Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2010-12-02

Paskutinį kartą atnaujinta 2024-01-01

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

straipsniai 49

Pakeitimų istorija JSON API

Asmuo, kuris buvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka ir po to jos neteko, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo prideda šiuos dokumentus:

1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

2) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo padavimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

3) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo pastaruosius 5 metus teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;

4) dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo turi teisėtą pragyvenimo šaltinį;

5) vardo ar pavardės keitimą patvirtinantį dokumentą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo;

6) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis. Jeigu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo kreipiasi asmuo, turintis kitos valstybės pilietybę, jis pateikia rašytinį pareiškimą, kad atsisakys turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė.

Asmuo, kuris įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę gimdamas, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta ar suteikta supaprastinta tvarka ir kuris po to neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo prideda šiuos dokumentus:

1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

2) vardo ar pavardės keitimą patvirtinantį dokumentą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo;

3) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7 ir 11 punktus asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1538, 2018-10-18, paskelbta TAR 2018-10-30, i. k. 2018-17327

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

4) dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7 ir 11 punktuose nurodytų sąlygų, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1538, 2018-10-18, paskelbta TAR 2018-10-30, i. k. 2018-17327

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

Jeigu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo kreipiasi asmuo, turintis kitos valstybės pilietybę, jis pateikia rašytinį pareiškimą, kad atsisakys turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė.

Ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis asmuo, kuris turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kuris po to jos neteko, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo prideda šiuos dokumentus:

1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

2) vardo ar pavardės keitimą patvirtinantį dokumentą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo;

3) asmens turimą kitos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą;

4) Lietuvos Respublikos piliečių rekomendacijas, kuriose nurodoma asmens veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje, ir kitus dokumentus, patvirtinančius jo ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2210, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00364

43 straipsnis. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo

Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo paduodami vidaus reikalų ministrui per šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigas.

Prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo asmuo prideda šiuos dokumentus:

1) asmens Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus. Jeigu asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai nebuvo išduoti, pridedamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento gavimo nesikreipė;

2) asmens dokumentą, išduotą užsienio valstybės institucijos, jeigu toks dokumentas asmeniui buvo išduotas;

3) užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo yra tos valstybės pilietis arba įgis tos valstybės pilietybę po to, kai neteks Lietuvos Respublikos pilietybės.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

44 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas, išskyrus 12 ir 46 straipsnius, įsigalioja 2011 m. balandžio 1 d.

45 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Asmenys, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnį turi teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais ir kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės dėl to, kad įgijo kitos valstybės pilietybę, gali paduoti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytais pagrindais ir 42 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokie prašymai gali būti paduodami per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.

Asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka, dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo, pateikti 2008 m. liepos 15 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3293) nustatytais pagrindais ir tvarka, baigiami nagrinėti pagal tą įstatymą.

Asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, gali būti tenkinami tik tuo atveju, jeigu asmuo atitinka šio įstatymo 20 straipsnio reikalavimus.

Asmenų prašymai dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo, pateikti 2008 m. liepos 15 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3293) nustatytais pagrindais ir tvarka, baigiami nagrinėti pagal tą įstatymą.

Asmenų prašymai dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą arba prašymai dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą patvirtinančių dokumentų išdavimo, pateikti 2008 m. liepos 15 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3293) nustatytais pagrindais ir tvarka, baigiami nagrinėti pagal tą įstatymą.

Iki šio įstatymo 12 straipsnio įsigaliojimo asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, ir lietuvių kilmės asmenims jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimą patvirtinantys dokumentai.

Asmenys, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo yra išduoti teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą patvirtinantys dokumentai, turi teisę:

1) jeigu jie atitinka šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo sąlygas, atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pateikę šio įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nurodytus prašymą ir dokumentus vidaus reikalų ministrui per šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigas. Asmeniui išduotas teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą patvirtinantis dokumentas prilyginamas šio įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiam dokumentui;

2) jeigu jie atitinka šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka sąlygas, įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka pateikę šio įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nurodytus prašymą ir dokumentus Respublikos Prezidentui per šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigas. Asmeniui išduotas teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą patvirtinantis dokumentas prilyginamas šio įstatymo 39 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam lietuvių kilmę patvirtinančiam dokumentui.

Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė leido eiti pareigas kitos valstybės tarnyboje, iš naujo gauti leidimą eiti pareigas kitos valstybės tarnyboje nereikia.

Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėjo eiti pareigas kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybės tarnyboje, pagal šį įstatymą leidimo eiti pareigas tos valstybės tarnyboje nereikia.

10.

Šio įstatymo 7 straipsnio 1 punktas taikomas Lietuvos Respublikos piliečių vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., jeigu jie patys arba, jeigu jie nesukakę 18 metų, jų teisėti atstovai raštu prašo laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais. Toks prašymas gali būti paduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms. Prie prašymo pridedamas prašančio asmens arba asmens, kuriam atstovaujama, gimimo liudijimas ar jį atitinkantis dokumentas ir dokumentas, patvirtinantis, kad šio asmens tėvai ar vienas iš tėvų jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat dokumentas, liudijantis, kad asmuo gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę. Jeigu asmuo atitinka šias sąlygas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktą.

TAR pastaba: 1. Asmenų ar vaikų, nesukakusių 18 metų, teisėtų atstovų prašymai laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais, pateikti iki 2023-11-16 įstatymo Nr. XIV-2240 įsigaliojimo dienos (2023-12-01), baigiami nagrinėti pagal šį įstatymą.

Asmenys, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d. ir neteko Lietuvos Respublikos pilietybės Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytais atvejais iki 2023-11-16 įstatymo Nr. XIV-2240 įsigaliojimo dienos (2023-12-01), gali paduoti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2240, 2023-11-16, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23058

11.

Nuo 2008 m. liepos 22 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos gimę vaikai, kurių tėvai ar vienas iš jų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, nesvarbu, ar vaikas gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje ar už jos ribų ir ar gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę, ar ne, laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais, įgijusiais Lietuvos Respublikos pilietybę gimstant.

46 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

1) nustato teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir lietuvių kilmę patvirtinančių dokumentų formas ir jų išdavimo tvarką;

2) pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų, reikalingų įgyvendinti šiam įstatymui, projektus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ

Pakeitimai: