Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas

Šis įstatymas nustato rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką renkant Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje. Rinkimų į Europos Parlamentą teisinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Europos Sąjungos teisės aktai, tarptautinės sutartys, šis ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimai dėl rinkimų datos nustatymo, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) sprendimai.

Šis įstatymas skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymą.

Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius nustatomas Europos Sąjungos teisės aktais. Europos Parlamento nariai renkami 5 metų kadencijai vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą Lietuvos Respublikos teritoriją, pagal proporcinę rinkimų sistemą preferenciniu balsavimu.

Dvigubo balsavimo (kandidatavimo) išvengimo priemonės – kompleksas priemonių, užtikrinančių, kad tuose pačiuose rinkimuose į Europos Parlamentą rinkėjas gali balsuoti ar būti kandidatu tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės pilietis.

Gyvenamoji valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis teisėtai gyvena, bet nėra jos pilietis.

Kilmės valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, kurios pilietis yra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis.

Kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – bet kurios, išskyrus Lietuvos Respubliką, Europos Sąjungos valstybės narės pilietis.

Nustatytoji diena – diena, kurią iki rinkimų yra likusios 65 dienos.

Preferencinis balsavimas – balsavimas, kai rinkėjai, balsuodami dėl kandidatų sąrašo, gali taip pat pareikšti valią dėl to sąrašo kandidatų eiliškumo.

Rinkėjų sąrašas – oficialus registras, į kurį šio įstatymo nustatyta tvarka įrašomi ir tvarkomi visų rinkimų teisę turinčių asmenų duomenys ir pagal kurį spausdinami rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai.

Rinkimai į Europos Parlamentą (arba rinkimai) – Europos Sąjungos teisės aktais nustatyto skaičiaus Europos Parlamento narių rinkimai Lietuvos Respublikoje.

Visuomeninis rinkimų komitetas (toliau – rinkimų komitetas) – pagal šio įstatymo reikalavimus sudaryta rinkėjų grupė, turinti teisę kelti kandidatų sąrašą rinkimuose į Europos Parlamentą.

Rinkimų komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Rinkimų komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasidalija po lygiai, lemia rinkimų komisijos pirmininko balsas. Rinkimų komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę; ši pridedama prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.

Pasibaigus rinkimams, savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal įstatymus jiems pavestus darbus.

Rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, davusiems rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokia rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Rinkimų komisijos narys ar pirmininkas, pažeidę šį reikalavimą, rinkimų komisijos nario, pirmininko rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleisti iš rinkimų komisijos ir atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.

Rinkimams į Europos Parlamentą organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

Rinkėjų sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.

Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis asmuo būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir savivaldybių rinkėjų sąrašus elektroninių ryšių priemonėmis sudaro ir tvarko Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra elektroninėje informacijos laikmenoje ir spausdinami kaip išankstinis rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas, kuris naudojamas pranešimams apie rinkimus platinti ir rinkėjams susipažinti. Atspausdintas rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų sąrašas naudojamas balsuoti rinkimų dieną. Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu rinkėjų sąrašu spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše padaryti pakeitimai. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:

Netenka galios 2020-02-01.

Išankstiniai rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno rinkimų apylinkės, savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant rinkėją iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo arba į jį įrašant.

Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše jo gyvenamosios vietos adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė po sąrašo sudarymo.

Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos toje pačioje savivaldybėje esančios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą tvarko savivaldybės rinkimų komisija ir apie šiuos rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašų pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitos savivaldybės rinkėjų sąrašą savivaldybės rinkimų komisijos teikimu tvarko Vyriausioji rinkimų komisija arba jos tam įgaliota kompetentinga institucija ir apie šiuos rinkėjų sąrašų pakeitimus praneša savivaldybių rinkimų komisijoms. Rinkėją įrašyti į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą arba iš jo išbraukti gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytais atvejais, o šio įstatymo 26 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytais atvejais – ir savivaldybių rinkimų komisijos.

Užsienyje esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto savivaldybės rinkėjų sąrašą.

Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje ir konsulinėje įstaigoje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo iš anksto laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje.

Rinkėjai, atliekantys privalomąją karo tarnybą, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno iki pašaukimo atlikti privalomąją karo tarnybą, rinkėjų sąrašą.

Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie deklaravo gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus.

Laivuose esantys rinkėjai, kurie balsavimo iš anksto laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašyta laivo įgula, papildomą rinkėjų sąrašą.

Rinkėjai, esantys areštinėse, tardymo izoliatoriuose ar bausmių vykdymo įstaigose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie yra deklaravę gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus. Jeigu toks asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos ir raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius, rinkėjų sąrašą. Asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, iki pateko į areštinę, tardymo izoliatorių ar bausmės vykdymo įstaigą, negali būti įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius, rinkėjų sąrašą.

Iki pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam jos privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų sąrašų sujungimo ir nurodyti koalicijos pavadinimą. Be to, pateikiamas jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti pagal naujai sudarytą eilę, ir dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas kandidatų sąrašams sujungti. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti jungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje.

Jungtiniam sąrašui yra prilyginamas partijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ir daugiau kandidatų, priklausančių kitoms partijoms.

Rinkimų komitetas, partija ar rinkimų koalicija bet kuriuo metu pati gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 35 dienoms iki rinkimų dienos. Rinkimų komitetas, partija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu ir apie tai yra informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 42 straipsnyje. Panaikinus viso kandidatų sąrašo registraciją arba neįregistravus kandidatų sąrašo dėl pareiškinių dokumentų trūkumų arba dėl pavėluotai pateiktų pareiškinių dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.

Partijos, rinkimų komitetai iki pareiškinių dokumentų įteikimo termino, nustatyto šio įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje, pabaigos papildomai gali teikti naujus pareiškinius dokumentus ir papildyti sąrašą ne daugiau kaip dviem kandidatais atitinkamai keičiant kandidatų eilę sąraše. Šiuo atveju išduoti parašų rinkimų lapai nekeičiami.

Kai pareiškinius dokumentus atšaukia koalicijoje esanti partija ar rinkimų komitetas, jų iškelti kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos pavadinime yra nuoroda į šios partijos ar rinkimų komiteto pavadinimą, keičiamas koalicijos pavadinimas. Šiuo atveju būtina apie tai raštu pranešti koalicijos partnerių atstovams rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų pareiškinius dokumentus, buvusiame koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos partijos ar rinkimų komiteto iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios partijos kandidatai.

Jeigu po pareiškinių dokumentų atšaukimo ar kandidatų išbraukimo kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) lieka mažiau kaip 5 kandidatai, panaikinama viso šio sąrašo kandidatų registracija.

Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatai turi lygią teisę kalbėti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, per nacionalines visuomenės informavimo priemones ir skelbti savo rinkimų programą.

Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovai, taip pat savivaldybių administracijų direktoriai ar jų tam įgalioti asmenys turi padėti kandidatams organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją, išskyrus neskelbtiną pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausybės nutarimus.

Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, taip pat iki pirmojo naujai išrinkto Europos Parlamento posėdžio kandidatas be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina Respublikos Prezidento, Europos Parlamento nario ar Seimo nario, Vyriausybės nario pareigas. Šių asmenų neliečiamybės klausimas sprendžiamas Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka.

Rinkimų agitaciją reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos paskelbus rinkimų datą. Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi būti deklaruojamos įstatymų nustatyta tvarka ir negali viršyti pagal įstatymus nustatyto didžiausio leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.