← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2013-07-20

Įstatymas skelbtas: Žin.,

2011, Nr. 62-2936

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ

ENERGETIKOS

ĮSTATYMAS

2011 m. gegužės 12 d. Nr. XI-1375

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis, tikslas ir uždaviniai

1.

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos

atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus valstybinio valdymo,

reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos atsinaujinančių išteklių

energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus, taip pat nustato

energetikos tinklų operatorių, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojų

veiklos valstybinį reglamentavimą, priežiūrą ir jų santykius su kontrolę

vykdančiomis institucijomis.

2.

Šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią

atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, skatinti tolesnį naujų

technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos vartojimą, ypač

atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos

apsaugos, iškastinių energijos išteklių tausojimo, priklausomybės nuo

iškastinių energijos išteklių ir energijos importo mažinimo bei kitus valstybės

energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir

patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į

atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir pakankamumą apsaugos

užtikrinimo principus.

3.

Šiuo įstatymu nustatoma bendroji skatinimo

vartoti atsinaujinančių išteklių energiją Lietuvos Respublikoje sistema.

4.

Pagrindinis šio įstatymo uždavinys – užtikrinti,

kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju

galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 23

procentus ir ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir

veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir

skatinant energijos vartojimo efektyvumą.

5.

Šio įstatymo uždaviniai atskiruose

energetikos sektoriuose 2020 metais:

1) atsinaujinančių išteklių

energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos

suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10 procentų;

2) elektros energijos, pagamintos iš

atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies bendruoju

galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki

20 procentų;

3) centralizuotai tiekiamos šilumos energijos,

pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos

balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 procentų, o namų ūkiuose

atsinaujinančių energijos išteklių dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių

balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 procentų.

6.

Europos

Sąjungos teisės aktai, įgyvendinami šio įstatymo nuostatomis, nurodyti šio

įstatymo priede.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Aeroterminė energija –

šilumos energija, susikaupusi ore.

2.

Atsinaujinančių išteklių

energija – energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių:

vėjo, saulės energija, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir

vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir

nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių

išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas

ateityje, energija.

3.

Atsinaujinančių išteklių

energijos gamybos įrenginys (toliau – įrenginys) – iš

atsinaujinančių energijos išteklių elektros energiją ir (ar) šilumos

energiją, ir (ar) biokurą, ir (ar) biodegalus gaminantis įrenginys.

4.

Atsinaujinančių

išteklių energijos kilmės garantija (toliau – kilmės garantija) –

elektroninis dokumentas, kurio vienintelė paskirtis – įrodyti galutiniam

vartotojui, kad visa arba tam tikra energijos dalis buvo pagaminta iš

atsinaujinančių energijos išteklių.

5.

Atsinaujinančių išteklių

energijos naudojimo bandomasis projektas (toliau – bandomasis projektas)

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka ir sąlygomis parengtas atsinaujinančių išteklių energijos

naudojimo projektas, apimantis naujų technologijų pritaikomumo studijas

ar bandomuosius įdiegimus, taip pat esamų technologijų veiklos efektyvumo

didinimą ar esminį pagerinimą.

6.

Atsinaujinančių

išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo priemonė (toliau – skatinimo

priemonė) – šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta priemonė ar

būdas, kuriais energijai gaminti skatinama naudoti atsinaujinančius išteklius.

7.

Bendrasis

galutinis energijos suvartojimas – energijos tikslais pramonei,

transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas),

žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiamų energijos produktų

suvartojimas, įskaitant elektros ir šilumos

energijos, kurią elektros ir šilumos energijos gamybai sunaudoja energetikos

sektorius, suvartojimą ir elektros bei šilumos energijos nuostolius paskirstymo

ir perdavimo proceso metu.

8.

Biodegalai

– iš biomasės pagaminti skystieji arba dujiniai transporto degalai.

9.

Biodujos –

iš biomasės pagamintos dujos.

10.

Biokuras – iš biomasės pagaminti degieji

dujiniai, skystieji ir kietieji produktai, naudojami energijai gaminti.

11.

Biomasė – biologiškai skaidžios

biologinės kilmės žemės ūkio, miškų ūkio ir susijusių pramonės šakų, įskaitant

žuvininkystę ir akvakultūrą, žaliavos, atliekos ir liekanos, įskaitant

augalines ir gyvūnines medžiagas, taip pat biologiškai skaidžios pramoninės ir

komunalinės atliekos.

12.

Biotepalai ir

bioalyvos – iš augalinių ar gyvūninių riebalinių medžiagų pagaminti tepalai

ir alyvos.

13.

Centralizuotas šilumos ar

vėsumos energijos tiekimas – šilumos energijos garų, karšto vandens ar

ataušintų skysčių pavidalu iš centrinio gamybos šaltinio pristatymas ir

pardavimas vartotojams.

14.

Elektrinė

– elektros energijos gamintojo nuosavybės ar kita teise valdomas energetikos

objektas, skirtas elektros energijai ar elektros ir šilumos energijai

bendrosios gamybos būdu iš atsinaujinančių išteklių gaminti, susidedantis iš

vieno ar daugiau tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energiją

generuojančių įrenginių, prijungtų prie elektros tinklų.

15.

Elektrinės

įrengtoji galia – visų elektrinės generatorių aktyviųjų galių suma.

16.

Elektrinės

prijungimo prie energetikos tinklų išankstinės projektavimo sąlygos (toliau

– išankstinės prijungimo sąlygos) – energijos iš atsinaujinančių

išteklių gamintojui išduodamos preliminarios projektavimo sąlygos, kuriose

nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros

reikalavimai, prijungiant šio gamintojo elektrinę prie energetikos tinklų

operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas

paslaugas.

17.

Elektrinės

prijungimo prie energetikos tinklų projektavimo sąlygos (toliau – prijungimo

sąlygos) – techninės sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji

energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai,

prijungiant energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo elektrinę prie

energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose

nustatytas paslaugas.

18.

Elektromobilis –

transporto priemonė, kurioje energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama tik

iš elektros energijos kaupiklio.

19.

Elektros

įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas

(toliau – ketinimų protokolas) – elektros tinklų

operatoriaus ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo

susitarimas, kuriuo, be kita ko, šis gamintojas įsipareigoja per nustatytą

laikotarpį parengti savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų, o

elektros tinklų operatorius – per nustatytą laikotarpį prijungti šio gamintojo

elektros įrenginius prie savo valdomų elektros tinklų.

20.

Elektros

įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taškas (toliau – prijungimo

taškas) – elektros tinkluose tiksliai nurodytas taškas, kuriame elektros

tinklų naudotojo įrenginiai prijungiami prie elektros energijos perdavimo

sistemos ir (ar) elektros energijos skirstomųjų tinklų. Prijungimo taško vieta

nustatoma nuosavybės ribų akte ir, jei nenurodyta kitaip, sutampa su šiame akte

nustatyta elektros tinklų operatoriaus ir jų naudotojo elektros tinklų

nuosavybės riba. Prijungimo taške esančius elektros tinklų įrenginius

nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo elektros tinklų

operatorius.

21.

Energetikos

tinklai – visi tarpusavyje sujungti techniniai įrenginiai, naudojami

energijai ir (ar) jos ištekliams perduoti ir paskirstyti: elektros energijos

perdavimo sistemos ir (ar) elektros energijos skirstomieji tinklai, šilumos ar

vėsumos energijos perdavimo tinklai, dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemos.

22.

Energetikos

tinklų operatorius – elektros energijos perdavimo sistemos ir (ar)

elektros energijos skirstomųjų tinklų, šilumos ar vėsumos energijos perdavimo

tinklų, dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemų operatorius.

23.

Energijos

beveik nevartojantis pastatas – pastatas, kurio energinis naudingumas,

nustatytas pagal normatyvinius statybos techninius dokumentus, yra labai

didelis. Reikalingos energijos, kurios beveik nesuvartojama arba suvartojama labai

mažai, didžiąją dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant

vietoje ar netoliese iš atsinaujinančių išteklių pagamintą energiją.

24.

Energijos

gamybos įrenginio pajėgumas – elektros, šilumos ar vėsumos energijos

gamybos įrenginio galimybė pasiekti tam tikrą galią įprastomis darbo sąlygomis,

neatsižvelgiant į laiko ribojimus ar trumpalaikius nuokrypius.

25.

Energijos iš

atsinaujinančių išteklių gamintojas (toliau – gamintojas) – asmuo,

eksploatuojantis atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginį, turintis

atitinkamą leidimą verstis šia veikla arba ketinantis plėtoti energijos iš

atsinaujinančių energijos išteklių gamybą.

26.

Energijos iš

atsinaujinančių išteklių gamintojo įrenginių prijungimo prie energetikos tinklų

išlaidos (toliau – prijungimo išlaidos) – investicijos,

reikalingos energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo įrenginiams

prijungti prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų.

27.

Fiksuotas elektros

energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifas (toliau – fiksuotas

tarifas) – šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis gamintojui

garantuojamos pajamos už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros

energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetą.

28.

Geoterminė energija –

šilumos energija, susikaupusi žemiau žemės paviršiaus.

29.

Hibridinė transporto

priemonė – transporto priemonė, kurioje energija mechaniniam judesiui

atlikti tiekiama iš dviejų ar daugiau transporto priemonėje esančių sukauptos

energijos šaltinių: sunaudojamų degalų ir elektros energijos kaupiklio

(baterijos, kondensatoriaus).

30.

Hidroenergija –

patvenkto ir (arba) tekančio vandens energija, naudojama elektros energijai

gaminti.

31.

Hidroterminė energija – šilumos energija,

susikaupusi paviršiniuose vandenyse.

32.

Liekamoji

energija – technologinio proceso metu išsiskirianti energija, kuri

nepanaudojama tame procese.

33.

Maksimali leidžiama

prijungti generuojančių šaltinių galia – perdavimo sistemos

operatoriaus ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriaus didžiausias techninis sistemos

(tinklo), prie kurios (kurio) bus prijungta gamintojo elektrinė, pajėgumų

dydis.

34.

Mineraliniai

degalai – iš gamtinių iškastinių žaliavų arba mineralinės kilmės atliekų

pagaminti skystieji arba dujiniai transporto degalai.

35.

Nacionaliniai

planiniai rodikliai – šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojami

nacionaliniai bendrieji ar tarpiniai planiniai rodikliai, rodantys

atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su bendruoju galutiniu

energijos suvartojimu, nustatytu laikotarpiu.

36.

Nuosavybės

ribų aktas – energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo ir

energetikos tinklų operatoriaus pasirašomas aktas, kuriame nustatoma nuosavybės

riba tarp energetikos tinklų naudotojo tinklų ir energetikos tinklų

operatoriaus valdomų tinklų.

37.

Paramos schema

– visuma skatinimo priemonių, kuriomis skatinama naudoti atsinaujinančių

išteklių energiją, tarp jų mažinamos atsinaujinančių energijos išteklių

naudojimo sąnaudos, didinama energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių

pardavimo kaina, nustatomi įpareigojimai naudoti atsinaujinančius energijos

išteklius ar vartoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą energiją, taip pat

kitos priemonės, skatinančios naudoti atsinaujinančius energijos išteklius

energijai gaminti ir (ar) iš jų pagamintos energijos vartojimą.

38.

Perteklinė

elektros energija – elektros energijos vartotojų elektros tinkle įrengtose

elektrinėse, kuriose elektros energijai gaminti naudojami atsinaujinantys

energijos ištekliai, pagaminta ir į elektros tinklus patiekta elektros energija,

likusi nuo savo reikmėms ir ūkio poreikiams suvartotos elektros energijos.

39.

Prievolių įvykdymo

užtikrinimas – finansinė garantija ar finansinis laidavimas, kaip tai

nustatyta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.

40.

Saulės šilumos

energija – saulės spindulinė energija, paverčiama į šilumos energiją saulės

kolektoriuose.

41.

Saulės šviesos

energija – iš saulės šviesos tiesiogiai gaunama elektros energija.

42.

Skystieji

bioproduktai – iš biomasės pagamintas skystasis kuras elektros energijai,

šilumai ir (ar) vėsumai gaminti, išskyrus skystuosius transporto degalus.

43.

Statistinis

energijos perdavimas – pagal oficialius valstybės statistinius duomenis

apskaičiuoto atsinaujinančių išteklių energijos kiekio perdavimas kitai

valstybei narei arba gavimas iš kitos valstybės narės.

44.

Šilumos

siurblys – įrenginys, paverčiantis aeroterminę, geoterminę ar hidroterminę

energiją aukštesnės temperatūros šiluma, naudojama pastatams šildyti ir (ar)

karštam vandeniui ruošti.

45.

Užsienio

valstybė – valstybė ne Europos Sąjungos valstybė narė ir ne Europos

ekonominės erdvės valstybė.

46.

Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė

ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybė.

47.

Vėjo energija

– oro judėjimo energija, naudojama energijai gaminti.

48.

Viešuosius

interesus atitinkančios paslaugos

– įstatymų nustatytais atvejais įmonėms priskiriami privalomi įpareigojimai,

siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos

politikos strateginius tikslus atsinaujinančios energetikos sektoriuje ir

apginti teisėtus visuomenės interesus.

49.

Kitos šiame

įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos

Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Energetikos įstatyme, Elektros

energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme, Statybos

įstatyme, Vandens įstatyme ir Žemės įstatyme.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-169, 2013-01-17,

Žin., 2013, Nr. 12-560 (2013-02-01)

3 straipsnis. Atsinaujinančių

energijos išteklių naudojimo plėtros skatinimas

1.

Atsinaujinančių energijos

išteklių naudojimas skatinamas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka ir sąlygomis.

2.

Atsinaujinančių energijos

išteklių naudojimas skatinamas taikant nustatytą paramos schemą, kurią sudaro

viena ar kelios skatinimo priemonės. Skatinimo priemonėmis yra laikoma:

1) fiksuotas tarifas;

2) energijos iš atsinaujinančių

energijos išteklių supirkimas;

3) atsinaujinančius energijos

išteklius naudojančių įrenginių prijungimo prie energetikos tinklų ar sistemų

išlaidų kompensavimas;

4) energetikos tinklų ar sistemų

galios ir pralaidumo ar kitų atitinkamų techninių parametrų rezervavimas

atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems įrenginiams prijungti;

5) energijos iš atsinaujinančių

energijos išteklių persiuntimas pirmumo teise;

6) elektros energijos gamintojų

atleidimas nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos balansavimą ir (ar)

elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimą skatinimo laikotarpiu;

7) parama žemės ūkio produkcijos

– biokuro, biodegalų, biotepalų ir bioalyvų gamybos žaliavos – gamybai ir

perdirbimui;

8) privalomo atsinaujinančių

energijos išteklių naudojimo energijai gaminti ir (ar) privalomo energijos iš

atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo, taip pat biodegalų naudojimo

reikalavimai;

9) parama investicijoms į

atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas;

10) kitos įstatymų nustatytos

lengvatos.

3.

Dėl elektros energijos

gamintojų atleidimo nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos

balansavimą ir (ar) elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimą po skatinimo

laikotarpio sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė)

visiems gamintojams bendrai tam naudodama turimą infrastruktūrą ir įrenginius.

4.

Skatinimo priemonių taikymo

tvarką ir sąlygas, kiek jų nereglamentuoja šis ir (ar) kiti įstatymai,

vadovaudamasi šio įstatymo reikalavimais, nustato Vyriausybė.

5.

Aplinkai nekenksmingų

technologijų plėtrai, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius energijos

gamybai, Vyriausybė nutarimu gali suteikti bandomojo projekto statusą.

ANTRASIS SKIRSNIS

VEIKLOS

ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS SEKTORIUJE VALDYMAS

4 straipsnis.

Atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus valdymo srities institucijos

Atsinaujinančių išteklių energetikos

sektorių šio įstatymo nustatyta tvarka reguliuoja ir kontroliuoja, kaip

vykdomas šis įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai:

1) Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija;

2) Energetikos ministerija;

3) Aplinkos ministerija;

4) Susisiekimo ministerija;

5) Švietimo ir mokslo

ministerija;

6) Ūkio ministerija;

7) Žemės ūkio ministerija;

8) Valstybinė kainų ir

energetikos kontrolės komisija;

9) savivaldybės.

5 straipsnis.

Vyriausybės kompetencija

1.

Vyriausybė:

1) užtikrina, kad būtų

pasiekti šio įstatymo 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti

uždaviniai;

2) vadovaudamasi šiuo įstatymu ir

kitais teisės aktais, tvirtina Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių

plėtros programą;

3) tvirtina Nacionalinės

atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos tarpinstitucinį veiklos planą;

4)

tvirtina elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir

elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą,

numatytą šio įstatymo

13 straipsnio 4 dalyje;

5) nustato

biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties tvarumo kriterijams kontrolės

tvarką, taip pat biodegalų ir skystųjų bioproduktų, atitinkančių tvarumo

kriterijus, sertifikavimo tvarką;

6)

nustato ir tvirtina skatinimo kvotas, atitinkančias šio įstatymo 13 straipsnio

3 dalyje nurodytus uždavinius ir 20 straipsnio 3 dalyje nurodytus aukcionų

regionus;

7) nustato

susitarimų dėl statistinio energijos perdavimo tarp Lietuvos Respublikos ir

kitų valstybių narių sudarymo tvarką, taip pat bendrųjų projektų tarp valstybių

narių ir užsienio valstybių vykdymo tvarką;

8) atlieka

kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.

2.

Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija:

1) tvirtina

atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo programas, vadovaudamasi

objektyviais ir nediskriminaciniais principais;

2)

tvirtina Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros

veiksmų planą;

3) nustato

savivaldybėms minimalius privalomus pasiekti atsinaujinančių išteklių energijos

naudojimo planinius rodiklius ir derina savivaldybių atsinaujinančių išteklių

energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektus;

4) nustato

viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarką;

5) rengia ir tvirtina

Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės

ekonominės zonos Baltijos jūroje ir pajūrio juostos naudojimo elektrinių

statybai ir eksploatacijai leidimų išdavimo tvarkos aprašą, atsižvelgdama į

šiame įstatyme nustatytus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių

energijos išteklių skatinimo bendruosius reikalavimus ir vadovaudamasi

objektyviais ir nediskriminaciniais principais;

6) nustato

kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo tvarką;

7) tvirtina Nacionalinį

energijai gaminti tinkamų pramoninių ir komunalinių atliekų biologiškai

skaidžios dalies panaudojimo specialųjį planą;

8)

nustato naudojimosi gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemomis, perduodant

ir skirstant dujas iš atsinaujinančių energijos išteklių, tvarką;

9) nustato

leidžiamą arba privalomą biodegalų dalį mišinyje su degalais, pagamintais iš

mineralinių degalų;

10) nustato

konfiskuotų alkoholio produktų panaudojimo biodegalų gamybai tvarką;

11)

nustato privalomus aplinkos apsaugos kriterijus valstybės institucijų, įstaigų

ir įmonių perkamoms transporto priemonėms;

12) rengia

priemones, didinančias visų rūšių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą

pastatuose ir energijos vartojimo efektyvumą, susijusias su energijos bendrąja

gamyba ir (ar) energijos beveik nevartojančiais pastatais, taip pat koordinuoja

ir prižiūri, kaip šios priemonės įgyvendinamos;

13) nustato

atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo pastatuose reikalavimus ir šių

reikalavimų įgyvendinimo tvarką;

14) tvirtina šio įstatymo 45

straipsnio 1 dalyje nurodytų darbuotojų pareigybių ir profesijų sąrašą, nustato

šių darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina atsinaujinančių išteklių

energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų,

kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato jų atestavimo tvarką;

15) nustato atsinaujinančių

išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų atestavimo

tvarką;

16) nustato

informacijos apie biokuro naudojimą rinkimo ir teikimo Europos Komisijai

tvarką;

17) atlieka

kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-494, 2013-07-02,

Žin., 2013, Nr. 78-3939 (2013-07-20)

6 straipsnis. Energetikos ministerijos kompetencija

Energetikos

ministerija:

1) teisės aktų nustatyta tvarka

ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja degiųjų dujinių produktų (biodujų),

miško ir medienos atliekų, šiaudų, kitų rūšių biologinės kilmės kuro (žemės

ūkio atliekų ir augalų, naudojamų energijai gaminti) gamybos ir naudojimo, taip

pat aeroterminės, geoterminės, hidroterminės energijos, hidroenergijos, saulės

šilumos energijos ir saulės šviesos energijos, vėjo energijos naudojimo

energijai gaminti plėtros ir skatinimo priemonių įgyvendinimą, atlieka jų

įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę priežiūrą ir kontrolę;

2)

rengia elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir

elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą,

numatytą šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje;

3)

rengia Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų

planą;

4) išduoda

leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos

išteklių pajėgumus;

5) išduoda

atestatus elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos, dujų gamybos

iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams, taip pat atsinaujinančių

energijos išteklių naudojimo įrenginiams transporto sektoriuje eksploatuoti;

6) rengia

ir tvirtina technines taisykles, nustatančias būtiniausius techninės

konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, taikomus elektros iš

atsinaujinančių energijos išteklių šaltinius jungiant į elektros tinklus;

7) rengia

ir tvirtina technines taisykles, nustatančias būtiniausius techninės

konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, taikomus dujų iš atsinaujinančių

energijos išteklių šaltinius jungiant į gamtinių dujų tinklus;

8) nustato

nacionalinių planinių rodiklių skaičiavimo tvarką;

9) tvirtina Biokuro, biodegalų,

biodujų, biotepalų ir bioalyvų prekybos taisykles;

10) kartu su Aplinkos

ministerija ir Susisiekimo ministerija nustato biodegalų privalomuosius kokybės

rodiklius;

11) organizuoja

keitimąsi patirtimi atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo srityje tarp

valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų, privačių

subjektų ir viešai skelbia gerosios praktikos pavyzdžius;

12) tvirtina

Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles, parengtas

kartu su Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija;

13) atlieka

kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-2025, 2012-05-22,

Žin., 2012, Nr. 63-3166 (2012-06-05)

7 straipsnis. Aplinkos ministerijos kompetencija

Aplinkos

ministerija:

1) nustato biokurą ar

biodegalus naudojančių įrenginių taršos normatyvus;

2) rengia

ir tvirtina metano, išmetamo į atmosferą, kiekio įvertinimo metodiką;

3)

nustato biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo aplinkosaugos sąlygas;

4)

nustato gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir

lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio

apskaičiavimo taisykles;

5) vertina miškų ūkio ir

komunalinių atliekų, iš kurių gali būti gaminamas biokuras, biologiškai

skaidžios dalies panaudojimo potencialą;

6) teisės aktų nustatyta

tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją kartu su Energetikos ministerija

koordinuoja darnios hidroenergijos naudojimo energijai gaminti skatinimo

priemonių įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę

priežiūrą ir kontrolę;

7) rengia ir

tvirtina pramoninių ir komunalinių atliekų biologiškai skaidžios dalies

atskyrimo, atsižvelgiant į energijos, pagamintos iš pramoninių ir komunalinių

atliekų, atsinaujinančią dalį, metodiką;

8) kartu su Energetikos

ministerija rengia ir viešai skelbia rekomendacijas projektuotojams,

architektams ir kitiems specialistams dėl atsinaujinančių energijos išteklių

technologijų, didelio energinio efektyvumo technologijų ir centralizuoto

šilumos ir (ar) vėsumos energijos tiekimo sistemų integravimo, planuojant,

projektuojant, statant ir atnaujinant (modernizuojant) visuomeninės, pramoninės

ar gyvenamosios paskirties teritorijas;

9) atlieka kitas

šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.

8 straipsnis. Susisiekimo ministerijos kompetencija

Susisiekimo ministerija:

1) teisės aktų nustatyta

tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja biodegalų naudojimo

transporto sektoriuje plėtros ir skatinimo priemonių, taip pat atsinaujinančius

energijos išteklius naudojančių transporto priemonių, elektromobilių ir

hibridinių transporto priemonių naudojimo iniciatyvų įgyvendinimą, atlieka jų

įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę priežiūrą ir kontrolę;

2) nustato biodegalais laikytinų

produktų sąrašą;

3) rengia ir tvirtina

transporto priemonių eksploatavimo laikotarpio poveikio energetikai ir aplinkai

apskaičiavimo metodiką;

4) atlieka

kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.

9 straipsnis.

Ūkio ministerijos kompetencija

Ūkio ministerija:

1) vertina gamybos ir kitoje

ūkinėje veikloje susidarančių atliekų ir produktų potencialą, išskyrus žemės

ūkio ir su žemės ūkio produktų perdirbimu susijusių pramonės šakų ir atliekų,

iš kurių gaminamas biokuras, potencialą;

2) atlieka kitas

šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.

10 straipsnis.

Žemės ūkio ministerijos kompetencija

Žemės ūkio ministerija:

1) teisės aktų nustatyta

tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja degiųjų skystųjų ir dujinių

produktų, gautų iš biomasės, gamybos plėtros ir skatinimo priemonių

įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę

priežiūrą ir kontrolę;

2) teisės aktų nustatyta

tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja augalams, iš kurių gaminamas

biokuras, biodegalai, biotepalai ir bioalyvos, auginti skirtų paramos priemonių

įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę

priežiūrą ir kontrolę;

3) rengia programas žemės

ūkio produkcijos, naudojamos energijai gaminti, gamintojams remti ir teikia jas

tvirtinti Vyriausybei;

4) vertina žemės

ūkio ir su žemės ūkio produktų perdirbimu susijusių pramonės šakų produktų ir

atliekų, iš kurių gaminamas biokuras, potencialą;

5) atlieka

kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.

11 straipsnis. Valstybinės kainų ir energetikos

kontrolės komisijos kompetencija

Valstybinė kainų ir energetikos

kontrolės komisija:

1) fiksuotų tarifų didžiausio

galimo dydžio nustatymo metodiką;

2)

tvirtina fiksuotų tarifų didžiausius galimus dydžius, nustato jų

diferencijuojamus dydžius, kontroliuoja, kaip jie taikomi;

3)

nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į

kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitą) darbui, lengvatinius

tarifus;

4)

tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei

papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su

atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra;

5) derina šio įstatymo 14 straipsnio

7 dalyje nurodytą Pasinaudojimo

elektros tinklais tvarkos aprašą;

6) nagrinėja šio įstatymo 64

straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;

7)

tvirtina atsinaujinančių išteklių energetikos įmonių technologinius,

finansinius ir vadybinius pajėgumus ir jų įvertinimo tvarkos aprašą;

8)

tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;

9)

nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;

10)

nustato dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo į gamtinių dujų

sistemą kainą;

11)

prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti

savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir

biodujų supirkimo skaidrumą;

12)

rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;

13)

skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus;

14) atlieka

kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-169, 2013-01-17,

Žin., 2013, Nr. 12-560 (2013-02-01)

12 straipsnis.

Savivaldybių kompetencija

Savivaldybės:

1) rengia

ir, suderinusios su Vyriausybe ar jos įgaliota institucija, tvirtina ir

įgyvendina atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus;

2) organizuodamos

aprūpinimą šilumos energija savivaldybės teritorijoje, siekia, kad šilumos

energijos gamybai būtų naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai;

3) siekia,

kad viešajame transporte būtų naudojamos transporto priemonės,

naudojančios atsinaujinančių išteklių energiją, elektromobiliai ir hibridinės

transporto priemonės;

4) kuria

infrastruktūrą, reikalingą atsinaujinančių išteklių energiją ir elektros

energiją naudojančių transporto priemonių naudojimo plėtrai;

5) rengia

ir įgyvendina visuomenės informavimo ir sąmoningumo ugdymo priemones, teikia

konsultacijas ir rengia mokymo programas apie atsinaujinančių energijos

išteklių plėtojimo ir naudojimo praktines galimybes ir naudą;

6) atlieka

kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-494, 2013-07-02,

Žin., 2013, Nr. 78-3939 (2013-07-20)

TREČIASIS

SKIRSNIS

ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS IŠ

ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ SKATINIMAS, PLANAVIMAS, PLĖTRA.

ELEKTRINIŲ PRIJUNGIMAS PRIE

ELEKTROS TINKLŲ

13 straipsnis. Atsinaujinančių energijos

išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra

1.

Atsinaujinančių energijos

išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra yra vienas iš strateginių

valstybės energetikos politikos tikslų.

2.

Atsinaujinančių energijos

išteklių naudojimas elektros energijai gaminti skatinamas šio įstatymo ir kitų

teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

3.

Šio įstatymo uždaviniai elektros energetikos

sektoriuje iki 2020 metų:

1) vėjo elektrinių, prijungtų

prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 500 MW. Pasiekus 500

MW vėjo elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės

vėjo elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros

energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į

Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos

tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų

interesų apsaugos reikalavimus;

2) saulės šviesos energijos

elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti

iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip

30 kW, kurioms leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduoti

pagal prašymus, pateiktus iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pasiekus 10 MW saulės

šviesos energijos elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina

tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros tvarkos aprašą,

atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos

mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų

teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus;

3) hidroelektrinių, prijungtų

prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 141 MW;

4) biokuro elektrinių, prijungtų

prie elektros tinklų, kurioms šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka

ir sąlygomis taikomas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo

elektros energijai gaminti skatinimas, įrengtąją suminę galią padidinti iki 105

MW, taip pat biokuro elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, kurių

įrengimas skatinamas (iš dalies finansuojamas) iš nacionalinės atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros programos priemonėms įgyvendinti skirtų lėšų,

įskaitant Europos Sąjungos paramos lėšas, tačiau išskyrus viešuosius interesus

atitinkančių paslaugų lėšas, ir kurioms netaikomas šio įstatymo

20 straipsnyje numatytas skatinimas, įrengtąją suminę galią padidinti iki

optimalios, Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje nustatytos biokuro

elektrinių galios.

4.

Kai elektrinių įrengtoji suminė

galia viršija šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius, iki

2015 m. sausio 1 d., bet ne vėliau, Vyriausybė patvirtina tolesnės elektrinių,

perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos

akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos

Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo

saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų

apsaugos reikalavimus.

5.

Elektrinių įrengtoji suminė

galia apskaičiuojama kaip elektrinėms, kurioms šio įstatymo 20 straipsnyje

nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas atsinaujinančių energijos išteklių

naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas, priskirtos įrengtosios suminės

galios, nurodytos iki šio įstatymo įsigaliojimo ir vėliau teisės aktų nustatyta

tvarka išduotuose galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos

iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus ir leidimuose gaminti elektros

energiją bei prijungimo sąlygose, išduotose elektrinėms, kurioms šio įstatymo

16 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos

gamybos pajėgumus nereikalingas, suma. Kai elektrinėms priskirta įrengtoji

suminė galia pasiekia šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius,

skatinimo kvotų paskirstymas šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės

aktuose numatytais būdais ir paraiškų prijungti prie elektros tinklų šio

įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodytas elektrines priėmimas sustabdomas tol,

kol šio straipsnio 3 dalyje nurodyti įrengtųjų galių dydžiai bus padidinti arba

atsiras laisvų skatinimo kvotų nepastačius elektrinių per leidimuose plėtoti

elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus nurodytą

laikotarpį. Energetikos ministerija viešai skelbia ir nuolat atnaujina

informaciją apie priskirtas įrengtąsias sumines galias ir esamas laisvas

skatinimo kvotas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XII-169, 2013-01-17,

Žin., 2013, Nr. 12-560 (2013-02-01)

Nr.

XII-494, 2013-07-02,

Žin., 2013, Nr. 78-3939 (2013-07-20)

14 straipsnis.

Elektrinių prijungimas prie elektros tinklų

1.

Elektros tinklų

operatorius privalo ne vėliau kaip per 18 mėnesių arba per laikotarpį, per kurį

gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, jeigu tas laikotarpis yra ilgesnis

kaip 18 mėnesių, pirmumo teise prijungti gamintojo elektrinę prie elektros

tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų prijungimo taške, kuris atitinka

reikiamą įtampos lygį ir yra arčiausiai gamintojo elektrinės, jeigu kiti

elektros tinklai technologiniu ir ekonominiu požiūriu nėra tinkamesni gamintojo

elektrinės prijungimo taškui. Nurodyta gamintojo elektrinės prijungimo prie

elektros tinklų pirmumo teisė gamintojui užtikrinama kitų elektros energijos

gamintojų, naudojančių ne atsinaujinančius energijos išteklius, elektros

įrenginių prijungimo prie elektros tinklų atžvilgiu. Prijungimo prie elektros

tinklų laikotarpis skaičiuojamas nuo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų

paslaugos sutarties tarp gamintojo ir elektros tinklų operatoriaus pasirašymo

dienos. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų momentu laikomas elektrinės

prijungimas technologiniams bandymams elektros tinkluose atlikti (paleidimo derinimo darbams). Elektros tinklų operatorius,

vadovaudamasis teisės aktų nustatytais reikalavimais, parengia ir viešai

skelbia tipines elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties

sąlygas, kurios nediskriminavimo pagrindais vienodai taikomos visiems

gamintojams, įvertinęs specialiuosius reikalavimus atskiroms gamintojų grupėms.

2.

Elektros

tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektrinę prie elektros tinklų

ir tuo atveju, kai toks prijungimas galimas tik techniškai atnaujinus elektros

tinklus, juos optimizavus, išplėtus elektros tinklus, padidinus elektros tinklų

pajėgumą ar kitaip juos rekonstravus. Šiuo atveju gamintojo elektrinė turi būti

prijungiama prie elektros tinklų per šalių sutartą protingą terminą, įvertinus

elektros tinklų atnaujinimo ar plėtros poreikį, kiek tai pagrįstai reikalinga

elektrinei prijungti.

3.

Šio straipsnio 1 ir 2

dalyse nurodyti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminai gali būti pratęsti

tais atvejais, kai elektros tinklų operatorius nustatytais terminais negali

prijungti gamintojo elektrinės technologiniams bandymams elektros tinkluose

atlikti tuo atveju, kai vėluoja darbai gamintojo elektros tinklų dalyje ar dėl

kitų nuo elektros tinklų operatoriaus nepriklausančių priežasčių. Kiekvienu

konkrečiu atveju elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminas negali

būti pratęstas ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Elektrinės prijungimo

prie elektros tinklų terminas pratęsiamas elektros tinklų operatoriaus ir

gamintojo susitarimu elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos

sutartyje nustatyta tvarka.

4.

Gamintojo

elektrinės prijungimo tašką parenka ir prijungimo sąlygose nustato elektros

tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų jungiama gamintojo

elektrinė, pagal gamintojo pateiktą prašymą ir įvertinęs technologinius ir

ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus pagal šio straipsnio 7 dalyje

nurodytą Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą.

5.

Gamintojas

turi teisę pasirinkti kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamą

elektrinės prijungimo tašką, atsižvelgdamas į elektros tinklų operatoriaus

nurodytą elektros tinklų pajėgumo lygį ir elektrinės įrengtąją galią. Gamintojo

pasirinkto prijungimo taško atitiktį nustatytiems technologiniams ir

ekonominiams kriterijams kiekvienu konkrečiu atveju įvertina elektros tinklų

operatorius. Jeigu prijungiant elektrinę gamintojo pasiūlytame prijungimo taške

padidėja prijungimo sąnaudos, padidėjusios prijungimo sąnaudos padengiamos šio

įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

6.

Elektros

tinklų operatorius turi teisę savo nuožiūra paskirti ir kitą elektrinės

prijungimo tašką, nepaisydamas gamintojo pasirinkto prijungimo taško, kaip

nurodyta šio straipsnio 5 dalyje. Dėl šio paskyrimo atsirandančios

papildomos sąnaudos padengiamos šio įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje

nustatyta tvarka.

7.

Elektros tinklų

operatorius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis

sąlygomis parengia ir, suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės

komisija, viešai paskelbia Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą.

Pasinaudojimo elektros tinklais tvarka grindžiama objektyviais, skaidriais ir

nediskriminaciniais principais, kuriais vadovaujantis atsižvelgiama į visą

naudą ir sąnaudas, susijusias su gamintojų elektrinių prijungimu prie elektros

tinklų.

8.

Elektros tinklų operatorius ne vėliau kaip per 30 kalendorinių

dienų nuo gamintojo prašymo išduoti išankstines prijungimo sąlygas pateikimo dienos

privalo gamintojui pateikti visą informaciją apie veiksmus, kuriuos gamintojas

turi atlikti dėl jo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų, bei planuojamus

elektros tinklų išplėtimo darbų terminus ir, esant būtinybei, prieš elektrinės

prijungimą atlikti šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytus veiksmus. Gamintojui

pageidaujant, elektros tinklų operatorius privalo pateikti išsamią su

elektrinės prijungimu prie elektros tinklų susijusių sąnaudų sąmatą, pagrįstą

ir tikslų elektrinės prijungimo prie elektros tinklų prašymų pateikimo ir

svarstymo grafiką, pagrįstą orientacinį siūlomo elektrinės prijungimo prie

elektros tinklų grafiką. Visais atvejais elektros tinklų operatorius ir

gamintojas keičiasi visa gamintojo elektrinei prijungti prie elektros tinklų

reikalinga technine ir kita informacija. Išankstinės prijungimo sąlygos turi

atitikti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, nurodytą šio

straipsnio 7 dalyje. Išankstinėse prijungimo sąlygose negali būti kitų

reikalavimų negu tie, kurie būtini užtikrinti patikimą, saugų ir tinkamos

kokybės elektros energijos įrenginio ir elektros energetikos sistemos darbą.

Išankstinės prijungimo sąlygos skelbiamos viešai elektros tinklų operatoriaus

interneto tinklalapyje.

9.

Gamintojas

turi teisę dėl šio straipsnio 8 dalyje nurodytų elektros tinklų

operatoriaus išduotų išankstinių prijungimo sąlygų Valstybinei kainų ir

energetikos kontrolės komisijai pateikti skundą šio įstatymo

64 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės

komisija pagal Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos

ministerijos pateiktas išvadas nustato, kad išankstinės prijungimo sąlygos

neatitinka šio straipsnio 7 dalyje nurodyto Pasinaudojimo elektros

tinklais tvarkos aprašo, elektros tinklų operatorius privalo per ne ilgesnį

negu 30 kalendorinių dienų laikotarpį pateikti naujas išankstines prijungimo

sąlygas.

10.

Gamintojas,

planuojantis plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos

išteklių pajėgumus ir gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir teikia

elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą.

11.

