Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin.,

2011, Nr. 62-2936

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ

ENERGETIKOS

ĮSTATYMAS

2011 m. gegužės 12 d. Nr. XI-1375

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis,

tikslas ir uždaviniai

Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus valstybinio

valdymo, reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos atsinaujinančių

išteklių energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus, taip pat

nustato energetikos tinklų operatorių, energijos iš atsinaujinančių išteklių

gamintojų veiklos valstybinį reglamentavimą, priežiūrą ir jų santykius su

kontrolę vykdančiomis institucijomis.

užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, skatinti

tolesnį naujų technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos

vartojimą, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius

įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iškastinių energijos išteklių tausojimo,

priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių ir energijos importo mažinimo

bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo

saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų

interesų į atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir

pakankamumą apsaugos užtikrinimo principus.

bendroji skatinimo vartoti atsinaujinančių išteklių energiją Lietuvos

Respublikoje sistema.

uždavinys – užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti

su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais sudarytų ne

mažiau kaip 23 procentus ir ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant

naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo

technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą.

atskiruose energetikos sektoriuose 2020 metais:

1) atsinaujinančių

išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos

suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10 procentų;

2) elektros energijos,

pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies

bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki

20 procentų;

3) centralizuotai tiekiamos

šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį

šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 procentų, o namų

ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalį šildymui sunaudojamų energijos

išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 procentų.

Sąjungos teisės aktai, įgyvendinami šio įstatymo nuostatomis, nurodyti šio

įstatymo priede.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Aeroterminė energija – šilumos energija, susikaupusi ore.

2.

Atsinaujinančių išteklių energija – energija iš

atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės energija, aeroterminiai,

geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija,

biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas,

taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas

technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija.

išteklių energijos gamybos įrenginys (toliau – įrenginys) –

iš atsinaujinančių energijos išteklių elektros energiją ir (ar) šilumos

energiją, ir (ar) biokurą, ir (ar) biodegalus gaminantis įrenginys.

4.

Atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantija (toliau – kilmės

garantija) – elektroninis dokumentas, kurio vienintelė paskirtis – įrodyti

galutiniam vartotojui, kad visa arba tam tikra energijos dalis buvo pagaminta

iš atsinaujinančių energijos išteklių.

5.

Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo bandomasis projektas (toliau –

bandomasis projektas) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka ir sąlygomis parengtas atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo

projektas, apimantis naujų technologijų pritaikomumo studijas ar

bandomuosius įdiegimus, taip pat esamų technologijų veiklos efektyvumo didinimą

ar esminį pagerinimą.

6.

Atsinaujinančių išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo priemonė

(toliau – skatinimo priemonė) – šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose

nustatyta priemonė ar būdas, kuriais energijai gaminti skatinama naudoti

atsinaujinančius išteklius.

7.

Bendrasis galutinis energijos suvartojimas – energijos tikslais pramonei,

transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas),

žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiamų energijos produktų

suvartojimas,

įskaitant

elektros ir šilumos energijos, kurią elektros ir šilumos energijos gamybai

sunaudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir elektros bei šilumos energijos

nuostolius paskirstymo ir perdavimo proceso metu.

8.

Biodegalai – iš biomasės pagaminti skystieji arba dujiniai transporto

degalai.

9.

Biodujos – iš biomasės pagamintos dujos.

10.

Biokuras

– iš biomasės pagaminti degieji dujiniai, skystieji ir kietieji produktai,

naudojami energijai gaminti.

11.

Biomasė

– biologiškai skaidžios biologinės kilmės žemės ūkio, miškų ūkio ir susijusių

pramonės šakų, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, žaliavos, atliekos ir

liekanos, įskaitant augalines ir gyvūnines medžiagas, taip pat biologiškai

skaidžios pramoninės ir komunalinės atliekos.

12.

Biotepalai ir bioalyvos – iš augalinių ar gyvūninių riebalinių medžiagų

pagaminti tepalai ir alyvos.

13.

Centralizuotas šilumos ar vėsumos energijos tiekimas – šilumos energijos

garų, karšto vandens ar ataušintų skysčių pavidalu iš centrinio gamybos

šaltinio pristatymas ir pardavimas vartotojams.

14.

Elektrinė – elektros energijos gamintojo nuosavybės ar kita teise valdomas

energetikos objektas, skirtas elektros energijai ar elektros ir šilumos

energijai bendrosios gamybos būdu iš atsinaujinančių išteklių gaminti,

susidedantis iš vieno ar daugiau tarpusavyje technologiškai susijusių elektros

energiją generuojančių įrenginių, prijungtų prie elektros tinklų.

15.

Elektrinės įrengtoji galia – visų elektrinės generatorių aktyviųjų galių

suma.

16.

Elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų išankstinės projektavimo sąlygos

(toliau – išankstinės prijungimo sąlygos) – energijos iš atsinaujinančių

išteklių gamintojui išduodamos preliminarios projektavimo sąlygos, kuriose

nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros

reikalavimai, prijungiant šio gamintojo elektrinę prie energetikos tinklų

operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas

paslaugas.

17.

Elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų projektavimo sąlygos

(toliau – prijungimo sąlygos) – techninės sąlygos, kuriose

nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros

reikalavimai, prijungiant energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo

elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas

teisės aktuose nustatytas paslaugas.

18.

Elektromobilis – transporto priemonė, kurioje energija mechaniniam judesiui

atlikti tiekiama tik iš elektros energijos kaupiklio.

19.

Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas

(toliau – ketinimų protokolas) – elektros tinklų

operatoriaus ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo

susitarimas, kuriuo, be kita ko, šis gamintojas įsipareigoja per nustatytą

laikotarpį parengti savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų, o

elektros tinklų operatorius – per nustatytą laikotarpį prijungti šio gamintojo

elektros įrenginius prie savo valdomų elektros tinklų.

20.

Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taškas (toliau – prijungimo

taškas) – elektros tinkluose tiksliai nurodytas taškas, kuriame elektros

tinklų naudotojo įrenginiai prijungiami prie elektros energijos perdavimo

sistemos ir (ar) elektros energijos skirstomųjų tinklų. Prijungimo taško vieta

nustatoma nuosavybės ribų akte ir, jei nenurodyta kitaip, sutampa su šiame akte

nustatyta elektros tinklų operatoriaus ir jų naudotojo elektros tinklų

nuosavybės riba. Prijungimo taške esančius elektros tinklų įrenginius

nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo elektros tinklų

operatorius.

21.

Energetikos tinklai – visi tarpusavyje sujungti techniniai įrenginiai,

naudojami energijai ir (ar) jos ištekliams perduoti ir paskirstyti: elektros

energijos perdavimo sistemos ir (ar) elektros energijos skirstomieji tinklai,

šilumos ar vėsumos energijos perdavimo tinklai, dujų perdavimo ir (ar)

skirstymo sistemos.

22.

Energetikos tinklų operatorius – elektros energijos perdavimo

sistemos ir (ar) elektros energijos skirstomųjų tinklų, šilumos ar vėsumos

energijos perdavimo tinklų, dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemų

operatorius.

23.

Energijos beveik nevartojantis pastatas – pastatas, kurio energinis

naudingumas, nustatytas pagal normatyvinius statybos techninius dokumentus, yra

labai didelis. Reikalingos energijos, kurios beveik nesuvartojama arba

suvartojama labai mažai, didžiąją dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių

energija, įskaitant vietoje ar netoliese iš atsinaujinančių išteklių pagamintą

energiją.

24.

Energijos gamybos įrenginio pajėgumas – elektros, šilumos ar vėsumos

energijos gamybos įrenginio galimybė pasiekti tam tikrą galią įprastomis darbo

sąlygomis, neatsižvelgiant į laiko ribojimus ar trumpalaikius nuokrypius.

25.

Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojas (toliau – gamintojas)

– asmuo, eksploatuojantis atsinaujinančių išteklių energijos gamybos

įrenginį, turintis atitinkamą leidimą verstis šia veikla arba ketinantis

plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą.

26.

Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo įrenginių prijungimo prie

energetikos tinklų išlaidos (toliau – prijungimo išlaidos) – investicijos,

reikalingos energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo įrenginiams

prijungti prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų.

27.

Fiksuotas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifas (toliau – fiksuotas

tarifas) – šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis gamintojui

garantuojamos pajamos už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros

energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetą.

28.

Geoterminė energija – šilumos energija, susikaupusi žemiau žemės

paviršiaus.

29.

Hibridinė transporto priemonė – transporto priemonė, kurioje energija

mechaniniam judesiui atlikti tiekiama iš dviejų ar daugiau transporto

priemonėje esančių sukauptos energijos šaltinių: sunaudojamų degalų ir elektros

energijos kaupiklio (baterijos, kondensatoriaus).

30.

Hidroenergija – patvenkto ir (arba) tekančio vandens energija, naudojama

elektros energijai gaminti.

susikaupusi paviršiniuose vandenyse.

32.

Liekamoji energija – technologinio proceso metu išsiskirianti energija,

kuri nepanaudojama tame procese.

33.

Mineraliniai degalai – iš gamtinių iškastinių žaliavų arba mineralinės

kilmės atliekų pagaminti skystieji arba dujiniai transporto degalai.

34.

Nacionaliniai planiniai rodikliai – šiame įstatyme nustatyta tvarka

apskaičiuojami nacionaliniai bendrieji ar tarpiniai planiniai rodikliai,

rodantys atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su bendruoju

galutiniu energijos suvartojimu, nustatytu laikotarpiu.

35.

Nuosavybės ribų aktas – energijos iš atsinaujinančių išteklių

gamintojo ir energetikos tinklų operatoriaus pasirašomas aktas, kuriame

nustatoma nuosavybės riba tarp energetikos tinklų naudotojo tinklų ir

energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų.

36.

Paramos schema – visuma skatinimo priemonių, kuriomis skatinama naudoti

atsinaujinančių išteklių energiją, tarp jų mažinamos atsinaujinančių energijos

išteklių naudojimo sąnaudos, didinama energijos iš atsinaujinančių energijos

išteklių pardavimo kaina, nustatomi įpareigojimai naudoti atsinaujinančius

energijos išteklius ar vartoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą energiją,

taip pat kitos priemonės, skatinančios naudoti atsinaujinančius energijos

išteklius energijai gaminti ir (ar) iš jų pagamintos energijos vartojimą.

37.

Prievolių įvykdymo užtikrinimas – finansinė garantija ar finansinis

laidavimas, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.

38.

Saulės šilumos energija – saulės spindulinė energija, paverčiama į šilumos

energiją saulės kolektoriuose.

39.

Saulės šviesos energija – iš saulės šviesos tiesiogiai gaunama elektros

energija.

40.

Skystieji bioproduktai – iš biomasės pagamintas skystasis kuras elektros

energijai, šilumai ir (ar) vėsumai gaminti, išskyrus skystuosius transporto

degalus.

41.

Statistinis energijos perdavimas – pagal oficialius valstybės statistinius

duomenis apskaičiuoto atsinaujinančių išteklių energijos kiekio perdavimas

kitai valstybei narei arba gavimas iš kitos valstybės narės.

42.

Šilumos siurblys – įrenginys, paverčiantis aeroterminę, geoterminę ar

hidroterminę energiją aukštesnės temperatūros šiluma, naudojama pastatams

šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti.

43.

Užsienio valstybė – valstybė ne Europos Sąjungos valstybė narė ir ne

Europos ekonominės erdvės valstybė.

44.

Valstybė narė

– Europos Sąjungos valstybė narė ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybė.

45.

Vėjo energija – oro judėjimo energija, naudojama energijai gaminti.

46.

Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – įstatymų nustatytais atvejais

įmonėms priskiriami privalomi įpareigojimai, siekiant įgyvendinti valstybės

energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus

atsinaujinančios energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės

interesus.

47.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos

Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Energetikos įstatyme,

Elektros energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme,

Statybos įstatyme, Vandens įstatyme ir Žemės įstatyme.

3 straipsnis.

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros skatinimas

energijos išteklių naudojimas skatinamas šio įstatymo ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka ir sąlygomis.

2.

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas skatinamas taikant nustatytą

paramos schemą, kurią sudaro viena ar kelios skatinimo priemonės. Skatinimo

priemonėmis yra laikoma:

1)

fiksuotas tarifas;

2)

energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimas;

3)

atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių įrenginių prijungimo prie

energetikos tinklų ar sistemų išlaidų kompensavimas;

4)

energetikos tinklų ar sistemų galios ir pralaidumo ar kitų atitinkamų techninių

parametrų rezervavimas atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems

įrenginiams prijungti;

5)

energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių persiuntimas pirmumo teise;

6)

elektros energijos gamintojų atleidimas nuo atsakomybės už pagamintos elektros

energijos balansavimą ir (ar) elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimą skatinimo

laikotarpiu;

7)

parama žemės ūkio produkcijos – biokuro, biodegalų, biotepalų ir bioalyvų

gamybos žaliavos – gamybai ir perdirbimui;

8)

privalomo atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti ir

(ar) privalomo energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo, taip

pat biodegalų naudojimo reikalavimai;

9)

parama investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias

technologijas;

10)

kitos įstatymų nustatytos lengvatos.

elektros energijos gamintojų atleidimo nuo atsakomybės už pagamintos elektros

energijos balansavimą ir (ar) elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimą po

skatinimo laikotarpio sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau –

Vyriausybė) visiems gamintojams bendrai tam naudodama turimą infrastruktūrą ir

įrenginius.

4.

Skatinimo priemonių taikymo tvarką ir sąlygas, kiek jų nereglamentuoja šis ir

(ar) kiti įstatymai, vadovaudamasi šio įstatymo reikalavimais, nustato

Vyriausybė.

nekenksmingų technologijų plėtrai, naudojant atsinaujinančius energijos

išteklius energijos gamybai, Vyriausybė nutarimu gali suteikti bandomojo

projekto statusą.

ANTRASIS SKIRSNIS

VEIKLOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS SEKTORIUJE

VALDYMAS

4 straipsnis. Atsinaujinančių

išteklių energetikos sektoriaus valdymo srities institucijos

Atsinaujinančių

išteklių energetikos sektorių šio įstatymo nustatyta tvarka reguliuoja

ir kontroliuoja, kaip vykdomas šis įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės

aktai:

1)

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

2)

Energetikos ministerija;

3)

Aplinkos ministerija;

4)

Susisiekimo ministerija;

5)

Švietimo ir mokslo ministerija;

6)

Ūkio ministerija;

7)

Žemės ūkio ministerija;

8)

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija;

9)

savivaldybės.

5 straipsnis.

Vyriausybės kompetencija

1) užtikrina,

kad būtų pasiekti šio įstatymo 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti

uždaviniai;

2)

vadovaudamasi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, tvirtina Nacionalinę

atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą;

3) tvirtina

Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos tarpinstitucinį

veiklos planą;

4) nustato Nacionalinės atsinaujinančių energijos

išteklių plėtros programos lėšų panaudojimo tvarką;

5) tvirtina elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų,

pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros

tvarkos aprašą, numatytą šio įstatymo

13 straipsnio 4 dalyje;

6) nustato biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties

tvarumo kriterijams kontrolės tvarką, taip pat biodegalų ir skystųjų

bioproduktų, atitinkančių tvarumo kriterijus, sertifikavimo tvarką;

7) nustato ir tvirtina skatinimo kvotas, atitinkančias šio

įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus uždavinius ir 20 straipsnio 3 dalyje

nurodytus aukcionų regionus;

8) nustato susitarimų dėl statistinio energijos

perdavimo tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių sudarymo tvarką,

taip pat bendrųjų projektų tarp valstybių narių ir užsienio valstybių vykdymo

tvarką;

9) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.

ar jos įgaliota institucija:

1) tvirtina atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo

skatinimo programas, vadovaudamasi objektyviais ir nediskriminaciniais

principais;

2) tvirtina Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos

naudojimo plėtros veiksmų planą;

3) nustato savivaldybėms minimalius privalomus pasiekti

atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planinius rodiklius ir derina

savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų

projektus;

4) nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų

teikimo tvarką;

5) rengia

ir tvirtina Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos

išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje ir pajūrio juostos naudojimo

elektrinių statybai ir eksploatacijai leidimų išdavimo tvarkos aprašą,

atsižvelgdama į šiame įstatyme nustatytus elektros energijos gamybos iš

atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo bendruosius reikalavimus ir

vadovaudamasi objektyviais ir nediskriminaciniais principais;

6) nustato kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų

galiojimo panaikinimo tvarką;

7) tvirtina

Nacionalinį energijai gaminti tinkamų pramoninių ir komunalinių atliekų

biologiškai skaidžios dalies panaudojimo specialųjį planą;

8) nustato naudojimosi gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo

sistemomis, perduodant ir skirstant dujas iš atsinaujinančių energijos

išteklių, tvarką;

9) nustato leidžiamą arba privalomą biodegalų dalį

mišinyje su degalais, pagamintais iš mineralinių degalų;

10) nustato konfiskuotų alkoholio produktų panaudojimo

biodegalų gamybai tvarką;

11) nustato privalomus aplinkos apsaugos kriterijus valstybės

institucijų, įstaigų ir įmonių perkamoms transporto priemonėms;

12) rengia priemones, didinančias visų rūšių

atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą pastatuose ir energijos vartojimo

efektyvumą, susijusias su energijos bendrąja gamyba ir (ar) energijos beveik

nevartojančiais pastatais, taip pat koordinuoja ir prižiūri, kaip šios

priemonės įgyvendinamos;

13) nustato atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo

pastatuose reikalavimus ir šių reikalavimų įgyvendinimo tvarką;

14)

tvirtina šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbuotojų pareigybių ir

profesijų sąrašą, nustato šių darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina

atsinaujinančių išteklių energetikos objektus, įrenginius statančių ir

eksploatuojančių darbuotojų, kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato

jų atestavimo tvarką;

15)

nustato atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių

specialistų atestavimo tvarką;

16) nustato informacijos apie biokuro naudojimą rinkimo

ir teikimo Europos Komisijai tvarką;

17) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.

6 straipsnis. Energetikos

ministerijos kompetencija

Energetikos ministerija:

1)

teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja

degiųjų dujinių produktų (biodujų), miško ir medienos atliekų, šiaudų, kitų

rūšių biologinės kilmės kuro (žemės ūkio atliekų ir augalų, naudojamų energijai

gaminti) gamybos ir naudojimo, taip pat aeroterminės, geoterminės,

hidroterminės energijos, hidroenergijos, saulės šilumos energijos ir saulės

šviesos energijos, vėjo energijos naudojimo energijai gaminti plėtros ir

skatinimo priemonių įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir

užtikrina valstybinę priežiūrą ir kontrolę;

2) rengia elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų,

pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros

tvarkos aprašą, numatytą šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje;

3) rengia Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos

naudojimo plėtros veiksmų planą;

4) išduoda leidimus plėtoti elektros energijos gamybos

iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus;

5) išduoda atestatus elektros energijos, šilumos ir (ar)

vėsumos energijos, dujų gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių

pajėgumams, taip pat atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo įrenginiams

transporto sektoriuje eksploatuoti;

6) rengia ir tvirtina technines taisykles, nustatančias

būtiniausius techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, taikomus

elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių šaltinius jungiant į elektros

tinklus;

7) rengia ir tvirtina technines taisykles, nustatančias

būtiniausius techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, taikomus

dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių šaltinius jungiant į gamtinių dujų

tinklus;

8) nustato

nacionalinių planinių rodiklių skaičiavimo tvarką;

9)

tvirtina Biokuro, biodegalų, biodujų, biotepalų ir bioalyvų prekybos taisykles;

10) kartu

su Aplinkos ministerija ir Susisiekimo ministerija nustato biodegalų

privalomuosius kokybės rodiklius;

11) organizuoja

keitimąsi patirtimi atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo srityje tarp

valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų, privačių

subjektų ir viešai skelbia gerosios praktikos pavyzdžius;

12) tvirtina

Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles, parengtas

kartu su Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija;

13) atlieka

kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-2025, 2012-05-22,

Žin., 2012, Nr. 63-3166 (2012-06-05)

7 straipsnis. Aplinkos

ministerijos kompetencija

Aplinkos ministerija:

1) nustato

biokurą ar biodegalus naudojančių įrenginių taršos normatyvus;

2) rengia ir tvirtina metano, išmetamo į atmosferą,

kiekio įvertinimo metodiką;

3) nustato biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo

aplinkosaugos sąlygas;

4) nustato gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius

bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų poveikio apskaičiavimo taisykles;

5) vertina

miškų ūkio ir komunalinių atliekų, iš kurių gali būti gaminamas biokuras,

biologiškai skaidžios dalies panaudojimo potencialą;

6) teisės

aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją kartu su Energetikos

ministerija koordinuoja darnios hidroenergijos naudojimo energijai gaminti

skatinimo priemonių įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina

valstybinę priežiūrą ir kontrolę;

7) rengia ir

tvirtina pramoninių ir komunalinių atliekų biologiškai skaidžios dalies

atskyrimo, atsižvelgiant į energijos, pagamintos iš pramoninių ir komunalinių

atliekų, atsinaujinančią dalį, metodiką;

8) kartu su Energetikos

ministerija rengia ir viešai skelbia rekomendacijas projektuotojams,

architektams ir kitiems specialistams dėl atsinaujinančių energijos išteklių

technologijų, didelio energinio efektyvumo technologijų ir centralizuoto

šilumos ir (ar) vėsumos energijos tiekimo sistemų integravimo, planuojant,

projektuojant, statant ir atnaujinant (modernizuojant) visuomeninės, pramoninės

ar gyvenamosios paskirties teritorijas;

9) atlieka kitas

šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.

8 straipsnis. Susisiekimo

ministerijos kompetencija

Susisiekimo

ministerija:

1) teisės

aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja biodegalų

naudojimo transporto sektoriuje plėtros ir skatinimo priemonių, taip pat

atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių transporto priemonių,

elektromobilių ir hibridinių transporto priemonių naudojimo iniciatyvų

įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę

priežiūrą ir kontrolę;

2)

nustato biodegalais laikytinų produktų sąrašą;

3) rengia

ir tvirtina transporto priemonių eksploatavimo laikotarpio poveikio energetikai

ir aplinkai apskaičiavimo metodiką;

4) atlieka

kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.

9 straipsnis.

Ūkio ministerijos kompetencija

Ūkio

ministerija:

1)

vertina gamybos ir kitoje ūkinėje veikloje susidarančių atliekų ir produktų

potencialą, išskyrus žemės ūkio ir su žemės ūkio produktų perdirbimu susijusių

pramonės šakų ir atliekų, iš kurių gaminamas biokuras, potencialą;

2) atlieka

kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.

10 straipsnis.

Žemės ūkio ministerijos kompetencija

Žemės

ūkio ministerija:

1) teisės

aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja degiųjų

skystųjų ir dujinių produktų, gautų iš biomasės, gamybos plėtros ir skatinimo

priemonių įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina

valstybinę priežiūrą ir kontrolę;

2) teisės

aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja augalams, iš

kurių gaminamas biokuras, biodegalai, biotepalai ir bioalyvos, auginti skirtų

paramos priemonių įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina

valstybinę priežiūrą ir kontrolę;

3) rengia

programas žemės ūkio produkcijos, naudojamos energijai gaminti, gamintojams

remti ir teikia jas tvirtinti Vyriausybei;

4) vertina žemės

ūkio ir su žemės ūkio produktų perdirbimu susijusių pramonės šakų produktų ir

atliekų, iš kurių gaminamas biokuras, potencialą;

5) atlieka

kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.

11 straipsnis. Valstybinės

kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencija

Valstybinė

kainų ir energetikos kontrolės komisija:

1)

rengia ir tvirtina fiksuotų tarifų elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne

didesnė kaip 30 kW, ir fiksuotų tarifų didžiausio galimo dydžio aukcionuose

dalyvaujantiems gamintojams nustatymo metodiką;

2) tvirtina fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių

įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuotų tarifų didžiausius

galimus dydžius aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams, nustato jų

diferencijuojamus dydžius, kontroliuoja, kaip jie taikomi;

3) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių

(turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitą) darbui,

lengvatinius tarifus;

4) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir

rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas,

susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra;

5)

derina šio

įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nurodytą Pasinaudojimo

elektros tinklais tvarkos aprašą;

6)

nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;

7) tvirtina atsinaujinančių išteklių energetikos įmonių

technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus ir jų įvertinimo tvarkos

aprašą;

8) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;

9) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos

gamintojų tvarką ir sąlygas;

10) nustato dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių

supirkimo į gamtinių dujų sistemą kainą;

11) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams

suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip

taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;

12) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų

nuostatus;

13) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo

aukcionus;

14) atlieka

kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.

12 straipsnis.

Savivaldybių kompetencija

Savivaldybės:

1) rengia ir, suderinusios su Vyriausybe ar jos įgaliota

institucija, tvirtina ir įgyvendina atsinaujinančių išteklių energijos

naudojimo plėtros veiksmų planus;

2)

organizuodamos aprūpinimą šilumos energija savivaldybės teritorijoje, siekia,

kad šilumos energijos gamybai būtų naudojami atsinaujinantys energijos

ištekliai;

3) rengia

ir tvirtina savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo

programas ir jų lėšų panaudojimo tvarkos aprašą;

4) siekia, kad viešajame transporte

būtų naudojamos transporto priemonės, naudojančios atsinaujinančių išteklių

energiją, elektromobiliai ir hibridinės transporto priemonės;

5) kuria infrastruktūrą, reikalingą atsinaujinančių

išteklių energiją ir elektros energiją naudojančių transporto priemonių

naudojimo plėtrai;

6) rengia ir įgyvendina visuomenės informavimo ir

sąmoningumo ugdymo priemones, teikia konsultacijas ir rengia mokymo programas

apie atsinaujinančių energijos išteklių plėtojimo ir naudojimo praktines

galimybes ir naudą;

7) atlieka

kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.

TREČIASIS SKIRSNIS

ELEKTROS

ENERGIJOS GAMYBOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ SKATINIMAS, PLANAVIMAS,

PLĖTRA.

ELEKTRINIŲ

PRIJUNGIMAS PRIE ELEKTROS TINKLŲ

13 straipsnis.

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra

energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra yra vienas iš

strateginių valstybės energetikos politikos tikslų.

energijos išteklių naudojimas elektros energijai gaminti skatinamas šio

įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

elektros energetikos sektoriuje iki 2020 metų:

1) vėjo

elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti

iki 500 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia

yra ne didesnė kaip 30 kW. Pasiekus 500 MW vėjo elektrinių įrengtąją galią,

Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės vėjo elektrinių, perdavimo ir

skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo

infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos

įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir

patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos

reikalavimus;

2) saulės

šviesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę

galią padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių

įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. Pasiekus 10 MW saulės šviesos energijos

elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės

šviesos energijos elektrinių plėtros tvarkos aprašą;

3) hidroelektrinių,

prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki

141 MW;

4) biokuro

elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti

iki 355 MW.

4.

Kai elektrinių įrengtoji suminė galia viršija šio straipsnio 3 dalyje nurodytų

įrengtųjų galių dydžius, iki 2015 m. sausio 1 d., bet ne vėliau, Vyriausybė

patvirtina tolesnės elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų

tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos

aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos

taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei

vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus.

14 straipsnis. Elektrinių

prijungimas prie elektros tinklų

tinklų operatorius privalo ne vėliau kaip per 18 mėnesių arba per laikotarpį,

per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, jeigu tas laikotarpis yra

ilgesnis kaip 18 mėnesių, pirmumo teise prijungti gamintojo elektrinę prie

elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų prijungimo taške, kuris

atitinka reikiamą įtampos lygį ir yra arčiausiai gamintojo elektrinės, jeigu

kiti elektros tinklai technologiniu ir ekonominiu požiūriu nėra tinkamesni

gamintojo elektrinės prijungimo taškui. Nurodyta gamintojo elektrinės

prijungimo prie elektros tinklų pirmumo teisė gamintojui užtikrinama kitų

elektros energijos gamintojų, naudojančių ne atsinaujinančius energijos

išteklius, elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų atžvilgiu.

Prijungimo prie elektros tinklų laikotarpis skaičiuojamas nuo elektrinės

prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties tarp gamintojo ir elektros

tinklų operatoriaus pasirašymo dienos. Elektrinės prijungimo prie elektros

tinklų momentu laikomas elektrinės prijungimas technologiniams bandymams

elektros tinkluose atlikti (paleidimo derinimo darbams). Elektros

tinklų operatorius, vadovaudamasis teisės aktų nustatytais reikalavimais,

parengia ir viešai skelbia tipines elektrinės prijungimo prie elektros tinklų

paslaugos sutarties sąlygas, kurios nediskriminavimo pagrindais vienodai

taikomos visiems gamintojams, įvertinęs specialiuosius reikalavimus atskiroms

gamintojų grupėms.

tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektrinę prie elektros tinklų

ir tuo atveju, kai toks prijungimas galimas tik techniškai atnaujinus elektros

tinklus, juos optimizavus, išplėtus elektros tinklus, padidinus elektros tinklų

pajėgumą ar kitaip juos rekonstravus. Šiuo atveju gamintojo elektrinė turi būti

prijungiama prie elektros tinklų per šalių sutartą protingą terminą, įvertinus

elektros tinklų atnaujinimo ar plėtros poreikį, kiek tai pagrįstai reikalinga

elektrinei prijungti.

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų

terminai gali būti pratęsti tais atvejais, kai elektros tinklų operatorius

nustatytais terminais negali prijungti gamintojo elektrinės technologiniams

bandymams elektros tinkluose atlikti tuo atveju, kai vėluoja darbai gamintojo

elektros tinklų dalyje ar dėl kitų nuo elektros tinklų operatoriaus

nepriklausančių priežasčių. Kiekvienu konkrečiu atveju elektrinės prijungimo

prie elektros tinklų terminas negali būti pratęstas ilgesniam negu 6 mėnesių

laikotarpiui. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminas pratęsiamas

elektros tinklų operatoriaus ir gamintojo susitarimu elektrinės prijungimo prie

elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka.

elektrinės prijungimo tašką parenka ir prijungimo sąlygose nustato elektros

tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų jungiama gamintojo

elektrinė, pagal gamintojo pateiktą prašymą ir įvertinęs technologinius ir

ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus pagal šio straipsnio 7 dalyje

nurodytą Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą.

turi teisę pasirinkti kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamą

elektrinės prijungimo tašką, atsižvelgdamas į elektros tinklų operatoriaus

nurodytą elektros tinklų pajėgumo lygį ir elektrinės įrengtąją galią. Gamintojo

pasirinkto prijungimo taško atitiktį nustatytiems technologiniams ir

ekonominiams kriterijams kiekvienu konkrečiu atveju įvertina elektros tinklų

operatorius. Jeigu prijungiant elektrinę gamintojo pasiūlytame prijungimo taške

padidėja prijungimo sąnaudos, padidėjusios prijungimo sąnaudos padengiamos šio

įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

tinklų operatorius turi teisę savo nuožiūra paskirti ir kitą elektrinės

prijungimo tašką, nepaisydamas gamintojo pasirinkto prijungimo taško, kaip

nurodyta šio straipsnio 5 dalyje. Dėl šio paskyrimo atsirandančios

papildomos sąnaudos padengiamos šio įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje

nustatyta tvarka.

tinklų operatorius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos

nustatytomis sąlygomis parengia ir, suderinęs su Valstybine kainų ir

energetikos kontrolės komisija, viešai paskelbia Pasinaudojimo elektros

tinklais tvarkos aprašą. Pasinaudojimo elektros tinklais tvarka grindžiama

objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais, kuriais

vadovaujantis atsižvelgiama į visą naudą ir sąnaudas, susijusias su gamintojų

elektrinių prijungimu prie elektros tinklų.

30 kalendorinių dienų nuo gamintojo prašymo išduoti išankstines prijungimo

sąlygas pateikimo dienos privalo gamintojui pateikti visą informaciją apie

veiksmus, kuriuos gamintojas turi atlikti dėl jo elektrinės prijungimo prie

elektros tinklų, bei planuojamus elektros tinklų išplėtimo darbų terminus ir,

esant būtinybei, prieš elektrinės prijungimą atlikti šio įstatymo

18 straipsnyje nurodytus veiksmus. Gamintojui pageidaujant, elektros

tinklų operatorius privalo pateikti išsamią su elektrinės prijungimu prie

elektros tinklų susijusių sąnaudų sąmatą, pagrįstą ir tikslų elektrinės

prijungimo prie elektros tinklų prašymų pateikimo ir svarstymo grafiką,

pagrįstą orientacinį siūlomo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų

grafiką. Visais atvejais elektros tinklų operatorius ir gamintojas keičiasi

visa gamintojo elektrinei prijungti prie elektros tinklų reikalinga technine ir

kita informacija. Išankstinės prijungimo sąlygos turi atitikti Pasinaudojimo

elektros tinklais tvarkos aprašą, nurodytą šio straipsnio 7 dalyje.

Išankstinėse prijungimo sąlygose negali būti kitų reikalavimų negu tie, kurie

būtini užtikrinti patikimą, saugų ir tinkamos kokybės elektros energijos

įrenginio ir elektros energetikos sistemos darbą. Išankstinės prijungimo

sąlygos skelbiamos viešai elektros tinklų operatoriaus interneto tinklalapyje.

turi teisę dėl šio straipsnio 8 dalyje nurodytų elektros tinklų

operatoriaus išduotų išankstinių prijungimo sąlygų Valstybinei kainų ir

energetikos kontrolės komisijai pateikti skundą šio įstatymo

64 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos

kontrolės komisija pagal Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos

ministerijos pateiktas išvadas nustato, kad išankstinės prijungimo sąlygos

neatitinka šio straipsnio 7 dalyje nurodyto Pasinaudojimo elektros

tinklais tvarkos aprašo, elektros tinklų operatorius privalo per ne ilgesnį

negu 30 kalendorinių dienų laikotarpį pateikti naujas išankstines prijungimo

sąlygas.

planuojantis plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos

išteklių pajėgumus, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir teikia

elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, išskyrus šio

straipsnio 16 dalyje numatytus atvejus.

11.

Elektros tinklų operatorius privalo per 30 kalendorinių dienų nuo gamintojo, planuojančio

plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių

pajėgumus, prašymo, nurodyto šio straipsnio 10 dalyje, pateikimo dienos

pasirašyti su gamintoju ketinimų

protokolą. Ketinimų protokole privalo būti:

1) nurodyta

gamintojo planuojamos statyti elektrinės galia ir naudojamų atsinaujinančių

energijos išteklių rūšis;

2) terminas, per

kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų

dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės

energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos elektros įrenginių

techninės būklės patikrinimo aktui-pažymai (paleidimo derinimo darbams) gauti;

3) gamintojo

įsipareigojimas per jo pasiūlytą laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo

dienos parengti ir pateikti elektros tinklų operatoriui derinti techninį

elektrinės įrengimo ir prijungimo prie esamų elektros tinklų projektą (toliau –

techninis projektas), jeigu toks yra privalomas;

4) elektros tinklų

operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip 4 mėnesių laikotarpį nuo

su elektros tinklų

operatoriumi suderinto techninio projekto pateikimo dienos arba per ne ilgesnį

kaip 2 mėnesių laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu

toks techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas,

parengti elektrinės prijungimo

prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;

5) gamintojo

įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo dienos, kai elektros tinklų operatorius

pateikia elektrinės prijungimo prie

elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą

techninį projektą, arba elektros tinklų

operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas

planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, sutartį pasirašyti;

6) gamintojo

įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų

paslaugos sutarties įvykdymo dienos apmokėti šio įstatymo 21 straipsnio

3 dalyje nurodyto dydžio elektrinės prijungimo išlaidas;

7)

elektros tinklų

operatoriaus įsipareigojimas prijungti elektrinę prie elektros tinklų ir

užtikrinti patikimą joje pagamintos elektros energijos perdavimą ir paskirstymą

per

terminą, kuris negali būti ilgesnis už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus

terminus;

8) gamintojo

prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos bei

tvarka;

9)

dokumentai, patvirtinantys detaliojo plano, kuris leidžia statyti gamintojo

pareiškime nurodytos galios ir tipo elektrinę, galiojimą, jeigu planuojant

statyti tokią elektrinę toks dokumentas yra reikalingas teisės aktų nustatyta

tvarka.

12.

Ketinimų protokolo pavyzdinę formą tvirtinta Valstybinė kainų ir energetikos

kontrolės komisija.

13.

Gamintojas, pasirašęs ketinimų protokolą, privalo pateikti elektros tinklų

operatoriui šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio

gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui

gamintojo įsipareigojimų įrengti naujus arba plėsti esamus elektros energijos

gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus įvykdymą, ne vėliau

kaip likus 15 kalendorinių dienų iki šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje

nurodyto aukciono.

14.

Šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytas terminas pratęsiamas šiais

atvejais:

1)

dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos

aplinkybėms;

2)

gamintojo prašymu,

pateikus papildomą jo prievolių įvykdymo užtikrinimą, nurodytą šio įstatymo

15 straipsnio 1 dalyje;

3)

elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje ir kitais teisės

aktuose nustatytais atvejais.

15.

Elektros tinklų operatorius, kai gamintojas pasirašo ketinimų protokolą ir jame

nustatyta tvarka pateikia gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir leidimą

plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus, pasirašo

elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį.

16.

Elektrinės,

kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 350 kW ir ne didesnė kaip skirstomųjų

tinklų artimiausiame prijungimo taške esama leistinoji galia, išskyrus prie

gyvulininkystės, paukštininkystės įmonių, sąvartynų ir nuotekų valymo įmonių

statomas biodujų elektrines, kurių galia neribojama, gamintojui įvykdžius elektros tinklų

operatoriaus išduotas supaprastintas prijungimo sąlygas, prijungiamos prie

elektros tinklų nedelsiant. Šios elektrinės prijungiamos prie elektros energijos

skirstomųjų tinklų, įrengiant gamybos ir vartojimo apskaitą. Su tokiais

gamintojais prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartys sudaromos

netaikant šio įstatymo 15 straipsnio reikalavimų.

17.

Elektros tinklų operatorius kiekvieną mėnesį teikia Energetikos ministerijai ir

Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai informaciją apie vykdomų

elektrinių statybos projektų eigą ir ketinimų protokolų sąlygų vykdymą.

18.

Elektrinių, kuriose naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, prijungimo

prie elektros tinklų tvarką ir sąlygas, kiek nenustatyta šiame įstatyme,

reglamentuoja šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.

15 straipsnis. Gamintojo

įsipareigojimai

1.

Gamintojas, planuojantis plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių

energijos išteklių pajėgumus, elektros tinklų operatoriui pateikia savo

prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį elektros tinklų operatoriui

gamintojo įsipareigojimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių

energijos išteklių pajėgumus. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis

apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš

50 litų už 1 kW. Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos

gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus galiojimą, kaip tai

nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje, gamintojo prievolių

įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant

numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 50 litų už 1 kW ir

laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimą, trukmės, išreikštos

metais.

gamintojas nelaimi šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto aukciono arba

elektrinė teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama tinkama naudoti, elektros

tinklų operatorius atsisako savo teisių pagal gamintojo prievolių įvykdymo

užtikrinimą ir grąžina jį gamintojui ar gamintojo prievolių įvykdymo

užtikrinimą išdavusiam asmeniui arba raštu apie atsisakymą praneša gamintojo

prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui. Kai elektrinės statyba

užbaigiama ir išduodamas leidimas elektros energijai gaminti, gamintojo

prievolių įvykdymo užtikrinimas grąžinamas teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Jeigu gamintojas nevykdo arba netinkamai vykdo ketinimų protokole ir (ar)

elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatytus

įsipareigojimus, elektros tinklų operatorius turi teisę pasinaudoti gamintojo

pateiktu jo prievolių įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai tokie

įsipareigojimai neįvykdomi ar vykdomi netinkamai dėl aplinkybių, kurių

gamintojas negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti ketinimų protokolo ir

(ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo

metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti,

taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra gamintojo kaltės.

4.

Pagal gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą elektros tinklų operatoriaus

gautos lėšos gali būti naudojamos tik elektros tinklų plėtrai, reikalingai

atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginiams prijungti.

16 straipsnis.

Leidimų plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos

išteklių

pajėgumus išdavimas

energijos išteklių pajėgumai gali būti plėtojami ar nauji elektros energijos

gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai naujoje vietoje

įrengiami tik gavus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš

atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus.

2.

Leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos

išteklių pajėgumus teisės aktuose nustatyta tvarka išduoda Energetikos

ministerija.

3.

Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės šviesos

energijos Kuršių nerijoje ir vėjo energijos Lietuvos Respublikos teritorinėje

jūroje ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje

išduodami konkurso būdu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatytą tvarką, atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytus elektros energijos

gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo bendruosius

reikalavimus ir vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais principais.

ketinantiems plėtoti elektrines, išskyrus patvankinio tipo

hidroelektrines, kurių

įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 350 kW ir ne didesnė kaip skirstomųjų

tinklų artimiausiame prijungimo taške esanti įrengtoji leistinoji galia, ir biodujų

elektrinėms, statomoms prie gyvulininkystės, paukštininkystės įmonių, sąvartynų

ir nuotekų valymo įmonių, – iki 1,2 MW įrengtosios galios, leidimai

plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus

išduodami supaprastinta tvarka pagal Energetikos ministerijos patvirtintas Veiklos elektros

energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles ir vadovaujantis objektyviais

ir nediskriminaciniais principais.

atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduodamas gamintojui,

planuojančiam plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos

išteklių pajėgumus, tik pateikus šiuos dokumentus:

1) prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos

gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus;

2) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų

protokolą, pasirašytą su elektros tinklų operatoriumi, kaip numatyta šio

įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje, tuo atveju, jeigu gamintojo

elektrinė bus jungiama prie elektros tinklų ir pagal šį įstatymą ketinimų

protokolas yra privalomas;

3) žemės sklypo, kuriame bus statoma elektrinė arba

didinami gamintojo jau esamos elektrinės pajėgumai, dokumentus, patvirtinančius

gamintojo teisę valdyti ir naudoti žemės sklypą nuosavybės teise ar kitais

įstatymų nustatytais pagrindais. Jeigu gamintojas žemės sklypą valdo bendrosios

nuosavybės teise arba kitokia ne nuosavybės teise, gamintojas pateikia ir žemės

sklypo bendraturčių ar savininko sutikimą dėl elektrinės statybos tokiame žemės

sklype ir jos eksploatavimo ne mažiau kaip 20 metų;

4) atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimo ar sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos

leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, jeigu pagal Lietuvos Respublikos planuojamos

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliekamos

poveikio aplinkai vertinimo procedūros;

5) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo

atrankos sprendimą (išskyrus atvejus, kai elektrinės pajėgumai neviršija

30 kW, o saulės šviesos elektrinės pajėgumai neviršija 250 kW);

6) patvirtinimą apie aukcione laimėtą fiksuotą tarifą

skatinamai kvotai gamintojams, kurių elektrinių įrengtoji galia viršija 30 kW,

išskyrus atvejus, kai elektrinėms fiksuotas tarifas netaikomas.

30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos privalo išduoti

gamintojui leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių

energijos išteklių pajėgumus arba pateikti motyvuotą rašytinį atsisakymą

išduoti leidimą. Jeigu pateikti ne visi duomenys ar dokumentai, terminas

skaičiuojamas nuo visų duomenų ar dokumentų pateikimo dienos.

energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus gali būti

grindžiamas tik viena iš šių priežasčių:

1) gamintojas nepateikia bent vieno šio straipsnio

5 dalyje nurodyto dokumento arba pateikti duomenys yra neteisingi;

2) gamintojas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių

su mokesčių mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas kaip mokesčių

mokėtojas, reikalavimus.

atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus galioja iki elektrinės prijungimo

prie elektros tinklų ketinimų protokole numatytos elektrinės eksploatavimo

pradžios, tačiau ne ilgiau negu 24 mėnesius. Išduotas leidimas gali būti

pratęsiamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu užbaigti projektavimo

darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto vystymo darbų ir jeigu

gamintojas pateikia papildomą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal

šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį. Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas

papildomam ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, jeigu gamintojas pateikia

pagrįstus įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės

veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip

pat kitoms aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip

valdyti.

17 straipsnis. Elektros

energijos priėmimas ir persiuntimas elektros tinklais

1.

Elektros tinklų

operatorius turi visą gamintojo pasiūlytos elektros energijos kiekį, pagamintą

iš atsinaujinančių energijos išteklių, pirmumo teise iš gamintojo priimti,

perduoti ir (ar) paskirstyti skaidriais ir nediskriminaciniais tarifais. Ši

elektros energijos priėmimo, perdavimo ir (ar) paskirstymo pirmumo teisė

gamintojui užtikrinama kitų elektros energijos gamintojų, naudojančių ne atsinaujinančius

energijos išteklius, pagamintos elektros energijos atžvilgiu.

2.

Jeigu elektros energiją priimantis elektros tinklų operatorius pats nėra

perdavimo sistemos operatorius, įpareigojimas pirmumo teise priimti ir

persiųsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą elektros energiją perdavimo tinklais

taikomas ir perdavimo sistemos operatoriui.

3.

Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių,

persiuntimas elektros tinklais teisės aktų nustatyta tvarka gali būti ribojamas

ar laikinai sustabdomas esant energetikos sistemos avarinei situacijai ar dėl

kitų techninių priežasčių, kai nediskriminaciniais pagrindais ribojamas

elektros tinklų pralaidumas. Dėl tokio ribojimo gamintojo patiriami nuostoliai

nekompensuojami, išskyrus atvejus, kai atitinkamus ribojimus lemiančios

aplinkybės atsiranda dėl elektros tinklų operatoriaus kaltės ar teisė į

nuostolių atlyginimą atsiranda kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

4.

Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais elektros tinklų operatorius

imasi priemonių, kuriomis iš esmės ribojamas atsinaujinančių energijos išteklių

naudojimas, siekiant užtikrinti valstybės elektros energetikos sistemos darbo

saugumą ir elektros energijos tiekimo patikimumą, elektros tinklų operatorius

nedelsdamas informuoja kompetentingą instituciją apie atitinkamas priemones, jų

mastą bei taikymo priežastis ir nurodo, kokių ištaisomųjų priemonių ketinama

imtis, kad būtų užkirstas kelias netinkamiems ribojimams.

18 straipsnis. Elektros tinklų

pajėgumo padidinimas

1.

Kai gamintojas ir elektros tinklų operatorius sudaro elektrinės prijungimo prie

elektros tinklų paslaugos sutartį, elektros tinklų operatorius nedelsdamas,

atsižvelgiant į esamą elektros tinklų techninę būklę, imasi visų pagrįstai

reikalingų priemonių elektros tinklų operatoriaus valdomiems tinklams,

įskaitant tinklams eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius ir objektus,

optimizuoti, išplėsti ir (ar) rekonstruoti ir didinti elektros tinklų pajėgumą

tam, kad būtų galima užtikrinti saugų ir patikimą elektros energijos,

pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, priėmimą, perdavimą ir

paskirstymą.

2.

Jeigu yra duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad elektros tinklų operatorius

nevykdo savo įsipareigojimų pagal šio skirsnio nuostatas, gamintojai turi teisę

reikalauti, kad elektros tinklų operatorius pateiktų informaciją apie tai, dėl

kokių priežasčių ir kokiu mastu elektros tinklų operatorius nevykdė savo

įsipareigojimo optimizuoti ir plėsti savo elektros tinklų sistemą ir didinti

elektros tinklų pajėgumą.

19 straipsnis. Elektrinių

prijungimo reguliavimas

1.

Elektrinės prijungimo darbus elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros

tinklų dalyje, įskaitant elektros energijos apskaitos prietaisų įrengimą,

atlieka elektros tinklų operatorius arba jo pavedimu kitas asmuo, pasirinktas

įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Prie elektros tinklų prijungiami gamintojo elektros įrenginiai, atliekami

prijungimo darbai ir elektros tinklų saugumui užtikrinti būtini įrenginiai turi

atitikti techninių norminių dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

3.

Gamintojai, elektros tinklų operatoriui pareikalavus, privalo aprūpinti vėjo

elektrines, kurių įrengtoji galia viršija 350 kW, ir hidroelektrines,

kurių įrengtoji galia viršija 5 MW, techninėmis ir eksploatacinėmis priemonėmis,

leidžiančiomis sumažinti generuojamą galią ar padidinti elektros energijos

generavimą į elektros tinklus, bet kuriuo metu naudojant nuotolines priemones,

kurios būtų prieinamos elektros tinklų operatoriui. Šios priemonės yra laikomos

neatsiejama gamintojo elektrinės technologijos dalimi. Gamintojas jų įsigyja ir

jas įrengia laikydamasis techniniuose norminiuose dokumentuose nustatytų ir

(ar) elektros tinklų operatoriaus nurodytų reikalavimų.

4.

Nepažeisdamas šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytos pareigos, elektros

tinklų operatorius turi teisę reguliuoti prie jo elektros tinklų prijungiamos

vėjo elektrinės, kurios įrengtoji galia viršija 350 kW, ir hidroelektrinės,

kurios įrengtoji galia viršija 5 MW, pagaminamos ir į elektros tinklus

patiekiamos elektros energijos kiekį ar atidėti tokios elektrinės prijungimą:

1)

jeigu nesiimant tokių veiksmų būtų perkraunami elektros tinklai, į kuriuos

priimama elektrinės pagaminta elektros energija;

2)

nenugalimos jėgos atvejais;

3)

tais atvejais, kai siekiama išvengti avarinės situacijos elektros tinkluose ar

energetikos sistemoje arba likviduoti elektros tinkluose ar energetikos

sistemoje susidariusią avarinę situaciją;

4)

kitais įstatymų nustatytais atvejais.

5.

Jeigu nustatoma, kad elektros tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros

tinklų norima prijungti elektrinę, netinkamai eksploatavo, prižiūrėjo, valdė ir

plėtojo elektros tinklus (tai yra esant elektros tinklų operatoriaus

kaltei) ir dėl to kyla būtinybė taikyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytą

elektrinės prijungimo reguliavimą, elektros tinklų operatorius atlygina

gamintojų, kurie dėl tokio reguliavimo negalėjo gaminti ir (ar) patiekti į

elektros tinklus elektros energijos, patirtus tiesioginius nuostolius ir

negautas pajamas įstatymų nustatyta tvarka.

20 straipsnis. Atsinaujinančių

energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas

atsinaujinančių energijos išteklių yra viešuosius interesus atitinkanti

paslauga. Šiame įstatyme ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikomų fiksuotų

tarifų mokėjimo bendruosius principus, tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė, tvirtindama

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą. Elektros

energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekiaujama Prekybos

elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais, išskyrus elektros

energiją, pagamintą elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30

kW ir kurių pagaminta elektros energija superkama už nustatytą fiksuotą tarifą

vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis.

atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius

interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarka sumokant šiam gamintojui

nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Prekybos elektros energija

taisyklėse nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos skirtumą,

kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip praėjusio mėnesio vidutinė rinkos kaina,

apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta

tvarka. Šios dalies nuostatos netaikomos elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra

ne didesnė kaip 30 kW ir kurių pagaminta elektros energija superkama už

nustatytą fiksuotą tarifą vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka.

skatinimo kvotos, atitinkančios šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus

uždavinius, paskirstomos aukciono būdu. Skatinimo kvotas ir aukcionų regionus

nustato ir tvirtina Vyriausybė. Aukcionai organizuojami elektrinių prijungimo

prie elektros tinklų regionuose atskirai kiekvienai gamintojų grupei

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais terminais, bet

ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo gamintojo prašymo organizuoti

aukcioną konkrečiai gamintojų grupei jo nurodytame regione pateikimo dienos.

Aukcionuose turi teisę dalyvauti visi gamintojai, pasirašę šio įstatymo 14

straipsnio 11 dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę 14 straipsnio 13

dalyje nurodytą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą. Fiksuoto tarifo

didžiausią galimą dydį kiekvieniems kalendoriniams metams nustato Valstybinė

kainų ir energetikos kontrolės komisija. Aukciono laimėtoju pripažįstamas

dalyvis, nurodęs mažiausią pageidaujamą fiksuotą tarifą. Jeigu dviejų ar

daugiau aukciono dalyvių pateikti pasiūlymai dėl pageidaujamo fiksuoto tarifo

dydžio sutampa, laimėtoju pripažįstamas dalyvis, pasiūlęs statyti didesnės

galios elektrinių parką, įvertinus tai, kad vienoje aukciono zonoje didžiausia

elektrinių parko įrengtoji galia negali sudaryti daugiau kaip 40 procentų

maksimalios leidžiamos prijungti generuojančių šaltinių galios regione. Jeigu

sutampa pasiūlymai ir dėl elektrinių parko galios, skatinama kvota atitinkamame

prijungimo taške tokiems aukciono dalyviams paskirstoma proporcingai jų pateiktos

galios pasiūlymams.

kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausią

galimą dydį aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams kiekvieniems kalendoriniams

metams, atsižvelgdama į šiame įstatyme nustatytus fiksuotų tarifų nustatymo

principus, nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

kontrolės komisija tvirtina fiksuotų tarifų elektrinėms, kurių įrengtoji galia

yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuotų tarifų didžiausio galimo dydžio

aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams nustatymo metodiką ir nustato šių

tarifų dydžius kiekvienai gamintojų grupei. Tuo tikslu, be kitų Valstybinės

kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytų rodiklių, privalomai turi

būti įvertinama:

1) vidutinės santykinės

investicijos į elektrinių įrengimą ir jų prijungimą prie elektros tinklų;

2) vidutiniai santykiniai metiniai

elektrinėse pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos

kiekiai, tenkantys vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui;

3) fizinis elektrinių tarnavimo

laikotarpis;

4) elektrinių

atidavimo eksploatuoti laikotarpis ir investicijų pasiskirstymas per šį

laikotarpį;

5) prognozuojamos elektrinių

eksploatavimo kintamos sąnaudos, jų kitimas per fizinį elektrinių tarnavimo

laikotarpį ir gamintojui numatomas fiksuotas tarifas;

6) fiksuotų tarifų taikymo

laikotarpis, nustatytas šiame įstatyme;

7) metinės vidutinės kapitalo

sąnaudos, tenkančios vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui,

apskaičiuojamos remiantis reikalingomis investicijomis vienam elektrinės

įrengtosios galios vienetui ir diskonto norma;

8) diskonto norma;

9) projekto nuosavo ir skolinto

finansavimo santykis,

10) gamintojo nuosavo finansavimo

grąža;

11) bankų reikalaujamos palūkanos

už paskolas;

12) prognozuojamos kitos gamintojo

per fizinį elektrinių tarnavimo laikotarpį su elektrinės veikla tiesiogiai

susijusios pajamos;

13) kietąjį biokurą ir biodujas

naudojančioms elektrinėms – įrengtų elektrinės ir šilumos galių santykis;

14) sąnaudos elektros energijos

gamybai balansuoti, jeigu tokios sąnaudos yra numatomos.

pagal skirtingas elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos

išteklių technologijas, elektrinių įrengtąsias galias, meteorologijos duomenis

ir elektrinių išsidėstymą šalies teritorijoje, vadovaujantis skaidriais ir

nediskriminaciniais principais.

energetikos kontrolės komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos

gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, atsižvelgdama į

faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros energijos kiekį,

veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų elektrinių numatytų

įrengti galių sumą. Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne

didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra peržiūrimi,

atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių

energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių

išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir

uždaviniams. Peržiūrėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi

dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros

energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduotas po

šių tarifų pakeitimo dienos.

nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo

gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Jeigu gamintojui leidimas plėtoti

elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus

išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos konkurso būdu ar leidimas gaminti

elektros energiją išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tokiam

gamintojui šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos ir 12 metų laikotarpiu

taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas

fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis šio įstatymo įsigaliojimo metais.

atsinaujinančių energijos išteklių pagamintai elektros energijai, kuriai teisės

aktų nustatyta tvarka suteikta kilmės garantija.

atsinaujinančius energijos išteklius, kurioms netaikoma paramos schema ar jos

atskiros skatinimo priemonės, gali būti statomos vadovaujantis bendraisiais

teisės aktų reikalavimais. Šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyti

įrengtosios galios dydžiai ir (ar) Vyriausybės nustatoma didžiausia elektros

energijos gamybos skatinimo kvota neriboja tokių elektrinių statybos ir (ar)

eksploatavimo. Elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurioms netaikoma

skatinimo priemonė, prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta

tvarka ir būdais.

ir sąlygomis visa elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji

galia yra ne didesnė kaip 30 kW, naudojančiose atsinaujinančius energijos

išteklius, ir pagaminta perteklinė elektros energija, likusi nuo savo reikmėms

ir ūkio poreikiams suvartotos elektros energijos, privalomai superkama už

nustatytą fiksuotą tarifą.

išteklių naudojimo elektros energijai gaminti paramos schemą sudarančių

skatinimo priemonių, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, taikymo

tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

įvertinti visą šalyje pagamintą ir suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją,

tvarko visos gamintojų pagamintos elektros energijos apskaitą, taip pat

elektros energijos, pagamintos ir gamintojo suvartotos savo reikmėms ir ūkio

poreikiams, apskaitą.

netaikomos gamintojams, kurie įrenginiams įsigyti po šio įstatymo įsigaliojimo

dienos pasinaudojo šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatyta paramos

schema.

21 straipsnis.

Elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidų paskirstymas

elektros tinklų yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga.

2.

Išlaidos, susijusios su elektrinių prijungimu prie elektros tinklų,

paskirstomos gamintojui ir elektros tinklų operatoriui, atsižvelgiant į

elektros tinklų nuosavybės ribas.

3.

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gamintojas apmoka

faktines elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidas, išskyrus

elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, prijungimą prie

elektros tinklų, kuris atliekamas nemokamai:

1)

40 procentų elektrinių, kurių įrengtoji galia viršija 350 kW,

prijungimo prie elektros tinklų išlaidų;

2)

20 procentų elektrinių, kurių įrengtoji galia viršija 30 kW ir yra ne

didesnė kaip 350 kW, prijungimo prie elektros tinklų išlaidų.

4.

Elektrinės

prijungimo prie elektros

tinklų

kaina yra lygi rangovo, laimėjusio elektros tinklų operatoriaus paskelbtą

viešąjį pirkimą dėl gamintojo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų, atliktų

darbų kainai.

5.

Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos, kai gamintojas teisės aktų

nustatyta tvarka elektrinės prijungimo prie elektros tinklų darbus atlieka

pats.

5 dalį gamintojas pasirenka kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu

tinkamą elektrinės prijungimo tašką ir dėl to padidėja elektrinės prijungimo

prie elektros tinklų sąnaudos, šias padidėjusias pagrįstas sąnaudas padengia

gamintojas.

požiūriu lygiaverčių alternatyvų savo nuožiūra, kaip nurodyta šio įstatymo

14 straipsnio 6 dalyje, paskiria ekonomiškai mažiau palankų

elektrinės prijungimo prie elektros tinklų tašką, elektros tinklų operatorius

privalo padengti visas pagrįstas gamintojui dėl to atsirandančias papildomas

sąnaudas.

ne daugiau kaip 10 procentų jo patiriamų elektros tinklų, įskaitant jam

eksploatuoti reikalingas įrenginių ir objektų įsigijimo sąnaudas, optimizavimo,

plėtros ir (ar) rekonstrukcijos sąnaudų, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą

elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, priėmimą,

perdavimą ir paskirstymą, kaip nurodyta šio įstatymo 18 straipsnyje.

Sąnaudų, nurodytų šiame straipsnyje, padengimas ir pasidalijimas nustatomas

elektros tinklų operatoriaus, suderinus su Valstybine kainų ir energetikos

kontrolės komisija, viešai skelbiamame Pasinaudojimo tinklais tvarkos apraše,

kaip nurodyta šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje. Šioje dalyje nustatytas

gamintojo patiriamų sąnaudų ribojimas netaikomas, kai elektrinės, kurioms šio

įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka netaikoma paramos schema ar jos

atskiros skatinimo priemonės, prijungiamos prie elektros tinklų.

elektros tinklų operatoriaus sąnaudos ir 8 dalyje nurodytos elektros tinklų

operatoriaus patiriamos elektros tinklų optimizavimo, plėtros ir (ar)

rekonstrukcijos sąnaudos yra laikomos viešuosius interesus atitinkančia paslauga

ta dalimi, kuri buvo reikalinga atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai

užtikrinti ir kurią teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina Valstybinė kainų ir

energetikos kontrolės komisija.

22 straipsnis. Elektros

energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvos Respublikos

teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje

Baltijos jūroje ir pajūrio juostoje

reikalingus teisės aktus, reglamentuojančius elektrinių statybą ir jų eksploataciją

Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje

ekonominėje zonoje Baltijos jūroje ir pajūrio juostoje.

Respublikos išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juosta

elektrinių statybai ir jų eksploatacijai naudojama tik turint Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą.

jūrą, Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar)

pajūrio juostą elektrinių statybai ir eksploatacijai išduodamas konkurso būdu.

Konkursą gali inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikdamas paraišką

leidimą išduodančiai institucijai. Konkursą privalo organizuoti Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija per 3 mėnesius.

straipsnio 3 dalyje nurodytas konkursas organizuojamas akvatorijai, kuriai

parengta elektrinių statybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos

Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio

juostoje schema ir atliktas akvatorijos schemos strateginis pasekmių

aplinkai vertinimas, ir (ar) akvatorijai, kurios dalyse teritorijų planavimo

dokumentuose numatyta infrastruktūros plėtra ir atliktas elektrinių poveikio

aplinkai vertinimas.

iki 2013 m. sausio 1 d. patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Schemos strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas Vyriausybės

nustatyta tvarka.

nuostatus rengia ir konkursą organizuoja Vyriausybė ar jos įgaliotos

institucijos. Konkurso laimėtojas nustatomas vadovaujantis objektyviais, skaidriais

ir nediskriminaciniais principais, atsižvelgiant į gamintojo patikimumą,

pasirengimą tokio projekto įgyvendinimui ir prisiimamus įsipareigojimus.

7.

Gamintojas, gavęs leidimą naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir

Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio

juostą elektrinių statybai ir jų eksploatacijai, įgyja išimtinę teisę per ne

ilgesnį kaip 4 metų terminą nustatytoje teritorijoje atlikti tyrimus,

reikalingus priimti sprendimui dėl elektrinių statybos. Jeigu gamintojas per

nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka negauna leidimo statyti ar

Energetikos ministerijai pateikia pranešimą apie atsisakymą statyti elektrinę,

leidimas naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, Lietuvos Respublikos

išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą elektrinių

statybai ir jų eksploatacijai gali būti panaikinamas. Gamintojas visus atliktų

tyrimų duomenis skelbia viešai.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

ŠILUMOS IR

VĖSUMOS ENERGIJOS GAMYBOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ SKATINIMAS,

PLANAVIMAS, PLĖTRA IR NAUDOJIMAS

23 straipsnis.

Šilumos ir vėsumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių

pajėgumų plėtros planavimas

1.

Šilumos ir vėsumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių

pajėgumų plėtra yra vienas iš strateginių valstybės tikslų. Atsinaujinančių

energijos išteklių šilumos ir vėsumos energijos įrenginių plėtra yra skatinama

ir remiama šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2.

Aprūpinimas šilumos energija organizuojamas vadovaujantis šilumos ūkio

specialiaisiais planais, kurie rengiami atsižvelgiant į šio įstatymo 55

straipsnio 2 dalyje nurodytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius bei

šilumos ir vėsumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių

pajėgumų plėtros prielaidas. Sprendimus dėl šilumos ir vėsumos energijos

gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtros, vadovaudamasi

šilumos ūkio specialiojo plano nuostatomis, priima savivaldybės taryba.

3.

Savivaldybės, planuodamos miestų ir (ar) rajonų infrastruktūros plėtrą, pastatų

atnaujinimą (modernizavimą), viešųjų ir privačių objektų apsirūpinimą šilumos

ir (ar) vėsumos energija, įvertina galimybes gaminti šilumos ir vėsumos

energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių.

24 straipsnis. Atsinaujinančių

energijos išteklių šilumos įrenginių prijungimas

1.

Šilumos tiekėjas privalo prijungti visų pageidaujančių nepriklausomų šilumos

gamintojų atsinaujinančių energijos išteklių šilumos įrenginius prie šilumos

perdavimo tinklų, kai prijungto įrenginio gaminama šilumos energija pakeičia

šilumos tiekėjo gaminamą šilumos energiją iš iškastinio kuro. Nepriklausomas

šilumos gamintojas privalo užtikrinti, kad jo tiekiama šilumos energija

atitiktų teisės aktų nustatytus kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkos

apsaugos reikalavimus. Nepriklausomų šilumos gamintojų atsinaujinančių

energijos išteklių šilumos įrenginių prijungimo tvarką ir sąlygas nustato

Vyriausybės įgaliota institucija.

energijos išteklių šilumos

įrenginiai prijungiami prie šilumos perdavimo tinklų tame prijungimo taške,

kuris yra tinkamas techniškai ir yra arčiausiai prijungiamo šilumos įrenginio,

jeigu technologiškai ir ekonomiškai nėra tinkamesnio prijungimo taško. Įrenginių

prijungimo tašką parenka šilumos tiekėjas pagal nepriklausomo šilumos gamintojo

prašymą, atsižvelgdamas į technologinius ir ekonominius bei nediskriminacinius

prijungimo taško parinkimo principus.

25 straipsnis. Šilumos

energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, supirkimas

tiekėjai pirmumo teise superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą,

pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, Lietuvos Respublikos šilumos

ūkio įstatymo nustatyta tvarka.

tiekėjas privalo supirkti visą pigiau už jo paties iš atsinaujinančių energijos

išteklių pagamintą šilumos energiją iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kurių

šilumos gamybos įrenginiai yra prijungti prie šilumos perdavimo tinklų,

išskyrus atvejus, kai nepriklausomų šilumos iš atsinaujinančių energijos

išteklių gamintojų pagaminamas šilumos kiekis viršija aprūpinimo šiluma

sistemos vartotojų šilumos poreikį.

šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju šilumos energiją, gaminamą iš

atsinaujinančių energijos išteklių, arba liekamąją energiją gamina keli

nepriklausomi šilumos gamintojai, prioritetas teikiamas gamintojui,

parduodančiam šilumos energiją už mažesnę kainą.

energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, iš nepriklausomų

šilumos gamintojų, kurių šilumos įrenginiai yra prijungti prie šilumos

perdavimo tinklų, centralizuotai superka ir parduoda visiems šilumos

vartotojams šilumos tiekėjas.

tarp šilumos tiekėjo ir nepriklausomo šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių

gamintojo dėl šio ir 24 straipsnių nuostatų taikymo išankstine skundų

nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos

kontrolės komisija.

26 straipsnis. Šilumos

siurblių naudojimo skatinimas

Investicijos

į šilumos siurblius, atitinkančius šio įstatymo 47 straipsnio

3 dalyje nustatytus reikalavimus, ir investicijos, būtinos šiems

siurbliams įrengti, skatinamos šio įstatymo aštuntajame skirsnyje

nustatyta tvarka. Pasinaudojus šia paramos forma, netenkama galimybės naudotis

skatinimo priemone, nurodyta šio įstatymo 11 straipsnio 3 punkte.

27 straipsnis. Pramoninių ir

komunalinių atliekų, tinkamų energijai gaminti, panaudojimas

gaminti tinkamų pramoninių ir (ar) komunalinių atliekų biologiškai skaidžios

dalies naudojimo technologinius, aplinkos apsaugos reikalavimus ir kokybės

standartus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

objektų, naudojančių energijai gaminti tinkamų pramoninių ir (ar) komunalinių

atliekų biologiškai skaidžią dalį, planavimo, leidimų verstis šia veikla išdavimo,

statybos ir eksploatavimo tvarką pagal kompetenciją nustato Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija, vadovaudamasi bendraisiais įstatymuose ir kituose teisės

aktuose nustatytais veiklos energetikos sektoriuje leidimų išdavimo,

projektavimo ir statybos, teritorijų planavimo, ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimo, aplinkos apsaugos ir kitais susijusiais reikalavimais.

PENKTASIS

SKIRSNIS

ATSINAUJINANČIŲ

IŠTEKLIŲ ENERGIJOS KILMĖS GARANTIJOS

28 straipsnis. Energijos,

pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijos paskirtis

įrodyti galutiniams vartotojams, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos

dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, elektros

energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamos į

elektros tinklus, ir šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos

išteklių ir tiekiamos į aprūpinimo šiluma sistemą, vienetui išduodama kilmės

garantija.

tiekėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal kompetenciją savo galutiniams

vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos

energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija. Ši

tiekiamos energijos dalis ar kiekis apskaičiuojami pagal energijos, pagamintos

iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekį, kuriam išduota kilmės garantija.

29 straipsnis. Kilmės garantijų išdavimas, perdavimas ir

naudojimas

garantijos išduodamos, perduodamos ir jų galiojimas panaikinamas Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis, vadovaujantis

objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais.

jos įgaliota institucija paskiria įstaigą (ar įstaigas), atsakingą (atsakingas)

už kilmės garantijų išdavimą, perdavimą ir jų galiojimo panaikinimą bei kilmės

garantijų naudojimo priežiūrą ir kontrolę. Paskirtosios įstaigos negali turėti

sutampančios atsakomybės geografinėje teritorijoje ir verstis energijos

gamybos, tiekimo ir (ar) prekybos veikla.

garantijos išduodamos elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos,

pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojų prašymu, kuris

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikiamas šio

straipsnio 2 dalyje nurodytai įstaigai.

garantijos išduodamos, perduodamos ir jų galiojimas panaikinamas elektroniniu

būdu. Kilmės garantijos turi būti tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo klastojimo.

Standartinę kilmės garantijos formą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

garantija suteikiama vienam energijos vienetui – vienai MWh. Kiekvienam

pagamintos atsinaujinančių išteklių energijos vienetui gali būti išduodama ne

daugiau kaip viena kilmės garantija, į tą patį energijos vienetą atsižvelgiant

ne daugiau kaip vieną kartą.

garantija turi būti panaudota per 12 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto

pagaminimo momento. Per nurodytą laikotarpį nepanaudota kilmės garantija

netenka galios.

garantijoje, be kita ko, nurodoma:

1) energijos

rūšis: elektros energija, šilumos energija ar vėsumos energija;

2) energijos

ištekliai, iš kurių buvo pagaminta energija, taip pat gamybos pradžios data ir

gamybos pabaigos data;

3) įrenginio,

kuriame pagaminta energija, identifikaciniai duomenys, vieta, tipas ir

pajėgumas;

4) ar įrenginiui

buvo skirta parama investicijoms ir kokiu mastu, ar energijos vienetui buvo

suteikta kitokia parama pagal nacionalinę paramos schemą ir kokiu mastu, taip

pat paramos schemos ir (ar) skatinimo priemonių rūšis;

5) data, kada

įrenginys pradėjo veikti;

6) išdavimo data

bei valstybė ir unikalus identifikacinis numeris.

schema netaikoma tokiam gamintojui, kuriam suteikiama kilmės garantija, skirta

tos pačios rūšies pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai.

garantija nenaudojama įgyvendinant šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje

nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius.

garantijų perdavimas kartu ar atskirai su fiziniu elektros energijos perdavimu

nedaro jokio poveikio sprendimui naudoti statistinius energijos perdavimus,

bendrus projektus ar bendras paramos schemas, nurodytas šio įstatymo

dvyliktajame skirsnyje, laikantis tarpinių nacionalinių planinių rodiklių arba

apskaičiuojant bendrąjį galutinį atsinaujinančių išteklių energijos

suvartojimą.

Respublikoje pripažįstamos kitų valstybių narių išduotos kilmės garantijos tik

kaip šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytos

informacijos įrodymas. Pripažinti kilmės garantiją gali būti atsisakoma tik tuo

atveju, jeigu kyla tinkamai pagrįstų abejonių dėl jos tikslumo, patikimumo ar

tikrumo. Sprendimą dėl kitos valstybės narės išduotos kilmės garantijos priima

šio straipsnio 2 dalyje nurodyta įstaiga Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka. Apie atsisakymą pripažinti kitos valstybės narės

išduotą kilmės garantiją ir atsisakymo priežastis Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija praneša Europos Komisijai.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

ATSINAUJINANČIŲ

ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS DUJŲ GAMYBAI

30 straipsnis. Biodujų gamybos skatinimas

gamyba yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Biodujas superka dujų

sistemų operatoriai.

supirkimo į gamtinių dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemas (toliau – dujų

sistemos) tvarką ir sąlygas nustato ir Viešuosius interesus atitinkančių

paslaugų teikimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

supirkimo tarifus nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo tarifus, turi būti užtikrinta, kad šių

tarifų taikymas nebūtų diskriminacinis biodujų atžvilgiu.

31 straipsnis. Reikalavimai, taikomi biodujų gamybos įrenginiams

Energetikos ministerija rengia ir tvirtina technines taisykles,

nustatančias privalomus biodujų gamybos įrenginių techninių konstrukcijų ir

eksploatavimo reikalavimus, tarp jų dujų kokybės, dujų kvapo neutralizavimo ir

dujų slėgio reikalavimus, taikomus biodujų gamybos įrenginių prijungimui prie

dujų sistemų. Šios techninės taisyklės nustatomos vadovaujantis objektyviais ir

nediskriminaciniais principais.

32 straipsnis.

Biodujų gamybos įrenginių prijungimas prie dujų sistemų

sistemų operatoriai privalo sudaryti sąlygas biodujoms tiekti į dujų sistemas.

Biodujų gamybos įrenginiai privalo būti prijungti prie dujų sistemų, jeigu

biodujų gamintojas laikosi visų šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytų

techninių, kokybės ir kitų reikalavimų.

operatorius kiekvienam naujam biodujų gamintojui, planuojančiam prijungti

biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, per 30 kalendorinių dienų nuo

prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų pateikimo dienos

pateikia išsamią ir reikalingą informaciją, įskaitant:

1) prijungimo techninius

reikalavimus;

2) išsamią

su prijungimu susijusių sąnaudų sąmatą;

3) pagrįstą

ir tikslų prijungimo prie dujų sistemų prašymų pateikimo ir nagrinėjimo

grafiką;

4) pagrįstą

orientacinį siūlomų prijungimų prie dujų sistemų grafiką.

gamybos įrenginių prijungimas prie dujų sistemų yra viešuosius interesus

atitinkanti paslauga.

gamybos įrenginiai prijungiami prie dujų sistemų teisės aktų nustatyta tvarka.

Biodujų gamybos įrenginių prijungimo kaina yra lygi rangovo, laimėjusio dujų

sistemų operatoriaus paskelbtą viešąjį pirkimą dėl įrenginių prijungimo prie

dujų sistemų, atliktų darbų kainai, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka taikant 40 procentų prijungimo kainos nuolaidą.

susijusios su biodujų gamybos įrenginių prijungimu prie dujų sistemų,

paskirstomos dujų sistemų operatoriui ir gamintojui. Dujų sistemų operatorius

gamintojui kompensuoja šio straipsnio 4 dalyje nurodyto dydžio prijungimo kainos

nuolaidą. Likusias su prijungimu prie dujų sistemų susijusias išlaidas apmoka

gamintojas.

33 straipsnis.

Biodujų persiuntimas

Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija nustato naudojimosi dujų sistemomis persiunčiamų

biodujų tvarką.

34

straipsnis. Biodujų vartojimas

Vartotojui,

kuris sudarė dujų pirkimo sutartį su biodujų tiekėju, pripažįstamas biodujų

suvartojimas, vertinant jo taršą, energijos gamybą, gamtinių dujų suvartojimą

ir kitus statistinius bei atsiskaitomuosius duomenis.

35 straipsnis.

Veiklos, susijusios su biodujomis, priežiūra ir kontrolė

ir energetikos kontrolės komisija prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų

gamintojams suteikiama teisė prijungti jų įrenginius prie dujų

sistemų, kaip taikomos prijungimo kainos, taip pat biodujų supirkimo į dujų

sistemas skaidrumą.

energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos kontroliuoja, kaip biodujų

gamintojai, tiekiantys biodujas į dujų sistemas, laikosi šio įstatymo 31 straipsnyje

nurodytose taisyklėse nustatytų reikalavimų.

gamintojai pagal pareikalavimą teikia su vykdoma biodujų gamybos veikla susijusią

informaciją dujų sistemų operatoriams, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės

komisijai, Energetikos ministerijai ir Valstybinei energetikos inspekcijai prie

Energetikos ministerijos.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

ATSINAUJINANČIŲ

IŠTEKLIŲ ENERGIJOS GAMYBOS IR NAUDOJIMO TRANSPORTO SEKTORIUJE PLĖTRA

36 straipsnis. Atsinaujinančių

išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje skatinimas

sektoriuje skatinama naudoti biodegalus, biodujas, elektros energiją, vandenilį

ir kitus alternatyvius degalus.

atsinaujinančių išteklių energijos gamybai ir vartojimui transporto sektoriuje

finansuoti numatoma atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programose

ir kitose taikomose paramos schemose.

institucijos, įstaigos, įmonės, nustatyta tvarka vykdydamos viešuosius

pirkimus, įvertina galimybes įsigyti transporto priemones, naudojančias

atsinaujinančių išteklių energiją, vandenilį, elektromobilius ir hibridines

transporto priemones.

aplinkos apsaugos kriterijus perkamoms transporto priemonėms nustato

Vyriausybė, Susisiekimo ministerija patvirtina transporto priemonių

eksploatacinio laikotarpio poveikio energetikai ir aplinkai, įskaitant

suvartojamą ir išmetamą anglies dioksido ir kitų teršalų kiekį, apskaičiavimo

metodiką.

skatina naudoti viešojo transporto sektoriuje, saugomose teritorijose

transporto priemones, naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją, vandenilį,

elektromobilius ir hibridines transporto priemones.

kuria infrastruktūrą, reikalingą atsinaujinančių išteklių energiją, vandenilį

ir elektros energiją naudojančių transporto priemonių naudojimo plėtrai, vadovaudamosi

atitinkamos savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros

veiksmų planais.

ar jos įgaliota institucija nustato leidžiamą arba privalomą biodegalų dalį

mišinyje su degalais, pagamintais iš mineralinių degalų. Privalomas biodegalų

maišymas į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, yra viešuosius interesus

atitinkanti paslauga.

ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Susisiekimo ministerija nustato

biodegalų privalomuosius kokybės rodiklius.

gamybai gali būti naudojami konfiskuoti alkoholio produktai. Vyriausybė ar jos

įgaliotos institucijos nustato konfiskuotų alkoholio produktų panaudojimo

biodegalų gamybai tvarką.

37 straipsnis.

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo sistema

skystieji bioproduktai turi atitikti šio įstatymo 38 straipsnyje

nustatytus tvarumo kriterijus, nesvarbu, kurioje pasaulio šalyje užauginta (gauta) žaliava

jiems gaminti:

1) skaičiuojant

šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytus nacionalinius planinius rodiklius;

2) vertinant

energijos gamintojų atitiktį įpareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių

energiją;

3) teikiant

finansinę paramą už biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimą.

kitais tvarumo siekiais, negalima neatsižvelgti į biodegalus ir skystuosius

bioproduktus, gautus laikantis šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytų tvarumo

kriterijų šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais.

straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais vertinant biodegalų ir skystųjų

bioproduktų atitiktį tvarumo kriterijams, Vyriausybės įgaliota institucija

reikalauja, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys pagrįstų šio įstatymo 38

straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nustatytų tvarumo kriterijų įvykdymą. Tuo

tikslu reikalaujama, kad tokie asmenys naudotų masės balanso sistemą, kuri:

1) leidžia

maišyti skirtingomis tvarumo charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ir

biodegalų siuntas;

2) reikalauja,

kad informacija apie šios dalies 1 punkte nurodytų siuntų tvarumo

charakteristikas ir dydžius ir toliau būtų priskiriama mišiniui;

3) numato, kad

visų iš mišinio pašalintų siuntų suma turi tas pačias tvarumo charakteristikas

esant tam pačiam siuntų kiekiui, kaip visų į mišinį įmaišytų siuntų suma.

įgaliota institucija užtikrina, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys

pateiktų patikimą informaciją ir duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant

informaciją apie šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nustatytų

tvarumo kriterijų laikymąsi, tinkamą ir svarbią informaciją apie priemones, kurių

imtasi siekiant apsaugoti dirvožemį, vandenį ir orą, atkurti nualintą žemę,

užtikrinti, kad vietovėse, kuriose gėlo vandens yra mažai, jis būtų vartojamas

taupiai, taip pat kitą informaciją pagal Europos Komisijos nustatytą tinkamos

ir svarbios informacijos sąrašą.

veiklą vykdantys asmenys parengia tinkamą nepriklausomo pateikiamos

informacijos audito standartą ir Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia

įrodymą, kad toks standartas buvo parengtas. Vyriausybės įgaliota institucija

Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka auditą, kurio metu patikrinama, ar

atitinkamą veiklą vykdančio asmens naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos

ir apsaugotos nuo klastojimo. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas ir

metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas.

pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pagal Europos Sąjungos sudarytą dvišalį ar

daugiašalį susitarimą su užsienio valstybėmis, kuriame susitariama dėl tvarumo

kriterijų, ir Europos Komisija priima sprendimą, kad tokiu susitarimu įrodoma

iš atitinkamose šalyse išaugintų (gautų) žaliavų pagamintų biodegalų ir

skystųjų bioproduktų atitiktis tvarumo kriterijams, kiek toks Europos Komisijos

sprendimas yra taikomas, Vyriausybės įgaliota institucija nereikalauja, kad

asmuo pateiktų papildomų įrodymų, kad šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 6 ir

7 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai yra įvykdyti, arba pateiktų informaciją

apie priemones, nurodytas šio straipsnio 4 dalyje.

įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais pateikia Europos

Komisijai šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos suvestinę.

vadovaudamasi šio straipsnio reikalavimais, tvirtina biodegalų ir skystųjų

bioproduktų atitikties tvarumo kriterijams kontrolės tvarką, taip pat biodegalų

ir skystųjų bioproduktų, atitinkančių tvarumo kriterijus, sertifikavimo tvarką.

38 straipsnio 2 dalyje nustatytas naudojant biodegalus, skystuosius

bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų poveikis apskaičiuojamas pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas

taisykles.

kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais būtų atsižvelgta į biodegalus

ir skystuosius bioproduktus, pagamintus naudojant atliekas ir liekanas, išskyrus

žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, biodegalai

ir skystieji bioproduktai, pagaminti naudojant atliekas ir liekanas, turi

atitikti tik šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus tvarumo

kriterijus.

38 straipsnis.

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijai

skystieji bioproduktai šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje

nurodytais tikslais turi atitikti šio straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse

nustatytus tvarumo kriterijus, nesvarbu, kurioje šalyje užauginta (gauta)

žaliava jiems gaminti.

šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių dėl biodegalų ir skystųjų

bioproduktų naudojimo, kiekis, palyginti su išmetamųjų dujų, susidarančių dėl

iškastinio kuro naudojimo, kiekiu, turi sumažėti:

1) mažiausiai 35

procentais, o jeigu biodegalai ir skystieji bioproduktai pagaminti

įrenginiuose, kurie buvo pradėti eksploatuoti iki 2008 m. sausio 23 d.

ir yra toliau eksploatuojami, šis reikalavimas taikomas nuo 2013 m.

balandžio 1 d.;

2) mažiausiai 50 procentų

nuo 2017 m. sausio 1 d.;

3) mažiausiai 60 procentų

nuo 2018 m. sausio 1 d. dėl biodegalų ir skystųjų

bioproduktų, pagamintų įrenginiuose, kuriuose gamyba pradedama 2017 m.

sausio 1 d. ar vėliau, naudojimo.

ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavos, gautos užauginus

žaliavai skirtus augalus labai didelės biologinės įvairovės žemėje, tai yra

žemėje, kuriai 2008 m. sausio mėnesį ar vėliau buvo taikomas vienas

iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar tas apibūdinimas žemei yra

taikomas žaliavų gavimo laikotarpiu, ar ne):

1) pirmykštis

miškas ir kitos miškingos vietovės (džiunglės, taiga ir panašiai), tai yra

miškas ir kitos miškingos vietovės, kuriose auga vietinės rūšys ir nėra aiškiai

matomų žmogaus veiklos požymių, o ekologiniai procesai nėra pastebimai

sutrikdyti;

2) vietovės,

nustatytos pagal konkrečios valstybės teisės aktus arba atitinkamos

kompetentingos institucijos gamtos apsaugos tikslais, arba kaip apsaugos

vietovės, kuriose susitelkusios retos, galinčios išnykti arba nykstančios

ekosistemos ar rūšys, pripažintos pagal tarptautinius susitarimus arba

įtrauktos į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo

sąjungos sudarytus sąrašus, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų

auginimas tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;

3) labai didelės

biologinės įvairovės natūralios pievos, tai yra pievos, kurios išliktų pievomis

ir be žmogaus įsikišimo ir kuriose išlikusi natūrali rūšių įvairovė, ir kurių

ekologinės savybės ir procesai nepakitę;

4) labai didelės

biologinės įvairovės nenatūralios pievos, tai yra pievos, kurios neišliktų

pievomis be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra

nenuniokotos, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavą nuimti

būtina siekiant išsaugoti teritorijai taikomą pievos apibūdinimą.

ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš derlingos

žemės, kurioje yra didelės anglies atsargos, tai yra iš žemės, kuriai 2008 m.

sausio mėnesį buvo taikytas ir toliau nebetaikomas vienas iš šių apibūdinimų:

1) iš šlapžemės,

tai yra iš žemės, kuri nuolat arba didelę metų dalį yra apsemta arba permirkusi;

2) iš ištisai

mišku apaugusios vietovės, tai yra iš žemės, kurioje daugiau kaip vieno hektaro

plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, o medžių lajos projekcija apima daugiau

kaip 30 procentų žemės ploto, arba iš žemės, kurioje augdami medžiai gali

pasiekti tas ribas in situ;

3) iš žemės,

kurioje daugiau kaip vieno hektaro plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, o

medžių lajos projekcija apima nuo 10 iki 30 procentų žemės ploto, arba iš

žemės, kurioje augdami medžiai gali pasiekti tas ribas in situ, nebent

pateikiama įrodymų, kad anglies atsargos šiame plote iki ir po žemės paskirties

keitimo yra tokios, kad taikant šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje

nurodytas taisykles bus įgyvendintos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos

sąlygos.

straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos, jeigu žaliavų gavimo laikotarpiu

žemei taikytas toks pat apibūdinimas kaip ir 2008 m. sausio mėnesį.

skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri

2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, nebent pateikiama įrodymų, kad tai

žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti anksčiau nenusausintos

dirvos.

skystųjų bioproduktų gamybai naudojamos Europos Sąjungoje išaugintos žemės ūkio

žaliavos, gaunamos laikantis reikalavimų ir standartų, nurodytų

2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias

tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką

taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies

keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007

ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL 2009 L 30, p. 16),

II priedo A dalies skirsnyje „Aplinka“ bei 9 punkte ir pagal šio

reglamento 6 straipsnio 1 dalį apibrėžtų būtiniausių geros agrarinės ir

aplinkosauginės būklės reikalavimų.

39 straipsnis.

Biodegalų maišymas į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų

vėliau kaip nuo 2013 m. sausio 1 d. degalų pardavimo vietose turi būti pradėta

prekiauti Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos standartų reikalavimus

atitinkančiu benzinu, kuriame yra nuo 5 iki 10 procentų biodegalų, ir ne

vėliau kaip nuo 2012 m. sausio

1 d. – dyzelinu,

kuriame yra ne mažiau kaip 7 procentai biodegalų.

2015 m. sausio 1 d. degalų pardavimo vietose turi būti prekiaujama biodegalais

ir degalų mišiniais, kuriuose biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos

produktus, procentinė dalis viršija šio straipsnio 1 dalyje nurodytas

procentines dalis.

3.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų įgyvendinimo tvarką ir

sąlygas nustato Susisiekimo ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir

Energetikos ministerija.

standartizacijos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

parengia nacionalinius standartus dėl biodegalų ir degalų mišinių, kuriuose

biodegalų, įmaišytų į mineralinius degalus, procentinė dalis viršija šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas procentines dalis.

pardavimo vietose turi būti nurodomos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos

produktus, procentinės dalys, kai jos viršija 5 procentus šių produktų tūrio

vertės benzine ir 7 procentus šių produktų tūrio vertės dyzeline.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

NACIONALINĖ

ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PLĖTROS PROGRAMA IR FINANSAVIMO PROGRAMOS

40

straipsnis. Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa

atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa nustato valstybės

energetikos politikos kryptis atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje

dešimčiai metų.

atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos tikslas – nustatyti

suvartotos atsinaujinančių išteklių energijos nacionalinius planinius rodiklius

elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose ir

atitinkamas priemones šiems rodikliams pasiekti. Nacionaliniai planiniai

rodikliai nustatomi 2011–2012 m., 2013–2014 m., 2015–2016 m., 2017–2018 m. ir 2019–2020

m.

atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą tvirtina Vyriausybė.

atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos nuostatos įgyvendinamos

vykdant Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos tarpinstitucinį

veiklos planą, kurį Vyriausybės nustatytu periodiškumu ir sąlygomis rengia ir

atnaujina Vyriausybės įgaliota institucija.

atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą ir jos tarpinstitucinį

veiklos planą pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės

institucijos, įstaigos ir (ar) kiti nurodyti asmenys.

atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį

veiklos plano vykdymą koordinuoja ir jų įgyvendinimo stebėseną atlieka

Vyriausybės įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Seimui kiekvienais

metais teikiama atnaujinta Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių

plėtros programos ir jos tarpinstitucinį veiklos plano įgyvendinimo ataskaita.

atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį

veiklos plano įgyvendinimas finansuojamas iš atsinaujinančių energijos išteklių

plėtros finansavimo programų, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų

asignavimų, Europos Sąjungos paramos lėšų, fizinių ir juridinių asmenų lėšų,

taip pat kitų lėšų, gautų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

41 straipsnis.

Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos

išteklių naudojimui skatinti sudaroma nacionalinė atsinaujinančių energijos

išteklių plėtros finansavimo programa ir savivaldybių atsinaujinančių energijos

išteklių plėtros finansavimo programos.

energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšos kaupiamos atskiroje

Valstybės iždo sąskaitoje. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių

plėtros finansavimo programos pajamos ir išlaidos, vadovaujantis programų

finansavimo principais, planuojamos valstybės biudžete.

energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšos kaupiamos atskirose

savivaldybių biudžetų sąskaitose. Savivaldybių atsinaujinančių energijos

išteklių plėtros finansavimo programų pajamos ir išlaidos planuojamos

savivaldybių biudžetuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka.

energijos išteklių plėtros finansavimo programos finansavimo šaltiniai:

1) dalis akcizo pajamų, faktiškai

gautų už realizuotą šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamą skystąjį

kurą (mazutą), orimulsiją, gamtines dujas, akmens anglis, koksą ir lignitą,

šildymui skirtą gazolį (buitinį krosnių kurą), elektros energiją Lietuvos

Respublikos akcizų įstatyme nustatyta tvarka;

2) pajamos, gautos už statistinius

energijos perdavimus, nurodytus šio įstatymo 58 straipsnyje;

3) valstybės biudžeto asignavimai;

4) Klimato kaitos specialiosios

programos lėšos, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje;

5) Europos Sąjungos paramos lėšos;

6) savanoriškos fizinių ir juridinių

asmenų bei užsienio valstybių lėšos, skirtos atsinaujinančių energijos išteklių

naudojimo plėtrai;

7) kitos lėšos, gautos

Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

energijos išteklių plėtros finansavimo programų finansavimo šaltiniai:

1) dalis akcizo pajamų, faktiškai

gautų už realizuotą šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamą skystąjį

kurą (mazutą), orimulsiją, gamtines dujas, akmens anglis, koksą ir lignitą,

šildymui skirtą gazolį (buitinį krosnių kurą), elektros energiją Lietuvos

Respublikos akcizų įstatyme nustatyta tvarka;

2) savivaldybių biudžetų

asignavimai;

3) Europos Sąjungos paramos

lėšos;

4) šio įstatymo 66 straipsnio

4 dalyje nurodytas mokestis;

5) savanoriškos fizinių ir

juridinių asmenų bei užsienio valstybių lėšos, skirtos atsinaujinančių

energijos išteklių plėtrai;

6) kitos lėšos, gautos Lietuvos

Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

išteklių plėtros priemonėms finansuoti papildomai naudojama iki 40 procentų

Klimato kaitos specialiosios programos lėšų, kurios laikomos Valstybės iždo

sąskaitoje atskirai nuo kitų nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių

plėtros finansavimo programos lėšų ir administruojamos aplinkos ministro

nustatyta Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarka.

42 straipsnis. Atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšų naudojimas

energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšos naudojamos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšos naudojamos:

1) kietojo biokuro naudojimo

šilumos ir (ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma (vėsuma)

sistemas, taip pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose

objektuose, gamybos projektams įgyvendinti;

2) biodujų naudojimo šilumos ir

(ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma (vėsuma) sistemas, taip

pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose objektuose,

gamybos projektams įgyvendinti;

3) kitų atsinaujinančių energijos

išteklių naudojimo šilumos ir (ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo

šiluma (vėsuma) sistemas, taip pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir

komerciniuose objektuose, gamybos projektams įgyvendinti;

4) biodujų gamybos,

gavybos, gryninimo, valymo ir paruošimo tolesniam tiesioginiam panaudojimui,

tiekiant biodujas į gamtinių dujų tinklus ir (ar) transportavimui iki galutinės

suvartojimo vietos, projektams įgyvendinti;

5) elektromobilių, vandenilį

naudojančių ir hibridinių transporto priemonių įsigijimui ir transporto

priemonių pritaikymui atsinaujinančių išteklių energijai naudoti remti;

6) geoterminės energijos

naudojimo energijai gaminti projektams įgyvendinti;

7) technologijų, naudojančių

atsinaujinančius energijos išteklius, kūrimui ir gamybai;

8) biokuro gamybai remti;

9) mokslo tiriamiesiems darbams,

susijusiems su moksliniais tyrimais atsinaujinančių energijos išteklių srityje,

tokių išteklių naudojimo bandomiesiems projektams įgyvendinti;

10) Nacionalinei atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros finansavimo programai administruoti.

energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšos naudojamos:

1) įrangos, didinančios

atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą savo poreikiams gyvenamajame ir

visuomeniniame sektoriuose, įsigijimui remti, kompensuojant fiksuotą lėšų,

tenkančių vienam įrengtosios galios vienetui pagal savivaldybės patvirtintą

tvarkos aprašą, sumą;

2) atsinaujinančių išteklių

energijos naudojimo transporto sektoriuje infrastruktūros plėtrai;

3) atsinaujinančių išteklių

energijos, naudojamos transporto sektoriuje, gamybos infrastruktūros plėtrai;

4) elektromobilių

baterijų įkrovimo ir vandenilį naudojančių automobilių užpildymo punktų tinklo

bei kitos reikiamos infrastruktūros sukūrimo ir plėtros projektams įgyvendinti;

5) demonstraciniams

(parodomiesiems) projektams, susijusiems su hibridinių transporto priemonių,

vandenilį naudojančių transporto priemonių ar elektromobilių platesniu

panaudojimu ir (ar) šių transporto priemonių eksploatavimui reikiamos

infrastruktūros įdiegimu, įgyvendinti;

6) visuomenei informuoti ir

šviesti, konsultuoti ir mokyti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo

technologijų diegimo klausimais;

7) savivaldybių atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros finansavimo programoms administruoti.

energijos išteklių plėtros finansavimo programoje ir savivaldybių

atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programose numatytus

projektus įgyvendina asmenys, kurie nustatyta tvarka naudojasi Europos Sąjungos

ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis,

taip pat įsisteigimo laisve arba laisvo paslaugų judėjimo teise ir atitinka atitinkamoje

atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programoje nustatytus

reikalavimus. Šių programų reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į nediskriminacinius

ir veiksmingos konkurencijos principus.

energijos išteklių plėtros finansavimo programos ir savivaldybių

atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšų negali

būti finansuojami projektai, kurie yra skatinami taikant fiksuotų tarifų

paramos schemas.

energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšų valdymo bendrosios

nuostatos:

1) metines nacionalinės

atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšų

panaudojimo sąmatas ir ataskaitas tvirtina Energetikos ministerija;

2) metines nacionalinės

atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšų

panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia ir nacionalinės atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšas administruoja

Energetikos ministerija ar teisės aktų nustatyta tvarka Energetikos

ministerijos įgaliota valstybės institucija, įstaiga, įmonė ar organizacija.

programos lėšų panaudojimo sąmatos ir ataskaitos rengiamos Lietuvos Respublikos

klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų

teisės aktų nustatyta tvarka.

energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšų valdymo bendrosios

nuostatos:

1) metines savivaldybių

atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšų

panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia ir savivaldybių atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšas administruoja atitinkamos

savivaldybės administracija;

2) metines savivaldybių

atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšų

panaudojimo sąmatas ir ataskaitas tvirtina savivaldybių tarybos.

išteklių plėtros finansavimo programų lėšos negali būti naudojamos bendrosioms

valstybės ir savivaldybių reikmėms finansuoti.

43

straipsnis. Informacijos teikimas

Nacionalinės atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros finansavimo programos ir savivaldybių

atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programų projektus

įgyvendinantys asmenys, taip pat valstybinio reglamentavimo ir priežiūros

funkcijas pagal kompetenciją atliekančios valstybės institucijos ir įstaigos

Vyriausybės nustatyta tvarka teikia programų įgyvendinimo priežiūrą vykdančioms

ir programų lėšų naudojimą administruojančioms institucijoms visą reikiamą

informaciją apie vykdomą veiklą.

DEVINTASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI, TAIKOMI energijOS IŠ atsinaujinančių išteklių

GAMINTOJAMS

44

straipsnis. Licencijos, leidimai ir atestatai

išteklių energetikos veiklos licencijas, leidimus ar atestatus nustato šis

įstatymas, Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų ir

kiti energetikos sektorių reglamentuojantys įstatymai. Licencijuojamos veiklos

rūšis, licencijų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą

ir galiojimo panaikinimą nustato Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos

ūkio, Gamtinių dujų ir kiti energetikos sektorių reglamentuojantys įstatymai

bei kiti įstatymai. Asmenims, siekiantiems gauti licenciją, leidimą ar

atestatą, nustatytus Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių

dujų ir (ar) kituose energetikos sektorių reglamentuojančiuose įstatymuose,

gali būti taikomi teisinės formos ir (ar) kiti įsisteigimo laisvės ribojimo

reikalavimai, jeigu tai yra pagrįsta svarbiais visuomenės interesais ir

atitinka būtinumo ir proporcingumo principus. Išduotos licencijos, leidimai ar

atestatai gali būti keičiami juos išdavusios institucijos iniciatyva,

pasikeitus Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų įstatymuose

ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytoms licencijuojamos veiklos sąlygoms.

2.

Atsinaujinančių išteklių energetikos veikla neturint licencijos, leidimo ar

atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama. Draudžiama vykdyti

licencijuojamą veiklą, kai licencijos, leidimo ar atestato galiojimas yra

sustabdytas.

45 straipsnis. Atsinaujinančių

išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų kvalifikacija ir

atestavimas

išteklių energijos gamybos įrenginius montuojantys specialistai turi būti

reikiamos kvalifikacijos ir tinkamai pasirengę atlikti jiems pavestas užduotis.

Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų

mokymo ir atestavimo tvarkos aprašą patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija,

vadovaudamasi šiame straipsnyje nustatytais bendraisiais reikalavimais.

išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų mokymo ir

atestavimo tvarka turi būti nustatyta, vadovaujantis skaidrumo, proporcingumo

ir nediskriminaciniais principais.

atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų

profesinio mokymo arba kvalifikacijos tobulinimo programas turi būti įtraukti

atsinaujinančių energijos išteklių, jų naudojimo technologinių ir ekonominių

galimybių naudos klausimai.

4.

Nustatyta tvarka turi būti atestuojami šiuos atsinaujinančių išteklių energijos

gamybos įrenginius montuojantys specialistai:

1)

biomasės katilus ir nemūrines krosnis;

2)

saulės šviesos ir saulės šilumos energijos gamybos įrenginius;

3)

geotermines sistemas ir šilumos siurblius.

apie atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojantiems

specialistams taikomą mokymo ir atestavimo tvarką bei atestuotų specialistų

sąrašas skelbiami viešai.

valstybės narės šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems specialistams išduoti

atestatai, atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytame tvarkos apraše

nustatytus kriterijus, pripažįstami Lietuvos Respublikoje.

46 straipsnis. Reikalavimai,

taikomi atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems įrenginiams, kuriems

taikomos paramos schemos

išteklių energiją naudojantys įrenginiai, kuriems taikoma paramos schema, turi

atitikti šiems įrenginiams nustatytus techninius reikalavimus, patvirtintus

Energetikos ministerijos ar kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos.

paramos schemą atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems įrenginiams, į

paramos gavimo sąlygas įtraukiamos techninės specifikacijos, kuriose nurodomi

atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių įrenginių techniniai

reikalavimai.

nustatyti Europos Sąjungos standartai, įskaitant ekologinius ženklus, energijos

duomenų etiketes ir kitas Europos Sąjungos standartizacijos įstaigų nustatytas

techninių normatyvų sistemas, šio straipsnio 2 dalyje nurodytos techninės

specifikacijos parengiamos pagal tokius standartus. Techninėse specifikacijose

nenurodoma, kur įrenginiai turi būti sertifikuojami.

47 straipsnis.

Reikalavimai, taikomi atskiriems įrenginiams

įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas paramos schemas, skatinama

naudoti atsinaujinančių išteklių energiją naudojančius šildymo ir vėsinimo

įrenginius, gerokai mažinančius energijos suvartojimą. Tokiems įrenginiams

taikomi ekologiniai ženklai ar kiti atitinkami sertifikatai ar standartai,

nustatyti nacionaliniu ar Europos Sąjungos lygmeniu, jeigu tokie yra nustatyti.

konversijos technologijoms šilumos ir vėsumos energijos gamybai paramos schemos

taikomos, jeigu:

1) buitinėms ir

komercinėms reikmėms naudojamų biomasės konversijos technologijų šilumos ir

vėsumos energijos gamybai konversijos efektyvumas yra ne mažesnis kaip

85 procentai;

2) pramoninėms

reikmėms naudojamų biomasės konversijos technologijų šilumos ir vėsumos

energijos gamybai konversijos efektyvumas yra ne mažesnis kaip

70 procentų.

3.

Šilumos siurbliams ir jų įrengimui paramos schemos taikomos, jeigu šilumos

siurbliai atitinka 2007 m. lapkričio 9 d. Europos Komisijos sprendimu

2007/742/EB, nustatančiu ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant Bendrijos

ekologinį ženklą elektra arba dujomis varomiems arba absorbciniams dujiniams

šilumos siurbliams (OL 2007 L 301, p. 14), nustatytus kriterijus.

šilumos energijos įrenginiams paramos schemos taikomos, jeigu jos yra

sertifikuotos remiantis Europos Sąjungos standartais, jeigu tokie yra

nustatyti, įskaitant ekologinius ženklus, energijos duomenų etiketes ir kitas

Europos Sąjungos standartizacijos įstaigų nustatytas techninių normatyvų

sistemas.

šio straipsnio 1–4 dalis vertinant įrenginių konversijos efektyvumą ir

sąnaudų bei produkcijos santykį, taikomos Europos Sąjungos procedūros arba,

jeigu tokių nėra, tarptautinės procedūros, jeigu tokios procedūros nustatytos.

6.

Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios uždaro kontūro namų ūkiui skirtos

geoterminės sistemos, kurioms nereikia įrengti gręžinių, registruojamos

nereikalaujant eksploatavimo leidimo.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

TERITORIJŲ PLANAVIMAS IR STATYBA

48 straipsnis. Teritorijų planavimo reikalavimai

visuomeninės, pramoninės ir gyvenamosios paskirties teritorijas, projektuojant,

statant, rekonstruojant ir (ar) atnaujinant (modernizuojant) visuomeninius,

pramoninius ar gyvenamuosius pastatus, turi būti vertinamos galimybės naudoti įrenginius

ir sistemas, skirtas elektros energijos, šildymo ir vėsinimo iš atsinaujinančių

energijos išteklių naudojimui, taip pat centralizuotam šilumos ir vėsumos

energijos tiekimui. Planuojant miestų infrastruktūrą, atsižvelgiant į

visuomenės interesus, privaloma numatyti šilumos iš atsinaujinančių energijos

išteklių naudojimą.

ministerija kartu su Energetikos ministerija rengia ir viešai skelbia

rekomendacijas projektuotojams, architektams ir kitiems specialistams dėl

atsinaujinančių energijos išteklių technologijų, didelio energinio efektyvumo

technologijų, centralizuoto šilumos ir vėsumos energijos tiekimo sistemų

integravimo, planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant (modernizuojant)

visuomeninės, pramoninės ar gyvenamosios paskirties teritorijas.

49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją

naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai

energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami

ir statybos darbai vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos

įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo,

Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos

tvarkos ir reikalavimų.

institucijos užtikrina, kad visi leidimų išdavimo, sertifikavimo ir

licencijavimo procedūras reglamentuojantys aprašai ir taisyklės, taikomi

elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos

išteklių įrenginiams, susijusioms perdavimo ir skirstymo tinklų

infrastruktūroms ir biomasės pavertimo biodegalais ar kitais energijos

produktais procesams, būtų objektyvūs, skaidrūs, proporcingi ir būtini,

nediskriminuojantys pareiškėjų ir kad juose būtų visiškai atsižvelgta į

konkrečių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijų ypatybes.

nedidelės įrengtosios galios elektrinių (iki 350 kW), naudojančių

atsinaujinančius energijos išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant

išvengti neproporcingos finansinės bei administracinės naštos, atsakingos

institucijos užtikrina, kad nedidelės įrengtosios galios elektrinių

projektavimui ir statybai, išskyrus patvankinio tipo hidroelektrines, būtų

taikomi supaprastinti reikalavimai, nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir

keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, jei tai neprieštarauja vietos

tvarkymo ir naudojimo reglamentams.

hidroelektrinėms keliami reikalavimai:

1) Vyriausybės

nustatyta tvarka pirmenybė turi būti teikiama nepatvankinio tipo

hidroelektrinių statybai;

2) jeigu

hidroelektrinės tvenkinys užlieja teritoriją, teisės aktų nustatyta tvarka

mokama kompensacija teritorijos savininkui ar valdytojui arba jiems susitarus

žemė išperkama;

3) hidroelektrinėse

turi būti įrengiami žuvitakiai ir sudaroma galimybė periodiškai pašalinti

hidroelektrinės tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose susikaupusius nešmenis;

4) kiti statomų

hidroelektrinių aplinkosauginiai reikalavimai nustatomi teisės aktų nustatyta

tvarka.

vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 350 kW įrengtosios galios vėjo

elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti

žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano

sprendinių, jei tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.

galios vėjo elektrinėms, saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos

energijos kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti

reikalavimai:

1) saulės šviesos energijos

elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams

netaikomi žemės paskirties atitikties reikalavimai, poveikio aplinkai vertinimo

procedūra, nereikalingas leidimas statyti ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas;

2) vėjo elektrinės žemės sklype

turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sklypo ribos būtų

didesnis už įrenginio ilgį, plotį arba aukštį pasirenkant didžiausią iš šių

trijų matmenų. Šie įrenginiai įrengiami pagal atitinkamų įrenginių gamintojo

įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Joms netaikomi žemės paskirties atitikties

reikalavimai, poveikio aplinkai vertinimo procedūra, nereikalingas leidimas

statyti ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Gretimuose gyvenamosios

paskirties sklypuose vėjo elektrinės skleidžiamo triukšmo lygis turi atitikti sveikatos

apsaugos ministro nustatytus triukšmo ribinius dydžius;

3) teisės aktų nustatyta tvarka

šie įrenginiai gali būti perkelti į kitą vietą. Tokiu atveju turi būti parengti

dokumentai apie įrenginių efektyvumo ir ekologiškumo parametrų kaitos stebėseną

ankstesnėje jų buvimo vietoje.

pastatus integruojamos saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos

energijos kolektoriai, iki 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės,

neviršijančios teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio, ir šilumos siurbliai

įrengiami be statybą leidžiančio dokumento.

elektrinių projektavimo darbai ir statybos vietos teritorijose, kuriose,

atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, gali būti taikomi tam tikri

apribojimai, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinami su Lietuvos

kariuomene ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka.

50 straipsnis. Atsinaujinančių

išteklių energijos naudojimas pastatuose

1.

Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos rengia ir įgyvendina priemones,

didinančias visų rūšių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą pastatuose

ir gerokai didinančias energijos vartojimo efektyvumą, susijusias su energijos

bendrąja gamyba ir energijos beveik nevartojančiais pastatais.

2.

Nuo 2014 m. gruodžio 31 d. nauji pastatai ir esami pastatai, kuriuos reikia

kapitališkai atnaujinti, turi atitikti atsinaujinančių išteklių energijos

naudojimo reikalavimus. Atitiktis šiems reikalavimams gali būti užtikrinama ir

naudojant centralizuotai tiekiamą šilumos ir vėsumos energiją, kurios gamybai

naudojama didelė atsinaujinančių energijos išteklių dalis.

3.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. valstybės

ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių nauji pastatai ir esami

pastatai, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti, turi atitikti atsinaujinančių

išteklių energijos naudojimo reikalavimus.

4.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato šio straipsnio 2 ir

3 dalyse nurodytus reikalavimus ir jų įgyvendinimo kontrolės tvarką.

jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina finansinės paramos schemas

energijos beveik nevartojančių pastatų statybai remti.

atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo pastatuose didinimo priemones

įtraukia į savo atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų

planus.

ar jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina stogų panaudojimo energijos

gamybai iš saulės šilumos energijos ir saulės šviesos energijos programą.

Lietuvos kariuomenei tik tokiu mastu, kad jų taikymas nepakenktų Lietuvos

kariuomenės veiklos pobūdžiui ir svarbiausiam tikslui, ir netaikomas

medžiagoms, naudojamoms išimtinai kariniais tikslais.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

Informavimas, ŠVIETIMAS, MOKSLINIAI TYRIMAI IR MOKYMAI

51 straipsnis.

Informavimas

savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės pagal kompetenciją rengia, teikia

ir viešai skelbia informaciją apie leidimų, licencijų ar atestatų išdavimo

tvarką, sertifikavimo paraiškų, susijusių su atsinaujinančių išteklių energijos

gamybos įrenginiais, nagrinėjimo tvarką ir apie pareiškėjams teikiamą pagalbą.

savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės pagal kompetenciją rengia, teikia

ir viešai skelbia informaciją apie paramos schemas, taikomas atsinaujinančių

energijos išteklių naudojimui ir gamybai.

ministerija, Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Švietimo ir

mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, valstybės įmonė Energetikos

agentūra ir savivaldybių institucijos, koordinuodamos veiksmus, pagal

kompetenciją rengia ir įgyvendina tinkamas visuomenės informavimo ir

sąmoningumo ugdymo priemones, teikia konsultacijas ir rengia švietimo programas

apie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir naudojimo praktines

galimybes ir naudą, tarp jų ir apie skirtingų transporto sektoriuje naudojamų

atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą ir naudą aplinkai.

ministerija organizuoja keitimąsi patirtimi atsinaujinančių energijos išteklių

naudojimo srityje tarp valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių,

organizacijų, privačių subjektų ir viešai skelbia gerosios praktikos

pavyzdžius.

kariuomenė Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie Lietuvos

Respublikos teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus,

gali būti taikomi tam tikri apribojimai vėjo elektrinėms projektuoti ir

statyti.

įmonė Energetikos agentūra rengia, teikia ir viešai skelbia informaciją apie sistemas

ir įrenginius, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, jų teikiamą

naudą, sąnaudas ir šių išteklių vartojimo efektyvumą.

institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš

savivaldybių, įstaigų ir įmonių reikiamą informaciją apie atsinaujinančių išteklių

energijos gamybos įrenginių statybai planuojamas skirti teritorijas ir

atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Įmonės teikia informaciją apie

atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą valstybės, savivaldybių

institucijoms ir įstaigoms joms pavestoms funkcijoms atlikti. Informacija

teikiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

52 straipsnis.

Švietimas ir moksliniai tyrimai

mokslo ministerija įtraukia į formaliojo švietimo atnaujinamas bendrąsias

programas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo galimybių, teikiamos

naudos ir technologinių sprendimų srities žinias ir gebėjimus.

skatina mokslinius tyrimus, visuomenės švietimą, valstybės tarnautojų ir

profesinį mokymą atsinaujinančių energijos išteklių srityje teisės aktų

nustatyta tvarka.

remia atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo bandomųjų projektų

įgyvendinimą teisės aktų nustatyta tvarka.

ministerija kartu su Aplinkos, Švietimo ir mokslo ir Žemės ūkio ministerijomis

rengia atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo edukacines ir

mokslinių tyrimų programas.

53 straipsnis. Ataskaitos Europos Komisijai

ar jos įgaliota institucija nustato pažangos skatinant ir naudojant

atsinaujinančių išteklių energiją ataskaitų rengimo ir teikimo Europos

Komisijai tvarką.

ministerija šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka ne vėliau kaip

2011 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas dveji metai, Europos Komisijai

pateikia pažangos skatinant ir naudojant atsinaujinančių išteklių energiją

ataskaitą. Paskutinė reikalaujama pateikti ataskaita yra šešta ataskaita, kuri

turi būti pateikta ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.

jos įgaliota institucija nustato informacijos apie biokuro naudojimą rinkimo ir

teikimo Europos Komisijai tvarką.

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

ATSINAUJINANČIŲ

IŠTEKLIŲ ENERGIJOS NAUDOJIMO PLĖTROS VEIKSMŲ PLANAI

54 straipsnis. Nacionalinis

atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas

atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą,

vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta Nacionaline atsinaujinančių energijos

išteklių plėtros programa, kaip nurodyta šio įstatymo 40 straipsnyje, tvirtina

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane turi būti

pateikta:

1) tikėtinas

bendrasis galutinis energijos suvartojimas elektros energetikos, šilumos

energetikos ir transporto sektoriuose 2020 m., atsižvelgiant į energijos

vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonių poveikį;

2) suvartotos

atsinaujinančių išteklių energijos dalių 2011–2020 m. nacionaliniai planiniai

rodikliai elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose,

atsižvelgiant į kitų su energijos vartojimo efektyvumu susijusių politikos

priemonių poveikį bendrajam galutiniam energijos suvartojimui;

3) atitinkamos

priemonės, kurių reikia imtis tiems nacionaliniams bendriesiems planiniams

rodikliams pasiekti, įskaitant valstybės ir savivaldybių institucijų

bendradarbiavimą, planuojamus statistinius energijos perdavimus ar bendrus

projektus, nacionalinę esamų biomasės išteklių plėtojimo ir naujų biomasės

išteklių sutelkimo skirtingoms reikmėms politiką;

4) priemonės,

susijusios su administracinių procedūrų supaprastinimu, reglamentų ir kitų

teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su atsinaujinančių energijos išteklių

naudojimo skatinimu, informavimu ir mokymu atsinaujinančių energijos išteklių

srityje, iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros energijos,

šilumos ir vėsumos energijos kilmės garantijomis, prieigos prie energetikos

tinklų ar sistemų ir jų eksploatavimo palengvinimu gamintojams, biodegalų ir

skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų sistemos įgyvendinimu;

5) vertinimas,

kiek kiekviena atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologija bei

energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas padės siekti atsinaujinančių

išteklių energijos dalies elektros energetikos, šilumos energetikos ir

transporto sektoriuose 2020 m. nacionalinių planinių rodiklių;

6) vertinimas,

ar būtina kurti naują infrastruktūrą centralizuotam šilumos ir vėsumos

energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimui, kad būtų

galima įgyvendinti 2020 m. nacionalinius planinius rodiklius. Vadovaujantis

šiuo įvertinimu, prireikus numatomos priemonės centralizuoto šilumos tiekimo

infrastruktūros plėtojimui, siekiant sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos

energijos gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse elektrinėse.

atsinaujinančių

išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane iš atsinaujinančių energijos

išteklių pagaminamos energijos planuojami kiekiai turi atitikti šio įstatymo

1 straipsnyje nustatytus tikslus ir uždavinius.

55 straipsnis.

Nacionaliniai planiniai rodikliai

bendrieji planiniai rodikliai 2020 m. turi atitikti šio įstatymo

1 straipsnyje nustatytus tikslus ir uždavinius.

nacionaliniai planiniai rodikliai:

1) 2011–2012 m.

vidutinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip

16,6 procento

bendrojo galutinio energijos suvartojimo;

2) 2013–2014 m.

vidutinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip

17,4 procento

bendrojo galutinio energijos suvartojimo;

3) 2015–2016 m.

vidutinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip

18,6 procento

bendrojo galutinio energijos suvartojimo;

4) 2017–2018 m.

vidutinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip

20,2 procento

bendrojo galutinio energijos suvartojimo.

3.

Nacionaliniai

bendrieji planiniai rodikliai ir tarpiniai nacionaliniai planiniai rodikliai apskaičiuojami

Energetikos ministerijos nustatyta tvarka.

4.

Lietuvos statistikos

departamentas užtikrina statistinių duomenų apie visą šalyje pagamintą ir (ar)

suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją ir (ar) energiją, pagamintą iš

atsinaujinančių energijos išteklių, surinkimą. Šie duomenys taip pat turi

apimti ir aeroterminę energiją, geoterminę energiją, hidroterminę energiją,

saulės šilumos energiją, saulės šviesos energiją, sunaudojamą galutinio

energijos suvartojimo sektoriuose.

56 straipsnis. Nacionalinio

atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų

plano įgyvendinimas

atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą pagal

kompetenciją įgyvendina valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos,

įmonės, organizacijos ir privatūs subjektai.

jeigu atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus metus

tapo mažesnė už šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytus tarpinius

nacionalinius planinius rodiklius, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo

skaičiuojamojo laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą Nacionalinį

atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame

nustato adekvačias ir proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per

pagrįstą laikotarpį atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų šio

įstatymo 55 straipsnyje nustatytus nacionalinius planinius rodiklius, ir

užtikrina, kad atnaujintas Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos

naudojimo plėtros veiksmų planas būtų pateiktas Europos Komisijai.

3.

Jeigu manoma, kad šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nurodytas

nacionalinis planinis rodiklis nebus pasiektas dėl nenugalimos jėgos,

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nedelsdamos apie tai praneša Europos

Komisijai.

57 straipsnis. Savivaldybių

atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planai

atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų tikslas –

nustatyti savivaldybių įgyvendinamas priemones šio įstatymo 55 straipsnyje

nustatytiems nacionaliniams planiniams rodikliams pasiekti.

ar jos įgaliota institucija kiekvienai savivaldybei nustato minimalius iki

2020 m. privalomus pasiekti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo

planinius rodiklius. Šiuos rodiklius ir priemones jiems pasiekti savivaldybės

įtraukia į savo atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų

planus. Savivaldybės nusistato tarpinius atsinaujinančių išteklių energijos

naudojimo planinius rodiklius 2011–2012 m., 2013–2014 m.,

2015–2016 m., 2017–2018 m.

3.

Savivaldybės pasitvirtina ir viešai skelbia savo 2011–2020 m. atsinaujinančių

išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus, kuriuose įvertina esamą

padėtį ir nusistato atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo tikslus ir

priemones šiems tikslams pasiekti.

4.

Savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų

projektus suderina su Vyriausybės įgaliota institucija.

5.

Savivaldybės ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 31 d., o vėliau

kiekvienais metais rengia ir viešai skelbia atsinaujinančių išteklių energijos

naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimo rezultatų ataskaitas.

jeigu jos atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus metus

tapo mažesnė negu savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo

plėtros veiksmų plane nustatyti tarpiniai atsinaujinančių išteklių energijos

naudojimo planiniai rodikliai, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo

skaičiuojamojo laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą savivaldybės

atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame

nustato adekvačias ir proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per

pagrįstą laikotarpį atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų

nustatytus planinius rodiklius.

7.

Savivaldybės pagal kompetenciją teikia pasiūlymus Nacionaliniam atsinaujinančių

išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planui rengti ir atnaujinti.

8.

Savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų

įgyvendinimas finansuojamas iš savivaldybių biudžetuose patvirtintų bendrųjų

asignavimų, savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo

programų ir kitų finansavimo šaltinių bei lėšų.

9.

Savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų

planai turi užtikrinti, kad savivaldybių teritorijose nebūtų kuriamos sąlygos,

ribojančios atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą.

TRYLIKTASIS

SKIRSNIS

TARPTAUTINIS

BENDRADARBIAVIMAS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS SEKTORIUJE

58 straipsnis. Statistiniai

energijos perdavimai tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių

1.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali sudaryti susitarimus dėl nustatyto

atsinaujinančių išteklių energijos kiekio statistinio energijos perdavimo iš

Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę ar iš kitos valstybės narės į

Lietuvos Respubliką.

2.

Susitarimai dėl statistinių energijos perdavimų sudaromi Vyriausybės nustatyta

tvarka.

Respublika gali perduoti statistinį atsinaujinančių išteklių energijos kiekį

kitai valstybei narei, jeigu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių

energijos kiekis viršija šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus

tarpinius nacionalinius planinius rodiklius.

prognozuojamas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos sunaudojimas

yra mažesnis negu šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatyti tarpiniai nacionaliniai

planiniai rodikliai ir nėra kitų būdų ir priemonių šiems rodikliams pasiekti,

Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti nutarimą leisti Vyriausybei vykdyti

statistinį atsinaujinančių išteklių energijos kiekio priėmimą iš kitos

valstybės narės.

atsinaujinančių išteklių energijos kiekis yra:

1) atimamas

iš atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant,

kaip Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje

nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai

statistinis energijos perdavimas įvykdomas iš Lietuvos Respublikos į kitą

valstybę narę;

2)

pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama

vertinant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2

dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai

statistinis energijos perdavimas įvykdomas iš kitos valstybės narės į Lietuvos

Respubliką.

6.

Lietuvos Respublikos atliekami statistiniai energijos perdavimai negali turėti

neigiamos įtakos šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių

nacionalinių planinių rodiklių įgyvendinimui.

straipsnio 1 dalyje nurodyti susitarimai gali galioti vienus ar daugiau metų.

Apie sudarytus susitarimus Vyriausybės nustatyta tvarka pranešama Europos

Komisijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams, kuriais

jie galioja. Europos Komisijai siunčiamoje informacijoje, be kita ko, nurodomas

perduodamos energijos kiekis ir kaina.

energijos perdavimai laikomi įvykdytais tik po to, kai visos perdavime

dalyvavusios valstybės narės apie perdavimą praneša Europos Komisijai.

gautos vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, pervedamos į nacionalinės

atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos Valstybės iždo

sąskaitą.

Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos kiekio priėmimas iš kitos valstybės

narės, vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, finansuojamas

iš valstybės biudžeto.

59 straipsnis.

Bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis

ar jos įgaliota institucija gali inicijuoti, vykdyti ir (ar) dalyvauti vykdant

visų tipų bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės

(ar kitų valstybių narių), susijusius su elektros energijos, šilumos ir vėsumos

energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tokius bendrus

projektus su kitomis valstybėmis narėmis gali būti įtraukti ir privatūs

asmenys.

dėl bendrų projektų su kitomis valstybėmis narėmis vykdymo sudaromi Vyriausybės

nustatyta tvarka.

3.

Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai,

kokia elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintų iš

atsinaujinančių energijos išteklių, dalis ar koks kiekis pagal bet kurį

Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyvendinamą bendrą projektą, kuris pradėtas

po 2009 m. birželio 25 d., arba padidinant įrenginio, kuris buvo rekonstruotas

po tos datos, pajėgumus, laikomi įskaitomais į kitos valstybės narės

nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį. Atsinaujinančių išteklių energijos

vienetai, pagaminti padidinant įrenginio pajėgumus, vertinami taip, lyg jie

būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris pradėtas eksploatuoti tuo momentu,

kai pajėgumai buvo padidinti.

4.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytame pranešime Europos Komisijai:

1)

aprašomas siūlomas įrenginys arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;

2)

nurodoma įrenginyje pagamintos elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos

dalis arba kiekis, laikomi įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinį

bendrąjį planinį rodiklį;

3)

nurodoma valstybė narė, kurios naudai teikiamas pranešimas;

4)

nurodomas kalendoriniais metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje

pagaminta atsinaujinančių išteklių elektros energija, šilumos ar vėsumos

energija turi būti laikoma įskaitoma į kitos valstybės narės nacionalinį

bendrąjį planinį rodiklį. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m.

5.

Pagal šio straipsnio 4 dalį Europos Komisijai pateikto pranešimo negalima

keisti ar panaikinti, jeigu nėra Lietuvos Respublikos ir šio straipsnio 4

dalies 3 punkte nurodytos valstybės narės sudaryto susitarimo.

6.

Bendro projekto tarp Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų

valstybių narių) trukmė gali būti ilgesnė kaip iki 2020 m.

7.

Lietuvos Respublikoje vykdomi bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis

negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų

tarpinių nacionalinių planinių rodiklių įgyvendinimui.

60

straipsnis. Bendrų projektų su kitomis valstybėmis narėmis rezultatai

1.

Per 3 mėnesius, pasibaigus kiekvieniems šio įstatymo 59 straipsnio 4 dalies 4

punkte nustatyto laikotarpio metams, Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota

institucija parengia pranešimą, kuriame nurodo:

1)

bendrą elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekį, per tuos metus

pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris nurodytas

Europos Komisijai pateiktame pranešime bendro projekto tikslais;

2)

elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekį, per tuos metus

pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris turi būti

įskaitomas į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį

remiantis pranešimo sąlygomis.

2.

Vyriausybės įgaliota institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą

siunčia tai valstybei narei, kurios naudai buvo pateiktas pranešimas, ir

Europos Komisijai.

3.

Elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis, apie kurį pranešama

vykdant Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių)

bendrus projektus šiame straipsnyje nustatyta tvarka:

1)

atimamas iš atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama

vertinant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2

dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai

nurodytas elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis Lietuvos

Respublikoje pagaminamas kitos valstybės narės naudai;

2)

pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama

vertinant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2

dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai

nurodytas elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis kitos

valstybės narės teritorijoje pagaminamas Lietuvos Respublikos naudai.

61

straipsnis. Bendri projektai su užsienio valstybėmis

ar jos įgaliota institucija gali inicijuoti, vykdyti ir (ar) dalyvauti vykdant

visų tipų bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės (ar

užsienio valstybių), susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių

energijos išteklių. Tokiuose projektuose gali dalyvauti ir kitos valstybės

narės. Į tokius bendrus projektus su užsienio valstybėmis gali būti įtraukti ir

privatūs asmenys.

dėl bendrų projektų su užsienio valstybėmis vykdymo sudaromi Vyriausybės nustatyta

tvarka.

3.

