Lietuvos Respublikos konsulinis statutas

Šis statutas nustato konsulinių pareigūnų įgaliojimus ir atsakomybę, konsulinių įstaigų veiklos pagrindus, konsulinės pagalbos teikimo, valstybės materialinės pagalbos ir kitų konsulinių funkcijų atlikimo sąlygas ir tvarką, taip pat konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimo sąlygas.

Šio statuto nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio statuto priede.

Konsulinis pareigūnas – Lietuvos Respublikos diplomatas, kuriam pavesta atlikti konsulines funkcijas, taip pat garbės konsulinis pareigūnas.

Konsulinės funkcijos – 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių, kitose Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir šiame statute numatyta konsulinių pareigūnų atliekama veikla.

Konsulinė pagalba – pagalba, kurią atlikdami konsulines funkcijas konsuliniai pareigūnai teikia Lietuvos Respublikos piliečiams, o šio statuto nustatytais atvejais – ir užsieniečiams, esantiems užsienio valstybėje stichinės nelaimės, katastrofos, teroro akto, masinių riaušių, karo ar ginkluoto konflikto, mirties, nelaimingo atsitikimo ar ligos atvejais, taip pat tapusiems nusikaltimų aukomis, sulaikytiems, atliekantiems bausmę ar įtariamiems padarius nusikaltimą, neturintiems visiško veiksnumo, ir kuri apima Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimą, valstybės materialinę pagalbą ir pagalbą Lietuvos Respublikos nacionalinę priklausomybę turintiems laivams ir orlaiviams. Lietuvos Respublikos piliečio mirties, nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienio valstybėje atveju konsulinė pagalba gali būti teikiama ir jo sutuoktiniui (sugyventiniui), artimiesiems giminaičiams ar jo nurodytam atstovui, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys yra užsienio valstybėje, ar Lietuvos Respublikoje.

Konsulinė įstaiga – užsienio valstybėje nuolat veikiantys Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas, konsulatas, vicekonsulatas ar konsulinė agentūra, atliekantys konsulines funkcijas ir kitas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų jam pavestas užduotis, taip pat Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga, kuriai vadovauja garbės konsulinis pareigūnas.

Konsulinė apygarda – konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro, gavus priimančiosios valstybės sutikimą, priskirta aptarnauti priimančiosios valstybės teritorija, jos dalis arba administracinis vienetas.

Neatstovaujamas Europos Sąjungos pilietis – bet kuris Europos Sąjungos valstybės narės (toliau – Europos Sąjungos valstybė), kuri trečiojoje valstybėje neturi diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos arba kurios trečiojoje valstybėje esanti diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar garbės konsulinis pareigūnas neturi realių galimybių suteikti konsulinę pagalbą konkrečiu atveju, pilietis.

Kitos šiame statute vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekse), su visais pakeitimais, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatyme.

Konsuliniai pareigūnai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1963 m. Vienos konvencija dėl konsulinių santykių, kitomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais.

Konsulinių pareigūnų, išskyrus garbės konsulinius pareigūnus, ir jų šeimos narių teisinę padėtį ir socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas.

Konsulinis pareigūnas, atlikdamas konsulines funkcijas, privalo gerbti buvimo valstybės teisės aktus ir papročius.

Konsulines įstaigas, išskyrus vadovaujamas garbės konsulinių pareigūnų, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro teikimu, iš anksto apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, steigia arba likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Konsulinių įstaigų aptarnaujamas konsulines apygardas, gavus priimančiosios valstybės sutikimą, nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija sudaro sąrašą užsienio valstybių, kuriose nėra diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, nurodydama, kuri diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga gali suteikti konsulinę pagalbą tose užsienio valstybėse esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Ši informacija yra skelbiama viešai.

Konsulinę pagalbą teikia visos Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes prie tarptautinių organizacijų.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, nepažeisdama asmens ir visuomenės interesų, apie konsulinių pareigūnų veiklą nuolat informuoja valstybės institucijas ir visuomenę, teikia konsulinę informaciją Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos interneto tinklalapyje, o esant galimybei, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones.

Konsuliniai pareigūnai negali teikti ar viešai skelbti informacijos, kuri yra valstybės, tarnybos, komercinė, pramoninė ar banko paslaptis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Neskelbiama tarnybinės veiklos metu gauta informacija, kuri pakenktų asmens garbei, orumui ar saugumui, fizinių ir juridinių asmenų teisėtiems interesams, sutrukdytų nusikalstamų veikų prevenciją, išaiškinimą arba lemtų jų padarymą.

Konsulinė įstaiga, siekdama įgyvendinti jai pavestas užduotis ir atlikdama konsulines funkcijas, bendradarbiauja su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Prireikus konsulinis pareigūnas tarpininkauja tarp asmens ir atitinkamos valstybės institucijos.

