Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas

Piliečių energetikos bendrijos turi teisę parduoti nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją vartotojams, kurie nėra jos dalininkai, nariai ar dalyviai, šiomis sąlygomis:

Taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar piliečių energetikos bendrijos atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus. Tarybos vykdomai piliečių energetikos bendrijų priežiūrai mutatis mutandis taikomos Energetikos įstatymo 241, 25 ir 36 straipsnių nuostatos.

Jeigu piliečių energetikos bendrija per 12 mėnesių nuo Tarybos sprendimo, kuriuo konstatuota, kad piliečių energetikos bendrija pažeidė šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus, priėmimo dienos pakartotinai pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus, Taryba sprendžia dėl piliečių energetikos bendrijos statuso panaikinimo Tarybos nustatyta tvarka.

Piliečių energetikos bendrija tuo pačiu metu negali būti atsinaujinančių išteklių energijos bendrija.

Tarybos nustatyta tvarka skirstomųjų tinklų operatorius teikia Tarybai duomenis apie piliečių energetikos bendrijų veiklą. Taryba pateiktus duomenis naudoja teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti.

Skirstomųjų tinklų operatoriui neleidžiama turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti elektromobilių įkrovimo prieigų, išskyrus atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatorius nuosavybės teise turi elektromobilių įkrovimo prieigas tik savo reikmėms.

Elektromobilių įkrovimo prieigų prijungimo prie elektros tinklų sąnaudos paskirstomos šio įstatymo 67 straipsnio 7 dalies 6 punkte nustatyta tvarka.

Skirstomųjų tinklų operatorius nediskriminuodamas bendradarbiauja dėl elektromobilių prieigų prijungimo su visais elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriais ar kitais asmenimis, kurie turi nuosavybės teise, plėtoja, eksploatuoja arba valdo elektromobilių įkrovimo prieigas.

Elektromobilių įkrovimo prieigos ir elektromobilių įkrovimo stotelės gali būti prijungiamos prie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektuose esančio lokaliojo elektros tinklo arba elektros tinklų vieno iš bendraturčių iniciatyva be kitų bendraturčių sutikimo, jeigu dėl elektromobilių įkrovimo prieigos ir (ar) elektromobilių įkrovimo stotelės prijungimo kiti bendraturčiai nepatirs išlaidų, dėl kurių jie nėra davę sutikimo.

Perdavimo sistemos operatorius negali turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus.

Pagal perdavimo sistemos operatoriaus ir (ar) su perdavimo sistemos operatoriumi susijusios įmonės pagrįstą Tarybos nustatyta tvarka teikiamą prašymą Taryba leidžia perdavimo sistemos operatoriui ir (ar) su perdavimo sistemos operatoriumi susijusiai įmonei turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu Taryba patvirtina, kad tie energijos kaupimo įrenginiai yra integruotieji elektros tinklo komponentai. Be to, Taryba leidžia perdavimo sistemos operatoriui ir (ar) su perdavimo sistemos operatoriumi susijusiai įmonei turėti nuosavybės teise energijos kaupimo įrenginių, juos plėtoti, valdyti arba eksploatuoti, jeigu Taryba nustato, kad yra įvykdytos visos šios sąlygos:

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir perdavimo tinklų operatorius neprivalo Tarybai teikti prašymo leisti turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti šio įstatymo 2 straipsnio 63 dalyje nurodytus įrenginius, kai šie įrenginiai yra kondensatoriai ir yra naudojami tik elektros tinklų įtampos parametrams gerinti, reaktyvios ir aktyvios galios balansui tinkle užtikrinti, įtampos kokybės ar kitoms tinklo stabilumą užtikrinančioms funkcijoms atlikti, o ne energijai kaupti.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos perdavimo sistemos operatoriui ir (ar) su perdavimo sistemos operatoriumi susijusioms įmonėms, teikiantiems balansavimo paslaugas ne ilgiau kaip 3 metus nuo Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu momento. Šis laikotarpis, suderinus su Europos Komisija, gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 5 metams, jeigu būtina užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą.

Šio straipsnio 22 dalyje nurodyto paslaugų teikėjo (-ų) patiriamų sąnaudų, įskaitant investicijų grąžą, tinkamumas pripažįstamas Tarybos nustatyta tvarka ir, jeigu sąnaudos pripažįstamos ekonomiškai pagrįstomis šių paslaugų teikėjo (-ų) sąnaudomis, jos įtraukiamos į reguliuojamų paslaugų kainas (papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos ir (ar) kitas kainas). Nustatydama kainodaros tvarką ir (ar) principus Taryba atsižvelgia ir į šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.

Taryba rengia ir tvirtina privalomas gaires, kurios padėtų perdavimo sistemos operatoriui užtikrinti sąžiningą konkursą.

Taryba, gavusi perdavimo sistemos operatoriaus prašymą leisti perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, informuoja Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą ir Europos Komisiją apie perdavimo sistemos operatoriaus prašyme nurodytas priežastis ir priimtą sprendimą dėl leidimo suteikimo.

Taryba kas 5 metus rengia viešąją konsultaciją dėl esamų energijos kaupimo įrenginių, siekdama įvertinti, ar yra potenciali galimybė ir kitų asmenų suinteresuotumas investuoti į tokius įrenginius. Jeigu po viešosios konsultacijos, atlikus vertinimą, paaiškėja, kad tokius energijos kaupimo įrenginius kiti asmenys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, Taryba įpareigoja perdavimo sistemos operatorių nuosekliai per 18 mėnesių panaikinti veiklą šioje srityje. Energijos kaupimo įrenginių pardavimo konkurso privalomose gairėse Taryba numato galimybę perdavimo sistemos operatoriui gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma, susigrąžinti savo investicijų į energijos kaupimo įrenginius likutinę vertę.

Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos integruotiesiems elektros tinklo komponentams ir (ar) naujiems energijos kaupimo įrenginiams (elektros akumuliatoriams), dėl kurių galutinis investavimo sprendimas priimtas iki Direktyvos (ES) 2019/944 54 straipsnio 5 dalyje nurodytos datos, įprastu nusidėvėjimo laikotarpiu tuo atveju, jeigu tokie energijos kaupimo įrenginiai (elektros akumuliatoriai) atitinka visas šias sąlygas:

Skirstomųjų tinklų operatorius negali turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus.

Pagal skirstomųjų tinklų operatoriaus pagrįstą Tarybos nustatyta tvarka teikiamą prašymą Taryba leidžia skirstomųjų tinklų operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu Taryba patvirtina, kad tie energijos kaupimo įrenginiai yra integruotieji elektros tinklo komponentai. Be to, Taryba leidžia skirstomųjų tinklų operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu Taryba nustato, kad yra įvykdytos visos šios sąlygos:

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir skirstomųjų tinklų operatorius neprivalo Tarybai teikti prašymo leisti turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti šio įstatymo 2 straipsnio 63 dalyje nurodytus įrenginius, kai šie įrenginiai yra kondensatoriai ir bus naudojami tik elektros tinklų įtampos parametrams gerinti, reaktyvios ir aktyvios galios balansui tinkle užtikrinti, įtampos kokybės ar kitoms tinklo stabilumą užtikrinančioms funkcijoms vykdyti, o ne energijai kaupti.

Taryba rengia ir tvirtina privalomas gaires, kurios padėtų skirstomųjų tinklų operatoriui užtikrinti sąžiningą konkursą.

Taryba kas 5 metus rengia viešąją konsultaciją dėl esamų energijos kaupimo įrenginių, siekdama įvertinti, ar yra galimybė ir kitų asmenų suinteresuotumas investuoti į tokius įrenginius. Jeigu po viešosios konsultacijos, atlikus vertinimą, paaiškėja, kad tokius įrenginius kiti asmenys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, Taryba įpareigoja skirstomųjų tinklų operatorių nuosekliai per 18 mėnesių panaikinti veiklą šioje srityje. Energijos kaupimo įrenginių pardavimo konkurso privalomose gairėse Taryba numato galimybę skirstomųjų tinklų operatoriui gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma, susigrąžinti savo investicijų į energijos kaupimo įrenginius likutinę vertę.

Šio straipsnio 4 dalis netaikoma integruotiesiems elektros tinklo komponentams ir (ar) naujiems energijos kaupimo įrenginiams (elektros akumuliatoriams), dėl kurių galutinis investavimo sprendimas priimtas iki Direktyvos (ES) 2019/944 36 straipsnio 4 dalyje nurodytos datos, įprastu nusidėvėjimo laikotarpiu tuo atveju, jeigu tokie energijos kaupimo įrenginiai (elektros akumuliatoriai) atitinka visas šias sąlygas:

Skirstomųjų tinklų operatorius su valstybių narių skirstomųjų tinklų operatoriais bendradarbiauja Europos Sąjungos ir regioniniu lygmeniu, siekdamas skatinti užbaigti kurti Europos Sąjungos elektros energijos vidaus rinką ir skatinti jos veikimą bei optimalų skirstymo ir perdavimo sistemų valdymą ir koordinuotą eksploatavimą.

