Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas

Redaguota : 1995 07 21

Įstatymas skelbtas: Žin., 1993,

Nr. 63-1188

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAUGOMŲ TERITORIJŲ

ĮSTATYMAS

1993 m. lapkričio 9 d. Nr.I-301

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija:

Nr.

IX-628,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3902 (2001-12-28)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo,

apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja

veiklą jose.

2.

Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos

teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo priede.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-935,

2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4229 (2010-07-10)

2

straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

skirtos veiklos nuskurdintoms gamtos išteklių rūšims arba jų kompleksams

apsaugoti, atkurti, pagausinti bei ribotai naudoti gamtos išteklius.

prioriteto (atkuriančios ir palaikančios) teritorijos – teritorijos, kuriose saugomi, atkuriami, palaikomi, gausinami bei

ribotai naudojami veiklai ir visuomenei svarbūs gamtos ištekliai.

laiku egzistuojanti gyvųjų organizmų įvairių rūšių visuma.

buveinių, ekosistemų ir genetinė įvairovė.

(monitoringo) teritorijos –

saugomos teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos poligonai), įsteigtos

globalinei bei regioninei biosferos stebėsenai (monitoringui) ir gamtosaugos

eksperimentams vykdyti, taip pat jose esantiems gamtos kompleksams išsaugoti.

apsaugos kokybę rodanti natūralią buveinę ir jos būdingas rūšis veikiančių

poveikių visuma, galinti turėti ilgalaikę įtaką buveinės natūraliam paplitimui,

struktūrai, funkcijoms ir jos būdingų rūšių išlikimui europinėje teritorijoje

valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis.

7.

Buveinių apsaugai svarbi teritorija – Europos bendrijos svarbos

teritorijoje įstatymų, administracinių aktų ir (arba) sutarčių pagrindu

nustatyta teritorija, kurioje taikomos būtinos apsaugos priemonės palankiai

natūralių buveinių ir (ar) rūšių populiacijų, kurioms teritorija yra nustatyta,

apsaugos būklei palaikyti ar jai atkurti.

išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingas gamtos ir (ar) kultūros

vietoves, jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir

objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondą.

Šiose teritorijose esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant

jose ūkinės veiklos.

prioriteto (apsaugančios) teritorijos – teritorijos, kuriose palaikoma ekologinė kraštovaizdžio

pusiausvyra, siekiama išvengti neigiamo poveikio saugomiems gamtos ir kultūros

paveldo teritoriniams kompleksams bei objektams (vertybėms) arba neigiamo

antropogeninių objektų ir veiklos poveikio aplinkai.

zonos – teritorijos,

kuriose nustatomi veiklos apribojimai norint apsaugoti gretimas teritorijas ar

objektus, taip pat aplinką nuo galimo neigiamo veiklos poveikio.

didžiausią bioekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir

augalų migracijos koridorius.

12.

Ekologiškai svarbios teritorijos –

kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir vandenų apsaugai svarbios teritorijos.

gyvenamosios aplinkos sistema, kurios komponentus sieja tarpusavio ryšiai,

medžiagų apykaitos bei energijos pasikeitimo procesai.

teritorija – biogeografinio regiono teritorija, kuri yra reikšminga

siekiant palaikyti ar atkurti Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipo

ar Europos bendrijos svarbos gyvūnų ar augalų rūšies palankią apsaugos būklę ir

kuri gali būti svarbi Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ vientisumui ir

(arba) yra svarbi tam tikro biogeografinio regiono biologinei įvairovei

palaikyti. Kai gyvūnai paplitę didelėje teritorijoje, Europos bendrijos svarbos

teritorijos atitinka šių rūšių natūraliame areale esančias vietas, kuriose yra

jų gyvenimui ir dauginimuisi būtinų fizinių ar biologinių veiksnių.

15.

Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ (toliau – „Natura

2000“ tinklas) – vientisas

buveinių apsaugai svarbių teritorijų tinklas, sudarytas iš teritorijų, kuriose

yra tam tikro tipo Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ir Europos

bendrijos svarbos rūšių buveinių, skirtas palaikyti, o kur reikia – atkurti iki

palankios apsaugos būklės tam tikrų tipų natūralioms buveinėms ir rūšių

buveinėms jų natūraliame areale. Į „Natura 2000“ tinklą įeina ir paukščių

apsaugai svarbios teritorijos.

kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio

pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų

aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų

migraciją tarp jų.

kraštovaizdis.

sėkliniams medynams ir kitų rūšių natūraliems genetiniams ištekliams išlaikyti.

teritorijos – gamtiniu ir

(ar) kultūriniu vientisumu pasižyminčios teritorijos, kuriose pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo

programą sujungiamos įvairių apsaugos krypčių prioriteto, taip pat rekreacinės

ir ūkinės zonos.

prioriteto (išsaugančios) teritorijos – teritorijos, kuriose saugomi unikalūs arba tipiški

gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai bei objektai ir biologinė

įvairovė.

uolienų, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvųjų

organizmų) ir (ar) antropogeninių komponentų (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių

įrenginių, žemės naudmenų bei informacinio lauko), susijusių medžiaginiais,

energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys.

kraštovaizdis – žmogaus

veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis.

būdingais geografiniais, abiotiniais ir biotiniais visiškai natūraliais ar

pusiau natūraliais požymiais.

24.

Paukščių apsaugai svarbi teritorija – specialios apsaugos teritorija,

kurioje Europos bendrijos svarbos paukščių rūšių buveinėms taikomos tam tikros

apsaugos priemonės, kad šios rūšys savo areale išliktų ir veistųsi.

gamtos ir kultūros paveldo objektai – kraštovaizdžio elementai, kuriems dėl jų

vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas.

apsaugos reglamentai –

dokumentai, nustatantys šių objektų tvarkymo ir naudojimo sąlygas.

tikslingą krašto gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų

(vertybių), kraštovaizdžio bei istorijos pažinimą, taip pat skirtą mokslui ir

mokymui.

atgavimo procesas, žmogaus laisvalaikio veikla, kurios tikslas – poilsiauti,

keliauti bei gydytis sanatorijose, kurortuose.

išsaugoti bei tirti moksliniu požiūriu ypač vertingus gamtinius ar kultūrinius

teritorinius kompleksus, užtikrinti natūralią gamtinių procesų eigą arba

kultūros vertybių autentiškumo palaikymą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo

teritorinių kompleksų apsaugą. Šiose teritorijose nustatoma konservacinė pagrindinė

tikslinė žemės naudojimo paskirtis nutraukiant jose ūkinę veiklą.

kultūrinis rezervatas, kurio apsaugai ir priežiūrai nėra steigiama direkcija.

visuma, galinti turėti ilgalaikę įtaką rūšies paplitimui, jos populiacijų

gausumui europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos

bendrijos steigimo sutartis.

nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę,

kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus

apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka).

apsauga – procesas,

susidedantis iš saugomų teritorijų planavimo bei projektavimo, konkrečių

apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimo, kontrolės, taip pat

aplinkosauginio švietimo.

individualūs apsaugos reglamentai – Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtinti teisės aktai,

nustatantys specialius saugomų teritorijų apsaugos, projektavimo ir statybų

šiose teritorijose reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Laikinieji

reglamentai – Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtinti teisės aktai,

nustatantys specialius saugomų teritorijų apsaugos, projektavimo ir statybų

šiose teritorijose reikalavimus bei tvarkymo ypatumus ir galiojantys ne ilgiau

kaip 1 metus.

tipiniai apsaugos reglamentai

– Vyriausybės patvirtinti kraštovaizdžio tvarkymo zonų, nustatomų rengiant

saugomų teritorijų tvarkymo planus (planavimo schemas), kraštovaizdžio apsaugos

naudojimo ir tvarkymo reikalavimai.

kontrolė – saugomų

teritorijų apsaugos proceso dalis – kraštovaizdžio ekologinės pusiausvyros,

gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos

ir saugomų teritorijų lankymo reikalavimų, nustatytų įstatymais, kitais teisės

aktais bei saugomų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, laikymosi

priežiūra.

nuostatai – teisės aktai,

nustatantys saugomų teritorijų ar jų tipų bendrus apsaugos ir tvarkymo

ypatumus, valdymo bei veiklos organizavimo principus.

planavimo dokumentai –

specialieji teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys saugomų teritorijų

sistemą arba jos dalis, saugomų teritorijų ribas, funkcines ir (ar)

kraštovaizdžio tvarkymo zonas, patikslinantys apribojimus bei nustatantys

priemones gamtos ir (ar) kultūros paveldo teritoriniams kompleksams ir

objektams (vertybėms) išsaugoti, atkurti ir racionaliai naudoti, rekreacijai,

ypač pažintiniam turizmui, organizuoti, taip pat strateginio planavimo

dokumentai, nustatantys veiksmus bei tvarkymo priemones, jų įgyvendinimo

eiliškumą, lėšų poreikį ir atsakingas institucijas.

tvarkymas – veiksmai,

kuriais siekiama išsaugoti, racionaliai naudoti ir atkurti pažeistus gamtos ir

kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus (vertybes), pritaikyti

saugomas teritorijas pažintiniam turizmui.

– būklė, kai natūralus buveinės arealas ir jos užimami plotai tame areale

nekinta arba didėja, kai yra ir, tikėtina, ateityje neišnyks jos ilgalaikiam

palaikymui būtina specifinė struktūra ir funkcijos, ir kai šiai buveinei

būdingų rūšių apsaugos būklė yra palanki.

apsaugos būklė – būklė, kai rūšies populiacijos pokyčiai rodo, kad

populiacija pajėgi ilgą laiką išlikti gyvybinga savo natūralioje buveinėje, o

rūšies arealas nemažėja, taip pat nėra tikėtina, kad ateityje mažės, be to,

buveinė, kurioje populiacija galės išlikti ilgą laiką, yra ir tikėtina, kad bus

pakankamai didelė.

saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

– biudžetinė įstaiga, įgyvendinanti šalies saugomų teritorijų politiką.

ir regioniniai) parkai

– didelio ploto saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir

rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose, kurių apsauga

ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų

nustatymu.

44.

Valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai – valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų

direkcijų bei saugomų teritorijų

valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų tarnautojai, turintys įstatymų

nustatytus įgaliojimus. Valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų sąrašą

tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros

paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą.

45.

Veikla –

ūkinė ir kita žmogaus veikla, turinti poveikį aplinkai.

tipai – buveinių tipai, kurie europinėje teritorijoje valstybių narių,

kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis:

1) gali išnykti jų natūraliame areale arba

2) yra natūraliai paplitę nedideliame areale dėl

regresijos arba dėl jiems būdingo riboto arealo, arba

3) yra išskirtiniai pavyzdžiai, turintys vieno ar

kelių biogeografinių regionų būdingų bruožų.

Tokie buveinių tipai yra arba gali būti įrašyti į

Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, kurių apsaugai būtina

nustatyti saugomas teritorijas, sąrašą, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įgaliota institucija.

augalų, egzistuojančių europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma

Europos bendrijos steigimo sutartis, rūšys, kurios:

1) yra nykstančios, išskyrus rūšis, kurių natūralaus

arealo pakraščio dalis toje teritorijoje yra nedidelė ir kurioms negresia

išnykimas ar kurios nėra pažeidžiamos Vakarų Palearktikos regione;

2) yra pažeidžiamos, tai yra manoma, kad netolimoje

ateityje jos gali būti priskirtos nykstančiųjų kategorijai, jei ir toliau veiks

tai lemiantys veiksniai;

3) yra retos, tai yra rūšys, kurių mažos populiacijos

šiuo metu nėra nykstančios ar pažeidžiamos, bet yra pavojus, kad jos gali

tokiomis tapti – dėl to, kad rūšys gyvena geografiškai apribotose teritorijose

arba yra retai išsidėsčiusios didesniame areale;

4) yra endeminės ir joms reikalingas išskirtinis

dėmesys dėl specifinio jų buveinės pobūdžio ir (arba) dėl jų naudojimo galimo

poveikio jų buveinei ir (arba) jų apsaugos būklei.

