Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymas

Darbdavys – kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 16 straipsnyje. Kai šio įstatymo nuostatos taikomos visiems darbdaviams, gali būti vartojama sąvoka „įmonė“.

Darbo taryba – darbuotojų atstovaujamasis organas, ginantis darbuotojų profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei atstovaujantis jų interesams.

Darbuotojas – kaip nustatyta Darbo kodekso 15 straipsnyje.

Darbo taryba sudaroma tais atvejais, jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai.

Įmonėje, neatsižvelgiant į tai, ar ji turi filialų, atstovybių bei kitų struktūrinių padalinių, gali būti sudaroma tik viena darbo taryba.

Darbo taryba sudaroma įmonėje, kurioje šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip 20.

Įmonėje, kurioje dirba mažiau kaip 20 darbuotojų, darbo tarybos funkcijas įgyvendina darbuotojų atstovas, renkamas darbuotojų kolektyvo susirinkime. Darbuotojų kolektyvo susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė įmonės darbuotojų. Darbuotojų atstovui taikomos visos šio ir kitų įstatymų, norminių teisės aktų ir kolektyvinių sutarčių nuostatos, nustatančios darbo tarybos ir jos narių teises, pareigas ir garantijas.

Darbo tarybą, atsižvelgiant į šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą įmonės darbuotojų skaičių, sudaro ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15 narių:

Darbo taryba sudaroma trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios.

Darbo tarybos nariais gali būti renkami visi darbuotojai, sulaukę šešiolikos metų ir išdirbę įmonėje ne mažiau kaip šešis mėnesius, išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal trumpalaikę darbo sutartį. Darbuotojai, įmonėje išdirbę trumpiau kaip šešis mėnesius, darbo tarybos nariais gali būti renkami tik tuo atveju, kai įmonėje visi darbuotojai dirba trumpiau nei šešis mėnesius.

Darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys negali būti darbo tarybos nariais.

Šio straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant įmonės darbuotojų skaičių, į kurį atsižvelgiant nustatomas darbo tarybos narių skaičius.

Įmonės darbuotojų skaičius nustatomas kiekvieną kartą prieš renkant darbo tarybą. Darbdavys šiame straipsnyje nustatyta tvarka turi suskaičiuoti įmonės darbuotojus ir pateikti jų skaičių bei sąrašą per septynias dienas nuo šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyto įmonės darbuotojų pasiūlymo gavimo dienos.

Įmonės darbuotojų skaičius – tai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyto įmonės darbuotojų pasiūlymo gavimo dieną įmonėje dirbančių darbuotojų skaičius neatsižvelgiant į jų darbo stažą toje įmonėje. Nustatant įmonės darbuotojų skaičių, įskaičiuojami ir visų įmonės filialų, atstovybių bei struktūrinių padalinių darbuotojai. Į šį darbuotojų skaičių neįskaitomi:

Darbo tarybos rinkimus skelbia darbdavys, gavęs rašytinį nemažiau kaip vieno dešimtadalio įmonės darbuotojų pasirašytą siūlymą dėl darbo tarybos sudarymo. Darbdavys darbo tarybos rinkimų komisiją privalo sudaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio siūlymo gavimo dienos.

Naujos darbo tarybos rinkimo procedūra pradedama likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki darbo tarybos kadencijos pabaigos, taip pat atsiradus šio įstatymo 25 straipsnio 4 ir 6 punktuose nustatytiems darbo tarybos veiklos pasibaigimo pagrindams.

Darbo tarybos rinkimus organizuoja ir vykdo darbo tarybos rinkimų komisija (toliau – rinkimų komisija), kurią rašytiniu įsakymu darbdavys sudaro iš tiek narių, kiek narių remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi turi turėti renkama darbo taryba. Rinkimų komisijos nariais skiriami darbuotojai, pasirašę šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą pasiūlymą ir turintys didžiausią darbo stažą toje įmonėje.

Darbdavys rinkimų komisijos sudėtį privalo pranešti darbuotojų kolektyvui skelbdamas šią informaciją įmonės ir jos filialų, atstovybių bei struktūrinių padalinių informaciniuose stenduose, o esant galimybei ir per įmonėje įprastas kitas visuomenės informavimo priemones (vietinį radiją, internetą ir kt.).

Rinkimų komisija turi susirinkti į pirmąjį posėdį ir pradėti darbo tarybos rinkimų organizavimą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jos sudarymo dienos. Pirmajame posėdyje rinkimų komisija iš savo narių išsirenka pirmininką ir sekretorių. Sekretorius yra atsakingas už dokumentų tvarkymą ir rinkimų komisijos posėdžių protokolavimą.

Rinkimų komisija:

Darbuotojai, paskirti į rinkimų komisiją, rinkimų komisijos įgaliojimų metu darbdavio iniciatyva negali būti atleidžiami iš darbo, jei nėra jų kaltės. Už laiką, sugaištą organizuojant ir vykdant darbo tarybos rinkimus, jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Rinkimų komisijos įgaliojimai pasibaigia darbo tarybai susirinkus į pirmąjį posėdį.

Kandidatus į darbo tarybos narius gali siūlyti visi įmonės darbuotojai, turintys teisę balsuoti darbo tarybos rinkimuose. Kiekvienas darbuotojas gali pasiūlyti po vieną kandidatą raštu kreipdamasis į rinkimų komisiją ir pateikdamas raštišką siūlomo kandidato sutikimą būti renkamam į darbo tarybą.

Kandidatų sąrašas turi būti sudarytas ne vėliau kaip keturiolika dienų iki darbo tarybos rinkimų dienos.

Jeigu iki šio straipsnio 2 dalyje nurodytos dienos pasiūlytų kandidatų skaičius yra lygus šio įstatymo nustatytam renkamos darbo tarybos narių skaičiui arba mažesnis už šį skaičių, rinkimų komisija nustato papildomą laiką, per kurį galima siūlyti papildomus kandidatus, ir apie tai paskelbia viešai šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju kandidatus pakartotinai gali siūlyti ir tie darbuotojai, kurie jau yra pasiūlę savo kandidatus šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Papildomas kandidatų siūlymo laikas negali būti ilgesnis kaip septynios dienos nuo tos dienos, kai pasibaigė šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas. Jei per papildomą laiką nepasiūloma pakankamai kandidatų į darbo tarybos narius, rinkimų komisija surašo ir viešai paskelbia protokolą, kad darbo tarybos rinkimai laikomi neįvykusiais. Tokiu atveju nauji darbo tarybos rinkimai laikantis bendros šio įstatymo nustatytos darbo tarybos rinkimų tvarkos gali būti inicijuojami ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo rinkimų komisijos sprendimo darbo tarybos rinkimus laikyti neįvykusiais priėmimo.

Rinkimų komisija parengia balsavimo biuletenius. Juose kandidatų į darbo tarybos narius pavardės surašomos abėcėlės tvarka. Balsavimo biuletenyje turi būti nurodomas balsavimo pavyzdys bei renkamos darbo tarybos narių skaičius. Balsavimo biuletenių skaičius turi atitikti darbuotojų, turinčių balso teisę, skaičių. Kiekvienas balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas rinkimų komisijos pirmininko ir sekretoriaus.

Darbo taryba renkama remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose.

Darbo tarybos rinkimuose gali dalyvauti ir balso teisę turi visi toje įmonėje dirbantys darbuotojai, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis.

Darbo tarybos rinkimai vyksta įmonėje darbo metu. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose ir už šį laiką mokėti jiems vidutinį darbo užmokestį.

Darbuotojui balsavimo biuletenis išduodamas po to, kai jis rinkimų komisijos nariui pateikia darbo pažymėjimą arba kitą jo tapatybę patvirtinantį dokumentą ir pasirašo darbuotojų, turinčių teisę dalyvauti darbo tarybos rinkimuose, sąraše. Rinkimuose dalyvaujantys darbuotojai turi po tiek balsų, koks yra renkamos darbo tarybos narių skaičius. Už kiekvieną balsavimo biuletenyje nurodytą kandidatą galima atiduoti tik po vieną balsą ir pažymėti tai balsavimo biuletenyje.