Skirstomųjų tinklų operatorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, nepažeisdamas nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kitų valstybių skirstomųjų tinklų operatoriais, reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių ir regioninių organizacijų, asociacijų, komitetų, komisijų ir darbo grupių veikloje.

Skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę dalyvauti, o skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, dalyvauja skirstomųjų tinklų operatorių Europos Sąjungoje organizacijos, veikiančios pagal Reglamentą (ES) 2019/943, veikloje. Skirstomųjų tinklų operatoriaus, kuris yra skirstomųjų tinklų operatorių Europos Sąjungoje organizacijos, veikiančios pagal Reglamentą (ES) 2019/943, registruotas narys, pagrįstos ir proporcingos išlaidos, susijusios su dalyvavimu šios organizacijos veikloje, Tarybos nustatyta tvarka įvertinamos nustatant ar koreguojant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas.

Tinklų naudotojai, eksploatuodami prie elektros tinklų prijungtus elektros įrenginius, privalo neviršyti leistinos generuoti galios.

Elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ar energijos kaupimo įrenginio įrengtoji galia ir didžiausias pajėgumas gali būti didesni už leistiną generuoti galią, nustatytą prijungimo taške, tačiau leistina generuoti galia negali viršyti elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ar energijos kaupimo įrenginio įrengtosios galios ir didžiausio pajėgumo.

Tinklų naudotojai, viršiję leistiną generuoti galią ilgiau ir (ar) didesniu galios dydžiu, negu nustatyta tinklų operatoriaus, moka tinklų operatoriui baudą už leistinos generuoti galios viršijimą, apskaičiuotą operatoriaus su Taryba suderinta tvarka.

Skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę įsigyti lankstumo paslaugas ir jomis naudotis skirstomuosiuose tinkluose, vadovaudamasis Tarybos patvirtintu Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašu. Lankstumo paslaugos apima su elektros energijos pasiūlos ir paklausos valdymu, vartotojo paklausos pokyčio valdymu, paklausos telkimu, energijos kaupimu ir perkrovos valdymu susijusias paslaugas, taip pat skirstomųjų tinklų operatoriaus veikloje reikalingas kitas paslaugas, kurios būtinos nepertraukiamam ir efektyviam elektros energijos skirstymo paslaugų teikimui užtikrinti, įskaitant efektyviai vykdomą tinklų plėtrą.

Skirstomųjų tinklų operatorius, įsigydamas lankstumo paslaugas ir jomis naudodamasis, taiko Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nustatytas lankstumo paslaugų specifikacijas. Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nustatant lankstumo paslaugų specifikacijas ir (ar) standartizuotus lankstumo paslaugų produktus, turi būti užtikrintos visų rinkos dalyvių galimybės dalyvauti teikiant šias paslaugas nediskriminacinėmis sąlygomis. Rengdamas Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą ir jį vykdydamas, skirstomųjų tinklų operatorius privalo užtikrinti, kad lankstumo paslaugoms įsigyti būtų taikoma skaidri, dalyvavimu ir rinkos veikimu grindžiama procedūra, užtikrinanti veiksmingą ir nediskriminacinį visų susijusių rinkos dalyvių, įskaitant rinkos dalyvių, vykdančių elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių, elektros energijos pasiūlos ir paklausos valdymą, paklausos telkimą ir energijos kaupimą, dalyvavimą.

Skirstomųjų tinklų operatorius, rengdamas Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą, savo nustatyta tvarka, skelbiama jo interneto svetainėje, vykdo viešąsias konsultacijas su rinkos dalyviais, derina šį aprašą su perdavimo sistemos operatoriumi, įvertina lankstumo paslaugų poreikį ir pagrįstai numato jų įsigijimo mastą ir tvarką. Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą skirstomųjų tinklų operatorius teikia Tarybai tvirtinti.

Skirstomųjų tinklų operatoriaus teisė įsigyti lankstumo paslaugas Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nurodytu būdu ir jas naudoti gali būti ribojama tik Tarybos sprendimu, kuris priimamas Tarybos iniciatyva arba skirstomųjų tinklų operatoriaus pagrįstu prašymu patvirtinti Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą ir (ar) riboti jo teisę įsigyti ir naudoti lankstumo paslaugas, jeigu tokių paslaugų pirkimas nėra ekonomiškai veiksmingas arba dėl tokio pirkimo atsirastų didelių rinkos iškraipymų arba didesnė perkrova.

Taryba, priimdama šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą, taip pat vykdydama šio įstatymo 391 straipsnio 3 dalyje ir 69 straipsnio 4 dalyje nustatytas pareigas, užtikrina, kad skirstomųjų tinklų operatoriui įsigyjant lankstumo paslaugas būtų pagerintas skirstomųjų tinklų eksploatavimo ir plėtros efektyvumas, kartu užtikrinant nepertraukiamą ir efektyvų elektros energijos skirstymo paslaugų teikimą. Skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę pirkti lankstumo paslaugas iš tokias paslaugas teikiančių rinkos dalyvių, prioriteto tvarka rinkdamasis energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones, kai tokios paslaugos ekonomiškai veiksmingai sumažina poreikį atnaujinti ar pakeisti skirstomųjų tinklų elementus ir padeda užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų šių tinklų darbą.

Skirstomųjų tinklų operatorius, įsigydamas lankstumo paslaugas ir jomis naudodamasis, keičiasi visa būtina informacija ir koordinuoja veiksmus su perdavimo sistemos operatoriumi, siekdamas užtikrinti optimalų išteklių naudojimą, taip pat saugų, patikimą ir efektyvų elektros energetikos sistemos darbą ir sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos rinkai plėtoti.

Skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtos sąnaudos dėl lankstumo paslaugų įsigijimo, įskaitant būtinų informacinių ir ryšių technologijų ir infrastruktūros sąnaudas, Tarybos nustatyta tvarka įvertinamos nustatant ar koreguojant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas.

Skirstomųjų tinklų operatoriai, bendradarbiaudami su jų veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje veiklą vykdančiu šilumos tiekėju, kas 4 metus privalo įvertinti galimybę panaudoti centralizuoto šilumos ir (ar) vėsumos energijos tiekimo sistemą teikiant lankstumo paslaugas, kai tam panaudojamas paklausos valdymas, perteklinės elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių energijos kaupimas, taip pat įvertinti, ar naudotis nustatytomis galimybėmis būtų našiau ir ekonomiškai efektyviau negu alternatyviais sprendimais. Šilumos tiekėjai bendradarbiauja teikdami informaciją skirstomųjų tinklų operatoriams. Skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, vertinimo rezultatus pateikia ir (ar) panaudoja rengdamas 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą ir (ar) rengdamas (atnaujindamas) Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą.

Nepriklausomas tiekėjas privalo turėti galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą, kai elektros energija tiekiama buitiniams vartotojams. Pagal nepriklausomo tiekėjo prievolių įvykdymo užtikrinimą finansų įstaiga įsipareigoja sumokėti Tarybai jos reikalaujamą pagrįstą sumą, neviršijančią prievolių įvykdymo užtikrinime nurodytos sumos, buitinių vartotojų nuostoliams kompensuoti, jeigu atsirado bent viena iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių.

Nepriklausomo tiekėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo trumpiausias galiojimo terminas – 3 mėnesiai.

Prievolių įvykdymo užtikrinimo panaudojimo ir administravimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Nepriklausomas tiekėjas užtikrina, kad jo turimas prievolių įvykdymo užtikrinimas atitinka šioje dalyje nustatytus reikalavimus. Nepriklausomo tiekėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti didžiausia suma iš šių:

Nepriklausomas tiekėjas privalo užtikrinti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma netaptų mažesnė, negu nustatyta šio straipsnio 4 dalyje. Jeigu nepriklausomo tiekėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma tampa mažesnė, negu nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, nepriklausomas tiekėjas privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje numatytos aplinkybės atsiradimo, kreiptis į finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo. Finansų įstaiga ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo nepriklausomo tiekėjo kreipimosi dienos priima sprendimą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo. Nepriklausomas tiekėjas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo finansų įstaigos sprendimo dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo gavimo dienos privalo pateikti Tarybai prievolių įvykdymo užtikrinimą ir prievolių įvykdymo užtikrinime nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančius dokumentus.

Taryba, šio įstatymo 16 straipsnio 211 dalies 1 punkte, 46 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose, 463 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais Tarybos nustatyta tvarka, tikrina, ar nepriklausomo tiekėjo prievolių įvykdymo užtikrinime nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuota pagal šio straipsnio nuostatas.

Taryba, veikianti kaip naudos gavėja, turi teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą dėl bent vienos iš nurodytų aplinkybių, atsiradusių prievolių įvykdymo užtikrinimo galiojimo laikotarpiu:

Prievolių įvykdymo užtikrinimas neapima:

Taryba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie buitinių vartotojų prašymų dėl nuostolių kompensavimo pateikimą ir nagrinėjimą. Buitinis vartotojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Tarybos informacijos apie prašymų dėl nuostolių kompensavimo pateikimą ir nagrinėjimą paskelbimo dienos turi kreiptis į Tarybą. Prašymai dėl nuostolių kompensavimo nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Prievolių įvykdymo užtikrinimo suma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka proporcingai pagal elektros energijos suvartojimą padalijama visiems į Tarybą besikreipusiems buitiniams vartotojams ir Tarybos išmokama besikreipusiems buitiniams vartotojams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka išmokos gavimo dienos Taryboje.

Taryba, nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visų buitinių vartotojų prašymų išnagrinėjimo, finansų įstaigai pateikia rašytinį reikalavimą ir jį patvirtinančius dokumentus dėl prievolių įvykdymo užtikrinime nurodytos sumos. Finansų įstaiga prievolių įvykdymo užtikrinime nurodytą sumą, skirtą buitinio vartotojo nuostoliams kompensuoti, turi išmokėti Tarybai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Tarybos rašytinio reikalavimo ir jį patvirtinančių dokumentų gavimo dienos.

Finansų įstaiga prievolių įvykdymo užtikrinime nurodytos sumos turi teisę nemokėti, kai patirtus nuostolius buitiniams vartotojams visiškai kompensuoja nepriklausomas tiekėjas, arba išmoką sumažinti proporcingai nepriklausomo tiekėjo buitiniams vartotojams atlygintų nuostolių sumos dydžiui.

Nutrūkus elektros energijos persiuntimui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus:

Jeigu tinklų operatorius neatnaujina elektros energijos persiuntimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais, vartotojo prašymu jis turi sumokėti vartotojui kompensaciją, išskyrus atvejus, kai elektros energijos persiuntimas:

Jeigu elektros energijos persiuntimas nutrūko dėl gamtos reiškinių (potvynio, perkūnijos, apšalo, šlapdribos, audros, škvalo, ižo ar panašiai) sukeltos energetikos objektų ir įrenginių avarijos, kurios kriterijai numatyti energetikos objektų ir įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, ar gaisro ir tinklų operatorius neatnaujina elektros energijos persiuntimo per 48 valandas, vartotojo prašymu jis turi sumokėti vartotojui Tarybos nustatyta tvarka apskaičiuotą kompensaciją.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas metinis vienam vartotojo objektui išmokamos kompensacijos dydis negali viršyti pusės vartotojui per praėjusius kalendorinius metus priskaičiuotų persiuntimo paslaugos mokesčių sumos (be pridėtinės vertės mokesčio) už konkretų vartotojo objektą, išskyrus atvejus, kai elektros energijos persiuntimas nutrūksta ir nėra atnaujinamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais daugiau kaip du kartus per metus. Tuo atveju, jeigu elektros energija būtų vartojama ne ištisus metus, didžiausias mokėtinas kompensacijos dydis būtų apskaičiuojamas proporcingai faktiniam elektros energijos vartojimo laikui. Kai elektros energijos persiuntimas nutrūksta ir nėra atnaujinamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais daugiau kaip du kartus per metus, paskesniais atvejais kiekvienos išmokamos kompensacijos maksimalus dydis negali būti didesnis kaip pusė vartotojo per praėjusius kalendorinius metus už konkretų vartotojo objektą priskaičiuotų persiuntimo paslaugos mokesčių sumos (be pridėtinės vertės mokesčio). Einamaisiais kalendoriniais metais vartotojui priskaičiuotos kompensacijos dalis, viršijanti šioje dalyje nurodytą metinę vienam vartotojo objektui galimą išmokėti kompensacijos sumą, nėra mokama.

Jeigu tinklų operatorius neatnaujina elektros energijos persiuntimo šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytais terminais, ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo elektros energijos persiuntimo atnaujinimo tinklų operatorius privalo informuoti vartotoją apie teisę kreiptis dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos kompensacijos. Vartotojas, siekiantis gauti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą kompensaciją, per 6 mėnesius nuo tinklų operatoriaus pranešimo gavimo dienos pateikia prašymą tinklų operatoriui. Tinklų operatorius vartotojo prašymą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.

Tinklų operatorius, nustatęs, kad vartotojo prašymas dėl kompensacijos yra pagrįstas, vartotojui kompensaciją sumoka per 30 kalendorinių dienų nuo vartotojo prašymo išnagrinėjimo dienos, jeigu vartotojas ir tinklų operatorius nesusitaria kitaip.

Kai būtina užsitikrinti trumpesnį elektros energijos persiuntimo atnaujinimo laiką, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, arba išvengti elektros energijos persiuntimo nutrūkimo, vartotojai, išskyrus buitinius vartotojus, kreipiasi į tinklų operatorių dėl rezervinės linijos ar dėl tiesioginės skirstymo linijos įrengimo. Rezervinė linija įrengiama nuo skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančių žemos ar vidutinės įtampos elektros tinklų ir, jai atsijungus, jos įjungimas vykdomas per laiką, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje. Tiesioginė skirstymo linija įrengiama nuo skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančių vidutinės įtampos elektros tinklų taip, kad, sugedus šiai linijai ir (ar) kitam elektros energijos šaltiniui, perjungimas nuo vieno elektros energijos šaltinio prie kito būtų vykdomas per relinės apsaugos ir automatikos įtaisų suveikimo laiką. Šioje dalyje nurodyti vartotojai taip pat turi teisę patys įsirengti elektros energijos šaltinius, kurie užtikrina nuo skirstomųjų tinklų operatoriaus elektros tinklų nepriklausomą elektros energijos tiekimą. Vartotojas tinklų operatoriui kompensuoja 100 procentų visų tinklų operatoriaus išlaidų, patirtų tinklų operatoriui įrengiant rezervinę ir (ar) tiesioginę skirstymo linijas.

Jeigu tinklų operatorius neatnaujina elektros energijos persiuntimo šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytais terminais dėl įvykių kito tinklų operatoriaus valdomuose elektros tinkluose ir vartotojo prašymu sumoka vartotojui kompensaciją, tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų prijungti vartotojo elektros įrenginiai, turi atgręžtinių reikalavimų teisę į kitą tinklų operatorių. Atgręžtinių reikalavimų atveju tinklų operatoriaus patirti nuostoliai apskaičiuojami proporcingai laikui, kurį elektros energijos persiuntimas buvo nutrūkęs dėl įvykių kito tinklų operatoriaus valdomuose elektros tinkluose. Atgręžtinių reikalavimų dydis nustatomas bendroje tinklų operatorių susitarimu sudaromoje komisijoje.

Vartotojai, nutrūkus elektros energijos persiuntimui, taip pat turi teisę kreiptis į tinklų operatorių dėl patirtų pagrįstų tiesioginių nuostolių, kaip jie apibrėžti Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, atlyginimo.

Elektros energetikos sektoriuje energijos duomenų mainai tarp elektros energijos rinkos dalyvių, tinklų naudotojų ir kitų asmenų, turinčių teisę gauti energijos duomenis, vykdomi per centralizuotą energijos duomenų platformą. Energijos duomenys, kuriais yra mainomasi centralizuotoje energijos duomenų platformoje, yra nustatomi centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojo parengtame naudojimosi centralizuota energijos duomenų platforma tvarkos apraše.

Centralizuotoje energijos duomenų platformoje yra kaupiami, saugomi energijos duomenys, įskaitant elektros energijos suvartojimo, elektros energijos gamybos, apskaitos prietaisų, išmaniųjų apskaitos prietaisų duomenis, taip pat energijos duomenis, būtinus siekiant pasirinkti elektros energijos tiekėją, plėtoti elektros energijos pasiūlos ir paklausos valdymo paslaugas, lankstumo paslaugas, ir jais keičiamasi.

Centralizuotos energijos duomenų platformos sukūrimą, priežiūrą ir valdymą užtikrina skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, arba jo šioje dalyje nurodytiems tikslams įgyvendinti įsteigtas juridinis asmuo (toliau – centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojas). Centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojas rengia ir teikia Tarybai tvirtinti naudojimosi centralizuota energijos duomenų platforma tvarkos aprašą, kuriame nustatoma naudojimosi centralizuota energijos duomenų platforma tvarka ir sąlygos, prieigos prie energijos duomenų reikalavimai, energijos duomenų mainų reikalavimai, įskaitant centralizuotoje energijos duomenų platformoje pateiktų ir tvarkomų energijos duomenų apimtį, struktūrą, saugojimo trukmę, standartizavimo sąlygas, energijos duomenų mainų taisykles joje, centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojo, centralizuotos energijos duomenų platformos naudotojų teises, pareigas ir atsakomybę, taip pat energijos duomenų mainų sutarties su centralizuotos energijos duomenų platformos naudotojais, nurodytais šio straipsnio 1 dalyje, sudarymo tvarką. Centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojas, nustatydamas naudojimosi centralizuota energijos duomenų platforma tvarką, privalo vadovautis efektyvios duomenų prieigos, taip pat asmens duomenų apsaugos ir duomenų saugumo principais.

Centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojas nemokamai teikia energijos duomenų parsisiuntimo, perdavimo ir kaupimo paslaugas tinklų naudotojams, rinkos dalyviams, valstybės įstaigoms ar institucijoms ir savivaldybėms (ar jų įmonėms ir įstaigoms), kurie yra centralizuotos energijos duomenų platformos naudotojai, kai tokie energijos duomenys yra būtini teisės aktuose numatytai energetikos veiklai vykdyti ar tokios veiklos reguliavimui, kontrolei ir priežiūrai atlikti.

Centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojas gali teikti šiame straipsnyje nustatytas energijos duomenų mainų paslaugas ir kitiems šio straipsnio 4 dalyje nenurodytiems asmenims. Tokiu atveju centralizuotos energijos duomenų platformos naudotojai moka centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojo nustatytą naudojimosi centralizuota energijos duomenų platforma įkainį, kuris grindžiamas tiesioginėmis centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojo patiriamomis pagrįstomis sąnaudomis, susijusiomis su tokios paslaugos teikimu kitiems asmenims, jeigu kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip. Centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojas šioje dalyje nurodytos paslaugos apskaitą privalo tvarkyti atskirai nuo bet kurios kitos veiklos apskaitos. Pajamos, gautos už asmenų naudojimąsi centralizuota energijos duomenų platforma, įvertinamos nustatant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas.

Tinklų naudotojai, rinkos dalyviai, vykdantys energetikos veiklą, ir asmenys, planuojantys vykdyti ir (ar) vykdantys energetikos veiklą pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 8 dalies nuostatas, energijos duomenų mainus privalo vykdyti centralizuotoje energijos duomenų platformoje. Ši pareiga yra laikoma reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo sąlyga. Šioje dalyje nurodyti asmenys centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojo parengtame naudojimosi centralizuota energijos duomenų platforma tvarkos apraše numatytomis sąlygomis užtikrina, kad teisės aktuose nurodyti energijos duomenys būtų tinkamai ir laiku pateikti į centralizuotą energijos duomenų platformą.

Centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojas užtikrina prieigą prie centralizuotos energijos duomenų platformos ir sudaro vienodas, nediskriminacines ir konkurencines sąlygas visiems tinklų naudotojams ir elektros energijos rinkos dalyviams, valstybės įstaigoms ar institucijoms ir savivaldybėms (ar jų įmonėms ir įstaigoms), kaip tai numatyta šio straipsnio 4 dalyje, taip pat kitiems asmenims, kaip tai numatyta šio straipsnio 5 dalyje. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytiems asmenims prieiga prie centralizuotos energijos duomenų platformos suteikiama turint tinklų naudotojų ir (ar) rinkos dalyvių sutikimą gauti energijos duomenis. Neturint tinklų naudotojų ir (ar) rinkos dalyvių sutikimo, prieiga prie centralizuotos energijos duomenų platformos šiems asmenims gali būti suteikiama siekiant užtikrinti teisės aktuose šiems asmenims nustatytų funkcijų ir (ar) užduoties, vykdomos siekiant užtikrinti viešąjį interesą, atlikimą.

Vartotojas, gaminantis vartotojas, aktyvusis vartotojas, gamintojas, piliečių energetikos bendrija, atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ar jų įgaliotas asmuo per standartizuotą elektroninių ryšių sąsają arba nuotoliniu būdu turi teisę:

Šio straipsnio 8 dalyje nurodytiems asmenims nėra taikomi šio straipsnio 6 dalyje nurodyti reikalavimai.

Centralizuotos energijos duomenų platformos naudotojai ir centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojas privalo užtikrinti energijos duomenų, kurie pateikti centralizuotoje energijos duomenų platformoje, vykdant energijos duomenų mainus, ir kurie sudaro komercinę ar kitokią paslaptį, konfidencialumą, taip pat užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir energijos duomenų saugumą.

Centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojo ir centralizuotos energijos duomenų platformos naudotojo, išskyrus vartotojo, gaminančio vartotojo, aktyviojo vartotojo, gamintojo, piliečių energetikos bendrijos ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar jų įgalioto asmens, tarpusavio santykiai grindžiami energijos duomenų mainų sutartimi. Tuo atveju, kai energijos duomenys yra ir asmens duomenys, energijos duomenų mainų sutartyje taip pat turi būti nurodytas asmens duomenų tvarkymo tikslas, tokių duomenų teikimo ir gavimo teisinis pagrindas.

Energijos duomenų mainai per centralizuotą energijos duomenų platformą nėra privalomi skirstomųjų tinklų operatoriams, aptarnaujantiems mažiau kaip 100 000 vartotojų, taip pat prie perdavimo tinklų prijungtiems tinklų naudotojams. Perdavimo sistemos operatorius ir skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, siekdami užtikrinti tinklų operatorių bendradarbiavimą, centralizuotoje energijos duomenų platformoje keičiasi visa būtina informacija ir energijos duomenimis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 57 straipsnyje nustatytais tikslais, apimtimi ir tvarka.

Didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos ir (ar) energijos kaupimo įrenginių informacijos valdymo sistemos ir gamybos valdymo sistemos saugumas turi būti užtikrinamas taip, kad prie šių sistemų nebūtų galima valstybių, kurios pagal Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamą nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, subjektų prieiga, leidžianti nuotoliniu būdu valdyti elektros energijos gamybos ir (ar) energijos kaupimo įrenginių galios keitimo parametrus ir įjungti ar išjungti šiuos įrenginius.

Tinklų operatoriai parengia šio straipsnio 1 dalyje nurodyto elektros energijos įrenginių valdymo sistemų saugumo reikalavimo įgyvendinimo sąlygas ir jų įgyvendinimo deklaracijos formą, kurios nustatomos metodikoje dėl bendrųjų techninių reikalavimų ir (ar) tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše.

Tinklų naudotojas, valdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytus elektros energijos įrenginius, ar jo įgaliotas atstovas prieš tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka atliekamą šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektros energijos įrenginių atitikties nustatytiems techniniams reikalavimams patikrinimą tinklų operatoriui turi pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą deklaraciją, kuria patvirtina, kad yra įgyvendintas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas elektros energijos įrenginių valdymo sistemų saugumo reikalavimas ir jo įgyvendinimą užtikrinančios sąlygos, nurodytos šio straipsnio 2 dalyje. Tinklų naudotojas atsako už šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Tinklų operatorius tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektros energijos įrenginių atitikties nustatytiems techniniams reikalavimams patikrinimą nustatęs, kad elektros energijos gamybos ir (ar) energijos kaupimo įrenginių valdymo sistemų saugumas neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodyto saugumo reikalavimo ir jo įgyvendinimą užtikrinančių sąlygų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, apie tai informuoja Tarybą ir tinklų naudotoją. Taryba, įvertinusi tinklų operatoriaus pateiktą informaciją, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 1 punktu, priima sprendimą dėl išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo sustabdymo.

Po leidimo gaminti elektros energiją ir (ar) leidimo generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių išdavimo Tarybos įgaliotam Tarybos administracijos valstybės tarnautojui nustačius, kad elektros energijos įrenginiai neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodyto elektros energijos įrenginių valdymo sistemų saugumo reikalavimo ir jo įgyvendinimą užtikrinančių sąlygų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, Tarybos įgaliotas Tarybos administracijos valstybės tarnautojas Energetikos įstatymo 242 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka duoda privalomąjį nurodymą šiuos įrenginius eksploatuojančiam tinklų naudotojui. Tarybos įgaliotas Tarybos administracijos valstybės tarnautojas prieš priimdamas šioje dalyje nurodytą sprendimą dėl privalomojo nurodymo davimo turi teisę kreiptis į tinklų operatorių, kad jis pateiktų techninį vertinimą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto elektros energijos įrenginių valdymo sistemų saugumo reikalavimo ir jo įgyvendinimą užtikrinančių sąlygų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, įgyvendinimo.