Įgyvendinant bendrus projektus, užsienio valstybėje pagamintas atsinaujinančių išteklių

elektros energijos kiekis, kuris laikomas įskaitomu į Lietuvos Respublikos

nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį, turi atitikti šias sąlygas:

1)

elektros energija suvartojama Europos Sąjungoje;

2)

elektros energija pagaminta naujai pastatytame įrenginyje, pradėjusiame veikti

po 2009 m. birželio 25 d., arba padidinus pajėgumus įrenginyje, kuris buvo

rekonstruotas po tos datos įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą

projektą. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos vienetai, pagaminti

padidinus įrenginio pajėgumus, vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame

įrenginyje, kuris pradėtas eksploatuoti tuo momentu, kai įrenginio pajėgumai buvo

padidinti;

3)

pagamintam ir eksportuotam elektros energijos kiekiui nebuvo suteikta parama

pagal užsienio valstybės paramos schemą, išskyrus įrenginiui suteiktą paramą

investicijoms.

4.

Laikoma, kad šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas reikalavimas tenkinamas,

kai:

1)

visi atsakingi perdavimo sistemos operatoriai kilmės šalyje, paskirties šalyje

ir, jeigu taikoma, visose užsienio tranzito valstybėse galutinai priskyrė

elektros energijos kiekį, lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama, paskirtiems

elektros tinklų sujungimo pajėgumams;

2)

atsakingas perdavimo sistemos operatorius, veikiantis jungiamosios linijos

Europos Sąjungos pusėje, galutinai įtraukė į balansą elektros energijos kiekį,

lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama;

3)

paskirti pajėgumai ir elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos

išteklių šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytame įrenginyje yra susiję su

tuo pačiu laikotarpiu.

5.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali kreiptis į Europos Komisiją,

prašydamos Lietuvos Respublikos bendrojo planinio rodiklio įvertinimo tikslais

apskaičiuojant atsinaujinančių išteklių energijos dalį, atsižvelgti į

atsinaujinančių išteklių elektros energiją, pagamintą ir suvartotą užsienio

valstybėje, kai jungiamosios linijos tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio

valstybės tiesimo parengiamasis laikotarpis labai ilgas, tokiomis sąlygomis:

1)

jungiamosios linijos tiesimas turi būti pradėtas ne vėliau kaip 2016 m.

gruodžio

31 d.;

2)

turi būti neįmanoma pradėti eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2020

m. gruodžio 31 d.;

3)

turi būti įmanoma pradėti eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2022 m.

gruodžio 31 d.;

4)

pradėjus eksploatuoti jungiamąją liniją, ji bus naudojama elektros energijai,

gaminamai iš atsinaujinančių energijos išteklių, eksportuoti į Europos Sąjungą,

kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje;

5)

prašymas susijęs su šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus

kriterijus atitinkančiu bendru projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji

linija po to, kai ji bus pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu,

kuris nėra didesnis už elektros energijos kiekį, kuris bus eksportuojamas į

Europos Sąjungą po to, kai jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti.

nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai apie

elektros energijos dalį ar kiekį, kurie pagaminti įrenginyje, esančiame

užsienio valstybės teritorijoje, ir kurie įskaitomi į Lietuvos Respublikos ir

galbūt į kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) nacionalinį bendrąjį

planinį rodiklį. Kai bendrame projekte dalyvauja daugiau negu viena valstybė

narė, apie elektros energijos dalies ar kiekio paskirstymą valstybėms narėms

pranešama Europos Komisijai. Ši elektros energijos dalis ar kiekis negali

viršyti faktiškai į Europos Sąjungą eksportuotos ir joje suvartotos elektros

energijos dalies ar kiekio, atitinkančių šio straipsnio 4 dalyje išdėstytas

sąlygas ir 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą kiekį.

straipsnio 6 dalyje nurodytame pranešime Europos Komisijai:

1)

aprašomas siūlomas įrenginys arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;

2)

nurodoma įrenginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, laikomi

įskaitomais į Lietuvos Respublikos nacionalinį planinį rodiklį, taip pat,

laikantis konfidencialumo reikalavimų, atitinkami finansiniai susitarimai;

3)

nurodomas kalendoriniais metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje

pagaminta elektros energija turi būti laikoma įskaitoma į Lietuvos Respublikos

nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip

iki 2020 m.;

4)

kartu pateikiamas užsienio valstybės, kurios teritorijoje pradėjo veikti

įrenginys, rašytinis šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas patvirtinimas ir

įrenginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, kurie bus vartojami

užsienio valstybėje.

8.

Pagal šio straipsnio 7 dalį pateikto pranešimo negalima keisti ar panaikinti,

jeigu nėra Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės, kuri pagal šio

straipsnio 7 dalies 4 punktą patvirtinto bendrą projektą, bendro susitarimo.

9.

Bendro projekto tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių trukmė gali

būti ilgesnė kaip iki 2020 m.

10.

Lietuvos Respublikoje vykdomi bendri projektai su užsienio valstybėmis negali

turėti neigiamos įtakos šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių

nacionalinių planinių rodiklių įgyvendinimui.

62

straipsnis. Bendrų projektų su užsienio valstybėmis rezultatai

1.

Per 3 mėnesius, pasibaigus kiekvieniems šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 3

punkte nustatyto laikotarpio metams, Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota

institucija parengia pranešimą, kuriame nurodo:

1)

bendrą elektros energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš

atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris nurodytas Europos Komisijai

pateiktame pranešime bendro projekto tikslais;

2)

elektros energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš

atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris turi būti įskaitomas į Lietuvos

Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį remiantis pranešimo sąlygomis;

3)

įrodymą, kad tenkinamos šio įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.

2.

Vyriausybės įgaliota institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą

siunčia užsienio valstybei, kuri pagal šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 4

punktą patvirtino bendrą projektą, ir Europos Komisijai.

3.

Elektros energijos kiekis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių,

apie kurį pranešta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pridedamas prie

atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip

Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus

tarpinius nacionalinius planinius rodiklius.

63

straipsnis. Bendros paramos schemos su kitomis valstybėmis narėmis

1.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, bendradarbiaudama su kitos valstybės

narės (ar kitų valstybių narių) kompetentingomis institucijomis, gali priimti

sprendimus dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės paramos schemos sujungimo su

kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) paramos schema ar dėl šių

schemų veiklos dalinio koordinavimo.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais tam tikras atsinaujinančių išteklių

energijos kiekis, pagamintas vienos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės

narės teritorijoje, gali būtų įskaitytas į kitos paramos schemoje

dalyvaujančios valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį, jeigu

atitinkamos valstybės narės:

1)

atliko atsinaujinančių išteklių energijos nurodyto kiekio statistinį perdavimą

iš vienos valstybės narės kitai valstybei narei, kaip nurodyta šio įstatymo 58

straipsnyje, arba

2)

nustatė paskirstymo taisyklę, dėl kurios susitarė paramos schemoje

dalyvaujančios valstybės narės ir pagal kurią atsinaujinančių išteklių

energijos kiekiai paskirstomi paramos schemoje dalyvaujančioms valstybėms narėms.

Apie tokią paskirstymo taisyklę Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota

institucija praneša Europos Komisijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus

pirmiesiems metams, kuriais ji įsigaliojo.

3.

Jeigu Lietuvos Respublikos vardu buvo teikiamas pranešimas, nurodytas šio

straipsnio 2 dalies 2 punkte, per 3 mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams

Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija Europos Komisijai

pateikia pranešimą, kuriame nurodomas bendras elektros energijos, šilumos ar

vėsumos energijos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekis,

pagamintas tais metais, kuriais taikoma paskirstymo taisyklė.

4.

Elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintų iš atsinaujinančių

energijos išteklių, kiekis, apie kurį pranešta pagal šio straipsnio 2 dalį,

paskirstomas pagal 2 dalyje nurodytą taisyklę.

5.

Bendros paramos schemos su kitomis valstybėmis narėmis negali turėti neigiamos

įtakos šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių

planinių rodiklių įgyvendinimui.

KETURIOLIKTASIS

SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ IR

SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS

64

straipsnis. Skundų nagrinėjimas

kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine neprivaloma skundų

nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl

elektros tinklų operatorių, šilumos tiekėjų ir dujų sistemų operatorių veiksmų

ar neveikimo, kreipiantis dėl šių asmenų įrenginių prijungimo prie atitinkamų

tinklų ar sistemų, prijungiant įrenginius, priimant pagamintą energiją į

energetikos tinklus ar sistemas ir (ar) vykdant kitas šio įstatymo nustatytas

pareigas, susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu energijai

gaminti.

kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateikti skundai nagrinėjami

Energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.

PENKIOLIKTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

65 straipsnis.

Įstatymo taikymas

kurie verčiasi ūkine komercine veikla atsinaujinančių išteklių energetikos

sektoriuje, kiek nenustato šis įstatymas, taikomi veiklos elektros energetikos,

šilumos ūkio ar dujų sektoriuose reikalavimai, nustatyti Energetikos įstatyme,

Elektros energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme ir

jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.

2.

Šio įstatymo 14 straipsnio 16 dalies nuostatos taikomos ir tiems gamintojams,

kurie pagal išduotus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš

atsinaujinančių išteklių pajėgumus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su

elektros tinklų operatoriumi nesudarė elektrinės prijungimo prie elektros

tinklų paslaugos sutarties, bet kurie pretenduoja gauti paramą pagal šio

įstatymo 20 straipsnyje nustatytas paramos schemas.

biodegalais, biodujomis, biotepalais ir bioalyvomis prekiaujama pagal dvišales

pirkimo–pardavimo sutartis ir kitais teisės aktuose nustatytais būdais.

Prekybos biokuru, biodegalais, biodujomis, biotepalais ir bioalyvomis tvarka

nustatoma Energetikos ministerijos patvirtintose Biokuro, biodegalų, biodujų,

biotepalų ir bioalyvų prekybos taisyklėse, atsižvelgiant į šiame įstatyme ir jo

įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus biodujų supirkimo reikalavimus.

Centralizuota prekyba biokuru organizuojama  Lietuvos Respublikos energijos

išteklių rinkos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-2025, 2012-05-22,

Žin., 2012, Nr. 63-3166 (2012-06-05)

66 straipsnis.

Įstatymo įgyvendinimas

iki 2011 m. liepos 1 d. parengia ir pateikia Seimui šiam įstatymui įgyvendinti

reikalingų įstatymų pakeitimo projektus.

2.

Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės, kiti asmenys, nurodyti

šiame įstatyme, ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 1 d. parengia ir

patvirtina šio įstatymo, išskyrus 45 ir 58–62 straipsnius, įgyvendinamuosius

teisės aktus ir suderina kitus susijusius teisės aktus.

3.

Šio įstatymo 45, 58–62 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingi teisės

aktai parengiami ir patvirtinami bei kiti susiję teisės aktai suderinami iki

2012 m. gruodžio 31 d.

ar jos įgaliota institucija ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 1 d.

parengia Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektą dėl

aplinkos teršimo metanu.

67 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

įstatymas, išskyrus 3, 16, 17, 19, 23, 24, 25, 32, 36, 39, 41, 44, 45, 48, 49

ir 50 straipsnius, įsigalioja nuo paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“

dienos.

2.

Šio įstatymo 3, 16, 17, 19, 23, 24, 25, 32, 36, 39, 41, 44, 48, 49 ir 50

straipsniai įsigalioja 2011 m. gruodžio 31 d.

3.

34 straipsnis. Biodujų

vartojimas

Vartotojui, kuris sudarė dujų

pirkimo sutartį su biodujų tiekėju, pripažįstamas biodujų suvartojimas,

vertinant jo taršą, energijos gamybą, gamtinių dujų suvartojimą ir kitus

statistinius bei atsiskaitomuosius duomenis.

40 straipsnis.

Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa

energijos išteklių plėtros programa nustato valstybės energetikos politikos

kryptis atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje dešimčiai metų.

energijos išteklių plėtros programos tikslas – nustatyti suvartotos

atsinaujinančių išteklių energijos nacionalinius planinius rodiklius elektros

energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose ir atitinkamas

priemones šiems rodikliams pasiekti. Nacionaliniai planiniai rodikliai

nustatomi 2011–2012 m., 2013–2014 m., 2015–2016 m., 2017–2018 m. ir 2019–2020

m.

energijos išteklių plėtros programą tvirtina Vyriausybė.

energijos išteklių plėtros programos nuostatos įgyvendinamos vykdant

Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos tarpinstitucinį

veiklos planą, kurį Vyriausybės nustatytu periodiškumu ir sąlygomis rengia ir

atnaujina Vyriausybės įgaliota institucija.

energijos išteklių plėtros programą ir jos tarpinstitucinį veiklos planą pagal

kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos, įstaigos

ir (ar) kiti nurodyti asmenys.

energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį veiklos plano

vykdymą koordinuoja ir jų įgyvendinimo stebėseną atlieka Vyriausybės įgaliota

institucija. Lietuvos Respublikos Seimui kiekvienais metais teikiama atnaujinta

Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį

veiklos plano įgyvendinimo ataskaita.

energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį veiklos plano

įgyvendinimas finansuojamas iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo

programų, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimų, Europos

Sąjungos paramos lėšų, fizinių ir juridinių asmenų lėšų, taip pat kitų lėšų,

gautų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

43 straipsnis. Informacijos teikimas

Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos ir savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programų projektus įgyvendinantys asmenys, taip pat valstybinio reglamentavimo ir priežiūros funkcijas pagal kompetenciją atliekančios valstybės institucijos ir įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka teikia programų įgyvendinimo priežiūrą vykdančioms ir programų lėšų naudojimą administruojančioms institucijoms visą reikiamą informaciją apie vykdomą veiklą.

DEVINTASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI, TAIKOMI energijOS IŠ atsinaujinančių išteklių GAMINTOJAMS

44 straipsnis. Licencijos, leidimai ir atestatai

60 straipsnis. Bendrų projektų su kitomis valstybėmis narėmis rezultatai

1) bendrą elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris nurodytas Europos Komisijai pateiktame pranešime bendro projekto tikslais;

2) elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris turi būti įskaitomas į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį remiantis pranešimo sąlygomis.

1) atimamas iš atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai nurodytas elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis Lietuvos Respublikoje pagaminamas kitos valstybės narės naudai;

2) pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai nurodytas elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis kitos valstybės narės teritorijoje pagaminamas Lietuvos Respublikos naudai.

61 straipsnis. Bendri projektai su užsienio valstybėmis

1) elektros energija suvartojama Europos Sąjungoje;

2) elektros energija pagaminta naujai pastatytame įrenginyje, pradėjusiame veikti po 2009 m. birželio 25 d., arba padidinus pajėgumus įrenginyje, kuris buvo rekonstruotas po tos datos įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą projektą. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos vienetai, pagaminti padidinus įrenginio pajėgumus, vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris pradėtas eksploatuoti tuo momentu, kai įrenginio pajėgumai buvo padidinti;

3) pagamintam ir eksportuotam elektros energijos kiekiui nebuvo suteikta parama pagal užsienio valstybės paramos schemą, išskyrus įrenginiui suteiktą paramą investicijoms.

1) visi atsakingi perdavimo sistemos operatoriai kilmės šalyje, paskirties šalyje ir, jeigu taikoma, visose užsienio tranzito valstybėse galutinai priskyrė elektros energijos kiekį, lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama, paskirtiems elektros tinklų sujungimo pajėgumams;

2) atsakingas perdavimo sistemos operatorius, veikiantis jungiamosios linijos Europos Sąjungos pusėje, galutinai įtraukė į balansą elektros energijos kiekį, lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama;

3) paskirti pajėgumai ir elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytame įrenginyje yra susiję su tuo pačiu laikotarpiu.

1) jungiamosios linijos tiesimas turi būti pradėtas ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d.;

2) turi būti neįmanoma pradėti eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.;

3) turi būti įmanoma pradėti eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.;

4) pradėjus eksploatuoti jungiamąją liniją, ji bus naudojama elektros energijai, gaminamai iš atsinaujinančių energijos išteklių, eksportuoti į Europos Sąjungą, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje;

5) prašymas susijęs su šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiu bendru projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji linija po to, kai ji bus pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis už elektros energijos kiekį, kuris bus eksportuojamas į Europos Sąjungą po to, kai jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti.

1) aprašomas siūlomas įrenginys arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;

2) nurodoma įrenginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, laikomi įskaitomais į Lietuvos Respublikos nacionalinį planinį rodiklį, taip pat, laikantis konfidencialumo reikalavimų, atitinkami finansiniai susitarimai;

3) nurodomas kalendoriniais metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje pagaminta elektros energija turi būti laikoma įskaitoma į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m.;

4) kartu pateikiamas užsienio valstybės, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas patvirtinimas ir įrenginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, kurie bus vartojami užsienio valstybėje.

62 straipsnis. Bendrų projektų su užsienio valstybėmis rezultatai

1) bendrą elektros energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris nurodytas Europos Komisijai pateiktame pranešime bendro projekto tikslais;

2) elektros energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris turi būti įskaitomas į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį remiantis pranešimo sąlygomis;

3) įrodymą, kad tenkinamos šio įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.

63 straipsnis. Bendros paramos schemos su kitomis valstybėmis narėmis

1) atliko atsinaujinančių išteklių energijos nurodyto kiekio statistinį perdavimą iš vienos valstybės narės kitai valstybei narei, kaip nurodyta šio įstatymo 58 straipsnyje, arba

2) nustatė paskirstymo taisyklę, dėl kurios susitarė paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės ir pagal kurią atsinaujinančių išteklių energijos kiekiai paskirstomi paramos schemoje dalyvaujančioms valstybėms narėms. Apie tokią paskirstymo taisyklę Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus pirmiesiems metams, kuriais ji įsigaliojo.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS

64 straipsnis. Skundų nagrinėjimas

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

111 straipsnis. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos kompetencija

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą, atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2231, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00089

201 straipsnis. Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių vartotojų veiklos plėtra ir jos kainodara

1) per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekį;

2) per laikotarpį nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos (toliau – kaupimo laikotarpis) gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykį.

1) 70 MW galia paskirstoma fiziniams asmenims, išskyrus ūkininkus, kurių ūkiai įregistruoti Ūkininkų ūkių registre ir kurių ūkių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų;

2) 30 MW galia paskirstoma juridiniams asmenims ir ūkininkams, kurių ūkiai įregistruoti Ūkininkų ūkių registre ir kurių ūkių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1078, 2018-04-12, paskelbta TAR 2018-04-24, i. k. 2018-06508

631 straipsnis. Skatinimo kvotų paskirstymo tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių aukcionas

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1890, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00247

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS

202 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygos ir bendrieji principai

1) ne mažiau kaip 51 procentas balsų visuotiniame dalininkų susirinkime priklauso dalininkams, kurie yra fiziniai asmenys, kurių gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaruota savivaldybėje, kurioje planuojama statyti ar įrengti energijos gamybos įrenginį (įrenginius), ar kitos savivaldybės seniūnijose, kurios ribojasi su šia savivaldybe;

2) bet kuris iš dalininkų negali turėti daugiau kaip 20 procentų balsų kitos energetikos įmonės visuotiniame dalininkų susirinkime.

1) kuria priimami sprendimai dėl pagamintos energijos realizavimo;

2) dėl energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros;

3) dėl pajamų, gautų vykdant energijos gamybos veiklą, paskirstymo.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2869, 2020-04-28, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09588

151 straipsnis. Konsultavimas veiklos elektros energetikos sektoriuje klausimais

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1001, 2022-03-31, paskelbta TAR 2022-04-07, i. k. 2022-07250

131 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka

1) gaminantys vartotojai;

2) asmenys, statantys, įrengiantys ir eksploatuojantys gaminančių vartotojų elektrines ir turintys leidimą gaminti elektros energiją už toje elektrinės dalyje pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją, kuri priklauso gaminantiems vartotojams;

3) aktyvieji elektros energijos vartotojai;

4) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos;

5) piliečių energetikos bendrijos;

6) gamintojai, kurių eksploatuojamų elektrinių leistina generuoti galia lygi nuliui;

7) gamintojai, kurie laimėjo šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą konkursą;

8) gamintojai, eksploatuojantys saulės šviesos energijos elektrines, prijungtas prie elektros energijos skirstomųjų tinklų;

9) gamintojai, kai jų eksploatuojamų elektrinių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW.

1) yra valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis, kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo; juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – vienas juridinis asmuo ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl administratoriaus valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;

2) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo technines priemones ir programinę įrangą, kurių reikia lėšoms administruoti;

3) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo ryšio priemones, kurių reikia pranešimams iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojų gauti ir jiems siųsti;

4) turi darbuotojų lėšų administravimo veiklai vykdyti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti;

5) juridinio asmens vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.

1) projektai vykdomi toje seniūnijoje arba savivaldybėje, kurioje eksploatuojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos elektrinės, arba kitoje seniūnijoje arba savivaldybėje, esančioje ne didesniu negu 5 km atstumu nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektrinių;

2) įgyvendinus projektus, bus teikiama aplinkos, ekonominė arba socialinė visuomeninė nauda bendruomenei, bendruomeninei organizacijai ar jų nariams;

3) projektai įgyvendinami vadovaujantis šio įstatymo ir Vyriausybės nustatytais reikalavimais;

4) yra gautas seniūnijos seniūno arba savivaldybės administracijos patvirtinimas, kad projekto įgyvendinimas yra galimas;

5) projektai turi atitikti kitas finansinės paramos sutartyje nurodytas sąlygas, būtinas projekto įgyvendinimui užtikrinti.

203 straipsnis. Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba hibridinėse elektrinėse

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1169, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14906

221 straipsnis. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas elektros energijos gamybai jūrinėje teritorijoje netaikant skatinimo priemonių

1) organizuoja specialiojo teritorijų planavimo dokumento parengimą ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą;

2) organizuoja atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklų sausumos teritorijoje specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą.

1) asmenų, siekiančių dalyvauti konkurse, registracijos ir dokumentų teikimo etapas, kuris pradedamas informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą paskelbimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje dieną ir trunka 60 kalendorinių dienų. Šiame etape asmenys, siekiantys dalyvauti konkurse, teikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatytus dokumentus bei informaciją;

2) asmenų, siekiančių dalyvauti konkurse, kvalifikacijos tikrinimo etapas, kuris trunka ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo registracijos ir dokumentų teikimo etapo pabaigos. Šis terminas gali būti pratęstas 7 kalendorinėms dienoms Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Šiame etape yra vertinama asmenų, užsiregistravusių dalyvauti konkurse, atitiktis šio straipsnio 10 dalyje nustatytoms sąlygoms. Kvalifikacijos tikrinimo etapas yra užbaigiamas, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtina šio straipsnio 10 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančius asmenis konkurso dalyviais, kurie turi teisę dalyvauti pasiūlymų teikimo etape;

3) pasiūlymų dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje vystymo mokesčio, kurį konkurso laimėtojas įsipareigoja sumokėti į valstybės iždo sąskaitą per šio straipsnio 31 dalyje nustatytą terminą (toliau – vystymo mokestis), teikimo etapas (toliau – pasiūlymų teikimo etapas), kuris trunka ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas nuo kvalifikacijos tikrinimo etapo pabaigos. Šiame etape konkurso dalyviai Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka varžosi tarpusavyje realiu laiku siūlydami kuo didesnį vystymo mokestį, atitinkantį šio straipsnio 13 dalyje nustatytas sąlygas. Pasiūlymų teikimo etapas užbaigiamas Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, laikantis principo, kad konkurso laimėtoju būtų paskelbtas dalyvis, pasiūlęs didžiausią vystymo mokestį.

1) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę dokumentus, įrodančius, kad:

2) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad, konkurso dalyvį pripažinus konkurso laimėtoju, laimėtojas, įgyvendindamas elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektą, įsipareigoja laikytis Vyriausybės nustatytų reikalavimų, kurie susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslais, investicijomis į aplinkos apsaugą, parama, kurios dydis apskaičiuojamas dauginant praėjusiais kalendoriniais metais pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį iš 1 euro už 1 MWh ir kuri Vyriausybės nustatyta tvarka skiriama vietos bendruomenėms, taip pat kurie susiję su mažų ir vidutinių įmonių įtraukimu į projekto įgyvendinimą;

3) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodytus dokumentus, patvirtinančius dalyvio atitiktį Vyriausybės nustatytiems reikalavimams dėl finansinio pajėgumo ir turimos patirties įgyvendinant elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektus;

4) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad įsipareigoja prisiimti atsakomybę už prisijungimą prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje ir atsakomybę už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą;

5) pasirašę Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę Elektros energetikos įstatymo 211 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą;

6) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad statys naujas elektrines ar įrengs anksčiau neeksploatuotas elektrines, kurių statybai ar įrengimui bus naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga ir kurių įrengtoji galia bus ne mažesnė negu Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatyta mažiausia elektrinių įrengtoji galia, o leistina generuoti galia bus ne didesnė negu šiame punkte nurodytame nutarime nustatyta elektrinių leistina generuoti galia;

7) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai sumokėję konkurso dalyvio mokestį, kuris Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatomas įvertinus konkurso organizavimo sąnaudas;

8) nėra iškelta bankroto byla arba kreditoriai nevykdo bankroto procedūrų ne teismo tvarka;

9) nėra iškelta restruktūrizavimo byla;

10) nėra priimtas teismo, kreditorių ar juridinio asmens dalyvių sprendimas likviduoti juridinį asmenį;

11) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su mokesčių mokėjimu. Asmuo laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;

12) yra įvykdyti įsipareigojimai, susiję su viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėjimu, arba suderintas šių įsipareigojimų įvykdymo grafikas;

13) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su socialinio draudimo įmokų mokėjimu. Asmuo laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;

14) per pastaruosius 5 metus nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ir pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams;

15) juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys (nariai), ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai) ar fizinis asmuo neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens vadovo ar valdymo organo nario (narių), ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) ar fizinio asmens per pastaruosius 5 metus nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą;

16) pateikę informaciją apie pagrindinius planuojamo įgyvendinti elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto etapus, planuojamus statybų ir kitų susijusių darbų įgyvendinimo tvarkaraščius, kuriuose įtvirtinti terminai negali būti ilgesni negu šio straipsnio 25 dalyje nustatyti terminai, planuojamus finansavimo šaltinius bei kitą Vyriausybės nustatytą su elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektu susijusią informaciją ir įsipareigojimą laiku ir tinkamai laikytis pateiktų elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo terminų bei kitų teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų;

17) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad, laimėję konkursą, įsipareigoja per ne ilgesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį, kai konkurso laimėtojas yra juridinis asmuo, kitos valstybės narės juridinis asmuo ar kitos organizacijos padalinys, įsisteigti Lietuvos Respublikoje.

1) jeigu netiesioginis akcininkas ir (ar) galutinis naudos gavėjas neatitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, jų turima akcijų paketo dalis nustatoma pagal sandaugos taisyklę, pagal kurią padauginamos konkurso dalyvio akcininkų eilėje esančios akcijų paketo dalys, pradedant nuo netiesioginio akcininko ar galutinio naudos gavėjo turimos akcijų paketo dalies, kuri padauginama iš akcijų paketo dalies, valdomos aukštesniame lygyje, ir taip tęsiama akcininkų eilėje iki tiesioginių akcininkų turimos akcijų paketo dalies;

2) jeigu du ar daugiau tiesioginių akcininkų, netiesioginių akcininkų ir (ar) galutinių naudos gavėjų neatitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, o jų kiekvieno atskirai turima akcijų paketo dalis nesudaro ir neviršija kvalifikuotosios akcijų paketo dalies, atliekant vertinimą sudedamos tokių tiesioginių akcininkų, netiesioginių akcininkų ir (ar) galutinių naudos gavėjų turimos konkurso dalyvio akcijų paketo dalys, apskaičiuotos pagal šios dalies 1 punkte nustatytą sandaugos taisyklę;

3) jeigu tiesioginiams akcininkams, netiesioginiams akcininkams, galutiniams naudos gavėjams ir (ar) tretiesiems asmenims yra perleistos kitų tiesioginių akcininkų, netiesioginių akcininkų ir (ar) galutinių naudos gavėjų balsavimo teisės, įvertinama, ar tiesioginių akcininkų, netiesioginių akcininkų, galutinių naudos gavėjų ir (ar) trečiųjų asmenų, neatitinkančių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, kiekvieno atskirai ar visų kartu turima balsavimo teisių suma nesudaro arba neviršija kvalifikuotosios akcijų paketo dalies. Netiesioginių akcininkų, galutinių naudos gavėjų ir (ar) trečiųjų asmenų turima bendra balsavimo teisių suma apskaičiuojama šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka. Balsavimo teisių dalis ir akcijų paketo dalis nėra sumuojamos;

4) jeigu konkurso dalyvis, jo tiesioginiai akcininkai ir (ar) jo netiesioginiai akcininkai yra bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, vertybinių popierių dalis, kuria prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, šios dalies 1–3 punktuose nustatyta tvarka vertinama tik tuo atveju, jeigu ji sudaro arba viršija kvalifikuotąją akcijų paketo dalį.

1) jeigu per asmenų, siekiančių dalyvauti konkurse, registracijos ir dokumentų teikimo etapo laikotarpį užregistruojama mažiau kaip du asmenys, siekiantys dalyvauti konkurse;

2) po kvalifikacijos tikrinimo etapo lieka mažiau kaip du konkurso dalyviai, atitinkantys šio straipsnio 10 dalyje nustatytas sąlygas;

3) potencialiu konkurso laimėtoju laikomas konkurso dalyvis, kuris, vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, nustatomas kaip neatitinkantis nacionalinio saugumo interesų arba atsisako būti konkurso laimėtoju ir daugiau potencialių konkurso laimėtojų sąraše nėra įrašyta konkurso dalyvių.

1) per 3 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą;

2) per 6 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos gauti leidimą gaminti elektros energiją ketinimų protokole nurodytai elektrinės leistinai generuoti galiai;

3) nedidinti leidime plėtrai ir eksploatacijai numatytos leistinos generuoti galios, nemažinti leidime plėtrai ir eksploatacijai numatytos įrengtosios galios bei neplėsti teritorijos;

4) laiku ir tinkamai vykdyti pagal šio straipsnio 10 dalies 2 ir 17 punktus prisiimtus įsipareigojimus;

5) Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais Lietuvos energetikos agentūrai teikti ataskaitas apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir apie šio straipsnio 10 dalies 2 ir 17 punktuose nurodytų prisiimtų reikalavimų vykdymą.

1) išdavus leidimą plėtrai ir eksploatacijai leidimo galiojimo laikotarpiu paaiškėja, kad konkursui pateiktuose dokumentuose pateikti netikslūs duomenys arba duomenys turi trūkumų;

2) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas pažeidė šio straipsnio 25 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas reguliuojamos veiklos sąlygas, išskyrus atvejus, kai pastatoma mažesnės, negu nurodyta ketinimų protokole, leistinos generuoti galios ir (ar) įrengtosios galios elektrinė;

3) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas ilgiau negu vienus metus nevykdo įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, išskyrus atvejus, kai neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, suma yra mažesnė kaip 50 eurų;

4) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas leidimo galiojimo laikotarpiu neatitinka šio straipsnio 23 dalyje nurodyto reikalavimo dėl atitikties europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams.

1) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas jau buvo sustabdytas, pakartotinai per 12 mėnesių nuo šio leidimo galiojimo sustabdymo dienos pažeidžia šio straipsnio 25 dalies 3 punkte nustatytas reguliuojamos veiklos sąlygas;

2) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas šio straipsnio 27 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, per pažeidimams pašalinti nustatytą laikotarpį nepateikia patikslintų duomenų, nepašalina netikslumų arba Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato, kad pateikti duomenys neatitinka reikalavimų, galiojusių leidimo plėtrai ir eksploatacijai išdavimo dieną;

3) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas šio straipsnio 27 dalies 2, 3 ar 4 punkte nurodytais pagrindais, per pažeidimams pašalinti nustatytą laikotarpį jų nepašalino;

4) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas, vykdo leidime nurodytą veiklą;

5) leidimą plėtrai ir eksploatacijai turintis juridinis asmuo pasibaigė jį likvidavus ar reorganizavus;

6) fizinis asmuo, turėjęs leidimą plėtrai ir eksploatacijai, miršta;

7) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikia prašymą panaikinti leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą.

1) kai nesilaiko pagal šio straipsnio 10 dalies 2 punktą prisiimtų veiklos sąlygų ir įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai prisiimtas veiklos sąlygas ir įsipareigojimus įvykdyti vėluoja dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar neveikimo arba nenugalimos jėgos aplinkybių. Šiuo atveju leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas sumoka baudą, lygią prisiimtiems įsipareigojimams;

2) kai nesilaiko pagal šio straipsnio 10 dalies 17 punktą prisiimtų veiklos sąlygų ir įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai prisiimtas veiklos sąlygas ir įsipareigojimus įvykdyti vėluoja dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar neveikimo arba nenugalimos jėgos aplinkybių. Šiuo atveju leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas už kiekvieną pradelstą dieną sumoka baudą, apskaičiuojamą 0,0342 Eur/kW dauginant iš laikotarpio nuo dienos, kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas turėjo įvykdyti įsipareigojimus, iki dienos, kai juos faktiškai įvykdė;

3) kai nesilaiko šio straipsnio 25 dalies 1 punkte nustatytų veiklos sąlygų ir per 3 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos nėra gavęs statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai prisiimtas veiklos sąlygas ir įsipareigojimus įvykdyti vėluoja dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar neveikimo arba nenugalimos jėgos aplinkybių. Šiuo atveju leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas už kiekvieną pradelstą dieną sumoka baudą, apskaičiuojamą 0,0342 Eur/kW dauginant iš laikotarpio nuo dienos, kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas turėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą, iki dienos, kai šis dokumentas gaunamas arba leidimas plėtrai ir eksploatacijai panaikinamas šio straipsnio 29 dalyje numatytais pagrindais;

4) kai nesilaiko šio straipsnio 25 dalies 5 punkte nustatytų veiklos sąlygų ir neteikia ataskaitų apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir kitus įsipareigojimus. Šiuo atveju leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas už kiekvieną pradelstą dieną sumoka baudą, apskaičiuojamą 0,0342 Eur/kW dauginant iš laikotarpio nuo dienos, kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas turėjo pateikti ataskaitą, iki dienos, kai ją pateikė;

5) kai vykdant šio straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus konkurso laimėtojas yra įpareigojamas pervesti lėšas į valstybės iždo sąskaitą.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1698, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27271

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS IR VĖSUMOS ENERGIJOS GAMYBOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ SKATINIMAS, PLANAVIMAS, PLĖTRA IR NAUDOJIMAS

391 straipsnis. Tvarus biomasės kuro naudojimas elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos gamyboje

1) apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu;

2) vertinant energijos išteklių rinkos dalyvių atitiktį įpareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių energiją;

3) teikiant finansinę paramą už biomasės kuro naudojimą.

1) įrenginiuose, kurių bendroji vardinė šiluminė galia yra mažesnė kaip 50 MW;

2) įrenginiuose, kurių bendroji vardinė šiluminė galia yra nuo 50 MW iki 100 MW, taikant didelio naudingumo kogeneracijos būdą, arba įrenginiuose, kuriuose gaminama tik elektros energija, laikantis su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamo energijos vartojimo efektyvumo lygio, kaip apibrėžta 2017 m. liepos 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/1442, kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl didelių kurą deginančių įrenginių;

3) įrenginiuose, kurių bendroji vardinė šiluminė galia viršija 100 MW, taikant didelio naudingumo kogeneracijos būdą, arba įrenginiuose, kuriuose gaminama tik elektros energija, pasiekiant ne mažiau kaip 36 procentų grynąjį elektros energijos įrenginių efektyvumą;

4) taikant biomasės CO2 surinkimo ir saugojimo technologiją.

1) kuriuose elektros energijai gaminti kaip pagrindinis kuras nenaudojamas iškastinis kuras ir juose nėra ekonomiškai efektyvios galimybės taikyti didelio naudingumo kogeneracijos būdo;

2) kurie pradėti eksploatuoti arba pritaikyti naudoti biomasės kurą po 2021 m. gruodžio 25 d.

392 straipsnis. Biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams patvirtinimo sistema

393 straipsnis. Biomasės kuro tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai

1) mažiausiai 70 procentų – kai elektros energija, šilumos ir vėsumos energija pagaminta įrenginiuose, kurie naudoja biomasės kurą ir kurie pradėti eksploatuoti nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.;

2) mažiausiai 80 procentų – kai elektros energija, šilumos ir vėsumos energija pagaminta įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2026 m. sausio 1 d.

394 straipsnis. Biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams vertinimas pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą

395 straipsnis. Biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams vertinimas pagal savanorišką nacionalinę schemą

1) patvirtina atskirų energijos išteklių biržoje prekiaujamų biomasės kuro produktų atitiktį šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytiems kriterijams ir apskaičiuoja šių biomasės kuro produktų ir lyginamojo iškastinio kuro panaudojimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį;

2) tikrina energijos išteklių biržos dalyvių pagal šio straipsnio 2 dalį pateiktos informacijos apie atskirus energijos išteklių biržoje prekiaujamus biomasės kuro produktus tikslumą ir patikimumą;

3) parengia metinę ataskaitą apie atskirų energijos išteklių biržoje prekiaujamų biomasės kuro produktų atitiktį šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytiems kriterijams ir parengia užduotį auditoriui ar audito įmonei atlikti energijos išteklių biržos operatoriaus surinktos informacijos nepriklausomą auditą.

1) informaciją apie perkamų ar parduodamų biomasės kuro produktų ar jų gamybai naudotų žaliavų atitiktį šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytiems kriterijams;

2) informaciją, kad medžiagos nėra tikslingai pakeistos ar išmestos, kad žaliavos ir kuro partija arba jos dalis galėtų tapti atliekomis ar liekanomis;

3) duomenis, reikalingus biomasės kuro produktų ir lyginamojo iškastinio kuro panaudojimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikiui apskaičiuoti aplinkos ministro nustatyta tvarka;

4) informaciją, naudojamą masės balanso sistemoje pagal šio įstatymo 392 straipsnio 2 dalį.

1) pats tikrinti energijos išteklių biržos dalyvių pateiktą informaciją arba įgalioti tai atlikti auditorius, audito įmones ar nepriklausomus medienos matuotojus;

2) naudoti iki pirmosios miško biomasės surinkimo vietos biomasės kuro žaliavų gamintojo ar energijos išteklių biržos dalyvio atlikto audito duomenis ar pateiktą deklaraciją;

3) pagal duomenų teikimo sutartis gauti duomenis ir informaciją apie nacionalinėje schemoje dalyvaujančius energijos išteklių biržos dalyvius iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir (ar) valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų bazių.

396 straipsnis. Informacijos apie biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams įvykdymą teikimas

Papildyta skirsniu:

Nr. XIV-1067, 2022-04-28, paskelbta TAR 2022-05-06, i. k. 2022-09676

8 skirsnis. Neteko galios nuo 2019-06-01

Skirsnio naikinimas:

Nr. XIII-2017, 2019-03-21, paskelbta TAR 2019-04-02, i. k. 2019-05352

DEVINTASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI, TAIKOMI energijOS IŠ atsinaujinančių išteklių GAMINTOJAMS

141 straipsnis. Asmenų vykdomos ar planuojamos vykdyti veiklos energetikos sektoriuje keitimo tvarka

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2389, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25900

204 straipsnis. Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, apskaita taikant grynąjį atsiskaitymą

1) nepriklausomas elektros energijos tiekėjas nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kovo 31 dienos 2 metus (toliau – apskaitos laikotarpis) virtualioje asmens sąskaitoje kaupia lėšų sumą, apskaičiuojamą asmens pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį padauginus iš su asmeniu sutartos fiksuotos arba kintamosios elektros energijos kainos;

2) virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma didinama suma, kurią asmuo sumoka nepriklausomam elektros energijos tiekėjui pagal šios dalies 5 punkte nurodytą sąskaitą;

3) virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma mažinama suma, kuri apskaičiuojama nepriklausomo elektros energijos tiekėjo asmeniui patiektos elektros energijos kiekį padauginus iš asmens ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos elektros energijos kainos be pridėtinės vertės mokesčio ir (arba) sumos už kitas susijusias paslaugas;

4) jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, apskaičiuota vadovaujantis šios dalies 3 punktu, yra didesnė už nulį arba lygi nuliui, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas asmeniui pateikia sąskaitos balansą;

5) jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, apskaičiuota vadovaujantis šios dalies 3 punktu, yra mažesnė už nulį, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas išrašo sąskaitą už suvartotą elektros energijos kiekį, padaugintą iš asmens ir elektros energijos tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos kainos su pridėtinės vertės mokesčiu;

6) pasibaigus apskaitos laikotarpiui, keičiant nepriklausomą elektros energijos tiekėją, parduodant elektrinę arba nutraukus elektros energijos gamybos veiklą, asmeniui išmokama virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, kai ji yra didesnė už nulį. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas lėšas išmoka per 10 kalendorinių dienų nuo asmens prašymo dėl lėšų išmokėjimo, kuriame privalo būti nurodyta banko ar kitos kredito įstaigos sąskaita, į kurią pervedamos lėšos, nepriklausomam elektros energijos tiekėjui pateikimo dienos. Ši lėšų suma laikoma asmens pajamomis.

1) nebuitiniam gaminančiam vartotojui, išskyrus pelno nesiekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančius atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią elektrinę;

2) buitiniam gaminančiam vartotojui, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį.

1) nebuitinis gaminantis vartotojas, kai šis asmuo yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas;

2) buitinis gaminantis vartotojas, išskyrus buitinį gaminantį vartotoją, nurodytą šio straipsnio 2 dalies 2 punkte;

3) atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ar jos dalyviai, išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 21 dalies 1 punkte;

4) piliečių energetikos bendrija, jos dalininkai, nariai ar dalyviai, išskyrus piliečių energetikos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 21 dalies 1 punkte;

5) aktyvusis vartotojas;

6) kitas elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantis ir savo reikmėms ir ūkio poreikiams vartojantis asmuo, kuriam nėra suteiktas šiame įstatyme ar Elektros energetikos įstatyme nurodytas statusas.

1) sukauptas elektros energijos kiekis, išreikštas pinigine išraiška pagal gaminančio vartotojo ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo tarpusavio sutartyje nustatytas sąlygas, gaminančio vartotojo pasirinkimu perkeliamas į gaminančio vartotojo virtualią sąskaitą arba nepriklausomas elektros energijos tiekėjas jam išmoka kompensaciją vadovaudamasis šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalies 4 punktu;

2) virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, kai ji yra didesnė už nulį, pagal gaminančio vartotojo ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo tarpusavio sutartyje nustatytas sąlygas nepriklausomo elektros energijos tiekėjo išmokama gaminančiam vartotojui vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 6 punktu.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2389, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25900