Tokios rūšys Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų,

augalų ir grybų rūšių įstatymo nustatyta tvarka yra arba gali būti įrašytos į

Europos bendrijos svarbos augalų ir gyvūnų rūšių sąrašus.

natūralių buveinių tipas – Europos

bendrijos svarbos natūralių buveinių tipas, kuris europinėje teritorijoje

valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, gali

išnykti jo natūraliame areale ir kurį Europos bendrija priskiria prie

prioritetinių kategorijos dėl to, kad didelė jo natūralaus arealo dalis patenka

į tą teritoriją.

ar gyvūnų rūšis – Europos bendrijos

svarbos augalų ar gyvūnų rūšis, kuri europinėje teritorijoje valstybių

narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, yra nykstanti (išskyrus rūšis, kurių natūralaus arealo

pakraščio dalis toje teritorijoje yra nedidelė ir kurioms negresia išnykimas ar

kurios nėra pažeidžiamos Vakarų Palearktikos regione) ir kurią Europos bendrija

priskiria prie prioritetinių kategorijos dėl to, kad didelė jos natūralaus

arealo dalis patenka į tą teritoriją.

ir biotiniais veiksniais pasižyminti aplinka, kurioje rūšis gyvena bet kuriuo

savo biologinio ciklo etapu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-935,

2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4229 (2010-07-10)

ANTRASIS SKIRSNIS

SAUGOMŲ

TERITORIJŲ SISTEMA ir veiklos

reglamentavimo dokumentai

Šio įstatymo 1 straipsnis

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-628,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3902 (2001-12-28)

SAUGOMŲ

TERITORIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-935,

2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4229 (2010-07-10)

SAUGOMŲ

TERITORIJŲ ĮSTATYMO 1, 2, 4, 22, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR

ĮSTATYMO PAPILDYMO 24(1) STRAIPSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 8

straipsnį, įsigalioja 2010 m. gruodžio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-1310,

2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2365 (2011-04-28)

SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO 31

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1993,

2012-04-26, Žin., 2012, Nr. 53-2642 (2012-05-08)

SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO 7, 9, 11, 13, 17, 19, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2012-05-08)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo

sąvokos

skirtos veiklos nuskurdintoms gamtos išteklių rūšims arba jų kompleksams

apsaugoti, atkurti, pagausinti bei ribotai naudoti gamtos išteklius.

prioriteto (atkuriančios ir palaikančios) teritorijos – teritorijos, kuriose saugomi, atkuriami, palaikomi, gausinami bei

ribotai naudojami veiklai ir visuomenei svarbūs gamtos ištekliai.

laiku egzistuojanti gyvųjų organizmų įvairių rūšių visuma.

buveinių, ekosistemų ir genetinė įvairovė.

(monitoringo) teritorijos –

saugomos teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos poligonai), įsteigtos

globalinei bei regioninei biosferos stebėsenai (monitoringui) ir gamtosaugos

eksperimentams vykdyti, taip pat jose esantiems gamtos kompleksams išsaugoti.

6.

Buveinės apsaugos būklė – tokia būklė,

kai bendras poveikis buveinei ir jos tipiškoms rūšims gali turėti ilgalaikę

įtaką buveinės natūraliam paplitimui, struktūrai ir funkcijoms bei jos tipiškų

rūšių ilgalaikiam išlikimui.

svarbios teritorijos – saugomos

teritorijos, skirtos apsaugoti ar atkurti Europos Bendrijos svarbos natūralių

buveinių tipus, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių buveines dėl jų svarbos gyvūnų

ir augalų rūšių išsaugojimui.

išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingas gamtos ir (ar) kultūros

vietoves, jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir

objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondą.

Šiose teritorijose esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant

jose ūkinės veiklos.

prioriteto (apsaugančios) teritorijos – teritorijos, kuriose palaikoma ekologinė kraštovaizdžio

pusiausvyra, siekiama išvengti neigiamo poveikio saugomiems gamtos ir kultūros

paveldo teritoriniams kompleksams bei objektams (vertybėms) arba neigiamo

antropogeninių objektų ir veiklos poveikio aplinkai.

zonos – teritorijos,

kuriose nustatomi veiklos apribojimai norint apsaugoti gretimas teritorijas ar objektus,

taip pat aplinką nuo galimo neigiamo veiklos poveikio.

didžiausią bioekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir

augalų migracijos koridorius.

12.

Ekologiškai svarbios teritorijos –

kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir vandenų apsaugai svarbios teritorijos.

gyvenamosios aplinkos sistema, kurios komponentus sieja tarpusavio ryšiai,

medžiagų apykaitos bei energijos pasikeitimo procesai.

svarbos teritorija –

teritorija, skirta natūralių buveinių tipų ir rūšių apsaugai bei Europos

ekologinio tinklo „Natura 2000“ vientisumui užtikrinti.

tinklas „Natura 2000“ –

Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš

buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų, skirtas išsaugoti, palaikyti

ir prireikus atkurti natūralius buveinių tipus ir gyvūnų bei augalų rūšis

Europos Bendrijos teritorijoje.

kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio

pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų

aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų

migraciją tarp jų.

kraštovaizdis.

sėkliniams medynams ir kitų rūšių natūraliems genetiniams ištekliams išlaikyti.

teritorijos – gamtiniu ir

(ar) kultūriniu vientisumu pasižyminčios teritorijos, kuriose pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo

programą sujungiamos įvairių apsaugos krypčių prioriteto, taip pat rekreacinės

ir ūkinės zonos.

prioriteto (išsaugančios) teritorijos – teritorijos, kuriose saugomi unikalūs arba tipiški

gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai bei objektai ir biologinė

įvairovė.

uolienų, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvųjų

organizmų) ir (ar) antropogeninių komponentų (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių

įrenginių, žemės naudmenų bei informacinio lauko), susijusių medžiaginiais,

energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys.

kraštovaizdis – žmogaus

veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis.

būdingais geografiniais, abiotiniais ir biotiniais visiškai natūraliais ar

pusiau natūraliais požymiais.

svarbios teritorijos –

saugomos teritorijos, skirtos laukinių paukščių rūšių natūralioms populiacijoms

jų paplitimo arealuose išsaugoti, taip pat migruojančių paukščių perėjimo,

šėrimosi, mitybos, poilsio ir migracijos susitelkimo vietoms išsaugoti,

atsižvelgiant į poreikį konkrečiame jūros ar sausumos areale.

gamtos ir kultūros paveldo objektai – kraštovaizdžio elementai, kuriems dėl jų

vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas.

apsaugos reglamentai –

dokumentai, nustatantys šių objektų tvarkymo ir naudojimo sąlygas.

tikslingą krašto gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų

(vertybių), kraštovaizdžio bei istorijos pažinimą, taip pat skirtą mokslui ir

mokymui.

atgavimo procesas, žmogaus laisvalaikio veikla, kurios tikslas – poilsiauti,

keliauti bei gydytis sanatorijose, kurortuose.

išsaugoti bei tirti moksliniu požiūriu ypač vertingus gamtinius ar kultūrinius

teritorinius kompleksus, užtikrinti natūralią gamtinių procesų eigą arba

kultūros vertybių autentiškumo palaikymą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo

teritorinių kompleksų apsaugą. Šiose teritorijose nustatoma konservacinė

pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nutraukiant jose ūkinę veiklą.

kultūrinis rezervatas, kurio apsaugai ir priežiūrai nėra steigiama direkcija.

veiksniai gali turėti ilgalaikį poveikį jos paplitimui ir gausumui.

nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę,

kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus

apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka).

– procesas, susidedantis iš

saugomų teritorijų planavimo bei projektavimo, konkrečių apsaugos ir tvarkymo

priemonių įgyvendinimo, kontrolės, taip pat aplinkosauginio švietimo.

individualūs apsaugos reglamentai – Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtinti teisės aktai,

nustatantys specialius saugomų teritorijų apsaugos, projektavimo ir statybų

šiose teritorijose reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Laikinieji

reglamentai – Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtinti teisės aktai,

nustatantys specialius saugomų teritorijų apsaugos, projektavimo ir statybų

šiose teritorijose reikalavimus bei tvarkymo ypatumus ir galiojantys ne ilgiau

kaip 1 metus.

tipiniai apsaugos reglamentai

– Vyriausybės patvirtinti kraštovaizdžio tvarkymo zonų, nustatomų rengiant

saugomų teritorijų tvarkymo planus (planavimo schemas), kraštovaizdžio apsaugos

naudojimo ir tvarkymo reikalavimai.

kontrolė – saugomų

teritorijų apsaugos proceso dalis – kraštovaizdžio ekologinės pusiausvyros,

gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos

ir saugomų teritorijų lankymo reikalavimų, nustatytų įstatymais, kitais teisės

aktais bei saugomų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, laikymosi

priežiūra.

nuostatai – teisės aktai,

nustatantys saugomų teritorijų ar jų tipų bendrus apsaugos ir tvarkymo

ypatumus, valdymo bei veiklos organizavimo principus.

planavimo dokumentai –

specialieji teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys saugomų teritorijų

sistemą arba jos dalis, saugomų teritorijų ribas, funkcines ir (ar)

kraštovaizdžio tvarkymo zonas, patikslinantys apribojimus bei nustatantys

priemones gamtos ir (ar) kultūros paveldo teritoriniams kompleksams ir

objektams (vertybėms) išsaugoti, atkurti ir racionaliai naudoti, rekreacijai,

ypač pažintiniam turizmui, organizuoti, taip pat strateginio planavimo

dokumentai, nustatantys veiksmus bei tvarkymo priemones, jų įgyvendinimo

eiliškumą, lėšų poreikį ir atsakingas institucijas.

tvarkymas – veiksmai,

kuriais siekiama išsaugoti, racionaliai naudoti ir atkurti pažeistus gamtos ir

kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus (vertybes), pritaikyti

saugomas teritorijas pažintiniam turizmui.

40.

Tinkama buveinės apsaugos būklė – tokia

būklė, kai natūralus buveinės paplitimo arealas ir jos plotai tame areale

nekinta arba didėja, kai egzistuoja ir tikėtina, kad neišnyks jos ilgalaikiam

palaikymui būtina specifinė struktūra ir funkcijos, kai šiai buveinei būdingų

rūšių apsaugos būklė yra tinkama.

41.

Tinkama rūšies apsaugos būklė – tokia

būklė, kai rūšies populiacijos pokyčiai rodo, kad populiacija pajėgi ilgą laiką

išlikti kaip gyvybingas savo natūralios buveinės komponentas, ir kai rūšies

natūralaus paplitimo arealas nemažėja ir nėra tikėtina, kad mažės, ir buveinė,

kurioje populiacija galės išlikti ilgą laiką, yra ir, tikėtina, bus pakankamai

didelė.

saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos – biudžetinė

įstaiga, įgyvendinanti šalies saugomų teritorijų politiką.

ir regioniniai) parkai

– didelio ploto saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir

rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose, kurių apsauga

ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų

nustatymu.

44.

Valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai – valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų

direkcijų bei saugomų teritorijų

valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų tarnautojai, turintys įstatymų

nustatytus įgaliojimus. Valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų sąrašą

tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros

paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą.

45.

Veikla –

ūkinė ir kita žmogaus veikla, turinti poveikį aplinkai.

Straipsnio redakcija nuo 2010 m. gruodžio 1 d.:

3 straipsnis.

Saugomų teritorijų steigimo tikslai

Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir

kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio

ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos

išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam

turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti

gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes).

4 straipsnis.

Saugomų teritorijų sistema

saugomų teritorijų kategorijos:

1) konservacinės apsaugos prioriteto

teritorijos. Šiai kategorijai priskiriami šie saugomų teritorijų tipai:

rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai;

2) atkuriamosios apsaugos prioriteto teritorijos. Šiai kategorijai priskiriami šie saugomų

teritorijų tipai: atkuriamieji sklypai, genetiniai sklypai;

3) ekologinės apsaugos prioriteto

teritorijos. Šiai kategorijai priskiriamos ekologinės apsaugos zonos;

4) kompleksinės

saugomos teritorijos. Šiai kategorijai priskiriami šie saugomų teritorijų

tipai: valstybiniai parkai – nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos

stebėsenos (monitoringo) teritorijos – biosferos rezervatai ir biosferos

poligonai.

2.

Šio Įstatymo 241 straipsnyje nustatyta

tvarka Lietuvos Respublikos saugomos teritorijos ar jų dalys gali būti

įtraukiamos į „Natura 2000“ tinklą.

konvencijos nustatyta tvarka vertingiausioms Lietuvos teritorijoms gali būti

suteikiamas išskirtinės pasaulio paveldo vietovės statusas.

ekologiškai svarbias teritorijas, užtikrinančias kraštovaizdžio ekologinę

pusiausvyrą, į krašto tvarkymą subalansuojančią bendrą sistemą jungia gamtinis

karkasas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-935,

2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4229 (2010-07-10)

5 straipsnis.

Veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai

1) šis Įstatymas, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų

kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti

įstatymai;

2) saugomų teritorijų nuostatai;

3) saugomų teritorijų planavimo dokumentai;

4) saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar

paveldo objektų tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų

teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus

reglamentus;

5) apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl

veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens

telkinio naudojimo sąlygų nustatymo.

apsaugos reglamentus tvirtina Vyriausybė savo įgaliotos institucijos teikimu,

individualius apsaugos reglamentus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotos

institucijos.

apribojimų, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų su

žemės, miškų ar vandens telkinių savininkais ir valdytojais, kurių žemė, miškas

ar vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, gali sudaryti Vyriausybės

įgaliotos institucijos. Šios sutartys turi būti įregistruotos nekilnojamojo

turto registre. Jose nustatyti veiklos apribojimai turi atitikti šiame

straipsnyje nurodytų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų

reikalavimus. Sutarčių sudarymo tvarką ir formas tvirtina Vyriausybė.

TREČIASIS SKIRSNIS

KONSERVACINĖS APSAUGOS PRIORITETO TERITORIJOS. veiklos jose reglamentavimas

6 straipsnis.