Konsulinis pareigūnas negali prisiimti ir atlikti funkcijų, kurios jam nenustatytos įstatymų.

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, taip pat organizacijos, kiti viešieji juridiniai asmenys neatlygintinai teikia konsulinei įstaigai informaciją ir kitus duomenis, įskaitant ir asmens duomenis iš registrų, kurių reikia konsulinėms funkcijoms atlikti.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos turi teisę tvarkyti asmens duomenis tiek, kiek reikia konsulinėms funkcijoms atlikti. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

Asmens prašymu įstatymo nustatyta tvarka diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos privalo pateikti jų tvarkomus neįslaptintus duomenis apie jį. Draudžiama šiam asmeniui teikti informaciją apie kitus asmenis, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, paskirdamas diplomatą dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, gali pavesti jam atlikti visas arba dalį konsulinių funkcijų. Konsulinę pagalbą teikia visi konsuliniai pareigūnai.

Diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas yra atsakingas už konsulinių funkcijų atlikimo organizavimą ir priežiūrą. Konsulinių funkcijų atlikimo organizavimo ir priežiūros tvarką nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.

Konsulinis pareigūnas atsako už sprendimus, kuriuos jis pagal savo įgaliojimus atlikdamas konsulines funkcijas priima savarankiškai. Diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas gali pats atlikti konsulines funkcijas, tokiais atvejais jis veikia kaip konsulinis pareigūnas ir atsako už priimtus sprendimus.

Konsulinis pareigūnas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali atsisakyti atlikti konsulines funkcijas, kai kreipiasi asmuo, kuris yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba veiksmu, žodžiu ar raštu rodo nepagarbą Lietuvos valstybei ar savo funkcijas atliekančiam konsuliniam pareigūnui.

Konsulinis pareigūnas veikia tik įstatymų nustatyta tvarka ir negali veikti kaip asmens, kuris kreipiasi konsulinės pagalbos, gynėjas ar teisinis atstovas.

Diplomatas, kuriam pavedama atlikti konsulines funkcijas, turi būti baigęs konsulinių pareigūnų mokymus ir išlaikęs gebėjimų atlikti visas arba dalį konsulinių funkcijų testą.

Konsulinių pareigūnų mokymų organizavimo ir gebėjimų atlikti visas arba dalį konsulinių funkcijų patikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.

Konsuliniams pareigūnams, išskyrus garbės konsulinius pareigūnus, už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės dydį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, taikomos tarnybinės nuobaudos Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Už diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, kitai valstybės institucijai ar asmeniui neteisėtais veiksmais padarytą žalą konsuliniai pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn.

Konsuliniai pareigūnai, atliekantys notarinius veiksmus, draudžiami privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos garbės konsulinis pareigūnas – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro terminuotam laikotarpiui paskirtas (išduodant konsulinį patentą) asmuo, kuris, buvimo valstybei sutinkant, atlieka joje konsulines funkcijas ir vykdo kitas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro pavestas užduotis.

Garbės konsulinis pareigūnas nėra valstybės tarnautojas ir negauna atlyginimo iš Lietuvos valstybės biudžeto.

Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų, vadovaujamų garbės konsulinių pareigūnų, steigimo ir uždarymo bei garbės konsulinių pareigūnų skyrimo ir atšaukimo tvarkos aprašas, taip pat Lietuvos Respublikos garbės konsulinių pareigūnų veiklos instrukcija tvirtinami Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu.

Stichinės nelaimės, katastrofos, teroro akto, masinių riaušių, karo ar ginkluoto konflikto atveju arba tokiai padėčiai gresiant, konsulinis pareigūnas, esant galimybei, palaiko nuolatinį ryšį su nelaimės ištiktu Lietuvos Respublikos piliečiu ir padeda jam susisiekti su sutuoktiniu (sugyventiniu) ar artimaisiais giminaičiais arba su piliečio nurodytu kitu asmeniu Lietuvoje.

Kilus grėsmei užsienio valstybės teritorijoje esančio Lietuvos Respublikos piliečio gyvybei ar saugumui, konsulinis pareigūnas gali, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis sutinka, padėti organizuojant jo ir jo šeimos narių, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai, evakavimą iš krizės zonos į artimiausią saugią zoną.

Neteko galios 2019-04-01.

Konsulinis pareigūnas arba diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos įgaliotas darbuotojas (toliau – įgaliotas darbuotojas), gavęs informaciją apie Lietuvos Respublikos piliečio mirtį buvimo valstybėje, perduoda šią informaciją Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kad pastarasis praneštų mirusio Lietuvos Respublikos piliečio sutuoktiniui (sugyventiniui) ar artimiesiems giminaičiams. Kai sutuoktinio (sugyventinio) ar artimųjų giminaičių nėra, informacija apie piliečio mirties faktą gali būti teikiama kitiems asmenims.