Elektros tinklų

operatorius privalo per 30 kalendorinių dienų nuo gamintojo, planuojančio

plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių

pajėgumus, prašymo, nurodyto šio straipsnio 10 dalyje, pateikimo dienos

pasirašyti su gamintoju ketinimų

protokolą. Ketinimų protokole privalo būti:

1) nurodyta

gamintojo planuojamos statyti elektrinės galia ir naudojamų atsinaujinančių

energijos išteklių rūšis;

2) terminas, per kurį gamintojas

įsipareigoja

pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir

pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos inspekcijos prie

Energetikos ministerijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo

aktui-pažymai (paleidimo derinimo darbams) gauti;

3) gamintojo

įsipareigojimas per jo pasiūlytą laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo

dienos parengti ir pateikti elektros tinklų operatoriui derinti techninį

elektrinės įrengimo ir prijungimo prie esamų elektros tinklų projektą (toliau –

techninis projektas), jeigu toks yra privalomas;

4) elektros tinklų operatoriaus

įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip 4 mėnesių laikotarpį nuo su elektros tinklų operatoriumi suderinto

techninio projekto pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių

laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis

projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, parengti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų

paslaugos sutarties projektą;

5) gamintojo

įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo dienos, kai elektros tinklų operatorius

pateikia elektrinės prijungimo prie elektros tinklų

paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą

techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas

prijungimo sąlygas,

jeigu techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas,

sutartį pasirašyti;

6) gamintojo

įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties įvykdymo

dienos apmokėti šio

įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydžio elektrinės prijungimo

išlaidas;

7) elektros tinklų operatoriaus

įsipareigojimas prijungti elektrinę prie elektros tinklų ir užtikrinti patikimą

joje pagamintos elektros energijos perdavimą ir paskirstymą per terminą, kuris negali būti

ilgesnis už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus;

8) gamintojo

prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos bei

tvarka;

9) dokumentai,

patvirtinantys detaliojo plano, kuris leidžia statyti gamintojo pareiškime

nurodytos galios ir tipo elektrinę, galiojimą, jeigu planuojant statyti tokią

elektrinę toks dokumentas yra reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka.

12.

Ketinimų

protokolo pavyzdinę formą tvirtinta Valstybinė

kainų ir energetikos kontrolės komisija.

13.

Gamintojas,

pasirašęs ketinimų protokolą, privalo pateikti elektros tinklų operatoriui šio

įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio gamintojo prievolių

įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimų

įrengti naujus arba plėsti esamus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių

energijos išteklių pajėgumus įvykdymą, ne vėliau kaip likus 15 kalendorinių

dienų iki šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto aukciono.

14.

Šio straipsnio

11 dalies 2 punkte nurodytas terminas pratęsiamas šiais atvejais:

1) dėl valstybės

veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms;

2) gamintojo prašymu, pateikus papildomą jo prievolių

įvykdymo užtikrinimą, nurodytą šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje;

3) elektrinės

prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje ir kitais teisės aktuose

nustatytais atvejais.

15.

Elektros tinklų

operatorius, kai gamintojas pasirašo ketinimų protokolą ir jame nustatyta

tvarka pateikia gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir leidimą plėtoti

elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus, pasirašo

elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį.

16.

Neteko galios nuo 2013-02-01.

17.

Elektros tinklų

operatorius kiekvieną mėnesį teikia Energetikos ministerijai ir Valstybinei

kainų ir energetikos kontrolės komisijai informaciją apie vykdomų elektrinių

statybos projektų eigą ir ketinimų protokolų sąlygų vykdymą.

18.

Elektrinių,

kuriose naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, prijungimo prie elektros

tinklų tvarką ir sąlygas, kiek nenustatyta šiame įstatyme, reglamentuoja šio

įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-169, 2013-01-17,

Žin., 2013, Nr. 12-560 (2013-02-01)

15 straipsnis.

Gamintojo įsipareigojimai

1.

Gamintojas,

planuojantis plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos

išteklių pajėgumus, elektros tinklų operatoriui pateikia savo prievolių

įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį elektros tinklų operatoriui gamintojo

įsipareigojimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos

išteklių pajėgumus. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis

apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš

50 litų už 1 kW. Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos

gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus galiojimą, kaip tai

nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje, gamintojo prievolių

įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant

numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 50 litų už 1 kW ir

laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimą, trukmės, išreikštos

metais.

2.

Jeigu gamintojas nelaimi šio

įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto aukciono arba elektrinė teisės aktų

nustatyta tvarka pripažįstama tinkama naudoti, elektros tinklų operatorius

atsisako savo teisių pagal gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina

jį gamintojui ar gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui

arba raštu apie atsisakymą praneša gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą

išdavusiam asmeniui. Kai elektrinės statyba užbaigiama ir išduodamas leidimas

elektros energijai gaminti, gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas

grąžinamas teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Jeigu gamintojas

nevykdo arba netinkamai vykdo ketinimų protokole ir (ar) elektrinės prijungimo

prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatytus įsipareigojimus, elektros

tinklų operatorius turi teisę pasinaudoti gamintojo pateiktu jo prievolių

įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi ar

vykdomi netinkamai dėl aplinkybių, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ir

protingai numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie

elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio

šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų

kitų aplinkybių, kai nėra gamintojo kaltės.

4.

Pagal gamintojo

prievolių įvykdymo užtikrinimą elektros tinklų operatoriaus gautos lėšos gali

būti naudojamos tik elektros tinklų plėtrai, reikalingai atsinaujinančių

išteklių energijos gamybos įrenginiams prijungti.

16 straipsnis. Leidimų plėtoti elektros energijos

gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išdavimas

1.

Esami elektros energijos

gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai gali būti plėtojami ar

nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių

pajėgumai naujoje vietoje įrengiami tik gavus leidimą plėtoti elektros

energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, išskyrus šio

straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.

2.

Leidimus plėtoti

elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus

teisės aktuose nustatyta tvarka išduoda Energetikos ministerija.

3.

Leidimai plėtoti

elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės šviesos energijos Kuršių

nerijoje ir vėjo energijos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos

Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje išduodami konkurso

būdu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką,

atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytus elektros energijos gamybos iš

atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo bendruosius reikalavimus ir

vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais principais.

4.

Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas,

jeigu gamintojas numato plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių

įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW, ir juose gaminti elektros energiją

tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams. Gamintojas, numatantis plėtoti ne

didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos

pajėgumus ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio

poreikiams, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apie tai

privalo informuoti tinklų operatorių.

5.

Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių

energijos išteklių pajėgumus išduodamas gamintojui, planuojančiam plėtoti

elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, tik

pateikus šiuos dokumentus:

1) prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš

atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus;

2) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą,

pasirašytą su elektros tinklų operatoriumi, kaip numatyta šio įstatymo 14 straipsnio

11 dalyje, tuo atveju, jeigu gamintojo elektrinė bus jungiama prie

elektros tinklų ir pagal šį įstatymą ketinimų protokolas yra privalomas;

3) žemės sklypo, kuriame bus statoma

elektrinė arba didinami gamintojo jau esamos elektrinės pajėgumai, dokumentus,

patvirtinančius gamintojo teisę valdyti ir naudoti žemės sklypą nuosavybės

teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Jeigu gamintojas žemės sklypą

valdo bendrosios nuosavybės teise arba kitokia ne nuosavybės teise, gamintojas

pateikia ir žemės sklypo bendraturčių ar savininko sutikimą dėl elektrinės

statybos tokiame žemės sklype ir jos eksploatavimo ne mažiau kaip 20 metų. Tuo

atveju, kai elektros energijos gamybos įrenginius planuojama įrengti ant

pastato ar jo konstrukcijos dalies, gamintojas pateikia tik pastato

bendraturčių ar savininko sutikimą dėl elektrinės statybos ir jos eksploatavimo

ne mažiau kaip 20 metų, o reikalavimas valdyti ir naudoti žemės sklypą

nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais šiuo atveju

netaikomas;

4) atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimo ar sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo

poveikio aplinkai požiūriu, jeigu pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės

veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliekamos poveikio

aplinkai vertinimo procedūros;

5) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą

(išskyrus atvejus, kai elektrinės pajėgumai neviršija 30 kW, o

saulės šviesos elektrinės pajėgumai neviršija 250 kW);

6) patvirtinimą apie aukcione laimėtą fiksuotą tarifą skatinamai

kvotai, išskyrus atvejus, kai elektrinėms fiksuotas tarifas netaikomas.

6.

Energetikos ministerija per 30 kalendorinių dienų nuo

reikiamų dokumentų gavimo dienos privalo išduoti gamintojui leidimą plėtoti

elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus arba

pateikti motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti leidimą. Jeigu pateikti ne visi

duomenys ar dokumentai, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ar dokumentų

pateikimo dienos.

7.

Atsisakymas išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš

atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus gali būti pateikiamas tik tuo

atveju, kai gamintojas nepateikia bent vieno iš šio straipsnio 5 dalyje

nurodytų dokumentų arba pateikti duomenys yra neteisingi.

8.

Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių

energijos išteklių pajėgumus galioja iki elektrinės prijungimo prie elektros

tinklų ketinimų protokole numatytos elektrinės eksploatavimo pradžios, tačiau

ne ilgiau negu 24 mėnesius. Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas ne

ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu užbaigti projektavimo darbai ir

atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto vystymo darbų ir jeigu gamintojas

pateikia papildomą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal šio įstatymo

15 straipsnio 1 dalį. Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas papildomam ne

ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, jeigu gamintojas pateikia pagrįstus

įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų,

trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms

aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-2096, 2012-06-21,

Žin., 2012, Nr. 76-3939 (2012-06-30)

Nr.

XII-169, 2013-01-17,

Žin., 2013, Nr. 12-560 (2013-02-01)

17 straipsnis.

Elektros energijos priėmimas ir persiuntimas elektros tinklais

1.

Elektros tinklų operatorius turi visą

gamintojo pasiūlytos elektros energijos kiekį, pagamintą iš atsinaujinančių

energijos išteklių, pirmumo teise iš gamintojo priimti, perduoti ir (ar)

paskirstyti skaidriais ir nediskriminaciniais tarifais. Ši elektros energijos

priėmimo, perdavimo ir (ar) paskirstymo pirmumo teisė gamintojui užtikrinama

kitų elektros energijos gamintojų, naudojančių ne atsinaujinančius energijos

išteklius, pagamintos elektros energijos atžvilgiu.

2.

Jeigu elektros

energiją priimantis elektros tinklų operatorius pats nėra perdavimo sistemos

operatorius, įpareigojimas pirmumo teise priimti ir persiųsti šio straipsnio 1

dalyje nurodytą elektros energiją perdavimo tinklais taikomas ir perdavimo

sistemos operatoriui.

3.

Elektros

energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, persiuntimas

elektros tinklais teisės aktų nustatyta tvarka gali būti ribojamas ar laikinai

sustabdomas esant energetikos sistemos avarinei situacijai ar dėl kitų

techninių priežasčių, kai nediskriminaciniais pagrindais ribojamas elektros

tinklų pralaidumas. Dėl tokio ribojimo gamintojo patiriami nuostoliai

nekompensuojami, išskyrus atvejus, kai atitinkamus ribojimus lemiančios

aplinkybės atsiranda dėl elektros tinklų operatoriaus kaltės ar teisė į

nuostolių atlyginimą atsiranda kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

4.

Jeigu šio

straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais elektros tinklų operatorius imasi

priemonių, kuriomis iš esmės ribojamas atsinaujinančių energijos išteklių

naudojimas, siekiant užtikrinti valstybės elektros energetikos sistemos darbo

saugumą ir elektros energijos tiekimo patikimumą, elektros tinklų operatorius

nedelsdamas informuoja kompetentingą instituciją apie atitinkamas priemones, jų

mastą bei taikymo priežastis ir nurodo, kokių ištaisomųjų priemonių ketinama

imtis, kad būtų užkirstas kelias netinkamiems ribojimams.

18 straipsnis.

Elektros tinklų pajėgumo padidinimas

1.

Kai gamintojas ir

elektros tinklų operatorius sudaro elektrinės prijungimo prie elektros tinklų

paslaugos sutartį, elektros tinklų operatorius nedelsdamas, atsižvelgiant į

esamą elektros tinklų techninę būklę, imasi visų pagrįstai reikalingų priemonių

elektros tinklų operatoriaus valdomiems tinklams, įskaitant tinklams

eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius ir objektus, optimizuoti, išplėsti

ir (ar) rekonstruoti ir didinti elektros tinklų pajėgumą tam, kad būtų galima

užtikrinti saugų ir patikimą elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių

energijos išteklių, priėmimą, perdavimą ir paskirstymą.

2.

Jeigu yra duomenų,

pagrindžiančių prielaidą, kad elektros tinklų operatorius nevykdo savo

įsipareigojimų pagal šio skirsnio nuostatas, gamintojai turi teisę reikalauti,

kad elektros tinklų operatorius pateiktų informaciją apie tai, dėl kokių

priežasčių ir kokiu mastu elektros tinklų operatorius nevykdė savo

įsipareigojimo optimizuoti ir plėsti savo elektros tinklų sistemą ir didinti

elektros tinklų pajėgumą.

19 straipsnis.

Elektrinių prijungimo reguliavimas

1.

Elektrinės

prijungimo darbus elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų dalyje,

įskaitant elektros energijos apskaitos prietaisų įrengimą, atlieka elektros

tinklų operatorius arba jo pavedimu kitas asmuo, pasirinktas įstatymų nustatyta

tvarka.

2.

Prie elektros

tinklų prijungiami gamintojo elektros įrenginiai, atliekami prijungimo darbai

ir elektros tinklų saugumui užtikrinti būtini įrenginiai turi atitikti

techninių norminių dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

3.

Gamintojai,

elektros tinklų operatoriui pareikalavus, privalo aprūpinti vėjo elektrines,

kurių įrengtoji galia viršija 350 kW, ir hidroelektrines, kurių įrengtoji

galia viršija 5 MW, techninėmis ir eksploatacinėmis priemonėmis, leidžiančiomis

sumažinti generuojamą galią ar padidinti elektros energijos generavimą į

elektros tinklus, bet kuriuo metu naudojant nuotolines priemones, kurios būtų

prieinamos elektros tinklų operatoriui. Šios priemonės yra laikomos neatsiejama

gamintojo elektrinės technologijos dalimi. Gamintojas jų įsigyja ir jas įrengia

laikydamasis techniniuose norminiuose dokumentuose nustatytų ir (ar) elektros

tinklų operatoriaus nurodytų reikalavimų.

4.

Nepažeisdamas šio

įstatymo 17 straipsnyje nustatytos pareigos, elektros tinklų operatorius

turi teisę reguliuoti prie jo elektros tinklų prijungiamos vėjo elektrinės, kurios

įrengtoji galia viršija 350 kW, ir hidroelektrinės, kurios įrengtoji galia

viršija 5 MW, pagaminamos ir į elektros tinklus patiekiamos elektros energijos

kiekį ar atidėti tokios elektrinės prijungimą:

1) jeigu nesiimant

tokių veiksmų būtų perkraunami elektros tinklai, į kuriuos priimama elektrinės

pagaminta elektros energija;

2) nenugalimos jėgos

atvejais;

3) tais atvejais, kai

siekiama išvengti avarinės situacijos elektros tinkluose ar energetikos

sistemoje arba likviduoti elektros tinkluose ar energetikos sistemoje susidariusią

avarinę situaciją;

4) kitais įstatymų

nustatytais atvejais.

5.

Jeigu nustatoma,

kad elektros tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų norima

prijungti elektrinę, netinkamai eksploatavo, prižiūrėjo, valdė ir plėtojo

elektros tinklus (tai yra esant elektros tinklų operatoriaus kaltei) ir

dėl to kyla būtinybė taikyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytą elektrinės

prijungimo reguliavimą, elektros tinklų operatorius atlygina gamintojų, kurie

dėl tokio reguliavimo negalėjo gaminti ir (ar) patiekti į elektros tinklus

elektros energijos, patirtus tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas

įstatymų nustatyta tvarka.

20

straipsnis. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai

gaminti skatinimas

1.

Elektros energijos gamyba iš

atsinaujinančių energijos išteklių ir šios elektros energijos balansavimas yra

viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Šiame įstatyme ir Vyriausybės

nustatyta tvarka taikomų fiksuotų tarifų mokėjimo ir elektros energijos iš

atsinaujinančių išteklių prekybos bendruosius principus, tvarką ir sąlygas

nustato Vyriausybė, tvirtindama Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo

tvarkos aprašą ir Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai

gaminti skatinimo tvarkos aprašą.

2.

Elektros energijos gamyba iš

atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius

interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarka sumokant šiam gamintojui

nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Vyriausybės nustatyta tvarka

parduotos elektros energijos kainos skirtumą, kainos, kuri turi būti ne mažesnė

kaip praėjusio mėnesio vidutinė rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų

ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka.

3.

Fiksuoti tarifai nustatomi ir

skatinimo kvotos didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėms,

atitinkančioms šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus uždavinius,

paskirstomos aukciono būdu. Skatinimo kvotas ir aukcionų regionus, taip pat

skatinimo kvotų paskirstymo tvarką ne didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios

elektrinėms nustato ir tvirtina Vyriausybė. Aukcionai organizuojami elektrinių

prijungimo prie elektros tinklų regionuose atskirai kiekvienai gamintojų grupei

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais terminais, bet

ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo gamintojo prašymo organizuoti

aukcioną konkrečiai gamintojų grupei jo nurodytame regione pateikimo dienos.

Aukcionuose turi teisę dalyvauti visi gamintojai, pasirašę šio įstatymo 14

straipsnio 11 dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę 14 straipsnio 13

dalyje nurodytą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą. Fiksuoto tarifo didžiausią

galimą dydį kas ketvirtį nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės

komisija. Aukciono laimėtoju pripažįstamas dalyvis, nurodęs mažiausią

pageidaujamą fiksuotą tarifą įvertinus tai, kad vienoje aukciono zonoje

didžiausia elektrinių parko įrengtoji galia negali sudaryti daugiau kaip 40

procentų maksimalios leidžiamos prijungti generuojančių šaltinių galios

regione. Jeigu dviejų ar daugiau aukciono dalyvių pateikti pasiūlymai dėl

pageidaujamo fiksuoto tarifo dydžio sutampa, laimėtoju pripažįstamas dalyvis,

pasiūlęs statyti didesnės galios elektrinių parką. Jeigu sutampa pasiūlymai ir

dėl elektrinių parko galios, skatinimo kvota atitinkamame prijungimo taške

tokiems aukciono dalyviams paskirstoma proporcingai jų pateiktos galios

pasiūlymams.

4.

Valstybinė kainų ir

energetikos kontrolės komisija tvirtina fiksuotų tarifų didžiausio galimo

dydžio nustatymo metodiką ir nustato šių tarifų dydžius kiekvienai gamintojų

grupei. Tuo tikslu, be kitų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės

komisijos nustatytų rodiklių, privalomai turi būti įvertinama:

1) vidutinės santykinės

investicijos į elektrinių įrengimą ir jų prijungimą prie elektros tinklų per

paskutinius 12 mėnesių;

2) vidutiniai santykiniai

metiniai elektrinėse pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros

energijos kiekiai, tenkantys vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui;

3) fizinis elektrinių tarnavimo

laikotarpis;

4) elektrinių atidavimo

eksploatuoti laikotarpis ir investicijų pasiskirstymas per šį laikotarpį;

5) prognozuojamos elektrinių

eksploatavimo kintamos sąnaudos, jų kitimas per fizinį elektrinių tarnavimo

laikotarpį;

6) fiksuotų tarifų taikymo

laikotarpis, nustatytas šiame įstatyme;

7) metinės vidutinės kapitalo

sąnaudos, tenkančios vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui,

apskaičiuojamos remiantis reikalingomis investicijomis vienam elektrinės

įrengtosios galios vienetui;

8) diskonto norma;

9) projekto nuosavo ir skolinto

finansavimo santykis;

10) gamintojo nuosavo finansavimo

grąža;

11) bankų reikalaujamos palūkanos

už paskolas;

12) prognozuojamos kitos

gamintojo per fizinį elektrinių tarnavimo laikotarpį su elektrinės veikla

tiesiogiai susijusios pajamos;

13) kietąjį biokurą ir biodujas

naudojančioms elektrinėms – įrengtų elektrinės ir šilumos galių santykis;

14) sąnaudos elektros energijos

gamybai balansuoti, jeigu tokios sąnaudos yra numatomos.

5.

Fiksuoti tarifai nustatomi

pagal skirtingas elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos

išteklių technologijas, elektrinių įrengtąsias galias, vadovaujantis skaidriais

ir nediskriminaciniais principais.

6.

Valstybinė kainų ir

energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros

energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą,

atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros

energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų

elektrinių numatytų įrengti galių sumą. Atsižvelgiant į elektros energijos

gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros

atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros

veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiūrimi fiksuoto tarifo

didžiausi galimi dydžiai. Peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai

taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją

išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos.

7.

Šiame straipsnyje numatytos

nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo

gaminti elektros energiją išdavimo dienos.

8.

Jeigu gamintojui leidimas

plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių

pajėgumus teisės aktų nustatyta tvarka išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo

konkurso būdu arba teisės aktų nustatyta tvarka leidimo išdavimo metu tos rūšies

elektrinėms leidimai buvo išduodami ne konkurso būdu, arba leidimas gaminti

elektros energiją išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tokiam

gamintojui šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos ir 12 metų laikotarpiu

taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas

fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis šio įstatymo įsigaliojimo metais.

9.

Gamintojui, turinčiam šio

straipsnio 8 dalyje nurodytą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš

atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant saulės šviesos energijos

elektrines ir leidimą gaminti elektros energiją gavusiam pagal prašymą išduoti

leidimą gaminti elektros energiją, pateiktą po 2013 m. liepos 1 d., šio

straipsnio 8 dalis netaikoma ir 12 metų laikotarpiu taikomas Valstybinės kainų

ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas fiksuoto tarifo didžiausias

galimas dydis, galiojantis leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dieną.

10.

Fiksuotas tarifas taikomas iš

atsinaujinančių energijos išteklių pagamintai elektros energijai, kuriai teisės

aktų nustatyta tvarka suteikta kilmės garantija.

11.

Elektrinės, naudojančios

atsinaujinančius energijos išteklius, kurioms netaikomos šiame straipsnyje

numatytos skatinimo priemonės, gali būti statomos vadovaujantis bendraisiais

teisės aktų reikalavimais. Šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyti

įrengtosios galios dydžiai ir (ar) Vyriausybės nustatoma didžiausia elektros

energijos gamybos skatinimo kvota neriboja tokių elektrinių statybos ir (ar)

eksploatavimo. Elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurioms netaikoma

skatinimo priemonė, prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta

tvarka ir būdais.

12.

Vyriausybės nustatyta tvarka

ir sąlygomis ne didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėse pagaminta

perteklinė elektros energija privalomai superkama už nustatytą fiksuotą tarifą.

Pertekline elektros energija pripažįstama ne daugiau kaip 50 procentų

vartotojo elektros tinkle įrengtose elektrinėse, kuriose elektros energijai

gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, pagamintos elektros

energijos per kalendorinius metus. Perteklinė elektros energija superkama

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais fiksuotais

tarifais, kurie galiojo perteklinės elektros energijos patiekimo į elektros

tinklus dieną. Perteklinė elektros energija superkama ne ilgiau kaip 12 metų

nuo to momento, kai perteklinės elektros energijos gamintojas pasirašė

prijungimo prie tinklų sutartį su tinklų operatoriumi.

13.

Pasinaudojimo atsinaujinančių

energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti paramos priemonėmis ir

šaltiniais tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

14.

Elektros tinklų operatorius,

siekdamas įvertinti visą šalyje pagamintą ir suvartotą atsinaujinančių išteklių

energiją, tvarko visos gamintojų pagamintos elektros energijos apskaitą, taip

pat elektros energijos, pagamintos ir gamintojo suvartotos savo reikmėms ir

ūkio poreikiams, apskaitą.

15.

Šio straipsnio nuostatos

netaikomos gamintojams, kurie įrenginiams įsigyti po šio įstatymo įsigaliojimo

dienos pasinaudojo šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytais paramos

šaltiniais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-169, 2013-01-17,

Žin., 2013, Nr. 12-560 (2013-02-01)

Nr. XII-351, 2013-05-30,

Žin., 2013, Nr. 64-3175 (2013-06-18)

20 straipsnis. Atsinaujinančių energijos išteklių

naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas

1.

Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių

energijos išteklių yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Šiame

įstatyme ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikomų fiksuotų tarifų mokėjimo

bendruosius principus, tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė, tvirtindama

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą. Elektros

energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekiaujama Prekybos

elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais, išskyrus elektros

energiją, pagamintą elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30

kW ir kurių pagaminta elektros energija superkama už nustatytą fiksuotą tarifą

vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis.

2.

Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių

energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus

atitinkančių paslaugų teikimo tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto

tarifo ir šio gamintojo Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka

parduotos elektros energijos kainos skirtumą, kainos, kuri turi būti ne mažesnė

kaip praėjusio mėnesio vidutinė rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų

ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka. Šios dalies nuostatos

netaikomos elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW ir

kurių pagaminta elektros energija superkama už nustatytą fiksuotą tarifą

vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.

Fiksuoti tarifai nustatomi ir skatinimo kvotos,

atitinkančios šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus uždavinius,

paskirstomos aukciono būdu. Skatinimo kvotas ir aukcionų regionus nustato ir

tvirtina Vyriausybė. Aukcionai organizuojami elektrinių prijungimo prie

elektros tinklų regionuose atskirai kiekvienai gamintojų grupei Valstybinės

kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais terminais, bet ne vėliau

kaip per 180 kalendorinių dienų nuo gamintojo prašymo organizuoti aukcioną

konkrečiai gamintojų grupei jo nurodytame regione pateikimo dienos. Aukcionuose

turi teisę dalyvauti visi gamintojai, pasirašę šio įstatymo 14 straipsnio 11

dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę 14 straipsnio 13 dalyje nurodytą

gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą. Fiksuoto tarifo didžiausią galimą

dydį kiekvieniems kalendoriniams metams nustato Valstybinė kainų ir energetikos

kontrolės komisija. Aukciono laimėtoju pripažįstamas dalyvis, nurodęs mažiausią

pageidaujamą fiksuotą tarifą. Jeigu dviejų ar daugiau aukciono dalyvių pateikti

pasiūlymai dėl pageidaujamo fiksuoto tarifo dydžio sutampa, laimėtoju

pripažįstamas dalyvis, pasiūlęs statyti didesnės galios elektrinių parką,

įvertinus tai, kad vienoje aukciono zonoje didžiausia elektrinių parko

įrengtoji galia negali sudaryti daugiau kaip 40 procentų maksimalios leidžiamos

prijungti generuojančių šaltinių galios regione. Jeigu sutampa pasiūlymai ir

dėl elektrinių parko galios, skatinama kvota atitinkamame prijungimo taške

tokiems aukciono dalyviams paskirstoma proporcingai jų pateiktos galios

pasiūlymams.

4.

Fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji

galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausią galimą dydį

aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams kiekvieniems kalendoriniams metams,

atsižvelgdama į šiame įstatyme nustatytus fiksuotų tarifų nustatymo principus,

nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

5.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės

komisija tvirtina fiksuotų tarifų elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne

didesnė kaip 30 kW, ir fiksuotų tarifų didžiausio galimo dydžio aukcionuose

dalyvaujantiems gamintojams nustatymo metodiką ir nustato šių tarifų dydžius

kiekvienai gamintojų grupei. Tuo tikslu, be kitų Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos nustatytų rodiklių, privalomai turi būti

įvertinama:

1) vidutinės santykinės investicijos į elektrinių

įrengimą ir jų prijungimą prie elektros tinklų;

2) vidutiniai santykiniai metiniai elektrinėse

pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekiai,

tenkantys vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui;

3) fizinis elektrinių tarnavimo laikotarpis;

4) elektrinių atidavimo

eksploatuoti laikotarpis ir investicijų pasiskirstymas per šį laikotarpį;

5) prognozuojamos elektrinių eksploatavimo kintamos

sąnaudos, jų kitimas per fizinį elektrinių tarnavimo laikotarpį ir gamintojui

numatomas fiksuotas tarifas;

6) fiksuotų tarifų taikymo laikotarpis, nustatytas

šiame įstatyme;

7) metinės vidutinės kapitalo sąnaudos, tenkančios

vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui, apskaičiuojamos remiantis

reikalingomis investicijomis vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui ir

diskonto norma;

8) diskonto norma;

9) projekto nuosavo ir skolinto finansavimo

santykis,

10) gamintojo nuosavo finansavimo grąža;

11) bankų reikalaujamos palūkanos už paskolas;

12) prognozuojamos kitos gamintojo per fizinį

elektrinių tarnavimo laikotarpį su elektrinės veikla tiesiogiai susijusios

pajamos;

13) kietąjį biokurą ir biodujas naudojančioms

elektrinėms – įrengtų elektrinės ir šilumos galių santykis;

14) sąnaudos elektros energijos gamybai balansuoti,

jeigu tokios sąnaudos yra numatomos.

6.

Fiksuoti tarifai nustatomi pagal skirtingas

elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių technologijas,

elektrinių įrengtąsias galias, meteorologijos duomenis ir elektrinių

išsidėstymą šalies teritorijoje, vadovaujantis skaidriais ir

nediskriminaciniais principais.

7.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės

komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iš skirtingų

atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, atsižvelgdama į faktinį per

praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros energijos kiekį, veikiančių

elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių

sumą. Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip

30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra peržiūrimi,

atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių

energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros atitiktį Nacionaliniame

atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems

tikslams ir uždaviniams. Peržiūrėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų

didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas

plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių

pajėgumus išduotas po šių tarifų pakeitimo dienos.

8.

Šiame straipsnyje numatytos nekintančios

skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros

energiją išdavimo dienos. Jeigu gamintojui leidimas plėtoti elektros energijos

gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduotas iki šio

įstatymo įsigaliojimo dienos konkurso būdu ar leidimas gaminti elektros

energiją išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tokiam gamintojui šio

straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos ir 12 metų laikotarpiu taikomas

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas fiksuoto tarifo

didžiausias galimas dydis šio įstatymo įsigaliojimo metais.

9.

Fiksuotas tarifas taikomas iš atsinaujinančių

energijos išteklių pagamintai elektros energijai, kuriai teisės aktų nustatyta

tvarka suteikta kilmės garantija.

10.

Elektrinės, naudojančios atsinaujinančius

energijos išteklius, kurioms netaikoma paramos schema ar jos atskiros skatinimo

priemonės, gali būti statomos vadovaujantis bendraisiais teisės aktų

reikalavimais. Šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyti įrengtosios galios

dydžiai ir (ar) Vyriausybės nustatoma didžiausia elektros energijos gamybos

skatinimo kvota neriboja tokių elektrinių statybos ir (ar) eksploatavimo.

Elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurioms netaikoma skatinimo priemonė,

prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais.

11.

Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis visa

elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė

kaip 30 kW, naudojančiose atsinaujinančius energijos išteklius, ir pagaminta

perteklinė elektros energija, likusi nuo savo reikmėms ir ūkio poreikiams

suvartotos elektros energijos, privalomai superkama už nustatytą fiksuotą

tarifą.

12.

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo

elektros energijai gaminti paramos schemą sudarančių skatinimo priemonių,

nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, taikymo tvarką ir sąlygas nustato

Vyriausybė.

13.

Elektros tinklų operatorius, siekdamas įvertinti visą šalyje

pagamintą ir suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją, tvarko visos

gamintojų pagamintos elektros energijos apskaitą, taip pat elektros energijos,

pagamintos ir gamintojo suvartotos savo reikmėms ir ūkio poreikiams, apskaitą.

14.

Šio straipsnio nuostatos netaikomos

gamintojams, kurie įrenginiams įsigyti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos

pasinaudojo šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatyta paramos schema.

21 straipsnis.

Elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidų paskirstymas

1.

Elektrinių prijungimas prie elektros tinklų yra

viešuosius interesus atitinkanti paslauga.

2.

Išlaidos,

susijusios su elektrinių prijungimu prie elektros tinklų, paskirstomos

gamintojui ir elektros tinklų operatoriui, atsižvelgiant į elektros tinklų

nuosavybės ribas.

3.

Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka gamintojas apmoka faktines elektrinių prijungimo

prie elektros tinklų išlaidas, nurodytas šio įstatymo 21 straipsnio 4

dalyje:

1) 40 procentų elektrinių, kurių

įrengtoji galia viršija 350 kW, prijungimo prie elektros tinklų išlaidų;

2) 20 procentų elektrinių, kurių

įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 350 kW, prijungimo prie elektros tinklų

išlaidų.

4.

Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų kaina yra lygi rangovo,

laimėjusio elektros tinklų operatoriaus paskelbtą

viešąjį pirkimą dėl gamintojo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų, atliktų darbų kainai.

5.

Šio straipsnio

3 dalies nuostatos netaikomos, kai gamintojas teisės aktų nustatyta tvarka

elektrinės prijungimo prie elektros tinklų darbus atlieka pats.

6.

Jeigu pagal šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalį gamintojas

pasirenka kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamą elektrinės

prijungimo tašką ir dėl to padidėja elektrinės prijungimo prie elektros tinklų

sąnaudos, šias padidėjusias pagrįstas sąnaudas padengia gamintojas.

7.

Jeigu elektros tinklų operatorius iš kelių technologiniu požiūriu

lygiaverčių alternatyvų savo nuožiūra, kaip nurodyta šio įstatymo

14 straipsnio 6 dalyje, paskiria ekonomiškai mažiau palankų

elektrinės prijungimo prie elektros tinklų tašką, elektros tinklų operatorius

privalo padengti visas pagrįstas gamintojui dėl to atsirandančias papildomas

sąnaudas.

8.

Gamintojas kompensuoja elektros tinklų operatoriui ne daugiau kaip

10 procentų jo patiriamų elektros tinklų, įskaitant jam eksploatuoti

reikalingas įrenginių ir objektų įsigijimo sąnaudas, optimizavimo, plėtros ir

(ar) rekonstrukcijos sąnaudų, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą elektros

energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, priėmimą,

perdavimą ir paskirstymą, kaip nurodyta šio įstatymo 18 straipsnyje.

Sąnaudų, nurodytų šiame straipsnyje, padengimas ir pasidalijimas nustatomas

elektros tinklų operatoriaus, suderinus su Valstybine kainų ir energetikos

kontrolės komisija, viešai skelbiamame Pasinaudojimo tinklais tvarkos apraše,

kaip nurodyta šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje. Šioje dalyje nustatytas

gamintojo patiriamų sąnaudų ribojimas netaikomas, kai elektrinės, kurioms šio

įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka netaikoma paramos schema ar jos

atskiros skatinimo priemonės, prijungiamos prie elektros tinklų.

9.

Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos papildomos elektros tinklų

operatoriaus sąnaudos ir 8 dalyje nurodytos elektros tinklų operatoriaus

patiriamos elektros tinklų optimizavimo, plėtros ir (ar) rekonstrukcijos sąnaudos

yra laikomos viešuosius interesus atitinkančia paslauga ta dalimi, kuri buvo

reikalinga atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai užtikrinti ir kurią

teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina Valstybinė kainų ir energetikos

kontrolės komisija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-169, 2013-01-17,

Žin., 2013, Nr. 12-560 (2013-02-01)

22 straipsnis. Elektros energijos gamyba

iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje,

Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje ir pajūrio

juostoje

1.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtina reikalingus teisės

aktus, reglamentuojančius elektrinių statybą ir jų eksploataciją Lietuvos

Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje

zonoje Baltijos jūroje ir pajūrio juostoje.

2.

Lietuvos Respublikos teritorinė jūra, Lietuvos Respublikos

išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juosta elektrinių

statybai ir jų eksploatacijai naudojama tik turint Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos išduotą leidimą.

3.

Leidimas naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, Lietuvos

Respublikos išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą

elektrinių statybai ir eksploatacijai išduodamas konkurso būdu. Konkursą gali

inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikdamas paraišką

leidimą išduodančiai institucijai. Konkursą privalo organizuoti Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija per 3 mėnesius.

4.

Šio straipsnio 3 dalyje

nurodytas konkursas organizuojamas akvatorijai, kuriai parengta elektrinių

statybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje

ekonominėje zonoje Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostoje schema ir

atliktas akvatorijos schemos strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, ir (ar)

akvatorijai, kurios dalyse teritorijų planavimo dokumentuose numatyta

infrastruktūros plėtra ir atliktas elektrinių poveikio aplinkai vertinimas.

5.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodytą schemą parengia ir iki 2013 m.

sausio 1 d. patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Schemos

strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas Vyriausybės nustatyta

tvarka.

6.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodyto konkurso nuostatus rengia ir

konkursą organizuoja Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Konkurso

laimėtojas nustatomas vadovaujantis objektyviais, skaidriais ir

nediskriminaciniais principais, atsižvelgiant į gamintojo patikimumą,

pasirengimą tokio projekto įgyvendinimui ir prisiimamus įsipareigojimus.

7.

Gamintojas, gavęs

leidimą naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir Lietuvos Respublikos

išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą elektrinių

statybai ir jų eksploatacijai, įgyja išimtinę teisę per ne ilgesnį kaip 4 metų

terminą nustatytoje teritorijoje atlikti tyrimus, reikalingus priimti

sprendimui dėl elektrinių statybos. Jeigu gamintojas per nustatytą terminą

teisės aktų nustatyta tvarka negauna leidimo statyti ar Energetikos

ministerijai pateikia pranešimą apie atsisakymą statyti elektrinę, leidimas

naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, Lietuvos Respublikos išskirtinę

ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą elektrinių statybai ir jų

eksploatacijai gali būti panaikinamas. Gamintojas visus atliktų tyrimų duomenis

skelbia viešai.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS IR VĖSUMOS ENERGIJOS

GAMYBOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ SKATINIMAS, PLANAVIMAS, PLĖTRA IR

NAUDOJIMAS

23 straipsnis. Šilumos ir vėsumos energijos

gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtros planavimas

1.

Šilumos ir vėsumos

energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtra yra

vienas iš strateginių valstybės tikslų. Atsinaujinančių energijos išteklių

šilumos ir vėsumos energijos įrenginių plėtra yra skatinama ir remiama šio

įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2.

Aprūpinimas

šilumos energija organizuojamas vadovaujantis šilumos ūkio specialiaisiais

planais, kurie rengiami atsižvelgiant į šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje

nurodytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius bei šilumos ir vėsumos

energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtros

prielaidas. Sprendimus dėl šilumos ir vėsumos energijos gamybos iš

atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtros, vadovaudamasi šilumos ūkio

specialiojo plano nuostatomis, priima savivaldybės taryba.

3.

Savivaldybės,

planuodamos miestų ir (ar) rajonų infrastruktūros plėtrą, pastatų atnaujinimą

(modernizavimą), viešųjų ir privačių objektų apsirūpinimą šilumos ir (ar)

vėsumos energija, įvertina galimybes gaminti šilumos ir vėsumos energiją iš

atsinaujinančių energijos išteklių.

24 straipsnis.

Atsinaujinančių energijos išteklių šilumos įrenginių prijungimas

1.

Šilumos tiekėjas

privalo prijungti visų pageidaujančių nepriklausomų šilumos gamintojų

atsinaujinančių energijos išteklių šilumos įrenginius

prie šilumos perdavimo tinklų, kai prijungto įrenginio gaminama šilumos

energija pakeičia šilumos tiekėjo gaminamą šilumos energiją iš iškastinio kuro.

Nepriklausomas šilumos gamintojas privalo užtikrinti, kad jo tiekiama šilumos

energija atitiktų teisės aktų nustatytus kokybės, tiekimo patikimumo ir

aplinkos apsaugos reikalavimus. Nepriklausomų šilumos gamintojų atsinaujinančių

energijos išteklių šilumos įrenginių prijungimo tvarką ir sąlygas nustato

Vyriausybės įgaliota institucija.

2.

Atsinaujinančių energijos

išteklių šilumos

įrenginiai prijungiami prie šilumos perdavimo tinklų tame prijungimo taške,

kuris yra tinkamas techniškai ir yra arčiausiai prijungiamo šilumos įrenginio,

jeigu technologiškai ir ekonomiškai nėra tinkamesnio prijungimo taško. Įrenginių prijungimo tašką

parenka šilumos tiekėjas pagal nepriklausomo šilumos gamintojo prašymą,

atsižvelgdamas į technologinius ir ekonominius bei nediskriminacinius

prijungimo taško parinkimo principus.

25 straipsnis.

Šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, supirkimas

1.

Šilumos tiekėjai pirmumo teise

superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą, pagamintą iš atsinaujinančių

energijos išteklių, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nustatyta

tvarka.

2.

Šilumos tiekėjas privalo

supirkti visą pigiau už jo paties iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą

šilumos energiją iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kurių šilumos gamybos

įrenginiai yra prijungti prie šilumos perdavimo tinklų, išskyrus atvejus, kai

nepriklausomų šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų

pagaminamas šilumos kiekis viršija aprūpinimo šiluma sistemos vartotojų šilumos

poreikį.

3.

Kai šio straipsnio 2 dalyje

nurodytu atveju šilumos energiją, gaminamą iš atsinaujinančių energijos

išteklių, arba liekamąją energiją gamina keli nepriklausomi šilumos gamintojai,

prioritetas teikiamas gamintojui, parduodančiam šilumos energiją už mažesnę

kainą.

4.

Šilumos energiją, pagamintą iš

atsinaujinančių energijos išteklių, iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kurių

šilumos įrenginiai yra prijungti prie šilumos perdavimo tinklų, centralizuotai

superka ir parduoda visiems šilumos vartotojams šilumos tiekėjas.

5.

Skundus tarp šilumos tiekėjo

ir nepriklausomo šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo dėl

šio ir 24 straipsnių nuostatų taikymo išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme

tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

26 straipsnis.

Šilumos siurblių naudojimo skatinimas

Investicijos į

šilumos siurblius, atitinkančius šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje

nustatytus reikalavimus, ir investicijos, būtinos šiems siurbliams įrengti,

skatinamos šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatyta tvarka.

Pasinaudojus šia paramos forma, netenkama galimybės naudotis skatinimo

priemone, nurodyta šio įstatymo 11 straipsnio 3 punkte.

27 straipsnis.

Pramoninių ir komunalinių atliekų, tinkamų energijai gaminti, panaudojimas

1.

Energijai gaminti tinkamų

pramoninių ir (ar) komunalinių atliekų biologiškai skaidžios dalies naudojimo

technologinius, aplinkos apsaugos reikalavimus ir kokybės standartus nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2.

Energetikos objektų,

naudojančių energijai gaminti tinkamų pramoninių ir (ar) komunalinių atliekų

biologiškai skaidžią dalį, planavimo, leidimų verstis šia veikla išdavimo,

statybos ir eksploatavimo tvarką pagal kompetenciją nustato Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija, vadovaudamasi bendraisiais įstatymuose ir kituose teisės

aktuose nustatytais veiklos energetikos sektoriuje leidimų išdavimo,

projektavimo ir statybos, teritorijų planavimo, ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimo, aplinkos apsaugos ir kitais susijusiais reikalavimais.

PENKTASIS SKIRSNIS

ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ

ENERGIJOS KILMĖS GARANTIJOS

28 straipsnis.

Energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijos

paskirtis

1.

Siekiant

įrodyti galutiniams vartotojams, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos

dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, elektros

energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamos į

elektros tinklus, ir šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos

išteklių ir tiekiamos į aprūpinimo šiluma sistemą, vienetui išduodama kilmės

garantija.

2.

Energijos

tiekėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal kompetenciją savo galutiniams

vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos

energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija. Ši

tiekiamos energijos dalis ar kiekis apskaičiuojami pagal energijos, pagamintos

iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekį, kuriam išduota kilmės garantija.

29 straipsnis. Kilmės garantijų išdavimas, perdavimas ir

naudojimas

1.

Kilmės garantijos

išduodamos, perduodamos ir jų galiojimas panaikinamas Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis, vadovaujantis

objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais.

2.

Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija paskiria įstaigą (ar įstaigas), atsakingą (atsakingas)

už kilmės garantijų išdavimą, perdavimą ir jų galiojimo panaikinimą bei kilmės

garantijų naudojimo priežiūrą ir kontrolę. Paskirtosios įstaigos negali turėti

sutampančios atsakomybės geografinėje teritorijoje ir verstis energijos

gamybos, tiekimo ir (ar) prekybos veikla.

3.

Kilmės

garantijos išduodamos elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos,

pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojų prašymu, kuris

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikiamas šio

straipsnio 2 dalyje nurodytai įstaigai.

4.

Kilmės

garantijos išduodamos, perduodamos ir jų galiojimas panaikinamas elektroniniu

būdu. Kilmės garantijos turi būti tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo

klastojimo. Standartinę kilmės garantijos formą nustato Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

5.

Kilmės

garantija suteikiama vienam energijos vienetui – vienai MWh. Kiekvienam

pagamintos atsinaujinančių išteklių energijos vienetui gali būti išduodama ne

daugiau kaip viena kilmės garantija, į tą patį energijos vienetą atsižvelgiant

ne daugiau kaip vieną kartą.

6.

Kilmės

garantija turi būti panaudota per 12 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto

pagaminimo momento. Per nurodytą laikotarpį nepanaudota kilmės garantija netenka

galios.

7.

Kilmės

garantijoje, be kita ko, nurodoma:

1) energijos

rūšis: elektros energija, šilumos energija ar vėsumos energija;

2) energijos

ištekliai, iš kurių buvo pagaminta energija, taip pat gamybos pradžios data ir

gamybos pabaigos data;

3) įrenginio,

kuriame pagaminta energija, identifikaciniai duomenys, vieta, tipas ir

pajėgumas;

4) ar įrenginiui

buvo skirta parama investicijoms ir kokiu mastu, ar energijos vienetui buvo

suteikta kitokia parama pagal nacionalinę paramos schemą ir kokiu mastu, taip

pat paramos schemos ir (ar) skatinimo priemonių rūšis;

5) data, kada

įrenginys pradėjo veikti;

6) išdavimo data

bei valstybė ir unikalus identifikacinis numeris.

8.

Paramos

schema netaikoma tokiam gamintojui, kuriam suteikiama kilmės garantija, skirta tos

pačios rūšies pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai.

9.

Kilmės

garantija nenaudojama įgyvendinant šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje

nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius.

10.

Kilmės

garantijų perdavimas kartu ar atskirai su fiziniu elektros energijos perdavimu

nedaro jokio poveikio sprendimui naudoti statistinius energijos perdavimus,

bendrus projektus ar bendras paramos schemas, nurodytas šio įstatymo

dvyliktajame skirsnyje, laikantis tarpinių nacionalinių planinių rodiklių arba

apskaičiuojant bendrąjį galutinį atsinaujinančių išteklių energijos

suvartojimą.

11.

Lietuvos

Respublikoje pripažįstamos kitų valstybių narių išduotos kilmės garantijos tik

kaip šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytos informacijos

įrodymas. Pripažinti kilmės garantiją gali būti atsisakoma tik tuo atveju,

jeigu kyla tinkamai pagrįstų abejonių dėl jos tikslumo, patikimumo ar tikrumo.

Sprendimą dėl kitos valstybės narės išduotos kilmės garantijos priima šio

straipsnio 2 dalyje nurodyta įstaiga Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka. Apie atsisakymą pripažinti kitos valstybės narės išduotą

kilmės garantiją ir atsisakymo priežastis Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija praneša Europos Komisijai.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS

IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS DUJŲ GAMYBAI

30 straipsnis. Biodujų gamybos

skatinimas

1.

Biodujų gamyba yra viešuosius

interesus atitinkanti paslauga. Biodujas superka dujų sistemų operatoriai.

2.

Biodujų supirkimo į gamtinių

dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemas (toliau – dujų sistemos) tvarką ir

sąlygas nustato ir Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos

aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3.

Biodujų supirkimo tarifus

nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

4.

Nustatant gamtinių dujų

perdavimo ir skirstymo tarifus, turi būti užtikrinta, kad šių tarifų taikymas

nebūtų diskriminacinis biodujų atžvilgiu.

31 straipsnis. Reikalavimai,

taikomi biodujų gamybos įrenginiams

Energetikos ministerija rengia ir

tvirtina technines taisykles, nustatančias privalomus biodujų gamybos įrenginių

techninių konstrukcijų ir eksploatavimo reikalavimus, tarp jų dujų kokybės,

dujų kvapo neutralizavimo ir dujų slėgio reikalavimus, taikomus biodujų gamybos

įrenginių prijungimui prie dujų sistemų. Šios techninės taisyklės nustatomos

vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais principais.

32 straipsnis.

Biodujų gamybos įrenginių prijungimas prie dujų sistemų

1.

Dujų sistemų operatoriai privalo

sudaryti sąlygas biodujoms tiekti į dujų sistemas. Biodujų gamybos įrenginiai

privalo būti prijungti prie dujų sistemų, jeigu biodujų gamintojas laikosi visų

šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytų techninių, kokybės ir kitų reikalavimų.

2.

Dujų sistemų

operatorius kiekvienam naujam biodujų gamintojui, planuojančiam prijungti

biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, per 30 kalendorinių dienų nuo

prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų pateikimo dienos

pateikia išsamią ir reikalingą informaciją, įskaitant:

1) prijungimo techninius

reikalavimus;

2) išsamią

su prijungimu susijusių sąnaudų sąmatą;

3) pagrįstą

ir tikslų prijungimo prie dujų sistemų prašymų pateikimo ir nagrinėjimo

grafiką;

4) pagrįstą

orientacinį siūlomų prijungimų prie dujų sistemų grafiką.

3.

Biodujų gamybos įrenginių

prijungimas prie dujų sistemų yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga.

4.

Biodujų gamybos įrenginiai

prijungiami prie dujų sistemų teisės aktų nustatyta tvarka. Biodujų gamybos

įrenginių prijungimo kaina yra lygi rangovo, laimėjusio dujų sistemų

operatoriaus paskelbtą viešąjį pirkimą dėl įrenginių prijungimo prie dujų

sistemų, atliktų darbų kainai, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka taikant 40 procentų prijungimo kainos nuolaidą.

5.

Išlaidos, susijusios su biodujų

gamybos įrenginių prijungimu prie dujų sistemų, paskirstomos dujų sistemų

operatoriui ir gamintojui. Dujų sistemų operatorius gamintojui kompensuoja šio

straipsnio 4 dalyje nurodyto dydžio prijungimo kainos nuolaidą. Likusias su

prijungimu prie dujų sistemų susijusias išlaidas apmoka gamintojas.

33 straipsnis. Biodujų

persiuntimas

Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija nustato naudojimosi dujų sistemomis persiunčiamų biodujų tvarką.

35 straipsnis.

Veiklos, susijusios su biodujomis, priežiūra ir kontrolė

1.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti jų įrenginius prie dujų sistemų, kaip taikomos

prijungimo kainos, taip pat biodujų supirkimo į dujų sistemas skaidrumą.

2.

Valstybinė energetikos

inspekcija prie Energetikos ministerijos kontroliuoja, kaip biodujų gamintojai,

tiekiantys biodujas į dujų sistemas, laikosi šio įstatymo 31 straipsnyje nurodytose taisyklėse nustatytų reikalavimų.

3.

Biodujų gamintojai pagal pareikalavimą teikia su

vykdoma biodujų gamybos veikla susijusią informaciją dujų sistemų operatoriams,

Valstybinei kainų ir

energetikos kontrolės komisijai, Energetikos ministerijai ir Valstybinei

energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ

ENERGIJOS GAMYBOS IR NAUDOJIMO TRANSPORTO SEKTORIUJE PLĖTRA

36 straipsnis.

Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje skatinimas

1.

Transporto sektoriuje

skatinama naudoti biodegalus, biodujas, elektros energiją, vandenilį ir kitus

alternatyvius degalus.

2.

Atsinaujinančių išteklių

energijos gamyba ir vartojimas transporto sektoriuje yra finansuojamas šio

įstatymo 42 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

3.

Valstybės institucijos,

įstaigos, įmonės, nustatyta tvarka vykdydamos viešuosius pirkimus, įvertina

galimybes įsigyti transporto priemones, naudojančias atsinaujinančių išteklių

energiją, vandenilį, elektromobilius ir hibridines transporto priemones.

4.

Privalomus aplinkos apsaugos

kriterijus perkamoms transporto priemonėms nustato Vyriausybė, Susisiekimo

ministerija patvirtina transporto priemonių eksploatacinio laikotarpio poveikio

energetikai ir aplinkai, įskaitant suvartojamą ir išmetamą anglies dioksido ir

kitų teršalų kiekį, apskaičiavimo metodiką.

5.

Savivaldybės skatina naudoti

viešojo transporto sektoriuje, saugomose teritorijose transporto priemones,

naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją, vandenilį, elektromobilius ir

hibridines transporto priemones.

6.

Savivaldybės kuria

infrastruktūrą, reikalingą atsinaujinančių išteklių energiją, vandenilį ir

elektros energiją naudojančių transporto priemonių naudojimo plėtrai,

vadovaudamosi atitinkamos savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo

plėtros veiksmų planais.

7.

Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija nustato leidžiamą arba privalomą biodegalų dalį mišinyje su

degalais, pagamintais iš mineralinių degalų. Privalomas biodegalų maišymas į

degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, yra viešuosius interesus atitinkanti

paslauga.

8.

Energetikos ministerija kartu su Aplinkos

ministerija ir Susisiekimo ministerija nustato biodegalų privalomuosius kokybės

rodiklius.

9.

Biodegalų gamybai gali būti

naudojami konfiskuoti alkoholio produktai. Vyriausybė ar jos įgaliotos

institucijos nustato konfiskuotų alkoholio produktų panaudojimo biodegalų

gamybai tvarką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-494, 2013-07-02,

Žin., 2013, Nr. 78-3939 (2013-07-20)

37 straipsnis.

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo sistema

1.

Biodegalai ir

skystieji bioproduktai turi atitikti šio įstatymo 38 straipsnyje

nustatytus tvarumo kriterijus, nesvarbu, kurioje pasaulio šalyje užauginta (gauta) žaliava

jiems gaminti:

1) skaičiuojant

šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytus nacionalinius planinius rodiklius;

2) vertinant

energijos gamintojų atitiktį įpareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių

energiją;

3) teikiant

finansinę paramą už biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimą.

2.

Remiantis

kitais tvarumo siekiais, negalima neatsižvelgti į biodegalus ir skystuosius

bioproduktus, gautus laikantis šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytų tvarumo

kriterijų šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais.

3.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais vertinant biodegalų ir skystųjų

bioproduktų atitiktį tvarumo kriterijams, Vyriausybės įgaliota institucija

reikalauja, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys pagrįstų šio įstatymo 38

straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nustatytų tvarumo kriterijų įvykdymą. Tuo

tikslu reikalaujama, kad tokie asmenys naudotų masės balanso sistemą, kuri:

1) leidžia

maišyti skirtingomis tvarumo charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ir

biodegalų siuntas;

2) reikalauja,

kad informacija apie šios dalies 1 punkte nurodytų siuntų tvarumo

charakteristikas ir dydžius ir toliau būtų priskiriama mišiniui;

3) numato, kad

visų iš mišinio pašalintų siuntų suma turi tas pačias tvarumo charakteristikas

esant tam pačiam siuntų kiekiui, kaip visų į mišinį įmaišytų siuntų suma.

4.

Vyriausybės

įgaliota institucija užtikrina, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys

pateiktų patikimą informaciją ir duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant

informaciją apie šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nustatytų

tvarumo kriterijų laikymąsi, tinkamą ir svarbią informaciją apie priemones,

kurių imtasi siekiant apsaugoti dirvožemį, vandenį ir orą, atkurti nualintą

žemę, užtikrinti, kad vietovėse, kuriose gėlo vandens yra mažai, jis būtų

vartojamas taupiai, taip pat kitą informaciją pagal Europos Komisijos nustatytą

tinkamos ir svarbios informacijos sąrašą.

5.

Atitinkamą

veiklą vykdantys asmenys parengia tinkamą nepriklausomo pateikiamos

informacijos audito standartą ir Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia

įrodymą, kad toks standartas buvo parengtas. Vyriausybės įgaliota institucija

Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka auditą, kurio metu patikrinama, ar

atitinkamą veiklą vykdančio asmens naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos

ir apsaugotos nuo klastojimo. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas ir

metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas.

6.

Jeigu asmuo

pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pagal Europos Sąjungos sudarytą dvišalį ar

daugiašalį susitarimą su užsienio valstybėmis, kuriame susitariama dėl tvarumo

kriterijų, ir Europos Komisija priima sprendimą, kad tokiu susitarimu įrodoma

iš atitinkamose šalyse išaugintų (gautų) žaliavų pagamintų biodegalų ir

skystųjų bioproduktų atitiktis tvarumo kriterijams, kiek toks Europos Komisijos

sprendimas yra taikomas, Vyriausybės įgaliota institucija nereikalauja, kad

asmuo pateiktų papildomų įrodymų, kad šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 6 ir

7 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai yra įvykdyti, arba pateiktų informaciją

apie priemones, nurodytas šio straipsnio 4 dalyje.

7.

Vyriausybės

įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais pateikia Europos

Komisijai šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos suvestinę.

8.

Vyriausybė,

vadovaudamasi šio straipsnio reikalavimais, tvirtina biodegalų ir skystųjų

bioproduktų atitikties tvarumo kriterijams kontrolės tvarką, taip pat biodegalų

ir skystųjų bioproduktų, atitinkančių tvarumo kriterijus, sertifikavimo tvarką.

9.

Šio įstatymo

38 straipsnio 2 dalyje nustatytas naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus

ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų

poveikis apskaičiuojamas pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas taisykles.

10.

Tačiau tam,

kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais būtų atsižvelgta į biodegalus ir

skystuosius bioproduktus, pagamintus naudojant atliekas ir liekanas, išskyrus

žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, biodegalai

ir skystieji bioproduktai, pagaminti naudojant atliekas ir liekanas, turi

atitikti tik šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus tvarumo

kriterijus.

38 straipsnis.

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijai

1.

Biodegalai ir

skystieji bioproduktai šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje

nurodytais tikslais turi atitikti šio straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse

nustatytus tvarumo kriterijus, nesvarbu, kurioje šalyje užauginta (gauta)

žaliava jiems gaminti.

2.

Išmetamųjų

šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių dėl biodegalų ir skystųjų

bioproduktų naudojimo, kiekis, palyginti su išmetamųjų dujų, susidarančių dėl

iškastinio kuro naudojimo, kiekiu, turi sumažėti:

1) mažiausiai 35

procentais, o jeigu biodegalai ir skystieji bioproduktai pagaminti

įrenginiuose, kurie buvo pradėti eksploatuoti iki 2008 m. sausio 23 d.

ir yra toliau eksploatuojami, šis reikalavimas taikomas nuo 2013 m.

balandžio 1 d.;

2) mažiausiai 50 procentų

nuo 2017 m. sausio 1 d.;

3) mažiausiai 60 procentų

nuo 2018 m. sausio 1 d. dėl biodegalų ir skystųjų

bioproduktų, pagamintų įrenginiuose, kuriuose gamyba pradedama 2017 m.

sausio 1 d. ar vėliau, naudojimo.

3.

Biodegalai

ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavos, gautos užauginus

žaliavai skirtus augalus labai didelės biologinės įvairovės žemėje, tai yra

žemėje, kuriai 2008 m. sausio mėnesį ar vėliau buvo taikomas vienas

iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar tas apibūdinimas žemei yra

taikomas žaliavų gavimo laikotarpiu, ar ne):

1) pirmykštis

miškas ir kitos miškingos vietovės (džiunglės, taiga ir panašiai), tai yra

miškas ir kitos miškingos vietovės, kuriose auga vietinės rūšys ir nėra aiškiai

matomų žmogaus veiklos požymių, o ekologiniai procesai nėra pastebimai

sutrikdyti;

2) vietovės,

nustatytos pagal konkrečios valstybės teisės aktus arba atitinkamos

kompetentingos institucijos gamtos apsaugos tikslais, arba kaip apsaugos

vietovės, kuriose susitelkusios retos, galinčios išnykti arba nykstančios

ekosistemos ar rūšys, pripažintos pagal tarptautinius susitarimus arba

įtrauktos į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos

sudarytus sąrašus, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų

auginimas tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;

3) labai didelės

biologinės įvairovės natūralios pievos, tai yra pievos, kurios išliktų pievomis

ir be žmogaus įsikišimo ir kuriose išlikusi natūrali rūšių įvairovė, ir kurių

ekologinės savybės ir procesai nepakitę;

4) labai didelės

biologinės įvairovės nenatūralios pievos, tai yra pievos, kurios neišliktų

pievomis be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra

nenuniokotos, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavą nuimti

būtina siekiant išsaugoti teritorijai taikomą pievos apibūdinimą.

4.

Biodegalai

ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš derlingos

žemės, kurioje yra didelės anglies atsargos, tai yra iš žemės, kuriai 2008 m.

sausio mėnesį buvo taikytas ir toliau nebetaikomas vienas iš šių apibūdinimų:

1) iš šlapžemės,

tai yra iš žemės, kuri nuolat arba didelę metų dalį yra apsemta arba permirkusi;

2) iš ištisai

mišku apaugusios vietovės, tai yra iš žemės, kurioje daugiau kaip vieno hektaro

plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, o medžių lajos projekcija apima daugiau

kaip 30 procentų žemės ploto, arba iš žemės, kurioje augdami medžiai gali

pasiekti tas ribas in situ;

3) iš žemės,

kurioje daugiau kaip vieno hektaro plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, o

medžių lajos projekcija apima nuo 10 iki 30 procentų žemės ploto, arba iš

žemės, kurioje augdami medžiai gali pasiekti tas ribas in situ, nebent

pateikiama įrodymų, kad anglies atsargos šiame plote iki ir po žemės paskirties

keitimo yra tokios, kad taikant šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje

nurodytas taisykles bus įgyvendintos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos

sąlygos.

5.

Šio

straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos, jeigu žaliavų gavimo laikotarpiu

žemei taikytas toks pat apibūdinimas kaip ir 2008 m. sausio mėnesį.

6.

Biodegalai ir

skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri

2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, nebent pateikiama įrodymų, kad tai

žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti anksčiau nenusausintos

dirvos.

7.

Biodegalų ir

skystųjų bioproduktų gamybai naudojamos Europos Sąjungoje išaugintos žemės ūkio

žaliavos, gaunamos laikantis reikalavimų ir standartų, nurodytų

2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio

bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio

politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš

dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr.

378/2007 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL 2009 L 30,

p. 16), II priedo A dalies skirsnyje „Aplinka“ bei 9 punkte ir

pagal šio reglamento 6 straipsnio 1 dalį apibrėžtų būtiniausių geros agrarinės ir

aplinkosauginės būklės reikalavimų.

39 straipsnis.

Biodegalų maišymas į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų

1.

Ne vėliau kaip nuo 2013 m.

sausio 1 d. degalų pardavimo vietose turi būti pradėta prekiauti Lietuvos

Respublikos arba Europos Sąjungos standartų reikalavimus atitinkančiu benzinu,

kuriame yra nuo 5 iki 10 procentų biodegalų, ir ne vėliau kaip nuo 2012 m.

sausio

1 d. – dyzelinu, kuriame yra ne mažiau

kaip 7 procentai biodegalų.

2.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. degalų

pardavimo vietose turi būti prekiaujama biodegalais ir degalų mišiniais,

kuriuose biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinė dalis

viršija šio straipsnio 1 dalyje nurodytas procentines dalis.

3.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse

nurodytų reikalavimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas nustato Susisiekimo

ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Energetikos ministerija.

4.

Lietuvos standartizacijos

departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengia

nacionalinius standartus dėl biodegalų ir degalų mišinių, kuriuose biodegalų,

įmaišytų į mineralinius degalus, procentinė dalis viršija šio straipsnio

1 dalyje nurodytas procentines dalis.

5.

Degalų pardavimo vietose turi

būti nurodomos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės

dalys, kai jos viršija 5 procentus šių produktų tūrio vertės benzine ir

7 procentus šių produktų tūrio vertės dyzeline.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

NACIONALINĖ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS

IŠTEKLIŲ PLĖTROS PROGRAMA IR FINANSAVIMO PROGRAMOS

40

straipsnis. Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa

1.

Nacionalinė atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros programa nustato valstybės energetikos politikos

kryptis atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje dešimčiai metų.

2.

Nacionalinės atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros programos tikslas – nustatyti suvartotos

atsinaujinančių išteklių energijos nacionalinius planinius rodiklius elektros

energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose ir atitinkamas

priemones šiems rodikliams pasiekti. Nacionaliniai planiniai rodikliai

nustatomi 2011–2012 m., 2013–2014 m., 2015–2016 m., 2017–2018 m. ir 2019–2020

m.

3.

Nacionalinę atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros programą tvirtina Vyriausybė.

4.

Nacionalinės atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros programos nuostatos įgyvendinamos vykdant

Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos tarpinstitucinį

veiklos planą, kurį Vyriausybės nustatytu periodiškumu ir sąlygomis rengia ir

atnaujina Vyriausybės įgaliota institucija.

5.

Nacionalinę atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros programą ir jos tarpinstitucinį veiklos planą pagal

kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos, įstaigos

ir (ar) kiti nurodyti asmenys.

6.

Nacionalinės atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį veiklos plano

vykdymą koordinuoja ir jų įgyvendinimo stebėseną atlieka Vyriausybės įgaliota

institucija. Lietuvos Respublikos Seimui kiekvienais metais teikiama atnaujinta

Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį

veiklos plano įgyvendinimo ataskaita.

7.

Nacionalinės atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinio veiklos plano

įgyvendinimas yra finansuojamas iš šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytų

finansavimo šaltinių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-494, 2013-07-02,

Žin., 2013, Nr. 78-3939 (2013-07-20)

41 straipsnis.

Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos

1.

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui

skatinti sudaroma nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros

finansavimo programa ir savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros

finansavimo programos.

2.

Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių

plėtros finansavimo programos lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo

sąskaitoje. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo

programos pajamos ir išlaidos, vadovaujantis programų finansavimo principais,

planuojamos valstybės biudžete.

3.

Savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių

plėtros finansavimo programų lėšos kaupiamos atskirose savivaldybių biudžetų

sąskaitose. Savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo

programų pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybių biudžetuose savivaldybių

tarybų nustatyta tvarka.

4.

Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių

plėtros finansavimo programos finansavimo šaltiniai:

1) dalis akcizo pajamų, faktiškai gautų už

realizuotą šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamą skystąjį kurą

(mazutą), orimulsiją, gamtines dujas, akmens anglis, koksą ir lignitą, šildymui

skirtą gazolį (buitinį krosnių kurą), elektros energiją Lietuvos Respublikos

akcizų įstatyme nustatyta tvarka;

2) pajamos, gautos už statistinius energijos

perdavimus, nurodytus šio įstatymo 58 straipsnyje;

3) valstybės biudžeto asignavimai;

4) Klimato kaitos specialiosios programos lėšos,

kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje;

5) Europos Sąjungos paramos lėšos;

6) savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų

bei užsienio valstybių lėšos, skirtos atsinaujinančių energijos išteklių

naudojimo plėtrai;

7) kitos lėšos, gautos Lietuvos Respublikos

teisės aktų nustatyta tvarka.

5.

Savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių

plėtros finansavimo programų finansavimo šaltiniai:

1) dalis akcizo pajamų, faktiškai gautų už

realizuotą šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamą skystąjį kurą

(mazutą), orimulsiją, gamtines dujas, akmens anglis, koksą ir lignitą, šildymui

skirtą gazolį (buitinį krosnių kurą), elektros energiją Lietuvos Respublikos akcizų

įstatyme nustatyta tvarka;

2) savivaldybių biudžetų asignavimai;

3) Europos Sąjungos paramos lėšos;

4) šio įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje

nurodytas mokestis;

5) savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų bei

užsienio valstybių lėšos, skirtos atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai;

6) kitos lėšos, gautos Lietuvos Respublikos teisės

aktų nustatyta tvarka.

6.

Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros

priemonėms finansuoti papildomai naudojama iki 40 procentų Klimato kaitos

specialiosios programos lėšų, kurios laikomos Valstybės iždo sąskaitoje

atskirai nuo kitų nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo

programos lėšų ir administruojamos aplinkos ministro nustatyta Klimato kaitos

specialiosios programos lėšų naudojimo tvarka.

Straipsnio redakcija nuo 2014-01-01:

42 straipsnis.

Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos

įgyvendinimas

1.

Nacionalinei atsinaujinančių energijos išteklių

plėtros programai įgyvendinti skirtos finansavimo lėšos naudojamos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

2.

Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių

plėtros programoje gali būti numatytos šios įgyvendinimo priemonės:

1) biokuro naudojimo elektros energijai gaminti

termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo

elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į centralizuoto aprūpinimo

šiluma sistemas ir sutaupomas toks pirminės energijos kiekis, kad bendrą

elektros energijos ir šilumos gamybą galima laikyti efektyvia, projektai;

2) kietojo biokuro naudojimo elektros, šilumos ir

(ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma (vėsuma) sistemas, taip

pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose objektuose,

gamybos projektai;

3) biodujų naudojimo elektros, šilumos ir (ar)

vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma (vėsuma) sistemas, taip pat

vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose objektuose, gamybos

projektai;

4) kitų atsinaujinančių energijos išteklių

naudojimo šilumos ir (ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma

(vėsuma) sistemas, taip pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir

komerciniuose objektuose, gamybos projektai;

5) biodujų gamybos, gavybos,

gryninimo, valymo ir paruošimo tolesniam tiesioginiam panaudojimui, tiekiant

biodujas į gamtinių dujų tinklus ir (ar) transportavimui iki galutinės

suvartojimo vietos, projektai;

6) elektromobilių, vandenilį naudojančių ir

hibridinių transporto priemonių įsigijimo ir transporto priemonių pritaikymo atsinaujinančių

išteklių energijai naudoti rėmimas;

7) geoterminės energijos naudojimo energijai

gaminti projektai;

8) technologijų, naudojančių atsinaujinančius

energijos išteklius, kūrimas ir gamyba;

9) biokuro gamybos rėmimas;

10) mokslo tiriamieji darbai, susiję su moksliniais

tyrimais atsinaujinančių energijos išteklių srityje, tokių išteklių naudojimo

bandomieji projektai;

11) įrangos, didinančios atsinaujinančių energijos

išteklių panaudojimą savo poreikiams gyvenamajame ir visuomeniniame

sektoriuose, įsigijimo rėmimas, kompensuojant fiksuotą lėšų, tenkančių vienam

įrengtosios galios vienetui pagal savivaldybės patvirtintą tvarkos aprašą,

sumą;

12) atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo

transporto sektoriuje infrastruktūros plėtra;

13) atsinaujinančių išteklių energijos, naudojamos

transporto sektoriuje, gamybos infrastruktūros plėtra;

14) elektromobilių baterijų

įkrovimo ir vandenilį naudojančių automobilių užpildymo punktų tinklo bei kitos

reikiamos infrastruktūros sukūrimo ir plėtros projektai;

15) demonstracinių (parodomųjų)

projektų, susijusių su hibridinių transporto priemonių, vandenilį naudojančių

transporto priemonių ar elektromobilių platesniu panaudojimu ir (ar) šių

transporto priemonių eksploatavimui reikiamos infrastruktūros įdiegimu, įgyvendinimas;

16) visuomenės informavimas ir švietimas,

konsultavimas ir mokymas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo

technologijų diegimo klausimais.

3.

Iš Nacionalinei atsinaujinančių energijos

išteklių plėtros programai įgyvendinti skirtų lėšų negali būti finansuojami

projektai, kurie yra skatinami taikant fiksuotų tarifų paramos schemas taip,

kad toms pačioms veikloms nebūtų taikomas dvigubas finansavimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-494, 2013-07-02,

Žin., 2013, Nr. 78-3939 (2013-07-20)

43

straipsnis. Informacijos teikimas

Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros

finansavimo programos ir savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių

plėtros finansavimo programų projektus įgyvendinantys asmenys, taip pat

valstybinio reglamentavimo ir priežiūros funkcijas pagal kompetenciją

atliekančios valstybės institucijos ir įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka

teikia programų įgyvendinimo priežiūrą vykdančioms ir programų lėšų naudojimą

administruojančioms institucijoms visą reikiamą informaciją apie vykdomą

veiklą.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

REIKALAVIMAI,

TAIKOMI energijOS IŠ atsinaujinančių išteklių GAMINTOJAMS

44

straipsnis. Licencijos, leidimai ir atestatai

1.

Atsinaujinančių išteklių

energetikos veiklos licencijas, leidimus ar atestatus nustato šis įstatymas,

Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų ir kiti energetikos

sektorių reglamentuojantys įstatymai. Licencijuojamos veiklos rūšis, licencijų

išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo

panaikinimą nustato Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių

dujų ir kiti energetikos sektorių reglamentuojantys įstatymai bei kiti

įstatymai. Asmenims, siekiantiems gauti licenciją, leidimą ar atestatą,

nustatytus Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų ir

(ar) kituose energetikos sektorių reglamentuojančiuose įstatymuose, gali būti

taikomi teisinės formos ir (ar) kiti įsisteigimo laisvės ribojimo reikalavimai,

jeigu tai yra pagrįsta svarbiais visuomenės interesais ir atitinka būtinumo ir

proporcingumo principus. Išduotos licencijos, leidimai ar atestatai gali būti

keičiami juos išdavusios institucijos iniciatyva, pasikeitus Energetikos,

Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų įstatymuose ir (ar) kituose

teisės aktuose nustatytoms licencijuojamos veiklos sąlygoms.

2.

Atsinaujinančių

išteklių energetikos veikla neturint licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie

yra nustatyti, draudžiama. Draudžiama vykdyti licencijuojamą veiklą, kai

licencijos, leidimo ar atestato galiojimas yra sustabdytas.

45

straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių

specialistų kvalifikacija ir atestavimas

1.

Atsinaujinančių išteklių energijos

gamybos įrenginius montuojantys specialistai turi būti reikiamos kvalifikacijos

ir tinkamai pasirengę atlikti jiems pavestas užduotis. Atsinaujinančių išteklių

energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų mokymo ir atestavimo

tvarkos aprašą patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi

šiame straipsnyje nustatytais bendraisiais reikalavimais.

2.

Atsinaujinančių išteklių

energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų mokymo ir atestavimo

tvarka turi būti nustatyta, vadovaujantis skaidrumo, proporcingumo ir

nediskriminaciniais principais.

3.

Į atsinaujinančių išteklių

energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų profesinio mokymo arba

kvalifikacijos tobulinimo programas turi būti įtraukti atsinaujinančių energijos

išteklių, jų naudojimo technologinių ir ekonominių galimybių naudos klausimai.

4.

Nustatyta tvarka turi būti

atestuojami šiuos atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius

montuojantys specialistai:

1) biomasės katilus ir nemūrines

krosnis;

2) saulės šviesos ir saulės

šilumos energijos gamybos įrenginius;

3) geotermines sistemas ir

šilumos siurblius.

5.

Informacija apie

atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojantiems

specialistams taikomą mokymo ir atestavimo tvarką bei atestuotų specialistų

sąrašas skelbiami viešai.

6.

Kitos valstybės narės šio

straipsnio 4 dalyje nurodytiems specialistams išduoti atestatai, atitinkantys

šio straipsnio 1 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatytus kriterijus,

pripažįstami Lietuvos Respublikoje.

3.

Šio įstatymo 45 straipsnis įsigalioja

2012 m. gruodžio 31 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos

Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                                                    DALIA GRYBAUSKAITĖ

Lietuvos Respublikos

atsinaujinančių

išteklių

energetikos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS

TEISĖS AKTAI

1.

2009 m. balandžio

23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo

naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau

panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16).

2.

2009 m. liepos 13 d. Europos

Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos

bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55).

3.

2009 m. liepos

13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų

vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L

211, p. 94).

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2025,

2012-05-22, Žin., 2012, Nr. 63-3166 (2012-06-05)

ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 6, 65 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-2096,

2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3939 (2012-06-30)

ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2012-07-01.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-169,

2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 12-560 (2013-02-01)

ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis

įsigalioja 2013 m. kovo 1 d.

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-351,

2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3175 (2013-06-18)

ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-494,

2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 78-3939 (2013-07-20)

ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 IR 58 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

46 straipsnis. Reikalavimai, taikomi atsinaujinančių

išteklių energiją naudojantiems įrenginiams, kuriems taikomos paramos schemos

1.

Atsinaujinančių

išteklių energiją naudojantys įrenginiai, kuriems taikoma paramos schema, turi

atitikti šiems įrenginiams nustatytus techninius reikalavimus, patvirtintus

Energetikos ministerijos ar kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos.

2.

Taikant

paramos schemą atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems įrenginiams, į

paramos gavimo sąlygas įtraukiamos techninės specifikacijos, kuriose nurodomi

atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių įrenginių techniniai

reikalavimai.

3.

Jeigu yra

nustatyti Europos Sąjungos standartai, įskaitant ekologinius ženklus, energijos

duomenų etiketes ir kitas Europos Sąjungos standartizacijos įstaigų nustatytas

techninių normatyvų sistemas, šio straipsnio 2 dalyje nurodytos techninės

specifikacijos parengiamos pagal tokius standartus. Techninėse specifikacijose

nenurodoma, kur įrenginiai turi būti sertifikuojami.

47 straipsnis.

Reikalavimai, taikomi atskiriems įrenginiams

1.

Taikant šiame

įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas paramos schemas, skatinama

naudoti atsinaujinančių išteklių energiją naudojančius šildymo ir vėsinimo

įrenginius, gerokai mažinančius energijos suvartojimą. Tokiems įrenginiams

taikomi ekologiniai ženklai ar kiti atitinkami sertifikatai ar standartai,

nustatyti nacionaliniu ar Europos Sąjungos lygmeniu, jeigu tokie yra nustatyti.

2.

Biomasės

konversijos technologijoms šilumos ir vėsumos energijos gamybai paramos schemos

taikomos, jeigu:

1) buitinėms ir

komercinėms reikmėms naudojamų biomasės konversijos technologijų šilumos ir

vėsumos energijos gamybai konversijos efektyvumas yra ne mažesnis kaip

85 procentai;

2) pramoninėms

reikmėms naudojamų biomasės konversijos technologijų šilumos ir vėsumos

energijos gamybai konversijos efektyvumas yra ne mažesnis kaip

70 procentų.

3.

Šilumos siurbliams

ir jų įrengimui paramos schemos taikomos, jeigu šilumos siurbliai atitinka 2007

m. lapkričio 9 d. Europos Komisijos sprendimu 2007/742/EB, nustatančiu

ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą elektra

arba dujomis varomiems arba absorbciniams dujiniams šilumos siurbliams (OL 2007

L 301, p. 14), nustatytus kriterijus.

4.

Saulės šilumos

energijos įrenginiams paramos schemos taikomos, jeigu jos yra sertifikuotos

remiantis Europos Sąjungos standartais, jeigu tokie yra nustatyti, įskaitant

ekologinius ženklus, energijos duomenų etiketes ir kitas Europos Sąjungos

standartizacijos įstaigų nustatytas techninių normatyvų sistemas.

5.

Pagal šio straipsnio

1–4 dalis vertinant įrenginių konversijos efektyvumą ir sąnaudų bei

produkcijos santykį, taikomos Europos Sąjungos procedūros arba, jeigu tokių

nėra, tarptautinės procedūros, jeigu tokios procedūros nustatytos.

6.

Mažesnės kaip 30 kW

įrengtosios galios uždaro kontūro namų ūkiui skirtos geoterminės sistemos,

kurioms nereikia įrengti gręžinių, registruojamos nereikalaujant eksploatavimo

leidimo.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

TERITORIJŲ

PLANAVIMAS IR STATYBA

48 straipsnis. Teritorijų planavimo reikalavimai

1.

Planuojant

visuomeninės, pramoninės ir gyvenamosios paskirties teritorijas, projektuojant,

statant, rekonstruojant ir (ar) atnaujinant (modernizuojant) visuomeninius,

pramoninius ar gyvenamuosius pastatus, turi būti vertinamos galimybės naudoti

įrenginius ir sistemas, skirtas elektros energijos, šildymo ir vėsinimo iš

atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui, taip pat centralizuotam šilumos

ir vėsumos energijos tiekimui. Planuojant miestų infrastruktūrą, atsižvelgiant

į visuomenės interesus, privaloma numatyti šilumos iš atsinaujinančių energijos

išteklių naudojimą.

2.

Aplinkos

ministerija kartu su Energetikos ministerija rengia ir viešai skelbia

rekomendacijas projektuotojams, architektams ir kitiems specialistams dėl

atsinaujinančių energijos išteklių technologijų, didelio energinio efektyvumo

technologijų, centralizuoto šilumos ir vėsumos energijos tiekimo sistemų

integravimo, planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant (modernizuojant)

visuomeninės, pramoninės ar gyvenamosios paskirties teritorijas.

49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją

naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai

1.

Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių

energijos gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos darbai

vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo

įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir

reikalavimų.

2.

Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos

užtikrina, kad visi leidimų išdavimo, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras

reglamentuojantys aprašai ir taisyklės, taikomi elektros energijos, šilumos ir

vėsumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių įrenginiams, susijusioms

perdavimo ir skirstymo tinklų infrastruktūroms ir biomasės pavertimo

biodegalais ar kitais energijos produktais procesams, būtų objektyvūs,

skaidrūs, proporcingi ir būtini, nediskriminuojantys pareiškėjų ir kad juose

būtų visiškai atsižvelgta į konkrečių atsinaujinančių išteklių energijos

naudojimo technologijų ypatybes.

3.

Atsižvelgiant į nedidelės įrengtosios

galios elektrinių (iki 350 kW), naudojančių atsinaujinančius energijos

išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant išvengti neproporcingos

finansinės bei administracinės naštos, atsakingos institucijos užtikrina, kad

nedidelės įrengtosios galios elektrinių projektavimui ir statybai, išskyrus

patvankinio tipo hidroelektrines, būtų taikomi supaprastinti reikalavimai,

nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir keisti pagrindinę žemės naudojimo

paskirtį, jei tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.

4.

Statomoms

hidroelektrinėms keliami reikalavimai:

1) Vyriausybės

nustatyta tvarka pirmenybė turi būti teikiama nepatvankinio tipo

hidroelektrinių statybai;

2) jeigu

hidroelektrinės tvenkinys užlieja teritoriją, teisės aktų nustatyta tvarka

mokama kompensacija teritorijos savininkui ar valdytojui arba jiems susitarus

žemė išperkama;

3) hidroelektrinėse

turi būti įrengiami žuvitakiai ir sudaroma galimybė periodiškai pašalinti

hidroelektrinės tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose susikaupusius nešmenis;

4) kiti statomų

hidroelektrinių aplinkosauginiai reikalavimai nustatomi teisės aktų nustatyta

tvarka.

5.

Kaimo vietovėse statant

pavienes ne didesnės kaip 350 kW įrengtosios galios vėjo elektrines ir

(ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti žemės naudojimo

paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jei tai

neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.

6.

Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo

elektrinėms, saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos

kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti reikalavimai:

1) saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės

šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams netaikomi žemės paskirties

atitikties reikalavimai, poveikio aplinkai vertinimo procedūra, nereikalingas

leidimas statyti ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas;

2) vėjo elektrinės žemės sklype turi būti įrengtos

taip, kad trumpiausias atstumas iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio

ilgį, plotį arba aukštį pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų. Šie įrenginiai

įrengiami pagal atitinkamų įrenginių gamintojo įrengimo ir eksploatavimo

taisykles. Joms netaikomi žemės paskirties atitikties reikalavimai, poveikio

aplinkai vertinimo procedūra, nereikalingas leidimas statyti ir poveikio

visuomenės sveikatai vertinimas. Gretimuose gyvenamosios paskirties sklypuose

vėjo elektrinės skleidžiamo triukšmo lygis turi atitikti sveikatos apsaugos

ministro nustatytus triukšmo ribinius dydžius;

3) teisės aktų nustatyta tvarka šie įrenginiai gali

būti perkelti į kitą vietą. Tokiu atveju turi būti parengti dokumentai apie

įrenginių efektyvumo ir ekologiškumo parametrų kaitos stebėseną ankstesnėje jų

buvimo vietoje.

7.

Ant pastatų statomos ar į pastatus integruojamos

saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai, iki

30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės, neviršijančios teisės aktuose

nustatyto triukšmo lygio, ir šilumos siurbliai įrengiami be statybą leidžiančio

dokumento.

8.

Vėjo

elektrinių projektavimo darbai ir statybos vietos teritorijose, kuriose,

atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, gali būti taikomi tam tikri

apribojimai, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinami su Lietuvos

kariuomene ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka.

50 straipsnis.

Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas pastatuose

1.

Vyriausybė ar jos

įgaliotos institucijos rengia ir įgyvendina priemones, didinančias visų rūšių

atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą pastatuose ir gerokai didinančias

energijos vartojimo efektyvumą, susijusias su energijos bendrąja gamyba ir

energijos beveik nevartojančiais pastatais.

2.

Nuo 2014 m.

gruodžio 31 d. nauji pastatai ir esami pastatai, kuriuos reikia kapitališkai

atnaujinti, turi atitikti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo

reikalavimus. Atitiktis šiems reikalavimams gali būti užtikrinama ir naudojant

centralizuotai tiekiamą šilumos ir vėsumos energiją, kurios gamybai naudojama

didelė atsinaujinančių energijos išteklių dalis.

3.

Nuo 2012 m. sausio

1 d. valstybės ir

savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių nauji pastatai ir esami pastatai,

kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti, turi atitikti atsinaujinančių išteklių

energijos naudojimo reikalavimus.

4.

Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija nustato šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus

reikalavimus ir jų įgyvendinimo kontrolės tvarką.

5.

Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina finansinės paramos schemas

energijos beveik nevartojančių pastatų statybai remti.

6.

Savivaldybės

atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo pastatuose didinimo priemones

įtraukia į savo atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų

planus.

7.

Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina stogų panaudojimo energijos

gamybai iš saulės šilumos energijos ir saulės šviesos energijos programą.

8.

Šio straipsnio reikalavimai taikomi

Lietuvos kariuomenei tik tokiu mastu, kad jų taikymas nepakenktų Lietuvos

kariuomenės veiklos pobūdžiui ir svarbiausiam tikslui, ir netaikomas

medžiagoms, naudojamoms išimtinai kariniais tikslais.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

Informavimas,

ŠVIETIMAS, MOKSLINIAI TYRIMAI IR MOKYMAI

51 straipsnis.

Informavimas

1.

Valstybės ir

savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės pagal kompetenciją rengia, teikia

ir viešai skelbia informaciją apie leidimų, licencijų ar atestatų išdavimo

tvarką, sertifikavimo paraiškų, susijusių su atsinaujinančių išteklių energijos

gamybos įrenginiais, nagrinėjimo tvarką ir apie pareiškėjams teikiamą pagalbą.

2.

Valstybės ir

savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės pagal kompetenciją rengia, teikia

ir viešai skelbia informaciją apie paramos schemas, taikomas atsinaujinančių

energijos išteklių naudojimui ir gamybai.

3.

Aplinkos

ministerija, Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Švietimo ir

mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, valstybės įmonė Energetikos

agentūra ir savivaldybių institucijos, koordinuodamos veiksmus, pagal

kompetenciją rengia ir įgyvendina tinkamas visuomenės informavimo ir

sąmoningumo ugdymo priemones, teikia konsultacijas ir rengia švietimo programas

apie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir naudojimo praktines

galimybes ir naudą, tarp jų ir apie skirtingų transporto sektoriuje naudojamų

atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą ir naudą aplinkai.

4.

Energetikos

ministerija organizuoja keitimąsi patirtimi atsinaujinančių energijos išteklių

naudojimo srityje tarp valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių,

organizacijų, privačių subjektų ir viešai skelbia gerosios praktikos

pavyzdžius.

5.

Lietuvos

kariuomenė Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie Lietuvos

Respublikos teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus,

gali būti taikomi tam tikri apribojimai vėjo elektrinėms projektuoti ir

statyti.

6.

Valstybės

įmonė Energetikos agentūra rengia, teikia ir viešai skelbia informaciją apie sistemas

ir įrenginius, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, jų teikiamą

naudą, sąnaudas ir šių išteklių vartojimo efektyvumą.

7.

Valstybės

institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš

savivaldybių, įstaigų ir įmonių reikiamą informaciją apie atsinaujinančių išteklių

energijos gamybos įrenginių statybai planuojamas skirti teritorijas ir

atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Įmonės teikia informaciją apie

atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą valstybės, savivaldybių

institucijoms ir įstaigoms joms pavestoms funkcijoms atlikti. Informacija

teikiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

52 straipsnis.

Švietimas ir moksliniai tyrimai

1.

Švietimo ir

mokslo ministerija įtraukia į formaliojo švietimo atnaujinamas bendrąsias

programas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo galimybių, teikiamos

naudos ir technologinių sprendimų srities žinias ir gebėjimus.

2.

Vyriausybė

skatina mokslinius tyrimus, visuomenės švietimą, valstybės tarnautojų ir

profesinį mokymą atsinaujinančių energijos išteklių srityje teisės aktų

nustatyta tvarka.

3.

Vyriausybė

remia atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo bandomųjų projektų

įgyvendinimą teisės aktų nustatyta tvarka.

4.

Energetikos

ministerija kartu su Aplinkos, Švietimo ir mokslo ir Žemės ūkio ministerijomis

rengia atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo edukacines ir

mokslinių tyrimų programas.

53 straipsnis. Ataskaitos Europos Komisijai

1.

Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija nustato pažangos skatinant ir naudojant atsinaujinančių išteklių

energiją ataskaitų rengimo ir teikimo Europos Komisijai tvarką.

2.

Energetikos

ministerija šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka ne vėliau kaip

2011 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas dveji metai, Europos Komisijai

pateikia pažangos skatinant ir naudojant atsinaujinančių išteklių energiją

ataskaitą. Paskutinė reikalaujama pateikti ataskaita yra šešta ataskaita, kuri

turi būti pateikta ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.

3.

Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija nustato informacijos apie biokuro naudojimą rinkimo ir

teikimo Europos Komisijai tvarką.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ

ENERGIJOS NAUDOJIMO PLĖTROS VEIKSMŲ PLANAI

54 straipsnis.

Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų

planas

1.

Nacionalinį

atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą,

vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta Nacionaline atsinaujinančių energijos

išteklių plėtros programa, kaip nurodyta šio įstatymo 40 straipsnyje, tvirtina

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2.

Nacionaliniame atsinaujinančių

išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane turi būti pateikta:

1) tikėtinas

bendrasis galutinis energijos suvartojimas elektros energetikos, šilumos

energetikos ir transporto sektoriuose 2020 m., atsižvelgiant į energijos

vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonių poveikį;

2) suvartotos atsinaujinančių

išteklių energijos dalių 2011–2020 m. nacionaliniai planiniai rodikliai elektros

energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose, atsižvelgiant į

kitų su energijos vartojimo efektyvumu susijusių politikos priemonių poveikį

bendrajam galutiniam energijos suvartojimui;

3) atitinkamos priemonės, kurių reikia imtis tiems

nacionaliniams bendriesiems planiniams rodikliams pasiekti, įskaitant valstybės

ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, planuojamus statistinius

energijos perdavimus ar bendrus projektus, nacionalinę esamų biomasės išteklių

plėtojimo ir naujų biomasės išteklių sutelkimo skirtingoms reikmėms politiką;

4) priemonės, susijusios su administracinių procedūrų

supaprastinimu, reglamentų ir kitų teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su

atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimu, informavimu ir mokymu

atsinaujinančių energijos išteklių srityje, iš atsinaujinančių energijos

išteklių pagamintos elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos kilmės

garantijomis, prieigos prie energetikos tinklų ar sistemų ir jų eksploatavimo

palengvinimu gamintojams, biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų

sistemos įgyvendinimu;

5) vertinimas, kiek kiekviena

atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologija bei energijos

vartojimo efektyvumas ir taupymas padės siekti atsinaujinančių išteklių

energijos dalies elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto

sektoriuose 2020 m. nacionalinių planinių rodiklių;

6) vertinimas,

ar būtina kurti naują infrastruktūrą centralizuotam šilumos ir vėsumos

energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimui, kad būtų

galima įgyvendinti 2020 m. nacionalinius planinius rodiklius. Vadovaujantis

šiuo įvertinimu, prireikus numatomos priemonės centralizuoto šilumos tiekimo

infrastruktūros plėtojimui, siekiant sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos

energijos gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse elektrinėse.

3.

Nacionaliniame

atsinaujinančių

išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane iš atsinaujinančių energijos

išteklių pagaminamos energijos planuojami kiekiai turi atitikti šio įstatymo

1 straipsnyje nustatytus tikslus ir uždavinius.

55 straipsnis.

Nacionaliniai planiniai rodikliai

1.

Nacionaliniai bendrieji

planiniai rodikliai 2020 m. turi atitikti šio įstatymo 1 straipsnyje

nustatytus tikslus ir uždavinius.

2.

Tarpiniai nacionaliniai

planiniai rodikliai:

1) 2011–2012 m. vidutinė

atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 16,6 procento bendrojo galutinio

energijos suvartojimo;

2) 2013–2014 m. vidutinė

atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 17,4 procento bendrojo galutinio

energijos suvartojimo;

3) 2015–2016 m. vidutinė

atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 18,6 procento bendrojo galutinio

energijos suvartojimo;

4) 2017–2018 m. vidutinė

atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 20,2 procento bendrojo galutinio

energijos suvartojimo.

3.

Nacionaliniai bendrieji planiniai

rodikliai ir tarpiniai nacionaliniai planiniai rodikliai apskaičiuojami

Energetikos ministerijos nustatyta tvarka.

4.

Lietuvos statistikos departamentas

užtikrina statistinių duomenų apie visą šalyje pagamintą ir (ar) suvartotą

atsinaujinančių išteklių energiją ir (ar) energiją, pagamintą iš

atsinaujinančių energijos išteklių, surinkimą. Šie duomenys taip pat turi

apimti ir aeroterminę energiją, geoterminę energiją, hidroterminę energiją,

saulės šilumos energiją, saulės šviesos energiją, sunaudojamą galutinio

energijos suvartojimo sektoriuose.

56 straipsnis.

Nacionalinio atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plano įgyvendinimas

1.

Nacionalinį atsinaujinančių

išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą pagal kompetenciją

įgyvendina valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės,

organizacijos ir privatūs subjektai.

2.

Vyriausybė, jeigu

atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus metus tapo

mažesnė už šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytus tarpinius nacionalinius

planinius rodiklius, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo skaičiuojamojo

laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą Nacionalinį atsinaujinančių išteklių

energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame nustato adekvačias ir

proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį

atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų šio įstatymo

55 straipsnyje nustatytus nacionalinius planinius rodiklius, ir užtikrina,

kad atnaujintas Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo

plėtros veiksmų planas būtų pateiktas Europos Komisijai.

3.

Jeigu manoma, kad

šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nurodytas nacionalinis planinis

rodiklis nebus pasiektas dėl nenugalimos jėgos, Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija nedelsdamos apie tai praneša Europos Komisijai.

57 straipsnis.

Savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų

planai

1.

Savivaldybių

atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų tikslas –

nustatyti savivaldybių įgyvendinamas priemones šio įstatymo 55 straipsnyje

nustatytiems nacionaliniams planiniams rodikliams pasiekti.

2.

Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija kiekvienai savivaldybei nustato minimalius iki 2020 m.

privalomus pasiekti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planinius

rodiklius. Šiuos rodiklius ir priemones jiems pasiekti savivaldybės įtraukia į

savo atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus.

Savivaldybės nusistato tarpinius atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo

planinius rodiklius 2011–2012 m., 2013–2014 m., 2015–2016 m.,

2017–2018 m.

3.

Savivaldybės

pasitvirtina ir viešai skelbia savo 2011–2020 m. atsinaujinančių išteklių

energijos naudojimo plėtros veiksmų planus, kuriuose įvertina esamą padėtį ir

nusistato atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo tikslus ir priemones

šiems tikslams pasiekti.

4.

Savivaldybės

atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektus

suderina su Vyriausybės įgaliota institucija.

5.

Savivaldybės ne

vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 31 d., o vėliau kiekvienais metais

rengia ir viešai skelbia atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros

veiksmų planų įgyvendinimo rezultatų ataskaitas.

6.

Savivaldybė, jeigu jos

atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus metus tapo

mažesnė negu savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros

veiksmų plane nustatyti tarpiniai atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo

planiniai rodikliai, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo skaičiuojamojo

laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą savivaldybės atsinaujinančių

išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame nustato adekvačias

ir proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį

atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų nustatytus planinius rodiklius.

7.

Savivaldybės pagal

kompetenciją teikia pasiūlymus Nacionaliniam atsinaujinančių išteklių energijos

naudojimo plėtros veiksmų planui rengti ir atnaujinti.

8.

Savivaldybių atsinaujinančių

išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimas finansuojamas

iš savivaldybių biudžetuose patvirtintų bendrųjų asignavimų, Nacionalinei

atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programai įgyvendinti skirtų lėšų ir

kitų finansavimo šaltinių bei lėšų.

9.

Savivaldybių

atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planai turi

užtikrinti, kad savivaldybių teritorijose nebūtų kuriamos sąlygos, ribojančios

atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-494, 2013-07-02,

Žin., 2013, Nr. 78-3939 (2013-07-20)

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS SEKTORIUJE

58 straipsnis.

Statistiniai energijos perdavimai tarp Lietuvos Respublikos ir

kitų valstybių narių

1.

Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija gali sudaryti susitarimus dėl nustatyto atsinaujinančių išteklių

energijos kiekio statistinio energijos perdavimo iš Lietuvos Respublikos į kitą

valstybę narę ar iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką.

2.

Susitarimai dėl statistinių

energijos perdavimų sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.

Lietuvos Respublika gali

perduoti statistinį atsinaujinančių išteklių energijos kiekį kitai valstybei

narei, jeigu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos kiekis

viršija šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius

planinius rodiklius.

4.

Jeigu prognozuojamas Lietuvos

Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos sunaudojimas yra mažesnis negu

šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatyti tarpiniai nacionaliniai planiniai

rodikliai ir nėra kitų būdų ir priemonių šiems rodikliams pasiekti, Lietuvos

Respublikos Seimas gali priimti nutarimą leisti Vyriausybei vykdyti statistinį

atsinaujinančių išteklių energijos kiekio priėmimą iš kitos valstybės narės.

5.

Perduotas atsinaujinančių

išteklių energijos kiekis yra:

1) atimamas iš atsinaujinančių

išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos

Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius

nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai statistinis energijos

perdavimas įvykdomas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę;

2) pridedamas prie

atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip

Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus

tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai statistinis

energijos perdavimas įvykdomas iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką.

6.

Lietuvos Respublikos atliekami

statistiniai energijos perdavimai negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo

55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių rodiklių

įgyvendinimui.

7.

Šio straipsnio 1 dalyje

nurodyti susitarimai gali galioti vienus ar daugiau metų. Apie sudarytus

susitarimus Vyriausybės nustatyta tvarka pranešama Europos Komisijai ne vėliau

kaip per 3 mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams, kuriais jie galioja.

Europos Komisijai siunčiamoje informacijoje, be kita ko, nurodomas perduodamos

energijos kiekis ir kaina.

8.

Statistiniai energijos

perdavimai laikomi įvykdytais tik po to, kai visos perdavime dalyvavusios

valstybės narės apie perdavimą praneša Europos Komisijai.

9.

Pajamos, gautos vykdant

susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, pervedamos į valstybės

biudžetą.

10.

Lietuvos Respublikos

atsinaujinančių išteklių energijos kiekio priėmimas iš kitos valstybės narės,

vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, finansuojamas iš

valstybės biudžeto.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-494, 2013-07-02,

Žin., 2013, Nr. 78-3939 (2013-07-20)

59 straipsnis.

Bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis

1.

Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija gali inicijuoti, vykdyti ir (ar) dalyvauti vykdant visų tipų

bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų

valstybių narių), susijusius su elektros energijos, šilumos ir vėsumos

energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tokius bendrus projektus

su kitomis valstybėmis narėmis gali būti įtraukti ir privatūs asmenys.

2.

Susitarimai dėl bendrų

projektų su kitomis valstybėmis narėmis vykdymo sudaromi Vyriausybės nustatyta

tvarka.

3.

Vyriausybės nustatyta tvarka

jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai, kokia elektros energijos,

šilumos ar vėsumos energijos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių,

dalis ar koks kiekis pagal bet kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje

įgyvendinamą bendrą projektą, kuris pradėtas po 2009 m. birželio 25 d., arba

padidinant įrenginio, kuris buvo rekonstruotas po tos datos, pajėgumus, laikomi

įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį.

Atsinaujinančių išteklių energijos vienetai, pagaminti padidinant įrenginio

pajėgumus, vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris

pradėtas eksploatuoti tuo momentu, kai pajėgumai buvo padidinti.

4.

Šio straipsnio 3 dalyje

nurodytame pranešime Europos Komisijai:

1) aprašomas siūlomas įrenginys

arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;

2) nurodoma įrenginyje pagamintos

elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos dalis arba kiekis, laikomi

įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį;

3) nurodoma valstybė narė, kurios

naudai teikiamas pranešimas;

4) nurodomas kalendoriniais

metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje pagaminta atsinaujinančių

išteklių elektros energija, šilumos ar vėsumos energija turi būti laikoma

įskaitoma į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį. Šis

laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m.

5.

Pagal šio straipsnio 4 dalį

Europos Komisijai pateikto pranešimo negalima keisti ar panaikinti, jeigu nėra

Lietuvos Respublikos ir šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytos valstybės

narės sudaryto susitarimo.

6.

Bendro projekto tarp Lietuvos

Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) trukmė gali būti

ilgesnė kaip iki 2020 m.

7.

Lietuvos Respublikoje vykdomi

bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis negali turėti neigiamos įtakos

šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių

rodiklių įgyvendinimui.

60

straipsnis. Bendrų projektų su kitomis valstybėmis narėmis rezultatai

1.

Per 3 mėnesius, pasibaigus

kiekvieniems šio įstatymo 59 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyto laikotarpio

metams, Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija parengia

pranešimą, kuriame nurodo:

1) bendrą elektros energijos,

šilumos ar vėsumos energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš

atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris nurodytas Europos Komisijai

pateiktame pranešime bendro projekto tikslais;

2) elektros energijos, šilumos ar

vėsumos energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių

energijos išteklių ir kuris turi būti įskaitomas į kitos valstybės narės

nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį remiantis pranešimo sąlygomis.

2.

Vyriausybės įgaliota

institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą siunčia tai valstybei

narei, kurios naudai buvo pateiktas pranešimas, ir Europos Komisijai.

3.

Elektros energijos, šilumos ar

vėsumos energijos kiekis, apie kurį pranešama vykdant Lietuvos Respublikos ir

kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) bendrus projektus šiame

straipsnyje nustatyta tvarka:

1) atimamas iš atsinaujinančių

išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos

Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius

nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai nurodytas elektros

energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis Lietuvos Respublikoje

pagaminamas kitos valstybės narės naudai;

2) pridedamas prie

atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip

Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus

tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai nurodytas elektros

energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis kitos valstybės narės

teritorijoje pagaminamas Lietuvos Respublikos naudai.

61

straipsnis. Bendri projektai su užsienio valstybėmis

1.

Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija gali inicijuoti, vykdyti ir (ar) dalyvauti vykdant visų tipų

bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės (ar užsienio

valstybių), susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių

energijos išteklių. Tokiuose projektuose gali dalyvauti ir kitos valstybės

narės. Į tokius bendrus projektus su užsienio valstybėmis gali būti įtraukti ir

privatūs asmenys.

2.

Susitarimai dėl bendrų

projektų su užsienio valstybėmis vykdymo sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.

Įgyvendinant bendrus

projektus, užsienio valstybėje pagamintas atsinaujinančių išteklių elektros

energijos kiekis, kuris laikomas įskaitomu į Lietuvos Respublikos nacionalinį

bendrąjį planinį rodiklį, turi atitikti šias sąlygas:

1) elektros energija suvartojama

Europos Sąjungoje;

2) elektros energija pagaminta

naujai pastatytame įrenginyje, pradėjusiame veikti po 2009 m. birželio 25 d.,

arba padidinus pajėgumus įrenginyje, kuris buvo rekonstruotas po tos datos

įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą projektą. Atsinaujinančių

išteklių elektros energijos vienetai, pagaminti padidinus įrenginio pajėgumus,

vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris pradėtas

eksploatuoti tuo momentu, kai įrenginio pajėgumai buvo padidinti;

3) pagamintam ir eksportuotam

elektros energijos kiekiui nebuvo suteikta parama pagal užsienio valstybės

paramos schemą, išskyrus įrenginiui suteiktą paramą investicijoms.

4.

Laikoma, kad šio straipsnio 3

dalies 1 punkte nurodytas reikalavimas tenkinamas, kai:

1) visi atsakingi perdavimo

sistemos operatoriai kilmės šalyje, paskirties šalyje ir, jeigu taikoma, visose

užsienio tranzito valstybėse galutinai priskyrė elektros energijos kiekį,

lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama, paskirtiems elektros tinklų sujungimo

pajėgumams;

2) atsakingas perdavimo sistemos

operatorius, veikiantis jungiamosios linijos Europos Sąjungos pusėje, galutinai

įtraukė į balansą elektros energijos kiekį, lygiavertį kiekiui, į kurį

atsižvelgiama;

3) paskirti pajėgumai ir elektros

energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių šio straipsnio 3 dalies

2 punkte nurodytame įrenginyje yra susiję su tuo pačiu laikotarpiu.

5.

Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija gali kreiptis į Europos Komisiją, prašydamos Lietuvos Respublikos

bendrojo planinio rodiklio įvertinimo tikslais apskaičiuojant atsinaujinančių

išteklių energijos dalį, atsižvelgti į atsinaujinančių išteklių elektros

energiją, pagamintą ir suvartotą užsienio valstybėje, kai jungiamosios linijos

tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės tiesimo parengiamasis

laikotarpis labai ilgas, tokiomis sąlygomis:

1) jungiamosios linijos tiesimas

turi būti pradėtas ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio

31 d.;

2) turi būti neįmanoma pradėti

eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.;

3) turi būti įmanoma pradėti

eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.;

4) pradėjus eksploatuoti

jungiamąją liniją, ji bus naudojama elektros energijai, gaminamai iš atsinaujinančių

energijos išteklių, eksportuoti į Europos Sąjungą, kaip nurodyta šio straipsnio

4 dalyje;

5) prašymas susijęs su šio

straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiu bendru

projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji linija po to, kai ji bus

pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis už

elektros energijos kiekį, kuris bus eksportuojamas į Europos Sąjungą po to, kai

jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti.

6.

Vyriausybės nustatyta tvarka

jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai apie elektros energijos dalį

ar kiekį, kurie pagaminti įrenginyje, esančiame užsienio valstybės

teritorijoje, ir kurie įskaitomi į Lietuvos Respublikos ir galbūt į kitos

valstybės narės (ar kitų valstybių narių) nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį.

Kai bendrame projekte dalyvauja daugiau negu viena valstybė narė, apie elektros

energijos dalies ar kiekio paskirstymą valstybėms narėms pranešama Europos

Komisijai. Ši elektros energijos dalis ar kiekis negali viršyti faktiškai į

Europos Sąjungą eksportuotos ir joje suvartotos elektros energijos dalies ar

kiekio, atitinkančių šio straipsnio 4 dalyje išdėstytas sąlygas ir 4 dalies 1

ir 2 punktuose nurodytą kiekį.

7.

Šio straipsnio 6 dalyje

nurodytame pranešime Europos Komisijai:

1) aprašomas siūlomas įrenginys

arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;

2) nurodoma įrenginyje pagamintos

elektros energijos dalis arba kiekis, laikomi įskaitomais į Lietuvos

Respublikos nacionalinį planinį rodiklį, taip pat, laikantis konfidencialumo

reikalavimų, atitinkami finansiniai susitarimai;

3) nurodomas kalendoriniais

metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje pagaminta elektros energija

turi būti laikoma įskaitoma į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį

rodiklį. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m.;

4) kartu pateikiamas užsienio

valstybės, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis šios dalies

2 ir 3 punktuose nurodytas patvirtinimas ir įrenginyje pagamintos elektros

energijos dalis arba kiekis, kurie bus vartojami užsienio valstybėje.

8.

Pagal šio straipsnio 7 dalį

pateikto pranešimo negalima keisti ar panaikinti, jeigu nėra Lietuvos

Respublikos ir užsienio valstybės, kuri pagal šio straipsnio 7 dalies 4 punktą

patvirtinto bendrą projektą, bendro susitarimo.

9.

Bendro projekto tarp Lietuvos

Respublikos ir užsienio valstybių trukmė gali būti ilgesnė kaip iki 2020 m.

10.

Lietuvos Respublikoje vykdomi

bendri projektai su užsienio valstybėmis negali turėti neigiamos įtakos šio

įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių

rodiklių įgyvendinimui.

62

straipsnis. Bendrų projektų su užsienio valstybėmis rezultatai

1.

Per 3 mėnesius, pasibaigus

kiekvieniems šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyto laikotarpio

metams, Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija parengia

pranešimą, kuriame nurodo:

1) bendrą elektros energijos

kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos

išteklių ir kuris nurodytas Europos Komisijai pateiktame pranešime bendro

projekto tikslais;

2) elektros energijos kiekį, per

tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris

turi būti įskaitomas į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį

rodiklį remiantis pranešimo sąlygomis;

3) įrodymą, kad tenkinamos šio

įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.

2.

Vyriausybės įgaliota

institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą siunčia užsienio

valstybei, kuri pagal šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 4 punktą patvirtino

bendrą projektą, ir Europos Komisijai.

3.

Elektros energijos kiekis,

pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, apie kurį pranešta pagal šio

straipsnio 1 dalies 2 punktą, pridedamas prie atsinaujinančių išteklių

energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos Respublika

įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius

nacionalinius planinius rodiklius.

63

straipsnis. Bendros paramos schemos su kitomis valstybėmis narėmis

1.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija,

bendradarbiaudama su kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių)

kompetentingomis institucijomis, gali priimti sprendimus dėl Lietuvos

Respublikos nacionalinės paramos schemos sujungimo su kitos valstybės narės (ar

kitų valstybių narių) paramos schema ar dėl šių schemų veiklos dalinio

koordinavimo.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje

nurodytais atvejais tam tikras atsinaujinančių išteklių energijos kiekis,

pagamintas vienos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje,

gali būtų įskaitytas į kitos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės

nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį, jeigu atitinkamos valstybės narės:

1) atliko atsinaujinančių

išteklių energijos nurodyto kiekio statistinį perdavimą iš vienos valstybės

narės kitai valstybei narei, kaip nurodyta šio įstatymo 58 straipsnyje, arba

2) nustatė paskirstymo taisyklę,

dėl kurios susitarė paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės ir pagal

kurią atsinaujinančių išteklių energijos kiekiai paskirstomi paramos schemoje

dalyvaujančioms valstybėms narėms. Apie tokią paskirstymo taisyklę Vyriausybės

nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai ne vėliau

kaip per 3 mėnesius pasibaigus pirmiesiems metams, kuriais ji įsigaliojo.

3.

Jeigu Lietuvos Respublikos

vardu buvo teikiamas pranešimas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte,

per 3 mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams Vyriausybės nustatyta tvarka jos

įgaliota institucija Europos Komisijai pateikia pranešimą, kuriame nurodomas

bendras elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintų iš

atsinaujinančių energijos išteklių, kiekis, pagamintas tais metais, kuriais

taikoma paskirstymo taisyklė.

4.

Elektros energijos, šilumos ar

vėsumos energijos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekis,

apie kurį pranešta pagal šio straipsnio 2 dalį, paskirstomas pagal 2 dalyje

nurodytą taisyklę.

5.

Bendros paramos schemos su

kitomis valstybėmis narėmis negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo 55

straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių rodiklių

įgyvendinimui.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS

64

straipsnis. Skundų nagrinėjimas

1.

Valstybinė kainų ir

energetikos kontrolės komisija išankstine neprivaloma skundų nagrinėjimo ne

teisme tvarka nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl elektros tinklų

operatorių, šilumos tiekėjų ir dujų sistemų operatorių veiksmų ar neveikimo,

kreipiantis dėl šių asmenų įrenginių prijungimo prie atitinkamų tinklų ar

sistemų, prijungiant įrenginius, priimant pagamintą energiją į energetikos

tinklus ar sistemas ir (ar) vykdant kitas šio įstatymo nustatytas pareigas,

susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu energijai gaminti.

2.

Valstybinei kainų ir

energetikos kontrolės komisijai pateikti skundai nagrinėjami Energetikos

įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

65 straipsnis.

Įstatymo taikymas

1.

Asmenims, kurie verčiasi ūkine

komercine veikla atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, kiek

nenustato šis įstatymas, taikomi veiklos elektros energetikos, šilumos ūkio ar

dujų sektoriuose reikalavimai, nustatyti Energetikos įstatyme, Elektros

energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme ir jų

įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.

2.

Šio įstatymo 14

straipsnio 16 dalies nuostatos taikomos ir tiems gamintojams, kurie pagal

išduotus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių

išteklių pajėgumus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su elektros tinklų

operatoriumi nesudarė elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos

sutarties, bet kurie pretenduoja gauti paramą pagal šio įstatymo

20 straipsnyje nustatytas paramos schemas.

3.

Biokuru,

biodegalais, biodujomis, biotepalais ir bioalyvomis prekiaujama pagal dvišales

pirkimo–pardavimo sutartis ir kitais teisės aktuose nustatytais būdais.

Prekybos biokuru, biodegalais, biodujomis, biotepalais ir bioalyvomis tvarka

nustatoma Energetikos ministerijos patvirtintose Biokuro, biodegalų, biodujų,

biotepalų ir bioalyvų prekybos taisyklėse, atsižvelgiant į šiame įstatyme ir jo

įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus biodujų supirkimo reikalavimus.

Centralizuota prekyba biokuru organizuojama  Lietuvos Respublikos energijos

išteklių rinkos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-2025, 2012-05-22,

Žin., 2012, Nr. 63-3166 (2012-06-05)

66 straipsnis.

Įstatymo įgyvendinimas

1.

Vyriausybė iki 2011 m. liepos

1 d. parengia ir pateikia Seimui šiam įstatymui įgyvendinti reikalingų įstatymų

pakeitimo projektus.

2.

Vyriausybė ar jos įgaliotos

institucijos, savivaldybės, kiti asmenys, nurodyti šiame įstatyme, ne vėliau

kaip iki 2011 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina šio įstatymo, išskyrus

45 ir 58–62 straipsnius, įgyvendinamuosius teisės aktus ir suderina kitus

susijusius teisės aktus.

3.

Šio įstatymo 45, 58–62

straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingi teisės aktai parengiami ir

patvirtinami bei kiti susiję teisės aktai suderinami iki 2012 m. gruodžio 31 d.

4.

Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 1 d. parengia Mokesčio už

aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektą dėl aplinkos teršimo

metanu.

67 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

1.

Šis įstatymas, išskyrus 3, 16,

17, 19, 23, 24, 25, 32, 36, 39, 41, 44, 45, 48, 49 ir 50 straipsnius,

įsigalioja nuo paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ dienos.

2.

Šio įstatymo 3, 16, 17, 19,

23, 24, 25, 32, 36, 39, 41, 44, 48, 49 ir 50 straipsniai įsigalioja 2011 m. gruodžio

31 d.

34 straipsnis. Biodujų

vartojimas

Vartotojui, kuris sudarė dujų

pirkimo sutartį su biodujų tiekėju, pripažįstamas biodujų suvartojimas,

vertinant jo taršą, energijos gamybą, gamtinių dujų suvartojimą ir kitus

statistinius bei atsiskaitomuosius duomenis.

40 straipsnis.

Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa

1.

Nacionalinė atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros programa nustato valstybės energetikos politikos

kryptis atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje dešimčiai metų.

2.

Nacionalinės atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros programos tikslas – nustatyti suvartotos

atsinaujinančių išteklių energijos nacionalinius planinius rodiklius elektros

energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose ir atitinkamas

priemones šiems rodikliams pasiekti. Nacionaliniai planiniai rodikliai

nustatomi 2011–2012 m., 2013–2014 m., 2015–2016 m., 2017–2018 m. ir 2019–2020

m.

3.

Nacionalinę atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros programą tvirtina Vyriausybė.

4.

Nacionalinės atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros programos nuostatos įgyvendinamos vykdant

Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos tarpinstitucinį

veiklos planą, kurį Vyriausybės nustatytu periodiškumu ir sąlygomis rengia ir

atnaujina Vyriausybės įgaliota institucija.

5.

Nacionalinę atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros programą ir jos tarpinstitucinį veiklos planą pagal

kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos, įstaigos

ir (ar) kiti nurodyti asmenys.

6.

Nacionalinės atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį veiklos plano

vykdymą koordinuoja ir jų įgyvendinimo stebėseną atlieka Vyriausybės įgaliota

institucija. Lietuvos Respublikos Seimui kiekvienais metais teikiama atnaujinta

Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį

veiklos plano įgyvendinimo ataskaita.

7.

Nacionalinės atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį veiklos plano

įgyvendinimas finansuojamas iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo

programų, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimų, Europos

Sąjungos paramos lėšų, fizinių ir juridinių asmenų lėšų, taip pat kitų lėšų,

gautų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.