Rinkimų komisija ir darbdavys privalo sudaryti sąlygas dalyvauti darbo tarybos rinkimuose tiems darbuotojams, kurių darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis ar susijęs su važiavimais, ar yra kilnojamojo pobūdžio.

Pasibaigus rinkimų komisijos nustatytam rinkimų laikui, rinkimų komisija atidaro balsavimo urną. Suskaičiavusi balsus rinkimų komisija surašo darbo tarybos rinkimų protokolą. Jame turi būti nurodyta:

Rinkimų protokolą pasirašo rinkimų komisijos nariai. Šis protokolas turi būti viešai paskelbiamas ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų dienos. Protokolo kopija per tris dienas turi būti įteikta darbdaviui.

Darbo tarybos rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip pusė darbuotojų, turinčių balsavimo teisę. Tuo atveju, jeigu dėl nepakankamo darbuotojų dalyvavimo darbo tarybos rinkimuose šie rinkimai paskelbiami neįvykusiais, per artimiausias septynias dienas turi būti surengti pakartotiniai rinkimai. Jie laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo vienas ketvirtadalis balsavimo teisę turinčių įmonės darbuotojų.

Išrinktais darbo tarybos nariais laikomi tie kandidatai, kurie gavo daugumą balsų. Tuo atveju, jeigu keli kandidatai gauna vienodą skaičių balsų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kurio darbo stažas toje įmonėje yra didesnis.

Asmenys, esantys šio straipsnio 6 dalies 9 punkte nurodytame sąraše, eilės tvarka gali tapti darbo tarybos nariais tuo atveju, kai atsiranda laisva darbo tarybos nario vieta.

Visi dokumentai, susiję su rinkimų komisijos sudarymu, rinkimų organizavimu ir vykdymu, taip pat balsavimo biuleteniai yra perduodami darbo tarybai jos pirmajame posėdyje. Darbo taryba užtikrina jų saugojimą iki naujos darbo tarybos sudarymo.

Darbo tarybų rinkimų materialinį techninį aprūpinimą suteikia darbdavys.

Įmonės darbuotojas (darbuotojai), darbdavys arba darbdavio atstovas per penkias dienas nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos gali raštu kreiptis į rinkimų komisiją prašydami ištaisyti, jų manymu, per rinkimus padarytus šio įstatymo pažeidimus. Rinkimų komisija šį prašymą turi išnagrinėti ir viešai paskelbti per tris dienas.

Rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui per penkias dienas nuo jo viešo paskelbimo. Teismas gali priimti sprendimą uždrausti sušaukti išrinktą darbo tarybą, kol išnagrinės pateiktą skundą. Teismas, nustatęs, kad buvo šiurkščiai pažeistos šio įstatymo nuostatos ar suklastoti rinkimų dokumentai ir tai turėjo įtakos nustatant esminius rinkimų rezultatus, darbo tarybos rinkimų rezultatus panaikina. Pakartotiniai rinkimai laikantis šio įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų turi būti surengti ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Darbo taryba gauna savo įgaliojimus ir pradeda vykdyti šiame įstatyme nustatytas funkcijas susirinkusi į pirmąjį posėdį. Jį rinkimų komisijos pirmininkas turi sušaukti ne anksčiau kaip per penkias ir ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo rinkimų rezultatų paskelbimo.

Tuo atveju, kai rinkimų komisija gauna šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą ištaisyti per rinkimus padarytus šio įstatymo pažeidimus, pirmasis darbo tarybos posėdis gali būti šaukiamas ne anksčiau kaip per penkias ir ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo rinkimų komisijos sprendimo viešo paskelbimo, jei teismas, gavęs šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą, nenusprendžia laikinai uždrausti sušaukti išrinktos darbo tarybos posėdį.