikalstamas veikas, paieškos ir sulaikymo bei kompleksinių

priemonių ir operacijų organizavimo;

4) detalūs duomenys apie

valstybės institucijų ar jų struktūrinių padalinių saugomų asmenų ir svarbių

valstybės bei karinių objektų apsaugos organizavimą, naudojamas apsaugos

sistemas, tokių objektų projektavimo, statybos ir remonto darbų dokumentai;

5) informacija apie operatyvinės

veiklos subjektų sąveiką operatyvinės veiklos tikslais su savivaldybės

institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis;

6) suvestiniai

detalizuoti duomenys apie Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties

padalinių ir operatyvinės veiklos subjektų materialinį techninį aprūpinimą,

kiekybinę ir personalinę sudėtį;

7) suvestiniai

detalizuoti duomenys apie valstybės materialinių išteklių rezervą;

8) duomenys apie

Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties padalinių, operatyvinės veiklos

subjektų tvarkomą jų pareigūnų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu,

įskaitą ir duomenys apie išvardytų subjektų lėšas jų pareigūnų valstybinio

socialinio draudimo įmokoms bei pajamų mokesčių įmokoms;

9) detalūs

duomenys apie specialiųjų krovinių gabenimo organizavimą ir taktiką;

10) detalūs

duomenys apie Lietuvos kariuomenės, krašto apsaugos sistemos institucijų,

vidaus reikalų sistemos institucijų, operatyvinės veiklos subjektų aprūpinimą

ryšio įranga, radijo dažnių ir šaukinių naudojimo tvarką;

11) bankų ir

kitų kredito įstaigų, draudimo įmonių, draudimo tarpininkų, loterijas ir

azartinius lošimus organizuojančių įmonių inspektavimo ir tikrinimo duomenys;

12) nacionalinės

ir bazinės valiutos kurso nustatymo projektai bei duomenys apie Lietuvos banko

vykdomų atpirkimo sandorių, terminuotų indėlių, Vyriausybės, Lietuvos banko

vertybinių popierių aukcionų dalyvius ir jų siūlymus, likvidumo paskolas;

13) informacija,

pateikta finansinių institucijų pasiūlymuose dėl valstybės skolinimosi užsienio

ir vidaus kapitalo rinkose ir išvestinių finansinių priemonių taikymo;

14) suvestiniai

detalizuoti duomenys apie valstybės sienos apsaugos organizavimą ir vykdymą bei

su tuo susiję planai;

15) detalūs Lietuvos kariuomenės,

atskirų jos rūšių, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų ir ginkluotųjų

pajėgų organizacinės bei techninės plėtros planai;

16) suvestiniai

detalizuoti duomenys apie Lietuvos kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos

institucijų ir ginkluotųjų pajėgų, vidaus reikalų sistemos institucijų,

operatyvinės veiklos subjektų, Ginklų fondo aprūpinimą ginklais, šaudmenimis,

sprogmenimis, kovine technika, specialiosiomis priemonėmis, taip pat informacija

apie operatyvinės veiklos subjektų aprūpinimą operatyvinės veiklos techninėmis

priemonėmis;

17) detalūs

duomenys apie ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kovinės technikos, specialiųjų

priemonių, operatyvinės veiklos techninių priemonių gamybos programas ir

planus;

18) detalūs duomenys apie

operatyvinės veiklos subjektų lėšas ir išlaidas operatyvinei veiklai vykdyti,

ginklams, šaudmenims, sprogmenims, kovinei technikai, specialiosioms priemonėms

ir operatyvinės veiklos techninėms priemonėms įsigyti;

19) detalūs

duomenys apie krašto apsaugos sistemos institucijų, vidaus reikalų sistemos

institucijų, operatyvinės veiklos subjektų, prokuratūros, Lietuvos banko,

Ginklų fondo turimus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, kovinę techniką,

specialiąsias priemones, operatyvinės veiklos technines priemones, taip pat

asmens saugos ir aktyviosios ginties, radiacinės ir cheminės saugos,

specialiųjų degazavimo priemonių ir inžinerinės technikos saugojimo bei

apskaitos normas, paskirstymą ir apsaugos organizavimą;

20) detalūs duomenys

apie operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos organizavimą ir eigą,

priemonių ir metodų naudojimą, užduotis, operacijas, jų finansavimą,

rezultatus, materialinį bei techninį aprūpinimą, operatyvinių veiksmų metu

gauta informacija, jeigu tokia informacija nepriskiriama valstybės paslaptims,

taip pat operatyvinės veiklos subjektų parengta analitinė-informacinė medžiaga,

kurioje naudojama operatyvinių veiksmų metu gauta informacija;

21) Lietuvos

Respublikos topografiniai žemėlapiai, kuriuose nurodytos strateginių objektų

charakteristikos, karinių ir valstybės sienos apsaugos objektų charakteristikos

bei paskirtis, taip pat karinės paskirties žemėlapiai;

22) tyrimo

poligrafu išvada ir tyrimo metu padaryti garso ir (ar) vaizdo įrašai;

23) (neteko galios

nuo 2004 m. gegužės 1 d.);

24) informacija

apie Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei

kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1

dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių privatizavimo sandorių

sudarymą, jeigu tokios informacijos atskleidimas padarytų žalą valstybės

ekonominiams ir politiniams interesams;

25) valstybės

institucijų parengta informacija apie kandidato į Lietuvos Respublikos

diplomatinius atstovus asmenines ir dalykines savybes, turinčias įtakos

sprendimo dėl jo paskyrimo priėmimui.

informacija, išvardyta šio straipsnio 1 dalyje, informacijos rengėjo sprendimu

gali būti įslaptinama kaip tarnybos paslaptis, jei pagal savo turinį bei dydį

galimos žalos, kurią patirtų valstybė ją neteisėtai atskleidus ar praradus,

tokia informacija nereikalauja aukštesnio apsaugos lygio.

vadovaudamiesi įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašu, sudaro detalius

įslaptinamos informacijos, susijusios su jų veikla, sąrašus. Detaliuose

įslaptinamos informacijos sąrašuose turi būti numatytos įslaptinamos

informacijos slaptumo žymos, tokios informacijos įslaptinimo terminai arba

išslaptinimo sąlygos. Detalius įslaptinamos informacijos sąrašus tvirtina ir

keičia paslapčių subjektų vadovai, suderinę su Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2137,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 68-2364 (2004-04-29)

Nr. IX-2349, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4322

(2004-07-27)

10 straipsnis.

Įslaptintos informacijos išslaptinimas

informacija išslaptinama, kai:

1) pasibaigia

šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatytas įslaptinimo terminas;

2) išnyksta

įslaptinimo tikslingumas, nors nustatytas įslaptinimo terminas dar

nepasibaigęs.

informacija, kai nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs, gali būti

išslaptinama tik įslaptintos informacijos rengėjo sprendimu.

nustatytam įslaptinimo terminui, informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, išslaptinama tik įslaptintos

informacijos rengėjo sprendimu. Pasibaigus nustatytam įslaptinimo terminui,

informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, laikoma išslaptinta

nepriimant atskiro sprendimo, jeigu informacija neturi papildomos nuorodos ir

informacijos rengėjas nepranešė apie informacijos įslaptinimo termino

pratęsimą.

TREČIASIS

SKIRSNIS

VALSTYBĖS

INSTITUCIJŲ KOMPETENCIJA IR ĮGALIOJIMAI ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS APSAUGOS

SRITYJE, INSTITUCIJŲ IR ASMENŲ ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS APSAUGOS

VEIKSMŲ ĮGYVENDINIMĄ

11 straipsnis. Įslaptintos informacijos

apsaugos koordinavimas

Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, apsaugos veiksmus ir užsienio

valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai

perduotos įslaptintos informacijos ar įslaptintos informacijos, parengtos

užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų ir Lietuvos

Respublikos institucijų bendrais veiksmais, apsaugos veiksmų įgyvendinimą

Lietuvos Respublikos institucijose koordinuoja kolegiali institucija –

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija. Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisija turi savo blanką ir antspaudą.

apsaugos koordinavimo komisija sudaroma iš šešių narių – po du narius deleguoja

Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas. Paslapčių

apsaugos koordinavimo komisijos nariu gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos

pilietis, turintis tarnybos ar darbo patirties įslaptintos informacijos

apsaugos politikos įgyvendinimo srityje ir atitinkantis teisės aktuose

nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Visiškai slaptai“, ir asmens

patikimumo pažymėjimą, suteikiantį teisę susipažinti su užsienio valstybių,

Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija,

žymima slaptumo žymos „Visiškai slaptai“ atitikmeniu. Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijos pirmininką iš paskirtų narių skiria Ministras

Pirmininkas. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininko pavaduotoją

renka komisijos nariai.

įgyvendinantis ir kontroliuojantis įslaptintos informacijos apsaugos veiksmus,

atlieka Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriato funkcijas, to

padalinio vadovas skiriamas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos

sekretoriumi. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriumi ir

sekretoriato darbuotojais gali būti tik asmenys, kurie šio Įstatymo nustatyta

tvarka yra gavę leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima

slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, ir asmens patikimumo pažymėjimą, suteikiantį

teisę susipažinti su užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių

organizacijų perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymos „Visiškai

slaptai“ atitikmeniu. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriatas

rengia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos posėdžių medžiagą, šios

komisijos pavedimu vykdo Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos priimtus

sprendimus, kontroliuoja, kaip paslapčių subjektai, rangovai (subrangovai) tuos

sprendimus įgyvendina.

apsaugos koordinavimo komisija atlieka šias funkcijas:

1) koordinuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių

dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos reikalavimų įgyvendinimą,

prireikus inicijuoja tokių sutarčių sudarymo ar sudarytų sutarčių denonsavimo

procedūras;

2) vykdo užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar

tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos

informacijos apsaugos veiksmų įgyvendinimo kontrolę, atlieka kitas funkcijas,

užtikrindama Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos saugumą

pagal Europos Sąjungos teisės aktus ar Lietuvos Respublikos tarptautines

sutartis su užsienio valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis;

3) išduoda

asmens patikimumo pažymėjimus asmenims, kuriems atliekant pareigas reikia

dirbti ar susipažinti su įslaptinta užsienio valstybių ar tarptautinių

organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta informacija, taip pat,

esant šio Įstatymo nustatytiems pagrindams, panaikina asmens patikimumo

pažymėjimus;

4) įslaptintų

sandorių saugumą užtikrinančių institucijų teikimu sprendžia klausimus dėl

galimybės išduoti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą rangovui

(subrangovui), kurio dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių

susirinkime, yra registruotas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse

arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi sutarties dėl

įslaptintos informacijos abipusės apsaugos;

5) nustato užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar

tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos

informacijos administravimui reikalingas registratūrų sistemas, priima

sprendimus dėl naujų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos

registratūrų steigimo ar įsteigtų registratūrų panaikinimo tikslingumo;

6) teikia

siūlymus dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, susijusių su įslaptintos

informacijos apsauga, tobulinimo ar pripažinimo netekusiais galios,

galiojančios įslaptintos informacijos apsaugos teisinio reglamentavimo sistemos

tobulinimo;

7) nustato

atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumo, fizinės

apsaugos, įslaptintų sandorių saugumo, ADA sistemų ir tinklų, kuriuose yra

saugoma, apdorojama ar kuriais perduodama įslaptinta informacija, apsaugos,

užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų Lietuvai perduotų įslaptintų

dokumentų administravimo) ir įslaptintos informacijos apsaugos kontrolės

reikalavimus, teikia išaiškinimus ir metodinę pagalbą paslapčių subjektams,

rangovams (subrangovams) įslaptintos informacijos apsaugos klausimais;

8) derina

paslapčių subjektų sprendimus dėl paslapčių subjekto statuso suteikimo jų

reguliavimo sričiai priskirtoms įstaigoms ar įmonėms;

9) derina

paslapčių subjektų parengtus detalius įslaptinamos informacijos, susijusios su

jų vykdoma veikla, sąrašus bei tokių sąrašų pakeitimus ir teikia dėl jų

paslapčių subjektams pasiūlymus bei pastabas;

10) paslapčių subjektams tarpininkaujant, sprendžia

klausimus dėl galimybės išduoti asmens patikimumo pažymėjimus arba leidimus

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmenims, turintiems dvigubą

pilietybę, arba asmenims, neturintiems šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2

punkte nustatyto nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje,

Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse cenzo;

11) pasibaigus šio Įstatymo 8

straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ar 8 straipsnio

2 dalyje nustatytam informacijos įslaptinimo terminui, paslapčių subjektų

teikimu sprendžia klausimus dėl įslaptinimo termino pratęsimo tikslingumo;

12) sprendžia

ginčus tarp paslapčių subjektų, taip pat ginčus tarp paslapčių subjektų ir kitų

asmenų, kylančius dėl informacijos įslaptinimo, įslaptintos informacijos

saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos kontrolės;

13) teikia paslapčių subjektams siūlymus dėl informacijos,

kuri pagal savo pobūdį ir svarbą turėtų būti įslaptinta, tačiau nuosavybės

teise priklauso paslapčių subjektu nesančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui,

įsigijimo pagrįstumo ir galimo atlygio informacijos savininkui dydžio;

14) paslapčių

subjektų teikimu sprendžia klausimus dėl galimybės valstybės paslaptį

sudarančią informaciją perduoti užsienio valstybėms ar tarptautinėms

organizacijoms, su kuriomis nėra sudaryta tarptautinių sutarčių dėl įslaptintos

informacijos abipusės apsaugos;

15)

nustato asmens, rangovo (subrangovo) sutikimo būti tikrinamam, leidimo dirbti

ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo ir šio

pažymėjimo išdavimą patvirtinančios pažymos, klausimyno, skirto leidimui dirbti

ar susipažinti su įslaptinta informacija gauti, klausimyno dėl teisės dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo, asmens pasižadėjimo saugoti įslaptintą

informaciją, įslaptintų sandorių saugumo klausimyno, įmonės patikimumą

patvirtinančio pažymėjimo, rangovo (subrangovo) leidimo dirbti ar susipažinti

su įslaptinta informacija, pažymos dėl patalpų,

kuriose saugoma įslaptinta informacija, pripažinimo tinkamomis formas ir

įslaptinimo žinyno sandarą;

16) pripažįsta patalpas, kuriose saugoma ar numatoma

saugoti užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų Lietuvai perduotą

įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymų „Visiškai slaptai“ ir „Slaptai“

atitikmenimis, tinkamomis saugoti tokią informaciją;

17) paslapčių subjektų teikimu sudaro ir tvirtina papildomų

žymų, nurodančių įslaptintos informacijos naudojimo apribojimus, sąrašą;

18) paslapčių

subjektų teikimu priima sprendimus dėl galimybės užbaigti įslaptinto sandorio

vykdymą, kai rangovui yra panaikintas įmonės patikimumą patvirtinantis

pažymėjimas ar rangovo (subrangovo) leidimas dirbti

ar susipažinti su įslaptinta informacija, tačiau žala dėl įslaptinto sandorio

nutraukimo būtų neproporcingai didesnė, negu galima grėsmė įslaptintai

informacijai.

apsaugos koordinavimo komisijos sprendimai, priimti vykdant šio straipsnio 4

dalyje nurodytas funkcijas, yra privalomi paslapčių subjektams, rangovams,

subrangovams. Vykdant šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą funkciją,

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija turi teisę už atskiras įslaptintos

informacijos apsaugos sritis atsakingoms institucijoms pavesti atlikti

veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Europos

Sąjungos teisės aktuose.

apsaugos koordinavimo komisija siekia užtikrinti, kad tokios pat svarbos

informacijai skirtinguose paslapčių subjektuose būtų suteikiama vienoda

slaptumo žyma ir nustatomas vienodas apsaugos lygis.

priima posėdžiuose dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Kai balsai

pasidalija po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip

2/3 komisijos narių.

institucijose, teismuose atstovauja komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko

pavaduotojas ar komisijos pirmininko įgaliotas komisijos narys. Paslapčių

apsaugos koordinavimo komisijos veiklai užtikrinti gali būti pasitelkiama teisės

ir kitų sričių specialistų, ekspertų.

skelbiami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo

nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-965,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4522 (2010-07-20)

Nr. XI-2183,

2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 82-4269 (2012-07-13)

Nr. XII-449,

2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 78-3929 (2013-07-20)

12

straipsnis. Įslaptintos informacijos apsaugos įgyvendinimas

informacijos apsaugos politiką formuoja Vyriausybė ir Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisija. Įslaptintos informacijos apsaugą organizuoja ir vykdo

paslapčių subjektai, rangovai (subrangovai) šio Įstatymo, Vyriausybės,

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos, institucijų, atliekančių Saugumo

priežiūros tarnybos, Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos, Nacionalinės

šifrų paskirstymo tarnybos, apsaugos nuo elektromagnetinio spinduliavimo

tarnybų funkcijas, ir įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų

nustatyta tvarka. Saugumo priežiūros tarnybos, Nacionalinės komunikacijų

apsaugos tarnybos, Nacionalinės šifrų paskirstymo tarnybos, apsaugos nuo

elektromagnetinio spinduliavimo tarnybų kompetenciją ir funkcijas užtikrinant

nacionalinės įslaptintos informacijos, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar

tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos

informacijos apsaugą nustato Vyriausybė.

informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos organizavimą ir

būklę atsakingas paslapčių subjekto vadovas. Už įslaptintos informacijos

apsaugos reikalavimų vykdymą paslapčių subjekto struktūriniuose padaliniuose,

kuriuose saugoma arba naudojama įslaptinta informacija, yra atsakingi šių struktūrinių

padalinių vadovai, jų įgalioti asmenys, taip pat asmenys, kuriems ši

informacija yra patikėta. Už patikėtos įslaptintos informacijos praradimą ar

neteisėtą atskleidimą yra tiesiogiai atsakingas asmuo, kuriam tokia informacija

patikėta.

subjektai sudaro ir tvirtina struktūrinių padalinių, kuriuose dirbama su

įslaptinta informacija ar saugoma įslaptinta informacija, žymima slaptumo

žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, sąrašus ir

užtikrina, kad tik į šiuos sąrašus įrašyti struktūriniai padaliniai naudotų

įslaptintą informaciją ir ją saugotų.

subjektai sudaro pareigų, kurias einantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašus.

subjektai sudaro pareigų, kurias einantiems asmenims reikia asmens patikimumo

pažymėjimų, sąrašus.

straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytuose pareigų sąrašuose turi būti nurodoma

aukščiausia kategorija įslaptintos informacijos, su kuria asmenys, einantys

sąraše nurodytas pareigas, gali dirbti ar susipažinti.

vykdantys įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, fizinę apsaugą ar įgalioti tokią

informaciją gabenti, privalo turėti leidimus dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

subjektuose ar jų struktūriniuose padaliniuose, disponuojančiuose Lietuvos

Respublikos, užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptinta

informacija, turi būti sudaryti sąrašai asmenų, kuriems yra išduoti leidimai

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1237,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)

13

straipsnis. Specialioji ekspertų komisija

subjektuose įslaptintos informacijos apsaugą koordinuoja paslapčių subjekto

vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos. Jos:

1) rengia

paslapčių subjekto teisės aktus, susijusius su įslaptintos informacijos

apsauga, prižiūri, kaip šie teisės aktai vykdomi;

2) teikia siūlymus paslapčių

subjekto vadovui dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo;

3) teikia

siūlymus bei išvadas dėl informacijos įslaptinimo pagrįstumo, slaptumo žymų

keitimo, įslaptintos informacijos išslaptinimo ar sunaikinimo;

4) organizuoja

įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos būklės

tikrinimus ir teikia pasiūlymus dėl įslaptintos informacijos apsaugos

reikalavimų pažeidimų prevencijos, sprendžia kitus klausimus, susijusius su

įslaptintos informacijos apsauga.

2.

Atsižvelgdamas į įslaptintos informacijos apimtį, paslapčių subjekto vadovas gali

nesudaryti specialiosios ekspertų komisijos ir jos funkcijas pavesti įgaliotam

asmeniui.

ekspertų komisijos nariais gali būti tik asmenys, kurie šio Įstatymo nustatyta

tvarka yra gavę leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba,

jei paslapčių subjektas naudoja užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų

parengtą įslaptintą informaciją, asmens patikimumo pažymėjimą. Specialiosios

ekspertų komisijos narių leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija arba asmens patikimumo pažymėjimai turi atitikti įslaptintos

informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, aukščiausią slaptumo žymą.

14

straipsnis. Pareiga paskirti atsakingą asmenį

Paslapčių

subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba rangovo (subrangovo) vadovo

sprendimu turi būti paskirtas atsakingas asmuo, organizuojantis ir

įgyvendinantis įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas,

rangovas (subrangovas), administravimą, apsaugą ir kontrolę.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PERSONALO

PATIKIMUMAS

12 straipsnis.

Įslaptintos informacijos apsaugos įgyvendinimas

informacijos apsaugos politiką formuoja Vyriausybė ir Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisija. Įslaptintos informacijos apsaugą organizuoja ir vykdo

paslapčių subjektai šio Įstatymo, Vyriausybės, Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisijos, institucijų, atliekančių Saugumo priežiūros tarnybos, Nacionalinės

komunikacijų apsaugos tarnybos, Nacionalinės šifrų paskirstymo tarnybos

funkcijas, bei įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų nustatyta

tvarka.

informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos organizavimą ir

būklę atsakingas paslapčių subjekto vadovas. Už įslaptintos informacijos

apsaugos reikalavimų vykdymą paslapčių subjekto struktūriniuose padaliniuose,

kuriuose saugoma arba naudojama įslaptinta informacija, yra atsakingi šių

struktūrinių padalinių vadovai, jų įgalioti asmenys, taip pat asmenys, kuriems

ši informacija yra patikėta. Už patikėtos įslaptintos informacijos praradimą ar

neteisėtą atskleidimą yra tiesiogiai atsakingas asmuo, kuriam tokia informacija

patikėta.

subjektai sudaro ir tvirtina struktūrinių padalinių, kuriuose dirbama su

įslaptinta informacija ar saugoma įslaptinta informacija, žymima slaptumo

žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, sąrašus ir

užtikrina, kad tik į šiuos sąrašus įrašyti struktūriniai padaliniai naudotų

įslaptintą informaciją ir ją saugotų.

subjektai sudaro pareigų, kurias einantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašus.

subjektai sudaro pareigų, kurias einantiems asmenims reikia asmens patikimumo

pažymėjimų, sąrašus.

straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytuose pareigų sąrašuose turi būti nurodoma

aukščiausia kategorija įslaptintos informacijos, su kuria asmenys, einantys

sąraše nurodytas pareigas, gali dirbti ar susipažinti.

vykdantys įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, fizinę apsaugą ar įgalioti tokią

informaciją gabenti, privalo turėti leidimus dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

subjektuose ar jų struktūriniuose padaliniuose, disponuojančiuose Lietuvos

Respublikos, užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptinta

informacija, turi būti sudaryti sąrašai asmenų, kuriems yra išduoti leidimai

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimai.

14 straipsnis.

Pareiga paskirti atsakingą asmenį

Paslapčių

subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba rangovo (subrangovo) vadovo

sprendimu turi būti paskirtas atsakingas asmuo, organizuojantis ir

įgyvendinantis įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas,

rangovas (subrangovas), administravimą, apsaugą ir kontrolę.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

PERSONALO

PATIKIMUMAS

15

straipsnis. Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens

patikimumo pažymėjimas

pareigas, susijusias su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos

slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“,

naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus leidimus dirbti

ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys. Eiti pareigas,

susijusias su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos

informacijos, žymimos slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba

„Konfidencialiai“ atitikmenimis, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali

tik atitinkamus asmens patikimumo pažymėjimus turintys asmenys. Pretendentai,

atrinkti pareigoms, susijusioms su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos

apsauga, į šias pareigas gali būti skiriami prieš tai patikrinus jų

kandidatūras ir gavus išvadą, kad asmuo atitinka šio Įstatymo 16 straipsnio 1

dalyje nurodytas sąlygas.

susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis gali Respublikos

Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas.

ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurių medžiagoje yra

įslaptintos informacijos, įtariamasis (kaltinamasis) ir įtariamojo

(kaltinamojo) gynėjai Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka turi teisę

susipažinti su bylos medžiagoje esančia įslaptinta informacija, išskyrus

nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę padedančius

nustatyti duomenis.

straipsnio 3 dalyje išvardyti asmenys, prieš jiems suteikiant teisę susipažinti

su įslaptinta informacija, yra įspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už

įslaptintos informacijos atskleidimą. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse išvardyti

asmenys prieš išduodant laikiną leidimą dirbti ar susipažinti su Lietuvos

Respublikos, užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptinta

informacija turi duoti nustatyto pavyzdžio rašytinį pasižadėjimą saugoti

patikėtą įslaptintą informaciją.

Respublikoje paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį arba karinių operacijų metu

paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmeniui, kuris

neturi leidimo dirbti su įslaptinta informacija, gali būti suteikta teisė su ja

susipažinti, jeigu tokia informacija yra būtina atliekant jam pavestas

funkcijas ar užduotis.

atvejais, nustatytais NATO norminiuose dokumentuose, reglamentuojančiuose

įslaptintos informacijos apsaugą, asmeniui, neturinčiam asmens patikimumo pažymėjimo,

paslapčių subjekto vadovas gali išduoti rašytinį laikiną leidimą susipažinti su

Lietuvai perduota NATO įslaptinta informacija, jei tokio asmens lojalumas

Lietuvos valstybei ir patikimumas nekelia abejonių. Paslapčių subjekto vadovo

išduotame leidime privalo būti nurodyta, su kokia įslaptinta informacija

asmeniui suteikiama teisė susipažinti.

subjektai gali išduoti asmenims leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija tik gavę Valstybės saugumo departamento išvadą, kad asmuo atitinka

šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Ši nuostata netaikoma

išduodant leidimus šio Įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytiems

asmenims.

asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo šio Įstatymo nustatyta tvarka priima

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija.

16

straipsnis. Leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens

patikimumo pažymėjimo išdavimo sąlygos

pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

arba asmens patikimumo pažymėjimą, toks leidimas ar pažymėjimas išduodamas,

jeigu:

1) asmuo yra

Lietuvos Respublikos pilietis;

2) asmuo

pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną ir raštiškai sutinka, kad būtų

tikrinama jo kandidatūra;

3) asmuo

raštiškai pasižada saugoti įslaptintą informaciją;

4) tikrinimo

metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo

Lietuvos valstybei;

5) tikrinimo

metu nenustatoma bent viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė.

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo:

1) neatitinka

bent vienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos;

2) nuolat gyveno

Lietuvos Respublikoje mažiau kaip 5 pastaruosius metus ir šio Įstatymo 11

straipsnio 5 dalies 11 punkto nustatyta tvarka Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija arba asmens patikimumo pažymėjimo;

3) yra kreipęsis

į atitinkamas valstybės institucijas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės

atsisakymo;

4) turi dvigubą pilietybę ir šio

Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 11 punkto nustatyta tvarka Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti

su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimo;

5) buvo

nuteistas už nusikaltimą Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos

vientisumui ir konstitucinei santvarkai arba bet kokį labai sunkų nusikaltimą

ar nusikalstamą veiką dėl tarnybos paslapties pagrobimo, kitokio neteisėto

įgijimo ar atskleidimo;

6) turi teistumą

už sunkų ar apysunkį nusikaltimą;

7) įstatymų

nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu;

8) dėl Lietuvos

Respublikai priešiškų interesų yra bendradarbiavęs ar palaiko ryšius su kitos

valstybės specialiąja tarnyba arba su asmenimis, bendradarbiaujančiais su kitos

valstybės specialiąja tarnyba;

9) palaiko ryšius su asmenimis,

priklausančiais organizuotoms nusikalstamoms grupėms arba nusikalstamiems

susivienijimams;

10) dalyvauja

neregistruotos religinės bendruomenės, politinės organizacijos, jų darinių

veikloje;

11) sąmoningai

nuslėpė arba jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms pateikė melagingus

biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius bei aplinką,

galinčius turėti įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo priėmimui;

12) įstatymų ar

kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo atleistas iš pareigų dėl darbo su

įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo ar už tokius pažeidimus jam buvo

panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija ar asmens patikimumo

pažymėjimas;

13) yra traukiamas baudžiamojon

atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas

ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas;

14) yra

tas, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Organizuoto

nusikalstamumo užkardymo įstatymą;

15) gauna pajamų

iš kitų valstybių karinių ar specialiųjų tarnybų, jeigu tai nėra numatyta

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose;

16) negali

pagrįsti savo turto, kurį valdo, naudoja ar kuriuo disponuoja, įgijimo

teisėtumo ir jo gyvenimo lygis neatitinka realių pajamų;

17)

piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką

veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl

kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija;

18) turi

psichinės veiklos sutrikimų ar kitų sveikatos būklės sutrikimų, galinčių riboti

jo gebėjimus, neigiamai veikti jo veiksmus.

turintiems leidimus ar asmens patikimumo pažymėjimus, suteikiančius teisę

dirbti ar susipažinti su informacija, žymima aukštesnio laipsnio slaptumo žyma,

atskiras leidimas ar patikimumo pažymėjimas dirbti ar susipažinti su

informacija, žymima žemesnio laipsnio slaptumo žyma, nereikalingas.

prireikus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne

slaptumo žyma, negu asmeniui yra išduotas leidimas arba asmens patikimumo pažymėjimas,

jo kandidatūra tikrinama iš naujo.

patikimumo pažymėjimas ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, žymima slaptumo žyma “Visiškai slaptai”, išduodamas ne ilgesniam

kaip 5 metų terminui, o su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis

„Slaptai“, „Konfidencialiai“ – ne ilgesniam kaip 10 metų terminui. Šis terminas

skaičiuojamas nuo Valstybės saugumo departamento sutikimo išduoti tokį leidimą

pasirašymo dienos arba nuo kandidatūros tikrinimą atlikusios institucijos

išvados pateikimo dienos, kai leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas išduodamas slaptiesiems

operatyvinės veiklos dalyviams, įslaptintiems žvalgybos tarnautojams ir

žvalgybos slaptiesiems bendradarbiams.

mėnesiams iki leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar asmens

patikimumo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, asmuo tikrinamas papildomai.

Asmuo gali būti pakartotinai tikrinamas ir nesibaigus šiame straipsnyje

nustatytiems terminams, jeigu kyla įtarimas, kad atsirado šio straipsnio 2

dalyje numatytų aplinkybių. Pakartotinio patikrinimo metu paslapčių subjekto

vadovo sprendimu asmeniui gali būti uždrausta dirbti su įslaptinta informacija.

leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo, asmens

patikimumo pažymėjimo neišdavimo, Valstybės saugumo departamento prieštaravimą,

kad asmeniui būtų išduotas toks leidimas, taip pat kandidatūrą tikrinančių

institucijų sprendimą nutraukti kandidatūros tikrinimą, nustačius šio

straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, per 30 darbo dienų nuo tokio

sprendimo gavimo dienos pats asmuo arba paslapčių subjektas turi teisę apskųsti

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai. Prireikus ši komisija įpareigoja kandidatūros

tikrinimą atlikusias institucijas surinkti ir pateikti papildomus duomenis apie

tokį asmenį. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimas paslapčių

subjektui yra privalomas.

kurių darbas susijęs su tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, žymimos

slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga,

teisę dirbti ar susipažinti su tokia informacija suteikia paslapčių subjektas.

Valstybės saugumo departamento sutikimo nereikia. Teisės dirbti ar susipažinti

su tokia informacija suteikimo tvarką nustato paslapčių subjektai,

vadovaudamiesi Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos patvirtintais

bendraisiais principais.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

reglamentuoja pagrindinius valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios

informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų

koordinavimo bei kontrolės pagrindus ir tvarką, nustato minimalius atskirų

įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumas, įslaptintos

informacijos administravimas, fizinė apsauga, įslaptintų sandorių saugumas,

automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų apsauga) reikalavimus.

valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptinta

informacija, perduota Lietuvos Respublikai, saugoma ir naudojama Lietuvos

Respublikos tarptautinių sutarčių ir šiomis sutartimis grindžiamų bei jas

įgyvendinančių tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės

aktų ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse ir (ar) jomis grindžiamų, ir (ar) jas įgyvendinančių

tarptautinių organizacijų sprendimuose, Europos Sąjungos teisės aktuose yra

nustatyti kitokie užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos

informacijos saugojimo ir naudojimo reikalavimai, negu nustato šis Įstatymas,

yra taikomos tarptautinių sutarčių ir (ar) jomis grindžiamų, ir (ar) jas

įgyvendinančių tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės

aktų nuostatos.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

informacija – paslapčių subjekto pripažinta valstybės ar tarnybos

paslaptimi informacija apie dokumentų, darbų, gaminių ar kitų objektų buvimą,

esmę ar turinį, taip pat tokia paslaptimi pripažinti patys dokumentai, darbai,

gaminiai ar kiti objektai.

paslaptis – šio Įstatymo nustatyta tvarka įslaptinta politinė, karinė,

žvalgybos, kontržvalgybos, teisėsaugos, mokslo ir technikos informacija, kurios

praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti grėsmę Lietuvos

Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui, gynybinei galiai, padaryti

žalos valstybės interesams, sukelti pavojų žmogaus gyvybei. Valstybės paslapčių

kategorijų sąrašą nustato šis Įstatymas.

paslaptis – šio Įstatymo nustatyta tvarka įslaptinta politinė, karinė,

ekonominė, teisėsaugos, mokslo ir technikos informacija, kurios praradimas arba

neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės ar jos institucijų interesams

arba sudaryti prielaidas neteisėtam valstybės paslaptį sudarančios informacijos

atskleidimui, sukelti pavojų žmogaus sveikatai. Tarnybos paslapčių kategorijų

sąrašą nustato šis Įstatymas.

dokumentas – valstybės ar tarnybos paslaptimi pripažinta fiksuota

informacija, nesvarbu, koks jos fiksavimo būdas ir informacijos laikmenos

(grafiniai darbai, atlikti įvairiais būdais: parašyti ranka, išleisti

spaustuvėje, išspausdinti rašomąja mašinėle, surinkti kompiuteriu, nupiešti ar

nubraižyti; vaizdo ar garso įrašai, kompiuterių informacijos rinkmenos, kino ir

fotografijos negatyvai, pozityvai ar kiti informacijos masyvai), taip pat bet

kokiu būdu ar priemonėmis padarytos tokios informacijos laikmenų

kopijos.

gaminiai – valstybės ar tarnybos paslaptimi pripažinti įvairūs įrenginiai,

sistemos, ginkluotė, karinės, kompiuterinės bei kitos technikos įranga,

kompleksai, agregatai, prietaisai, programinė įranga ir chemijos produkcija.

darbai – valstybės ar tarnybos paslaptimi pripažinti mokslo, tyrimo,

bandymų, projektavimo, techninio aptarnavimo darbai bei technologiniai

procesai.

objektai – valstybės ar tarnybos paslaptimi pripažintos medžiagos,

skysčiai, dujos, mineralai, biologinės ir kitos materijos formos, kurių pagal

savybes ar prigimtį negalima priskirti dokumento, gaminių ar darbų sąvokai.

subjektai – Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės steigiamos

institucijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, jų steigiamos įmonės ir įstaigos,

kurių veikla yra susijusi su informacijos įslaptinimu ir išslaptinimu, įslaptintos

informacijos naudojimu ar jos apsauga.

9.

Įslaptintos informacijos rengėjas – paslapčių subjektas, parengęs ir šio

Įstatymo nustatyta tvarka įslaptinęs informaciją, arba jo teisių

perėmėjas.

10.

Įslaptintos informacijos gavėjas – paslapčių subjektas ar jo struktūrinis

padalinys, asmuo, rangovas (subrangovas), teisės aktų nustatyta tvarka gavęs

kito paslapčių subjekto parengtą įslaptintą informaciją.

11.

Informacijos įslaptinimas – duomenų priskyrimas valstybės ar tarnybos

paslapčiai, atitinkamos slaptumo žymos suteikimas, įslaptinimo termino

nustatymas ir reikiamos apsaugos suteikimas.

12.

Įslaptintos informacijos išslaptinimas – duomenims suteiktos slaptumo žymos

ir nustatytos apsaugos panaikinimas.

13.

Įslaptintos informacijos apsauga – apsaugos priemonių ir procedūrų taikymas

siekiant išvengti įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo.

patikimumas – nustatytos asmenų, kurie pretenduoja gauti leidimus dirbti

ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimus,

kandidatūrų tikrinimo procedūros, leidžiančios priimti sprendimą, ar asmeniui

galima patikėti įslaptintą informaciją, taip pat asmens, kuriam išduotas leidimas

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimas, kontrolė ir periodiškas instruktavimas apie įslaptintos

informacijos apsaugos reikalavimus ir įstatymų nustatytą atsakomybę už tokių

reikalavimų pažeidimą.

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija – šio Įstatymo nustatyta

tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti

su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis

„Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, arba tokią informaciją

saugoti ar gabenti.

patikimumo pažymėjimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas

dokumentas, patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti su užsienio

valstybių ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija, žymima

slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“ atitikmenimis,

arba tokią informaciją saugoti ar gabenti.

būti tikrinamam – asmens, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą,

raštiškas sutikimas, suteikiantis teisę įgaliotoms institucijoms rinkti bei

gauti duomenis apie jį ir jo ryšius bei aplinką, turinčius įtakos vertinant

asmens patikimumą ir lojalumą Lietuvos valstybei.

18.

Pasižadėjimas saugoti įslaptintą informaciją – asmens, kuriam suteiktas

leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimas, raštiškas įsipareigojimas saugoti jam patikėtą ar sužinotą

įslaptintą informaciją.

apsauga – visuma fizinių, mechaninių, elektroninių ir procedūrinių

apsaugos priemonių bei metodų, užtikrinančių teritorijų, patalpų, kuriose

dirbama su įslaptinta informacija ar kuriose tokia informacija yra saugoma,

apsaugą nuo neteisėto patekimo į jas bei jose saugomos įslaptintos informacijos

apsaugą nuo pagrobimo, kitokio neteisėto įgijimo, atskleidimo, praradimo. Ji

taikoma atsižvelgiant į saugomos informacijos slaptumo žymas, svarbą,

tokios informacijos apimtį bei tokių teritorijų, patalpų ar darbo vietų

priskyrimą atitinkamai saugumo zonai.

zona – nustatyta saugoma teritorija ar patalpa, skirta dirbti su įslaptinta

informacija ir šiai informacijai saugoti.

21.

Įslaptintos informacijos administravimas – skirtingas slaptumo žymas

turinčios įslaptintos informacijos rengimo, įforminimo, registracijos,

siuntimo, gabenimo, gavimo, dauginimo, saugojimo, sunaikinimo bei apskaitos

procedūros.

informacijos rengėjo sutikimas“ – nuoroda, žyminti, kad įslaptintas

dokumentas negali būti dauginamas ar platinamas be įslaptintos informacijos

rengėjo sutikimo.

23.

Automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų (toliau – ADA

sistemos ir tinklai) apsauga – mechaninių, programinių, procedūrinių

ir elektroninių apsaugos priemonių visuma, užtikrinanti ADA sistemose ir

tinkluose saugomos, apdorojamos bei šiais tinklais perduodamos įslaptintos

informacijos slaptumą (konfidencialumą), prieinamumą teisėtiems informacijos

vartotojams bei tokios informacijos vientisumą ir autentiškumą.

sandoris – paslapčių subjekto ir juridinio ar fizinio asmens sudaryta sutartis

dėl tam tikrų darbų, gaminių ar kitų objektų, kurie patys arba informacija apie

kuriuos yra žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba

„Konfidencialiai“, atlikimo, sukūrimo, pirkimo, pardavimo, tiekimo, fizinės

apsaugos, gabenimo bei techninės priežiūros.

25.

Įslaptintų sandorių saugumas – įslaptintos informacijos apsaugos priemonių

ir procedūrų taikymas įslaptintų sandorių sudarymo bei vykdymo metu.

– juridinis ar fizinis asmuo, su kuriuo paslapčių subjektas numato sudaryti ar

yra sudaręs įslaptintą sandorį.

27.

Subrangovas – įslaptinto sandorio daliai vykdyti rangovo pasitelktas kitas

asmuo.

patikimumą patvirtinantis pažymėjimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka

išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad rangovas (subrangovas) yra įvykdęs

visus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus, būtinus konkrečiam

įslaptintam sandoriui vykdyti. Reikalavimas gauti įmonės patikimumą patvirtinantį

pažymėjimą yra taikomas tuo atveju, kai rangovas (subrangovas) yra juridinis

asmuo.

29.

Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos – institucijos,

įgyvendinančios įslaptintų sandorių saugumo reikalavimus ir vykdančios kontrolę

iki pasirašant įslaptintą sandorį ir tokio sandorio vykdymo metu.

(subrangovo) sutikimas būti tikrinamam – rangovo (subrangovo), kuriam

reikia gauti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, raštiškas sutikimas,

suteikiantis teisę įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms

rinkti ir gauti duomenis apie rangovą (subrangovą).

31.

Įslaptinimo žinynas – konkretiems įslaptintiems sandoriams vykdyti

parengtas dokumentas, kuriame nurodoma naudojama arba numatoma sukurti

įslaptintina informacija, nustatomos šios informacijos slaptumo žymos,

įslaptinimo terminai ir slaptumo žymų pakeitimo arba informacijos išslaptinimo

sąlygos.

32.

Darbuotojas – valstybės tarnautojas ar asmuo, dirbantis pagal darbo

sutartį, arba karys.

33.

Atsakingas asmuo – paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens

sprendimu paskirtas atskiras struktūrinis paslapčių subjekto padalinys

(padaliniai), darbuotojas arba rangovo (subrangovo) vadovo sprendimu paskirtas

darbuotojas, organizuojantis ir įgyvendinantis įslaptintos informacijos, kuria

disponuoja paslapčių subjektas ar rangovas (subrangovas), administravimą,

apsaugą ir kontrolę.

3

straipsnis. Pagrindiniai įslaptintos informacijos apsaugos organizavimo

principai

turi būti įslaptinama ir išslaptinama vadovaujantis teisėtumo, pagrįstumo ir

savalaikiškumo principais.

turi būti įslaptinama, jeigu ji atitinka bent vieną iš šio Įstatymo 7

straipsnyje nurodytų informacijos kategorijų ir jeigu jos atskleidimas ar

praradimas sukeltų grėsmę valstybės ar jos institucijų interesams, žmogaus

gyvybei ar teisėtiems visuomenės interesams.

informacijos slaptumo žyma ir tokiai informacijai suteikiamas apsaugos lygis

turi būti proporcingas įslaptinamos informacijos svarbai bei žalos, kuri

atsirastų tokią informaciją neteisėtai atskleidus ar praradus, dydžiui.

subjektas, įslaptinęs informaciją, privalo užtikrinti, kad įslaptinta

informacija, pasibaigus įslaptinimo būtinybei arba tuo atveju, jei informacijai

pagal jos svarbą nereikia anksčiau nustatyto apsaugos lygio, būtų nedelsiant

išslaptinama arba tokiai informacijai būtų suteikta žemesnė slaptumo žyma ir

apie tai būtų pranešta paslapčių subjektams, kuriems tokia informacija buvo

perduota.

informacijai visuose tokios informacijos administravimo etapuose turi būti

užtikrinta reikiama apsauga visą jos įslaptinimo terminą.

informacija turi būti patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“.

Principas „Būtina žinoti“ reiškia, kad įslaptinta informacija gali būti

patikėta tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija turintiems asmenims, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikalinga

susipažinti su įslaptinta informacija. Asmeniui gali būti patikėta tokios

apimties įslaptinta informacija, kokios reikia jo pareigoms atlikti.

informacijos apsaugai užtikrinti turi būti kompleksiškai taikomi visų

įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumo, įslaptintos

informacijos administravimo, fizinės apsaugos, įslaptintų sandorių saugumo, ADA

sistemų ir tinklų apsaugos) reikalavimai.

įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus, kurie gali lemti ar

lėmė įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą, nedelsiant

turi būti pranešta paslapčių subjekto vadovui, o šis privalo imtis reikiamų

priemonių tolesniam įslaptintos informacijos atskleidimui ar praradimui

sustabdyti ir neigiamoms pasekmėms sumažinti, taip pat privalo nedelsdamas

pranešti įgaliotoms institucijoms, o šios nustatyta tvarka turi atlikti tyrimą

dėl informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų faktų nustatymo ir kaltų asmenų

patraukimo atsakomybėn.

4

straipsnis. Įslaptintos informacijos nuosavybės teisė, įslaptintos informacijos

perdavimas užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms

informacija, išskyrus užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų paslaptį

sudarančią informaciją, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir svarbą turėtų būti įslaptinta, tačiau

nuosavybės teise priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris nėra

paslapčių subjektas, turi būti teisingai atlyginama. Sprendimą dėl informacijos

įsigijimo valstybės nuosavybėn priima Vyriausybė. Lietuvos Respublikos paslapčių

apsaugos koordinavimo komisija (toliau – Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisija) paslapčių subjektų teikimu įvertina tokios informacijos įsigijimo

pagrįstumą ir nustato galimą atlygį informacijos savininkui. Informacijos

savininkui sutikus su siūlomu atlygiu, paslapčių subjektas kreipiasi į

Vyriausybę, kad būtų priimtas atitinkamas sprendimas. Informacijos savininkui

nesutikus su siūlomu atlygiu, informacija Vyriausybės sprendimu paimama

valstybės nuosavybėn tokios informacijos savininkui atlyginant Paslapčių

apsaugos koordinavimo komisijos nustatyta kaina. Informacijos savininkas tokį

Vyriausybės sprendimą įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui.

informacija gali būti perduodama tik toms valstybėms ar tarptautinėms

organizacijoms, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi sutartis dėl

įslaptintos informacijos abipusės apsaugos. Valstybėms ar tarptautinėms

organizacijoms, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi sutarties dėl

įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, tokia informacija gali būti

perduodama Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimu.

informacija užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms gali būti

perduodama paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, kai tai

būtina paslapčių subjekto funkcijoms atlikti.

ANTRASIS SKIRSNIS

ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS ŽYMĖJIMAS,

ĮSLAPTINIMAS, IŠSLAPTINIMAS

3 straipsnis.

Informacijos klasifikavimas ir žymėjimas

informacija pagal svarbą, galimos žalos, kurią patirtų valstybė, jos

institucijos ar asmenys, jeigu ši informacija būtų atskleista

neturintiems teisės ją sužinoti asmenims, dydį bei pagal apsaugos, būtinos

tokiai informacijai išsaugoti, lygį yra skirstoma į visiškai slaptą

informaciją, slaptą informaciją, konfidencialią informaciją bei riboto

naudojimo informaciją.

2.

Žyma „Visiškai slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai,

kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti ypač sunkių

pasekmių valstybei.

„Slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios

praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti sunkių pasekmių valstybei.

„Konfidencialiai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai

informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali padaryti

žalos valstybės interesams.

naudojimo“ suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai.

slaptumo žymos gali būti rašoma nuoroda į informaciją įslaptinusį paslapčių

subjektą.

pažymėta slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ arba „Slaptai“, be raštiško ją

įslaptinusio paslapčių subjekto sutikimo negali būti perduota trečiajai šaliai

ar kokiu nors būdu platinama, jei kitaip nenustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

4 straipsnis. Įslaptintos informacijos

nuosavybės teisė, įslaptintos informacijos perdavimas užsienio valstybėms ar

tarptautinėms organizacijoms

informacija, išskyrus užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų paslaptį

sudarančią informaciją, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir svarbą turėtų būti įslaptinta, tačiau

nuosavybės teise priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris nėra

paslapčių subjektas, turi būti teisingai atlyginama. Sprendimą dėl informacijos

įsigijimo valstybės nuosavybėn priima Vyriausybė. Lietuvos Respublikos

paslapčių apsaugos koordinavimo komisija (toliau – Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisija) paslapčių subjektų teikimu įvertina tokios informacijos įsigijimo

pagrįstumą ir nustato galimą atlygį informacijos savininkui. Informacijos

savininkui sutikus su siūlomu atlygiu, paslapčių subjektas kreipiasi į

Vyriausybę, kad būtų priimtas atitinkamas sprendimas. Informacijos savininkui

nesutikus su siūlomu atlygiu, informacija Vyriausybės sprendimu paimama

valstybės nuosavybėn tokios informacijos savininkui atlyginant Paslapčių

apsaugos koordinavimo komisijos nustatyta kaina. Informacijos savininkas tokį

Vyriausybės sprendimą įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui.

informacija gali būti perduodama tik toms valstybėms ar tarptautinėms

organizacijoms, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi sutartis dėl

įslaptintos informacijos abipusės apsaugos. Valstybėms ar tarptautinėms

organizacijoms, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi sutarties dėl

įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, tokia informacija gali būti

perduodama Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimu.

informacija užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms gali būti

perduodama paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, kai tai

būtina paslapčių subjekto funkcijoms atlikti.

ANTRASIS

SKIRSNIS

ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS ŽYMĖJIMAS,

ĮSLAPTINIMAS, IŠSLAPTINIMAS

5 straipsnis. Įslaptintos informacijos

skirstymas ir žymėjimas

svarbą, galimos žalos, kurią patirtų valstybė, jos institucijos ar asmenys,

jeigu ši informacija būtų prarasta arba atskleista neturintiems teisės ją

sužinoti asmenims, dydį ir pagal apsaugos, būtinos tokiai informacijai

apsaugoti, lygį yra skirstoma į visiškai slaptą, slaptą, konfidencialią bei

riboto naudojimo informaciją.

„Visiškai slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai,

kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti grėsmę Lietuvos

Respublikos suverenitetui ar teritorijos vientisumui arba turėti ypač sunkių

pasekmių valstybės interesams, arba sukelti pavojų žmogaus gyvybei.

„Slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios

praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pažeisti valstybės gynybinę galią

ar padaryti žalos valstybės interesams arba sudaryti prielaidas kilti pavojui

žmogaus gyvybei ar sveikatai.

„Konfidencialiai“ suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai, kurios

praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės interesams arba

padaryti žalos valstybės institucijų veiklai ar sudaryti prielaidas neteisėtam

valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui.

naudojimo“ suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai, kurios

praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės institucijų

interesams.

žymos nuo aukščiausios iki žemiausios yra šios:

1) „Visiškai

slaptai“;

2) „Slaptai“;

3)

„Konfidencialiai“;

4) „Riboto

naudojimo“.

šiame straipsnyje nustatytas informacijos slaptumo žymas suteikti šio Įstatymo

nereglamentuojamai informacijai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1237,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)

6

straipsnis.

Informacijos įslaptinimas

įslaptinimo pagrindas – šio Įstatymo 7 straipsnyje išdėstytas įslaptinamos

informacijos kategorijų sąrašas, remiantis šiuo sąrašu paslapčių subjektų

parengti ir nustatyta tvarka patvirtinti detalūs įslaptinamos informacijos

sąrašai bei konkrečios įslaptinamos informacijos turinys.

slaptumo žymas suteikia, keičia ir jos įslaptinimo terminus nustato informaciją

parengę paslapčių subjektai šio Įstatymo nustatyta tvarka.

informacijos įslaptinimą ir pagrįstų slaptumo žymų suteikimą atsako paslapčių

subjekto struktūrinio padalinio, parengusio ir nustatyta tvarka įslaptinusio

informaciją, vadovas.

7

straipsnis. Įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašas

paslaptį gali sudaryti:

1) detalūs

duomenys apie valstybės gynybinį rezervą ir suvestiniai detalizuoti duomenys

apie mobilizacinį materialinių išteklių rezervą;

2) valstybės ir

savivaldybių institucijų veiklos nepaprastosios padėties ir karo padėties

sąlygomis planai bei mobilizacijos planai;

3) detalūs

duomenys apie technologinės apsaugos priemonių, naudojamų vertybiniams

popieriams, dokumentams, dokumentų blankams, banderolėms, oficialiems žymėjimo

ženklams, banknotams, monetoms nuo suklastojimo apsaugoti, kūrimą, naudojimą,

gamybos technologijas, techninius duomenis;

4)

detali informacija apie technologinių procesų panaudojimą kokybiškai tobulinant

ginkluotę, karinę techniką, kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos

institucijų veikloje naudojamas technines priemones;

5) detali

informacija apie derybas su užsienio valstybėmis ar tarptautinėmis

organizacijomis; su užsienio valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis

susijusi informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali

pakenkti valstybių tarpusavio santykiams, valstybės interesams arba sutarčių

sudarymui;

6) detali

informacija apie bendradarbiavimo su užsienio valstybių ar tarptautinių

organizacijų specialiosiomis tarnybomis eigą, objektus, turinį, rezultatus;

7) detalūs

duomenys apie valstybės branduolinių objektų apsaugos organizavimą;

8) detalūs duomenys

apie įslaptintos informacijos perdavimui skirtų tinklų kabelines magistrales,

įrengimų įjungimo, elektros tiekimo ir nekriptografines apsaugos sistemas bei

jų detalias schemas;

9) duomenys apie

šifrus, šifravimo techniką, skirtą įslaptintai informacijai šifruoti ar jai

apsaugoti, ir su tuo susijusius dokumentus, šifravimo darbų organizavimą bei

atlikimą;

10) duomenys

apie informacinių sistemų, apdorojančių įslaptintą informaciją, įrangą,

veikimą, taikomas apsaugos priemones;

11) detalūs

duomenys apie radijo dažnių, šaukinių naudojimą karo ar neparastosios padėties

atveju, taip pat telekomunikacijų tinklų sandarą, ryšio schemas bei jungiamųjų

linijų, telekomunikacinių tinklų eksploatavimą valstybės saugumo ir gynybos

tikslams;

12) valstybės

gynybos, kariuomenės ir kitų ginkluotųjų pajėgų valdymo ir vadovavimo planai;

13) detalūs

duomenys apie valstybės gynybai naudojamą oro erdvės stebėjimo ir kontrolės

sistemą;

14)

mobilizaciniai kariuomenės ir jos rūšių, kitų ginkluotųjų pajėgų išdėstymo

planai, mobilizacinio pranešimo ir mobilizacinio išdėstymo valdymo schema, taip

pat informacija apie kariuomenės bei kitų ginkluotųjų pajėgų veiksmus ir

karinių vienetų valdymą aliarmo parengties pakopų įvedimo atveju;

15) suvestiniai

detalizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministerijos

(toliau – Ginklų fondas) tvarkomo registro duomenys, kai ginklo savininkas,

valdytojas ar naudotojas yra krašto apsaugos sistemos institucija, vidaus

reikalų sistemos ar Valstybės saugumo departamento sistemos institucija arba

operatyvinės veiklos subjektai;

16)

informacija, galinti atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių,

žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių asmens tapatybę;

17) detalūs duomenys apie

kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, žvalgybos pareigūnų, apdraustų

valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu, įskaitos

duomenis, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo

įmokas, pajamų mokesčių įmokas, šių asmenų ir jų šeimos narių turto ir pajamų

deklaravimo duomenys;

18) detalūs

duomenys apie žvalgybos užduotis, žvalgybos institucijų vykdomos veiklos

organizavimą, eigą ir rezultatus, metodų, techninių ir kitų priemonių, medžiagų

naudojimą, žvalgybos institucijų finansavimą, aprūpinimą, taip pat žvalgybos

informacija;

19) detalūs

duomenys apie kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų

žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių vykdomos kriminalinės

žvalgybos ir žvalgybos organizavimą, eigą ir rezultatus, priemonių ir metodų

naudojimą, jų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą, kriminalinės

žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos

slaptųjų bendradarbių kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos metu gauta informacija

ir jos pagrindu parengta analitinė informacija;

20) informacija,

kurią esami ar buvę kitų valstybių specialiųjų tarnybų darbuotojai ar

slaptieji bendradarbiai savanoriškai suteikė kriminalinės

žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms;

21) ikiteisminio

tyrimo ar baudžiamosios bylos medžiagoje esantys įslaptinti liudytojo ar

nukentėjusiojo asmens tapatybę padedantys nustatyti duomenys;

22) duomenys,

galintys atskleisti tapatybę asmenų, kuriems pagal įstatymus taikoma apsauga

nuo nusikalstamo poveikio, taip pat informacija apie šių asmenų pajamų mokesčio

įmokas, detali informacija apie tokių asmenų apsaugos organizavimą ir apsaugos

finansavimą;

23) kovos su

terorizmu bei diversijomis operacijų planai;

24) informacija,

susijusi su įslaptintais žvalgybos pareigūnais ir žvalgybos slaptaisiais

bendradarbiais, apie jiems taikomas specialias garantijas;

25) informacija,

susijusi su kriminalinės žvalgybos ir

žvalgybos institucijų veiklą užtikrinančiais ir jai palankias sąlygas

sudarančiais juridiniais asmenimis;

26) nacionalinį

saugumą užtikrinančių institucijų parengta analitinė informacija, susijusi su

užsienio rizikos veiksnių ir grėsmių įvertinimu;

27) duomenys

apie krašto apsaugos sistemos specialiosios paskirties karinių vienetų

operacijų eigą bei jų personalinę sudėtį;

28) detalūs

duomenys apie naujas technologijas, mokslinius tyrimus, bandymus ir jų

rezultatus, turinčius ypatingą reikšmę valstybės interesams.

paslaptį gali sudaryti:

1) detalūs

duomenys apie įslaptintos informacijos apsaugos organizavimą, tokios

informacijos apskaitą ir tvarkymą;

2) detalūs

duomenys apie asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, kandidatūrų tikrinimo tvarką bei eigą, taip pat

tikrinimo metu apie juos surinkti detalizuoti duomenys, jei tokie duomenys

nepriskiriami valstybės paslapčiai;

3) ikiteisminio

tyrimo institucijų detalūs planai dėl asmenų, padariusių, įtariamų ar kaltinamų

padariusių nusikalstamas veikas, paieškos ir sulaikymo bei kompleksinių

priemonių ir operacijų organizavimo;

4) detalūs duomenys apie

valstybės institucijų ar jų struktūrinių padalinių saugomų asmenų ir svarbių

valstybės bei karinių objektų apsaugos organizavimą, naudojamas apsaugos

sistemas, tokių objektų projektavimo, statybos ir remonto darbų dokumentai;

5) informacija apie kriminalinės

žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų sąveiką kriminalinės žvalgybos ir

žvalgybos tikslais su savivaldybių institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir

organizacijomis;

6) suvestiniai

detalizuoti duomenys apie Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties

padalinių, kriminalinės žvalgybos subjektų ir

žvalgybos institucijų materialinį techninį aprūpinimą, kiekybinę ir personalinę

sudėtį;

7) suvestiniai

detalizuoti duomenys apie valstybės materialinių išteklių rezervą;

8) duomenys apie

Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties padalinių, kriminalinės žvalgybos

subjektų ir žvalgybos institucijų tvarkomą jų pareigūnų, apdraustų valstybiniu

socialiniu draudimu, įskaitą ir duomenys apie išvardytų subjektų lėšas jų

pareigūnų valstybinio socialinio draudimo įmokoms ir pajamų mokesčių įmokoms;

9) detalūs

duomenys apie specialiųjų krovinių gabenimo organizavimą ir taktiką;

10) detalūs

duomenys apie Lietuvos kariuomenės, krašto apsaugos sistemos institucijų,

vidaus reikalų sistemos institucijų, kriminalinės žvalgybos

subjektų, žvalgybos institucijų aprūpinimą ryšio įranga, radijo dažnių

ir šaukinių naudojimo tvarką;

11) bankų ir

kitų kredito įstaigų, draudimo įmonių, draudimo tarpininkų, loterijas ir

azartinius lošimus organizuojančių įmonių inspektavimo ir tikrinimo duomenys;

12) nacionalinės

ir bazinės valiutos kurso nustatymo projektai bei duomenys apie Lietuvos banko

vykdomų atpirkimo sandorių, terminuotų indėlių, Vyriausybės, Lietuvos banko

vertybinių popierių aukcionų dalyvius ir jų siūlymus, likvidumo paskolas;

13) informacija,

pateikta finansinių institucijų pasiūlymuose dėl valstybės skolinimosi užsienio

ir vidaus kapitalo rinkose ir išvestinių finansinių priemonių taikymo;

14) suvestiniai

detalizuoti duomenys apie valstybės sienos apsaugos organizavimą ir vykdymą bei

su tuo susiję planai;

15) detalūs Lietuvos kariuomenės,

atskirų jos rūšių, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų ir ginkluotųjų

pajėgų organizacinės bei techninės plėtros planai;

16) suvestiniai

detalizuoti duomenys apie Lietuvos kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos

institucijų ir ginkluotųjų pajėgų, vidaus reikalų sistemos institucijų, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos

institucijų, Ginklų fondo aprūpinimą ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis,

kovine technika, specialiosiomis priemonėmis, taip pat informacija apie kriminalinės žvalgybos subjektų aprūpinimą kriminalinės žvalgybos techninėmis priemonėmis,

žvalgybos institucijų aprūpinimą žvalgybos institucijų veiklai skirtomis

techninėmis priemonėmis;

17) detalūs

duomenys apie ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kovinės technikos, specialiųjų

priemonių, kriminalinės žvalgybos subjektų,

žvalgybos institucijų veiklai skirtų techninių priemonių gamybos programas ir

planus;

18) detalūs duomenys apie

kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų lėšas ir išlaidas

kriminalinei žvalgybai ir žvalgybai vykdyti, ginklams, šaudmenims,

sprogmenims, kovinei technikai, specialiosioms priemonėms ir operatyvinės

veiklos techninėms priemonėms įsigyti;

19) detalūs

duomenys apie krašto apsaugos sistemos institucijų, vidaus reikalų sistemos

institucijų, kriminalinės žvalgybos subjektų,

žvalgybos institucijų, prokuratūros, Lietuvos banko, Ginklų fondo

turimus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, kovinę techniką, specialiąsias

priemones, kriminalinės žvalgybos technines

priemones, žvalgybos institucijų veiklai skirtas technines priemones, taip pat

asmens saugos ir aktyviosios ginties, radiacinės ir cheminės saugos,

specialiųjų degazavimo priemonių ir inžinerinės technikos saugojimo ir

apskaitos normas, paskirstymą ir apsaugos organizavimą;

20) detalūs

duomenys apie kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų

kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos organizavimą ir eigą, priemonių ir metodų

naudojimą, užduotis, operacijas, jų finansavimą, rezultatus, materialinį ir

techninį aprūpinimą, kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos metu gauta

informacija, jeigu tokia informacija nepriskiriama valstybės paslaptims, taip

pat kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų parengta

analitinė-informacinė medžiaga, kurioje naudojama kriminalinės žvalgybos

ir žvalgybos metu gauta informacija;

21) Lietuvos

Respublikos topografiniai žemėlapiai, kuriuose nurodytos strateginių objektų

charakteristikos, karinių ir valstybės sienos apsaugos objektų charakteristikos

bei paskirtis, taip pat karinės paskirties žemėlapiai;

22) tyrimo

poligrafu išvada ir tyrimo metu padaryti garso ir (ar) vaizdo įrašai;

23) (neteko

galios nuo 2004 m. gegužės 1 d.);

24) informacija

apie Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei

kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1

dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių privatizavimo sandorių

sudarymą, jeigu tokios informacijos atskleidimas padarytų žalą valstybės

ekonominiams ir politiniams interesams;

25) valstybės

institucijų parengta informacija apie kandidato į Lietuvos Respublikos

diplomatinius atstovus asmenines ir dalykines savybes, turinčias įtakos

sprendimo dėl jo paskyrimo priėmimui;

26) brandos

egzaminų užduoties ar jos dalies turinys;

27) informacija

apie žvalgybos institucijų bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos juridiniais

ir fiziniais asmenimis, taip pat su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo

institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, jeigu tokia informacija

nepriskiriama valstybės paslaptims;

28) detalūs

duomenys apie žvalgybos institucijų lėšas ir išlaidas žvalgybos institucijų

veiklai vykdyti, ginklams, šaudmenims, sprogmenims, kovinei technikai, techninėms

sistemoms, kitoms priemonėms ir medžiagoms įsigyti;

29) detalūs

duomenys apie žvalgybos institucijų veiklos organizavimą ir eigą, metodų,

techninių sistemų, priemonių, medžiagų naudojimą, žvalgybos užduotis,

operacijas, jų finansavimą, rezultatus, materialinį ir techninį aprūpinimą,

žvalgybos informacija, jeigu tokia informacija nepriskiriama valstybės

paslaptims.

informacija, išvardyta šio straipsnio 1 dalyje, informacijos rengėjo sprendimu

gali būti įslaptinama kaip tarnybos paslaptis, jei pagal savo turinį bei dydį

galimos žalos, kurią patirtų valstybė ją neteisėtai atskleidus ar praradus,

tokia informacija nereikalauja aukštesnio apsaugos lygio.

vadovaudamiesi įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašu, sudaro detalius

įslaptinamos informacijos, susijusios su jų veikla, sąrašus. Detaliuose

įslaptinamos informacijos sąrašuose turi būti numatytos įslaptinamos

informacijos slaptumo žymos, tokios informacijos įslaptinimo terminai arba

išslaptinimo sąlygos. Detalius įslaptinamos informacijos sąrašus tvirtina ir

keičia paslapčių subjektų vadovai, suderinę su Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2137,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 68-2364 (2004-04-29)

Nr. IX-2349,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4322 (2004-07-27)

Nr. X-1403,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 140-5762 (2007-12-29)

Nr. XI-649,

2010-01-14, Žin., 2010, Nr. 13-617 (2010-02-02)

Nr. XI-1237,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)

Nr.

XI-2295,

2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6469 (2012-11-08)

8

straipsnis. Įslaptinimo terminai

terminams:

1) informacija, žymima slaptumo

žyma „Visiškai slaptai“, – 30 metų;

2) informacija, žymima slaptumo

žyma „Slaptai“, – 15 metų;

3) informacija, žymima slaptumo

žyma „Konfidencialiai“, – 10 metų;

4) informacija, žymima slaptumo

žyma „Riboto naudojimo“, – 5 metams.

informacija, kurios atskleidimas gali sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus

gyvybei ar sveikatai, įslaptinama 75 metams.

įslaptinimo terminas skaičiuojamas nuo įslaptintos informacijos registravimo

arba įtraukimo į apskaitą dienos.

tikslinga įslaptinti trumpesniam įslaptinimo terminui, negu nustatyta šio

straipsnio 1 dalyje, įslaptinimo terminas nurodomas šalia slaptumo žymos.

informacijos įslaptinimas yra tikslingas tik iki tam tikro įvykio, kuriam

įvykus informacijos įslaptinimas nebetenka prasmės, šalia slaptumo žymos

nurodomas konkretus įvykis ar kitos informacijos išslaptinimo sąlygos.

nustatyti konkretaus įslaptinimo termino, tačiau žinoma, kad netikslinga informaciją

laikyti įslaptintą visą įstatymo nustatytą įslaptinimo terminą arba ją

automatiškai išslaptinti pasibaigus įstatymo nustatytam įslaptinimo terminui,

arba yra žinoma, kad bus keičiama įslaptintos informacijos slaptumo žyma,

informacijos rengėjo sprendimu šalia slaptumo žymos rašoma nuoroda „ISS“

(išslaptinama subjekto sprendimu).

paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo terminas turi būti ilgesnis, negu

nustatyta šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, šį klausimą paslapčių

subjekto teikimu sprendžia bei įslaptinimo terminą pratęsia Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisija. Įslaptinimo terminas gali būti pratęsiamas iki 10 metų.

Pratęsimų skaičius neribojamas.

atvejais, kai tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo terminas

turi būti ilgesnis, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, šį

klausimą sprendžia ir įslaptinimo terminą pratęsia įslaptintos informacijos

rengėjas. Įslaptinimo terminas gali būti pratęsiamas iki 5 metų. Pratęsimų

skaičius neribojamas.

įslaptinimo pratęsimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo pratęsti

informacijos įslaptinimo terminą priėmimo datos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1237,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)

9

straipsnis. Įslaptintos informacijos slaptumo žymų ir įslaptinimo terminų

keitimas

informacijos rengėjas turi teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka keisti nustatytą

slaptumo žymą ir informacijos įslaptinimo terminą. Apie tokius pakeitimus raštu

informuojami visi paslapčių subjektai, kuriems buvo perduota įslaptinta

informacija.

įslaptintos informacijos gavėjui atliekant savo funkcijas prireikia pakeisti

nustatytą slaptumo žymą ar įslaptinimo terminą, jis motyvuotu prašymu privalo

kreiptis į įslaptintos informacijos rengėją. Įslaptintos informacijos gavėjas

gali keisti nustatytą slaptumo žymą ir įslaptinimo terminą tik gavęs

informacijos rengėjo raštišką sutikimą.

10

straipsnis. Įslaptintos informacijos išslaptinimas

informacija išslaptinama, kai:

1) pasibaigia

šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatytas įslaptinimo terminas;

2) išnyksta

įslaptinimo tikslingumas, nors nustatytas įslaptinimo terminas dar

nepasibaigęs.

informacija, kai nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs, gali būti

išslaptinama tik įslaptintos informacijos rengėjo sprendimu.

nustatytam įslaptinimo terminui, informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, išslaptinama tik įslaptintos

informacijos rengėjo sprendimu. Pasibaigus nustatytam įslaptinimo terminui,

informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, laikoma išslaptinta

nepriimant atskiro sprendimo, jeigu informacija neturi papildomos nuorodos ir

informacijos rengėjas nepranešė apie informacijos įslaptinimo termino

pratęsimą.

TREČIASIS

SKIRSNIS

VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ

KOMPETENCIJA IR ĮGALIOJIMAI ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS APSAUGOS SRITYJE,

INSTITUCIJŲ IR ASMENŲ ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS APSAUGOS VEIKSMŲ

ĮGYVENDINIMĄ

6 straipsnis. Informacijos

įslaptinimas

įslaptinimo pagrindas – šio Įstatymo 7 straipsnyje išdėstytas įslaptinamos

informacijos kategorijų sąrašas, remiantis šiuo sąrašu paslapčių subjektų

parengti ir nustatyta tvarka patvirtinti detalūs įslaptinamos informacijos

sąrašai bei konkrečios įslaptinamos informacijos turinys.

slaptumo žymas suteikia, keičia ir jos įslaptinimo terminus nustato informaciją

parengę paslapčių subjektai šio Įstatymo nustatyta tvarka.

informacijos įslaptinimą ir pagrįstų slaptumo žymų suteikimą atsako paslapčių

subjekto struktūrinio padalinio, parengusio ir nustatyta tvarka įslaptinusio

informaciją, vadovas.

8 straipsnis.

Įslaptinimo terminai

terminams:

1) informacija, žymima slaptumo

žyma „Visiškai slaptai“, – 30 metų;

2) informacija, žymima slaptumo

žyma „Slaptai“, – 15 metų;

3) informacija, žymima slaptumo

žyma „Konfidencialiai“, – 10 metų;

4) informacija, žymima slaptumo

žyma „Riboto naudojimo“, – 5 metams.

informacija, kurios atskleidimas gali sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus

gyvybei ar sveikatai, įslaptinama 75 metams.

įslaptinimo terminas skaičiuojamas nuo įslaptintos informacijos registravimo

arba įtraukimo į apskaitą dienos.

tikslinga įslaptinti trumpesniam įslaptinimo terminui, negu nustatyta šio

straipsnio 1 dalyje, įslaptinimo terminas nurodomas šalia slaptumo žymos.

informacijos įslaptinimas yra tikslingas tik iki tam tikro įvykio, kuriam

įvykus informacijos įslaptinimas nebetenka prasmės, šalia slaptumo žymos

nurodomas konkretus įvykis ar kitos informacijos išslaptinimo sąlygos.

nustatyti konkretaus įslaptinimo termino, tačiau žinoma, kad netikslinga

informaciją laikyti įslaptintą visą įstatymo nustatytą įslaptinimo terminą arba

ją automatiškai išslaptinti pasibaigus įstatymo nustatytam įslaptinimo

terminui, arba yra žinoma, kad bus keičiama įslaptintos informacijos slaptumo

žyma, informacijos rengėjo sprendimu šalia slaptumo žymos rašoma nuoroda „ISS“

(išslaptinama subjekto sprendimu).

paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo terminas turi būti ilgesnis, negu

nustatyta šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, šį klausimą paslapčių

subjekto teikimu sprendžia bei įslaptinimo terminą pratęsia Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisija. Įslaptinimo terminas gali būti pratęsiamas iki 10 metų.

Pratęsimų skaičius neribojamas.

atvejais, kai tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo terminas

turi būti ilgesnis, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, šį

klausimą sprendžia ir įslaptinimo terminą pratęsia įslaptintos informacijos

rengėjas. Įslaptinimo terminas gali būti pratęsiamas iki 5 metų. Pratęsimų

skaičius neribojamas.

įslaptinimo pratęsimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo pratęsti

informacijos įslaptinimo terminą priėmimo datos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1237,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)

9

straipsnis. Įslaptintos informacijos slaptumo žymų ir įslaptinimo terminų

keitimas

informacijos rengėjas turi teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka keisti nustatytą

slaptumo žymą ir informacijos įslaptinimo terminą. Apie tokius pakeitimus raštu

informuojami visi paslapčių subjektai, kuriems buvo perduota įslaptinta

informacija.

įslaptintos informacijos gavėjui atliekant savo funkcijas prireikia pakeisti

nustatytą slaptumo žymą ar įslaptinimo terminą, jis motyvuotu prašymu privalo

kreiptis į įslaptintos informacijos rengėją. Įslaptintos informacijos gavėjas

gali keisti nustatytą slaptumo žymą ir įslaptinimo terminą tik gavęs

informacijos rengėjo raštišką sutikimą.

10

straipsnis. Įslaptintos informacijos išslaptinimas

informacija išslaptinama, kai:

1) pasibaigia

šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatytas įslaptinimo terminas;

2) išnyksta

įslaptinimo tikslingumas, nors nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs.

informacija, kai nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs, gali būti

išslaptinama tik įslaptintos informacijos rengėjo sprendimu.

nustatytam įslaptinimo terminui, informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, išslaptinama tik įslaptintos

informacijos rengėjo sprendimu. Pasibaigus nustatytam įslaptinimo terminui,

informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, laikoma išslaptinta

nepriimant atskiro sprendimo, jeigu informacija neturi papildomos nuorodos ir

informacijos rengėjas nepranešė apie informacijos įslaptinimo termino

pratęsimą.

TREČIASIS

SKIRSNIS

VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ

KOMPETENCIJA IR ĮGALIOJIMAI ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS APSAUGOS SRITYJE,

INSTITUCIJŲ IR ASMENŲ ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS APSAUGOS VEIKSMŲ

ĮGYVENDINIMĄ

11

straipsnis. Įslaptintos informacijos apsaugos koordinavimas

Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, apsaugos veiksmus ir kitų valstybių ar

tarptautinių organizacijų paslaptį sudarančios informacijos, perduotos Lietuvos

Respublikai, apsaugos veiksmų įgyvendinimą Lietuvos Respublikos institucijose

koordinuoja kolegiali institucija – Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija.

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija turi savo blanką ir antspaudą.

apsaugos koordinavimo komisija susideda iš septynių narių – po du narius

deleguoja Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas.

Šios komisijos pirmininkas yra Valstybės saugumo departamento generalinis

direktorius.

saugumo departamento struktūrinis padalinys, įgyvendinantis ir kontroliuojantis

įslaptintos informacijos apsaugos veiksmus, atlieka Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijos sekretoriato funkcijas, šio padalinio vadovas skiriamas

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriumi. Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijos sekretoriatas rengia Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisijos posėdžių medžiagą, įgyvendina Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisijos priimtus sprendimus, kontroliuoja tokių sprendimų įgyvendinimą

paslapčių subjektuose.

apsaugos koordinavimo komisijos nariais, sekretoriumi ir sekretoriato

darbuotojais gali būti tik asmenys, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka yra

gavę leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo

žyma „Visiškai slaptai“, bei asmens patikimumo pažymėjimą, suteikiantį teisę

susipažinti su kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta

informacija, žymima slaptumo žymos „Visiškai slaptai“ atitikmeniu.

koordinavimo komisija atlieka šias pagrindines funkcijas:

1) koordinuoja

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl įslaptintos informacijos

abipusės apsaugos reikalavimų įgyvendinimą, prireikus inicijuoja tokių sutarčių

sudarymo ar sudarytų sutarčių denonsavimo procesą;

2) užtikrina

užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos

Respublikai perduotos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymų „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“ atitikmenimis, reikiamų apsaugos

veiksmų įgyvendinimo kontrolę, atlieka kitas funkcijas užtikrindama Lietuvos

Respublikai perduotos įslaptintos informacijos saugumą pagal Europos Sąjungos

teisės aktus ar Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis su užsienio

valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis;

3) užtikrina

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, susijusiose su įslaptintos

informacijos apsaugos užtikrinimu, numatytų informacijos apsaugos veiksmų

kontrolės organizavimą bei įgyvendinimą laiku visuose paslapčių subjektuose bei

jų struktūriniuose padaliniuose, kuriuose saugoma užsienio valstybių ar

tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta informacija;

4) kandidatūrų

tikrinimą atlikusių institucijų teikimu išduoda asmens patikimumo pažymėjimus

asmenims, kuriems atliekant tarnybines pareigas reikia dirbti ar susipažinti su

įslaptinta užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai

perduota įslaptinta informacija, taip pat, esant šio Įstatymo nustatytiems

pagrindams, panaikina asmens patikimumo pažymėjimus;

5) siūlo Valstybės saugumo

departamentui steigti nacionalinę Centrinę registratūrą, vykdančią užsienio

valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai

perduotų įslaptintų dokumentų su slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“

atitikmenimis registraciją, apskaitą ir paskirstymą;

6) paslapčių

subjektų teikimu priima sprendimus dėl naujų Lietuvos Respublikai perduotos

įslaptintos informacijos registratūrų steigimo tikslingumo, įsteigtas

registratūras pripažįsta tinkamomis saugoti perduotą įslaptintą informaciją,

priima sprendimus dėl įsteigtų registratūrų panaikinimo tikslingumo. Prireikus

siūlo paslapčių subjektams steigti kitas savarankiškas įslaptintos informacijos

registratūrų sistemas arba jas panaikinti, jei to reikalauja Lietuvos

Respublikos tarptautinės sutartys ar susitarimai;

7) įgalioja paslapčių subjektus

ar jų struktūrinius padalinius atlikti institucijų, atsakingų už tarptautinių

sutarčių dėl įslaptintos informacijos apsaugos įgyvendinimą, funkcijas;

8) teikia

siūlymus dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, susijusių su įslaptintos

informacijos apsauga, tobulinimo ar pripažinimo netekusiais galios,

galiojančios įslaptintos informacijos apsaugos teisinio reglamentavimo sistemos

tobulinimo;

9) nustato

bendruosius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo

patikimumo, fizinės apsaugos, įslaptintų sandorių saugumo, užsienio valstybių

ar tarptautinių organizacijų Lietuvai perduotų įslaptintų dokumentų

administravimo) reikalavimus, teikia paslapčių subjektams išaiškinimus

įslaptintos informacijos apsaugos klausimais;

10) nagrinėja

paslapčių subjektų parengtus detalius įslaptinamos informacijos, susijusios su

jų vykdoma veikla, sąrašus bei tokių sąrašų pakeitimus ir teikia dėl jų

paslapčių subjektams pasiūlymus bei pastabas;

11) paslapčių

subjektams tarpininkaujant, sprendžia klausimus dėl galimybės išduoti asmens

patikimumo pažymėjimus arba leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija asmenims, turintiems dvigubą pilietybę, arba asmenims, neturintiems

šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto nuolatinio gyvenimo

Lietuvos Respublikoje cenzo;

12) pasibaigus šio Įstatymo 8

straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytam informacijos įslaptinimo

terminui, paslapčių subjektų teikimu sprendžia klausimus dėl įslaptinimo

termino pratęsimo tikslingumo;

13) sprendžia

ginčus tarp paslapčių subjektų, taip pat ginčus tarp paslapčių subjektų ir kitų

asmenų, kylančius dėl informacijos įslaptinimo, įslaptintos informacijos

saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos kontrolės ir dėl leidimų dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija bei asmens patikimumo pažymėjimų, įmonės

patikimumo pažymėjimų neišdavimo ar panaikinimo pagrįstumo;

14) teikia

paslapčių subjektams siūlymus dėl informacijos, kuri pagal savo pobūdį ir

svarbą turėtų būti įslaptinta, tačiau nuosavybės teise priklauso paslapčių

subjektu nesančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, įsigijimo pagrįstumo ir

galimo atlygio informacijos savininkui dydžio;

15) paslapčių

subjektų teikimu sprendžia klausimus dėl galimybės valstybės paslaptį

sudarančią informaciją perduoti kitoms valstybėms ar tarptautinėms

organizacijoms, su kuriomis nėra sudaryta tarptautinių sutarčių dėl įslaptintos

informacijos abipusės apsaugos;

16) nustato

asmens, rangovo (subrangovo) sutikimo būti tikrinamam, leidimo dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo ir šio

pažymėjimo išdavimą patvirtinančios pažymos, klausimyno, skirto leidimui dirbti

ar susipažinti su įslaptinta informacija gauti, asmens pasižadėjimo saugoti

įslaptintą informaciją, įslaptintų sandorių saugumo klausimyno, įmonės

patikimumą patvirtinančio pažymėjimo formas.

apsaugos koordinavimo komisija siekia užtikrinti, kad tokios pat svarbos

informacijai skirtinguose paslapčių subjektuose būtų suteikiama vienoda

slaptumo žyma ir nustatomas vienodas apsaugos lygis.

apsaugos koordinavimo komisijos priimti sprendimai atliekant šio straipsnio 5

dalies 1–3, 10–13, 15–16 punktuose nustatytas funkcijas, paslapčių subjektams

yra privalomi.

koordinavimo komisijos sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

11 straipsnio redakcija nuo 2011 m.

birželio 1 d.:

11

straipsnis. Įslaptintos informacijos apsaugos koordinavimas

įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“,

„Slaptai“, „Konfidencialiai“, apsaugos veiksmus ir užsienio valstybių, Europos

Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotos

įslaptintos informacijos ar įslaptintos informacijos, parengtos užsienio

valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų ir Lietuvos

Respublikos institucijų bendrais veiksmais, apsaugos veiksmų įgyvendinimą

Lietuvos Respublikos institucijose koordinuoja kolegiali institucija –

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija. Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisija turi savo blanką ir antspaudą.

apsaugos koordinavimo komisija sudaroma iš šešių narių – po du narius deleguoja

Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas. Paslapčių

apsaugos koordinavimo komisijos nariu gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos

pilietis, turintis tarnybos ar darbo patirties įslaptintos informacijos

apsaugos politikos įgyvendinimo srityje ir atitinkantis teisės aktuose

nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Visiškai slaptai“, ir asmens

patikimumo pažymėjimą, suteikiantį teisę susipažinti su užsienio valstybių,

Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija,

žymima slaptumo žymos „Visiškai slaptai“ atitikmeniu. Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijos pirmininką iš paskirtų narių skiria Ministras

Pirmininkas. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininko pavaduotoją

renka komisijos nariai.

įgyvendinantis ir kontroliuojantis įslaptintos informacijos apsaugos veiksmus,

atlieka Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriato funkcijas, to

padalinio vadovas skiriamas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos

sekretoriumi. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriumi ir

sekretoriato darbuotojais gali būti tik asmenys, kurie šio Įstatymo nustatyta

tvarka yra gavę leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima

slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, ir asmens patikimumo pažymėjimą, suteikiantį

teisę susipažinti su užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių

organizacijų perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymos „Visiškai

slaptai“ atitikmeniu. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriatas

rengia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos posėdžių medžiagą, šios

komisijos pavedimu vykdo Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos priimtus

sprendimus, kontroliuoja, kaip paslapčių subjektai, rangovai (subrangovai) tuos

sprendimus įgyvendina.

apsaugos koordinavimo komisija atlieka šias funkcijas:

1) koordinuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių

dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos reikalavimų įgyvendinimą,

prireikus inicijuoja tokių sutarčių sudarymo ar sudarytų sutarčių denonsavimo

procedūras;

2) vykdo užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių

organizacijų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos apsaugos

veiksmų įgyvendinimo kontrolę, atlieka kitas funkcijas, užtikrindama Lietuvos

Respublikai perduotos įslaptintos informacijos saugumą pagal Europos Sąjungos

teisės aktus ar Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis su užsienio

valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis;

3) išduoda

asmens patikimumo pažymėjimus asmenims, kuriems atliekant pareigas reikia

dirbti ar susipažinti su įslaptinta užsienio valstybių ar tarptautinių

organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta informacija, taip pat,

esant šio Įstatymo nustatytiems pagrindams, panaikina asmens patikimumo

pažymėjimus;

4) išduoda įmonės patikimumą

patvirtinančius pažymėjimus įmonėms, kurios sudaro įslaptintus sandorius, kurių

metu bus naudojama ar sukuriama užsienio valstybės ar tarptautinės

organizacijos įslaptinta informacija;

5) nustato užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar

tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos

informacijos administravimui reikalingas registratūrų sistemas, priima

sprendimus dėl naujų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos

registratūrų steigimo ar įsteigtų registratūrų panaikinimo tikslingumo;

6) teikia

siūlymus dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, susijusių su įslaptintos

informacijos apsauga, tobulinimo ar pripažinimo netekusiais galios,

galiojančios įslaptintos informacijos apsaugos teisinio reglamentavimo sistemos

tobulinimo;

7) nustato

atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumo, fizinės

apsaugos, įslaptintų sandorių saugumo, ADA sistemų ir tinklų, kuriuose yra

saugoma, apdorojama ar kuriais perduodama įslaptinta informacija, apsaugos,

užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų Lietuvai perduotų įslaptintų

dokumentų administravimo) ir įslaptintos informacijos apsaugos kontrolės

reikalavimus, teikia išaiškinimus ir metodinę pagalbą paslapčių subjektams,

rangovams (subrangovams) įslaptintos informacijos apsaugos klausimais;

8) derina

paslapčių subjektų sprendimus dėl paslapčių subjekto statuso suteikimo jų

reguliavimo sričiai priskirtoms įstaigoms ar įmonėms;

9) derina

paslapčių subjektų parengtus detalius įslaptinamos informacijos, susijusios su

jų vykdoma veikla, sąrašus bei tokių sąrašų pakeitimus ir teikia dėl jų

paslapčių subjektams pasiūlymus bei pastabas;

10) paslapčių subjektams tarpininkaujant, sprendžia klausimus

dėl galimybės išduoti asmens patikimumo pažymėjimus arba leidimus dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija asmenims, turintiems dvigubą pilietybę,

arba asmenims, neturintiems šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte

nustatyto nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje cenzo;

11) pasibaigus šio Įstatymo 8

straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ar 8 straipsnio

2 dalyje nustatytam informacijos įslaptinimo terminui, paslapčių subjektų

teikimu sprendžia klausimus dėl įslaptinimo termino pratęsimo tikslingumo;

12) sprendžia

ginčus tarp paslapčių subjektų, taip pat ginčus tarp paslapčių subjektų ir kitų

asmenų, kylančius dėl informacijos įslaptinimo, įslaptintos informacijos

saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos kontrolės;

13) teikia paslapčių subjektams siūlymus dėl informacijos,

kuri pagal savo pobūdį ir svarbą turėtų būti įslaptinta, tačiau nuosavybės

teise priklauso paslapčių subjektu nesančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui,

įsigijimo pagrįstumo ir galimo atlygio informacijos savininkui dydžio;

14) paslapčių

subjektų teikimu sprendžia klausimus dėl galimybės valstybės paslaptį

sudarančią informaciją perduoti užsienio valstybėms ar tarptautinėms

organizacijoms, su kuriomis nėra sudaryta tarptautinių sutarčių dėl įslaptintos

informacijos abipusės apsaugos;

15) nustato

asmens, rangovo (subrangovo) sutikimo būti tikrinamam, leidimo dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo ir šio

pažymėjimo išdavimą patvirtinančios pažymos, klausimyno, skirto leidimui dirbti

ar susipažinti su įslaptinta informacija gauti, asmens pasižadėjimo saugoti

įslaptintą informaciją, įslaptintų sandorių saugumo klausimyno, įmonės

patikimumą patvirtinančio pažymėjimo, pažymos dėl patalpų, kuriose saugoma

įslaptinta informacija, pripažinimo tinkamomis formas ir įslaptinimo žinyno

sandarą;

16) pripažįsta patalpas, kuriose saugoma ar numatoma

saugoti užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų Lietuvai perduotą

įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymų „Visiškai slaptai“ ir „Slaptai“

atitikmenimis, tinkamomis saugoti tokią informaciją;

17) paslapčių subjektų teikimu sudaro ir tvirtina papildomų

žymų, nurodančių įslaptintos informacijos naudojimo apribojimus, sąrašą.

apsaugos koordinavimo komisijos sprendimai, priimti vykdant šio straipsnio 4

dalyje nurodytas funkcijas, yra privalomi paslapčių subjektams, rangovams,

subrangovams. Vykdant šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą funkciją,

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija turi teisę už atskiras įslaptintos

informacijos apsaugos sritis atsakingoms institucijoms pavesti atlikti

veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Europos

Sąjungos teisės aktuose.

apsaugos koordinavimo komisija siekia užtikrinti, kad tokios pat svarbos

informacijai skirtinguose paslapčių subjektuose būtų suteikiama vienoda

slaptumo žyma ir nustatomas vienodas apsaugos lygis.

priima posėdžiuose dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Kai balsai

pasidalija po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip

2/3 komisijos narių.

institucijose, teismuose atstovauja komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko

pavaduotojas ar komisijos pirmininko įgaliotas komisijos narys. Paslapčių

apsaugos koordinavimo komisijos veiklai užtikrinti gali būti pasitelkiama

teisės ir kitų sričių specialistų, ekspertų.

skelbiami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo

nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-965,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4522 (2010-07-20)

12

straipsnis. Įslaptintos informacijos apsaugos įgyvendinimas

informacijos apsaugos politiką formuoja Vyriausybė ir Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisija. Įslaptintos informacijos apsaugą organizuoja ir vykdo

paslapčių subjektai šio Įstatymo, Vyriausybės, Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisijos, institucijų, atliekančių Saugumo priežiūros tarnybos, Nacionalinės

komunikacijų apsaugos tarnybos, Nacionalinės šifrų paskirstymo tarnybos

funkcijas, bei įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų nustatyta

tvarka.

1 dalies redakcija nuo 2011 m. birželio

1 d.:

informacijos apsaugos politiką formuoja Vyriausybė ir Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisija. Įslaptintos informacijos apsaugą organizuoja ir vykdo

paslapčių subjektai, rangovai (subrangovai) šio Įstatymo, Vyriausybės,

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos, institucijų, atliekančių Saugumo

priežiūros tarnybos, Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos, Nacionalinės

šifrų paskirstymo tarnybos, apsaugos nuo elektromagnetinio spinduliavimo

tarnybų funkcijas, ir įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų

nustatyta tvarka. Saugumo priežiūros tarnybos, Nacionalinės komunikacijų

apsaugos tarnybos, Nacionalinės šifrų paskirstymo tarnybos, apsaugos nuo

elektromagnetinio spinduliavimo tarnybų kompetenciją ir funkcijas užtikrinant

nacionalinės įslaptintos informacijos, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar

tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos

informacijos apsaugą nustato Vyriausybė.

informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos organizavimą ir

būklę atsakingas paslapčių subjekto vadovas. Už įslaptintos informacijos

apsaugos reikalavimų vykdymą paslapčių subjekto struktūriniuose padaliniuose,

kuriuose saugoma arba naudojama įslaptinta informacija, yra atsakingi šių

struktūrinių padalinių vadovai, jų įgalioti asmenys, taip pat asmenys, kuriems

ši informacija yra patikėta. Už patikėtos įslaptintos informacijos praradimą ar

neteisėtą atskleidimą yra tiesiogiai atsakingas asmuo, kuriam tokia informacija

patikėta.

subjektai sudaro ir tvirtina struktūrinių padalinių, kuriuose dirbama su

įslaptinta informacija ar saugoma įslaptinta informacija, žymima slaptumo

žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, sąrašus ir

užtikrina, kad tik į šiuos sąrašus įrašyti struktūriniai padaliniai naudotų

įslaptintą informaciją ir ją saugotų.

subjektai sudaro pareigų, kurias einantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašus.

subjektai sudaro pareigų, kurias einantiems asmenims reikia asmens patikimumo

pažymėjimų, sąrašus.

straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytuose pareigų sąrašuose turi būti nurodoma

aukščiausia kategorija įslaptintos informacijos, su kuria asmenys, einantys

sąraše nurodytas pareigas, gali dirbti ar susipažinti.

vykdantys įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, fizinę apsaugą ar įgalioti tokią

informaciją gabenti, privalo turėti leidimus dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

subjektuose ar jų struktūriniuose padaliniuose, disponuojančiuose Lietuvos

Respublikos, užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptinta

informacija, turi būti sudaryti sąrašai asmenų, kuriems yra išduoti leidimai

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1237,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)

13

straipsnis. Specialioji ekspertų komisija

subjektuose įslaptintos informacijos apsaugą koordinuoja paslapčių subjekto

vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos. Jos:

1) rengia

paslapčių subjekto teisės aktus, susijusius su įslaptintos informacijos

apsauga, prižiūri, kaip šie teisės aktai vykdomi;

2) teikia siūlymus paslapčių

subjekto vadovui dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo;

3) teikia

siūlymus bei išvadas dėl informacijos įslaptinimo pagrįstumo, slaptumo žymų

keitimo, įslaptintos informacijos išslaptinimo ar sunaikinimo;

4) organizuoja

įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos būklės

tikrinimus ir teikia pasiūlymus dėl įslaptintos informacijos apsaugos

reikalavimų pažeidimų prevencijos, sprendžia kitus klausimus, susijusius su

įslaptintos informacijos apsauga.

į įslaptintos informacijos apimtį, paslapčių subjekto vadovas gali nesudaryti

specialiosios ekspertų komisijos ir jos funkcijas pavesti įgaliotam asmeniui.

ekspertų komisijos nariais gali būti tik asmenys, kurie šio Įstatymo nustatyta

tvarka yra gavę leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba,

jei paslapčių subjektas naudoja užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų

parengtą įslaptintą informaciją, asmens patikimumo pažymėjimą. Specialiosios

ekspertų komisijos narių leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija arba asmens patikimumo pažymėjimai turi atitikti įslaptintos

informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, aukščiausią slaptumo žymą.

14

straipsnis. Pareiga paskirti atsakingą asmenį

Paslapčių

subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba rangovo (subrangovo) vadovo

sprendimu turi būti paskirtas atsakingas asmuo, organizuojantis ir

įgyvendinantis įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas,

rangovas (subrangovas), administravimą, apsaugą ir kontrolę.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PERSONALO

PATIKIMUMAS

9 straipsnis.

Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

pareigas susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija ir ja

naudotis gali Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas

ir Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

pareigas, susijusias su valstybės paslaptį sudarančios informacijos naudojimu

ar jos apsauga, bei susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija

gali tik specialius leidimus turintys asmenys. Pretendentai į valstybės

tarnybą, atrinkti pareigoms, susijusioms su valstybės paslaptį sudarančios

informacijos naudojimu ar jos apsauga, skiriami patikrinus jų kandidatūras

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

ir kai šie asmenys gauna leidimus dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį

sudarančia informacija. Šių pareigybių sąrašą nustato pats paslapčių subjektas.

dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija išduoda

paslapčių subjektas, asmenų kandidatūras patikrinus Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka bei

suderinus, išskyrus slaptuosius operatyvinės veiklos dalyvius, su Valstybės

saugumo departamentu. Prieš priimdamos galutinį sprendimą, asmens kandidatūrą

tikrinančios institucijos asmenį gali iškviesti pokalbio ir prireikus, jei šis

asmuo sutinka, patikrinti poligrafu arba pareikalauti raštiškų asmens

paaiškinimų. Paslapčių subjektui draudžiama išduoti asmeniui leidimą dirbti ar susipažinti

su valstybės paslaptį sudarančia informacija, jeigu Valstybės saugumo

departamentas, vadovaudamasis šio straipsnio 5 dalimi, tam prieštarauja.

susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija leidžiama asmeniui,

jeigu:

1) asmuo yra

Lietuvos Respublikos pilietis;

2) asmuo

pateikia pagal nustatytą formą duomenis apie save ir savo ryšius bei raštiškai

sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra;

3) asmuo pagal

savo asmens duomenis, asmenines ir dalykines savybes bei sveikatos būklę tinka

šiam darbui;

4) asmuo

raštiškai pasižada saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją;

5) tikrinimo metu nenustatoma

bent viena šio straipsnio 5 dalies 2-14 punktuose nurodyta aplinkybė.

su valstybės paslaptį sudarančia informacija asmeniui neišduodamas, jeigu

asmuo:

1) neatitinka

bent vienos šio straipsnio 4 dalies 1-4 punktuose nurodytos sąlygos;

2) nuolat gyveno Lietuvos

Respublikoje mažiau kaip 3 pastaruosius metus ir šio įstatymo 12 straipsnio 3

dalies 5 punkto nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos

koordinavimo komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti

su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Ši nuostata netaikoma asmenims,

tarnavusiems NATO narių karinėse ar gynybos struktūrose;

3) yra kreipęsis

į atitinkamas valstybės institucijas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės

atsisakymo arba į kitų valstybių institucijas dėl politinio prieglobsčio

suteikimo;

4) turi dvigubą

pilietybę ir šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 5 punkto nustatyta tvarka

Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą

neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia

informacija. Ši nuostata netaikoma asmenims, tarnavusiems NATO narių karinėse

ar gynybos struktūrose;

5) buvo

nuteistas už nusikaltimą Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos

vientisumui ir konstitucinei santvarkai ar už kitą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą;

6) turi teistumą

už nesunkų tyčinį nusikaltimą;

7) nustatyta

tvarka yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu;

8) dėl Lietuvos

Respublikai priešiškų interesų yra bendradarbiavęs ar palaiko ryšius su kitos

valstybės specialiąja tarnyba;

9) dėl Lietuvos

Respublikai priešiškų interesų palaiko ryšius su asmenimis,

bendradarbiaujančiais su kitos valstybės specialiąja tarnyba arba

priklausančiais nusikalstamam susivienijimui;

10) nuslėpė arba

pateikė melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save;

11) įstatymų ar

kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo atleistas iš pareigų dėl darbo su

įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo;

12) yra asmuo,

kurio atžvilgiu atliekamas operatyvinis tyrimas, arba yra patrauktas

baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką;

13) yra asmuo,

kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Organizuoto

nusikalstamumo užkardymo įstatymą;

14) gauna pajamų

iš kitų valstybių karinių ar specialiųjų tarnybų, jei tai nėra numatyta

Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių pasirašytuose susitarimuose ar

įsipareigojimuose.

turintiems leidimus dirbti ar susipažinti su informacija, pažymėta aukštesnio

laipsnio slaptumo žyma, atskiras leidimas dirbti ar susipažinti su informacija,

pažymėta žemesnio laipsnio slaptumo žyma, nereikalingas.

su valstybės paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“ arba „Slaptai“, išduodamas 5 metams, o su valstybės paslaptį

sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, - 7 metams.

Šiems terminams pasibaigus, asmuo tikrinamas iš naujo. Asmuo gali būti

papildomai tikrinamas ir nepasibaigus šiame straipsnyje nustatytiems terminams.

susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija neišdavimo, taip pat

Valstybės saugumo departamento prieštaravimas, kad asmeniui būtų išduotas toks

leidimas, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijai, kuri priima galutinį sprendimą.

kurių darbas susijęs su tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar

jos apsauga, teisę dirbti ar susipažinti su tokia informacija suteikia

paslapčių subjektas. Valstybės saugumo departamento sutikimas nėra

reikalingas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1907, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2274 (00.09.07)

Nr. IX-1425,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1670 (2003-04-24)

10

straipsnis. Leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį

sudarančia

informacija

panaikinimas

dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija

panaikinamas, jeigu:

1) asmuo

atsisako arba netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) asmuo sistemingai pažeidinėja

nustatytą darbo su įslaptinta informacija tvarką;

3) su paslapčių

subjektu nutraukiami asmens darbo (tarnybos) santykiai arba asmuo perkeliamas į

pareigas, nesusijusias su valstybės paslaptį sudarančios informacijos

naudojimu;

4) asmuo nuteisiamas už nusikaltimo

Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei

santvarkai ar už kitos tyčinės nusikalstamos veikos padarymą;

5) asmuo

įstatymo nustatyta tvarka pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu;

6) nustatoma,

kad leidimas asmeniui buvo suteiktas nepagrįstai;

7) asmuo pagal

savo asmens duomenis, asmenines ir dalykines savybes ar sveikatos būklę tampa

netinkamas darbui su įslaptinta informacija;

8) atsiranda ar

paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalies

3-9, 12, 13 ar 14 punktuose.

dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikina

paslapčių subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento

motyvuotu teikimu. Apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą valstybės

paslapčių subjektas informuoja Valstybės saugumo departamentą.

dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikinimas

arba darbo (tarnybos) santykių nutraukimas, arba perkėlimas į kitas pareigas ar

atleidimas iš pareigų neatleidžia asmens nuo įsipareigojimo saugoti jam

patikėtą ar tarnybos metu sužinotą įslaptintą informaciją bei nuo atsakomybės

už tokios informacijos atskleidimą.

dėl leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija

panaikinimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijai, kuri priima galutinį sprendimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1425, 2003-04-03,

Žin., 2003, Nr. 38-1670 (2003-04-24)

13 straipsnis.

Specialioji ekspertų komisija

subjektuose įslaptintos informacijos apsaugą koordinuoja paslapčių subjekto

vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos. Jos:

1) rengia

paslapčių subjekto teisės aktus, susijusius su įslaptintos informacijos

apsauga, prižiūri, kaip šie teisės aktai vykdomi;

2) teikia siūlymus paslapčių

subjekto vadovui dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo;

3) teikia

siūlymus bei išvadas dėl informacijos įslaptinimo pagrįstumo, slaptumo žymų

keitimo, įslaptintos informacijos išslaptinimo ar sunaikinimo;

4) organizuoja

įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos būklės

tikrinimus ir teikia pasiūlymus dėl įslaptintos informacijos apsaugos

reikalavimų pažeidimų prevencijos, sprendžia kitus klausimus, susijusius su

įslaptintos informacijos apsauga.

2.

Atsižvelgdamas į įslaptintos informacijos apimtį, paslapčių subjekto vadovas

gali nesudaryti specialiosios ekspertų komisijos ir jos funkcijas pavesti

įgaliotam asmeniui.

ekspertų komisijos nariais gali būti tik asmenys, kurie šio Įstatymo nustatyta

tvarka yra gavę leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba,

jei paslapčių subjektas naudoja užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų

parengtą įslaptintą informaciją, asmens patikimumo pažymėjimą. Specialiosios

ekspertų komisijos narių leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija arba asmens patikimumo pažymėjimai turi atitikti įslaptintos

informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, aukščiausią slaptumo žymą.

15 straipsnis. Leidimas dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas

pareigas, susijusias su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos

slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“,

naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus leidimus dirbti

ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys. Eiti pareigas,

susijusias su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos

informacijos, žymimos slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba

„Konfidencialiai“ atitikmenimis, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali

tik atitinkamus asmens patikimumo pažymėjimus turintys asmenys. Pretendentai,

atrinkti pareigoms, susijusioms su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos

apsauga, į šias pareigas gali būti skiriami prieš tai patikrinus jų

kandidatūras ir gavus išvadą, kad asmuo atitinka šio Įstatymo 16 straipsnio 1

dalyje nurodytas sąlygas.

pareigas susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis gali Respublikos

Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas.

ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurių medžiagoje yra

įslaptintos informacijos, įtariamasis (kaltinamasis) ir įtariamojo (kaltinamojo)

gynėjai Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su

bylos medžiagoje esančia įslaptinta informacija, išskyrus nukentėjusiojo ar

liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę padedančius nustatyti

duomenis.

straipsnio 3 dalyje išvardyti asmenys, prieš jiems suteikiant teisę susipažinti

su įslaptinta informacija, yra įspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už

įslaptintos informacijos atskleidimą. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse išvardyti

asmenys prieš išduodant laikiną leidimą dirbti ar susipažinti su Lietuvos

Respublikos, užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptinta

informacija turi duoti nustatyto pavyzdžio rašytinį pasižadėjimą saugoti

patikėtą įslaptintą informaciją.

Respublikoje paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį arba karinių operacijų metu

paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmeniui, kuris

neturi leidimo dirbti su įslaptinta informacija, gali būti suteikta teisė su ja

susipažinti, jeigu tokia informacija yra būtina atliekant jam pavestas

funkcijas ar užduotis.

atvejais, nustatytais NATO norminiuose dokumentuose, reglamentuojančiuose

įslaptintos informacijos apsaugą, asmeniui, neturinčiam asmens patikimumo

pažymėjimo, paslapčių subjekto vadovas gali išduoti rašytinį laikiną leidimą

susipažinti su Lietuvai perduota NATO įslaptinta informacija, jei tokio asmens

lojalumas Lietuvos valstybei ir patikimumas nekelia abejonių. Paslapčių

subjekto vadovo išduotame leidime privalo būti nurodyta, su kokia įslaptinta

informacija asmeniui suteikiama teisė susipažinti.

subjektai gali išduoti asmenims leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija tik gavę Valstybės saugumo departamento išvadą, kad asmuo atitinka

šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Ši nuostata netaikoma

išduodant leidimus šio Įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytiems

asmenims.

asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo šio Įstatymo nustatyta tvarka priima

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija.

16 straipsnis. Leidimo dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo sąlygos

pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

arba asmens patikimumo pažymėjimą, toks leidimas ar pažymėjimas išduodamas,

jeigu:

1) asmuo yra

Lietuvos Respublikos pilietis;

2) asmuo

pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną ir raštiškai sutinka, kad būtų

tikrinama jo kandidatūra;

3) asmuo

raštiškai pasižada saugoti įslaptintą informaciją;

4) tikrinimo

metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo

Lietuvos valstybei;

5) tikrinimo

metu nenustatoma bent viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė.

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo:

1) neatitinka

bent vienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos;

2)

nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje mažiau kaip 5 pastaruosius metus ir šio

Įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 10 punkte nustatyta tvarka Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti

su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimo;

3) yra kreipęsis

į atitinkamas valstybės institucijas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės

atsisakymo;

4) turi dvigubą

pilietybę ir šio Įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 10 punkte nustatyta tvarka

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimo;

5) buvo

nuteistas už nusikaltimą Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos

vientisumui ir konstitucinei santvarkai arba bet kokį labai sunkų nusikaltimą

ar nusikalstamą veiką dėl tarnybos paslapties pagrobimo, kitokio neteisėto

įgijimo ar atskleidimo;

6) turi teistumą

už sunkų ar apysunkį nusikaltimą;

7) įstatymų

nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu;

8) dėl Lietuvos

Respublikai priešiškų interesų yra bendradarbiavęs ar palaiko ryšius su kitos

valstybės specialiąja tarnyba arba su asmenimis, bendradarbiaujančiais su kitos

valstybės specialiąja tarnyba;

9) palaiko ryšius su asmenimis,

priklausančiais organizuotoms nusikalstamoms grupėms arba nusikalstamiems

susivienijimams;

10) dalyvauja

neregistruotos religinės bendruomenės, politinės organizacijos, jų darinių

veikloje;

11) sąmoningai

nuslėpė arba jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms pateikė melagingus

biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius bei aplinką,

galinčius turėti įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo priėmimui;

12) įstatymų ar

kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo atleistas iš pareigų dėl darbo su

įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo ar už tokius pažeidimus jam buvo

panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija ar asmens patikimumo

pažymėjimas;

13) yra traukiamas baudžiamojon

atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas

ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas;

13 punkto redakcija nuo 2013-01-01

13) yra

traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl

tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar kriminalinės žvalgybos tyrimas;

14) yra

tas, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Organizuoto

nusikalstamumo užkardymo įstatymą;

15) gauna pajamų

iš kitų valstybių karinių ar specialiųjų tarnybų, jeigu tai nėra numatyta

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose;

16) negali

pagrįsti savo turto, kurį valdo, naudoja ar kuriuo disponuoja, įgijimo

teisėtumo ir jo gyvenimo lygis neatitinka realių pajamų;

17)

piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką

veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl

kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija;

18) turi

psichinės veiklos sutrikimų ar kitų sveikatos būklės sutrikimų, galinčių riboti

jo gebėjimus, neigiamai veikti jo veiksmus.

turintiems leidimus ar asmens patikimumo pažymėjimus, suteikiančius teisę

dirbti ar susipažinti su informacija, žymima aukštesnio laipsnio slaptumo žyma,

atskiras leidimas ar patikimumo pažymėjimas dirbti ar susipažinti su

informacija, žymima žemesnio laipsnio slaptumo žyma, nereikalingas.

prireikus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne

slaptumo žyma, negu asmeniui yra išduotas leidimas arba asmens patikimumo

pažymėjimas, jo kandidatūra tikrinama iš naujo.

patikimumo pažymėjimas ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, žymima slaptumo žyma “Visiškai slaptai”, išduodamas ne ilgesniam

kaip 5 metų terminui, o su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis

„Slaptai“, „Konfidencialiai“ – ne ilgesniam kaip 10 metų terminui. Šis terminas

skaičiuojamas nuo Valstybės saugumo departamento sutikimo išduoti tokį leidimą

pasirašymo dienos arba nuo kandidatūros tikrinimą atlikusios institucijos

išvados pateikimo dienos, kai leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas išduodamas slaptiesiems

operatyvinės veiklos dalyviams, įslaptintiems žvalgybos tarnautojams ir

žvalgybos slaptiesiems bendradarbiams.

5 dalies redakcija nuo 2013-01-01

patikimumo pažymėjimas ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, išduodamas ne ilgesniam

kaip 5 metų terminui, o su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis

„Slaptai“, „Konfidencialiai“, – ne ilgesniam kaip 10 metų terminui. Šis

terminas skaičiuojamas nuo Valstybės saugumo departamento sutikimo išduoti tokį

leidimą pasirašymo dienos arba nuo kandidatūros tikrinimą atlikusios

institucijos išvados pateikimo dienos, kai leidimas dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas išduodamas slaptiesiems

kriminalinės žvalgybos dalyviams, įslaptintiems žvalgybos pareigūnams ir

žvalgybos slaptiesiems bendradarbiams.

mėnesiams iki leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar asmens

patikimumo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, asmuo tikrinamas papildomai.

Asmuo gali būti pakartotinai tikrinamas ir nesibaigus šiame straipsnyje

nustatytiems terminams, jeigu kyla įtarimas, kad atsirado šio straipsnio 2

dalyje numatytų aplinkybių. Pakartotinio patikrinimo metu paslapčių subjekto

vadovo sprendimu asmeniui gali būti uždrausta dirbti su įslaptinta informacija.

įslaptinta informacija neišdavimo, asmens patikimumo pažymėjimo neišdavimo,

Valstybės saugumo departamento prieštaravimą, kad asmeniui būtų išduotas toks

leidimas, taip pat kandidatūrą tikrinančių institucijų sprendimą nutraukti

kandidatūros tikrinimą, nustačius šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes,

per 30 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo gavimo dienos pats asmuo arba

paslapčių subjektas turi teisę apskųsti teismui.

nuo 2012-07-13.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1237,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)

Nr. XI-2183,

2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 82-4269 (2012-07-13)

Nr.

XI-2295,

2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6469 (2012-11-08)

17

straipsnis. Asmens kandidatūros tikrinimas

asmens kandidatūros tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris

pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba

asmens patikimumo pažymėjimą, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar

tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Kandidatūros

tikrinamos paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens teikimu.

pretenduojantis gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

arba asmens patikimumo pažymėjimą, atsakingam asmeniui pateikia užpildytą

nustatyto pavyzdžio klausimyną, rašytinį sutikimą būti tikrinamam. Šis asmuo

taip pat pateikia išsamią autobiografiją, jei pretenduoja gauti leidimą dirbti

ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“ arba „Slaptai“. Kandidatūros patikrinimo metu siekiama nustatyti, ar

nėra šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Patikrinimo metu

negali būti naudojami operatyvinės veiklos metodai ir priemonės, išskyrus

operatyvinę apklausą ir duomenų, esančių operatyvinėje įskaitoje, peržiūrą.

Prieš priimdamos sprendimą, kandidatūrą tikrinančios institucijos asmenį gali

iškviesti pokalbio, pareikalauti raštiškų asmens paaiškinimų ir prireikus, jei

šis asmuo sutinka, patikrinti poligrafu.

2 dalies redakcija nuo 2013-01-01

pretenduojantis gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

arba asmens patikimumo pažymėjimą, atsakingam asmeniui pateikia užpildytą

nustatyto pavyzdžio klausimyną, rašytinį sutikimą būti tikrinamam. Šis asmuo

taip pat pateikia išsamią autobiografiją, jei pretenduoja gauti leidimą dirbti

ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“ arba „Slaptai“. Kandidatūros patikrinimo metu siekiama nustatyti, ar

nėra šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Patikrinimo metu

negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos metodai ir priemonės, išskyrus

apklausą ir duomenų, esančių kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje,

peržiūrą. Prieš priimdamos sprendimą, kandidatūrą tikrinančios institucijos

asmenį gali iškviesti pokalbio, pareikalauti raštiškų asmens paaiškinimų ir

prireikus, jei šis asmuo sutinka, patikrinti poligrafu.

pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija,

kandidatūras tikrina:

1) dirbančių arba pretenduojančių

dirbti krašto apsaugos sistemoje – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas

prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas;

2) dirbančių

arba pretenduojančių dirbti vidaus reikalų sistemoje – vidaus reikalų ministro

įgaliotos institucijos ir Valstybės saugumo departamentas;

3) dirbančių

arba pretenduojančių dirbti Specialiųjų tyrimų tarnyboje – Specialiųjų tyrimų tarnyba

ir Valstybės saugumo departamentas;

4) slaptųjų

operatyvinės veiklos dalyvių, įslaptintų žvalgybos tarnautojų ir žvalgybos

slaptųjų bendradarbių – patys paslapčių subjektai;

4 punkto redakcija nuo 2013-01-01

4) slaptųjų kriminalinės žvalgybos dalyvių, įslaptintų žvalgybos

pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių – patys paslapčių

subjektai;

5) Valstybės

saugumo departamentas, jei leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą pretenduoja gauti asmuo, nenurodytas

šios dalies 1–4 punktuose.

kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto

apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar

Specialiųjų tyrimų tarnyba ir patikrinimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės,

nurodytos šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, asmens užpildytas klausimynas,

autobiografija ir atlikto tikrinimo išvados pateikiamos Valstybės saugumo

departamentui. Valstybės saugumo departamentas įvertina atlikto tikrinimo

rezultatus pagal informaciją, kuria jis disponuoja, prireikus surenka papildomą

informaciją arba rekomenduoja tai padaryti kandidatūrą tikrinusioms

institucijoms ir teikia paslapčių subjektui sutikimą arba motyvuotą

prieštaravimą dėl galimybės asmeniui išduoti atitinkamos kategorijos leidimą

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

atvejais, kai kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas

prie Krašto apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos

institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir tikrinimo metu buvo nustatytos

aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, tikrinimas krašto

apsaugos arba vidaus reikalų ministrų ar jų įgaliotų asmenų arba Specialiųjų

tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu nutraukiamas. Apie šį sprendimą

informuojamas paslapčių subjektas ir asmuo, kurio kandidatūra buvo tikrinama.

Valstybės saugumo departamentas tokios kandidatūros netikrina.

pretenduoja gauti asmens patikimumo pažymėjimą, kandidatūrą tikrina Valstybės

saugumo departamentas. Jeigu asmuo turi leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, išduotą ne anksčiau kaip prieš 18 mėnesių, Valstybės

saugumo departamentas pateikia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai

medžiagą, kurios pagrindu asmeniui buvo suteiktas šis leidimas. Tokia

kandidatūra iš naujo gali būti netikrinama.

atliekančios institucijos privalo patikrinti asmens, pretenduojančio gauti

leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimą, kandidatūrą:

1) per 60 darbo

dienų, jeigu asmuo pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, arba atitinkamą

asmens patikimumo pažymėjimą;

2) per 90 darbo

dienų, jeigu asmuo pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, arba atitinkamą asmens

patikimumo pažymėjimą;

3) per 120 darbo

dienų, jeigu asmuo pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, arba

atitinkamą asmens patikimumo pažymėjimą;

4) per 40 darbo

dienų, jeigu asmuo, pretenduojantis gauti leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija arba atitinkamą asmens patikimumo pažymėjimą, teisės

aktų nustatyta tvarka yra atrinktas valstybės tarnautojo, valstybės pareigūno,

teisėjo ar profesinės karo tarnybos kario pareigoms, susijusioms su įslaptintos

informacijos, žymimos slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne, naudojimu

ar jos apsauga, arba yra laimėjęs konkursą į tokias valstybės tarnautojo

pareigas.

Valstybės saugumo departamentas sutinka, kad asmeniui būtų išduotas leidimas

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, paslapčių subjektas išduoda

nustatyto pavyzdžio leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

leidimo dirbti ar susipažinti su atitinkama slaptumo žyma žymima įslaptinta

informacija išdavimo paslapčių subjektas privalo priimti per 20 darbo dienų nuo

Valstybės saugumo departamento sutikimo išduoti tokį leidimą pasirašymo dienos.

Sprendimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su atitinkama slaptumo žyma žymima

įslaptinta informacija išdavimo paslapčių subjekto vadovui per 20 darbo dienų

nuo Valstybės saugumo departamento sutikimo išduoti tokį leidimą pasirašymo

dienos priima paslapčių subjekto vadovą į pareigas skiriantis asmuo ar jo

įgaliotas asmuo. Apie išduotus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija sprendimą priėmęs paslapčių subjektas per 10 darbo dienų privalo

pranešti Valstybės saugumo departamentui.

subjekto asmeniui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija kartu su asmens rašytiniu pasižadėjimu saugoti įslaptintą

informaciją laikomi asmens byloje arba paslapčių subjekto vadovo nustatyta

tvarka.

patikimumo pažymėjimai registruojami ir saugomi Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisijos

nustatyta tvarka.

tarptautinių organizacijų atitinkamų institucijų prašymu Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisija arba paslapčių subjektai pateikia Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijos nustatyto pavyzdžio pažymas, patvirtinančias, kad

asmeniui yra išduotas asmens patikimumo pažymėjimas.

tikrinimą atliekančios institucijos turi teisę gauti informaciją apie tikrinamą

asmenį iš visų valstybės, savivaldybės institucijų, bankų ir kitų juridinių

asmenų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1080,

2007-04-05, Žin., 2007, Nr. 46-1715 (2007-04-26)

Nr.

XI-2295,

2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6469 (2012-11-08)

17 straipsnis.

Asmens kandidatūros tikrinimas

asmens kandidatūros tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris

pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba

asmens patikimumo pažymėjimą, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar

tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Kandidatūros

tikrinamos paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens teikimu.

pretenduojantis gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

arba asmens patikimumo pažymėjimą, atsakingam asmeniui pateikia užpildytą

nustatyto pavyzdžio klausimyną, rašytinį sutikimą būti tikrinamam. Šis asmuo

taip pat pateikia išsamią autobiografiją, jei pretenduoja gauti leidimą dirbti

ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“ arba „Slaptai“. Kandidatūros patikrinimo metu siekiama nustatyti, ar

nėra šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Patikrinimo metu

negali būti naudojami operatyvinės veiklos metodai ir priemonės, išskyrus

operatyvinę apklausą ir duomenų, esančių operatyvinėje įskaitoje, peržiūrą.

Prieš priimdamos sprendimą, kandidatūrą tikrinančios institucijos asmenį gali

iškviesti pokalbio, pareikalauti raštiškų asmens paaiškinimų ir prireikus, jei

šis asmuo sutinka, patikrinti poligrafu.

pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija,

kandidatūras tikrina:

1) dirbančių arba pretenduojančių

dirbti krašto apsaugos sistemoje – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas

prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas;

2) dirbančių

arba pretenduojančių dirbti vidaus reikalų sistemoje – vidaus reikalų ministro

įgaliotos institucijos ir Valstybės saugumo departamentas;

3) dirbančių

arba pretenduojančių dirbti Specialiųjų tyrimų tarnyboje – Specialiųjų tyrimų

tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas;

4) slaptųjų

operatyvinės veiklos dalyvių, įslaptintų žvalgybos tarnautojų ir žvalgybos

slaptųjų bendradarbių – patys paslapčių subjektai;

5) Valstybės

saugumo departamentas, jei leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

arba asmens patikimumo pažymėjimą pretenduoja gauti asmuo, nenurodytas šios

dalies 1–4 punktuose.

kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto

apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar

Specialiųjų tyrimų tarnyba ir patikrinimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės,

nurodytos šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, asmens užpildytas klausimynas,

autobiografija ir atlikto tikrinimo išvados pateikiamos Valstybės saugumo

departamentui. Valstybės saugumo departamentas įvertina atlikto tikrinimo

rezultatus pagal informaciją, kuria jis disponuoja, prireikus surenka papildomą

informaciją arba rekomenduoja tai padaryti kandidatūrą tikrinusioms

institucijoms ir teikia paslapčių subjektui sutikimą arba motyvuotą

prieštaravimą dėl galimybės asmeniui išduoti atitinkamos kategorijos leidimą

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

atvejais, kai kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas

prie Krašto apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos

institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir tikrinimo metu buvo nustatytos

aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, tikrinimas krašto

apsaugos arba vidaus reikalų ministrų ar jų įgaliotų asmenų arba Specialiųjų

tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu nutraukiamas. Apie šį sprendimą

informuojamas paslapčių subjektas ir asmuo, kurio kandidatūra buvo tikrinama.

Valstybės saugumo departamentas tokios kandidatūros netikrina.

pretenduoja gauti asmens patikimumo pažymėjimą, kandidatūrą tikrina Valstybės

saugumo departamentas. Jeigu asmuo turi leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, išduotą ne anksčiau kaip prieš 18 mėnesių, Valstybės

saugumo departamentas pateikia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai

medžiagą, kurios pagrindu asmeniui buvo suteiktas šis leidimas. Tokia

kandidatūra iš naujo gali būti netikrinama.

atliekančios institucijos privalo patikrinti asmens, pretenduojančio gauti

leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimą, kandidatūrą:

1) per 60 darbo

dienų, jeigu asmuo pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, arba atitinkamą

asmens patikimumo pažymėjimą;

2) per 90 darbo

dienų, jeigu asmuo pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, arba atitinkamą asmens

patikimumo pažymėjimą;

3) per 120 darbo

dienų, jeigu asmuo pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, arba

atitinkamą asmens patikimumo pažymėjimą.

Valstybės saugumo departamentas sutinka, kad asmeniui būtų išduotas leidimas

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, paslapčių subjektas išduoda

nustatyto pavyzdžio leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

leidimo dirbti ar susipažinti su atitinkama slaptumo žyma žymima įslaptinta

informacija išdavimo paslapčių subjektas privalo priimti per 20 darbo dienų nuo

Valstybės saugumo departamento sutikimo išduoti tokį leidimą pasirašymo dienos.

Apie išduotus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

paslapčių subjektas per 10 darbo dienų privalo pranešti Valstybės saugumo

departamentui.

subjekto asmeniui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija kartu su asmens rašytiniu pasižadėjimu saugoti įslaptintą

informaciją laikomi asmens byloje arba paslapčių subjekto vadovo nustatyta

tvarka.

patikimumo pažymėjimai registruojami ir saugomi Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisijos

nustatyta tvarka.

tarptautinių organizacijų atitinkamų institucijų prašymu Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisija arba paslapčių subjektai pateikia Paslapčių

apsaugos

koordinavimo komisijos nustatyto pavyzdžio pažymas, patvirtinančias, kad

asmeniui yra išduotas asmens patikimumo pažymėjimas.

tikrinimą atliekančios institucijos turi teisę gauti informaciją apie tikrinamą

asmenį iš visų valstybės, savivaldybės institucijų, bankų ir kitų juridinių

asmenų.

18

straipsnis. Leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens

patikimumo pažymėjimo panaikinimas

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo

pažymėjimas panaikinamas, jeigu:

1) asmuo

atsisako arba netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) asmuo daugiau

negu vieną kartą pažeidė nustatytą darbo su įslaptinta informacija tvarką arba

dėl šiurkštaus šios tvarkos pažeidimo kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija

gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista;

3) su paslapčių

subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai ar pasibaigia renkamų arba

skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas;

4) atsiranda ar

paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2

dalyje.

iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento motyvuotu teikimu panaikina

leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Apie priimtą sprendimą

panaikinti asmeniui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija paslapčių subjektas per 10 darbo dienų raštu praneša Valstybės

saugumo departamentui.

kuriam panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

arba asmens patikimumo pažymėjimas, prašymu paslapčių subjektas turi raštu

nurodyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo

motyvus.

patikimumo pažymėjimą savo iniciatyva ar Valstybės saugumo departamento arba

paslapčių subjekto motyvuotu teikimu panaikina Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisija.

leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimo panaikinimo per 30 darbo dienų nuo tokio sprendimo gavimo dienos

asmuo arba paslapčių subjektas, gavęs Valstybės saugumo departamento motyvuotą

teikimą dėl leidimo panaikinimo, turi teisę apskųsti Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijai. Prireikus ši komisija įpareigoja kandidatūros tikrinimą

atlikusias institucijas surinkti ir pateikti papildomų duomenų apie tokį

asmenį. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimas paslapčių

subjektui yra privalomas.

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimo

panaikinimas neatleidžia asmens nuo įsipareigojimo neatskleisti tarnybos metu

sužinotos įslaptintos informacijos, taip pat nuo atsakomybės už tokios

informacijos atskleidimą.

19

straipsnis. Asmens, kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas, pareigos

Asmuo,

kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

arba asmens patikimumo pažymėjimas, privalo:

1) žinoti teisės

aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus ir

juos vykdyti;

2) neatskleisti,

neprarasti ir neperduoti patikėtos arba sužinotos įslaptintos informacijos

pašaliniams asmenims, taip pat asmenims, kurie nors ir turi teisę dirbti su

įslaptinta informacija, tačiau nėra įgalioti su ja susipažinti;

3) patikėtą ar

tarnybos metu sužinotą įslaptintą informaciją saugoti visą tokios informacijos

įslaptinimo terminą;

4) vadovautis

principu „Būtina žinoti“;

5) užkirsti

kelią neteisėtoms kitų asmenų veikoms, dėl kurių įslaptinta informacija gali

būti atskleista, prarasta, pagrobta ar kitaip neteisėtai įgyta, ir apie šiuos

faktus, kitas įslaptintos informacijos atskleidimo ar praradimo aplinkybes

nedelsdamas pranešti atsakingam asmeniui arba paslapčių subjekto vadovui;

6) nedelsdamas

pranešti atsakingam asmeniui apie patikėtos įslaptintos informacijos praradimą

ar atskleidimą, taip pat įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų

pažeidimus;

7) nutraukdamas

darbo (tarnybos) santykius, pereidamas į kitas pareigas, nesusijusias su

įslaptintos informacijos naudojimu, grąžinti atsakingam asmeniui visą jam

patikėtą įslaptintą informaciją;

8) teikti

informaciją, žodinius ir rašytinius paaiškinimus asmenims, įgaliotiems vykdyti

įslaptintos informacijos apsaugos kontrolę;

9) pranešti atsakingam asmeniui

apie anketos duomenų, pateiktų jo kandidatūrą tikrinusioms institucijoms,

pasikeitimą;

10) likus 6 mėnesiams iki išduoto

leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, taip pat įgaliotoms institucijoms

atliekant papildomą patikrinimą, pateikti atsakingam asmeniui reikiamus

dokumentus tikrinimui atlikti.

20 straipsnis.

Atsakingo asmens funkcijos personalo patikimumo srityje

Atsakingas

asmuo:

1) organizuoja

leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimą, tvarko jų

apskaitą;

2) užtikrina,

kad su įslaptinta informacija susipažintų tik leidimus turintys asmenys ir būtų

griežtai laikomasi principo „Būtina žinoti“;

3) užtikrina,

kad įslaptintos informacijos, su kuria asmuo dirba ar susipažįsta, žyma nebūtų

aukštesnė už nurodytą šiam asmeniui suteiktame leidime;

4) kontroliuoja,

kad teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą,

reikalavimus vykdytų visi asmenys, dirbantys ar susipažįstantys su įslaptinta

informacija;

5) informuoja kandidatūrą

tikrinančias institucijas apie asmens anketos duomenų, galinčių turėti įtakos

leidimo išdavimui ar panaikinimui, pasikeitimą;

6) likus 6 mėnesiams iki leidimo

dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija arba asmens

patikimumo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, organizuoja kartotinį

kandidatūros tikrinimą;

7) paima iš

asmenų, kuriems išduodami leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, nustatyto pavyzdžio rašytinius pasižadėjimus saugoti įslaptintą

informaciją;

8) pasirašytinai

supažindina asmenis su detaliu įslaptintos informacijos, susijusios su

paslapčių subjekto veikla, sąrašu;

9) kartą per

kalendorinius metus informuoja asmenis, kuriems patikėta įslaptinta

informacija, apie įstatymų nustatytą atsakomybę už neteisėtą disponavimą

įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą,

pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą;

10) kartą per

kalendorinius metus asmenis, kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos

naudojimu ar apsauga, pasirašytinai supažindina su įslaptintos informacijos

apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

PENKTASIS SKIRSNIS

ĮSLAPTINTOS

INFORMACIJOS ADMINISTRAVIMAS

21 straipsnis.

Slaptumo žymos suteikimas dokumentui arba jo daliai

struktūrinio padalinio, parengusio dokumentą, vadovas įvertina dokumentą

parengusio asmens siūlymą ir priima sprendimą dėl dokumento slaptumo žymos ir

įslaptinimo termino suteikimo bei atsako už priimto sprendimo pagrįstumą.

nesuteikiama slaptumo žyma vien dėl jo tematikos arba dokumento, į kurį

atsakoma, slaptumo žymos.

nustatoma pagal aukščiausią dokumento tekste esančios informacijos slaptumo

žymą.

dokumentas susideda iš atskirų skirtingas slaptumo žymas turinčių dalių arba

turi priedų, kurių slaptumo žymos skiriasi nuo jų lydimo dokumento slaptumo

žymos, apie skirtingas dokumento dalių ir jo priedų slaptumo žymas turi būti

aiškios nuorodos pačiame dokumente – dokumento tekste, priedų išvardijime arba

dokumento dalių sąraše (turinyje), taip pat prieš tokių dokumento teksto dalių

pradžią arba ant dokumento priedų.

dalys arba dokumento priedai yra neatsiejama dokumento dalis, toks dokumentas

įtraukiamas į įslaptintų dokumentų apskaitą ir saugomas pagal aukščiausią

dokumento dalies arba jo priedų turimą slaptumo žymą. Dokumento dalys arba jo

priedai, kurie gali būti atskirti, yra platinami, įtraukiami į apskaitą ir

saugomi pagal tokių dokumento dalių arba priedų turimą slaptumo žymą.

22 straipsnis.

Įslaptintų dokumentų administravimo reikalavimai

dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, administruojami taip:

1) tvarkomi ir

laikomi I ar II klasės saugumo zonose;

2) perduodami

įslaptintos informacijos gavėjui pasirašytinai;

3) negali būti

kopijuojami;

4) vykdytojams

perduodami pasirašytinai, apie perdavimo faktą pažymint įslaptintos

informacijos registracijos laikmenose;

5) įslaptintos

informacijos gavėjo perduodami kitam paslapčių subjektui tik esant rašytiniam

informacijos rengėjo sutikimui;

6) privalo

turėti prisegtus asmenų, susipažinusių su dokumento turiniu, sąrašus;

7) saugomi

atskirai nuo kitas slaptumo žymas turinčių dokumentų, išskyrus kompiuterių

informacijos laikmenose saugomus dokumentus;

8) negali būti

naikinami – nereikalingas dokumentas grąžinamas informacijos rengėjui, išskyrus

šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatytus atvejus.

dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Slaptai“, administruojami taip:

1) tvarkomi ir

laikomi I arba II klasės saugumo zonoje;

2) perduodami

įslaptintos informacijos gavėjui pasirašytinai;

3) gali būti

dauginami ar kopijuojami tik raštišku paslapčių subjekto vadovo arba jo

įgalioto asmens sprendimu, gavus rašytinį informacijos rengėjo sutikimą;

4) kopijuojant

registruojami ir sunumeruojami;

5) įslaptintos

informacijos gavėjo gali būti perduodami kitam paslapčių subjektui tik esant

rašytiniam informacijos rengėjo sutikimui;

6) vykdytojams

perduodami pasirašytinai, apie perdavimo faktą pažymint įslaptintos

informacijos registracijos laikmenose;

7) naikinami (įskaitant jų

kopijas) surašant sunaikinimo aktus.

dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Konfidencialiai“, administruojami taip:

1) tvarkomi ir

laikomi I arba II klasės saugumo zonoje;

2) gali būti

dauginami ar kopijuojami už dokumento vykdymo kontrolę atsakingo asmens

sprendimu, laikantis principo „Būtina žinoti“, jeigu dokumentas nėra pažymėtas

nuoroda „Būtinas informacijos rengėjo sutikimas“. Kopijos turi būti

registruojamos ir numeruojamos;

3) vykdytojams

perduodami pasirašytinai, apie perdavimo faktą pažymint įslaptintos

informacijos registracijos laikmenose;

4) naikinami (įskaitant jų

kopijas) surašant sunaikinimo aktus.

dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, administruojami taip:

1) tvarkomi ir

laikomi administracinėje saugumo zonoje;

2) vykdytojo

sprendimu gali būti platinami, dauginami, kopijuojami ir vadovaujantis principu

„Būtina žinoti“ pateikiami kitiems asmenims susipažindinti, jeigu dokumentas

nėra pažymėtas nuoroda „Būtinas informacijos rengėjo sutikimas“.

dokumentų, žymimų slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, platinimo, dauginimo,

naikinimo ar kitų asmenų susipažindinimo su jų turiniu tvarką gali nustatyti

paslapčių subjektai.

23

straipsnis. Susipažinimas su įslaptinta informacija, kuria disponuoja kitas

paslapčių subjektas

teisę susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, kuria disponuoja kitas paslapčių subjektas,

vadovaudamasis principu „Būtina žinoti“, suteikia šia informacija

disponuojančio paslapčių subjekto vadovas. Asmuo privalo pateikti institucijos,

kurioje dirba, vadovo tikslinį siuntimą. Siuntime turi būti patvirtinta, kad

asmuo turi leidimą dirbti ar susipažinti su atitinkama slaptumo žyma pažymėta

įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, jeigu reikia

susipažinti su užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos perduota

įslaptinta informacija, taip pat tiesioginių pareigų vykdymu pagrįstas poreikis

susipažinti su konkrečia įslaptinta informacija ir nurodyta, su kokios apimties

įslaptinta informacija asmeniui reikia susipažinti.

sprendimas neleisti asmeniui susipažinti su siuntime nurodyta įslaptinta

informacija, šia informacija disponuojančio paslapčių subjekto vadovas savo

sprendimą privalo pagrįsti ir per 10 darbo dienų su šiuo sprendimu supažindinti

asmenį siuntusios institucijos vadovą. Toks sprendimas gali būti apskųstas

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, kuri priima paslapčių subjektui

privalomą sprendimą.

24 straipsnis.

Įslaptintos informacijos gabenimas

dokumentus, gaminius ir kitus objektus, žymimus slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“ ir „Slaptai“, turi gabenti šaunamaisiais ginklais ginkluoti

diplomatiniai, kariniai, specialius įgaliojimus turinčių kurjerių pašto tarnybų

kurjeriai arba paslapčių subjekto įgalioti asmenys.

gaminius ir kitus objektus, žymimus slaptumo žymomis „Konfidencialiai“ ir

„Riboto naudojimo“, gali gabenti šio straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys arba

kurjerių pašto tarnybų kurjeriai.

dokumentus, gaminius ir kitus objektus gabenantys asmenys:

1) privalo

užtikrinti gabenamų dokumentų, gaminių ir kitų objektų saugumą;

2) dokumentus, gaminius ir kitus

objektus privalo gabenti taip, kad atsitiktiniai asmenys negalėtų nustatyti,

jog gabenama įslaptinta informacija, ar susipažinti su tokios informacijos

turiniu.

ir kitų objektų, žymimų slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ ir „Slaptai“,

pristatymo faktą parašu turi patvirtinti įslaptintos informacijos gavėjas.

dokumentus, gaminius ir kitus objektus gabenantiems asmenims draudžiama

susipažinti su įslaptinta informacija.

dokumentus, gaminius ir kitus objektus gabenantis asmuo privalo užtikrinti jų

apsaugą nuo praradimo panaudodamas visas priemones – kovinius veiksmus, turimas

specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą. Šios priemonės turi būti

naudojamos proporcingai pradėtam ar tiesiogiai gresiančiam pavojingam

kėsinimuisi užvaldyti įslaptintą informaciją.

dokumentai, gaminiai ir kiti objektai gabenami parenkant saugiausią maršrutą ir

gabenimo būdą.

25 straipsnis.

Įslaptintos informacijos naikinimas

informacija naikinama Vyriausybės nustatyta tvarka.

įslaptintos informacijos sunaikinimo priima paslapčių subjekto vadovas ar jo

įgaliotas asmuo, išskyrus šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkte

nurodytus atvejus.

informacija turi būti sunaikinama taip, kad nebūtų įmanoma atkurti įslaptintos

informacijos ar jos dalies turinio.

26

straipsnis. Įslaptintos informacijos evakuacija arba sunaikinimas karo padėties

ar ekstremalių situacijų atveju

subjektas, kuriame dirbama su įslaptinta informacija arba tokia informacija yra

saugoma, turi parengti ir patvirtinti įslaptintos informacijos evakuacijos arba

sunaikinimo planus karo padėties ar ekstremalių situacijų atveju.

būti nustatyta įslaptintos informacijos evakuacijos arba sunaikinimo eiliškumo

tvarka iškilus realiai grėsmei prarasti ar atskleisti įslaptintą informaciją.

Pirmiausia evakuojama arba naikinama aukštesnę slaptumo žymą turinti įslaptinta

informacija.

27 straipsnis.

Įslaptintos informacijos patikrinimas

metus paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys turi atlikti valstybės

paslaptį sudarančios informacijos patikrinimą. Patikrinimo išvados įforminamos

aktu. Jį tvirtina paslapčių subjekto vadovas.

trejus metus paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys turi atlikti

įslaptintos informacijos, pažymėtos slaptumo žyma „Konfidencialiai“,

patikrinimą. Patikrinimo išvados įforminamos aktu. Jį tvirtina paslapčių

subjekto vadovas.

informacijos, pažymėtos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, patikrinimo

periodiškumą nustato paslapčių subjektas.

tikslas – nustatyti, ar įslaptinta informacija nėra prarasta arba sugadinta.

už įslaptintą informaciją atsiskaityta, jeigu:

1) įslaptintą

dokumentą, gaminį ar kitą objektą galima pamatyti;

2) yra atitinkamo paslapčių

subjekto ar struktūrinio padalinio, kuriam įslaptinta informacija buvo

perduota, raštiškas patvirtinimas, kad informacija gauta;

3) teisės aktų

nustatyta tvarka yra užfiksuotas jos sunaikinimo faktas;

4) yra

atitinkamas pranešimas ar sprendimas dėl informacijos išslaptinimo.

28

straipsnis. Atsakingo asmens funkcijos įslaptintos informacijos administravimo

srityje

Atsakingas

asmuo:

1) organizuoja

įslaptintos informacijos apskaitą ir kontroliuoja jos apyvartą, tvarko jos

registraciją;

2) atrenka

informaciją naikinti, išslaptinti arba pratęsti tokios informacijos įslaptinimo

terminą;

3) atsako už

įslaptintos informacijos registracijos laikmenų tvarkymą;

4) atsako už

įslaptintos informacijos perdavimą vykdytojams ir kitiems paslapčių subjektams;

5) atsako už

tai, kad paslapčių subjektai būtų laiku informuojami apie įslaptintos

informacijos slaptumo žymų keitimą, išslaptinimo ar įslaptinimo termino

pratęsimą;

6) paslapčių

subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu supažindina kitų paslapčių

subjektų įgaliotus asmenis su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma

„Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“;

7) šio Įstatymo

27 straipsnyje nustatytais terminais organizuoja įslaptintos informacijos

patikrinimą;

8) organizuoja

įslaptintų dokumentų naikinimo procesą.

29 straipsnis.

Įslaptintos informacijos administravimo reglamentavimas

Smulkesnę

įslaptintos informacijos rengimo, įforminimo, siuntimo, gabenimo, gavimo, dauginimo,

naikinimo bei apskaitos tvarką, vadovaudamasi šio Įstatymo penktojo skirsnio

nuostatomis, nustato Vyriausybė.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS FIZINĖ APSAUGA

30 straipsnis.

Fizinės apsaugos įgyvendinimas

subjektai privalo užtikrinti, kad visos teritorijos, patalpos ir darbo vietos,

kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar tokia informacija yra saugoma,

būtų reikiamai apsaugotos atitinkamomis fizinėmis, mechaninėmis,

procedūrinėmis, elektroninėmis apsaugos priemonėmis ir būtų paskirti apsaugos

darbuotojai.

fizinės apsaugos priemonės turi užtikrinti, kad:

1) pašaliniai

asmenys negalėtų patekti į teritorijas ir patalpas, kuriose dirbama su

įslaptinta informacija ar tokia informacija yra saugoma;

2) būtų

užkirstas kelias neteisėtiems darbuotojų veiksmams ir tokie veiksmai būtų

fiksuojami;

3) neturintys

leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija darbuotojai negalėtų

susipažinti su įslaptintos informacijos turiniu;

4) būtų

fiksuojami fizinės apsaugos pažeidimai.

sprendimą dėl konkrečių apsaugos priemonių pasirinkimo ir įdiegimo bei

naudojimo, paslapčių subjektas atsižvelgia į šiuos veiksnius:

1) saugomos

įslaptintos informacijos slaptumo žyma;

2) saugomos

informacijos pobūdis ir apimtis;

3) rizikos

veiksniai – paslapčių subjekte dirbančių asmenų patikimumas, aplinkos

charakteristika, kriminogeninė padėtis, pastato dislokavimo vieta, patalpų

išplanavimas, teritorijos dydis, patekimo nepastebėtam į saugomą zoną tikimybė

ir kita.

apsaugos užtikrinimo sudėtinės dalys:

1) saugumo zonų

nustatymas;

2) mechaninių

apsaugos priemonių, apsunkinančių įsibrovimą ar įsilaužimą į teritoriją,

patalpas, įdiegimas ir naudojimas;

3) apsaugos

signalizacijos įdiegimas ir naudojimas;

4) elektroninio

stebėjimo ir elektroninių apsaugos priemonių, nustatančių asmens tapatybę ir

ribojančių patekimą bei fiksuojančių asmens įėjimą į patalpas, buvimą jose ir

išėjimą iš jų, įdiegimas ir naudojimas;

5) apsaugos

darbuotojų apmokymas, paskyrimas bei paskirstymas;

6) fizinės

apsaugos procedūrų reglamentavimas – vidaus taisyklės, numatančios, kaip turi

būti atrakinamos ir užrakinamos patalpos, išjungiama ir įjungiama

signalizacija, vykdomas patalpų stebėjimas ir kitos fizinės apsaugos

procedūros.

3 dalyje išvardytus veiksnius ir saugomos informacijos apsaugos užtikrinimo

galimybes, šio straipsnio 4 dalies 2–5 punktuose išvardytos fizinės apsaugos

užtikrinimo sudėtinės dalys gali būti taikomos kompleksiškai arba pirmenybė

atiduodama keletui ar vienai iš jų.

31 straipsnis.

Saugumo zonos

ir patalpos, kuriose dirbama arba kuriose saugoma įslaptinta informacija, pagal

informacijos slaptumo žymas, saugojimo pobūdį ir nesankcionuoto susipažinimo su

įslaptinta informacija tikimybę skirstomos į atskiras saugumo zonas.

2.

Administracinė saugumo zona – apibrėžta teritorija ir (ar) patalpos, kuriose

kontroliuojamas asmenų ir transporto priemonių judėjimas. Patekti į I ar II

klasės saugumo zoną galima tik per administracinę zoną. Administracinėje zonoje

gali būti saugoma tik informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“,

arba su tokia informacija dirbama. Administracinėje saugumo zonoje saugoma

įslaptinta informacija turi būti laikoma metalinėse spintose arba seifuose.

saugumo zona – teritorijos ir patalpos, kuriose saugoma informacija, žymima

slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesnėmis slaptumo žymomis, arba su tokia

informacija dirbama, taip pat patalpos, į kurias patekus galima tiesiogiai prieiti

prie šios saugumo zonos elektroninių apsaugos priemonių centrinio valdymo. II

klasės saugumo zonoje saugoma įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma

„Slaptai“ arba „Visiškai slaptai“, turi būti laikoma seifuose, turinčiuose

individualius vartotojų kodinius bei mechaninius užraktus, ar specialiai tokiai

informacijai saugoti skirtose saugyklose. II klasės saugumo zonoje saugoma

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, turi būti

laikoma metalinėse spintose arba seifuose.

saugumo zonai keliami šie reikalavimai:

1) turi būti

nustatyti, saugomi bei kontroliuojami visi įėjimai į zoną ir išėjimai iš jos;

2) į zoną gali

patekti tik asmenys, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“. Visus kitus asmenis turi

lydėti apsaugos darbuotojas arba paslapčių subjekto vadovo įgaliotas asmuo;

3) jei zonoje

saugoma informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“ arba „Visiškai slaptai“,

asmens tapatybei nustatyti prie įėjimų į zoną arba atskiras jos patalpas turi

būti įkurtas kontrolės postas arba turi būti įdiegta asmens tapatybę padedanti

nustatyti sistema;

4) prieigos iki

pastatų visą tamsų paros metą turi būti apšviestos;

5) zonai

priskirtos patalpos turi turėti apsaugos, pavojaus ir priešgaisrinę

signalizacijas;

6) elektroninės

apsaugos priemonės turi perduoti dubliuojantį signalą apie bandymą įsibrauti į

zoną arba neteisėtą buvimą joje ne vienai reagavimo sistemai;

7) jei zonoje saugoma

informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, įėjimas į zoną arba

įėjimai į zonoje esančias patalpas turi būti stebimi vaizdo kameromis, turi

būti kaupiamas 30 kalendorinių dienų vaizdo archyvas.

saugumo zona – patalpos, kuriose dirbama ar saugoma informacija, žymima slaptumo

žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesnėmis slaptumo žymomis. Į jas patekus galima

tiesiogiai prieiti prie jose saugomos informacijos, taip pat prie šios saugumo

zonos elektroninių apsaugos priemonių centrinio valdymo.

saugumo zonai keliami šie reikalavimai:

1) šio

straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai;

2) prieigos iki

šios saugumo zonos turi būti kontroliuojamos elektroninėmis apsaugos

priemonėmis;

3) gali būti

tikrinami asmenų įnešami ir išnešami daiktai;

4) į šią saugumo

zoną paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu įleidžiami tik

asmenys, turintys leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija,

žymima aukščiausia toje saugumo zonoje saugomos informacijos slaptumo žyma;

5) į zoną negali

būti įnešami jokie pašaliniai elektromagnetiniai spinduliavimo šaltiniai;

6) turi būti naudojama apsauginė

įsilaužimo signalizacija, perimetro signalizacija, apsauginė gaisro

signalizacija;

7) taikomos

mechaninės apsaugos priemonės turi užkirsti kelią nesankcionuotam patekimui į

saugomas patalpas.

būtinybei, kai nėra asmens, kuriam patikėta įslaptinta informacija, atidaryti

dokumentų saugyklas, asmeninius seifus, metalines spintas gali tik paslapčių

subjekto vadovo tam įgalioti asmenys. Paslapčių subjektai turi nustatyti tokių

veiksmų atlikimo ir užfiksavimo tvarką.

įtarimui, kad į dokumentų saugyklas galėjo patekti arba asmeninius seifus,

metalines spintas atidaryti pašaliniai asmenys, apie tai nedelsiant pranešama

atsakingam asmeniui, paslapčių subjekto vadovui ir Valstybės saugumo

departamentui. Kol atvyks Valstybės saugumo departamento pareigūnai, atsakingas

asmuo ir paslapčių subjekto vadovas imasi reikiamų priemonių įvykio vietos

neliečiamumui išsaugoti.

32

straipsnis. Atsakingo asmens funkcijos įgyvendinant įslaptintos informacijos

fizinę apsaugą

Atsakingas

asmuo:

1) užtikrina,

kad teritorijose ir patalpose, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar

kuriose ji saugoma, būtų įdiegtos ir tinkamai veiktų reikiamos fizinės apsaugos

priemonės;

2) rengia fizinės

apsaugos procedūras reglamentuojančius dokumentus, kontroliuoja, kaip laikomasi

nustatytų procedūrų, periodiškai atlieka taikomų fizinės apsaugos priemonių

patikrinimus;

3) organizuoja

darbuotojų apmokymus;

4) teikia

paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui siūlymus dėl patalpų

suskirstymo į saugumo zonas;

5) praneša

paslapčių subjekto vadovui apie pastebėtus saugyklų, patalpų, seifų, metalinių

spintų apsaugos priemonių bei instaliacijų pažeidimus ir imasi priemonių jiems

pašalinti.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

ĮSLAPTINTŲ

SANDORIŲ SAUGUMAS

33 straipsnis. Įslaptinti sandoriai

1.

Paslapčių subjektai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, turi teisę sudaryti

įslaptintus sandorius. Paslapčių subjektai gali pavesti sudaryti įslaptintus

sandorius savo struktūriniams padaliniams, kuriems yra suteiktos perkančiosios

organizacijos teisės.

2.

Įslaptintas sandoris gali būti sudarytas tik su rangovu, kuriam šio Įstatymo

nustatyta tvarka yra išduotas įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas ar

rangovo (subrangovo) leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

3.

Rangovas, gavęs įslaptintą sandorį vykdančios perkančiosios organizacijos

sutikimą, turi teisę įslaptinto sandorio dalies vykdymui pasitelkti subrangovą,

kuris turi išduotą įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, rangovo

(subrangovo) leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

4.

Rangovams, dalyvaujantiems užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų

paskelbtose atrankose dėl įslaptinto sandorio sudarymo, jeigu užsienio valstybė

arba tarptautinė organizacija reikalauja patvirtinti jų patikimumą, taikomi šio

skirsnio reikalavimai.

5.

Užsienio valstybėse, su kuriomis yra sudarytos tarptautinės sutartys dėl

įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ar su kuriomis yra keičiamasi

įslaptinta informacija vadovaujantis Europos Sąjungos ar NATO teisės aktais,

veikiančios ir ten registruotos įmonės, įstaigos, organizacijos ar ūkine veikla

užsiimantys tokių užsienio valstybių piliečiai gali dalyvauti Lietuvos

Respublikos paslapčių subjektų paskelbtose atrankose sudaryti įslaptintą

sandorį, kurį vykdant bus perduodama Lietuvos Respublikos įslaptinta

informacija, jeigu įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti užsienio valstybės

institucija patvirtina, kad atrankoje dalyvaujanti įmonė, įstaiga, organizacija

ar fizinis asmuo yra patikimi ir atitinka tos užsienio valstybės reikalavimus,

keliamus rangovams, sudarantiems atitinkamus įslaptintus sandorius.

6.

Įslaptintas sandoris gali būti vienašališkai nutrauktas, jeigu rangovas

(subrangovas) nevykdo nustatytų įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų.

7.

Rangovas (subrangovas) nėra laikomas įslaptintos informacijos rengėju. Visa

įslaptinto sandorio metu sukurta informacija nuo jos sukūrimo momento yra

laikoma Lietuvos Respublikos nuosavybe ir yra saugoma ir administruojama

vadovaujantis šio Įstatymo nuostatomis.

8.

Paslapčių subjektas, ketinantis sudaryti įslaptintą sandorį ar sudaręs

įslaptintą sandorį, privalo:

1)

paskirti asmenis, atsakingus už įslaptinto sandorio sudarymo ir vykdymo metu

perduotos ar sandorio vykdymo metu sukurtos įslaptintos informacijos apsaugos

ir įslaptinto sandorio reikalavimų vykdymo kontrolę;

2)

organizuoti įslaptintos informacijos perdavimą rangovui (subrangovui);

3)

teikti būtiną metodinę pagalbą įslaptintos informacijos apsaugos klausimais;

4)

parengti įslaptinimo žinyną, jeigu įslaptinto sandorio vykdymo metu bus

sukuriama įslaptinta informacija;

5)

kontroliuoti, kaip rangovas (subrangovas) užtikrina perduotos įslaptintos

informacijos apsaugą;

6)

per 5 darbo dienas nuo įslaptinto sandorio sudarymo pateikti įslaptintos

informacijos apsaugos kontrolę įslaptinto sandorio metu vykdančiai įslaptintų

sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai įslaptinto sandorio ir įslaptinimo

žinyno, jeigu jis buvo rengiamas, kopijas.

9.

Rangovas (subrangovas) privalo:

1)

šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos

apsaugą, nustatyta tvarka organizuoti ir vykdyti patikėtos ar įslaptinto

sandorio metu sukurtos įslaptintos informacijos apsaugą;

2)

užtikrinti, kad su įslaptinta informacija dirbs ar susipažins tik leidimus

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar teisę dirbti ar susipažinti

su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, turintys asmenys ir tik vadovaujantis principu „Būtina

žinoti“;

3)

paskirti asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už atskiras įslaptintos

informacijos apsaugos sritis;

4)

atsiradus šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ar 13 punkte

nurodytoms aplinkybėms, apie tai informuoti Valstybės saugumo departamentą;

5)

įslaptintą sandorį įvykdžius ar jo vykdymą nutraukus prieš terminą, paslapčių

subjektui perduoti visą gautą ar įslaptinto sandorio vykdymo metu sukurtą

įslaptintą informaciją;

6)

viešai neskelbti informacijos apie sudarytus ar vykdytus įslaptintus sandorius;

7)

nedelsdamas pranešti paslapčių subjekto atsakingam asmeniui ir įslaptintos

informacijos apsaugos kontrolę įslaptinto sandorio metu vykdančiai įslaptintų

sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai apie visus įvykusius įslaptintos

informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus, dėl kurių įslaptinta informacija

buvo ar galėjo būti neteisėtai atskleista ar prarasta, arba kilus įtarimams,

kad tokie pažeidimai buvo padaryti;

8)

vykdyti įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų teisėtus

reikalavimus;

9)

ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pranešti paslapčių subjekto atsakingam

asmeniui ir įslaptintos informacijos apsaugos kontrolę vykdančiai įslaptintų

sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai apie sutarties su įslaptinto

sandorio dalį vykdančiu subrangovu nutraukimą, taip pat apie darbo santykių

nutraukimą su susijusiais su rangovu (subrangovu) asmenimis, kuriems yra

išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteikta

teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma

„Riboto naudojimo“.

35 straipsnis. Juridinio asmens patikimumo įvertinimas

1.

Juridinio asmens patikimumo įvertinimo tikslas – nustatyti, ar su juridiniu

asmeniu gali būti sudarytas įslaptintas sandoris užtikrinant tinkamą

įslaptintos informacijos apsaugą.

2.

Vertinant juridinio asmens patikimumą, yra tikrinama:

1)

juridinio asmens kapitalo ir valdymo struktūra, kapitalo kilmė, savininkai ir

teisinė registracija;

2)

juridinio asmens padaryti teisės aktų pažeidimai, juridinio asmens darbuotojų,

savininkų ar valdymo organų narių padarytos nusikalstamos veikos;

3)

juridinio asmens verslo ryšiai, juridinio asmens dalyvių, turinčių ne mažiau

kaip 1/3 balsų dalyvių susirinkime, juridinio asmens vadovo, juridinio

asmens valdymo organo narių, vyriausiojo buhalterio arba buhalterinę apskaitą

tvarkančio struktūrinio padalinio vadovo ar buhalterinę apskaitą tvarkančio

subjekto (asmens) ryšiai su asmenimis, turinčiais teistumą už nusikalstamas

veikas, padarytas organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, arba

asmenimis, kuriems taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Organizuoto

nusikalstamumo užkardymo įstatymą, ryšiai su užsienio valstybių specialiosiomis

tarnybomis, kurių veikla yra priešiška Lietuvos valstybės interesams;

4)

įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų įgyvendinimas;

5)

juridinio asmens galimybė vykdyti veiklą pagal prašyme nurodytą ekonominės

veiklos rūšį;

6)

juridinio asmens darbuotojų, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimą ar teisę

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto

naudojimo“, patikimumas.

3.

Juridinio asmens darbuotojus dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija išdavimo ar dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tikrina ir jiems tokius leidimus išduoda arba

teisę suteikia Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis šio Įstatymo

nuostatomis.

4.

Juridinio asmens patalpas, kuriose numatoma dirbti su įslaptinta informacija ar

tokią informaciją saugoti, vertina ir leidimą tokiose patalpose dirbti su

įslaptinta informacija ar tokią informaciją saugoti išduoda šio Įstatymo 38

straipsnyje nurodytos institucijos.

5.

Juridinio asmens ADA sistemas ir tinklus, kuriuose numatoma

automatizuotai apdoroti įslaptintą informaciją ar kuriais numatoma tokią informaciją

perduoti, įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios

institucijos prašymu vertina ir leidimus automatizuotai apdoroti ir perduoti

įslaptintą informaciją ADA sistemomis ir tinklais išduoda Saugumo priežiūros

tarnyba arba žinybinė saugumo priežiūros tarnyba.

6.

Juridinio asmens patikimumą vertinanti įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti

institucija juridinio asmens patikimumą privalo įvertinti ne vėliau kaip per 6

mėnesius nuo prašymo inicijuoti juridinio asmens patikimumo tikrinimo procedūrą

dienos. Prašymas inicijuoti juridinio asmens patikimumo tikrinimo procedūrą

laikomas paduotu, kai įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai

yra pateikiami dokumentai, nurodyti šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje.

7.

Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija, atlikdama juridinio

asmens patikimumo vertinimą, turi teisę gauti visą informaciją, susijusią su

juridinio asmens ir jo darbuotojų patikimumo įvertinimu, iš valstybės ir

savivaldybių institucijų, bankų ir kitų juridinių asmenų.

sandorių saugumą užtikrinanti institucija privalo užtikrinti komercinių paslapčių, kurias ji sužinojo vykdydama

juridinio asmens patikimumo įvertinimą, saugumą.

9.

Paslapčių subjektui paskelbus pranešimą apie su įslaptinta informacija susijusį

pirkimą ir juridiniam asmeniui, kuris turi galiojantį įmonės patikimumą

patvirtinantį pažymėjimą, nusprendus dalyvauti pirkimo procedūrose, juridinis

asmuo, įvertinęs pirkimo objektą, pateikia įslaptintų sandorių saugumą

užtikrinančiai institucijai darbuotojų, kuriuos numato, kad vykdant įslaptintą

sandorį jiems bus reikalinga dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija,

užpildytus klausimynus, skirtus

asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba

„Konfidencialiai“, arba klausimynus dėl teisės dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, jeigu yra nurodyta, kad įslaptinto sandorio metu bus

naudojama ar sukuriama ne aukštesne kaip „Riboto naudojimo“ slaptumo žyma žymima įslaptinta informacija, išskyrus

asmenų, nurodytų šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriems yra

išduoti atitinkami leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima

slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

10.

Kai paslapčių subjektas paskelbia pranešimą apie su įslaptinta informacija

susijusį pirkimą ir nurodo, kad įslaptintas sandoris bus vykdomas paslapčių subjekto

patalpose, naudojant paslapčių subjektui priklausančias ADA sistemas ir tinklus, juridinio asmens patalpos ir

naudojamos ADA sistemos ir tinklai nėra

tikrinami.

38 straipsnis. Įslaptintų sandorių

saugumą užtikrinančios institucijos ir įslaptintos informacijos apsaugos

kontrolė įslaptintų sandorių metu

1.

Juridinių asmenų, pretenduojančių gauti įmonės patikimumą patvirtinantį

pažymėjimą, patikimumą vertina:

1)

Valstybės saugumo departamentas visais atvejais, išskyrus šios dalies 2, 3 ir 4

punktuose numatytus atvejus;

2)

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos

tais atvejais, kai krašto apsaugos sistemos institucijos vykdo pirkimą,

susijusį su įslaptinta informacija, ir pirkimo procedūrose dalyvauja juridiniai

asmenys, neturintys įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo, atsižvelgdamas

į šio Įstatymo 35 straipsnio 3 ir 5 dalis;

3)

vidaus reikalų ministro įgalioti padaliniai tais atvejais, kai vidaus reikalų

sistemos institucijos vykdo pirkimą, susijusį su įslaptinta informacija, ir

pirkimo procedūrose dalyvauja juridiniai asmenys, neturintys įmonės patikimumą

patvirtinančio pažymėjimo, atsižvelgdami į šio Įstatymo 35 straipsnio 3 ir 5

dalis;

4)

Specialiųjų tyrimų tarnyba tais atvejais, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo

pirkimą, susijusį su įslaptinta informacija, ir pirkimo procedūrose dalyvauja

juridiniai asmenys, neturintys įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo,

atsižvelgdama į šio Įstatymo 35 straipsnio 3 ir 5 dalis.

3 ir 4 punktuose nurodytos institucijos atlieka juridinio asmens patikimumo

įvertinimą, vertinimo išvados dėl įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo

išdavimo (neišdavimo) yra teikiamos Valstybės saugumo departamentui.

apsaugos kontrolę įslaptintų sandorių metu atlieka:

1) Valstybės saugumo

departamentas;

2) Antrasis operatyvinių tarnybų

departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos – krašto apsaugos sistemos

institucijoms sudarant ir vykdant įslaptintus sandorius;

3) vidaus reikalų ministro

įgalioti padaliniai – vidaus reikalų sistemos institucijoms sudarant ir vykdant

įslaptintus sandorius;

4) Specialiųjų tyrimų tarnyba –

Specialiųjų tyrimų tarnybai sudarant ir vykdant įslaptintus sandorius.

39

straipsnis. Įslaptintų sandorių organizavimas, vykdymas ir nutraukimas, kai

rangovas – fizinis asmuo

1.

Įslaptintus sandorius sudaryti ir vykdyti gali Lietuvos Respublikos pilietis,

kuriam šiame straipsnyje numatyta tvarka išduotas rangovo (subrangovo) leidimas

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

2.

Su fiziniu asmeniu gali būti sudaromas įslaptintas sandoris, jeigu fizinis

asmuo, vykdysiantis įslaptintą sandorį, atitinka šiame Įstatyme nustatytas

sąlygas leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoti ar

teisei dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma

„Riboto naudojimo“, suteikti.

3.

Jeigu įslaptintas sandoris bus vykdomas ne paslapčių subjekto patalpose,

taikomos šio Įstatymo 35 straipsnio 4 ir 5 dalys. Įslaptintas sandoris, kuris

bus vykdomas ne paslapčių subjekto patalpose, su fiziniu asmeniu negali būti

sudarytas, jeigu fiziniam asmeniui priklausančioms patalpoms ir (ar)

naudojamoms ADA sistemoms ir tinklams nėra išduoti atitinkami leidimai.

4.

Fizinio asmens patikimumą tikrina ir rangovo (subrangovo) leidimą dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija išduoda Valstybės saugumo departamentas.

5.

Rangovo (subrangovo) leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

išduodamas terminuotam laikotarpiui:

1) 3

metams – kuriuo suteikiama teisė sudaryti įslaptintus sandorius, kurių

metu bus susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma

„Visiškai slaptai“,

ar tokia informacija bus sukuriama;

2) 5

metams – kuriuo suteikiama teisė sudaryti įslaptintus sandorius, kurių metu bus

susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“, „Konfidencialiai“, „Riboto naudojimo“, ar tokia

informacija bus sukuriama.

6.

Fiziniam asmeniui, sudariusiam įslaptintą sandorį, yra taikomi šio Įstatymo

33 straipsnio 9 dalies 1, 5, 6, 7 ir 8 punktų reikalavimai.

7.

Šio Įstatymo nustatyta tvarka panaikinus rangovo (subrangovo) leidimą dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija, su tokiu rangovu (subrangovu) sudaryti

įslaptinti sandoriai nutraukiami.

8.

Valstybės saugumo departamento sprendimą panaikinti išduotą rangovo

(subrangovo) leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija per 30

kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo gavimo dienos fizinis asmuo – rangovas

(subrangovas) turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

ADA SISTEMOS IR

TINKLAI

Skirsnio

pavadinimas keistas:

Nr. XI-1237,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)

41 straipsnis. ADA sistemų ir tinklų

apsaugos reikalavimai

ir tinklų saugumui garantuoti naudojamos apsaugos priemonės turi užtikrinti:

1) saugomos,

apdorojamos ar perduodamos įslaptintos informacijos slaptumą;

2) galimybę

nustatyti ADA sistemų ir tinklų naudotojų tapatybę;

3) saugomos,

apdorojamos ar perduodamos įslaptintos informacijos bei sistemos paslaugų ir

išteklių vientisumą;

4) saugomos,

apdorojamos ar perduodamos įslaptintos informacijos bei sistemos paslaugų ir

išteklių prieinamumą teisėtiems naudotojams;

5) tyčinių ar

atsitiktinių ADA sistemose ir tinkluose saugomos, apdorojamos, perduodamos

įslaptintos informacijos bei ADA sistemos ir tinklų paslaugų bei išteklių

slaptumo, vientisumo arba prieinamumo pažeidimų fiksavimą;

6) ADA sistemų

ir tinklų sujungimo kontrolę;

7) ADA sistemose

ir tinkluose esančių apsaugos mechanizmų tinkamumo įvertinimą bei patikrinimą.

ir tinkluose turi būti įdiegti apsaugos mechanizmai ir saugumo valdymo procedūros,

trukdančios atsirasti saugumo pažeidimams, aptinkančios atsiradusius saugumo

pažeidimus, atkuriančios saugumo pažeidimų paveiktą įslaptintos informacijos ir

ADA sistemų ir tinklų paslaugų bei išteklių slaptumą, vientisumą ir prieinamumą

teisėtiems naudotojams.

ir tinklų saugumo reikalavimus nustato Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas

atliekanti institucija.

ir tinkluose turi būti įdiegtos apsaugos priemonės, leidžiančios apsaugoti

įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne

slaptumo žyma, nuo atskleidimo pavojaus dėl elektromagnetinio spinduliavimo.

Taikomos apsaugos priemonės turi atitikti informacijos neteisėto atskleidimo

riziką ir žalą, kuri būtų patirta tokią informaciją atskleidus.

sistemų ir tinklų įrengimo ir pakeitimo darbai turi būti atliekami dalyvaujant

ir darbus prižiūrint atsakingam asmeniui. Asmenys, atliekantys ryšio priemonių,

kompiuterinės įrangos, kurioje saugoma ar kuria perduodama įslaptinta

informacija, ADA sistemų bei tinklų techninę priežiūrą, privalo turėti leidimus

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukščiausia tokioje

įrangoje ar sistemoje apdorojamos, saugomos ar perduodamos informacijos

slaptumo žyma.

ir tinklų apsaugos priemonėms nuo elektromagnetinio spinduliavimo keliamus

reikalavimus nustato Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija.

informaciją apdorojančiose ADA sistemose ir tinkluose draudžiama įrengti ADA

sistemų ir tinklų dokumentacijoje nenumatytą techninę ar programinę įrangą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1237,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)

42

straipsnis. Įslaptintos informacijos perdavimas ADA sistemomis ir tinklais

įslaptintą informaciją ADA sistemomis ir tinklais, turi būti užtikrintas

perduodamos įslaptintos informacijos slaptumas, vientisumas, prieinamumas

teisėtiems naudotojams.

sistemomis ir tinklais perduodant įslaptintą informaciją, jos slaptumas turi

būti užtikrintas vadovaujantis Nacionalinės šifrų paskirstymo tarnybos

patvirtintais kriptografiniais metodais ir produktais bei Nacionalinės

komunikacijų apsaugos tarnybos patvirtintais telekomunikacijų apsaugos

reikalavimais.

informaciją draudžiama perduoti viešais ryšių tinklais neužšifruotą, išskyrus

šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

subjekto struktūrinio padalinio, disponuojančio įslaptinta informacija, vadovo

sprendimu įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Riboto naudojimo“,

„Konfidencialiai“ ir „Slaptai“, gali būti perduodama neužšifruota, jeigu

paskelbta karo ar nepaprastoji padėtis ir nėra galimybių užšifruoti

informaciją, o pristatymo greitis yra svarbesnis nei galimas tokios informacijos

atskleidimo pavojus.

5.

Kriptografiniams produktams, mechanizmams ir įslaptintai informacijai teikiama

apsauga turi atitikti žalos, kurią gali sukelti įslaptintos informacijos

neteisėtas atskleidimas, dydį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1237,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)

43

straipsnis. Kompiuterių informacijos laikmenų apsauga

įslaptintos kompiuterių informacijos laikmenos turi būti tinkamai identifikuotos,

laikomos ir saugomos pagal jose esančios aukščiausia slaptumo žyma

žymimos informacijos apsaugos reikalavimus.

informacija, laikoma daugkartinio naudojimo kompiuterių informacijos

laikmenose, gali būti ištrinama, tokios laikmenos išslaptinamos arba naikinamos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1237,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)

42 straipsnis.

Įslaptintos informacijos perdavimas ADA sistemomis ir tinklais

įslaptintą informaciją ADA sistemomis ir tinklais, turi būti užtikrintas

perduodamos įslaptintos informacijos slaptumas, vientisumas, prieinamumas

teisėtiems vartotojams.

sistemomis ir tinklais perduodant įslaptintą informaciją, jos slaptumas turi

būti užtikrintas vadovaujantis Nacionalinės šifrų paskirstymo tarnybos

patvirtintais kriptografiniais metodais ir produktais bei Nacionalinės

komunikacijų apsaugos tarnybos patvirtintais telekomunikacijų apsaugos

reikalavimais.

informaciją, žymimą slaptumo žymomis „Riboto naudojimo“, „Konfidencialiai“,

„Slaptai“, draudžiama perduoti viešais telekomunikacijų tinklais neužšifruotą,

išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Įslaptintą informaciją,

žymimą slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, perduoti telekomunikacijų tinklais

draudžiama.

subjekto struktūrinio padalinio, disponuojančio įslaptinta informacija, vadovo

sprendimu įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Riboto naudojimo“,

„Konfidencialiai“ ir „Slaptai“, gali būti perduodama neužšifruota, jeigu

paskelbta karo ar nepaprastoji padėtis ir nėra galimybių užšifruoti

informaciją, o pristatymo greitis yra svarbesnis nei galimas tokios

informacijos atskleidimo pavojus.

5.

Kriptografiniams produktams, mechanizmams ir įslaptintai informacijai teikiama

apsauga turi atitikti žalos, kurią gali sukelti įslaptintos informacijos

neteisėtas atskleidimas, dydį.

43 straipsnis.

Kompiuterių informacijos laikmenų apsauga

įslaptintos kompiuterių informacijos laikmenos turi būti tinkamai

identifikuotos, laikomos ir saugomos pagal jose esančios aukščiausia

slaptumo žyma žymimos informacijos apsaugos reikalavimus.

informacija, laikoma daugkartinio naudojimo kompiuterių informacijos

laikmenose, gali būti ištrinama ir tokios laikmenos išslaptinamos tik

vadovaujantis šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų

nustatytomis procedūromis.

44

straipsnis. Atsakingo asmens funkcijos organizuojant ADA sistemų ir tinklų

apsaugą

Atsakingas asmuo

privalo:

1) užtikrinti

apsaugos priemonių įdiegimą, veikimą ir priežiūrą darbo vietose, turinčiose ADA

elementų;

2) sudaryti

telekomunikacijų planus ir schemas ir juose nurodyti laidų, kabelių

lokalizacijos vietą, jų kiekį,

tipus, numeraciją;

3)

vadovaudamasis Saugumo priežiūros tarnybos nustatytais reikalavimais, rengti,

įgyvendinti ir kontroliuoti paslapčių subjekto, rangovo (subrangovo) ADA

sistemų ir tinklų saugumo valdymo procedūras ir su jomis periodiškai

supažindinti ADA sistemų ir tinklų administratorius bei vartotojus;

4) parengti dokumentus apie ADA

sistemas ir tinklus, reikalingus gauti leidimui saugoti, apdoroti ar perduoti

įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“,

„Konfidencialiai“;

5) užtikrinti,

kad ADA sistemose ir tinkluose dirbtų vartotojai, kuriems suteikta teisė

susipažinti su ADA sistemose ar tinkluose saugoma, apdorojama, perduodama

informacija, kuri susijusi su jų pareigų vykdymu, taip pat kontroliuoti vartotojų

veiksmus;

6) vykdyti

vartotojams suteiktų slaptažodžių ir (ar) vartotojų tapatybės nustatymo

įrenginių administravimo kontrolę;

7) organizuoti

įslaptintų kompiuterinės informacijos laikmenų administravimą bei fizinę tokių

laikmenų apsaugą;

8) įvertinti

rangovo ar subrangovo pasirengimą įvykdyti jam numatytos perduoti įslaptintos

informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, aparatūrinės ar

programinės įrangos apsaugos reikalavimus, kontroliuoti tokių reikalavimų

įgyvendinimą;

9) organizuoti ir tikrinti

sisteminį rezervinį ADA sistemų ir tinklų informacijos kopijavimą ir atkūrimą;

10) tikrinti

surinktą informaciją apie įvykius (procesų klaidas, neteisėtus vartotojus ir

sistemos veiklą);

11) pranešti

paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui apie bet kokias paslapčių

subjekto, rangovo (subrangovo) ADA sistemų ir tinklų apsaugos spragas,

įvykusius pažeidimus ir imtis priemonių jiems pašalinti.

DEVINTASIS SKIRSNIS

ĮSLAPTINTOS

INFORMACIJOS APSAUGOS KONTROLĖ

45 straipsnis.

Įslaptintos informacijos apsaugos kontrolė

Respublikos įslaptintos informacijos apsaugos politikos įgyvendinimą ir

įslaptintos informacijos apsaugos veiksmų įgyvendinimą visose institucijose

šalies viduje ir užsienyje kontroliuoja Valstybės saugumo departamentas. Šis

departamentas:

1) kontroliuoja,

kaip laikomasi įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, įslaptinimo, naudojimo, saugojimo,

naikinimo bei išslaptinimo nustatytos tvarkos. Valstybės saugumo departamento

tikrinimo metu nustatytus trūkumus paslapčių subjektas privalo pašalinti per

šio departamento nustatytą terminą ir apie tai raštu pranešti Valstybės saugumo

departamentui;

2)

teikia pasiūlymus Vyriausybei, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai dėl

įslaptintos informacijos apsaugos sistemos tobulinimo;

3) atlieka

ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl neteisėto disponavimo įslaptinta informacija,

įslaptintos informacijos atskleidimo, praradimo, pagrobimo ar kitokio neteisėto

įgijimo;

4) teikia metodinę pagalbą

paslapčių subjektams dėl įslaptintos informacijos apsaugos.

informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos kontrolę vykdo

šia informacija disponuojantys paslapčių subjektai.

informacijos apsaugą, privalo turėti leidimus dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Asmenys,

kontroliuojantys kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų Lietuvos

Respublikai perduotos įslaptintos informacijos apsaugą, privalo turėti

atitinkamus asmens patikimumo pažymėjimus.

informacijos apsaugą kontroliuojantys asmenys tikrinimų metu su įslaptintų

dokumentų turiniu supažindinami tik paslapčių subjekto vadovo sutikimu.

vykdantys įslaptintos informacijos apsaugos kontrolę, turi teisę:

1) paslapčių

subjekto nustatyta tvarka patekti į teritorijas ir patalpas, kuriose įslaptinta

informacija yra apdorojama, saugoma arba perduodama;

2) susipažinti

su paslapčių subjekto dokumentais, reglamentuojančiais įslaptintos informacijos

apsaugą;

3) atlikti

įslaptintų dokumentų ar jų kopijų saugojimo kontrolinius tikrinimus, kai reikia

nustatyti, ar dokumentas (jo kopija) tikrai nedingęs ir saugomas apskaitos

dokumentuose nurodytoje vietoje;

4) susipažinti

su fizinės apsaugos priemonėmis;

5) susipažinti

su ADA sistemomis ir tinklais, skirtais įslaptintai informacijai apdoroti,

saugoti ar perduoti;

6) iš atsakingų

asmenų bei asmenų, dirbančių su įslaptinta informacija, reikalauti žodinių bei

rašytinių paaiškinimų apie įslaptintos informacijos apsaugos tvarkos laikymąsi

ar šios tvarkos pažeidimus;

7) pasitelkti

atitinkamų sričių specialistus, jeigu kontrolės metu būtinos specialios žinios.

įtarimams, kad yra prarasta ar neteisėtai atskleista įslaptinta informacija,

paslapčių subjekto vadovo sprendimu atliekamas patikrinimas. Patikrinimo metu

turi būti:

1) nustatyta ir

patvirtinta prarastos ar atskleistos įslaptintos informacijos slaptumo žyma,

turinys bei apimtis;

2) nustatyti

asmenys, kurių veiksmai galėjo lemti įslaptintos informacijos praradimą ar

atskleidimą;

3) įvardyti

asmenys, kurie šia informacija disponavo ar kurie buvo su ja susipažinę;

4) nustatytos

įslaptintos informacijos praradimo ar atskleidimo aplinkybės.

šio straipsnio 6 dalyje ar šio Įstatymo 27 straipsnyje numatytą patikrinimą

paaiškėja, kad įslaptinta informacija tikrai prarasta ar neteisėtai atskleista,

paslapčių subjekto vadovas nedelsdamas apie tai praneša Valstybės saugumo

departamentui, o šio įgalioti pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą.

patikrinimą paaiškėja, kad Lietuvos Respublikai užsienio valstybių ar

tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija buvo tikrai prarasta

ar neteisėtai atskleista, nedelsiant pranešama Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisijai, informaciją perdavusios valstybės ar tarptautinės organizacijos

atitinkamoms tarnyboms ir Valstybės saugumo departamentui, o šis atlieka

ikiteisminį tyrimą.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ

46

straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą disponavimą įslaptinta informacija,

įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą

įgijimą

Asmuo už

neteisėtą disponavimą įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos

atskleidimą, praradimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą arba kitus

įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus atsako teisės aktų

nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

2003

m. gruodžio 16 d.

įstatymo

Nr. IX-1908

priedas

ĮGYVENDINIMAS

EUROPOS SĄJUNGOS

TEISĖS AKTAS

2001 m. kovo 19

d. Europos Tarybos sprendimas 2001/264/EB dėl Europos Sąjungos Tarybos saugumo

nuostatų.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1584, 00.03.21, Žin., 2000,

Nr.27-713 (00.03.31)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1699, 00.05.23, Žin., 2000,

Nr.45-1297 (00.06.02)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1713, 00.06.06, Žin., 2000,

Nr.50-1433 (00.06.21)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO 2 DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIA GALIOS

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1862, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1932 (00.07.31)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1907, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2274 (00.09.07)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 IR 9 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-613,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3656 (2001-12-07)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-813,

2002-03-26, Žin., 2002, Nr. 38-1360 (2002-04-10)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1425,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1670 (2003-04-24)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5, 9, 10 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su

Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t. y. nuo

2003 m.

gegužės 1 d.

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1603,

2003-06-05, Žin., 2003, Nr. 61-2759 (2003-06-27)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1908,

2003-12-16, Žin., 2004, Nr. 4-29 (2004-01-07)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2137,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 68-2364 (2004-04-29)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO, PAKEISTO 2003 M. GRUODŽIO 16 D. ĮSTATYMU NR.

IX-1908, 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 82 (2004-05-20)

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2349, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4322 (2004-07-27)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-07-27)

autrap@lrs.lt

18 straipsnis. Leidimo dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimo panaikinimas

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo

pažymėjimas panaikinamas, jeigu:

1) asmuo

atsisako arba netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) asmuo daugiau

negu vieną kartą pažeidė nustatytą darbo su įslaptinta informacija tvarką arba

dėl šiurkštaus šios tvarkos pažeidimo kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija

gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista;

3) su paslapčių

subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai ar pasibaigia renkamų arba

skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas;

4) atlikus patikrinimą, nustatoma kuri nors iš

aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje.

iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento motyvuotu teikimu panaikina

leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Apie priimtą sprendimą

panaikinti asmeniui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija paslapčių subjektas per 10 darbo dienų raštu praneša Valstybės

saugumo departamentui.

kuriam panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

arba asmens patikimumo pažymėjimas, prašymu paslapčių subjektas turi raštu

nurodyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo

motyvus.

patikimumo pažymėjimą savo iniciatyva ar Valstybės saugumo departamento arba

paslapčių subjekto motyvuotu teikimu panaikina Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisija.

leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimo panaikinimo per 30 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo gavimo

dienos asmuo arba paslapčių subjektas, gavęs Valstybės saugumo departamento

motyvuotą teikimą dėl leidimo panaikinimo, turi teisę apskųsti teismui.

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimo panaikinimas neatleidžia asmens nuo įsipareigojimo neatskleisti tarnybos

metu sužinotos įslaptintos informacijos, taip pat nuo atsakomybės už tokios

informacijos atskleidimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1237,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-07-07, Žin., 2011, Nr. 84-4106

(2011-07-12)

Nr. XII-449,

2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 78-3929 (2013-07-20)

19 straipsnis. Asmens, kuriam yra išduotas leidimas

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimas, pareigos

Asmuo,

kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

arba asmens patikimumo pažymėjimas, privalo:

1) žinoti teisės

aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus ir

juos vykdyti;

2) neatskleisti,

neprarasti ir neperduoti patikėtos arba sužinotos įslaptintos informacijos

pašaliniams asmenims, taip pat asmenims, kurie nors ir turi teisę dirbti su

įslaptinta informacija, tačiau nėra įgalioti su ja susipažinti;

3) patikėtą ar

tarnybos metu sužinotą įslaptintą informaciją saugoti visą tokios informacijos

įslaptinimo terminą;

4) vadovautis

principu „Būtina žinoti“;

5) užkirsti

kelią neteisėtoms kitų asmenų veikoms, dėl kurių įslaptinta informacija gali

būti atskleista, prarasta, pagrobta ar kitaip neteisėtai įgyta, ir apie šiuos

faktus, kitas įslaptintos informacijos atskleidimo ar praradimo aplinkybes

nedelsdamas pranešti atsakingam asmeniui arba paslapčių subjekto vadovui;

6) nedelsdamas

pranešti atsakingam asmeniui apie patikėtos įslaptintos informacijos praradimą

ar atskleidimą, taip pat įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų

pažeidimus;

7) nutraukdamas

darbo (tarnybos) santykius, pereidamas į kitas pareigas, nesusijusias su

įslaptintos informacijos naudojimu, grąžinti atsakingam asmeniui visą jam

patikėtą įslaptintą informaciją;

8) teikti

informaciją, žodinius ir rašytinius paaiškinimus asmenims, įgaliotiems vykdyti

įslaptintos informacijos apsaugos kontrolę;

9) pranešti atsakingam asmeniui

apie anketos duomenų, pateiktų jo kandidatūrą tikrinusioms institucijoms,

pasikeitimą;

10) likus 6 mėnesiams iki išduoto

leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, taip pat įgaliotoms institucijoms

atliekant papildomą patikrinimą, pateikti atsakingam asmeniui reikiamus

dokumentus tikrinimui atlikti.

20

straipsnis. Atsakingo asmens funkcijos personalo patikimumo srityje

Atsakingas

asmuo:

1) organizuoja

leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimą, tvarko jų

apskaitą;

2) užtikrina,

kad su įslaptinta informacija susipažintų tik leidimus turintys asmenys ir būtų

griežtai laikomasi principo „Būtina žinoti“;

3) užtikrina,

kad įslaptintos informacijos, su kuria asmuo dirba ar susipažįsta, žyma nebūtų

aukštesnė už nurodytą šiam asmeniui suteiktame leidime;

4) kontroliuoja,

kad teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą,

reikalavimus vykdytų visi asmenys, dirbantys ar susipažįstantys su įslaptinta

informacija;

5) informuoja kandidatūrą

tikrinančias institucijas apie asmens anketos duomenų, galinčių turėti įtakos

leidimo išdavimui ar panaikinimui, pasikeitimą;

6) likus 6 mėnesiams iki leidimo

dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija arba asmens

patikimumo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, organizuoja kartotinį

kandidatūros tikrinimą;

7) paima iš

asmenų, kuriems išduodami leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, nustatyto pavyzdžio rašytinius pasižadėjimus saugoti įslaptintą

informaciją;

8) pasirašytinai

supažindina asmenis su detaliu įslaptintos informacijos, susijusios su

paslapčių subjekto veikla, sąrašu;

9) kartą per

kalendorinius metus informuoja asmenis, kuriems patikėta įslaptinta

informacija, apie įstatymų nustatytą atsakomybę už neteisėtą disponavimą

įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą,

pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą;

10) kartą per

kalendorinius metus asmenis, kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos

naudojimu ar apsauga, pasirašytinai supažindina su įslaptintos informacijos

apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

PENKTASIS SKIRSNIS

ĮSLAPTINTOS

INFORMACIJOS ADMINISTRAVIMAS

21

straipsnis. Slaptumo žymos suteikimas dokumentui arba jo daliai

struktūrinio padalinio, parengusio dokumentą, vadovas įvertina dokumentą parengusio

asmens siūlymą ir priima sprendimą dėl dokumento slaptumo žymos ir įslaptinimo

termino suteikimo bei atsako už priimto sprendimo pagrįstumą.

nesuteikiama slaptumo žyma vien dėl jo tematikos arba dokumento, į kurį

atsakoma, slaptumo žymos.

nustatoma pagal aukščiausią dokumento tekste esančios informacijos slaptumo

žymą.

dokumentas susideda iš atskirų skirtingas slaptumo žymas turinčių dalių arba

turi priedų, kurių slaptumo žymos skiriasi nuo jų lydimo dokumento slaptumo

žymos, apie skirtingas dokumento dalių ir jo priedų slaptumo žymas turi būti

aiškios nuorodos pačiame dokumente – dokumento tekste, priedų išvardijime arba

dokumento dalių sąraše (turinyje), taip pat prieš tokių dokumento teksto dalių

pradžią arba ant dokumento priedų.

dalys arba dokumento priedai yra neatsiejama dokumento dalis, toks dokumentas

įtraukiamas į įslaptintų dokumentų apskaitą ir saugomas pagal aukščiausią

dokumento dalies arba jo priedų turimą slaptumo žymą. Dokumento dalys arba jo

priedai, kurie gali būti atskirti, yra platinami, įtraukiami į apskaitą ir

saugomi pagal tokių dokumento dalių arba priedų turimą slaptumo žymą.

22

straipsnis. Įslaptintų dokumentų administravimo reikalavimai

dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, administruojami taip:

1) tvarkomi ir

laikomi I ar II klasės saugumo zonose;

2) perduodami

įslaptintos informacijos gavėjui pasirašytinai;

3) negali būti

kopijuojami;

4) vykdytojams

perduodami pasirašytinai, apie perdavimo faktą pažymint įslaptintos

informacijos registracijos laikmenose;

5) įslaptintos

informacijos gavėjo perduodami kitam paslapčių subjektui tik esant rašytiniam

informacijos rengėjo sutikimui;

6) privalo

turėti prisegtus asmenų, susipažinusių su dokumento turiniu, sąrašus;

7) saugomi

atskirai nuo kitas slaptumo žymas turinčių dokumentų, išskyrus kompiuterių

informacijos laikmenose saugomus dokumentus;

8) negali būti

naikinami – nereikalingas dokumentas grąžinamas informacijos rengėjui, išskyrus

šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatytus atvejus.

dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Slaptai“, administruojami taip:

1) tvarkomi ir

laikomi I arba II klasės saugumo zonoje;

2) perduodami

įslaptintos informacijos gavėjui pasirašytinai;

3) gali būti dauginami

ar kopijuojami tik raštišku paslapčių subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens

sprendimu, gavus rašytinį informacijos rengėjo sutikimą;

4) kopijuojant

registruojami ir sunumeruojami;

5) įslaptintos

informacijos gavėjo gali būti perduodami kitam paslapčių subjektui tik esant

rašytiniam informacijos rengėjo sutikimui;

6) vykdytojams

perduodami pasirašytinai, apie perdavimo faktą pažymint įslaptintos

informacijos registracijos laikmenose;

7) naikinami (įskaitant jų

kopijas) surašant sunaikinimo aktus.

dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Konfidencialiai“, administruojami taip:

1) tvarkomi ir

laikomi I arba II klasės saugumo zonoje;

2) gali būti

dauginami ar kopijuojami už dokumento vykdymo kontrolę atsakingo asmens

sprendimu, laikantis principo „Būtina žinoti“, jeigu dokumentas nėra pažymėtas

nuoroda „Būtinas informacijos rengėjo sutikimas“. Kopijos turi būti

registruojamos ir numeruojamos;

3) vykdytojams

perduodami pasirašytinai, apie perdavimo faktą pažymint įslaptintos

informacijos registracijos laikmenose;

4) naikinami (įskaitant jų

kopijas) surašant sunaikinimo aktus.

dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, administruojami taip:

1) tvarkomi ir

laikomi administracinėje saugumo zonoje;

2) vykdytojo

sprendimu gali būti platinami, dauginami, kopijuojami ir vadovaujantis principu

„Būtina žinoti“ pateikiami kitiems asmenims susipažindinti, jeigu dokumentas

nėra pažymėtas nuoroda „Būtinas informacijos rengėjo sutikimas“.

dokumentų, žymimų slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, platinimo, dauginimo,

naikinimo ar kitų asmenų susipažindinimo su jų turiniu tvarką gali nustatyti

paslapčių subjektai.

23 straipsnis. Susipažinimas su įslaptinta

informacija, kuria disponuoja kitas paslapčių subjektas

teisę susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, kuria disponuoja kitas paslapčių

subjektas, vadovaudamasis principu „Būtina žinoti“, suteikia šia informacija

disponuojančio paslapčių subjekto vadovas. Asmuo privalo pateikti institucijos,

kurioje dirba, vadovo tikslinį siuntimą. Siuntime turi būti patvirtinta, kad

asmuo turi leidimą dirbti ar susipažinti su atitinkama slaptumo žyma pažymėta

įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, jeigu reikia

susipažinti su užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos perduota

įslaptinta informacija, taip pat tiesioginių pareigų vykdymu pagrįstas poreikis

susipažinti su konkrečia įslaptinta informacija ir nurodyta, su kokios apimties

įslaptinta informacija asmeniui reikia susipažinti.

sprendimas neleisti asmeniui susipažinti su siuntime nurodyta įslaptinta

informacija, šia informacija disponuojančio paslapčių subjekto vadovas savo

sprendimą privalo pagrįsti ir per 10 darbo dienų su šiuo sprendimu supažindinti

asmenį siuntusios institucijos vadovą. Toks sprendimas gali būti apskųstas

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, kuri priima paslapčių subjektui

privalomą sprendimą.

24

straipsnis. Įslaptintos informacijos gabenimas

dokumentus, gaminius ir kitus objektus, žymimus slaptumo žyma „Visiškai

slaptai“, Lietuvos Respublikos teritorijoje turi gabenti ne mažiau kaip du

kariniai kurjeriai arba paslapčių subjekto įgalioti asmenys, kurių vienas turi

būti ginkluotas šaunamuoju ginklu.

dokumentus, gaminius ir kitus objektus, žymimus slaptumo žyma „Slaptai“,

Lietuvos Respublikos teritorijoje turi gabenti vienas šaunamuoju ginklu

ginkluotas asmuo arba ne mažiau kaip du neginkluoti kariniai ar kurjerių pašto

tarnybų kurjeriai, arba paslapčių subjekto įgalioti asmenys.

dokumentus, gaminius ir kitus objektus, žymimus slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“ arba „Slaptai“, į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes

užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių

organizacijų, konsulines įstaigas, specialiąsias misijas ir iš jų gali gabenti

neginkluoti, bet ne mažiau kaip du diplomatiniai ar kariniai kurjeriai arba

paslapčių subjekto įgalioti asmenys.

dokumentus, gaminius ir kitus objektus, žymimus slaptumo žymomis

„Konfidencialiai“ ir „Riboto naudojimo“, gali gabenti neginkluoti kariniai,

diplomatiniai, kurjerių pašto tarnybų kurjeriai arba paslapčių subjekto

įgalioti asmenys.

dokumentus, gaminius ir kitus objektus gabenantys asmenys:

1) privalo

užtikrinti gabenamų dokumentų, gaminių ir kitų objektų saugumą;

2) dokumentus, gaminius ir kitus

objektus privalo gabenti taip, kad atsitiktiniai asmenys negalėtų nustatyti,

jog gabenama įslaptinta informacija, ar susipažinti su tokios informacijos

turiniu.

ir kitų objektų, žymimų slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ ir „Slaptai“,

pristatymo faktą parašu turi patvirtinti įslaptintos informacijos gavėjas.

dokumentus, gaminius ir kitus objektus gabenantiems asmenims draudžiama

susipažinti su gabenama įslaptinta informacija.

dokumentus, gaminius ir kitus objektus gabenantis asmuo privalo užtikrinti jų

apsaugą nuo praradimo panaudodamas visas priemones – kovinius veiksmus, turimas

specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą. Šios priemonės turi būti

naudojamos proporcingai pradėtam ar tiesiogiai gresiančiam pavojingam

kėsinimuisi užvaldyti įslaptintą informaciją.

dokumentai, gaminiai ir kiti objektai gabenami parenkant saugiausią maršrutą ir

gabenimo būdą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-272,

2009-05-21, Žin., 2009, Nr. 67-2690 (2009-06-06)

25

straipsnis. Įslaptintos informacijos naikinimas

informacija naikinama Vyriausybės nustatyta tvarka.

įslaptintos informacijos sunaikinimo priima paslapčių subjekto vadovas ar jo

įgaliotas asmuo, išskyrus šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkte

nurodytus atvejus.

informacija turi būti sunaikinama taip, kad nebūtų įmanoma atkurti įslaptintos

informacijos ar jos dalies turinio.

26 straipsnis. Įslaptintos informacijos evakuacija

arba sunaikinimas karo padėties ar ekstremalių situacijų atveju

subjektas, kuriame dirbama su įslaptinta informacija arba tokia informacija yra

saugoma, turi parengti ir patvirtinti įslaptintos informacijos evakuacijos arba

sunaikinimo planus karo padėties ar ekstremalių situacijų atveju.

būti nustatyta įslaptintos informacijos evakuacijos arba sunaikinimo eiliškumo

tvarka iškilus realiai grėsmei prarasti ar atskleisti įslaptintą informaciją.

Pirmiausia evakuojama arba naikinama aukštesnę slaptumo žymą turinti įslaptinta

informacija.

27

straipsnis. Įslaptintos informacijos patikrinimas

metus paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys turi atlikti valstybės

paslaptį sudarančios informacijos patikrinimą. Patikrinimo išvados įforminamos

aktu. Jį tvirtina paslapčių subjekto vadovas.

trejus metus paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys turi atlikti

įslaptintos informacijos, pažymėtos slaptumo žyma „Konfidencialiai“,

patikrinimą. Patikrinimo išvados įforminamos aktu. Jį tvirtina paslapčių

subjekto vadovas.

informacijos, pažymėtos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, patikrinimo

periodiškumą nustato paslapčių subjektas.

tikslas – nustatyti, ar įslaptinta informacija nėra prarasta arba sugadinta.

už įslaptintą informaciją atsiskaityta, jeigu:

1) įslaptintą

dokumentą, gaminį ar kitą objektą galima pamatyti;

2) yra atitinkamo paslapčių

subjekto ar struktūrinio padalinio, kuriam įslaptinta informacija buvo

perduota, raštiškas patvirtinimas, kad informacija gauta;

3) teisės aktų

nustatyta tvarka yra užfiksuotas jos sunaikinimo faktas;

4) yra

atitinkamas pranešimas ar sprendimas dėl informacijos išslaptinimo.

28 straipsnis. Atsakingo asmens funkcijos

įslaptintos informacijos administravimo srityje

Atsakingas

asmuo:

1) organizuoja

įslaptintos informacijos apskaitą ir kontroliuoja jos apyvartą, tvarko jos

registraciją;

2) atrenka

informaciją naikinti, išslaptinti arba pratęsti tokios informacijos įslaptinimo

terminą;

3) atsako už

įslaptintos informacijos registracijos laikmenų tvarkymą;

4) atsako už

įslaptintos informacijos perdavimą vykdytojams ir kitiems paslapčių subjektams;

5) atsako už

tai, kad paslapčių subjektai būtų laiku informuojami apie įslaptintos

informacijos slaptumo žymų keitimą, išslaptinimo ar įslaptinimo termino

pratęsimą;

6) paslapčių

subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu supažindina kitų paslapčių

subjektų įgaliotus asmenis su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma

„Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“;

7) šio Įstatymo

27 straipsnyje nustatytais terminais organizuoja įslaptintos informacijos

patikrinimą;

8) organizuoja

įslaptintų dokumentų naikinimo procesą.

29

straipsnis. Įslaptintos informacijos administravimo reglamentavimas

Smulkesnę

įslaptintos informacijos rengimo, įforminimo, siuntimo, gabenimo, gavimo,

dauginimo, naikinimo bei apskaitos tvarką, vadovaudamasi šio Įstatymo penktojo

skirsnio nuostatomis, nustato Vyriausybė.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS FIZINĖ APSAUGA

30

straipsnis. Fizinės apsaugos įgyvendinimas

subjektai privalo užtikrinti, kad visos teritorijos, patalpos ir darbo vietos,

kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar tokia informacija yra saugoma,

būtų reikiamai apsaugotos atitinkamomis fizinėmis, mechaninėmis,

procedūrinėmis, elektroninėmis apsaugos priemonėmis ir būtų paskirti apsaugos

darbuotojai.

fizinės apsaugos priemonės turi užtikrinti, kad:

1) pašaliniai

asmenys negalėtų patekti į teritorijas ir patalpas, kuriose dirbama su

įslaptinta informacija ar tokia informacija yra saugoma;

2) būtų

užkirstas kelias neteisėtiems darbuotojų veiksmams ir tokie veiksmai būtų

fiksuojami;

3) neturintys

leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija darbuotojai negalėtų

susipažinti su įslaptintos informacijos turiniu;

4) būtų

fiksuojami fizinės apsaugos pažeidimai.

sprendimą dėl konkrečių apsaugos priemonių pasirinkimo ir įdiegimo bei

naudojimo, paslapčių subjektas atsižvelgia į šiuos veiksnius:

1) saugomos

įslaptintos informacijos slaptumo žyma;

2) saugomos

informacijos pobūdis ir apimtis;

3) rizikos

veiksniai – paslapčių subjekte dirbančių asmenų patikimumas, aplinkos

charakteristika, kriminogeninė padėtis, pastato dislokavimo vieta, patalpų

išplanavimas, teritorijos dydis, patekimo nepastebėtam į saugomą zoną tikimybė

ir kita.

apsaugos užtikrinimo sudėtinės dalys:

1) saugumo zonų

nustatymas;

2) mechaninių

apsaugos priemonių, apsunkinančių įsibrovimą ar įsilaužimą į teritoriją,

patalpas, įdiegimas ir naudojimas;

3) apsaugos

signalizacijos įdiegimas ir naudojimas;

4) elektroninio

stebėjimo ir elektroninių apsaugos priemonių, nustatančių asmens tapatybę ir

ribojančių patekimą bei fiksuojančių asmens įėjimą į patalpas, buvimą jose ir

išėjimą iš jų, įdiegimas ir naudojimas;

5) apsaugos

darbuotojų apmokymas, paskyrimas bei paskirstymas;

6) fizinės

apsaugos procedūrų reglamentavimas – vidaus taisyklės, numatančios, kaip turi

būti atrakinamos ir užrakinamos patalpos, išjungiama ir įjungiama

signalizacija, vykdomas patalpų stebėjimas ir kitos fizinės apsaugos

procedūros.

3 dalyje išvardytus veiksnius ir saugomos informacijos apsaugos užtikrinimo

galimybes, šio straipsnio 4 dalies 2–5 punktuose išvardytos fizinės apsaugos

užtikrinimo sudėtinės dalys gali būti taikomos kompleksiškai arba pirmenybė

atiduodama keletui ar vienai iš jų.

31

straipsnis. Saugumo zonos

ir patalpos, kuriose dirbama arba kuriose saugoma įslaptinta informacija, pagal

informacijos slaptumo žymas, saugojimo pobūdį ir nesankcionuoto susipažinimo su

įslaptinta informacija tikimybę skirstomos į atskiras saugumo zonas.

2.

Administracinė saugumo zona – apibrėžta teritorija ir (ar) patalpos, kuriose

kontroliuojamas asmenų ir transporto priemonių judėjimas. Patekti į I ar II

klasės saugumo zoną galima tik per administracinę zoną. Administracinėje zonoje

gali būti saugoma tik informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“,

arba su tokia informacija dirbama. Administracinėje saugumo zonoje saugoma

įslaptinta informacija turi būti laikoma metalinėse spintose arba seifuose.

saugumo zona – teritorijos ir patalpos, kuriose saugoma informacija, žymima

slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesnėmis slaptumo žymomis, arba su tokia

informacija dirbama, taip pat patalpos, į kurias patekus galima tiesiogiai

prieiti prie šios saugumo zonos elektroninių apsaugos priemonių centrinio

valdymo. II klasės saugumo zonoje saugoma įslaptinta informacija, žymima

slaptumo žyma „Slaptai“ arba „Visiškai slaptai“, turi būti laikoma seifuose ar

specialiai tokiai informacijai saugoti skirtose saugyklose. II klasės saugumo

zonoje saugoma įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“,

turi būti laikoma metalinėse spintose arba seifuose.

saugumo zonai keliami šie reikalavimai:

1) turi būti

nustatyti, saugomi bei kontroliuojami visi įėjimai į zoną ir išėjimai iš jos;

2) į zoną gali

patekti tik asmenys, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“. Visus kitus asmenis turi

lydėti apsaugos darbuotojas arba paslapčių subjekto vadovo įgaliotas asmuo;

3) jei zonoje

saugoma informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“ arba „Visiškai slaptai“,

asmens tapatybei nustatyti prie įėjimų į zoną arba atskiras jos patalpas turi

būti įkurtas kontrolės postas arba turi būti įdiegta asmens tapatybę padedanti

nustatyti sistema;

4) prieigos iki

pastatų visą tamsų paros metą turi būti apšviestos;

5) zonai

priskirtos patalpos turi turėti apsaugos, pavojaus ir priešgaisrinę

signalizacijas;

6) elektroninės

apsaugos priemonės turi perduoti dubliuojantį signalą apie bandymą įsibrauti į

zoną arba neteisėtą buvimą joje ne vienai reagavimo sistemai;

7) jei zonoje saugoma

informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, įėjimas į zoną arba

įėjimai į zonoje esančias patalpas turi būti stebimi vaizdo kameromis, turi

būti kaupiamas 30 kalendorinių dienų vaizdo archyvas.

saugumo zona – patalpos, kuriose dirbama ar saugoma informacija, žymima

slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesnėmis slaptumo žymomis. Į jas patekus

galima tiesiogiai prieiti prie jose saugomos informacijos, taip pat prie šios

saugumo zonos elektroninių apsaugos priemonių centrinio valdymo.

saugumo zonai keliami šie reikalavimai:

1) šio

straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai;

2) prieigos iki

šios saugumo zonos turi būti kontroliuojamos elektroninėmis apsaugos

priemonėmis;

3) gali būti

tikrinami asmenų įnešami ir išnešami daiktai;

4) į šią saugumo

zoną paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu įleidžiami tik

asmenys, turintys leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija,

žymima aukščiausia toje saugumo zonoje saugomos informacijos slaptumo žyma;

5) į zoną negali

būti įnešami jokie pašaliniai elektromagnetiniai spinduliavimo šaltiniai;

6) turi būti naudojama apsauginė

įsilaužimo signalizacija, perimetro signalizacija, apsauginė gaisro

signalizacija;

7) taikomos

mechaninės apsaugos priemonės turi užkirsti kelią nesankcionuotam patekimui į

saugomas patalpas.

būtinybei, kai nėra asmens, kuriam patikėta įslaptinta informacija, atidaryti

dokumentų saugyklas, asmeninius seifus, metalines spintas gali tik paslapčių

subjekto vadovo tam įgalioti asmenys. Paslapčių subjektai turi nustatyti tokių

veiksmų atlikimo ir užfiksavimo tvarką.

įtarimui, kad į dokumentų saugyklas galėjo patekti arba asmeninius seifus,

metalines spintas atidaryti pašaliniai asmenys, apie tai nedelsiant pranešama

atsakingam asmeniui, paslapčių subjekto vadovui ir Valstybės saugumo

departamentui. Kol atvyks Valstybės saugumo departamento pareigūnai, atsakingas

asmuo ir paslapčių subjekto vadovas imasi reikiamų priemonių įvykio vietos

neliečiamumui išsaugoti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1237, 2010-12-14,

Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)

32 straipsnis. Atsakingo asmens funkcijos

įgyvendinant įslaptintos informacijos fizinę apsaugą

Atsakingas

asmuo:

1) užtikrina,

kad teritorijose ir patalpose, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar

kuriose ji saugoma, būtų įdiegtos ir tinkamai veiktų reikiamos fizinės apsaugos

priemonės;

2) rengia

fizinės apsaugos procedūras reglamentuojančius dokumentus, kontroliuoja, kaip

laikomasi nustatytų procedūrų, periodiškai atlieka taikomų fizinės apsaugos

priemonių patikrinimus;

3) organizuoja

darbuotojų apmokymus;

4) teikia

paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui siūlymus dėl patalpų

suskirstymo į saugumo zonas;

5) praneša

paslapčių subjekto vadovui apie pastebėtus saugyklų, patalpų, seifų, metalinių spintų

apsaugos priemonių bei instaliacijų pažeidimus ir imasi priemonių jiems

pašalinti.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ĮSLAPTINTŲ

SANDORIŲ SAUGUMAS

Septintojo skirsnio pakeitimas:

Nr. XI-2183, 2012-06-29,

Žin., 2012, Nr. 82-4269 (2012-07-13)

34 straipsnis. Įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo

išdavimas

viešieji juridiniai asmenys, kitos organizacijos, jų padaliniai ar tokių asmenų

grupės (toliau – juridiniai asmenys), siekiantys

gauti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, turi kreiptis į įslaptintų

sandorių saugumą užtikrinančią instituciją vadovaudamiesi šio Įstatymo 38

straipsnio nuostatomis.

2.

Juridinis asmuo, kreipdamasis į įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią

instituciją, privalo pateikti:

1)

prašymą inicijuoti juridinio asmens patikimumo tikrinimo procedūrą ir išduoti

įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą. Prašyme juridinis asmuo nurodo

ekonominės veiklos rūšis, kurias vykdant juridinis asmuo ketina dalyvauti

įslaptintuose sandoriuose, aukščiausią įslaptintos informacijos slaptumo žymą,

kuria žymimą įslaptintą informaciją rangovas yra pasirengęs saugoti ir su ja

dirbti savo patalpose, taip pat patalpų, kuriose numato dirbti su įslaptinta

informacija ar tokią informaciją saugoti, adresą;

2)

juridinio asmens užpildytą įslaptintų sandorių saugumo klausimyną ir jo

rašytinį sutikimą būti tikrinamam;

3)

juridinio asmens administracijos vadovo, vyriausiojo buhalterio arba buhalterinę

apskaitą tvarkančio struktūrinio padalinio vadovo ar tikrinamo juridinio asmens

buhalterinę apskaitą tvarkančio kito juridinio asmens darbuotojo, už

įslaptintos informacijos apsaugą atsakingų asmenų, juos pavaduojančių asmenų ir

darbuotojų ar įgaliotų asmenų, kurie dalyvaus rengiant ir teikiant komercinius

pasiūlymus paslapčių subjektams dėl įslaptintų sandorių sudarymo, užpildytus

klausimynus, skirtus asmenims,

kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba

„Konfidencialiai“, tokių asmenų rašytinius sutikimus būti tikrinamiems. Jeigu

juridinis asmuo pretenduoja gauti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą,

kuris suteikia teisę sudaryti įslaptintus sandorius, kurių metu bus naudojama

ar sukuriama įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, yra pateikiami juridinio asmens administracijos vadovo,

vyriausiojo buhalterio arba apskaitą tvarkančio struktūrinio padalinio vadovo

ar tikrinamo juridinio asmens apskaitą tvarkančio kito juridinio asmens

darbuotojo, už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingų asmenų, juos

pavaduojančių asmenų ir darbuotojų ar įgaliotų asmenų, kurie dalyvaus rengiant

ir teikiant komercinius pasiūlymus paslapčių subjektams dėl įslaptintų sandorių

sudarymo, užpildyti nustatytos formos klausimynai dėl teisės dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo ir šių asmenų rašytiniai sutikimai būti

tikrinamiems;

4) informaciją, reikalingą

įvertinti patalpas, kuriose numatoma dirbti su įslaptinta informacija ar tokią

informaciją saugoti, dėl jų pripažinimo tinkamomis dirbti su įslaptinta

informacija ar tokią informaciją saugoti;

5) informaciją, reikalingą

įvertinti ADA sistemas ir tinklus, kuriuose numatoma automatizuotai apdoroti

įslaptintą informaciją ar kuriais numatoma tokią informaciją perduoti, dėl jų

pripažinimo tinkamais automatizuotai apdoroti įslaptintą informaciją ar tokią

informaciją perduoti.

straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose, gali būti neteikiama, jeigu juridinis

asmuo nusprendė dalyvauti pirkimo procedūrose, kai paslapčių subjektas

pranešime apie su įslaptinta informacija susijusį pirkimą nurodė, kad

įslaptintas sandoris bus vykdomas paslapčių subjekto patalpose, naudojant

paslapčių subjektui priklausančias ADA sistemas ir tinklus arba nenaudojant ADA

sistemų ir tinklų. Informacija, nurodyta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte,

neteikiama, jeigu juridinis asmuo nurodo, kad vykdant įslaptintus sandorius

nesinaudos ADA sistemomis ir tinklais.

įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo, nusprendęs dalyvauti paskelbtose

pirkimo procedūrose, kreipiasi į įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią

instituciją pateikdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją bei

juridinio asmens darbuotojų, kurie dalyvaus vykdant įslaptintą sandorį ir

kuriems bus reikalinga dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija,

užpildytus klausimynus, skirtus

asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba

„Konfidencialiai“, arba klausimynus dėl teisės dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo,

jeigu paskelbto įslaptinto sandorio vykdymo metu bus naudojama ar sukuriama

įslaptinta informacija, žymima ne aukštesne kaip „Riboto naudojimo“ slaptumo

žyma.

Valstybės saugumo departamentas. Tais atvejais, kai juridinio asmens patikimumą

vertino šio Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytos

institucijos, sprendimą dėl įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo

išdavimo Valstybės saugumo departamentas privalo priimti ne vėliau kaip per 10

darbo dienų nuo juridinio asmens patikimumą vertinusios įslaptintų sandorių

saugumą užtikrinančios institucijos išvados dėl juridinio asmens patikimumo

pateikimo dienos.

6.

Įmonės patikimumą patvirtinantys pažymėjimai išduodami terminuotam

laikotarpiui:

1) 3

metams – kuriais suteikiama teisė sudaryti įslaptintus sandorius, kurių

metu bus susipažįstama

su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma

„Visiškai slaptai“, tokia informacija bus patikėta, naudojama ar

sukuriama;

2) 5

metams – kuriais suteikiama teisė sudaryti įslaptintus sandorius, kurių

metu bus susipažįstama

su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis

„Slaptai“, „Konfidencialiai“ ar „Riboto naudojimo“, tokia informacija bus

patikėta, naudojama ar sukuriama.

7.

Juridinio asmens darbuotojams išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija galioja iki juridiniam asmeniui išduoto įmonės

patikimumą patvirtinančio pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, tačiau ne

ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje. Juridinio asmens

darbuotojams teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima

slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikiama ne ilgesniam

terminui, negu galioja juridiniam asmeniui išduotas įmonės patikimumą

patvirtinantis pažymėjimas.

8.

Įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo galiojimo metu juridinis asmuo

privalo nedelsdamas informuoti Valstybės saugumo departamentą apie visus šio

straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos pasikeitimus.

įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo galiojimą, juridiniai asmenys,

norintys gauti naują įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, likus ne

mažiau kaip 6 mėnesiams iki įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo

galiojimo termino pabaigos, vadovaudamiesi šio straipsnio nuostatomis, gali

kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl naujo įmonės patikimumą

patvirtinančio pažymėjimo išdavimo.

36 straipsnis. Įmonės patikimumą

patvirtinančio pažymėjimo neišdavimo sąlygos

1.

Įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas neišduodamas, jeigu patikrinimo

metu nustatoma, kad:

1)

juridinis asmuo yra registruotas ne Lietuvos Respublikoje;

2) juridinis asmuo, teikdamas šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje

nurodytą informaciją, pateikė suklastotus, melagingus duomenis arba nuslėpė

duomenis, galinčius turėti įtakos vertinant juridinio asmens patikimumą;

3) juridinis asmuo neturi galiojančios licencijos (leidimo) verstis

veikla, kurią jis nurodė savo prašyme išduoti įmonės patikimumą patvirtinantį

pažymėjimą, kuriai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus reikia licencijos, arba

šios licencijos galiojimas sustabdytas ar panaikintas;

4) juridinis asmuo likviduojamas, reorganizuojamas, sustabdęs ar

apribojęs tų rūšių ekonominę veiklą, kurias nurodė savo prašyme išduoti įmonės

patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, jam iškelta bankroto byla arba bankroto

procesas vykdomas ne teismo tvarka;

5)

juridinis asmuo turi mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės

biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius

administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai juridiniam

asmeniui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos

teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta

mokestinis ginčas), yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžetui;

6) juridinis asmuo, juridinio asmens dukterinė įmonė, juridinio asmens

dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių susirinkime, juridinio

asmens vadovas, juridinio asmens valdymo organo narys, vyriausiasis buhalteris

arba apskaitą tvarkančio struktūrinio padalinio vadovas ar tikrinamojo

juridinio asmens buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas (asmuo) (toliau –

juridinis asmuo ar su juo susiję asmenys) buvo nuteisti už nusikaltimus

Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei

santvarkai, nepaisant to, ar teistumas išnyko;

7) juridinis asmuo ar su juo susiję asmenys turi neišnykusį ar

nepanaikintą teistumą už tyčines nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei;

nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams; ekonomikai ir verslo

tvarkai; finansų sistemai; visuomenės saugumui; valstybės tarnybai ir

viešiesiems interesams; valdymo tvarkai;

8) turima duomenų, patvirtinančių, kad juridinis asmuo ar su juo susiję

asmenys yra susiję su teroristų finansavimu;

9) turima duomenų, patvirtinančių, kad juridinis asmuo ar su juo susiję

asmenys dėl Lietuvos Respublikai priešiškų interesų yra bendradarbiavęs

(bendradarbiavę), bendradarbiauja ar palaiko ryšius su užsienio valstybės

žvalgybos saugumo tarnyba arba su asmenimis, bendradarbiaujančiais ar

palaikančiais ryšius su užsienio valstybės žvalgybos saugumo tarnyba;

10) turima duomenų, patvirtinančių, kad juridinis asmuo ar su juo susiję

asmenys atliko veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinėms

sutartims, tarptautinėms sankcijoms, įgyvendinamoms pagal Lietuvos Respublikos

ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą;

11) turima duomenų, patvirtinančių, kad juridinis asmuo, juridinio

asmens dukterinė įmonė, juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip

1/3 balsų dalyvių susirinkime, per paskutinius 3 metus buvo pažeidę

Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo reikalavimus;

12)

asmenys, nurodyti šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 35 straipsnio 9

dalyje, neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, keliamų leidimo dirbti

ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimui arba teisės dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimui;

13)

juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių

susirinkime, yra registruotas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse

arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi sutarties dėl

įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, ir Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisija dėl tokio juridinio asmens nepriėmė sprendimo dėl įmonės patikimumą

patvirtinančio pažymėjimo išdavimo;

14)

juridinis asmuo nėra įvykdęs teisės aktuose nustatytų įslaptintos informacijos

apsaugos užtikrinimo reikalavimų;

15)

juridiniam asmeniui dėl jo kaltės anksčiau buvo atsisakyta išduoti įmonės

patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, buvo panaikintas išduotas įmonės

patikimumą patvirtinantis pažymėjimas ir nėra pašalintos tokio pažymėjimo

neišdavimo arba panaikinimo priežastys;

16)

juridinio asmens patikimumo vertinimo metu surinkti faktai kelia abejonių

juridinio asmens patikimumu užtikrinant įslaptintos informacijos saugumą.

dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose,

juridiniam asmeniui ar su juo susijusiems asmenims yra įteiktas

pranešimas apie įtarimą atliekamame ikiteisminiame

tyrime ar dėl tokių veikų yra surašytas kaltinamasis aktas, ar prokuroro

pareiškimas teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar dėl

bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, ar

vyksta juridinio asmens mokestinis patikrinimas, juridinio asmens patikimumo

įvertinimo procesas sustabdomas tol, kol ikiteisminis tyrimas nutraukiamas,

įsiteisėja teismo nuosprendis arba priimamas mokesčių administratoriaus

sprendimas, leidžiantis priimti sprendimą dėl įmonės patikimumą patvirtinančio

pažymėjimo išdavimo.

3.

Valstybės saugumo departamento sprendimą neišduoti įmonės patikimumą

patvirtinančio pažymėjimo per 30 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo gavimo

dienos juridinis asmuo turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam

teismui.

4.

Priėmus sprendimą neišduoti įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo, naują

prašymą dėl juridinio asmens tikrinimo inicijavimo ir įmonės patikimumą

patvirtinančio pažymėjimo išdavimo galima pateikti pašalinus įmonės patikimumą

patvirtinančio pažymėjimo neišdavimą nulėmusias aplinkybes arba šioms

aplinkybėms išnykus.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. XI-1237,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)

39 straipsnis. Atsakingų asmenų funkcijos sudarant

ir vykdant įslaptintus sandorius

subjekto atsakingas asmuo:

1) įslaptintų

sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms pateikia šio Įstatymo 35

straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją;

2) organizuoja

leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimą rangovo ar

subrangovo darbuotojams, tvarko išduotų leidimų apskaitą;

3) organizuoja

įslaptintos informacijos perdavimą rangovui ar subrangovui;

4) kontroliuoja,

kaip rangovas ar subrangovas užtikrina įslaptintos informacijos apsaugą;

5) subjekto

vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu rengia ir pateikia sandoriui vykdyti

būtinus įslaptinimo žinynus;

6) rangovui ar

subrangovui teikia metodinę pagalbą įslaptintos informacijos apsaugos

klausimais.

subrangovo atsakingas asmuo:

1) teikia

paslapčių subjekto atsakingam asmeniui šio Įstatymo 35 straipsnio 5 dalies 2 ir

3 punktuose nurodytą informaciją;

2) užtikrina

personalo patikimumo procedūrų įgyvendinimą;

3) užtikrina

įslaptintos informacijos administravimo reikalavimų įgyvendinimą;

4) užtikrina

fizinę įslaptintos informacijos apsaugą;

5) užtikrina ADA

sistemų ir tinklų apsaugą.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

ADA SISTEMOS IR

TINKLAI

Skirsnio

pavadinimas keistas:

Nr. XI-1237,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)

40 straipsnis. ADA sistemų ir tinklų

steigimas ir įteisinimas

ir tinklų steigimo ir įteisinimo taisykles nustato Vyriausybė.

subjektai Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas atliekančios institucijos nustatyta

tvarka gali paskirti ar įsteigti žinybines saugumo priežiūros tarnybas.

Žinybinių saugumo priežiūros tarnybų bendrąsias veiklos taisykles tvirtina

Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas atliekanti institucija. Saugumo

priežiūros tarnybos funkcijas atliekanti institucija koordinuoja žinybinių

saugumo priežiūros tarnybų veiklą, susijusią su ADA sistemų ir tinklų apsaugos

kontrolės ir leidimų automatizuotai apdoroti ir perduoti įslaptintą informaciją

paslapčių subjekto, jo rangovo (subrangovo) ADA sistemomis ir tinklais išdavimo

funkcijų vykdymu.

3.

Automatizuotai apdoroti ir perduoti įslaptintą informaciją galima tik

įteisintomis ADA sistemomis ir tinklais. ADA sistemos ir tinklai laikomi

įteisintais, kai paslapčių subjektui, jo rangovui (subrangovui) yra išduodamas

leidimas automatizuotai apdoroti ir perduoti įslaptintą informaciją ADA

sistemomis ir tinklais. Leidimą automatizuotai apdoroti ir perduoti įslaptintą

informaciją ADA sistemomis ir tinklais išduoda Saugumo priežiūros tarnybos

funkcijas atliekanti institucija ar žinybinė saugumo priežiūros tarnyba Saugumo

priežiūros tarnybos funkcijas atliekančios institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1237,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)

44 straipsnis.

Atsakingo asmens funkcijos organizuojant ADA sistemų ir tinklų apsaugą

Atsakingas asmuo

privalo:

1) užtikrinti

apsaugos priemonių įdiegimą, veikimą ir priežiūrą darbo vietose, turinčiose ADA

sistemų ir tinklų elementų;

2) sudaryti

telekomunikacijų planus ir schemas ir juose nurodyti laidų, kabelių

lokalizacijos vietą, jų kiekį, tipus, numeraciją;

3)

vadovaudamasis Saugumo priežiūros tarnybos nustatytais reikalavimais, rengti,

įgyvendinti ir kontroliuoti paslapčių subjekto, rangovo (subrangovo) ADA

sistemų ir tinklų saugumo valdymo procedūras ir su jomis periodiškai

supažindinti ADA sistemų ir tinklų administratorius bei naudotojus;

4) parengti

dokumentus, reikalingus gauti leidimui automatizuotai apdoroti ir perduoti

įslaptintą informaciją ADA sistemomis ir tinklais, organizuoti leidimo gavimą;

5) užtikrinti,

kad ADA sistemose ir tinkluose dirbtų naudotojai, kuriems suteikta teisė

susipažinti su ADA sistemose ir tinkluose saugoma, apdorojama, perduodama įslaptinta

informacija, kuri susijusi su jų pareigų vykdymu, taip pat kontroliuoti

naudotojų veiksmus;

6) vykdyti naudotojams

suteiktų slaptažodžių ir (ar) naudotojų tapatybės nustatymo įrenginių

administravimo kontrolę;

7) organizuoti

įslaptintų kompiuterinės informacijos laikmenų administravimą;

8) organizuoti

ir tikrinti sisteminį rezervinį ADA sistemų ir tinklų informacijos kopijavimą

ir atkūrimą;

9) tikrinti

surinktą informaciją apie įvykius (procesų klaidas, neteisėtus naudotojus ir

sistemos veiklą);

10) pranešti

paslapčių subjekto rangovo (subrangovo) vadovui ar jo įgaliotam asmeniui apie visus

žinomus paslapčių subjekto, rangovo (subrangovo) ADA sistemų ir tinklų

apsaugos trūkumus, įvykusius pažeidimus ir imtis priemonių jiems pašalinti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1237, 2010-12-14,

Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)

DEVINTASIS SKIRSNIS

ĮSLAPTINTOS

INFORMACIJOS APSAUGOS KONTROLĖ

45

straipsnis. Įslaptintos informacijos apsaugos kontrolė

Respublikos įslaptintos informacijos apsaugos politikos įgyvendinimą ir įslaptintos

informacijos apsaugos veiksmų įgyvendinimą visose institucijose šalies viduje

ir užsienyje kontroliuoja Valstybės saugumo departamentas. Šis departamentas:

1) kontroliuoja,

kaip laikomasi įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“,

„Slaptai“, „Konfidencialiai“, įslaptinimo, naudojimo, saugojimo, naikinimo bei

išslaptinimo nustatytos tvarkos. Valstybės saugumo departamento tikrinimo metu

nustatytus trūkumus paslapčių subjektas privalo pašalinti per šio departamento

nustatytą terminą ir apie tai raštu pranešti Valstybės saugumo departamentui;

2)

teikia pasiūlymus Vyriausybei, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai dėl

įslaptintos informacijos apsaugos sistemos tobulinimo;

3) (neteko

galios nuo 2011 m. vasario 1 d.);

4) teikia metodinę pagalbą

paslapčių subjektams dėl įslaptintos informacijos apsaugos.

informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos kontrolę vykdo

šia informacija disponuojantys paslapčių subjektai.

informacijos apsaugą, privalo turėti leidimus dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Asmenys,

kontroliuojantys kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų Lietuvos

Respublikai perduotos įslaptintos informacijos apsaugą, privalo turėti

atitinkamus asmens patikimumo pažymėjimus.

informacijos apsaugą kontroliuojantys asmenys tikrinimų metu su įslaptintų

dokumentų turiniu supažindinami tik paslapčių subjekto vadovo sutikimu.

vykdantys įslaptintos informacijos apsaugos kontrolę, turi teisę:

1) paslapčių

subjekto nustatyta tvarka patekti į teritorijas ir patalpas, kuriose įslaptinta

informacija yra apdorojama, saugoma arba perduodama;

2) susipažinti

su paslapčių subjekto dokumentais, reglamentuojančiais įslaptintos informacijos

apsaugą;

3) atlikti

įslaptintų dokumentų ar jų kopijų saugojimo kontrolinius tikrinimus, kai reikia

nustatyti, ar dokumentas (jo kopija) tikrai nedingęs ir saugomas apskaitos

dokumentuose nurodytoje vietoje;

4) susipažinti

su fizinės apsaugos priemonėmis;

5) susipažinti

su ADA sistemomis ir tinklais, skirtais įslaptintai informacijai apdoroti,

saugoti ar perduoti;

6) iš atsakingų

asmenų bei asmenų, dirbančių su įslaptinta informacija, reikalauti žodinių bei

rašytinių paaiškinimų apie įslaptintos informacijos apsaugos tvarkos laikymąsi

ar šios tvarkos pažeidimus;

7) pasitelkti

atitinkamų sričių specialistus, jeigu kontrolės metu būtinos specialios žinios.

įtarimams, kad yra prarasta ar neteisėtai atskleista įslaptinta informacija,

paslapčių subjekto vadovo sprendimu atliekamas patikrinimas. Patikrinimo metu

turi būti:

1) nustatyta ir

patvirtinta prarastos ar atskleistos įslaptintos informacijos slaptumo žyma,

turinys bei apimtis;

2) nustatyti

asmenys, kurių veiksmai galėjo lemti įslaptintos informacijos praradimą ar

atskleidimą;

3) įvardyti

asmenys, kurie šia informacija disponavo ar kurie buvo su ja susipažinę;

4) nustatytos

įslaptintos informacijos praradimo ar atskleidimo aplinkybės.

šio straipsnio 6 dalyje ar šio Įstatymo 27 straipsnyje numatytą patikrinimą

paaiškėja, kad įslaptinta informacija tikrai prarasta ar neteisėtai atskleista,

paslapčių subjekto vadovas nedelsdamas apie tai praneša Valstybės saugumo

departamentui.

patikrinimą paaiškėja, kad Lietuvos Respublikai užsienio valstybių ar

tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija buvo tikrai prarasta

ar neteisėtai atskleista, nedelsiant pranešama Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisijai, informaciją perdavusios valstybės ar tarptautinės organizacijos

atitinkamoms tarnyboms ir Valstybės saugumo departamentui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1266,

2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-39 (2011-01-06)

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ

46 straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą disponavimą

įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą,

pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą

Asmuo už

neteisėtą disponavimą įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos

atskleidimą, praradimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą arba kitus

įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus atsako teisės aktų

nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

2003 m. gruodžio 16 d.

įstatymo

Nr. IX-1908

priedas

ĮGYVENDINIMAS

EUROPOS SĄJUNGOS

TEISĖS AKTAS

2001 m. kovo 19 d.

Europos Tarybos sprendimas 2001/264/EB dėl Europos Sąjungos Tarybos saugumo

nuostatų.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1584, 00.03.21, Žin., 2000,

Nr.27-713 (00.03.31)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1699, 00.05.23, Žin., 2000,

Nr.45-1297 (00.06.02)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1713, 00.06.06, Žin., 2000,

Nr.50-1433 (00.06.21)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO 2 DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIA GALIOS

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1862, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1932 (00.07.31)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1907, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2274 (00.09.07)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 IR 9 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-613,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3656 (2001-12-07)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-813,

2002-03-26, Žin., 2002, Nr. 38-1360 (2002-04-10)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1425,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1670 (2003-04-24)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5, 9, 10 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su

Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t. y.

nuo 2003 m. gegužės 1 d.

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1603,

2003-06-05, Žin., 2003, Nr. 61-2759 (2003-06-27)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1908,

2003-12-16, Žin., 2004, Nr. 4-29 (2004-01-07)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2137,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 68-2364 (2004-04-29)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO, PAKEISTO 2003 M. GRUODŽIO 16 D. ĮSTATYMU NR. IX-1908, 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 82 (2004-05-20)

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2349,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4322 (2004-07-27)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1080,

2007-04-05, Žin., 2007, Nr. 46-1715 (2007-04-26)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Asmenų,

pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

arba atitinkamą asmens patikimumo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka

atrinktų valstybės tarnautojo, valstybės pareigūno, teisėjo ar profesinės karo

tarnybos kario pareigoms, susijusioms su įslaptintos informacijos, žymimos

slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne, naudojimu ar jos apsauga, ar

laimėjusių konkursą į tokias valstybės tarnautojo pareigas, tikrinimo

procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos iki šio įstatymo

įsigaliojimo nustatytais terminais.

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1403,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 140-5762 (2007-12-29)

VALSTYBĖS

IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 2 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 1 d.

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-272,

2009-05-21, Žin., 2009, Nr. 67-2690 (2009-06-06)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO

24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-649,

2010-01-14, Žin., 2010, Nr. 13-617 (2010-02-02)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO

7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos

1 d.

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-965,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4522 (2010-07-20)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO

11 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1237,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)

VALSTYBĖS IR

TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 2, 5, 7, 8, 11, 12, 16, 18, 31, 36, 37, 40, 41, 42,

43, 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR AŠTUNTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas,

išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2011 m. birželio 1 d.

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1266, 2010-12-23,

Žin., 2011, Nr. 2-39 (2011-01-06)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO

45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. vasario

1 d.

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2183,

2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 82-4269 (2012-07-13)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO

2, 11, 16 STRAIPSNIŲ, SEPTINTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-2295,

2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6469 (2012-11-08)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO

2, 7, 16, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2013-01-01.

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-449,

2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 78-3929 (2013-07-20)

VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO

11, 16 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Konstitucinio Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-07-07,

Žin., 2011, Nr. 84-4106 (2011-07-12)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO (2003 M. GRUODŽIO 16 D.

REDAKCIJA) 16 STRAIPSNIO 2 DALIES 13 PUNKTO, 18 STRAIPSNIO 1 DALIES 4 PUNKTO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO PATVIRTINIMO ĮSTATYMU PATVIRTINTO

VIDAUS TARNYBOS STATUTO 28 STRAIPSNIO (2007 M. GEGUŽĖS 15 D. REDAKCIJA)

ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2013-07-22)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

151 straipsnis. Teisė dirbti

ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto

naudojimo“

1.

Paslapčių subjekto darbuotojams (valstybės tarnautojams, asmenims, dirbantiems

pagal darbo sutartį), kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos, žymimos

slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, naudojimu ar tokios

informacijos apsauga, teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija,

žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“,

suteikia paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Teisės dirbti ar

susipažinti su tokia informacija suteikimo tvarką nustato paslapčių subjektai,

vadovaudamiesi Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos patvirtintais

bendraisiais tokios teisės suteikimo principais. Ši teisė paslapčių subjekto darbuotojams

suteikiama iki darbo (tarnybos) santykių nutraukimo ar iki renkamų arba

skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo.

2.

Juridinio asmens, kuriam yra išduodamas įmonės patikimumą patvirtinantis

pažymėjimas, darbuotojams teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vadovaudamasis Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos

patvirtintais bendraisiais tokios teisės suteikimo principais, suteikia

Valstybės saugumo departamentas. Ši teisė juridinio asmens darbuotojams

suteikiama iki įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo galiojimo pabaigos.

3.

Paslapčių subjekto darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, ir juridinio

asmens, kuriam yra išduodamas įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas,

darbuotojams teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima

slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nesuteikiama arba

panaikinama, jeigu asmuo:

1) įsiteisėjusiu

apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus, sunkaus ar

apysunkio nusikaltimo arba nusikalstamos veikos dėl valstybės ar tarnybos

paslapties atskleidimo, neteisėto disponavimo informacija, kuri yra valstybės

paslaptis, valstybės paslapties praradimo, tarnybos paslapties pagrobimo ar

kitokio neteisėto įgijimo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba

baudžiamojo nusižengimo atveju nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo

dienos nepraėjo 3 metai;

2) dėl Lietuvos

Respublikai priešiškų interesų bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko

arba palaikė ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su

asmeniu, bendradarbiaujančiu ar palaikančiu ryšius su užsienio valstybės

žvalgybos ar saugumo tarnyba;

3) dalyvauja

arba dalyvavo teroristinės organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba

palaiko ar palaikė ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai

ar grupei.

4.

Paslapčių subjekto darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, ir juridinio

asmens, kuriam yra išduodamas įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas, darbuotojus,

kuriems ketinama suteikti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, tikrina institucijos, nurodytos šio Įstatymo 17

straipsnio 3 dalyje.

atliekančios institucijos privalo patikrinti asmenį, pretenduojantį gauti teisę

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto

naudojimo“, ne ilgiau kaip per 20 darbo dienų.

6.

Asmenys, kuriems yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, žymima slaptumo žymomis ,,Visiškai slaptai“, ,,Slaptai“ arba

,,Konfidencialiai“, ar vadovaujantis šiuo Įstatymu yra suteikta teisė

susipažinti su šiomis žymomis žymima įslaptinta informacija, nėra tikrinami dėl

teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma

„Riboto naudojimo“, suteikimo.

7.

Asmenys, turintys teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima

slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vadovaujantis principu „Būtina žinoti“ gali būti supažindinami su užsienio valstybių, Europos

Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta

informacija, žymima slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-2183,

2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 82-4269 (2012-07-13)

16

straipsnis. Leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens

patikimumo pažymėjimo išdavimas, galiojimas ir sprendimų apskundimas

pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

arba asmens patikimumo pažymėjimą, toks leidimas ar pažymėjimas išduodamas,

jeigu:

1) asmuo yra Lietuvos Respublikos

pilietis;

2) asmuo

pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną ir raštiškai sutinka, kad būtų

tikrinama jo kandidatūra;

3) asmuo raštiškai pasižada saugoti

įslaptintą informaciją;

4) tikrinimo

metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo

Lietuvos valstybei;

5) tikrinimo metu nenustatoma bent

viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, dėl

kurios asmuo negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei.

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimas neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei:

1) neatitinka

bent vienos šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos;

2) nuolat gyveno

Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse mažiau kaip 5

pastaruosius metus ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą

neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens

patikimumo pažymėjimo;

3) per

pastaruosius 5 metus yra kreipęsis į atitinkamas valstybės institucijas dėl

Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo;

4) turi dvigubą

pilietybę ir

Paslapčių

apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimo;

5) įsiteisėjusiu

apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo Lietuvos

valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai

arba nusikaltimo visuomenės saugumui, arba bet kokio labai sunkaus nusikaltimo,

nepaisant to, ar išnyko, ar buvo panaikintas teistumas;

6) įsiteisėjusiu

apkaltinamuoju nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl bet kokio sunkaus

nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

7) įsiteisėjusiu

apkaltinamuoju nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl bet kokio apysunkio

nusikaltimo arba nusikalstamos veikos dėl tarnybos paslapties pagrobimo,

kitokio neteisėto įgijimo ar atskleidimo arba nusikalstamos veikos valstybės

tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo ir nuo įsiteisėjusio apkaltinamojo

teismo nuosprendžio priėmimo dėl nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymo

dienos nepraėjo 7 metai, o dėl baudžiamojo nusižengimo – 5 metai;

8) įstatymų nustatyta tvarka yra

pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu;

9) dėl Lietuvos

Respublikai priešiškų interesų bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar

palaikė ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su

asmeniu, bendradarbiaujančiu ar palaikančiu ryšius su užsienio valstybės

žvalgybos ar saugumo tarnyba;

10) palaiko ar

per pastaruosius 5 metus palaikė ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar

nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės ar

nusikalstamo susivienijimo, arba asmeniu, kuriam taikomos prevencinio poveikio

priemonės pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, jeigu tokių ryšių

palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;

11) dalyvauja

arba dalyvavo teroristinės organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba

palaiko ar palaikė ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai

ar grupei, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos

informacijos saugumui;

12) dalyvauja ar per

pastaruosius 5 metus dalyvavo neregistruoto judėjimo ar neregistruotos

religinės bendruomenės veikloje, jeigu toks dalyvavimas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos

informacijos saugumui;

13) nuslėpė ar per

pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jo kandidatūrą tikrinančioms

institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie

save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti

su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo priėmimui;

14) įstatymų ar kitų

teisės aktų nustatyta tvarka buvo atleistas iš pareigų dėl darbo su įslaptinta

informacija tvarkos pažeidimo ar už tokius pažeidimus jam buvo panaikintas

leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar asmens patikimumo

pažymėjimas ir nuo tokio sprendimo dienos nepraėjo 5 metai;

15) yra tas

asmuo, kuriam taikomos ar per pastaruosius 5 metus buvo taikytos prevencinio

poveikio priemonės pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą;

16) gauna arba

yra gavęs pajamų iš užsienio valstybių karinių, žvalgybos ar saugumo tarnybų, jeigu

tai nėra numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose

arba kituose teisės aktuose;

17) negali

pagrįsti savo turto, kurį valdo, naudoja ar kuriuo disponuoja, įgijimo

teisėtumo ar teisės aktų tvarka nustatyta, kad jo gyvenimo lygis neatitinka

gaunamų pajamų;

18) yra ar per

pastaruosius 5 metus buvo įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl

alkoholizmo ar narkomanijos arba per pastaruosius 3 metus daugiau negu 2 kartus

buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo

alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

19) turi psichikos

ar kitų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame sąraše numatytų sveikatos

būklės sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos

saugumui;

20) tikrinimo

metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės,

kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai,

dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

turintiems leidimus ar asmens patikimumo pažymėjimus, suteikiančius teisę

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo

žyma, atskiras leidimas ar asmens patikimumo pažymėjimas dirbti ar susipažinti

su įslaptinta informacija, žymima žemesne slaptumo žyma, nereikalingas. Asmenį,

turintį leidimą ar asmens patikimumo pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, perkėlus

į pareigas, kurioms eiti reikalingas leidimas ar asmens patikimumo pažymėjimas,

suteikiantis teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima

žemesne slaptumo žyma, toks leidimas ar asmens patikimumo pažymėjimas

išduodamas neatliekant patikrinimo. Tokio iš naujo išduoto leidimo ar asmens

patikimumo pažymėjimo galiojimo terminas skaičiuojamas vadovaujantis šio

straipsnio 5 dalimi, į šį terminą įskaitant anksčiau turėto leidimo ar asmens

patikimumo pažymėjimo galiojimo terminą. Asmeniui išdavus naują leidimą ar

asmens patikimumo pažymėjimą, anksčiau jam išduotas leidimas ar asmens

patikimumo pažymėjimas laikomas negaliojančiu.

prireikus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne

slaptumo žyma, negu yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas, asmuo tikrinamas iš naujo.

Asmeniui išdavus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar

asmens patikimumo pažymėjimą, leidžiantį dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, anksčiau jam išduotas leidimas

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar asmens patikimumo

pažymėjimas laikomas negaliojančiu.

patikimumo pažymėjimas ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, išduodamas ne ilgesniam

kaip 5 metų terminui, o su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis

„Slaptai“, „Konfidencialiai“, – ne ilgesniam kaip 10 metų terminui. Šis

terminas skaičiuojamas nuo Valstybės saugumo departamento sutikimo išduoti tokį

leidimą pasirašymo dienos arba nuo kandidatūros tikrinimą atlikusios

institucijos išvados pateikimo dienos, kai leidimas dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas išduodamas

slaptiesiems kriminalinės žvalgybos dalyviams, įslaptintiems žvalgybos

pareigūnams ir žvalgybos slaptiesiems bendradarbiams.

mėnesiams iki leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar asmens

patikimumo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, asmuo tikrinamas pakartotinai.

leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar asmens patikimumo

pažymėjimas asmeniui buvo panaikintas vadovaujantis šio Įstatymo

18 straipsnio 1 dalies 3 punktu, naujas leidimas dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija ar asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui išduodamas neatliekant

patikrinimo, jeigu nuo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

ar asmens patikimumo pažymėjimo panaikinimo dienos nepraėjo 12 mėnesių ir iki

šio straipsnio 5 dalyje nustatyto termino pabaigos liko ne mažiau kaip 6

mėnesiai. Asmeniui naujai išduodamo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija ar asmens patikimumo pažymėjimo galiojimo terminas negali būti

ilgesnis už anksčiau išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija ar asmens patikimumo pažymėjimo galiojimo terminą, o slaptumo žyma

negali būti aukštesnė negu buvo išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija ar asmens patikimumo pažymėjimo.

tikrinamas nesibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, jeigu

gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje numatytos

aplinkybės. Tokiu atveju patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo ar jo

įgalioto asmens sprendimu asmeniui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne ar

jos atitikmenimis. Patikrinimas negali trukti ilgiau negu šio Įstatymo 17

straipsnio 7 dalyje nustatyti asmens kandidatūros tikrinimo terminai. Jeigu paslapčių

subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo nusprendžia, kad asmuo, kuriam uždrausta

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali vykdyti pavestų funkcijų

nesinaudodamas įslaptinta informacija, jį teisės aktų nustatyta tvarka perkelia

į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija reikalavimas, o jeigu nėra pareigų, į kurias šis asmuo

galėtų būti perkeltas, – nušalina asmenį nuo pareigų. Asmuo į kitas pareigas

perkeliamas arba nušalinamas nuo pareigų ne ilgesniam kaip šio Įstatymo 17

straipsnio 7 dalyje nustatytam asmens kandidatūros tikrinimo laikotarpiui.

informacija neišdavimo, asmens patikimumo pažymėjimo neišdavimo, Valstybės

saugumo departamento motyvuotą prieštaravimą, kad asmeniui būtų išduotas toks

leidimas, taip pat kandidatūrą tikrinančių institucijų sprendimą nutraukti

kandidatūros tikrinimą, nustačius šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes,

paslapčių subjekto

vadovo sprendimą uždrausti dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

per 30 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo gavimo dienos pats asmuo arba

paslapčių subjektas turi teisę apskųsti teismui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1237,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)

Nr. XI-2183,

2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 82-4269 (2012-07-13)

Nr.

XI-2295,

2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6469 (2012-11-08)

Nr. XII-449,

2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 78-3929 (2013-07-20)

17

straipsnis. Asmens kandidatūros tikrinimas

asmens kandidatūros tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja

gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens

patikimumo pažymėjimą, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas

asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Kandidatūros tikrinamos

paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens teikimu.

pretenduojantis gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

arba asmens patikimumo pažymėjimą, atsakingam asmeniui pateikia užpildytą

nustatyto pavyzdžio klausimyną, rašytinį sutikimą būti tikrinamam. Šis asmuo

taip pat pateikia išsamią autobiografiją, jei pretenduoja gauti leidimą dirbti

ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai

slaptai“ arba „Slaptai“. Kandidatūros patikrinimo metu siekiama nustatyti, ar

nėra šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Patikrinimo metu

negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos metodai ir priemonės, išskyrus

apklausą ir duomenų, esančių kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje,

peržiūrą. Prieš priimdamos sprendimą, kandidatūrą tikrinančios institucijos

asmenį gali iškviesti pokalbio, pareikalauti raštiškų asmens paaiškinimų ir

prireikus, jei šis asmuo sutinka, patikrinti poligrafu.

pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija,

kandidatūras tikrina:

1) dirbančių arba pretenduojančių

dirbti krašto apsaugos sistemoje – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas

prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas;

2) dirbančių

arba pretenduojančių dirbti vidaus reikalų sistemoje – vidaus reikalų ministro

įgaliotos institucijos ir Valstybės saugumo departamentas;

3) dirbančių

arba pretenduojančių dirbti Specialiųjų tyrimų tarnyboje – Specialiųjų tyrimų

tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas;

4) slaptųjų kriminalinės žvalgybos dalyvių, įslaptintų žvalgybos

pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių – patys paslapčių

subjektai;

5) Valstybės

saugumo departamentas, jei leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą pretenduoja gauti asmuo,

nenurodytas šios dalies 1–4 punktuose.

kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto

apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar

Specialiųjų tyrimų tarnyba ir patikrinimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės,

nurodytos šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, asmens užpildytas klausimynas,

autobiografija ir atlikto tikrinimo išvados pateikiamos Valstybės saugumo

departamentui. Valstybės saugumo departamentas įvertina atlikto tikrinimo

rezultatus pagal informaciją, kuria jis disponuoja, prireikus surenka papildomą

informaciją arba rekomenduoja tai padaryti kandidatūrą tikrinusioms

institucijoms ir teikia paslapčių subjektui sutikimą arba motyvuotą

prieštaravimą dėl galimybės asmeniui išduoti atitinkamos kategorijos leidimą

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

atvejais, kai kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas

prie Krašto apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos

institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir tikrinimo metu buvo nustatytos

aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, tikrinimas krašto

apsaugos arba vidaus reikalų ministrų ar jų įgaliotų asmenų arba Specialiųjų

tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu nutraukiamas. Apie šį sprendimą

informuojamas paslapčių subjektas ir asmuo, kurio kandidatūra buvo tikrinama.

Valstybės saugumo departamentas tokios kandidatūros netikrina.

pretenduoja gauti asmens patikimumo pažymėjimą, kandidatūrą tikrina Valstybės

saugumo departamentas. Jeigu asmuo turi leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, išduotą ne anksčiau kaip prieš 18 mėnesių, Valstybės

saugumo departamentas pateikia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai

medžiagą, kurios pagrindu asmeniui buvo suteiktas šis leidimas. Tokia

kandidatūra iš naujo gali būti netikrinama.

atliekančios institucijos privalo patikrinti asmens, pretenduojančio gauti

leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimą, kandidatūrą:

1) per 60 darbo

dienų, jeigu asmuo pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, arba atitinkamą

asmens patikimumo pažymėjimą;

2) per 90 darbo

dienų, jeigu asmuo pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, arba atitinkamą asmens

patikimumo pažymėjimą;

3) per 120 darbo

dienų, jeigu asmuo pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, arba

atitinkamą asmens patikimumo pažymėjimą;

4) per 40 darbo

dienų, jeigu asmuo, pretenduojantis gauti leidimą dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija arba atitinkamą asmens patikimumo pažymėjimą, teisės

aktų nustatyta tvarka yra atrinktas valstybės tarnautojo, valstybės pareigūno,

teisėjo ar profesinės karo tarnybos kario pareigoms, susijusioms su įslaptintos

informacijos, žymimos slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne, naudojimu

ar jos apsauga, arba yra laimėjęs konkursą į tokias valstybės tarnautojo

pareigas.

Valstybės saugumo departamentas sutinka, kad asmeniui būtų išduotas leidimas

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, paslapčių subjektas išduoda

nustatyto pavyzdžio leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

leidimo dirbti ar susipažinti su atitinkama slaptumo žyma žymima įslaptinta

informacija išdavimo paslapčių subjektas privalo priimti per 20 darbo dienų nuo

Valstybės saugumo departamento sutikimo išduoti tokį leidimą pasirašymo dienos.

Sprendimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su atitinkama slaptumo žyma žymima

įslaptinta informacija išdavimo paslapčių subjekto vadovui per 20 darbo dienų

nuo Valstybės saugumo departamento sutikimo išduoti tokį leidimą pasirašymo

dienos priima paslapčių subjekto vadovą į pareigas skiriantis asmuo ar jo

įgaliotas asmuo. Apie išduotus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija sprendimą priėmęs paslapčių subjektas per 10 darbo dienų privalo

pranešti Valstybės saugumo departamentui.

subjekto asmeniui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija kartu su asmens rašytiniu pasižadėjimu saugoti įslaptintą

informaciją laikomi asmens byloje arba paslapčių subjekto vadovo nustatyta

tvarka.

patikimumo pažymėjimai registruojami ir saugomi Paslapčių apsaugos koordinavimo

komisijos

nustatyta tvarka.

tarptautinių organizacijų atitinkamų institucijų prašymu Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisija arba paslapčių subjektai pateikia Paslapčių apsaugos

koordinavimo komisijos nustatyto pavyzdžio pažymas, patvirtinančias, kad

asmeniui yra išduotas asmens patikimumo pažymėjimas.

tikrinimą atliekančios institucijos turi teisę gauti informaciją apie tikrinamą

asmenį iš visų valstybės, savivaldybės institucijų, bankų ir kitų juridinių

asmenų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1080,

2007-04-05, Žin., 2007, Nr. 46-1715 (2007-04-26)

Nr.

XI-2295,

2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6469 (2012-11-08)

37 straipsnis. Įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo

panaikinimas

1.

Išduotas įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas panaikinamas ir sudarytas

įslaptintas sandoris nutraukiamas, kai:

1)

rangovas (subrangovas) ar jo darbuotojas šiurkščiai pažeidžia nustatytus

įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus ir tai lėmė rangovui

(subrangovui) patikėtos įslaptintos informacijos neteisėtą atskleidimą ar

praradimą arba sukėlė įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto

atskleidimo grėsmę, arba ne mažiau kaip du kartus pažeidė nustatytus

įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus;

2)

paaiškėja bent viena šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė.

2.

Valstybės saugumo departamento sprendimą panaikinti išduotą įmonės patikimumą

patvirtinantį pažymėjimą per 30 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo gavimo

dienos juridinis asmuo turi teisę apskųsti teismui.

3.

Panaikinus įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, naują prašymą dėl

juridinio asmens tikrinimo inicijavimo ir įmonės patikimumą patvirtinančio

pažymėjimo išdavimo galima pateikti pašalinus įmonės patikimumą patvirtinančio

pažymėjimo panaikinimą lėmusias aplinkybes arba šioms aplinkybėms išnykus.

4.

Panaikinus įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, sudarytas įslaptintas

sandoris gali būti nenutraukiamas (išskyrus atvejus, kai nustatomos šio

Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 8, 9, 10, 11 punktuose nurodytos aplinkybės),

jeigu sandoris jau baigiamas vykdyti ir žala dėl sandorio nutraukimo būtų

neproporcingai didesnė, negu galima grėsmė įslaptintai informacijai. Sprendimą

užbaigti vykdyti įslaptintą sandorį paslapčių subjekto teikimu priima Paslapčių

apsaugos koordinavimo komisija.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. XI-1237,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7971 (2010-12-31)