Rezervatai

1) užtikrinti natūralią gamtinių procesų

eigą arba kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių)

autentiškumo palaikymą;

2) išsaugoti tipišką arba unikalų gamtinį

arba kultūrinį kraštovaizdį ir jame esančius paveldo objektus;

3) išsaugoti vertingas natūralias

ekosistemas, buveines, laukinių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių genofondą;

4) organizuoti nuolatinius mokslinius

tyrimus ir stebėjimus bei muziejinį darbą;

5) propaguoti gamtos ar kultūros paveldo teritorinius

kompleksus ir objektus (vertybes).

į:

1) gamtinius – ypač vertingiems gamtinio

kraštovaizdžio kompleksams išsaugoti;

2) kultūrinius (rezervatus-muziejus) –

ypač vertingiems kultūrinio kraštovaizdžio kompleksams išsaugoti.

skiriama:

1) valstybiniai rezervatai;

2) rezervatai, esantys valstybiniuose

parkuose ir biosferos rezervatuose;

3) rezervatinės apyrubės.

7 straipsnis. Veiklos rezervatuose

reglamentavimas

Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti gamtinių rezervatų nuostatai, kiti šio

Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo

dokumentai. Gamtiniuose rezervatuose leidžiama tik ši veikla:

1) natūralių gamtinių procesų eigos

tyrimai ir stebėjimai;

2) priešgaisrinių priemonių vykdymas;

3) epizootijų atvejais sanitarinių

priemonių vykdymas;

4) statinių, kurių reikia rezervato

steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti, statyba;

5) gamtinio kraštovaizdžio, ekosistemų bei

objektų, pažeistų veiklos, atkūrimas;

6) kitų priemonių, atitinkančių rezervato

steigimo tikslus, įgyvendinimas.

rezervatų nuostatai.

ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti kultūrinių rezervatų

nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose

teritorijose reglamentavimo dokumentai. Kultūriniuose rezervatuose (rezervatuose-muziejuose)

leidžiama tik ši veikla:

1)

mokslinio tyrimo ir muziejinis darbas;

2)

veiklos pažeistų kultūrinio kraštovaizdžio teritorinių kompleksų bei objektų

(vertybių) atkūrimas;

3)

kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų bei objektų (vertybių) remontavimas,

tyrinėjimas, restauravimas ir konservavimas;

4)

kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų bei objektų (vertybių) pritaikymas lankymui

ir eksponavimas;

5)

statinių, kurių reikia rezervato steigimo tikslams įgyvendinti, statyba;

6)

kita veikla, atitinkanti rezervato steigimo tikslus ir nurodyta kultūrinių

rezervatų nuostatuose bei teritorijų planavimo dokumentuose.

tyrinėjimo, restauravimo ir konservavimo darbai atliekami įstatymų nustatyta

tvarka.

tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

ir reguliuojamos apsaugos (režimo) kraštovaizdžio tvarkymo zonos.

Straipsnis

papildomas 7 dalimi nuo 2013-01-01:

atstumu aplink rezervatus draudžiama auginti ir dauginti genetiškai

modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1993,

2012-04-26, Žin., 2012, Nr. 53-2642 (2012-05-08)

8 straipsnis. Draustiniai

1) išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo

teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves;

2) užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinę

įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą;

3) išsaugoti laukinių augalų, gyvūnų bei

grybų buveines ir rūšis, genetiniu požiūriu vertingas jų populiacijas;

4) sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams;

5) sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;

6) propaguoti gamtos ir kultūros paveldo

teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves.

(vertybių) pobūdį draustiniai skirstomi į:

1) gamtinius;

2) kultūrinius;

3) kompleksinius.

1) geologiniai – žemės gelmių struktūrų,

tipiškų sluoksnių atodangų, uolienų ar fosilijų kompleksams saugoti;

2) geomorfologiniai – tipiškiems bei

unikaliems reljefo formų kompleksams saugoti;

3) hidrografiniai – tipiškiems bei

unikaliems hidrografinio tinklo elementų (upių, ežerų, tvenkinių) pavyzdžiams

saugoti;

4) pedologiniai – natūraliems dirvožemiams

saugoti;

5) botaniniai – retoms bei nykstančioms

laukinių augalų ir grybų rūšims bei jų bendrijoms ir buveinėms saugoti;

6) zoologiniai – retoms bei nykstančioms

laukinių gyvūnų rūšims, jų bendrijoms ir buveinėms saugoti; šioje draustinių

grupėje gali būti išskirtos teriologinių, ornitologinių, herpetologinių,

ichtiologinių, entomologinių ir kitos draustinių rūšys;

7) botaniniai-zoologiniai – retoms bei

nykstančioms laukinių augalų, grybų ir gyvūnų rūšims, jų bendrijoms ar

buveinėms saugoti;

8) genetiniai – genetinę vertę turinčioms

laukinių augalų ir gyvūnų rūšių populiacijoms saugoti;

9) telmologiniai – tipiškiems bei

unikaliems pelkių kompleksams saugoti;

10)  talasologiniai – vertingoms jūrų

ekosistemoms saugoti.

1) archeologiniai – vietovėms, kurių teritorijos savitumą lemia

archeologinių objektų sankaupos ar kompleksai, saugoti;

2) istoriniai – vietovėms, susijusioms su istoriniais įvykiais,

istoriškai reikšmingomis išlikusiomis ar sunykusiomis gyvenvietėmis, žymiais

asmenimis ar jų veikla, taip pat tokių vietų sankaupa pasižyminčioms

teritorijoms saugoti;

3) etnokultūriniai – vietovėms, kuriose yra tradicinės architektūros

ar kitais etnokultūriniais ypatumais išsiskiriančių gyvenviečių ar jų dalių,

sakralinėms ir ritualinėms vietovėms, mitais, legendomis ir padavimais

sureikšmintų objektų ar vietų sankaupa išsiskiriančioms vietovėms saugoti;

4) urbanistiniai / architektūriniai – urbanistiniu požiūriu

išsiskiriančioms istorinėms miestų dalims, miesteliams, vietovėms, kuriose yra

architektūriškai vertingų pastatų ir statinių ansamblių ar kompleksų, saugoti.

1) kraštovaizdžio – vertingo gamtinio ir (ar) kultūrinio

kraštovaizdžio vietovėms saugoti;

2) kartografiniai – ypatingas geografines koordinates turinčioms

vietovėms saugoti.

1) valstybiniai draustiniai;

2) savivaldybių draustiniai;

3) draustiniai, esantys valstybiniuose parkuose ar biosferos

stebėsenos (monitoringo) teritorijose.

10 straipsnis. Paveldo objektai

1) išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo

objektus;

2) išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę

įvairovę;

3) sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams;

4) sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;

5) propaguoti gamtos ir kultūros paveldo objektus.

1) gamtos paveldo objektus (saugomus

gamtinio kraštovaizdžio objektus);

2) kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros

vertybes).

1) geologiniai – išskirtinių dydžių

rieduliai, uolos, smegduobės ir olos, tipiškos arba unikalios, moksliniu

požiūriu vertingos atodangos, fosilijų ir mineralų radavietės;

2) geomorfologiniai – išskirtinių dydžių

ir išvaizdos reljefo formos: kalvos, gūbriai, atragiai, daubos, raguvos,

dubakloniai ir kitos reljefo formos;

3) hidrogeologiniai – išskirtinio debito

ir ypatingų savybių šaltiniai ir versmės;

4) hidrografiniai – išskirtinių dydžių

rėvos, senvagės, salos, kriokliai ir kiti hidrografinio tinklo elementai;

5) botaniniai – išskirtinio amžiaus,

matmenų, formų ar dendrologiniu bei estetiniu požiūriu vertingi medžiai,

krūmai, saugomų augalų ir grybų rūšių augavietės (buveinės), unikalios ir

nykstančios augalų bendrijos, dendrologiniai rinkiniai, dendrologinę vertę

turintys parkai ir skverai;

6) zoologiniai – saugomų gyvūnų rūšių radavietės

(veisimosi ir maitinimosi vietos), gyvūnų kolonijos, unikalūs paukščių lizdai,

kitos gyvūnų veiklos retenybės.

vertybės) yra:

1) archeologiniai – piliakalniai, kiti senovės gynybiniai

įtvirtinimai ar jų liekanos, senovės gyvenimo, gavybos, gamybos ir laidojimo

vietos, žemgrindos, kūlgrindos ir kitos senovės kelių liekanos, hidrotechniniai

įrenginiai, kiti archeologiniai objektai ar vietos;

2) mitologiniai (sakraliniai) / istoriniai / memorialiniai –

alkais vadinamos ir kitos senovės kulto vietos, akmenys su senovės žmogaus

veiklos žymėmis ar kiti žodinėje tautos kūryboje išgarsinti objektai bei

vietos, taip pat dabartinių tikybų vertinamos vietos; vietos ir (ar) statiniai,

susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar

asmenybėmis, taip pat išgarsinti literatūros ar kitais meno kūriniais,

neveikiančios kapinės ar jų dalys, karių kapinės, sukilėlių, partizanų, kitų

pasipriešinimo okupantams dalyvių (rezistentų), žymių visuomenės, kultūros,

valstybės veikėjų kapai, laidojimo vietos;

3) architektūriniai / inžineriniai – reikšmingais pripažinti

gyvenamieji bei negyvenamieji pastatai, jų dalys ir priklausiniai, pastatų

kompleksai bei ansambliai, dvarų parkai, kitos vientisos architektūrinės

kompozicijos ryšiais susietos statinių ir kitų kūrinių grupės bei vietos, taip

pat reikšmingais pripažinti inžineriniai techniniai statiniai: tiltai,

tuneliai, užtvankos, malūnai, melioracijos įrenginiai, malūnų ar kitokia

gamybinė ar technologinė įranga;

4) dailės – reikšmingais pripažinti monumentaliosios dailės

kūriniai, koplytėlės, koplytstulpiai, stogastulpiai, monumentalūs kryžiai,

memorialiniai statiniai ir kiti dailės kūriniai, tiesiogiai susiję su jų

užimama bei naudojimui reikalinga teritorija.

paminklais. Gamtos ir kultūros paminklais juos skelbia Vyriausybė savo

įgaliotos institucijos teikimu.

11 straipsnis.

Veiklos paveldo objektų teritorijose reglamentavimas

Įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, paveldo objektų

nuostatai, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti šio

Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys

dokumentai.

objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių) apsaugos reglamentus tvirtina

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

1) naikinti ir žaloti paveldo objektus ar

jų vertės požymius;

2) kasti, arti žemę, perkelti į kitą vietą

riedulius, išskyrus atvejus, jei šie darbai susiję su paveldo objektų

eksponavimu, naudojimu ar tvarkymu;

3) statyti statinius, nesusijusius su

paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu.

Straipsnis

papildomas 4 dalimi nuo 2013-01-01:

4.

Gamtos paveldo objektų teritorijose draudžiama

auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas.

Šis draudimas taikomas ir teritorijose, esančiose 5 km atstumu

aplink paveldo objektų teritorijas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1993,

2012-04-26, Žin., 2012, Nr. 53-2642 (2012-05-08)

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KOMPLEKSINĖS saugomos

TERITORIJOS.

veiklos jose reglamentavimas

12 straipsnis.

Valstybiniai parkai

1) išsaugoti gamtiniu ir kultūriniu

požiūriais vertingą kraštovaizdį;

2) išsaugoti tipiškas arba unikalias

ekosistemas;

3) atkurti sunaikintus ir pažeistus

gamtinius bei kultūrinius kompleksus ir objektus (vertybes);

4) sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams

gamtos ir kultūros paveldo apsaugos srityse;

5) propaguoti ir remti Lietuvos regionų

etnokultūros tradicijas;

6) sudaryti sąlygas rekreacijai,

pirmiausia pažintiniam turizmui;

7) plėtoti aplinkosauginį švietimą,

propaguoti ekologinę žemdirbystę;

8) įgyvendinti kitus valstybinių parkų

nuostatuose numatytus jų steigimo tikslus.

1) nacionaliniai parkai – saugomos

teritorijos, įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam

kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei

kultūros savitumus, saugoti ir tvarkyti. Istorinių Lietuvos valstybingumo

centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami

istoriniai nacionaliniai parkai;

2) regioniniai parkai – saugomos

teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais

regioninės svarbos kraštovaizdžiui ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei

ūkiniam naudojimui reglamentuoti. Istoriškai vertingiausiems regioniniams

kultūriniams kompleksams bei jų gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami

istoriniai regioniniai parkai.

prioriteto zonos: konservacinio (rezervatai ir draustiniai), ekologinės

apsaugos, rekreacinio bei ūkinio prioriteto ir kitos paskirties zonos.

Valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) išskiriamos

kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose reguliuojamas teritorijos naudojimas ir

apsauga. Jos nustatomos pagal tipinius

apsaugos reglamentus.

13 straipsnis. Veiklos valstybiniuose

parkuose reglamentavimas

Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai,

kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose

reglamentavimo dokumentai.

galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat

rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose draudžiama:

1) rengti naujus naudingųjų iškasenų

karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei

gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos

prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus

atstatomus vėjo malūnus, tiesti tranzitinius inžinerinius tinklus, keisti

reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, naikinti ir keisti

istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir

architektūrinių jo elementų bei kitų saugomų kompleksų ir objektų (vertybių)

vertės požymius;

2) mechaniškai ardyti natūralių pelkių

augalinę dangą, kasti jose durpes, taip pat sausinti ir keisti į žemės ūkio

naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei

žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių sluoksnis didesnis

kaip 1 metras, ir jų apypelkius;

3) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti

jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti buvusias užtvankas, kitus

hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius

vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai

reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms

kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones

miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti;

4) statyti statinius valstybinių parkų

tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose

nenustatytose vietose;

5) statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio

ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose,

kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių

šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius

kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę,

kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;

6) įrengti

išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią su

valstybiniuose parkuose saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis);

2 dalis papildoma

7 punktu nuo 2013-01-01:

7) auginti ir dauginti genetiškai

modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas. Šis draudimas taikomas ir

teritorijose, esančiose 5 km atstumu aplink valstybinius parkus.

rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų

(planavimo schemų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų

architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus.

Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo

procentą, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs

apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniai

architektūriniai reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio straipsnio 2

dalyje išvardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai.

pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius bei detaliuosius planus, kurių

sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų)

sprendiniams.

išryškinanti ir propaguojanti saugomus kraštovaizdžio kompleksus ar objektus

(vertybes) bei atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos

elementus, taip pat pažintinis turizmas, teritorijos pritaikymas lankymui

atsižvelgiant į saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) išsaugojimo

reikalavimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1993,

2012-04-26, Žin., 2012, Nr. 53-2642 (2012-05-08)

14 straipsnis. Biosferos

stebėsenos (monitoringo) teritorijos

1) sukurti reprezentatyvią kompleksinės

ekologinės stebėsenos (monitoringo) sistemą – stebėti, kontroliuoti,

prognozuoti gamtinių sistemų pokyčius;

2) atlikti biosferos naudojimo eksperimentus

bei tyrimus;

3) plėtoti ekologinį švietimą bei

propagandą;

4) garantuoti gamtinių kompleksų apsaugą.

teritorijos yra:

1) biosferos rezervatai – steigiami

įgyvendinti tarptautinę biosferos pokyčių stebėsenos (monitoringo) programą ir

atlikti gamtosaugos eksperimentus reprezentaciniuose natūraliuose gamtinių zonų

kompleksuose bei juos supančiose teritorijose;

2) biosferos poligonai – steigiami vykdyti nacionalinę

ir regioninę aplinkos stebėseną (monitoringą) ypatingą geoekologinę svarbą

turinčiose teritorijose.

išskiriamos šios funkcinio prioriteto zonos: konservacinio (gamtiniai

rezervatai ir draustiniai) ir ekologinės apsaugos prioritetų, taip pat

eksperimentų, ekosistemų atkūrimo ir šiai teritorijai būdingos ūkinės veiklos

zonos. Biosferos poligonuose taip pat gali būti išskirtos įvairios funkcinės

paskirties zonos. Biosferos rezervatų ir jų zonų ribų planus tvirtina

Vyriausybė, biosferos poligonų – Vyriausybės įgaliota institucija.

15 straipsnis.

Veiklos biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose reglamentavimas

poligonų – Vyriausybės įgaliota institucija.

(monitoringo) teritorijose atliekami pagal specialias Vyriausybės įgaliotos

institucijos patvirtintas aplinkos tyrimo programas.

PENKTASIS SKIRSNIS

atkUriAmoSIOS bei

EKOLOGINĖS APSAUGOS PRIORITETO TERITORIJOS. veiklos jose reglamentavimas

16 straipsnis. Atkuriamieji ir genetiniai

sklypai

1) atkurti veiklos nuskurdintas gamtos

išteklių rūšis arba jų kompleksus;

2) pagausinti bendrą gamtos išteklių

fondą;

3) garantuoti atsinaujinančių gamtos

išteklių išsaugojimą ir racionalų naudojimą.

grybynų, vaistažolynų, gyvūnijos, durpynų, požeminio vandens ir kitiems

atsinaujinantiems ištekliams atkurti ir pagausinti. Jie steigiami gamtos ištekliams

atkurti reikalingam laikotarpiui.

reikalingos genetinės medžiagos išteklius. Šie sklypai steigiami valstybinėje

žemėje sėkliniams medynams ir kitų rūšių natūraliems genetiniams ištekliams

išlaikyti.

17 straipsnis.

Veiklos atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose reglamentavimas

1.

Atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose ribojama veikla, mažinanti gamtos

išteklius, taip pat naudingųjų iškasenų eksploatavimas, žemės, miškų, vandenų,

kito nekilnojamojo turto naudojimas bei nustatytų naudojimo būdų keitimas.

Veiklos ribojimo pobūdį ir mastą nustato šių teritorijų nuostatai.

2.

Atkuriamųjų ir genetinių sklypų nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliota

institucija.

Straipsnis

papildomas 3 dalimi nuo 2013-01-01:

sklypuose, taip pat 5 km atstumu aplink šiuos sklypus draudžiama auginti ir

dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1993,

2012-04-26, Žin., 2012, Nr. 53-2642 (2012-05-08)

18 straipsnis. Ekologinės apsaugos zonos

1) užtikrinti bendrąją ekologinę

kraštovaizdžio pusiausvyrą;

2) išsaugoti saugomų bei geoekologiškai

svarbių gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų ar objektų (vertybių)

aplinką, izoliuoti juos nuo neigiamo veiklos poveikio;

3) sumažinti neigiamą ūkinių objektų

poveikį žmogui ir aplinkai, taip pat užtikrinti ūkio objektų veiklą.

yra:

1) bendrosios ekologinės apsaugos – miestų ir kurortų, pajūrio ir

laukų  apsaugos, požeminių vandenų (vandenviečių), paviršinio vandens telkinių,

agrarinių takoskyrų bei intensyvaus karsto apsaugos zonos;

2) buferinės apsaugos – valstybinių rezervatų, valstybinių parkų

ir valstybinių draustinių, paveldo objektų buferinės apsaugos zonos;

3) fizinės apsaugos – paveldo objektų, valstybinio geodezinio

pagrindo punktų, elektros linijų, dujotiekių ir naftotiekių, ryšių linijų bei

kitų infrastruktūros objektų fizinės apsaugos zonos;

4) vizualinės (regimosios) apsaugos – paveldo objektų,

astronomijos observatorijų, aerodromų bei kitų infrastruktūros objektų

vizualinės (regimosios) apsaugos zonos; tai plotai, kuriuose aplinkos keitimas

gali pakenkti šių objektų aplinkai ar trukdyti juos apžvelgti;

5) sanitarinės apsaugos – gamybinių ir komunalinių objektų, žemės

ūkio įmonių bei kitų ūkio ir infrastruktūros objektų sanitarinės apsaugos

zonos;

6) rezervuojančios apsaugos – perspektyvių naudingųjų iškasenų

plotų apsaugos zonos.

3.

Ekologinės apsaugos zonos pagal išsidėstymo pobūdį gali būti nustatomos kaip

sklypai, juostos arba žiedai. Bendrosios ekologinės ir buferinės apsaugos zonos

gali būti skirstomos į skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius arba

jose gali būti išskiriami tokie pazoniai.

tvarką ir jų apsaugos bei naudojimo režimą nustato įstatymai ir kiti teisės

aktai, reglamentuojantys šių objektų priežiūrą ir naudojimą.

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtuose specialiuosiuose ir

bendruosiuose teritorijų planavimo dokumentuose.

19 straipsnis. Buferinės apsaugos zonos

ir veiklos jose reglamentavimas

valstybiniams rezervatams, valstybiniams parkams, biosferos rezervatams,

paveldo objektams, išsaugota šių teritorijų regimoji aplinka, jiems nustatomos,

o valstybiniams draustiniams gali būti nustatomos buferinės apsaugos zonos.

Valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose parkuose esančiuose rezervatuose,

taip pat draustiniuose esantiems paveldo objektams buferinės apsaugos zonos

nenustatomos.

saugomų teritorijų specialiojo planavimo dokumentus (ribų planus).

draudžiama:

1) įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus;

2) keisti hidrologinį režimą;

3) naudoti trąšas ir pesticidus ne žemės ūkio

naudmenose;

4) kirsti mišką pagrindinio naudojimo plynuoju kirtimu

300 metrų pločio juostoje aplink rezervatą;

3 dalis papildoma

5 punktu nuo 2013-01-01:

5) auginti ir dauginti genetiškai

modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas. Šis draudimas taikomas ir

teritorijose, esančiose 5 km atstumu aplink gamtinių rezervatų buferines

apsaugos zonas.

nustatomos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo fizinės ir vizualinės

(regimosios) apsaugos pozoniai.

draudžiama:

1) kasti žemę ir atlikti kitus darbus, galinčius

sukelti grunto deformaciją ir vibraciją, arti žemę, perkelti į kitą vietą

riedulius, išskyrus atvejus, kai šie darbai susiję su paveldo objektų

eksponavimu, naudojimu ar tvarkymu;

2) statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų

eksponavimu ar tvarkymu;

3) laikyti aktyvias chemines, degias bei

sprogstamąsias medžiagas;

4) statyti užtvankas bei keičiančius vandens lygį

hidrotechninius statinius, tiesinti ir gilinti šaltinių ir upių vagas, išskyrus

atvejus, kai atkuriami ir tvarkomi kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios

kultūros vertybės).

pozoniuose draudžiami darbai, trukdantys apžvelgti paveldo objektus.

draustinių bei biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonose draudžiama statyti

statinius, jeigu jie blogina paveldo objektų eksponavimo sąlygas, didina

teritorijos vizualią (regimąją) taršą. Valstybinių parkų buferinės apsaugos

zonų hidrologinės įtakos dalyse gali būti nustatyti bendrieji ekologinės

apsaugos pazoniai.

kultūros vertybių) rūšims pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles yra

nustatomi fizinės bei regimosios (vizualinės) apsaugos pozoniai, kurių tvarkymo

režimas nustatomas pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo

reikalavimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1993,

2012-04-26, Žin., 2012, Nr. 53-2642 (2012-05-08)

20 straipsnis.

Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir veiklos jose

reglamentavimas

1.

Kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai

būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių

ekosistemų stabilumas, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis

kraštovaizdis bei jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos

rekreacijai, išskiriamos paviršinio vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos.

Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos dalyje

prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta.

2.

Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų

nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, o apsaugos

reglamentus – Vyriausybė. Apsaugos reglamentuose nustatomi atstumai nuo vandens

telkinio kranto įvairios paskirties statiniams statyti, želdinių tvarkymo

reikalavimai.

1) lieti srutas arba skystą mėšlą

neįterpiant į gruntą;

2) įrengti kapines, sąvartynus;

3) statyti pastatus potvynių užliejamose

teritorijose (išskyrus jose esančias sodybas) bei vandens telkinių šlaituose,

kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių;

4) keisti esamą užstatymo liniją,

rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra

išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos

vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus

atvejus, numatytus teritorijų planavimo dokumentuose;

5) statyti vagonėlius paežerėse, paupiuose, miškuose,

kitose vietose;

3 dalis papildoma

6 punktu nuo 2013-01-01:

6) auginti ir dauginti genetiškai

modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas.

1) tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai

aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo;

2) naudoti trąšas, pesticidus ir kitus

chemikalus;

3) dirbti žemę, ardyti velėną, išskyrus

kultūrinių pievų atsėjimą, arčiau kaip 2 metrai nuo kranto ganyti gyvulius;

4) statyti autotransporto priemones arčiau

kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto.

statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius

įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose –

paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius,

draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius.

planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali būti

statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto su

priklausiniais ir ne aukštesnę kaip 4 metrų (aukštis skaičiuojamas nuo

užstatomo sodybos ploto žemės paviršiaus vidurkio)

asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. Kitų statinių dydžiai nustatomi apsaugos

reglamentuose.

ekologinės apsaugos zonose reglamentuoja teisės aktai, pagal kuriuos jos buvo

nustatytos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1993,

2012-04-26, Žin., 2012, Nr. 53-2642 (2012-05-08)

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

GAMTINIS

KARKASAS

21 straipsnis. Gamtinio karkaso nustatymo

tikslai

Gamtinio karkaso nustatymo tikslai:

1) sukurti vientisą gamtinio ekologinio

kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę

pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti prielaidas

biologinei įvairovei išsaugoti;

2) sujungti didžiausią ekologinę svarbą

turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas

teritorijas;

3) saugoti gamtinį kraštovaizdį ir

gamtinius rekreacinius išteklius;

4) didinti šalies miškingumą;

5) optimizuoti kraštovaizdžio

urbanizacijos bei technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą.

22 straipsnis. Gamtinio karkaso sudėtis

ir nustatymas

draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus,

ekologinės apsaugos zonas, taip pat miškų ūkio, gamtines rekreacines ir

ekologiškai svarbias agrarines teritorijas.

1) geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios

ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius,

vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių

vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias

gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę

pusiausvyrą;

2) geosistemų vidinio stabilizavimo arealai ir ašys – teritorijos,

galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip

pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės,

natūralios pievos, pelkės bei kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios

teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms;

3) migraciniai koridoriai – slėniai, raguvynai bei dubakloniai,

kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės

informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija.

regioninės ir vietinės reikšmės gamtinio karkaso dalys.

4.

Biologinės įvairovės apsaugai gamtinio karkaso teritorijose gali būti

išskiriamas ekologinis tinklas, jungiantis didžiausią bioekologinę svarbą

turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijos koridorius.

Išskiriant gamtinį karkasą, atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti „Natura 2000“

tinklo ekologinį vientisumą, sukuriant ar išsaugant kraštovaizdžio elementus,

kurie būtų svarbūs laukinei faunai ir florai. Prie tokių svarbių kraštovaizdžio

elementų priskiriami tie, kurie dėl savo linijinės ar tęstinės struktūros ar

dėl savo jungiamosios funkcijos yra būtini laukinių rūšių migracijai, plitimui

ir genetiniams mainams.

nustatomi tvirtinant bendrojo arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.

Patvirtintomis gamtinio karkaso bei ekologinių tinklų ribomis ir teisės aktų

nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos ir

žemėtvarkos projektus, kitus specialiuosius ir detaliuosius planus.

2000“ teritorijas) esančiuose rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose

parkuose, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose, ekologinės apsaugos

zonose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose veiklos apribojimus nustato

šis Įstatymas, gamtinio karkaso nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje

nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai. Gamtinio

karkaso rekreacinės, miškų ūkio ir agrarinės paskirties teritorijose draudžiama

statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir

kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama tokia veikla, kuri

užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria

pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-935,

2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4229 (2010-07-10)

SEPTINTASIS SKIRSNIS

SAUGOMŲ TERITORIJŲ STEIGIMAS, APSkaita, apsauga IR

TVARKYMAS

23 straipsnis. Saugomų teritorijų

steigimas ir ribų nustatymas

bei valstybinius parkus steigia ir jų statusą keičia, valstybinių rezervatų ir

nacionalinių parkų ribas nustato ir keičia Seimas Vyriausybės teikimu.

Steigiant regioninius parkus, Seimui pateikiami regioninių parkų ribų planų

projektai.

apyrubes, valstybinius draustinius, biosferos rezervatus steigia ir šių saugomų

teritorijų tipus keičia, jų ribas nustato ir keičia, taip pat regioninių parkų

ribas nustato ir keičia Vyriausybė savo įgaliotos institucijos teikimu.

objektus) saugomais skelbia Vyriausybės įgaliota institucija. Jų teritorijos

nustatomos skelbiant juos saugomais ir tvirtinant jų ribų planus.

skelbiami saugomais ir jų teritorijos nustatomos Nekilnojamųjų kultūros

vertybių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

ekologinės apsaugos zonas nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos. Jų

veiksmus nustatant ekologinės apsaugos zonas koordinuoja Aplinkos ministerija.

savivaldybių draustinius, skelbti savivaldybių paveldo objektus.

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali inicijuoti

draustinių ir rezervatų įsteigimą, paveldo objektų paskelbimą bei įstatymų

nustatyta tvarka organizuoti saugomų teritorijų, esančių jiems priklausančioje

ar jų naudojamoje žemėje, tvarkymą.

jos įgaliota institucija.

valstybinius draustinius ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijas turi

atitikti nustatytus kriterijus, būti pagrįsti moksliniais tyrimais, kurių

pagrindu parengiamas saugomos teritorijos ribų planas, kiti specialiojo

planavimo dokumentai.

draustinius ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijas, įvertinami

visuomenės poreikiai, atliekamas ekonominis vertinimas, numatomos reikalingos

nutraukti veiklos (jeigu tai būtina) kompensavimo, žemės išpirkimo, pažeistų teritorijų

atkūrimo išlaidos bei saugomos teritorijos steigimo ir išlaikymo finansavimo

šaltiniai. Jei apsaugos negali užtikrinti teisės aktai ar tipiniai reglamentai,

steigiamo rezervato, valstybinio parko, draustinio ir biosferos monitoringo

teritorijos ribų plane gali būti nurodyti papildomi reglamentai, nustatantys

galimas arba ribojamas (draudžiamas) veiklos rūšis, statinių tipus, aukštį bei

medžiagas, užstatymo tankumą, linijas ar vietas.

paveldo objektų sąrašai sudaromi pagal parengtus teritorijų planavimo

dokumentus (šalies, apskričių, savivaldybių bendruosius planus, saugomų

teritorijų tinklų schemas ir kt.), taip pat remiantis mokslinių tyrimų

nustatytais gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų (vertybių) vertės

požymiais Vyriausybės nustatyta tvarka atlikus ekonominį vertinimą. Laikinais

reglamentais jose gali būti apribojama arba uždraudžiama veikla, galinti

sumenkinti nustatytus vertės požymius, kol bus išspręstas saugomų teritorijų

įsteigimo ar paveldo objektų paskelbimo klausimas.

apribojimus žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai Teritorijų planavimo

įstatyme nustatyta teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir svarstymo su

visuomene tvarka informuojami rengiant šių teritorijų ribų planus. Saugomų

teritorijų ribų planų rengimo tvarką pagal Teritorijų planavimo įstatymą

nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

kompleksams ir objektams (vertybėms) gresia išnykimas, sunaikinimas arba vertės

praradimas, valstybinius rezervatus ir valstybinius parkus steigia Seimas,

valstybinius draustinius, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijas

steigia, paveldo objektus skelbia saugomais Vyriausybė savo nustatyta tvarka.

24 straipsnis. Saugomų

teritorijų įrašymas į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų sąrašus ir

veiklos jose reglamentavimas

1.

Lietuvos Respublikos saugomoms teritorijoms arba jų

dalims, kuriose yra tarptautinės svarbos kraštovaizdžio kompleksų, buveinių,

retų bei nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių ar jų bendrijų bei populiacijų, taip

pat gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių),

gali būti suteiktas tarptautinės svarbos saugomos teritorijos statusas ir (ar)

jos gali būti įrašytos į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų sąrašus.

Pasiūlymus saugomas teritorijas, išskyrus kultūrinius draustinius,

kultūrinius rezervatus ir istorinius nacionalinius ir istorinius regioninius

parkus, įrašyti į šiuos sąrašus teikia Lietuvos

Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, jeigu tarptautinėse sutartyse

nenustatyta kitaip. Kultūriniai draustiniai, kultūriniai rezervatai,

istoriniai nacionaliniai ir istoriniai regioniniai parkai į tarptautinės

svarbos saugomų teritorijų sąrašus įrašomi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo

kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

saugomos teritorijos statusą ir (ar) įrašytoms į tarptautinės svarbos saugomų

teritorijų sąrašus, taikomi tarptautinėse konvencijose, sutartyse nustatyti

reikalavimai. Į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų sąrašus patenkančių

teritorijų apsaugos ypatumus taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-935,

2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4229 (2010-07-10)

241

straipsnis. „Natura 2000“ tinklo sudarymas ir „Natura 2000“ tinklo teritorijų

apsauga

kuriose yra Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai ir Europos

bendrijos svarbos rūšių buveinės. Teritorijos atrenkamos šio straipsnio 4

dalyje nustatyta tvarka atsižvelgiant į tai, kokią Lietuvos Respublikos

teritorijos dalį užima Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai ir

rūšių, kurioms išsaugoti reikia nustatyti

buveinių apsaugai svarbias teritorijas, buveinės.

nustatomos vadovaujantis moksliniais tyrimais ir atsižvelgiant į laukinių

paukščių apsaugos poreikį geografiniame jūros ir sausumos plote, apimančiame

europinę teritoriją valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo

sutartis. Nustatant jas, siekiama šių tikslų:

1) kad savo areale išliktų ir veistųsi tokios į Europos bendrijos

svarbos paukščių rūšių sąrašą įrašytos paukščių rūšys: kurioms gresia pavojus

išnykti; kurioms gali pakenkti tam tikri jų buveinių pokyčiai; kurios laikomos

retomis dėl jų mažų populiacijų ar riboto arealo; kurioms dėl specifinio jų

buveinių pobūdžio reikia išskirtinio dėmesio. Vertinant visada remiamasi

laukinių paukščių rūšių populiacijų gausumo tendencijomis ir pokyčiais;

2) kad būtų išsaugotos nuolatos aptinkamų

migruojančių laukinių paukščių rūšių, neįrašytų į Europos bendrijos svarbos

paukščių rūšių sąrašą, veisimosi, šėrimosi, žiemojimo ir poilsio teritorijos,

esančios jų migracijos kelyje, kreipiant išskirtinį dėmesį šlapžemių, ypač

tarptautinės svarbos, apsaugai.

buveinių apsaugai svarbios teritorijos, atrankos kriterijus tvirtina

Vyriausybės įgaliota institucija. Tvirtinant buveinių apsaugai svarbių

teritorijų atrankos kriterijus, nustatoma, kurie Europos bendrijos svarbos

natūralių buveinių tipai, augalų ir gyvūnų rūšys yra prioritetiniai natūralių

buveinių tipai, prioritetinės augalų ir gyvūnų rūšys.

4.

Vientisam buveinių apsaugai svarbių teritorijų ekologiniam tinklui sukurti

Vyriausybės įgaliota institucija:

1)

organizuoja mokslinius tyrimus, kad vadovaujantis buveinių apsaugai svarbių

teritorijų atrankos kriterijais būtų atrinktos juos atitinkančios vietovės, ir

patvirtina jų sąrašą, nurodydama, kokie Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių

tipai, augalų ir gyvūnų rūšys aptinkami tose vietovėse. Dideliuose arealuose

paplitusių gyvūnų rūšių atveju tokios vietovės atitinka šių rūšių natūralaus

arealo vietas, kuriose yra jų gyvenimui ir veisimuisi svarbūs fiziniai ar

biologiniai veiksniai. Dideliuose arealuose paplitusių vandens gyvūnų rūšių

atveju tokios vietovės siūlomos tik ten, kur yra aiškiai išskiriamas plotas,

kuriame yra jų gyvenimui ir veisimuisi būtinų fizinių ir biologinių veiksnių;

2)

vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos

kriterijus, sąrašą pateikia svarstyti Europos Komisijai, kad būtų sudarytas ir

patvirtintas atitinkamo biogeografinio regiono Europos bendrijos svarbos

teritorijų sąrašas. Apie kiekvieną teritoriją Europos Komisijai pateikiama informacija

(teritorijos žemėlapis, jos pavadinimas, padėtis, plotas ir duomenys, gauti

taikant buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus) pagal Europos

Komisijos nustatytą formą. Kartu su sąrašu pateikiami skaičiavimai, koks turi

būti Europos bendrijos finansavimas, kad Lietuvos Respublika galėtų nustatyti

ir įgyvendinti būtinas apsaugos priemones teritorijose, kuriose yra aptinkami

prioritetiniai natūralių buveinių tipai ir (arba) prioritetinės augalų ir

gyvūnų rūšys;

3)

prireikus siūlo Europos Komisijai keisti pateiktą vietovių, atitinkančių

buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, atsižvelgiant

į Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ar augalų ir gyvūnų rūšių

mokslinių tyrimų ir jų apsaugos būklės stebėsenos rezultatus, taip pat siūlo

panaikinti buveinių apsaugai svarbią teritoriją, jeigu atliekant stebėseną

nustatyti natūralūs pokyčiai teikia tam pagrindo;

4)

konsultuojasi su Europos Komisija, kad

būtų galima palyginti Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos naudojamus

mokslinių tyrimų duomenis tais atvejais, kai Europos Komisija nustato, kad

vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos

kriterijus, sąraše nenurodyta vietovė, kurioje aptinkamas prioritetinis

natūralių buveinių tipas ar prioritetinė augalų ar gyvūnų rūšis, pagal Europos

Komisijos turimą mokslinę informaciją svarbi to prioritetinio natūralių

buveinių tipo palaikymui arba prioritetinės augalų ar gyvūnų rūšies išlikimui;

5)

organizuoja, kad kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 metus po to, kai

pasiūlytą vietovę Europos Komisija patvirtina Europos bendrijos svarbos

teritorija, joje būtų nustatyta buveinių apsaugai svarbi teritorija pagal šio

straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Vyriausybės įgaliota institucija pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Tokios

teritorijos nustatomos patvirtinant jų sąrašą, ribas ir nurodant apsaugos

prioritetus, atsižvelgiant į teritorijos svarbą palaikant ar atkuriant Europos

bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų arba Europos bendrijos svarbos rūšių

palankią apsaugos būklę ir užtikrinant „Natura 2000“ tinklo vientisumą, taip

pat atsižvelgiant į toms vietovėms gresiantį degradavimą ar sunaikinimą.

Sprendimas dėl buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos nustatymo

Europos bendrijos svarbos teritorijoje arba vietovėje, atitinkančioje paukščių

apsaugai svarbios teritorijos atrankos kriterijus, gali būti priimtas, jeigu

yra bent viena iš šių sąlygų:

1) vietovė yra Lietuvos Respublikos saugomoje teritorijoje;

2) vietovė arba jos dalis nepatenka į Lietuvos Respublikos saugomą

teritoriją, tačiau Vyriausybės įgaliota institucija, išanalizavusi vietovėje

veiklą reglamentuojančius dokumentus, nustatė, kad reikiamą apsaugą garantuoja

vietovei taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, teritorijų planavimo

dokumentų sprendiniai, su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės

valdytojais sudarytos apsaugos sutartys.

paukščių apsaugai svarbi teritorija atitinkamoje vietovėje nustatoma tik šio

Įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka įsteigus joje Lietuvos Respublikos

saugomą teritoriją (parenkant geriausiai

atitinkančią saugotinų objektų apsaugos ir tvarkymo poreikius saugomos

teritorijos rūšį) arba

pakeitus greta esančios Lietuvos Respublikos saugomos teritorijos ribas, arba

papildžius reikiamus teritorijų planavimo dokumentus apsaugą numatančiais

sprendiniais, arba sudarius apsaugos sutartis su privačios žemės savininkais ar

valstybinės žemės valdytojais. Reikiamos apsaugos vietovei suteikimo veiksmai

numatomi ir įgyvendinami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą

ir paskelbtą vietovės gamtotvarkos planą.

7.

Vyriausybės įgaliota institucija apie nustatytas paukščių apsaugai svarbias

teritorijas reikiamą informaciją pateikia Europos Komisijai pagal šios

nustatytą formą, kad Europos Komisija galėtų imtis atitinkamų iniciatyvų

bendradarbiavimui užtikrinti, kuris būtinas, kad paukščių apsaugai svarbios

teritorijos sudarytų nuoseklią visumą, atitinkančią laukinių paukščių rūšių

apsaugos reikalavimus europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma

Europos bendrijos steigimo sutartis.

8.

Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuoja, kad būtų nustatytos būtinos

apsaugos priemonės buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms, ir prireikus

įgyvendina atitinkamus tvarkymo dokumentus, parengtus specialiai šioms

teritorijoms ar įtrauktus į kitus plėtros planus, ir užtikrina, kad

atitinkamais įstatymais, administracinėmis priemonėmis arba su privačios žemės savininkais ir valstybinės žemės

valdytojais sudaromomis apsaugos sutartimis būtų nustatytos apsaugos

priemonės, atitinkančios teritorijose esančių Europos bendrijos svarbos

natūralių buveinių tipų, augalų ir gyvūnų rūšių ekologinius reikalavimus.

9.

Vyriausybės įgaliotos institucijos imasi priemonių, kad buveinių apsaugai

svarbiose teritorijose būtų išvengta natūralių buveinių ir rūšių buveinių

blogėjimo ir rūšių, kurių apsaugai buvo nustatytos buveinių apsaugai svarbios

teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas, norint

palaikyti ar atkurti palankią Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių,

augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos būklę.

buveinių apsaugai svarbios teritorijos tvarkymui, bet galintys ją reikšmingai

paveikti individualiai arba kartu su kitais planais ar projektais, turi būti

tinkamai vertinami dėl galimo poveikio teritorijai Lietuvos Respublikos

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ar Vyriausybės

tvirtinamame Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos

apraše nustatyta tvarka, atsižvelgiant į teritorijos gamtosauginius tikslus.

Atsižvelgdamos į poveikio teritorijai vertinimą ir šio straipsnio 11 dalies

nuostatas, valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos gali pritarti

planui ar projektui tik įsitikinusios, kad planas ar projektas neigiamai

nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumo, ir prireikus išsiaiškinusios

visuomenės nuomonę.

projektas, nepaisant poveikio teritorijai neigiamo įvertinimo ir nesant kitų

alternatyvių sprendimų, privalo būti įgyvendintas dėl įpareigojančių svarbesnio

visuomenės intereso priežasčių, tarp jų socialinio ir ekonominio pobūdžio,

įgyvendinamos visos kompensacinės priemonės, kad bendras „Natura 2000“ tinklo

vientisumas būtų išsaugotas. Apie nustatytas kompensacines priemones

informuojama Europos Komisija. Kai atitinkamoje teritorijoje yra prioritetinis

natūralių buveinių tipas ir (arba) prioritetinė augalų ar gyvūnų rūšis,

vieninteliai galimi pateikti motyvai yra susiję su žmonių sveikata ar viešuoju

saugumu arba su svarbiomis aplinkai palankiomis pasekmėmis. Dėl galimybės

pritaikyti motyvus, susijusius su kitomis, negu nurodyta, įpareigojančiomis

svarbesnio visuomenės intereso priežastimis, būtina kreiptis į Europos Komisiją

jos nuomonės tokiu klausimu. Kompensacinių priemonių bendram „Natura 2000“

tinklo vientisumui išsaugoti taikymo tvarką ir informacijos apie patvirtintas

kompensacines priemones teikimo Europos Komisijai ir kreipimosi į Europos

Komisiją dėl jos nuomonės tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

12.

Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose, kuriose atidėtas nuo Europos bendrijos

bendrojo finansavimo priklausomų apsaugos priemonių, nurodytų šio straipsnio 8

dalyje, vykdymas, draudžiama imtis priemonių, galinčių pabloginti šių

teritorijų būklę.

13.

Šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse nustatyti apsaugos reikalavimai vietovėms

pradedami taikyti, kai jas Vyriausybės įgaliota institucija įrašo į vietovių,

atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą.

Šio straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytu atveju, kai Vyriausybės įgaliota

institucija konsultuojasi su Europos Komisija, kol bus priimtas sprendimas dėl

vietovės priskyrimo Europos bendrijos svarbos teritorijoms, teritorijai taikomi

šio straipsnio 9 dalyje numatyti apsaugos reikalavimai.

14.

Šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse nustatyti apsaugos reikalavimai taikomi ir

paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms. Laukinių

paukščių rūšių buveines teršti ar pažeisti draudžiama ir už paukščių apsaugai

svarbių teritorijų ribų.

15.

Šio straipsnio 5 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo ir 8 ir 9 dalyse nustatytų

apsaugos reikalavimų įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybės

patvirtinti Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų

nuostatai.

16.

„Natura 2000“ tinklo teritorijose ir už jų ribų stebima laukinių paukščių,

Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos

būklė, intensyviau stebint prioritetinius natūralių buveinių tipus,

prioritetines augalų ir gyvūnų rūšis. Stebėjimai organizuojami Lietuvos

Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-935,

2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4229 (2010-07-10)

25 straipsnis. Saugomų teritorijų

valstybės kadastras

yra steigiamas Saugomų teritorijų valstybės kadastras (duomenų sistema),

kuriame registruojamos saugomos teritorijos, išskyrus kultūros paveldo

objektus, kiti duomenys, reikalingi saugomų teritorijų apsaugai ir tvarkymui

organizuoti.

įstaigos funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Jo duomenų

registravimo bei naudojimo tvarką ir apsaugą nustato Vyriausybė.

(draustiniai, paveldo objektai) pagal atskirus sąrašus registruojamos Saugomų

teritorijų valstybės kadastre.

26 straipsnis. Saugomų teritorijų ribų

žymėjimas

įgaliotų institucijų teikimu žymimos Žemės kadastro žemėlapiuose, taip pat

teritorijų planavimo dokumentuose.

Vyriausybės įgaliotos institucijos.

27 straipsnis. Saugomų teritorijų

apsaugos ir tvarkymo organizavimas

apsaugos ir tvarkymo reikalavimus ir suteikia įgaliojimus institucijoms,

atsakingoms už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų

(vertybių) apsaugą.

teritorijų valstybinio valdymo funkcijas:

1) organizuoja saugomų teritorijų strategijos bei saugomų

teritorijų apsaugos ir tvarkymo programų rengimą;

2) rengia teisės aktų saugomų teritorijų klausimais projektus;

3) organizuoja su saugomomis teritorijomis susijusį tarptautinį

bendradarbiavimą;

4) atlieka kitas savo nuostatuose numatytas funkcijas.

rezervatus, kultūrinius draustinius, istorinius nacionalinius parkus bei

kultūros paveldo objektus, apsaugą ir tvarkymą organizuoja biudžetinė įstaiga –

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Ją steigia

Aplinkos ministerija.

ministerijos atlieka šias funkcijas:

1) rengia

saugomų teritorijų tvarkymo tikslines programas, koordinuoja ir kontroliuoja jų

įgyvendinimą;

2) rengia iš

biudžeto finansuojamų saugomų teritorijų programų projektus ir teikia juos

Finansų ministerijai;

3) atlieka ekonominį vertinimą, numato

reikalingos nutraukti veiklos (jeigu tai būtina) kompensavimo, žemės išpirkimo,

pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidas bei lėšų, reikalingų saugomai teritorijai

steigti bei išlaikyti, finansavimo šaltinius arba organizuoja išvardytus

darbus;

4) organizuoja

sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti išdavimą bei saugomų teritorijų

planavimo dokumentų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;

5) steigia

valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos rezervatų direkcijas

(biudžetines įstaigas), kontroliuoja jų veiklą užtikrinant nustatyto apsaugos ir

naudojimo režimo laikymąsi bei aplinkosaugos tikslinių programų įgyvendinimą;

6) metodiškai

vadovauja kitų Vyriausybės įgaliotų institucijų arba savivaldybių tarybų

įsteigtoms saugomų teritorijų direkcijoms;

7) informuoja

žemės savininkus, valdytojus ir naudotojus apie steigiamas saugomas

teritorijas, skelbiamus saugomais gamtos paveldo objektus;

8) koordinuoja

stebėsenos (monitoringo) programų saugomose teritorijose rengimą ir vykdymą,

tvarko saugomų teritorijų ir gamtos paveldo objektų apskaitą, registruoja

saugomas teritorijas, išskyrus kultūros paveldo objektus, tvarkydama Saugomų

teritorijų valstybės kadastrą, kaupia ir sistemina kitus duomenis apie saugomas

teritorijas;

9) nustatyta

tvarka dalyvauja statinių ir įrenginių saugomose teritorijose bei žemės skyrimo

projektų, taip pat teritorijų planavimo dokumentų nagrinėjimo bei derinimo

procese;

10) koordinuoja

saugomų teritorijų specialistų rengimą bei jų kvalifikacijos kėlimą;

11) informuoja

visuomenę saugomų teritorijų būklės ir tvarkymo klausimais;

12) atlieka kitas savo nuostatuose numatytas funkcijas.

steigia, šių rezervatų ir parkų bei kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo

objektų apsaugą bei tvarkymą organizuoja Kultūros ministerija.

tarybos.

biosferos rezervatuose organizuoja valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir

biosferos rezervatų direkcijos – biudžetinės įstaigos. Jos atsako už

kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą, organizuoja nuolatinę

jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių

naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų

veikla teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir

naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir

pareigas.

valstybinių parkų direkcijos ir jungtinės

tarybos, koordinuojančios santykius tarp valstybinių parkų direkcijų ir

savivaldybių institucijų. Jungtinių tarybų nariai yra valstybinių parkų direktoriai

bei jų pavaduotojai, skiriami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka, taip pat savivaldybių merai ir (ar) merų pavaduotojai jų sutikimu arba

kiti savivaldybės tarybos skiriami savivaldybės atstovai.

tarybos moksliniams tyrimams, stebėjimams ir muziejiniam darbui koordinuoti. Prie valstybinių parkų ir biosferos rezervatų

direkcijų gali būti sudaromos mokslinės konsultacinės tarybos, atstovaujamos

kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo apsaugos, rekreacijos

organizavimo bei socialinės ir ekonominės srities ekspertų.

Vyriausybės įgaliotos institucijos, savivaldybių įsteigtų saugomų teritorijų

apsaugą ir tvarkymą organizuoja savivaldybių merai.

priežiūrą vykdo institucijos, atsakingos už šių zonų nustatymą. Jų veiksmus

vykdant atkuriamųjų ir genetinių sklypų bei ekologinės apsaugos zonų priežiūrą

koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.

28 straipsnis. Saugomų teritorijų

planavimas

bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo

dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų

planavimo bei Statybos įstatymų nuostatomis.

1) saugomų teritorijų tinklų schemos – rengiamos saugomų

teritorijų sistemos arba jos dalių plėtros bendrajai strategijai nustatyti;

2) gamtinio karkaso ir (ar) ekologinio tinklo formavimo schemos –

rengiamos kraštovaizdžio ekologinio stabilumo ir biologinės įvairovės

išsaugojimo bendrajai teritorinei sistemai nustatyti bei plėtoti;

3) ekologinės apsaugos zonų tinklų schemos – rengiamos regioninę

svarbą turinčių ekologinės apsaugos (apsaugančių) teritorijų plėtrai

reguliuoti;

4) saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planai – rengiami steigiant

naujus valstybinius rezervatus, valstybinius parkus, draustinius, biosferos

stebėsenos (monitoringo) teritorijas arba keičiant jų ribas bei nustatant

funkcinio prioriteto (konservacinio, rekreacinio, ekologinės apsaugos ir kt.)

zonų ribas;

5) saugomų teritorijų tvarkymo planai (planavimo schemos) –

rengiami saugomų teritorijų naudojimą ir apsaugą reguliuojančioms

kraštovaizdžio tvarkymo zonoms bei jų reglamentams, gamtos ir kultūros paveldo

teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos ir tvarkymo kryptims bei

priemonėms, taip pat kraštovaizdžio formavimo, rekreacinės infrastruktūros

kūrimo bei kitoms tvarkymo priemonėms nustatyti;

6) saugomų teritorijų gamtotvarkos ir (ar) paveldotvarkos

projektai – rengiami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai saugomose

teritorijose arba jų dalyse nustatyti.

dokumentai: gamtotvarkos ir (ar) paveldotvarkos planai, įvairios tikslinės

programos, veiksmų planai, biosferos rezervatų ir poligonų stebėsenos

(monitoringo) programos.

pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas šių dokumentų rengimo

taisykles ir (ar) metodiką. Taisyklės nustato saugomų teritorijų planavimo

dokumentų struktūrą, jų rengimą, tvirtinimą bei galiojimą. Sudėtinės saugomų teritorijų

specialiojo planavimo proceso dalys yra:

1) pagrindžiamoji – apima apsaugos ir naudojimo problemų analizę,

anksčiau parengtų teritorijų planavimo dokumentų, projektų rezultatų bei

apsaugos plėtros poreikio ir galimybių vertinimą;

2) projektinė – apima sprendinių parengimą saugomų teritorijų

plėtros politikos (schemos), apsaugos ir naudojimo koncepcijų bei reglamentų

(planai) ir tvarkymo priemonių sistemos (projektai) klausimais;

3) baigiamoji – apima planavimo dokumentų sprendinių pasekmių

numatymą, svarstymą, derinimą bei tvirtinimą.

naudojantis Vyriausybės patvirtintais tipiniais

apsaugos reglamentais.

planus tvirtina Seimas, regioninių parkų ir valstybinių draustinių ir (ar) jų

zonų ribų planus tvirtina Vyriausybė. Saugomų teritorijų tvarkymo planus

(planavimo schemas) ir projektus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotos

institucijos. Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus tvirtina

Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Savivaldybių saugomų teritorijų

planavimo dokumentus tvirtina savivaldybės institucijos įstatymų nustatyta

tvarka.

tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybė.

atestuoti specialistai ir gali rengti juridiniai asmenys, jeigu jų įstatuose

numatyta teritorijų planavimo veikla. Atestavimo tvarką nustato Vyriausybės

įgaliota institucija.

paveldotvarkos planus gali rengti Vyriausybės įgaliotos institucijos,

valstybinių rezervatų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų direkcijos,

nevalstybinės bei kitos organizacijos, turinčios saugomų teritorijų planavimo

ir tvarkymo patirties.

asmenys gali teikti pasiūlymus rengiant tvarkymo planus (planavimo schemas) bei

projektus, draustinių ir saugomų objektų bei stebėsenos (monitoringo)

teritorijų planus bei projektus ir dalyvauti juos įgyvendinant.

29 straipsnis. Saugomų teritorijų

apsaugos ir tvarkymo finansavimas

valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų veikla finansuojami iš

valstybės biudžeto lėšų. Savivaldybių tarybų įsteigtų regioninių parkų

direkcijų veikla finansuojama iš savivaldybių biudžeto lėšų. Valstybinių parkų

direkcijų vykdomos programos finansuojamos iš valstybės arba savivaldybių biudžetų

lėšų, kitų finansavimo šaltinių ir tarptautinių programų.

tvarkymas finansuojami iš savivaldybių biudžetų lėšų.

turizmui plėtoti, švietėjiškai, kultūrinei ir kitai veiklai taip pat gali būti

naudojamos specialiųjų programų lėšos, tikslinės juridinių ir fizinių asmenų

įmokos bei lėšos, kitos teisėtai įgytos lėšos.

surinktos lėšos naudojamos šioms teritorijoms tvarkyti, saugomų kompleksų bei

objektų (vertybių) apsaugai ir lankymui propaguoti, pažintiniam turizmui

organizuoti.

AŠTUNTASIs SKIRSNIS

VALSTYBINĖ

SAUGOMŲ TERITORIJŲ KONTROLĖ

30 straipsnis. Saugomų teritorijų kontrolės

organizavimas

veiklos, susijusios su teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais

apribojimais, kontrolę saugomose teritorijose pagal kompetenciją vykdo

valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, valstybiniai saugomų teritorijų

pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai, teritorijų planavimo ir statybos priežiūros pareigūnai

ir nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos pareigūnai.

valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų uždavinius bei funkcijas nustato Valstybinės

saugomų teritorijų apsaugos kontrolės nuostatai. Juos tvirtina Vyriausybė arba

jos įgaliota institucija.

apsauga, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai turi teisę:

1) turėti ir dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą ir

skiriamuosius ženklus;

2) įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių

teisės pažeidimų protokolus, skirti administracines nuobaudas už šio Įstatymo

ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytus Administracinių teisės

pažeidimų kodekse;

3) reikalauti iš juridinių ir fizinių asmenų,

pažeidusių šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ar teritorijų

planavimo dokumentų, reglamentuojančių veiklą saugomose teritorijose,

sprendinius, nutraukti neteisėtus veiksmus;

4) stabdyti transportą, gabenantį gamtos išteklius,

įskaitant medieną ar kitą miško produkciją, tikrinti transporto priemonėse esančių

gamtos išteklių įsigijimo dokumentus, taip pat, įtarus neteisėtą gamtos

išteklių įsigijimą, tikrinti juos gabenančių asmenų dokumentus, naudoti

transporto priemonių priverstinio stabdymo priemones;

5) pristatyti pažeidėjus į policiją arba į patalpas savivaldybės

seniūnijos kaimo vietovėje asmenų tapatybei nustatyti, protokolams, aktams

surašyti;

6) vykdant saugomų teritorijų kontrolę pateikę

tarnybinį pažymėjimą, nekliudomai įeiti (įvažiuoti) į įmonių, įstaigų,

organizacijų, esančių saugomose teritorijose, teritorijas. Į pasienio ruožo

teritorijas ir objektus įeiti (įvažiuoti) galima suderinus su pasienio

policijos pareigūnais;

7) Ginklų ir šaudmenų kontrolės bei kitų įstatymų

nustatyta tvarka saugoti, nešioti ir šio Įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nurodytais

atvejais naudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias priemones. Jeigu atsisakoma

vykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus, pareigūnas turi teisę panaudoti

prievartą, tačiau tik tiek, kiek to reikia vykdant tarnybinę pareigą, ir tik po

to, kai visos įmanomos ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos;

8) valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai turi ir

kitų įstatymų suteiktų teisių.

fizinę prievartą, specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą, kai tai susiję

su tarnybinių pareigų atlikimu:

1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio

pavojingo gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;

2) sulaikydamas pažeidėją ar nusikaltimą padariusį asmenį, kuris

aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip

pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti

ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kitaip jo neįmanoma

nuginkluoti;

3) vykstant pasikėsinimui į šaunamąjį ginklą ar kilus

pavojui asmens gyvybei.

specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą prieš moteris, jei akivaizdu, kad

jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie invalidai, prieš

nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas pareigūnui arba jų išvaizda atitinka

amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu

arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar

sveikatai. Draudžiama panaudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose,

jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys.

1) saugomų teritorijų kontrolę;

2) valstybinių rezervatų, valstybinių

parkų ir biosferos rezervatų direkcijų veiklos užtikrinant nustatyto

kraštovaizdžio apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi, kraštovaizdžio apsaugos

ir tvarkymo, kitų tikslinių programų įgyvendinimą bei valstybinių saugomų

teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo valstybinę kontrolę;

3) saugomų teritorijų žemės naudojimo ir

žemės savininkų, valdytojų ir naudotojų veiklos, susijusios su teritorijų

planavimo dokumentuose nustatytais apribojimais, kontrolę.

drausti arba riboti motorinių transporto ir vandens transporto priemonių

naudojimą ir judėjimą, medžioklę, žvejybą, grybų ir augalų, taip pat jų dalių

rinkimą, saugomų objektų naudojimą ir lankymą.

DEVINTASIS SKIRSNIS

žemės nuosavybė ir ŽEMĖS SAVININKŲ, NAUDOTOJŲ BEI

VALDYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS SAUGOMOSE

TERITORIJOSE

31 straipsnis. Žemės nuosavybė saugomose

teritorijose

išimtinė valstybės nuosavybė. Kitose saugomose teritorijose žemės nuosavybė yra

valstybinė ir (ar) privati.

būti paimama iš privačios žemės savininkų arba prieš terminą nutraukiama

valstybinės žemės naudojimo teisė bei valstybinės žemės nuomos sutartis.

kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos programoms įgyvendinti ir visuomenės

poreikiams tenkinti (poilsiavietėms, specialiems poilsio parkams, pažintiniams

takams, rekreacinei infrastruktūrai ir kt. įrengti), iš privačios žemės

savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės naudojimo teisė

ir valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukiama Žemės įstatymo

nustatyta tvarka. Žemė, reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams

įgyvendinti, iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui

valstybinės žemės naudojimo teisė ir valstybinės žemės nuomos sutartis prieš

terminą nutraukiama Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos

valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka.

direkcijos valdo ir naudoja joms suteiktą valstybinę žemę patikėjimo teise.

tvarką ir sąlygas saugomose teritorijose nustato Piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.

vandens telkinius gali būti atkuriamos, žemės sandoriai sudaromi tik laikantis

įstatymų nustatytų žemės, miškų ir vandens telkinių naudojimo apribojimų,

sąlygų ir reikalavimų, saugomų teritorijų nuostatų ir šių teritorijų tvarkymo

planų (planavimo schemų), kitų šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytų veiklą

saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų nustatytų reikalavimų.

stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų

valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės, akmenynai ir kita

nenaudojama žemė neparduodama, išskyrus namų valdų, asmeninio ūkio ir sodininkų

bendrijų žemę bei iki 5 hektarų ploto sklypus, įsiterpusius į žemės ūkio

naudmenas ir esančius tarp privačios žemės valdų.

konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, išskyrus atvejus, kai tai

daroma visuomenės poreikiams arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo

kompleksus ir objektus (vertybes). Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo

paskirtis saugomose teritorijose keičiama tik tuo atveju, jeigu tai

neprieštarauja patvirtintiems saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo

schemų) sprendiniams ir reglamentams.

privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti

dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus

atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos.

privati nuosavybė. Paveldo objektai gali būti perleidžiami privačion nuosavybėn

tik nustačius apsaugos ir naudojimo režimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1310,

2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2365 (2011-04-28)

32 straipsnis.

Žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų teisės ir pareigos saugomose

teritorijose

naudotojai turi Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises. Šiomis

teisėmis jie gali naudotis tiek, kiek jos neprieštarauja šiam Įstatymui.

valdose numatoma steigti saugomą teritoriją, keisti esamų saugomų teritorijų

statusą, nustatyti apribojimus arba pakeisti esamus, apie tai turi teisę gauti

informaciją. Jie yra informuojami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta

tvarka rengiant saugomų teritorijų ribų planus arba kitus teritorijų planavimo

dokumentus, kuriais nustatomi reglamentai.

turi teisę pretenzijas dėl pasiūlymų steigti saugomas teritorijas, keisti esamų

saugomų teritorijų statusą, nustatyti ar keisti veiklos apribojimus Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pareikšti institucijai, teikiančiai

pasiūlymus dėl saugomos teritorijos steigimo, objektų skelbimo saugomais,

esamos saugomos teritorijos statuso arba nustatyto apsaugos ir naudojimo

reikalavimų pakeitimo.

steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos

statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba

uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, išmokamos

kompensacijos. Jų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką

nustato Vyriausybė.

paskelbti saugomais, esamų saugomų teritorijų statusas pakeistas, veiklos

apribojimai nustatyti ar pakeisti neatsižvelgus į žemės savininkų bei valdytojų

pretenzijas, jie turi teisę kreiptis į teismą.

saugomos teritorijos steigimo, esamos saugomos teritorijos statuso keitimo,

nustatytų veiklos apribojimų ar jų pakeitimo, bet nesutinka dėl kompensacijos

dydžio, jis gali kreiptis į teismą.

veikla, neprieštaraujančia saugomos teritorijos steigimo tikslams, turi teisę

gauti finansinę ir kitokią paramą už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių

kompleksų ir objektų (vertybių) priežiūrą. Pirmumo teisę išsinuomoti bei

įsigyti šio Įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje nurodytą valstybinę žemę turi

besiribojančių sklypų savininkai ir valdytojai.

būti teikiamos žemės mokesčio bei kitos lengvatos įstatymų nustatytais atvejais

ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys

privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo

dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre

įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų.

arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo

turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo

dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma

teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos

teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta

tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas.

(vertybių) išsaugojimą atsako jų savininkai, valdytojai ir naudotojai.

įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais tikslais lankyti arba tvarkyti saugomų

kompleksų bei objektų (vertybių), poilsiaviečių, takų, regyklų, kitų

rekreacinių objektų.

paveldo teritorinių kompleksų bei objektų (vertybių) išsaugojimą, rūpinasi, kad

saugomų vertybių savininkai, naudotojai ir valdytojai galėtų tinkamai jas

saugoti.

statusą keičia, veiklos apribojimus nustato arba keičia valstybės institucija,

kompensacija mokama iš valstybės biudžeto lėšų, o kai saugomą teritoriją

steigia, esamos saugomos teritorijos statusą keičia, veiklos apribojimus

nustato arba keičia savivaldybės taryba, kompensacija mokama iš savivaldybės

biudžeto.

dešimtasis SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ

UŽ SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

33 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo

pažeidimus

įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

apsaugos ir tvarkymo organizavimą ir negatyvių reiškinių šiame procese

prevenciją. Šių institucijų įgalioti pareigūnai asmeniškai atsako už jiems

patikėtų uždavinių užtikrinant gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų

ir objektų (vertybių) išsaugojimą saugomose teritorijose vykdymą.

veiksmų, užtikrinančių įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi saugomose

teritorijose, ar viršijantys įgaliojimus, gali būti traukiami atsakomybėn

įstatymų nustatyta tvarka.

34 straipsnis. Žalos atlyginimas

teritorijoms, privalo atlyginti žalą kiek įmanoma natūra (atkurti pirminę

objekto ar teritorijos būklę), be to, atlyginti padarytus tiesioginius ir

netiesioginius nuostolius. Kai ta pačia veika pažeidžiami visuomenės interesai

ir padaroma žala fizinių ar juridinių asmenų turtui, pažeidimą padarę asmenys

privalo atlyginti tiek saugomoms teritorijoms, tiek fizinių ar juridinių asmenų

turtui padarytą žalą. Nuostoliai nustatomi pagal Vyriausybės įgaliotos

institucijos patvirtintą metodiką.

teritorijoms ar paveldo objektams padarytos žalos atlyginimo turi teisę

Vyriausybės įgaliotos institucijos ir valstybiniai saugomų teritorijų

pareigūnai.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos

saugomų

teritorijų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15

skyrius, 1 tomas, p. 98) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. liepos

29 d. Komisijos direktyva 97/49/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15

skyrius, 3 tomas, p. 344).

dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos

(OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su

paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva

97/62/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 3).

Įstatymas

papildytas priedu:

Nr. XI-935,

2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4229 (2010-07-10)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. I-1013,

1995.07.04, Žin., 1995, Nr.60-1502 (1995.07.21)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ

TERITORIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1758,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.58-1703 (00.07.19)

SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 14 STRAIPSNIO

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

35 straipsnis.

Saugomų gamtos išteklių sklypų paskirtis

Saugomų gamtos

išteklių sklypų paskirtis yra:

1)  atkurti

ūkinės  veiklos  nuskurdintas  gamtos  išteklių

rūšis;

2) pagausinti

bei praplėsti bendrą gamtos išteklių fondą;

3) garantuoti

atsinaujinančių gamtos išteklių išsaugojimą ir

racionalų naudojimą.

36 straipsnis.

Saugomų gamtos išteklių sklypų rūšys

Saugomi gamtos

išteklių sklypai pagal paskirtį skirstomi į:

1) medynų;

2) uogynų ir

grybynų;

3)

vaistažolynų;

4) gyvūnijos

biotopų;

5)

atsistatančių pelkių;

6) požeminių

vandens telkinių.

37 straipsnis.

Veiklos nustatymas saugomuose gamtos

išteklių sklypuose

Saugomuose

gamtos  išteklių  sklypuose  ribojama  tam  tikra

komercinė-ūkinė,

statybinė, rekreacinė ir kita veikla, mažinanti

gamtos  išteklius,

naudingųjų  išteklių  eksploatavimas,  žemės,

miško, vandenų, kito

nekilnojamojo turto naudojimas bei nustatytų

jų naudojimo  būdų

keitimas.  Veiklos ribojimo  pobūdį  ir  mastą

nustato bendrieji

saugomų gamtos  išteklių sklypų  nuostatai bei

kiti norminiai

dokumentai.

IX

skyrius. GAMTINIS KARKASAS

38 straipsnis.

Gamtinio karkaso paskirtis

Gamtinio

karkaso paskirtis yra:

1) sukurti

vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo sistemą

ir užtikrinti

gamtinius ryšius  tarp  išsaugančių,  apsaugančių,

atkuriančių ir

kompleksinės paskirties saugomų teritorijų;

2) saugoti

natūralų  kraštovaizdį  ir  gamtos  rekreacinius

išteklius;

3) sudaryti

sąlygas miškams atkurti;

4)

optimizuoti    agrarinio    kraštovaizdžio    struktūrą

geoekologiniu

požiūriu, reguliuoti agrarinės veiklos plėtrą;

5)

reguliuoti     kraštovaizdžio    urbanizacijos     bei

technogenizacijos

plėtrą.

39 straipsnis.

Gamtinio karkaso sudėtis

Gamtinis

karkasas  jungia įvairios  paskirties  teritorijas:

rezervatus,

draustinius,  valstybinius parkus, apsaugos zonas bei

saugomus gamtos

išteklių sklypus,  įvairias  rekreacines,  miškų

ūkio, taip pat

ribojamos agrarinės veiklos zonas.

Gamtinį karkasą

sudaro:

1)

geoekologinės    takoskyros   -   teritorijų   juostos,

atskiriančios

stambias  geosistemas  ir  atliekančios  ekologinį

kompensavimą tarp

sistemų;

2)

geosistemų   stabilizavimo   židiniai   -   teritorijos,

atliekančios

ekologinį kompensavimą geosistemose;

3) migracijos

koridoriai - slėniai bei dubakloniai, kuriais

vyksta intensyvi

geodinaminė bei bioinformacinė apykaita.

40 straipsnis.

Gamtinio karkaso formavimas

Gamtinis

karkasas    formuojamas   pagal   respublikinius,

rajoninius bei

vietinius teritorinio planavimo dokumentus.

Gamtinio

karkaso   formavimo   tvarką   nustato   Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė.

41 straipsnis.

Veiklos gamtiniame karkase nustatymas

Gamtiniame

karkase  esančiuose rezervatuose,  draustiniuose,

apsaugos  zonose,

valstybiniuose  parkuose,  saugomuose  gamtos

išteklių

sklypuose   veiklą  nustato   atitinkami  šio  įstatymo

straipsniai, o jos

reguliavimo pobūdį ir mastą nustato rezervatų,

draustinių,

valstybinių parkų, biosferos rezervatų, apsaugos zonų

ir saugomų  gamtos

išteklių  sklypų  bendrieji  ar  individualūs

nuostatai bei kiti

norminiai dokumentai.

Gamtinio

karkaso   rekreacinės,  miškų  ūkio  ir  ribojamos

agrarinės

paskirties  teritorijose  draudžiama  statyti  pramonės

įmones ir  gyvenamuosius

kvartalus. Gamtinio karkaso teritorijose

ribojama verslo,

miškų  ūkio,  agrarinė  bei  statybinė  veikla.

Veiklos ribojimo

pobūdį ir mastus nustato Specialiosios žemės ir

miško naudojimo

sąlygos, gamtinio  karkaso  nuostatai  bei  kiti

norminiai

dokumentai.

X

skyrius. ATSAKOMYBĖ UŽ SAUGOMŲ TERITORIJŲ

ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

42 straipsnis.

Teisinė atsakomybė

Juridiniai ir

fiziniai asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos

saugomų teritorijų

įstatymo reikalavimus,  traukiami atsakomybėn

pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus.

43 straipsnis.

Žalos, padarytos saugomoms teritorijoms,

saugomiems kraštovaizdžio objektams,

atlyginimas

Juridiniai  ir

fiziniai  asmenys,  padarę  žalą  saugomiems

kraštovaizdžio

kompleksams  bei objektams,  privalo juos atkurti,

atstatyti

teritorijos  pirminę būklę  ir atlyginti padarytą žalą.

Žalos dydį  nustato

teismas  pagal Aplinkos apsaugos departamento

arba  Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės  įgaliotos  institucijos

pateiktus

skaičiavimus.

Pateikti

teismui  ieškinius dėl  padarytos žalos  atlyginimo

turi teisę

Aplinkos  apsaugos  dapartamentas,  Kultūros  paveldo

inspekcija, saugomų

teritorijų tarnybos,  saugomų kraštovaizdžio

objektų, žemės bei

miško savininkai ir naudotojai.

Žalos

atlyginimas     neatleidžia     nuo     drausminės,

administracinės ar

baudžiamosios atsakomybės.

44 straipsnis.

Saugomų teritorijų žemės, miško, saugomų

kraštovaizdžio objektų priverstinis

išpirkimas

Jeigu saugomų

kraštovaizdžio vertybių,  saugomų  teritorijų

žemės bei  miško

savininkai  nesilaiko  įstatymuose  ir  kituose

dokumentuose

nustatyto  saugomų teritorijų  apsaugos ir naudojimo

režimo, Aplinkos

apsaugos departamento arba Lietuvos Respublikos

įgaliotos

institucijos   reikalavimu   tos   žemės   gali   būti

priverstinai

valstybės  išpirktos pagal jų realią vertę išpirkimo

metu.

45 straipsnis.

Ginčų sprendimas

Ginčus

saugomų  teritorijų  klausimais  pagal  kompetenciją

sprendžia Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, savivaldybės, Lietuvos

Respublikos

Aplinkos  apsaugos departamentas, valstybės įgaliotos

institucijos,

teismas ar arbitražas Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka.

46 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Lietuvos

Respublikos saugomų teritorijų įstatymas įsigalioja

bendra tvarka,

išskyrus 22 straipsnio antrosios dalies 1 punktą,

kuris   įsigalios

po   Lietuvos   Respublikos   administracinės

teritorinės

reformos.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_

9 straipsnis.

Veiklos draustiniuose reglamentavimas

Vyriausybės patvirtinti Draustinių nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje

nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai.

Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei

objektams (vertybėms).

1) naikinti ar žaloti reljefo formas bei

saugomus objektus;

2) kasti durpes ir ežerų nuosėdas

(sapropelį), išskyrus pradėtas kasti iki draustinio įsteigimo;

3) rengti naujus naudingųjų iškasenų

karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei

gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos

prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus

atstatomus vėjo malūnus, rengti sąvartynus, kitus aplinką teršiančius, įskaitant

vizualiai, statinius;

4) rinkti, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip

naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis;

5) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes,

keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti buvusias užtvankas,

kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti

dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais,

kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams

(nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant

prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms

išvengti;

6) įrengti naujus su draustinio paskirtimi

nesusijusius, didesnius kaip 0,1 hektaro vandens telkinius;

7) sausinti ir keisti į kitas žemės

naudmenas pelkes ir jų apypelkius;

8) statyti su draustinio steigimo tikslais

nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai

yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos

vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat

vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo

planavimo dokumentuose, statyti pastatus

ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis

didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų

viršutinės bei apatinės briaunos;

9) sodinti želdinius, užstojančius

istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;

10) įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią

su draustinyje saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis);

11) atlikti kitą veiklą, kuri gali

pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms).

2 dalis

papildoma nauju 11 punktu, buvęs 11 punktas laikomas 12 punktu nuo 2013-01-01:

11) auginti ir dauginti genetiškai

modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas. Šis draudimas taikomas ir

teritorijose, esančiose 5 km atstumu aplink draustinius;

12) atlikti kitą veiklą, kuri gali

pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms).

1) naikinti ar žaloti kultūros paveldo

kompleksus ir objektus (vertybes), naikinti jų autentiškumą;

2) iš esmės pakeisti kultūros paveldo objektų aplinką, mažinant

kultūros paveldo objektų vertę.

rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą,

atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato saugomų teritorijų apsaugos

reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniai architektūriniai

reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio

straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi

reikalavimai.

propaguojanti saugomus kompleksus ar objektus (vertybes), atkurianti

tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus, taip pat pažintinis

turizmas.

pažeistus kraštovaizdžio kompleksus ar jų dalis, išskiriami atkuriamieji

sklypai.

valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose

esantiems draustiniams taikomas šiame straipsnyje nustatytas veiklos

reglamentavimas. Atsižvelgiant į draustiniuose saugomų kompleksų ir objektų

(vertybių) ypatumus, draustinių nuostatai, apsaugos reglamentai, kiti šio

Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys

dokumentai, taip pat draustinių tvarkymo planai ir projektai gali papildomai

riboti kraštovaizdžio tvarkymą, gamtos išteklių naudojimą, statinių statybą,

teritorijos lankymą ir kita.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1993,

2012-04-26, Žin., 2012, Nr. 53-2642 (2012-05-08)