Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Pataisos darbų ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo

Įstatymas netenka galios 2003-05-01:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1162, 2002-10-29, Žin., 2002, Nr. 112-4970 (2002-11-22), i. k. 1021010ISTA0IX-1162

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas

Suvestinė redakcija nuo 1994-12-14 iki 2003-04-30

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1994, Nr. 60-1182, i. k. 0941010ISTA000I-551

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

1994 m. liepos 19 d. Nr. I-551

Vilnius

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO, PATAISOS DARBŲ IR BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

I. Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Žin., 1961, Nr. 18-147; 1969, Nr. 36-343; 1972, Nr. 21- 159; 1973, Nr. 15-132; 1975, Nr. 30-300; 1980, Nr. 21-298; 1982, Nr. 36-400; 1984, Nr. 6-66; 1987, Nr. 21-263; 1988, Nr. 11-76; 1989, Nr. 13-116; 1990, Nr. 19-495, Nr. 31-740; 1991, Nr. 36-975; 1993, Nr. 5-90, Nr. 26-597, Nr. 59-1142, Nr. 72-1134; 1994, Nr. 14-227):

„1 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų paskirtis

Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai turi tokią paskirtį:

1) uždrausti veikas, kurios padaro esminę žalą asmens, valstybės ar visuomenės interesams arba kelia grėsmę tokiai žalai atsirasti;

2) tiksliai apibrėžti, kokios veikos pripažįstamos nusikaltimais;

3) nustatyti nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir jas atitinkančias bausmes;

4) saugoti asmenis ir visuomenę nuo nusikalstamų kėsinimųsi grasinant kriminalinėmis bausmėmis ir nustatyti pagrindus, kuriais remiantis baudžiami nusikaltusieji asmenys norint juos pataisyti.“

„3 straipsnis. Baudžiamosios atsakomybės pagrindai

Asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, jeigu jo padarytos veikos baudžiamumas buvo nustatytas įstatymo, įsigaliojusio iki nusikaltimo padarymo.

Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako ir baudžiamas tik toks fizinis asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu, tai yra tyčia ar dėl neatsargumo padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką.

Nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu šios veikos padarymo metu galima buvo iš jo reikalauti įstatymą atitinkančio elgesio.

Niekas negali du kartus būti baudžiamas už vieną ir tą patį nusikaltimą.

Niekas negali būti pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu, taip pat negali būti nuteistas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu pagal įstatymą.“

„4 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas Lietuvos

Respublikoje padarytų veikų atžvilgiu

Visi asmenys, padarę nusikaltimus Lietuvos teritorijoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Lietuvos teritorija suprantama visa teritorija ir gelmės valstybės sienų ribose, taip pat teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų.

Nusikaltimo padarymo vieta yra ta vieta, kurioje asmuo veikė ar galėjo ir privalėjo veikti, arba ta vieta, kurioje kilo baudžiamojo įstatymo numatytos pasekmės. Bendrininkų nusikaltimo padarymo vieta yra ta, kur buvo šis nusikaltimas padarytas, o jeigu bendrininkas veikė kitoje vietoje – tai jo veikimo vieta.

Padarius tą patį nusikaltimą Lietuvos teritorijoje ir kitos valstybės teritorijoje, nusikaltimas laikomas padarytu Lietuvos teritorijoje, jeigu Lietuvos teritorijoje nusikaltimas buvo pradėtas ar baigtas arba jam užkirstas kelias.

Pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus atsako taip pat asmenys, padarę nusikaltimus orlaiviuose, jūrų ar upių laivuose, kurie buvo su Lietuvos vėliava ar Lietuvos skiriamaisiais ženklais už Lietuvos Respublikos ribų.

Užsienio valstybių diplomatinių atstovų ir kitų jiems prilygintų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, šiems asmenims padarius nusikaltimą Lietuvos teritorijoje, sprendžiamas diplomatiniu būdu.“

„6 straipsnis. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, padarytus  užsienyje

Lietuvos piliečiai ir nuolatos Lietuvoje gyvenantys asmenys be pilietybės už nusikaltimus, padarytus užsienyje, atsako pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus.

Kiti asmenys, padarę užsienyje nusikaltimus, gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir yra baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos ir Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus, tačiau abiejose šalyse šis nusikaltimas baudžiamas skirtingai, nusikaltusiam asmeniui skiriama bausmė, numatyta švelnesnio įstatymo.

Padaręs nusikaltimą užsienyje, asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jis:

1) visiškai atliko užsienyje teismo paskirtą bausmę;

2) užsienio valstybės įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais toje šalyje numatytais teisiniais pagrindais.“

„7 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas laiko atžvilgiu

Veikos nusikalstamumą ar baudžiamumą nustato įstatymas, galiojęs šios veikos padarymo metu. Nusikalstamos veikos padarymo laiku pripažįstamas veikimo (neveikimo) laikas. Nusikaltimo padarymo laiku pripažįstamas baudžiamojo įstatymo numatytų pasekmių atsiradimo laikas tuo atveju, jei kaltininkas norėjo, kad pasekmės atsirastų kitu laiku.

Įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, sušvelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis veiką padariusiojo asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas asmenims, padariusiems atitinkamą veiką iki tokio įstatymo įsigaliojimo, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą.

Įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Medicininio ir auklėjamojo poveikio priemonės skiriamos tos, kurios yra nustatytos teismo sprendimo priėmimo metu.“

„71 straipsnis. Nusikaltėlių išdavimas

Užsienio piliečiai, padarę nusikaltimus, išduodami atitinkamoms valstybėms remiantis tarptautinėmis ir tarpvalstybinėmis sutartimis, o jeigu tokių sutarčių nėra – vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

Lietuvos Respublikos pilietis, padaręs nusikaltimą, negali būti išduotas užsienio valstybei.

Užsienio piliečiai neišduodami, jeigu jų veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nelaikomos nusikaltimais.

Asmenys už veikas, dėl kurių jie buvo persekiojami užsienyje ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jiems buvo suteikta prieglobsčio teisė, nebaudžiami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus ir neišduodami užsienio valstybėms.“

„Sunkūs nusikaltimai yra: itin pavojingi valstybiniai nusikaltimai (62–70 straipsniai), piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais (742 straipsnis), banditizmas (75 straipsnis), masinės riaušės (78 straipsnis), susisiekimo kelių ir transporto priemonių sužalojimas (85 straipsnis), tyčinis nužudymas (104–106 straipsniai), tyčinis sunkus kūno sužalojimas (111 straipsnis), išžaginimas (118 straipsnis), įkaitų paėmimas (1311 straipsnis), piktybinis ar itin piktybinis chuliganizmas (225 straipsnio 2 ir 3 dalys), nusikalstamo susivienijimo organizavimas, vadovavimas ar dalyvavimas jame (2271 straipsnis), asmens terorizavimas sunkinančiomis aplinkybėmis (2272 straipsnio 2 dalis), narkotinių priemonių realizavimas arba grobimas turint tikslą realizuoti, neteisėtas jų gaminimas, įsigijimas, laikymas, gabenimas arba siuntimas (2321 straipsnio 3 ir 4 dalys ir 2322 straipsnis), narkotinių priemonių gabenimas sunkinančiomis aplinkybėmis (2322 straipsnio 2 ir 3 dalys), neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas, realizavimas ir perdavimas sunkinančiomis aplinkybėmis (234 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimas (2341 straipsnis), nusikalstamų grupių ginklavimas (2344 straipsnis), orlaivių nuvarymas (2492 straipsnis), įsakymo nevykdymas sunkinančiomis aplinkybėmis (251 straipsnio 2 dalis), pasipriešinimas viršininkui (253 straipsnis), smurto veiksmai prieš pavaldinį (254 straipsnis), krašto apsaugos tarnybos statutuose numatytų taisyklių pažeidimas itin sunkinančiomis aplinkybėmis (256 straipsnio 3 dalis), neteisėtas įsakymas (257 straipsnis), marodieriavimas (261 straipsnis), tyčinis krašto apsaugos turto sunaikinimas ar sužalojimas sunkinančiomis aplinkybėmis (264 straipsnis), žūvančio karo laivo palikimas sunkinančiomis aplinkybėmis (268 straipsnio 2 dalis), vagystė stambiu mastu (271 straipsnio 3 dalis), plėšimas (272 straipsnis), turto prievartavimas (273 straipsnis), sukčiavimas stambiu mastu (274 straipsnio 3 dalis), turto pasisavinimas arba iššvaistymas stambiu mastu (275 straipsnio 3 dalis), turto sunaikinimas ar sužalojimas tyčia sunkinančiomis aplinkybėmis (278 straipsnio 2 dalis), kyšio priėmimas (282 straipsnis), kišimasis į kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo antstolio veiklą sunkinančiomis aplinkybėmis (298 straipsnio 3 dalis), laisvės atėmimo įstaigų darbo dezorganizavimas sunkinančiomis aplinkybėmis (303 straipsnio 2 dalis), kontrabanda (312 straipsnis), netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba paleidimas apyvarton (327 straipsnis).“

„11 straipsnis. Nepilnamečių atsakomybė

Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems prieš padarant nusikaltimą yra suėję šešiolika metų.

Asmenys, kurie padaro nusikaltimą turėdami nuo keturiolikos iki šešiolikos metų amžiaus, atsako pagal baudžiamuosius įstatymus tik už tyčinius veiksmus, galinčius sukelti traukinio katastrofą (85 straipsnis), nužudymą (104–107, 109 straipsniai), tyčinius kūno sužalojimus, sutrikdžiusius sveikatą (111–113 straipsniai ir 116 straipsnio 2 dalis), išžaginimą (118 straipsnis), piktybinį arba itin piktybinį chuliganizmą (225 straipsnio 2 ir 3 dalys), narkotinių priemonių grobimą (2322 straipsnis), šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimą (2341 straipsnis), vagystę (271 straipsnis), plėšimą (272 straipsnis), turto sunaikinimą ir sužalojimą tyčia sunkinančiomis aplinkybėmis (278 straipsnio 2 dalis).“

121 straipsnis. Neteko galios nuo 1994-12-14

Straipsnio naikinimas:

Nr. I-686, 1994-12-08, Žin. 1994, Nr. 96-1879 (1994-12-14), i. k. 0941010ISTA000I-686

„13 straipsnis. Girto ar apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių priemonių asmens atsakomybė už padarytą nusikaltimą

Asmuo, kuris būdamas fiziologiškai girtas ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių priemonių padarė nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

Asmuo, prieš savo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to nevisiškai sugebėjęs suvokti savo daromos veikos, baudžiamas švelniau arba gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką.“

„151 straipsnis. Užkirtimas kelio organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklai

Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, kuris būdamas antraeiliu organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariu dalyvavo grupės ar susivienijimo daromuose nusikaltimuose, tačiau teisėsaugos organams suteikė vertingos informacijos, kurios pagrindu buvo užkirstas kelias organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklai arba jo nariai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Šio straipsnio pirmoji dalis netaikoma asmeniui, dalyvavusiam darant tyčinį nužudymą.“

„21 straipsnis. Bausmė ir jos paskirtis

Kriminalinė bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomenės interesais.

Kriminalinės bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo;

2) nubausti nusikaltimą padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistajam galimybes daryti naujus nusikaltimus;

4) siekti, kad asmenys, atlikę bausmę, laikytųsi valstybėje galiojančių įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų.

Bausme nesiekiama daryti fizinių kančių arba žeminti žmogaus orumo.

22 straipsnis. Bausmių rūšys

Asmeniui, pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, gali būti skiriamos pagrindinės ir papildomos bausmės.

Pagrindinės bausmės yra šios:

1) mirties bausmė;

2) laisvės atėmimas;

3) pataisos darbai be laisvės atėmimo;

4) bauda.

Asmeniui už vieną nusikaltimą gali būti skiriama tik viena pagrindinė bausmė.

Šio kodekso 42 ir 43 straipsniuose numatytais atvejais gali būti skiriamos dvi pagrindinės bausmės.

Kartu su pagrindinėmis bausmėmis nuteistiesiems gali būti skiriamos papildomos bausmės:

1) turto konfiskavimas;

2) bauda;

3) atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

Nuteistajam gali būti skiriama ne daugiau kaip dvi papildomos bausmės.“

„24 straipsnis. Mirties bausmė

Mirties bausmė yra pagrindinė ir išimtinė bausmė. Mirties bausmė gali būti skiriama tik už pabaigtą tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis.

Mirties bausmė vykdoma sušaudant.

Mirties bausmė negali būti skiriama, o paskyrus – vykdoma moterims, asmenims, kuriems nusikaltimo padarymo momentu nebuvo suėję 18 metų.

Teismas, nuteisdamas asmenį mirties bausme, gali pakeisti ją laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Mirties bausmė gali būti pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos taip pat ir malonės tvarka.

Asmenys, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, laikomi kalėjime.“

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-686, 1994-12-08, Žin., 1994, Nr. 96-1879 (1994-12-14), i. k. 0941010ISTA000I-686

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., 1994, Nr. 92-1799 (1994-11-29), i. k. 0941010ISTA000I-652

„25 straipsnis. Laisvės atėmimas

Laisvės atėmimas yra pagrindinė bausmė, teismo skiriama baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais. Laisvės atėmimas nustatomas nuo 3 mėnesių iki 15 metų, o skiriant bausmę, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas (43 straipsnis) – iki 20 metų. Asmenims, kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 18 metų, laisvės atėmimo bausmė negali viršyti 10 metų.

Laisvės atėmimo laikas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

Atlikti laisvės atėmimo bausmę teismo nuosprendžiu skiriama pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse, bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimų kolonijose arba kalėjime, taip pat bendrojo ir sustiprintojo režimų auklėjimo darbų kolonijose.

Atlikti bausmę pataisos darbų kolonijose skiriama vyrams:

pirmą kartą nuteisiamiems laisvės atėmimu už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, – kolonijose-gyvenvietėse asmenims, padariusiems nusikaltimus dėl neatsargumo;

pirmą kartą nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už nesunkius tyčinius nusikaltimus, būtent: neteisėtą aborto padarymą (124 straipsnio 2 ir 3 dalys), vengimą išlaikyti vaikus (125 straipsnis), palikimą pavojingoje gyvybei padėtyje (128 straipsnio 2 dalis), šmeižimą (132 straipsnis), įžeidimą (133 straipsnio 2 dalis), statybos taisyklių pažeidimą (215 straipsnis), neteisėtą statybinių medžiagų įgijimą (216 straipsnis), įvaikinimo paslapties pagarsinimą (2171 straipsnio 2 dalis), melagingą paliudijimą (218 straipsnis), įtraukimą nepilnamečio į nusikalstamą veiklą arba girtavimą (241 straipsnio 2 dalis), sukčiavimą be sunkinančių aplinkybių (274 straipsnio 1 dalis), turto pasisavinimą arba iššvaistymą be sunkinančių aplinkybių (275 straipsnio 1 dalis), piktnaudžiavimą tarnyba (285 straipsnis), tarnybinį suklastojimą (289 straipsnis), melagingą pranešimą apie nusikaltimą (291 straipsnis), melagingą įskundimą asmens (292 straipsnis), melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ir vertimus (293 straipsnis), nepranešimą apie nusikaltimą (294 straipsnis), falsifikuotą prekių gaminimą sunkinančiomis aplinkybėmis (309 straipsnio 2 dalis), vartotojų apgaulę (311 straipsnis), tyčinį bankrotą (315 straipsnis), pramoninį šnipinėjimą (317 straipsnis), apgaulingą apskaitos vedimą (323 straipsnis), neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą (324 straipsnis), neteisėtas finansines operacijas (326 straipsnis), neteisėtą medžiojimą (330 straipsnis), neteisėtą žvejybą ar retų ir nykstančių gyvūnų gaudymą (331 straipsnis), Lietuvos Respublikos kontinentinio šelfo įstatymų pažeidimą (332 straipsnis) – kolonijose - gyvenvietėse asmenims, padariusiems tyčinius nusikaltimus;

pirmą kartą nuteisiamiems laisvės atėmimu už nesunkius tyčinius nusikaltimus, išskyrus nurodytus šio straipsnio ketvirtosios dalies trečiojoje pastraipoje, – bendrojo režimo kolonijose;

pirmą kartą nuteisiamiems laisvės atėmimu už sunkius nusikaltimus – sustiprintojo režimo kolonijose;

nuteisiamiems už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus (62–70 straipsniai), pirmiau atlikusiems laisvės atėmimo bausmę ir pripažintiems itin pavojingais recidyvistais, – griežtojo režimo kolonijose.

Atlikti bausmę pataisos darbų kolonijose skiriama moterims: