Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas

Redaguota : 1995 07 21

Redaguota : 1995 07

21

g

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 07 04

Įstatymas Nr.1-1013

Žin., 1995,

Nr.60-1502

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO

IR PAPILDYMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAUGOMŲ  TERITORIJŲ

ĮSTATYMAS

1993 m. lapkričio 9 d. Nr.I-301

Vilnius

I

skyrius. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis.

Įstatymo tikslas ir objektas

Saugomų

teritorijų    įstatymo   tikslas    -   reguliuoti

visuomeninius

santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis.

Saugomų

teritorijų  įstatymo objektas  - sausumos ir vandens

plotai bei

kraštovaizdžio objektai,  dėl  savo  vertės  turintys

specialų  valstybės

nustatytą  aplinkos  apsaugos  ir  naudojimo

režimą.

Saugomų

kultūrinių  kraštovaizdžio objektų apskaitą, apsaugą

bei tvarkymą

reglamentuoja Lietuvos Respublikos kultūros vertybių

apsaugos įstatymai

ir kiti norminiai dokumentai.

2 straipsnis.

Saugomų teritorijų paskirtis

Teritorijų

saugojimas   garantuoja  gamtinių   ir  kultūros

paveldo kompleksų

bei objektų  apsaugą, kraštovaizdžio ekologinę

pusiausvyrą,

biologinę   įvairovę  ir   genetinį  fondą,  gamtos

išteklių  atkūrimą,

sudaro  sąlygas   pažintinei   rekreacijai,

moksliniams

tyrimams  ir aplinkos  būklės stebėjimams, propaguoja

gamtos ir kultūros

paveldo vertybių apsaugą.

3 straipsnis.

Saugomų teritorijų sistema

Saugomų

teritorijų sistemą sudaro:

(konservacinės) teritorijos, kuriose saugomi

unikalūs arba

tipiški  gamtinio  bei  kultūrinio  kraštovaizdžio

kompleksai,

objektai  ir biologinė  įvairovė.  Prisitaikant  prie

apsaugos tikslų,

šiose teritorijose  ūkinė bei rekreacinė veikla

ribojama   arba

draudžiama.   Šiai   kategorijai   priskiriami

rezervatai,

draustiniai bei saugomi kraštovaizdžio objektai:

1) rezervatai,

tarp jų  rezervatinės apyrubės,  - steigiami

moksliniu požiūriu

vertingiems gamtinio arba kultūrinio Lietuvos

kraštovaizdžio

kompleksams  saugoti bei  tirti.  Juose  uždrausta

ūkinė veikla;

2)

draustiniai   -    steigiami   moksliniu,    pažintiniu

požiūriais

vertingiems  gamtos ir  kultūros paveldo  kompleksams,

ansambliams bei

vietovėms saugoti. Juose reguliuojama ir ribojama

ūkinė, rekreacinė

veikla;

3)   saugomi

kraštovaizdžio   objektai   -   paskiri   arba

kompaktiškas

grupes   sudarantys  gamtos   ir  kultūros  paveldo

elementai,

kuriems   dėl  mokslinės,   istorinės,  meninės   bei

pažintinės vertės

yra taikomas specialus apsaugos režimas.

(prezervacinės) teritorijos, kuriose, norint

išvengti neigiamo

poveikio saugomiems gamtos ir kultūros paveldo

kompleksams bei

objektams arba  neigiamo antropogeninių  objektų

poveikio  aplinkai,

ribojama  tam  tikra  ūkinė,  rekreacinė  ir

kitokia veikla. Šiai

kategorijai priskiriamos apsaugos zonos.

išteklius    atkuriančios    (rekuperacinės)

teritorijos,

kuriose, norint, kad atsistatytų, pagausėtų bei būtų

apsaugoti  gamtos

ištekliai,  ribojama  ir  reguliuojama  ūkinė,

rekreacinė  bei

kitokia  veikla.  Šiai  kategorijai  priskiriami

saugomi gamtos

išteklių sklypai.

4.

Kompleksinės    paskirties   (integracinės)    saugomos

teritorijos,  kuriose

sujungiamos  išsaugančios,  apsaugančios,

rekreacinės ir

ūkinės zonos  pagal bendrą  apsaugos, tvarkymo ir

naudojimo programą.

Šiai  kategorijai  priskiriami  valstybiniai

parkai

(nacionaliniai  ir regioniniai)  bei biosferos monitoringo

teritorijos

(biosferos rezervatai ir biosferos poligonai):

1)

valstybiniai parkai  - steigiami  gamtiniu,  kultūriniu

požiūriais

vertingose  teritorijose, kurių  apsaugos, tvarkymo ir

naudojimo programai

įgyvendinti sukuriama organizacinė struktūra;

2)   biosferos

monitoringo    teritorijos   -   steigiamos

globaliniam   bei

regioniniam   ekologiniam   monitoringui   ir

gamtosaugos

eksperimentams  organizuoti  taikant  pagal  mokslinę

programą numatytą

specialų apsaugos režimą.

Visas

gamtinio   pobūdžio  saugomas  teritorijas  ir  kitas

ekologiškai

svarbias   bei  pakankamai  natūralias  teritorijas,

garantuojančias

bendrąjį   kraštovaizdžio  stabilumą,  į  bendrą

kraštotvarkos

ekologinio   kompensavimo  zonų   sistemą   jungia

gamtinis karkasas.

4 straipsnis.

Saugomų teritorijų steigimas

Valstybinius

rezervatus,  valstybinius parkus  steigia ir jų

statusą keičia

Lietuvos Respublikos  Seimas, jų ribas nustato ir

keičia  Lietuvos

Respublikos   Vyriausybė   Aplinkos   apsaugos

departamento  arba

Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  įgaliotos

institucijos

teikimu.

Valstybinius

draustinius, biosferos monitoringo teritorijas,

rezervatų apyrubes

bei saugomus gamtos išteklių sklypus steigia,

jų  ribas  nustato

ir  keičia  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybė

Aplinkos  apsaugos

departamento   arba   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybės

įgaliotos institucijos teikimu.

Pasiūlymai

valstybiniams rezervatams, valstybiniams parkams,

valstybiniams

draustiniams  ir biosferos monitoringo teritorijoms

steigti turi būti

pagrįsti mokslo darbais arba projektais.

Apsaugos  zonų

ir  gamtinio  karkaso  teritorijų  nustatymo

tvarką

reglamentuoja  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybė  Aplinkos

apsaugos

departamento   arba  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės

įgaliotos

institucijos teikimu.

Saugomų

kultūrinių  kraštovaizdžio  objektų  apsaugos  zonų

išskyrimo

principus   nustato  Lietuvos   Respublikos   kultūros

vertybių apsaugos

įstatymai ir kiti norminiai dokumentai.

Saugomus gamtinius

kraštovaizdžio objektus skelbia Aplinkos

apsaugos

departamentas.

Įsteigtos

valstybės   saugomos  teritorijos   bei   saugomi

kraštovaizdžio

objektai  nustatyta tvarka gali būti registruojami

atitinkamose

tarptautinėse   organizacijose  Aplinkos   apsaugos

departamento  arba

Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  įgaliotos

institucijos

teikimu.

Savivaldybės

gali steigti savivaldybių saugomus draustinius,

skelbti

savivaldybių   saugomus  kraštovaizdžio   objektus   bei

nustatyti  vietinės

reikšmės  apsaugos  zonas,  suderinusios  su

Aplinkos  apsaugos

departamentu   arba   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybės įgaliota

institucija.

Institucijos,

teikiančios  steigti  saugomą  teritoriją  ar

skelbti

kraštovaizdžio  objektą saugomu, privalo informuoti žemės

savininkus ir

naudotojus  apie  tai  ir  apie  numatomą  veiklos

ribojimo  pobūdį

Lietuvos  Respublikos   Vyriausybės  nustatyta

tvarka,  bet   ne

vėliau  kaip  prieš  šešis  mėnesius  iki  šių

teritorijų

įsteigimo.

Saugomų  teritorijų

steigimas  derinamas   su  teritorinio

planavimo

dokumentų    rengimą   koordinuojančia   institucija,

valstybine

žemėtvarkos  tarnyba,  taip  pat  su  savivaldybėmis.

Pareikštas pastabas

ir  pretenzijas  nagrinėja  teikimą  rengusi

institucija, o

sprendimus priima institucija, steigianti saugomą

teritoriją arba

skelbianti kraštovaizdžio objektą saugomu.

Saugomų

teritorijų ribos žymimos žemės kadastro žemėlapiuose

ir teritorinio

planavimo  dokumentuose.  Saugomoms  teritorijoms

nustatoma valstybinė

žymėjimo natūroje sistema, kurią tvirtina ir

žymėjimo  tvarką

bei  priežiūrą  nustato  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybė.

5 straipsnis.

Nuosavybės formos saugomose teritorijose

Rezervatų,

valstybinių   parkų  rezervatų,  Kuršių  nerijos

nacionalinio parko

žemė yra valstybės nuosavybė. Kitose saugomose

teritorijose žemės

nuosavybė gali būti valstybinė ir privati.

Valstybiniai

rezervatai  ir nacionaliniai  parkai  valdo  ir

naudoja valstybinės

nuosavybės žemę  bei kitą jiems priklausantį

turtą.  Žemė  bei

kitas  nekilnojamasis  turtas  jiems  skiriami

Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka.

Nuosavybės

teisių  į žemę  ir  mišką  atstatymo  tvarką  ir

sąlygas  saugomose

teritorijose  nustato  Lietuvos  Respublikos

įstatymas

"Dėl    piliečių   nuosavybės   teisių   į   išlikusį

nekilnojamąjį turtą

atstatymo tvarkos ir sąlygų".

Valstybinių

draustinių,  valstybinių  parkų  draustinių  ir

rekreacinių zonų

žemė, taip pat ne žemės ūkio naudmenos (miškai,

krūmynai,

vandenys,   pelkės,   smėlynai,   nenaudojama   žemė)

neprivatizuojamos,

išskyrus  grąžinamą  žemę,  namų  valdų  žemės

sklypus, asmeninio

ūkio žemę  ir sodininkų  bendrijų narių  sodų

sklypus ar  iki 5

ha  ploto  miško,  krūmynų,  vandenų  sklypus,

įsiterpusius į

žemės ūkio  naudmenas ir  esančius tarp privačios

žemės plotų.

Saugomose

teritorijose  žemės  naudmenos  grąžinamos  pagal

preliminariniuose

ir  kompleksiniuose žemės  reformos žemėtvarkos

projektuose

nustatytas grąžinamos žemės ribas.

Saugomose

teritorijose  miškas, žemė  gali  būti  grąžinama,

parduodama,

nuomojama,   suteikiama   tik   ribotam   tiksliniam

naudojimui laikantis

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų

Specialiųjų žemės ir

miško naudojimo sąlygų šioms teritorijoms.

Pagrindinė

žemės  naudojimo  tikslinė  paskirtis  saugomose

teritorijose

keičiama   tik  pagal   įstatymus  ir   teritorinio

planavimo

dokumentus,    patvirtintus   Lietuvos    Respublikos

Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Valstybiniuose

draustiniuose,    valstybiniuose   parkuose

nuosavybės teise

turimo  sklypo  neleidžiama  dalimis  parduoti,

išnuomoti, įkeisti,

dovanoti, išskyrus  atvejus,  kai  keičiamos

savininkų gretimų

valdų ribos.

Komercinės-ūkinės įmonės,  poilsio namai,  esantys saugomose

teritorijose, gali

būti  privatizuojami  laikantis  įstatymų  ir

Lietuvos

Respublikos   Vyriausybės   norminiuose   dokumentuose

patvirtintų

privalomų jų naudojimo sąlygų.

Saugomi

kraštovaizdžio  objektai  gali  būti  valstybinė  ar

privati nuosavybė.

Gamtos paminklai yra valstybės nuosavybė.

Saugomi

kraštovaizdžio objektai gali būti privatizuojami tik

nustačius apsaugos

ir naudojimo režimą.

Valstybė turi

pirmumo teisę įsigyti valstybiniuose parkuose

parduodamus žemės sklypus,

kitą nekilnojamąjį turtą.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr.1-1013

Žin., 1995,

Nr.60-1502

6 straipsnis.

Saugomų teritorijų naudojimo ir apsaugos

reglamentavimas bei nuostatai

Ūkinę  veiklą

saugomose  teritorijose   reglamentuoja,  jų

apsaugos bei

naudojimo režimą  nustato šis  įstatymas,  Lietuvos

Respublikos

kultūros  vertybių apsaugos  įstatymai, kiti Lietuvos

Respublikos

įstatymai,  Specialiosios žemės  ir  miško  naudojimo

sąlygos, poįstatyminiai

norminiai dokumentai.

Veiklos

saugomose   teritorijose   apribojimai   nustatomi

nuostatuose ir

kituose norminiuose dokumentuose, kuriuos tvirtina

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Kiekvienas

valstybinis   rezervatas,  valstybinis   parkas,

biosferos

monitoringo  teritorija turi  individualius  nuostatus.

Kitos   saugomos

teritorijos   turi   bendruosius   nuostatus.

Valstybiniai

draustiniai gali turėti ir individualius nuostatus.

Savivaldybės

įsteigtiems    draustiniams,    paskelbtiems

saugomais

kraštovaizdžio  objektams, išskirtoms vietinės reikšmės

apsaugos  zonoms

taikomas  apsaugos   ir   naudojimo   režimas,

nustatytas

valstybės    saugomų    teritorijų    atitinkamuose

nuostatuose.

Saugomos

teritorijos    tvarkomos   pagal   įstatymus   ir

teritorinio

planavimo    dokumentus,   patvirtintus    Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

7 straipsnis.

Juridinių ir fizinių asmenų teisės bei

pareigos saugomose teritorijose

Žemės

savininkai  ir naudotojai  privalo  būti  informuojami

apie  saugomų

teritorijų  steigimą  ar  kraštovaizdžio  objekto

paskelbimą

saugomu   ir   veiklos   ribojimo   pobūdį   Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės  nustatyta tvarka,  bet  ne  vėliau  kaip

prieš  šešis

mėnesius  iki   jų  steigimo.  Steigiant  saugomas

teritorijas,  už

veiklos  apribojimą   dėl  jų  steigimo  žemės

savininkams  ir

naudotojams  mokamos   kompensacijos   Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Žemės

savininkai   ir  naudotojai   turi  teisę   pareikšti

pretenzijas  dėl

saugomų  teritorijų   steigimo   institucijai,

teikiančiai

pasiūlymus     saugomai    teritorijai    steigti,

kraštovaizdžio

objektui  skelbti  saugomu,  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Neatsižvelgus

į  žemės savininkų  ir naudotojų  pretenzijas,

saugomos

teritorijos   steigiamos,   gamtiniai   kraštovaizdžio

objektai skelbiami

saugomais, kai  kraštovaizdžio kompleksams ar

objektams gresia

išnykimas, sunaikinimas.

Jeigu

saugomos   teritorijos   įsteigtos,   kraštovaizdžio

objektai paskelbti

saugomais neatsižvalgus  į žemės savininkų ir

naudotojų

pretenzijas,  jie turi  teisę  kreiptis  į  teismą  dėl

kompensacijų

dydžio   už  ūkinės   veiklos  apribojimus.  Teisme

valstybei

atstovauja   Aplinkos  apsaugos   departamentas   arba

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įgaliota institucija.

Saugomose

teritorijose  žemės savininkai ir naudotojai, kiti

juridiniai  bei

fiziniai  asmenys   privalo  laikytis   veiklos

apribojimų,

nustatytų   šiame  įstatyme,   Lietuvos  Respublikos

kultūros vertybių

apsaugos įstatymuose,  Žemės įstatyme, kituose

įstatymuose ir

Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose,

saugomų

teritorijų    nuostatuose,   kituose   poįstatyminiuose

norminiuose

dokumentuose.

Privatizavimo

tarnybos,    įtraukdamos   į   privatizavimo

programas

komercines-ūkines   įmones,  poilsio  namus,  esančius

saugomose

teritorijose,  privalo kartu  paskelbti ir  šių objektų

naudojimo

privalomas  sąlygas  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Žemės

savininkai  ir naudotojai  negali trukdyti įstatymuose

ar kituose

norminiuose dokumentuose  numatytais tikslais lankyti

saugomus

kraštovaizdžio kompleksus bei objektus.

Asmenys,

nuolat  gyvenantys  saugomose  teritorijose,  gali

verstis veikla,

neprieštaraujančia saugomos teritorijos tikslams

ir uždaviniams;

turi pirmumo  teisę išsinuomoti žemę, statinius,

įrenginius ūkinei

veiklai; turi  teisę  gauti  kompensacijas  už

paskelbtų

paminklais  eksponuojamų sodybų  (pastatų), kuriose jie

gyvena, priežiūrą

bei apsaugą.

Jeigu

saugomose    teritorijose   žemės   savininkams   ir

naudotojams ribojama

ūkinė veikla, jiems teikiamos žemės mokesčio

bei  kitos   lengvatos

ir   kompensacijos  Lietuvos  Respublikos

įstatymų ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

8 straipsnis.

Finansavimas

Valstybinių

rezervatų   valdymo  struktūrų   steigimas,  jų

veikla,  valstybės

saugomų  teritorijų  tikslinės  tvarkymo  bei

mokslinių tyrimų

programos finansuojamos  iš valstybės biudžeto.

Valstybinių  parkų

valdymo,  veiklos   organizavimo   struktūrų

steigimas

finansuojamas iš valstybės bei savivaldybių biudžeto.

Savivaldybės

įsteigtų  saugomų teritorijų tikslinės tvarkymo

programos

finansuojamos iš savivaldybių biudžeto.

Saugomoms

teritorijoms  tvarkyti  gali  būti  naudojamos  iš

komercinės-ūkinės

veiklos gautos lėšos bei kitos lėšos.

9

straipsnis.   Saugomų  teritorijų   apsaugos   valstybinė

kontrolė

Saugomų

teritorijų  apsaugos  valstybinę  kontrolę  atlieka

Lietuvos

Respublikos   ir Kultūros

paveldo inspekcija

pagal kompetenciją.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr.1-1013

Žin., 1995, Nr.60-1502

10 straipsnis.

Saugomų teritorijų kadastras ir registras

Saugomų

teritorijų   kadastras  yra   sudėtinė  Valstybinio

kadastro dalis,

kuri tvarkoma  Lietuvos Respublikos  Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Saugomų

teritorijų registras yra sudėtinė saugomų teritorijų

kadastro dalis.

II skyrius. REZERVATAI

11 straipsnis.

Rezervatų paskirtis

Rezervatų

paskirtis yra:

1)  išsaugoti

tipiškus   arba   unikalius   kraštovaizdžio

kompleksus bei juose

esantį biotos genofondą;

2) organizuoti

pastovius mokslinius tyrimus ir stebėjimus;

3) propaguoti

gamtos ar kultūros vertybes.

12 straipsnis.

Rezervatų rūšys

Pagal saugomų

kompleksų ypatumus rezervatai skirstomi į:

1)  gamtinius

-  vertingiausiems   gamtos   kraštovaizdžio

kompleksams

išsaugoti;

2)

kultūrinius   -  istoriškai   vertingiausiems   kultūros

kraštovaizdžio

kompleksams išsaugoti.

Pagal

organizavimo    formą   rezervatai    skirstomi    į

valstybinius,

rezervatus   valstybiniuose  parkuose,  rezervatus

biosferos

monitoringo teritorijose bei rezervatines apyrubes.

13 straipsnis.

Rezervatų valdymas

Valstybiniams

rezervatams    valdyti   steigiamos   mokslo

įstaigos,

turinčios   juridinio  asmens   statusą.   Valstybinių

gamtinių

rezervatų   veiklą   organizuoja   Aplinkos   apsaugos

departamentas,

valstybinių   kultūrinių  rezervatų   -  Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė.

Rezervatų,

išskirtų  valstybiniuose  parkuose  ir  biosferos

monitoringo

teritorijose,   apsaugą  ir   priežiūrą  organizuoja

valstybinių parkų ar

biosferos monitoringo teritorijų tarnybos.

Rezervatinių

apyrubių   apsaugą  ir  priežiūrą  organizuoja

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įgaliotos institucijos.

14 straipsnis.

Veiklos rezervatuose nustatymas

Gamtinių

rezervatų teritorijose galima:

1) statyti

įrenginius,  reikalingus  rezervato  uždaviniams

įgyvendinti;

2) imtis

priešgaisrinių ir  sanitarinių  priemonių  gaisrų,

epizootijų ir

masinių miško kenkėjų plitimo atvejais;

3)

įgyvendinti  kitas  priemones,  atitinkančias  rezervato

paskirtį.

Kultūrinių

rezervatų teritorijose galima:

1) vykdyti šio

straipsnio 1 punkte nurodytas statybas;

2) atkurti

gamtos  ir  kultūros  kompleksus  bei  objektus,

pažeistus dėl ūkinės

ar kitokios veiklos;

3)

remontuoti,   restauruoti   ir   konservuoti   kultūros

kompleksus bei

objektus;

4)

eksponuoti,   pritaikyti  lankymui  kultūros  ir  gamtos

kompleksus bei

objektus.

Kultūriniuose

rezervatuose  tyrinėjimo, konservavimo  darbai

vykdomi Lietuvos

Respublikos kultūros vertybių apsaugos įstatymų

nustatyta tvarka.

Šio straipsnio

pirmojoje  ir  antrojoje  dalyse  nenurodyta

veikla rezervatų

teritorijose yra draudžiama.

III skyrius. DRAUSTINIAI

15 straipsnis.

Draustinių paskirtis

Draustinių

paskirtis yra:

1)  išsaugoti

gamtos  ir  kultūros  paveldo  kompleksus  ar

atskirus jų

elementus, augalijos ir gyvūnijos rūšis;

2) užtikrinti

Lietuvos kraštovaizdžio įvairovę bei ekologinę

pusiausvyrą;

3) būti mokslo

tyrimų objektais;

4) būti

pažintinės rekreacijos objektais.

16 straipsnis.

Draustinių rūšys

Pagal saugomų

objektų ypatumus draustiniai skirstomi į:

1) gamtinius,

2) kultūrinius,

3)

kompleksinius.

Gamtiniai

draustiniai yra:

1) geologiniai

• žemės  gelmių struktūrų, tipiškų sluoksnių

atodangų, uolienų ir

fosilijų kompleksams saugoti;

2)

geomorfologiniai  -  tipiškiems  bei  unikaliems  reljefo

formų kompleksams

saugoti;

3)

telmologiniai   -  tipiškiems   bei  unikaliems   pelkių

kompleksams saugoti;

4)

hidrografiniai  - atskirų  hidrografinio tinklo  elementų

(upių, ežerų,

tvenkinių) ar jų dalių pavyzdžiams saugoti;

5)

pedologiniai  - natūralios  dirvožemio dangos pavyzdžiams

saugoti;

6) botaniniai

• augalų  ir grybų  rūšims, jų  bendrijoms ir

biotopams saugoti;

šioje draustinių  grupėje gali būti išskirtos

miškų, pievų,

vandens augmenijos ir kitos rūšys;

7) zoologiniai

• gyvūnų  rūšims, jų bendrijoms ir biotopams

saugoti;   šioje

draustinių   grupėje   gali   būti   išskirtos

teriologinių,

ornitologinių,   herpetologinių,   ichtiologinių,

entomologinių ir

kitos rūšys;

8)

botaniniai-zoologiniai  - augalų  ir gyvūnų rūšims bei jų

bendrijoms saugoti.

9)

talasologiniai  - vertingiems jūrų gamtos kompleksams ir

ekosistemoms

saugoti.

Kultūriniai

draustiniai yra:

1)

archeologiniai    -    teritoriniams    archeologiniams

kompleksams, nepaisant

ar jie  buvo tyrinėti,  ar ne,  taip  pat

mitologinėms,

sakralinėms  ir ritualinėms vietovėms, suformuotoms

tiek gamtos, tiek

žmogaus, saugoti;

2)

memorialiniai  - teritorijoms, susijusioms su istoriniais

įvykiais ar

atmintimi, įžymių  istorinių asmenybių  gyvenimu  ir

veikla, istoriškai

reikšmingoms gyvenvietėms saugoti;

3)

etnokultūriniai - vertingiems etnografiniams kompleksams

• statinių  grupėms,

gyvenvietėms  ir jų  grupėms,  atliekančioms

gyvenamąją funkciją,

saugoti;

4)   architektūriniai

-   istorinių   miestų,   tradicinių

miestelių, kaimų

architektūros ypatumams saugoti;

5)

urbanistiniai  -  gyvenviečių,  istorinių  žemėnaudų  ir

inžinerinių

įrenginių  bendrosios planinės ir erdvinės struktūros

ypatumams saugoti;

6)

kraštovaizdžio  architektūros -  architektūros ansamblių,

dvarų parkų (dvarų

sodybų) ir jų aplinkos ypatumams saugoti.

Kompleksiniai

draustiniai yra:

1)

kraštovaizdžio  - unikaliems  bei tipiškiems  gamtinio ir

kultūrinio

kraštovaizdžio kompleksams saugoti;

2)

kartografiniai   -  ypatingas   geografines  koordinates

turinčioms vietovėms

saugoti.

Pagal

organizavimo   pobūdį   skiriami   valstybiniai   ir

savivaldybių

draustiniai,  taip  pat  draustiniai  valstybiniuose

parkuose bei

biosferos monitoringo teritorijose.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr.1-1013

Žin., 1995,

Nr.60-1502

17 straipsnis.

Veiklos draustiniuose nustatymas

Draustinių

teritorijose  draudžiama arba ribojama komercinė-

ūkinė,  statybinė,

rekreacinė,  kita  veikla,  galinti  pakenkti

saugomiems

kompleksams  bei  objektams.  Tuo  norima  išsaugoti,

atkurti  ir

propaguoti  gamtinius,  istoriškai  susiklosčiusius

socialinės,

kultūrinės ir ūkinės veiklos elementus.

Draustinių

teritorijose  draudžiama statyti pramonės įmones,

stacionaraus

poilsio    įstaigas,   eksploatuoti   naudingąsias

iškasenas, suteikti

žemę  sodininkų  bendrijoms,  individualiems

vasarnamiams

statyti.

Veiklos

apribojimus    draustinių   teritorijose   nustato

nuostatai ir  kiti

norminiai  dokumentai. Atsižvelgiant į saugomų

kompleksų bei

objektų  ypatumus,  gali  būti  draudžiama  keisti

reljefo formas,

hidrografinio tinklo  natūralius  elementus,  iš

esmės keisti

hidrologinį režimą,  naikinti ir  keisti istoriškai

susiformavusio

kultūrinio   kraštovaizdžio,   urbanistinių   ir

architektūrinių jo

elementų  bei  kitų  saugomų  objektų  vertės

požymius.

Draustinių  teritorijose  draudžiamos  arba  ribojamos

statybos,

reglamentuojamos  pastatų  formos,  tūriai.  Gali  būti

ribojama:

komunikacinių  objektų  bei  linijų  tiesimas;  žemės,

miško,  vandenų

ir  kito  nekilnojamojo  turto  naudojimas  bei

nustatytų jų

naudojimo būdų keitimas; chemikalų naudojimas žemės,

miškų  ir   vandens

ūkyje;  automobilių  ir  vandens  transporto

priemonių

judėjimas;    vizualinės   informacijos    įrengimas;

medžioklė,

žvejyba,  augalų,  vaisių,  grybų  rinkimas;  saugomų

objektų naudojimas

ir  lankymas;  skraidymas  skraidyklėmis  bei

lėktuvais.

Kai  kuriose

draustinių  dalyse   gali   būti   naudojamos

skirtingos, tačiau

draustinių  steigimo  tikslus  ir  uždavinius

atitinkančios

tvarkymo  priemonės pagal  ūkinių priemonių  planą.

Draustinių

teritorijos  tvarkomos pagal  įstatymus ir teritorinio

planavimo

dokumentus,    patvirtintus   Lietuvos    Respublikos

Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Draustinių

teritorijose  skatinama  veikla,  gausinanti  ir

išryškinanti

saugomus   objektus   bei   atkurianti   tradicinės

gyvensenos,

socialinės, kultūrinės ir ūkinės veiklos elementus.

IV

skyrius. SAUGOMI KRAŠTOVAIZDŽIO OBJEKTAI

18 straipsnis.

Saugomų kraštovaizdžio objektų rūšys

Pagal gamtos

ir kultūros  paveldo elementų ypatumus saugomi

kraštovaizdžio

objektai skirstomi į:

1) gamtinius,

2) kultūrinius,

3)

kompleksinius.

Saugomi

gamtinio kraštovaizdžio objektai yra:

1) geologiniai

• unikalūs rieduliai ir uolos, smegduobės ir

olos,  tipiškos

ir  unikalios,   moksliniu  požiūriu  vertingos

atodangos, fosilijų

ir mineralų radimvietės;

2)

hidrogeologiniai - išskirtinio debito ir ypatingų savybių

šaltiniai;

3)

geomorfologiniai  - išskirtinių  dydžių ir  formų kalvos,

gūbriai, daubos,

raguvos, dubakloniai ir kitos reljefo formos;

4) hidrografiniai

-  išskirtinių  dydžių  rėvos,  senvagės,

salos, kriokliai ir

kiti;

5)  botaniniai

-  išskirtinio  amžiaus  ir  formų  medžiai,

krūmai,  įtrauktų

į  Raudonąją  knygą  augalų  ir  grybų  rūšių

augimvietės  ir

radimvietės,  unikalios  ir  nykstančios  augalų

bendrijos;

6) zoologiniai

• įtrauktų  į Raudonąją  knygą gyvūnų  rūšių

radimvietės

(veisimosi ir maitinimosi vietos), išskirtinių gyvūnų

kolonijų buveinės,

unikalūs paukščių  lizdai,  drevėti  medžiai,

kiti gyvūnų veiklos

unikumai ir reliktai.

Saugomi

kultūrinio kraštovaizdžio objektai yra:

1)

archeologiniai  - senovės  stovyklavietės ir gyvenvietės,

piliakalniai,

piliavietės,  senoviniai gynybiniai įtvirtinimai ir

jų liekanos;

senovės gamybos  vietos, įrenginiai ir jų liekanos;

senovės  laidojimo

vietos  (pilkapiai,   senkapiai,  kapinynai,

pavieniai  kapai);

alkavietės,  alkakalniai,   sakraliniai   ir

mitologiniai

akmenys;    kūlgrindos    (žemgrindos);    senovės

sakralinės,

mitologinės ar ritualinės vietos bei objektai;

2)

memorialiniai - kapinės, žuvusiųjų karuose ir rezistentų

kapai; vietos,

susijusios  su  svarbiais  istoriniais  įvykiais,

asmenybėmis,

buvusiais istoriškai reikšmingais statiniais;0

3)

architektūriniai    -    bažnytiniai,    visuomeniniai,

gyvenamieji,

ūkiniai  bei pramoniniai  pastatai, statiniai  ir jų

ansambliai;

unikalūs  inžineriniai statiniai bei įrenginiai ar jų

grupės (tiltai,

tuneliai, užtvankos, keliai, sausinimo, drėkinimo

sistemos,

gynybiniai  įrenginiai ir pan.).

Saugomi

kompleksiniai kraštovaizdžio objektai yra gamtiniai-

kultūriniai

kraštovaizdžio   objektai,   turintys   įvairiapusę

mokslinę pažintinę

vertę.

Visi

kraštovaizdžio  objektai turi savo teritorijas, kuriose

jie yra  ir su

kuriomis funkciškai,  kompoziciškai ar istoriškai

susiję.

Kraštovaizdžio  objektų teritorijos  nustatomos skelbiant

juos saugomais arba

pagal specialius projektus.

Saugomų

gamtinių  kraštovaizdžio objektų  apskaitą, apsaugą,

tvarkymą

reglamentuoja jų nuostatai ir kiti norminiai dokumentai.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr.1-1013

Žin., 1995,

Nr.60-1502

19 straipsnis.

Gamtos ir kultūros paminklai

Vertingiausi

saugomi   kraštovaizdžio  objektai   skelbiami

gamtos ir kultūros

paminklais.

Gamtos

paminklus  skelbia  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybė

Aplinkos  apsaugos

departamento  teikimu.   Kultūros  paminklus

skelbia

Lietuvos    Respublikos   Vyriausybė    jos   įgaliotos

institucijos

teikimu.

Gamtos

paminklų  apskaitą, apsaugą ir tvarkymą reglamentuoja

nuostatai. Kultūros

paminklų skelbimo  tvarką  nustato  Lietuvos

Respublikos kultūros

vertybių apsaugos įstatymai.

V skyrius.

VALSTYBINIAI PARKAI (NACIONALINIAI IR

REGIONINIAI)

20 straipsnis.

Valstybinių parkų paskirtis

Valstybinių

parkų paskirtis yra:

1)  išsaugoti

gamtiniu,  kultūriniu  požiūriais  vertingus

kraštovaizdžio

kompleksus ir objektus;

2) išlaikyti

gamtos ekosistemų stabilumą;

3) atkurti  sunaikintus

ir  pažeistus gamtinius, kultūrinius

kompleksus bei

objektus;

4) plėtoti

mokslo tyrimus gamtos, kultūros paveldo apsaugos

ir kitose srityse;

5) propaguoti

ir remti Lietuvos regionų tradicinę gyvenseną;

6) sudaryti

sąlygas rekreacijai, pirmiausia turizmui;

7) skatinti

ekologiškai patikimą ūkinę veiklą;

8) vykdyti

kitus individualiuose parko nuostatuose numatytus

uždavinius.

21 straipsnis.

Valstybinių parkų rūšys

Pagal reikšmę

ir valdymo organizavimą skiriami:

1)

nacionaliniai  parkai -  steigiami  nacionalinės  svarbos

kraštovaizdžio

kompleksams      bei      antropoekosistemoms,

reprezentuojančioms

Lietuvos  Respublikos  etnokultūrinių  sričių

gamtinius bei

kultūrinius savitumus,  saugoti,  tvarkyti  ir  jų

naudojimui

reguliuoti.

Specifiniai

nacionaliniai     parkai    yra    istoriniai

nacionaliniai

parkai.    Jie   steigiami   istorinių   Lietuvos

valstybingumo

centrų  kultūriniams kompleksams  bei  jų  gamtinei

aplinkai išsaugoti;

2) regioniniai

parkai -  steigiami gamtiniu,  kultūriniu ir

rekreaciniu

požiūriais    regioninės   svarbos   kraštovaizdžio

kompleksams ir

ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam

naudojimui

reguliuoti.

Specifiniai

regioniniai  parkai yra  istoriniai  regioniniai

parkai. Jie

steigiami  istoriškai  vertingiausiems  regioniniams

etnokultūriniams

kompleksams bei jų gamtinei aplinkai išsaugoti.

22 straipsnis.

Nacionalinių parkų valdymas

Nacionalinių

parkų  ir  jų  apsaugos  zonų  ribos  paprastai

sutapatinamos su

administracinių-teritorinių vienetų ribomis.

Nacionalinius

parkus valdo:

1) jungtinės

savivaldybių ir valstybinių institucijų atstovų

valdybos;

2) valstybinės

biudžetinės organizacijos.

Savivaldybių

tarybų,  jų vykdomųjų institucijų bei pareigūnų

aktai  ar

veiksmai,  pažeidžiantys  nacionalinio  parko  ir  jo

teritorijoje

esančių  organizacijų ar  piliečių teises, gali būti

skundžiami teisme.

Savivaldybių tarybos  dėl jų teisių pažeidimo

taip pat turi teisę

kreiptis į teismą.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr.1-1013

Žin., 1995,

Nr.60-1502

23 straipsnis.

Regioninių parkų valdymas

Regioninių

parkų veiklos organizavimo formos:

1) specifinės

paskirties valstybinės įmonės;

2) specifinės

paskirties valstybinių įmonių dalys;

3) biudžetinės

organizacijos -  direkcijos arba valstybinės

inspekcijos;

4) jungtinės

organizacijos, sudaromos  iš  savivaldybių  ir

valstybinių

institucijų atstovų.

Regioninių

parkų  veiklos  organizavimo  formą,  pavaldumą,

tarnybų  struktūrą

nustato  individualūs  nuostatai.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr.1-1013

Žin., 1995,

Nr.60-1502

24 straipsnis.

Valstybinių parkų zonos

Valstybinių

parkų   teritorijose  išskiriamos  išsaugančios

(rezervatai ir

draustiniai), apsaugos, rekreacinės, ūkinės zonos

ir saugomi

kraštovaizdžio objektai.  Šios ir galimos kitos zonos

nustatomos  parkų

teritorinio  planavimo  dokumentuose,  kuriuos

tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

25 straipsnis.

Veiklos valstybiniuose parkuose nustatymas

Valstybiniuose

parkuose  dirbamas apsauginis,  atkuriamasis,

kultūros  ir

švietėjiškas,  mokslo  darbas,  atitinkantis  parko

paskirtį, reguliuojama

rekreacinė, verslo, statybinė, komercinė-

ūkinė veikla,

neprieštaraujanti parko paskirčiai.

Valstybiniuose

parkuose draudžiama įrengti naujus naudingųjų

iškasenų

karjerus,   šachtas  ir  kitus  kalnakasybos  objektus,

statyti pramonės

įmones, suteikti  žemę sodininkų  bendrijoms ir

individualiems

vasarnamiams,  tiesti  tranzitines  komunikacijas,

keisti reljefo

formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus,

iš esmės keisti

hidrologinį režimą, naikinti ir keisti istoriškai

susiformavusio   kultūrinio

kraštovaizdžio,   urbanistinių   ir

architektūrinių jo

elementų  bei  kitų  saugomų  objektų  vertės

požymius.

Nauji pastatai

statomi išlaikant  tradicines  architektūros

formas ir mastelį.

Valstybinių

parkų  rezervatuose, draustiniuose  bei apsaugos

zonose veiklą

nustato atitinkami šio įstatymo straipsniai, o jos

reguliavimo

ypatumus  ir  mastą  atitinkamai  nustato  rezervatų,

draustinių,

apsaugos   zonų   nuostatai   bei   kiti   norminiai

dokumentai.

Valstybinių

parkų  ūkinėse, rekreacinėse  ir  kitose  zonose

gali būti

ribojamas: komunikacinių  objektų bei linijų tiesimas;

žemės, miško,

vandenų, kito  nekilnojamojo turto  naudojimas bei

nustatytų jų

naudojimo būdų keitimas; chemikalų naudojimas žemės,

miškų  ir   vandens  ūkyje;

automobilių  ir  vandens  transporto

priemonių

judėjimas,   medžioklė,   žvejyba;   saugomų   objektų

naudojimas ir

lankymas. Veiklos ribojimo pobūdį ir mastą nustato

individualūs parko

nuostatai bei kiti norminiai dokumentai.

Valstybinių parkų

teritorijos tvarkomos  pagal įstatymus ir

teritorinio

planavimo  dokumentus (parko  planavimo  schemas,  jų

pagrindu parengtus

detalius projektus).

Valstybinių

parkų  teritorijose skatinama  veikla, padedanti

gausinti ir

išryškinti saugomus  objektus bei atkurti tradicinės

gyvensenos,

socialinės, kultūrinės ir ūkinės veiklos elementus.

26 straipsnis.

Valstybinių parkų tarnybų teisės ir

pareigos

Valstybinių

parkų  tarnybos, įgyvendindamos parko uždavinius ir

remdamosi  parkų

teritorinio  planavimo dokumentais, atsako už

parko būklę,  teikia

pasiūlymus  Lietuvos Respublikos Vyriausybei

dėl žemės, miško,

vandenų, rekreacinės infrastruktūros naudojimo,

nustato parko

teritorijos lankymo tvarką, kontroliuoja fizinių ir

juridinių asmenų

ūkinę (taip  pat ir  rekreacinę)  veiklą  parkų

teritorijose,

teikia  ieškinius dėl valstybinių parkų nuostatų ir

teritorijos

naudojimo pažeidimų įstatymų nustatyta tvarka.

VI

skyrius. BIOSFEROS MONITORINGO TERITORIJOS

27 straipsnis.

Biosferos monitoringo teritorijų paskirtis

Biosferos

monitoringo teritorijų paskirtis yra:

1)   sukurti

reprezentatyvią   kompleksinio    ekologinio

monitoringo sistemą

• stebėti, kontroliuoti, prognozuoti gamtinių

sistemų pokyčius;

2) vykdyti

biosferos naudojimo eksperimentus bei tyrimus;

3) plėtoti

ekologinį švietimą bei propagandą;

4) garantuoti

gamtinių kompleksų apsaugą.

28 straipsnis.

Biosferos monitoringo teritorijų rūšys

Pagal reikšmę

ir organizavimo ypatumus skiriami:

1) biosferos

rezervatai -  steigiami natūraliuose  gamtinių

zonų kompleksuose

(gamtiniuose branduoliuose) bei juos supančiose

apsaugos

teritorijose globalinio ekologinio monitoringo programai

bei gamtosaugos

eksperimentams vykdyti;

2) biosferos

poligonai -  steigiami  ypatingą  geoekologinę

arba  kontrolinę

svarbą  turinčiose   geosistemose  regioniniam

ekologiniam

monitoringui  organizuoti. Biosferos  poligonai  gali

būti

kompleksiniai    arba   specializuoti   (hidrogeologiniai,

hidrologiniai,

zoologiniai ir kt.).

29 straipsnis.

Biosferos monitoringo teritorijų teisinis

statusas

Biosferos

rezervatai yra juridiniai asmenys, turintys mokslo

įstaigos statusą,

priklausantys Aplinkos  apsaugos  departamento

reguliavimo sričiai.

Biosferos

poligonų įsteigimas nekeičia į jų sudėtį įeinančių

saugomų teritorijų

statuso, o  tik nustato regioninio ekologinio

monitoringo

programą.

Kompleksinio

bei specializuoto ekologinio monitoringo stotys

ir eksperimentų

stacionarai privačiose ir valstybinės nuosavybės

žemėse įforminami

sutartimis.

30 straipsnis.

Biosferos monitoringo teritorijų zonos

Biosferos

rezervatuose  išskiriamos  išsaugančios  (gamtinis

branduolys),

apsaugos,  eksperimentų, ekosistemų atkūrimo ir šiai

teritorijai

būdingos   ūkinės  veiklos  zonos.  Pagal  biosferos

poligonų

individualius nuostatus gali būti išskirtos kitos zonos.

31 straipsnis.

Veiklos biosferos monitoringo teritorijose

nustatymas

Biosferos

monitoringo      teritorijų      rezervatuose,

draustiniuose,

apsaugos  zonose veiklą  reglamentuoja  atitinkami

šio įstatymo

straipsniai, o  jos  reguliavimo  pobūdį  ir  mastą

nustato rezervatų,

draustinių, apsaugos  zonų nuostatai bei kiti

norminiai

dokumentai.

Eksperimentų,

rekreacijos,   ekosistemų  atkūrimo  ir  šiai

teritorijai

būdingos  ūkinės veiklos  zonose gali  būti  ribojama

pramonės, verslo,

agrarinė, miškų  ūkio veikla. Veiklos ribojimų

pobūdį  ir   mastą

nustato  individualūs  biosferos  monitoringo

teritorijų nuostatai

bei kiti norminiai dokumentai.

VII skyrius. APSAUGOS ZONOS

32 straipsnis.

Apsaugos zonų paskirtis

Apsaugos zonų

paskirtis yra:

1) izoliuoti

saugomus objektus  ir teritorijas nuo neigiamo

žmogaus veiklos

poveikio;

2)  išsaugoti

tradicinius  vietovės   ypatumus,  vizualinę

saugomų objektų ir

kompleksų aplinką;

3) sumažinti

neigiamą ūkinių  objektų ir  kompleksų poveikį

žmogui   ir   gamtai

bei   garantuoti   normalų   šių   objektų

funkcionavimą;

4) užtikrinti

bendrąjį ekologinį kraštovaizdžio stabilumą.

33 straipsnis.

Apsaugos zonų rūšys

Pagal paskirtį

apsaugos zonos skirstomos į šias rūšis:

1) išsaugančių

ir kompleksinių saugomų teritorijų;

2) saugomų

kraštovaizdžio objektų;

3) paviršinių

vandens telkinių;

4) vandenviečių

ir gręžtinių šulinių;

5) karstinio

regiono;

6) dirbamų

laukų;

7) gyvenviečių;

8) kurortų ir

vasarviečių, kitų rekreacinių teritorijų;

9) pramonės

objektų ir įrenginių;

10) kelių,

geležinkelių, aerouostų;

11) energetinių

komunikacijų ir objektų;

12) ryšių,

tarp  jų    radijo  ryšių,  radionavigacijos  ir

radiolokacijos

objektų bei įrenginių.

Kiekviena

zonos   rūšis  gali  būti  skirstoma  į  porūšius

(pozonius, juostas)

su skirtingu režimu.

34 straipsnis.

Veiklos apsaugos zonose nustatymas

Valstybinių

rezervatų,    valstybinių   parkų,   biosferos

monitoringo

teritorijų  apsaugos zonų režimą nustato individualūs

šių  teritorijų

nuostatai.  Šių   teritorijų   apsaugos   zonos

nustatomos

steigiant  aukščiau išvardintas  saugomas  teritorijas

arba jas  tvirtina

Lietuvos  Respublikos Vyriausybė pagal atskirą

projektą.

Saugomų

kultūrinių  kraštovaizdžio  objektų  apsaugos  zonų

režimą  reguliuoja

Lietuvos   Respublikos   kultūros   vertybių

įstatymai, kiti

norminiai dokumentai.

Kitų rūšių

apsaugos zonų  nustatymo tvarką  ir apsaugos bei

naudojimo režimą

nustato šis  įstatymas, bendrieji apsaugos zonų

nuostatai ir kiti

norminiai dokumentai.

VIII

skyrius. SAUGOMI GAMTOS IŠTEKLIŲ SKLYPAI

35 straipsnis.

Saugomų gamtos išteklių sklypų paskirtis

Saugomų gamtos

išteklių sklypų paskirtis yra:

1)  atkurti

ūkinės  veiklos  nuskurdintas  gamtos  išteklių

rūšis;

2) pagausinti

bei praplėsti bendrą gamtos išteklių fondą;

3) garantuoti

atsinaujinančių gamtos išteklių išsaugojimą ir

racionalų naudojimą.

36 straipsnis.

Saugomų gamtos išteklių sklypų rūšys

Saugomi gamtos

išteklių sklypai pagal paskirtį skirstomi į:

1) medynų;

2) uogynų ir

grybynų;

3)

vaistažolynų;

4) gyvūnijos

biotopų;

5)

atsistatančių pelkių;

6) požeminių

vandens telkinių.

37 straipsnis.

Veiklos nustatymas saugomuose gamtos

išteklių sklypuose

Saugomuose

gamtos  išteklių  sklypuose  ribojama  tam  tikra

komercinė-ūkinė,

statybinė, rekreacinė ir kita veikla, mažinanti

gamtos  išteklius,

naudingųjų  išteklių  eksploatavimas,  žemės,

miško, vandenų, kito

nekilnojamojo turto naudojimas bei nustatytų

jų naudojimo  būdų

keitimas.  Veiklos ribojimo  pobūdį  ir  mastą

nustato bendrieji

saugomų gamtos  išteklių sklypų  nuostatai bei

kiti norminiai

dokumentai.

IX

skyrius. GAMTINIS KARKASAS

38 straipsnis.

Gamtinio karkaso paskirtis

Gamtinio

karkaso paskirtis yra:

1) sukurti

vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo sistemą

ir užtikrinti

gamtinius ryšius  tarp  išsaugančių,  apsaugančių,

atkuriančių ir

kompleksinės paskirties saugomų teritorijų;

2) saugoti

natūralų  kraštovaizdį  ir  gamtos  rekreacinius

išteklius;

3) sudaryti

sąlygas miškams atkurti;

4)

optimizuoti    agrarinio    kraštovaizdžio    struktūrą

geoekologiniu

požiūriu, reguliuoti agrarinės veiklos plėtrą;

5)

reguliuoti     kraštovaizdžio    urbanizacijos     bei

technogenizacijos

plėtrą.

39 straipsnis.

Gamtinio karkaso sudėtis

Gamtinis

karkasas  jungia įvairios  paskirties  teritorijas:

rezervatus,

draustinius,  valstybinius parkus, apsaugos zonas bei

saugomus gamtos

išteklių sklypus,  įvairias  rekreacines,  miškų

ūkio, taip pat

ribojamos agrarinės veiklos zonas.

Gamtinį karkasą

sudaro:

1)

geoekologinės    takoskyros   -   teritorijų   juostos,

atskiriančios

stambias  geosistemas  ir  atliekančios  ekologinį

kompensavimą tarp

sistemų;

2)

geosistemų   stabilizavimo   židiniai   -   teritorijos,

atliekančios

ekologinį kompensavimą geosistemose;

3) migracijos

koridoriai - slėniai bei dubakloniai, kuriais

vyksta intensyvi

geodinaminė bei bioinformacinė apykaita.

40 straipsnis.

Gamtinio karkaso formavimas

Gamtinis

karkasas    formuojamas   pagal   respublikinius,

rajoninius bei

vietinius teritorinio planavimo dokumentus.

Gamtinio

karkaso   formavimo   tvarką   nustato   Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė.

41 straipsnis.

Veiklos gamtiniame karkase nustatymas

Gamtiniame

karkase  esančiuose rezervatuose,  draustiniuose,

apsaugos  zonose,

valstybiniuose  parkuose,  saugomuose  gamtos

išteklių

sklypuose   veiklą  nustato   atitinkami  šio  įstatymo

straipsniai, o jos

reguliavimo pobūdį ir mastą nustato rezervatų,

draustinių,

valstybinių parkų, biosferos rezervatų, apsaugos zonų

ir saugomų  gamtos

išteklių  sklypų  bendrieji  ar  individualūs

nuostatai bei kiti

norminiai dokumentai.

Gamtinio

karkaso   rekreacinės,  miškų  ūkio  ir  ribojamos

agrarinės

paskirties  teritorijose  draudžiama  statyti  pramonės

įmones ir  gyvenamuosius

kvartalus. Gamtinio karkaso teritorijose

ribojama verslo,

miškų  ūkio,  agrarinė  bei  statybinė  veikla.

Veiklos ribojimo

pobūdį ir mastus nustato Specialiosios žemės ir

miško naudojimo

sąlygos, gamtinio  karkaso  nuostatai  bei  kiti

norminiai

dokumentai.

X

skyrius. ATSAKOMYBĖ UŽ SAUGOMŲ TERITORIJŲ

ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

42 straipsnis.

Teisinė atsakomybė

Juridiniai ir

fiziniai asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos

saugomų teritorijų

įstatymo reikalavimus,  traukiami atsakomybėn

pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus.

43 straipsnis.

Žalos, padarytos saugomoms teritorijoms,

saugomiems kraštovaizdžio objektams,

atlyginimas

Juridiniai  ir

fiziniai  asmenys,  padarę  žalą  saugomiems

kraštovaizdžio

kompleksams  bei objektams,  privalo juos atkurti,

atstatyti

teritorijos  pirminę būklę  ir atlyginti padarytą žalą.

Žalos dydį  nustato

teismas  pagal Aplinkos apsaugos departamento

arba  Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės  įgaliotos  institucijos

pateiktus

skaičiavimus.

Pateikti

teismui  ieškinius dėl  padarytos žalos  atlyginimo

turi teisę

Aplinkos  apsaugos  dapartamentas,  Kultūros  paveldo

inspekcija, saugomų

teritorijų tarnybos,  saugomų kraštovaizdžio

objektų, žemės bei

miško savininkai ir naudotojai.

Žalos

atlyginimas     neatleidžia     nuo     drausminės,

administracinės ar

baudžiamosios atsakomybės.

44 straipsnis.

Saugomų teritorijų žemės, miško, saugomų

kraštovaizdžio objektų priverstinis

išpirkimas

Jeigu saugomų

kraštovaizdžio vertybių,  saugomų  teritorijų

žemės bei  miško

savininkai  nesilaiko  įstatymuose  ir  kituose

dokumentuose

nustatyto  saugomų teritorijų  apsaugos ir naudojimo

režimo, Aplinkos

apsaugos departamento arba Lietuvos Respublikos

įgaliotos

institucijos   reikalavimu   tos   žemės   gali   būti

priverstinai

valstybės  išpirktos pagal jų realią vertę išpirkimo

metu.

45 straipsnis.

Ginčų sprendimas

Ginčus

saugomų  teritorijų  klausimais  pagal  kompetenciją

sprendžia Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, savivaldybės, Lietuvos

Respublikos

Aplinkos  apsaugos departamentas, valstybės įgaliotos

institucijos,

teismas ar arbitražas Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka.

46 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Lietuvos

Respublikos saugomų teritorijų įstatymas įsigalioja

bendra tvarka,

išskyrus 22 straipsnio antrosios dalies 1 punktą,

kuris   įsigalios

po   Lietuvos   Respublikos   administracinės

teritorinės

reformos.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_

9 straipsnis.

Veiklos draustiniuose reglamentavimas

Vyriausybės patvirtinti Draustinių nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje

nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai.

Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei

objektams (vertybėms).

1) naikinti ar žaloti reljefo formas bei

saugomus objektus;

2) kasti durpes ir ežerų nuosėdas

(sapropelį), išskyrus pradėtas kasti iki draustinio įsteigimo;

3) rengti naujus naudingųjų iškasenų

karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei

gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos

prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus

vėjo malūnus, rengti sąvartynus, kitus aplinką teršiančius, įskaitant

vizualiai, statinius;

4) rinkti, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip

naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis;

5) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes,

keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti buvusias užtvankas,

kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti

dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais,

kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams

(nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant

prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms

išvengti;

6) įrengti naujus su draustinio paskirtimi

nesusijusius, didesnius kaip 0,1 hektaro vandens telkinius;

7) sausinti ir keisti į kitas žemės

naudmenas pelkes ir jų apypelkius;

8) statyti su draustinio steigimo tikslais

nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai

yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos

vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat

vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo

planavimo dokumentuose, statyti pastatus

ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis

didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų

viršutinės bei apatinės briaunos;

9) sodinti želdinius, užstojančius

istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;

10)  įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią

su draustinyje saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis);

11)  atlikti kitą veiklą, kuri gali

pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms).

1) naikinti ar žaloti kultūros paveldo

kompleksus ir objektus (vertybes), naikinti jų autentiškumą;

2) iš esmės pakeisti kultūros paveldo objektų aplinką, mažinant

kultūros paveldo objektų vertę.

rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą,

atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato saugomų teritorijų apsaugos

reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniai architektūriniai

reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio

straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi

reikalavimai.

propaguojanti saugomus kompleksus ar objektus (vertybes), atkurianti

tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus, taip pat pažintinis

turizmas.

pažeistus kraštovaizdžio kompleksus ar jų dalis, išskiriami atkuriamieji

sklypai.

parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems

draustiniams taikomas šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas.

Atsižvelgiant į draustiniuose saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) ypatumus,

draustinių nuostatai, apsaugos reglamentai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje

nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai, taip pat

draustinių tvarkymo planai ir projektai gali papildomai riboti kraštovaizdžio

tvarkymą, gamtos išteklių naudojimą, statinių statybą, teritorijos lankymą ir

kita.

281 straipsnis. Teritorijų

planavimo dokumentų, rengiamų saugomų teritorijų sistemai, jos dalims ar

atskiroms saugomoms teritorijoms, rengėjai

2 dalyje nurodytus saugomų teritorijų planavimo dokumentus turi atestuoti

specialistai (saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovai),

šiuos dokumentus gali rengti juridiniai asmenys ir jų padaliniai, kitos užsienio organizacijos ir jų

padaliniai, jeigu šių organizacijų įstatuose numatyta teritorijų planavimo

veikla ir kai jų rengimo

darbams vadovauja saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovo

atestatą turintys specialistai. Šis reikalavimas netaikomas Europos ekonominės

erdvės valstybių piliečiams ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, kitiems

fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems

suteiktomis judėjimo Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos

Konfederacijoje teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės kompetentingos

institucijos išduotą atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį jų teisę vadovauti

nurodytų dokumentų rengimui.

teritorijų planavimo vadovo atestatą gauti siekiančių asmenų atestavimo, atestavimo

komisijos sudarymo, atestatų išdavimo,

galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo

tvarką nustato Aplinkos ministerija. Atestatas ne

vėliau kaip per mėnesį nuo visų reikiamų atestatui gauti dokumentų pateikimo dienos

išduodamas asmeniui:

1) įgijusiam

aukštąjį (universitetinį ar koleginį) arba lygiavertį biomedicinos mokslų

studijų srities biologijos, botanikos, zoologijos, žemės ūkio ar miškininkystės

studijų krypties arba fizinių mokslų studijų srities geologijos, aplinkotyros

ir gamtinės geografijos studijų krypčių arba technologijų mokslų studijų

srities bendrosios inžinerijos, statybos inžinerijos ir inžinerijos mokslų

studijų krypčių arba socialinių mokslų studijų srities visuomeninės geografijos

ir teritorijų planavimo studijų krypties arba meno studijų srities

architektūros studijų krypties išsilavinimą;

2) turinčiam ne mažesnę kaip 3 metų darbo

rengiant saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus

patirtį;

3) išlaikiusiam teisinių žinių egzaminą

pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą programą.

teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija nustato, kad

asmuo, turintis saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovo

atestatą, rengdamas teritorijų planavimo dokumentus ar vadovaudamas jų

rengimui, pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų teritorijų planavimo dokumentų

rengimo srityje reikalavimus, jo saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovo atestato galiojimas atestavimo komisijos sprendimu

gali būti sustabdomas, iki bus pašalinti nustatyti pažeidimai, bet ne ilgiau

kaip 6 mėnesiams.

pateikia dokumentus, įrodančius, kad pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas

saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovo atestato galiojimas,

pašalinti, per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų pateikimo dienos atestato

galiojimo sustabdymas atestavimo komisijos sprendimu panaikinamas.

vadovo atestato galiojimas atestavimo komisijos sprendimu panaikinamas, jeigu:

1) asmuo, rengdamas teritorijų planavimo dokumentus,

šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų

planavimo dokumentų rengimą, reikalavimus. Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks

įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, pažeidimas,

dėl kurio atsirado žala tretiesiems asmenims, gamtos ir kultūros paveldo

objektams ir vietovėms;

2) sustabdžius atestato galiojimą, asmuo tęsia veiklą,

kuriai reikalingas atestatas;

3) asmuo, kurio atestato galiojimas sustabdytas, per

nustatytą terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių atestato galiojimas buvo

sustabdytas;

4) asmuo per nustatytą terminą nepateikė prašomų

dokumentų ir (ar) duomenų, reikalingų tiriant jo padarytus pažeidimus;

5) paaiškėja, kad asmuo pateikė neteisingus duomenis,

siekdamas gauti atestatą;

6) yra asmens, turinčio atestatą, prašymas.

nepadarė esminės žalos teisės aktuose tiesiogiai nurodytam visuomenės

(viešajam) interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei ir kitiems teisės aktuose

tiesiogiai nurodytiems interesams arba padaryta žala yra labai nežymi, o asmuo

nutraukė neteisėtus veiksmus, pašalino jų padarinius ir atlygino žalą,

atestavimo komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali

priimti sprendimą saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovo

atestato galiojimo nestabdyti ir (ar) atestato galiojimo nepanaikinti.

teritorijų planavimo vadovo atestato galiojimas panaikintas, dėl naujo atestato

išdavimo gali kreiptis ne anksčiau kaip po 2 metų nuo sprendimo dėl atestato

galiojimo panaikinimo dienos.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XII-413,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3830 (2013-07-16)

241 straipsnis. „Natura 2000“ tinklo sudarymas ir „Natura 2000“ tinklo teritorijų apsauga

1) kad savo areale išliktų ir veistųsi tokios į Europos bendrijos svarbos paukščių rūšių sąrašą įrašytos paukščių rūšys: kurioms gresia pavojus išnykti; kurioms gali pakenkti tam tikri jų buveinių pokyčiai; kurios laikomos retomis dėl jų mažų populiacijų ar riboto arealo; kurioms dėl specifinio jų buveinių pobūdžio reikia išskirtinio dėmesio. Vertinant visada remiamasi laukinių paukščių rūšių populiacijų gausumo tendencijomis ir pokyčiais;

2) kad būtų išsaugotos nuolatos aptinkamų migruojančių laukinių paukščių rūšių, neįrašytų į Europos bendrijos svarbos paukščių rūšių sąrašą, veisimosi, šėrimosi, žiemojimo ir poilsio teritorijos, esančios jų migracijos kelyje, kreipiant išskirtinį dėmesį šlapžemių, ypač tarptautinės svarbos, apsaugai.

1) organizuoja mokslinius tyrimus, kad vadovaujantis buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijais būtų atrinktos juos atitinkančios vietovės, ir patvirtina jų sąrašą, nurodydama, kokie Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, augalų ir gyvūnų rūšys aptinkami tose vietovėse. Dideliuose arealuose paplitusių gyvūnų rūšių atveju tokios vietovės atitinka šių rūšių natūralaus arealo vietas, kuriose yra jų gyvenimui ir veisimuisi svarbūs fiziniai ar biologiniai veiksniai. Dideliuose arealuose paplitusių vandens gyvūnų rūšių atveju tokios vietovės siūlomos tik ten, kur yra aiškiai išskiriamas plotas, kuriame yra jų gyvenimui ir veisimuisi būtinų fizinių ir biologinių veiksnių;

2) vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą pateikia svarstyti Europos Komisijai, kad būtų sudarytas ir patvirtintas atitinkamo biogeografinio regiono Europos bendrijos svarbos teritorijų sąrašas. Apie kiekvieną teritoriją Europos Komisijai pateikiama informacija (teritorijos žemėlapis, jos pavadinimas, padėtis, plotas ir duomenys, gauti taikant buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus) pagal Europos Komisijos nustatytą formą. Kartu su sąrašu pateikiami skaičiavimai, koks turi būti Europos bendrijos finansavimas, kad Lietuvos Respublika galėtų nustatyti ir įgyvendinti būtinas apsaugos priemones teritorijose, kuriose yra aptinkami prioritetiniai natūralių buveinių tipai ir (arba) prioritetinės augalų ir gyvūnų rūšys;

3) prireikus siūlo Europos Komisijai keisti pateiktą vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, atsižvelgiant į Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ar augalų ir gyvūnų rūšių mokslinių tyrimų ir jų apsaugos būklės stebėsenos rezultatus, taip pat siūlo panaikinti buveinių apsaugai svarbią teritoriją, jeigu atliekant stebėseną nustatyti natūralūs pokyčiai teikia tam pagrindo;

4) konsultuojasi su Europos Komisija, kad būtų galima palyginti Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos naudojamus mokslinių tyrimų duomenis tais atvejais, kai Europos Komisija nustato, kad vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąraše nenurodyta vietovė, kurioje aptinkamas prioritetinis natūralių buveinių tipas ar prioritetinė augalų ar gyvūnų rūšis, pagal Europos Komisijos turimą mokslinę informaciją svarbi to prioritetinio natūralių buveinių tipo palaikymui arba prioritetinės augalų ar gyvūnų rūšies išlikimui;

5) organizuoja, kad kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 metus po to, kai pasiūlytą vietovę Europos Komisija patvirtina Europos bendrijos svarbos teritorija, joje būtų nustatyta buveinių apsaugai svarbi teritorija pagal šio straipsnio 5 dalies reikalavimus.

1) vietovė yra Lietuvos Respublikos saugomoje teritorijoje;

2) vietovė arba jos dalis nepatenka į Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją, tačiau Vyriausybės įgaliota institucija, išanalizavusi vietovėje veiklą reglamentuojančius dokumentus, nustatė, kad reikiamą apsaugą garantuoja vietovei taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais sudarytos apsaugos sutartys.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-935, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4229 (2010-07-10)

201 straipsnis. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos ir veiklos jose reglamentavimas

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1784, 2015-06-11, paskelbta TAR 2015-06-19, i. k. 2015-09799

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

GAMTINIS KARKASAS

321 straipsnis. Kompensacijos už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus

1) privataus miško savininkams, kurių miško valdose po nuosavybės teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamų saugomų teritorijų ribos arba nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių uždraudžiamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų, kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Prašymą privataus miško savininkas gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki veiklos apribojimų nustatymo. Jeigu nuosavybės teisės į miško žemę buvo įgytos vėliau, negu saugoma teritorija buvo įsteigta ar veiklos apribojimai buvo nustatyti, kompensacija išmokama tik tuo atveju, jeigu privataus miško savininkui miško plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra;

2) privačios žemės savininkams ir valstybinės žemės nuomininkams, kurie iki saugomos teritorijos įsteigimo, esamos saugomos teritorijos ribų pakeitimo ar veiklos esamoje saugomoje teritorijoje reglamentavimo pakeitimo buvo pradėję rengti ar turėjo parengę teritorijų planavimo dokumentus ar ūkinės veiklos projektus, kurie nebegalės būti patvirtinti, arba anksčiau patvirtinti dokumentai ar ūkinės veiklos projektai negalės būti toliau įgyvendinami, arba turės būti keičiami dėl nustatytų naujų veiklos saugomoje teritorijoje apribojimų. Šiuo atveju kompensuojamos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, jų keitimo išlaidos, taip pat likviduojamų objektų atkuriamoji turto vertė, atimant tolesniam naudojimui tinkamo turto vertę (vertes apskaičiuojant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka).

1) privataus miško savininkams, kurių miško valdose po nuosavybės teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamų saugomų teritorijų ribos arba nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių atidedamas vėlesniam laikui brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų kirtimų atidėjimo laikotarpiui, kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai, kurie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, naujai priimtus iš ne finansų bendrovių ir namų ūkių (jeigu nurodytos rūšies indėlių palūkanų norma einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose yra neigiama, kompensacija nemokama). Palūkanos apskaičiuojamos nuo negautų pajamų, kurios galėjo būti gautos iškirtus kirstinus medžius ir pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Negautos pajamos apskaičiuojamos taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją, kurį jis gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki veiklos apribojimų nustatymo. Jeigu nuosavybės teisės į miško žemę buvo įgytos vėliau, negu saugoma teritorija buvo įsteigta, pakeistos esamos saugomos teritorijos ribos ar veiklos apribojimai buvo nustatyti, kasmetinės kompensacijos išmokamos tik tuo atveju, jeigu privataus miško savininkui miško plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra;

2) žemės ūkio veiklos subjektams, kurių valdose po nuosavybės ar žemės naudojimo teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamos saugomos teritorijos ribos arba nustatomi nauji žemės ūkio veiklos apribojimai, dėl kurių jie iš sklypų, patenkančių į tokias saugomas teritorijas, gauna mažesnes pajamas. Šiuo atveju kompensuojama kasmet prarandamų pajamų dalis. Kasmetinė kompensacija už žemės plotą, kuriame buvo nustatyti žemės ūkio veiklos apribojimai, mokama 10 metų. Jeigu nuosavybės teisės į žemę buvo įgytos vėliau, negu saugoma teritorija buvo įsteigta, pakeistos esamos saugomos teritorijos ribos ar veiklos apribojimai buvo nustatyti, kasmetinės kompensacijos išmokamos tik tuo atveju, jeigu žemės savininkui žemės plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra.

1) žemės įsigijimo saugomoje teritorijoje po jos įsteigimo atveju ar nuosavybės teisių į kitoje vietovėje turėtą nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam žemės sklypo saugomoje teritorijoje atveju, išskyrus kompensacijas už tuos naujus apribojimus, kurie buvo nustatyti po žemės įsigijimo arba nuosavybės teisių atkūrimo;

2) už veiklos apribojimus, nustatytus bendrosios ekologinės apsaugos zonose, išskyrus atvejus, kai, įsteigus konservacinės apsaugos prioriteto, atkuriamosios apsaugos prioriteto arba kompleksinę saugomą teritoriją, žemės sklypuose, patenkančiuose į bendrosios ekologinės apsaugos zoną, nustatomi papildomi veiklos apribojimai (viršijantys reikalavimus, keliamus tokiomis pačiomis sąlygomis bendrosios ekologinės apsaugos zonose kitose vietovėse), kasmetinė kompensacija mokama už šiuos papildomus veiklos apribojimus.

1) kompensacija mokama iš valstybės biudžeto lėšų, kai saugomą teritoriją įsteigia, esamos saugomos teritorijos statusą pakeičia, veiklos apribojimus nustato arba pakeičia valstybės institucija;

2) kompensacija mokama iš savivaldybės biudžeto lėšų, kai saugomą teritoriją įsteigia, esamos saugomos teritorijos statusą pakeičia, veiklos apribojimus nustato arba pakeičia savivaldybės taryba;

3) kompensacijos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti mokamos iš Europos Sąjungos fondų arba kitų finansavimo šaltinių lėšų, kai kompensuojama už tinklo „Natura 2000“ teritorijose nustatytus veiklos apribojimus.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2683, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25850

dešimtasis SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS