LegalizeLietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2020-10-27
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 68-2762, i. k. 1021010ISTA00IX-957
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS APDOVANOJIMŲ ĮSTATYMAS
2002 m. birželio 18 d. Nr. IX-957
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Įstatymas apibrėžia Lietuvos valstybės apdovanojimus, apdovanojimo ženklų struktūrą, nustato ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų skyrimo, nešiojimo, netekimo tvarką bei apdovanotųjų teises.
2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
Apdovanojimų ženklai – daiktinė valstybės apdovanojimų išraiška: ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai.
Apdovanojimų ženklų pakaitai – vietoj apdovanojimų ženklų nešiojami šių ženklų pakaitai: nustatytos formos ir spalvos juostelės, miniatiūros, rozetės.
Etalonas – Respublikos Prezidento patvirtintas ordino, medalio ir kito pasižymėjimo ženklo pavyzdys, pagal kurį daromi minėti apdovanojimų ženklai.
Galionas – aukso ar sidabro juostelė, naudojama apdovanojimų ženklų pakaituose laipsniui nurodyti.
Grandinė – Vytauto Didžiojo ordino aukščiausiojo laipsnio skiriamasis žymuo.
Juosta – muaro juosta, prie kurios kabinamas Didysis kryžius.
Juostelė – iš kaspinėlio pagamintas sutartinis ženklas ordino laipsniui žymėti.
Kaspinas – ordino juostos spalvų muaro kaspinas, prie kurio kabinami Komandoro didysis ir Komandoro kryžiai.
Kaspinėlis – ordino juostos spalvų muaro kaspinėlis, prie kurio kabinami Karininko ir Riterio kryžiai.
Kavalierius – ordinu apdovanotas asmuo.
Kokarda – specialia kilpa surišta ordino juosta arba kaspinas.
Kryžius – pagrindinė valstybės ordinų dalis.
Laipsnis – valstybės ordino lygmuo.
Medalis – valstybės apdovanojimas už nuopelnus.
Miniatiūra – ordino, medalio ar kito pasižymėjimo ženklo sumažintas variantas.
Muaras – specialiu būdu austas šilkas.
Ordinas – valstybės apdovanojimas už ypatingus nuopelnus.
Ordinų kancleris – pareigūnas, tvarkantis valstybės apdovanojimus.
Projektas – oficialiai patvirtintas ordino, medalio arba kito valstybės apdovanojimo grafinis ir spalvinis variantai, pagal kuriuos daromas etalonas.
Rozetė – iš kaspinėlio pagamintas sutartinis ženklas ordino laipsniui žymėti.
Valstybės apdovanojimų taryba – Respublikos Prezidento skiriama visuomeninė patariamoji institucija valstybės apdovanojimų klausimams nagrinėti.
Vyčio Kryžiaus ordino vėliava – karinio dalinio, miesto arba kitokios gyvenvietės vėliava, papuošta Vyčio Kryžiaus ordino juosta.
Žvaigždė – aukščiausiųjų laipsnių ordinų sudedamoji dalis.
II SKYRIUS
LIETUVOS VALSTYBĖS APDOVANOJIMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS ORDINAI, MEDALIAI IR KITI PASIŽYMĖJIMO ŽENKLAI
3 straipsnis. Valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų paskirtis
Valstybės ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai skiriami Lietuvos valstybei nusipelniusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, asmenims be pilietybės ir užsieniečiams pagerbti.
4 straipsnis. Valstybės apdovanojimai, jų projektai ir etalonai
Valstybės apdovanojimai – tai Respublikos Prezidento dekretu skiriami ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai.
Ordinai yra šie:
1) Vytauto Didžiojo ordinas;
2) Vyčio Kryžiaus ordinas;
3) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas;
4) Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“.
Ordinų ženklai pagal svarbą skirstomi taip:
1) Ordinas su aukso grandine (tik Vytauto Didžiojo ordinas);
2) Didysis kryžius (1-ojo laipsnio ordinas);
3) Komandoro didysis kryžius (2-ojo laipsnio ordinas);
4) Komandoro kryžius (3-iojo laipsnio ordinas);
5) Karininko kryžius (4-ojo laipsnio ordinas);
6) Riterio kryžius (5-ojo laipsnio ordinas).
Medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai yra šie:
1) Vyčio Kryžiaus ordino vėliava;
2) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius;
3) Vyčio Kryžiaus ordino medalis;
4) Vytauto Didžiojo ordino medalis;
5) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis;
6) Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis;
7) Sausio 13-osios atminimo medalis.
Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų projektus ir etalonus tvirtina Respublikos Prezidentas.
5 straipsnis. Respublikos Prezidento apdovanojimas
Respublikos Prezidentui, pradedančiam eiti valstybės vadovo pareigas, įteikiamas aukščiausiasis Lietuvos valstybės apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine. Ordiną Respublikos Prezidentui po priesaikos įteikia Seimo Pirmininkas.
6 straipsnis. Ordinų kavalieriai ir jų teisės
Asmenys, apdovanoti kuriuo nors Lietuvos valstybės ordinu, vadinami to ordino kavalieriais.
Kiekvienas apdovanojimas įrašomas į apdovanoto asmens tarnybos lapą arba asmens bylą.
Ordinų kavalieriai ir asmenys, apdovanoti medaliais ar kitais pasižymėjimo ženklais, turi teisę naudoti apdovanojimų garbės ženklus savo asmeniniuose antspauduose, vizitinėse kortelėse ir privačiuose blankuose.
Asmenys, apdovanoti Lietuvos valstybės ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais iki šio Įstatymo įsigaliojimo, turi tokias pačias teises kaip ir apdovanotieji pagal šį Įstatymą.
7 straipsnis.Valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų svarbumo eilė
Valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų svarbumo eilė yra tokia:
1) Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine;
2) Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius;
3) Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius;
4) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Didysis kryžius;
5) Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius;
6) Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius;
7) Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius;
8) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius;
9) Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius;
10) Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius;
11) Vytauto Didžiojo ordino Komandoro kryžius;
12) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius;
13) Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius;
14) Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius;
15) Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius;
16) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius;
17) Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius;
18) Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius;
19) Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius;
20) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius;
21) Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius;
22) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius;
23) Vyčio Kryžiaus ordino medalis;
24) Vytauto Didžiojo ordino medalis;
25) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis;
26) Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis;
27) Sausio 13-osios atminimo medalis.
ANTRASIS SKIRSNIS
LIETUVOS VALSTYBĖS ORDINŲ KANCLERIS IR VALSTYBĖS APDOVANOJIMŲ TARYBA
8 straipsnis. Lietuvos valstybės ordinų kancleris
Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų vyriausiasis tvarkytojas yra Lietuvos valstybės ordinų kancleris (toliau – ordinų kancleris), veikiantis pagal Respublikos Prezidento patvirtintus nuostatus. Jis yra Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas.
Ordinų kancleris turi savo antspaudą.
Darbai, susiję su ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų reikalais, atliekami Respublikos Prezidento kanceliarijoje. Vienas kanceliarijos tarnautojas skiriamas ordinų reikalų vedėju.
Ordinų kancleris atlieka šiuos darbus:
1) saugo Respublikos Prezidento patvirtintus ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų projektus ir etalonus;
2) tikrina, ar teikimai apdovanojimams atitinka įstatymų reikalavimus;
3) šaukia Valstybės apdovanojimų tarybos posėdžius;
4) rengia Respublikos Prezidento dekretus dėl apdovanojimų;
5) organizuoja iškilmingą apdovanojimų įteikimą;
6) išduoda apdovanojimo dokumentų ir apdovanojimų ženklų dublikatus;
7) tvarko apdovanotųjų sąrašus, kitus su apdovanojimais susijusius dokumentus ir Valstybės apdovanojimų tarybos protokolus;
8) rūpinasi apdovanojimų ženklų gamyba;
9) nustato apdovanojimų ženklų bei dokumentų grąžinimo tvarką, kai asmenys atsisako valstybės apdovanojimų ir išbraukiami iš apdovanotųjų sąrašo.
9 straipsnis. Valstybės apdovanojimų taryba
Valstybės apdovanojimų taryba (toliau – Apdovanojimų taryba) yra visuomeninė patariamoji institucija valstybės apdovanojimų klausimais. Apdovanojimų taryba veikia pagal Respublikos Prezidento patvirtintus nuostatus.
Apdovanojimų tarybą trejiems metams sudaro Respublikos Prezidentas iš devynių ordinų kavalierių – Lietuvos Respublikos piliečių. Pirmą kartą trys nariai skiriami vieneriems metams, trys – dvejiems, trys – trejiems metams. Apdovanojimų taryba rotacijos principu kasmet papildoma trimis naujais nariais. Apdovanojimų tarybos pirmininką komisijos nariai išsirenka trejiems metams. Jis pirmininkauja Apdovanojimų tarybos posėdžiams. Kai Apdovanojimų tarybos pirmininko nėra, jo pavedimu pirmininkauja kitas šios Tarybos narys.
Apdovanojimų taryba svarsto apdovanojimui pateiktas kandidatūras, kitus su apdovanojimais susijusius klausimus ir savo išvadas teikia Respublikos Prezidentui.
Apdovanojimų tarybos posėdžiai yra uždari, balsavimas gali būti slaptas, o kai balsai pasidalija po lygiai, lemia pirmininko balsas.
Jeigu Apdovanojimų tarybos posėdyje dalyvauja Respublikos Prezidentas, jis tam posėdžiui ir pirmininkauja, bet nebalsuoja.
TREČIASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS APDOVANOJIMŲ TVARKA
10 straipsnis. Apdovanojimų progos
Valstybės ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais Respublikos Prezidentas apdovanoja Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos ir Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga.
Ypatingais atvejais gali būti apdovanojama ir kitu laiku.
11 straipsnis. Kandidatų apdovanoti teikimo tvarka
Teisę Respublikos Prezidentui teikti kandidatus apdovanoti ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais turi:
1) Vyriausybė – Vytauto Didžiojo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinų ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ didžiaisiais kryžiais bei Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi ir Vyčio Kryžiaus Komandoro didžiuoju kryžiumi;
2) Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai, Ministras Pirmininkas, Vyriausybės nariai – Vytauto Didžiojo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinų ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kitais laipsniais bei medaliais;
3) krašto apsaugos ministras, teisingumo ministras, vidaus reikalų ministras – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro, Karininko ir Riterio kryžiais bei šio ordino medaliu.
Užsienio valstybių piliečių kandidatūros, teikiamos apdovanoti ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais, privalo būti suderintos su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru.
Šio straipsnio 1 dalyje išvardytoms valstybės institucijoms ir pareigūnams siūlyti kandidatus apdovanoti gali įmonės, įstaigos, organizacijos ir piliečiai.
Respublikos Prezidentas valstybės ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais gali apdovanoti ir be šio straipsnio 1 dalyje išvardytų valstybės institucijų bei pareigūnų teikimo.
Teikimai ordinų kancleriui pristatomi ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki apdovanojimo dienos. Juose pateikiama kiekvieno kandidato biografija, nuopelnų aprašymas, duomenys apie ankstesnius valstybės apdovanojimus, nurodymas, kokiam apdovanojimui pristatoma, taip pat asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Už valstybės apdovanojimui teikiamų asmenų duomenų tikrumą atsako juos teikiančios organizacijos, institucijos ir pareigūnai.
12 straipsnis. Teikimų apdovanoti svarstymas
Teikimai apdovanoti valstybės ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais svarstomi Apdovanojimų taryboje. Jos išvados pateikiamos Respublikos Prezidentui.
Respublikos Prezidentas gali apdovanoti ir Apdovanojimų tarybai nesvarsčius.
13 straipsnis. Valstybės apdovanojimų eiliškumas
Ordinais apdovanojama nuosekliai – pradedant nuo žemiausio laipsnio: Riterio, Karininko, Komandoro, Komandoro didžiuoju ir Didžiuoju kryžiais.
Išimtiniais atvejais Respublikos Prezidentas gali apdovanoti bet kurio laipsnio ordinu.
Antrą kartą to paties laipsnio ordinu neapdovanojama.
Kitu Lietuvos valstybės ordinu arba tuo pačiu, bet aukštesnio laipsnio ordinu asmenys gali būti apdovanojami ne anksčiau kaip po trejų metų nuo paskutinio apdovanojimo, išskyrus apdovanojimus Vyčio Kryžiaus ordinu ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
14 straipsnis. Valstybės apdovanojimų apribojimai
Asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus, negali būti teikiami apdovanoti.
Šie reikalavimai netaikomi apdovanojimams Vyčio Kryžiaus ordinu, Vyčio Kryžiaus ordino medaliu ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
15 straipsnis. Valstybės apdovanojimų ženklai ir dokumentai
Apdovanotiesiems įteikiamas apdovanojimo ženklas ir apdovanojimo dokumentai.
Apdovanojimo dokumentai yra šie:
1) Respublikos Prezidento dekretas (kopija arba išrašas);
2) Respublikos Prezidento pasirašytas ir jo antspaudu patvirtintas ordino diplomas;
3) ordinų kanclerio pasirašytas ir jo antspaudu patvirtintas medalio arba kito pasižymėjimo ženklo liudijimas.
Valstybės apdovanojimų ženklai numeruojami. Apdovanojimo ženklo numeris įrašomas į apdovanotam asmeniui įteikiamą ordino diplomą, medalio ir kito pasižymėjimo ženklo liudijimą.
16 straipsnis. Valstybės apdovanojimų įteikimas
Valstybės apdovanojimus iškilmingai įteikia Respublikos Prezidentas arba jo įgaliotas asmuo.
Jeigu apdovanojamasis miršta nespėjęs gauti valstybės apdovanojimo, apdovanojimo ženklas ir apdovanojimo dokumentai gali būti įteikti jo šeimos nariams ir artimiesiems giminaičiams.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.