LegalizeLietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11-1, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27-1, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 52-1, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11-2, 27-2, 68 straipsniais įstatymas
Pakeisti 27 straipsnio 121 dalį ir ją išdėstyti taip:
„121. Šio straipsnio 91 dalyje nurodytu atveju, kai savivaldybės vyriausiasis architektas kreipiasi į regioninę architektūros tarybą, šio straipsnio 12 dalyje nurodytas savivaldybės administracijai skirtas projektinių pasiūlymų tikrinimo terminas pratęsiamas 20 darbo dienų aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 27 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas, praėjus nustatytam projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui, registruojant ir šio straipsnio 151 dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu gauti visų projektinius pasiūlymus turėjusių patikrinti subjektų pritarimai. Kai valstybinės žemės patikėtinis yra statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, statybą leidžiančio dokumento išdavimas laikomas ir pritarimu statinių valstybinėje žemėje statybai. Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dydį ir pateikia jį statytojui (užsakovui). Gavus nepritarimą (nepritarimų) ir (ar) kai valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių galimybę valstybinėje žemėje statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, ir (ar) kai Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme nustatytais atvejais statytojas (užsakovas) privalo sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, bet jos nesudaro iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo (projektinių pasiūlymų patikrinimo termino pabaigos), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teiktų pagal pastabas pakeistų projektinių pasiūlymų tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę projektiniams pasiūlymams, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – projektinių pasiūlymų sprendinių, kuriems įtaką daro pakeistų projektinių pasiūlymų sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas.“
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2522, 2024-03-28, paskelbta TAR 2024-04-03, i. k. 2024-06309
Pakeisti 27 straipsnio 151 dalį ir ją išdėstyti taip:
„151. Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus ir informaciją bei statinio, kuris skirtas Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nurodytiems stambiems projektams, Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose ir kuriame bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, statybą leidžiantį dokumentą, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (toliau – TPS „Vartai“) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ statybą leidžiančio dokumento duomenis (statybą leidžiančio dokumento tipą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį, registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), projektinių pasiūlymų duomenis (projekto pavadinimą, numerį, parengimo metus), statinių duomenis (statinio pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis)), laikinojo statinio požymį, savavališkos statybos požymį, adresą, žemės sklypo registracijos duomenis (unikalų numerį), statinio registracijos duomenis (unikalų numerį), statinio statybos metus, planuojamų statyti naujų ar rekonstruoti esamų pastatų rodiklius (pastatų skaičių, butų skaičių, bendrą plotą, naudingą plotą, tūrį), projektinių pasiūlymų patikrinimo išvadas (rezultatus) ir prie jų pridėtus dokumentus, statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendruosius rodiklius (sklypo užstatymo intensyvumą, sklypo užstatymo tankį, pastato bendrą plotą, aukštų skaičių, pastato aukštį). Kai išduodamas leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, be šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų), per TPS „Vartai“ Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ turi būti paskelbti šio straipsnio 5 dalies 2, 3, 8, 11 punktuose nurodyti dokumentai. Per TPS „Vartai“ Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – TIIIS) skelbiami suprojektuotų ir numatomų įrengti objektų erdviniai duomenys, nurodyti Geodezijos ir kartografijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje. Draudžiama skelbti statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą, vardą ir pavardę. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys skelbti duomenis (dokumentus) informacinėse sistemose. Šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų) skelbimą ir jo užbaigimą užtikrina informacinių sistemų tvarkytojai. Apie statinio, kuris skirtas Investicijų įstatyme nurodytiems stambiems projektams, Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose ir kuriame bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, statybą leidžiančio dokumento išdavimą visuomenė informuojama per TPS „Vartai“ paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ statybą leidžiančio dokumento duomenis (statybą leidžiančio dokumento tipą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį, registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), statinių duomenis (statinio pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis)) ir teikiant nuorodą į sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.“
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2567, 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-26, i. k. 2024-07720
Pakeisti 27 straipsnio 152 dalį ir ją išdėstyti taip:
„152. Šio straipsnio 151 dalyje nurodytų duomenų (dokumentų) skelbimas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir TIIIS baigiamas po vienų metų nuo statinio statybos užbaigimo.“
Pakeisti 27 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu:
1) iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys) ar statinyje (jo dalyje, jeigu statinį nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys ir statinio dalys suformuotos atskirais turtiniais vienetais), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems ir kitiems statybos darbams atlikti. Kai statinį nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys ir statinio dalys suformuotos atskirais turtiniais vienetais, šis reikalavimas taikomas statinio daliai, kurioje nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti;
2) prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus;
3) kai nepateiktas žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimo Nekilnojamojo turto registre, kai šiam sklypui dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos šios teritorijos turi būti nustatytos, arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, kai dėl šios veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje.“
Pakeisti 27 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas) ir (ar) nepranešus apie statybos pradžią (kai tai privaloma) draudžiama.“
Pripažinti netekusiu galios 27 straipsnio 23 dalies 4 punktą.
Pakeisti 27 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip:
„26. Už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę projektinius pasiūlymus ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Žala, atsiradusi dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento, atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 27 straipsnio 33 dalį ir ją išdėstyti taip:
„33. Jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), iš naujo pranešti apie statybos pradžią, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų, esminių statinio architektūros reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:
1) dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis;
2) iki 2 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);
3) iki 2 m didinami arba neribotai mažinami statinio ar jo dalių išorės matmenys ir nedidinamas statinio aukštų skaičius, neįrengiami papildomi antstatai, mansardos, antresolės, rūsiai, pusrūsiai;
4) keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas ir nesikeičia statinio kategorija;
5) neatliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
6) mažinamas pastatų ir (ar) patalpų nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis.“
Papildyti 27 straipsnį 331 ir 332 dalimis:
„331. Kai statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, bet privaloma pranešti apie statybos pradžią šio įstatymo 27 straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais, jeigu po pranešimo apie statybos pradžią keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai, išskyrus šio straipsnio 33 dalyje nurodytus pakeitimus, privaloma iš naujo pranešti apie statybos pradžią pateikiant šio įstatymo 272 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją.
Pakeitus statinio projekto sprendinius (įskaitant atvejus, kai dėl sprendinių pakeitimo neprivaloma gauti naujo statybą leidžiančio dokumento ir (ar) iš naujo pranešti apie statybos pradžią), prieš vykdant ar tęsiant statybos darbus, statinio projekto pakeitimus būtina užregistruoti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.“
19 straipsnis. 271 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 271 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Aplinkos apsaugos agentūra tikrina statinių projektus, kai statinio statyba arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį. Tikrinama:
1) ar Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo arba poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje – atrankos išvada), arba galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šioje dalyje – sprendimas);
2) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, – ar statinio projektas atitinka atrankos išvadoje nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba
3) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, – ar statinio projektas atitinka sprendime nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jį sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir (ar) jį kompensuoti.“
20 straipsnis. 271 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 271 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„271 straipsnis. Projektinius pasiūlymus tikrinančių subjektų kompetencija
Savivaldybių administracijos tikrina projektinius pasiūlymus. Sprendimą pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams priima savivaldybės vyriausiasis architektas. Tikrinama:
1) ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui (užsakovui) (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
2) ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus;
3) ar pateikti visi privalomi dokumentai (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
4) ar pateikti projektiniai pasiūlymai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), ar projektinių pasiūlymų sudėtis atitinka aplinkos ministro nustatytą projektinių pasiūlymų sudėtį, ar projektinius pasiūlymus pasirašė visi pasirašyti privalėję asmenys;
5) ar statinio projekto vadovas ir statinio projekto dalių vadovai turėjo teisę rengti projektinius pasiūlymus;
6) ar statinio projektuotojas yra apsidraudęs šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;
7) ar atliktas šio įstatymo 37 straipsnyje numatytas visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir ar jis atitinka teisės aktų reikalavimus;
8) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, kai šį statinį planuojama statyti išnuomotame valstybinės žemės sklype;
9) ar statinio architektūra atitinka architektūros kokybės kriterijus ir ar projektiniai pasiūlymai atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (jeigu jie išduoti);
10) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai, susiję su teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitinka teisės aktų reikalavimus;
11) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, išskyrus tas, kurias pagal kompetenciją privalo patikrinti kiti šiame straipsnyje nurodyti subjektai;
12) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją;
13) ar Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka paskelbta informacija apie ketinamus vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo darbus (jeigu tai privaloma pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą);
14) ar nustatytos ir projektiniuose pasiūlymuose pažymėtos dėl statytojo (užsakovo) žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos statinio projekte suprojektuotų statinių gretimų žemės sklypų ir (ar) teritorijų, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos;
15) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose numatyta keisti patalpų ar statinių paskirtį, sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;
16) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose planuojamas naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ar esamų pertvarkymas (padalijimas, atidalijimas, sujungimas, perdalijimas (amalgamacija)), sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;
17) kaip savivaldybės saugomais paskelbtų kultūros paveldo statinio, taip pat statinio, suprojektuoto savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto teritorijoje, savivaldybės saugoma paskelbtoje kultūros paveldo vietovėje, savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose, projektiniai pasiūlymai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; kaip projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti);
18) ar projektuojamų susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų vietos (trasos) iki sklypo ribų (jeigu sklypas nesuformuotas, – iki projektuojamo statinio) atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir (ar) prisijungimo sąlygų reikalavimus ir nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų.
Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:
1) statinių, suprojektuotų valstybiniuose parkuose, saugomų teritorijų direkcijoms priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose rezervatuose, biosferos rezervatuose, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, projektinius pasiūlymus. Tikrinama projektinių pasiūlymų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems:
saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui);
valstybinių parkų nuostatuose (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, panaudotų medžiagų);
kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose;
2) atliekų tvarkymo objektų, kuriuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos ar planuojama jas naudoti, projektinius pasiūlymus;
3) projektinius pasiūlymus, kai statinio statyba arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį. Tikrinama:
ar atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje – atrankos išvada), ar yra galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šioje dalyje – sprendimas);
kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, ar projektiniai pasiūlymai atitinka atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba
kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, ar projektiniai pasiūlymai atitinka sprendime nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jam sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir (ar) jam kompensuoti.
Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina, kaip kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse arba jų apsaugos zonose, projektiniai pasiūlymai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytus atvejus, atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti); kaip projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:
1) ypatingųjų ir neypatingųjų statinių projektinių pasiūlymų, rengiant šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 12, 13 punktuose nurodytus statinių projektus, atitiktį teisės aktuose nustatytiems visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, išskyrus reglamentuojamus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, ar projektuojamų statinių paskirtis atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio nuostatas, ar teisės aktuose nustatyta tvarka atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, ar dėl statytojo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos nustatyta sanitarinės apsaugos zona. Statinių, kurių projektinius pasiūlymus privalo patikrinti Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, sąrašą pagal jų naudojimo paskirtį nustato aplinkos ministras;
2) statinių projektinius pasiūlymus, kai statiniuose numatyta gaminti, naudoti (ir pakartotinai naudoti), saugoti (išskyrus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius, kurių sudėtyje nėra radioaktyviųjų medžiagų), perdirbti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir (ar) tvarkyti (atlikti pradinį radioaktyviųjų atliekų ir (ar) pagrindinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, jas saugoti) radioaktyviąsias atliekas.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar valstybės valdoma įmonė tikrina:
1) projektinius pasiūlymus, kuriuose suprojektuota geležinkelių, valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra, statinys geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelių želdinių apsaugos zonoje ar susisiekimo ministerijos įgaliotos institucijos, įstaigos ar valstybės valdomos įmonės, atsakingos už geležinkelių transporto eismo ir eismo keliuose saugą valdomame žemės sklype bei šioje zonoje ar šiame žemės sklype planuojami bet kokios rūšies statinio statybos darbai. Tikrinama pagal geležinkelių transporto saugai svarbius kriterijus ir saugaus eismo automobilių keliais reikalavimus;
2) projektinius pasiūlymus, kai jiems parengti išduotos prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sąlygos arba kai projektiniuose pasiūlymuose suprojektuoti statiniai, inžineriniai tinklai ar kitos susisiekimo komunikacijos patenka į šio kelio statinį, kelio juostą ar kelio apsaugos zoną;
3) pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 13 straipsnį jos kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus;
4) Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste esančių statinių projektinius pasiūlymus pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatas.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina statomų naujų ar rekonstruojamų energetikos objektų (statinių) projektinius pasiūlymus (projektinių pasiūlymų sprendinių atitiktį energetikos objektų (išskyrus pastatus), įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos reikalavimams). Statinių, kurių projektinius pasiūlymus privalo patikrinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, sąrašą pagal jų naudojimo paskirtį nustato aplinkos ministras.
Susisiekimo komunikacijų savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina projektinius pasiūlymus, kai jie rengiami kelių juostose ar kelių apsaugos zonose.
Lietuvos kariuomenės vadas tikrina pagal Aviacijos įstatymo 13 straipsnį jo kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina pagal Aviacijos įstatymo 13 straipsnį jos kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus.
Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:
1) projektinius pasiūlymus objektų, kuriuose planuojama įrengti šilumos gamybos ir (arba) šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracinius) įrenginius, tiekiančius šilumą į centralizuoto šilumos tiekimo sistemas ir naudojančius atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius;
2) projektinius pasiūlymus statinių, kuriuose suprojektuotas naujas centrinio šilumos ar vėsumos perdavimo tinklas ir (ar) statinyje įrengiami nauji ir (ar) atnaujinami šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos ar pramoniniai įrenginiai (kai šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginių atnaujinimo išlaidos viršija 50 procentų investicijų, reikalingų naujam tos pačios galios šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginiui statinyje įrengti), kurių bendra vardinė šiluminė galia ar pramoninės gamybos technologinio proceso metu nepanaudota šiluminė galia yra didesnė kaip 20 MW.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija, ar įstaiga tikrina krašto apsaugos objektų apsaugos zonose projektuojamų statinių statybos, rekonstravimo ar statinių paskirties keitimo projektinius pasiūlymus pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 134 straipsnio nuostatas.
Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba tikrina projektinius pasiūlymus statinių, kurie patenka į Vadovybės apsaugos tarnybos saugomų objektų apsaugos zonas, ir (ar) šiose zonose keičiama statinių (patalpų) paskirtis, neatsižvelgiant į atliekamų statybos darbų rūšį.
Magistralinio dujotiekio savininkas arba jo įgaliojimą turintis magistralinio dujotiekio valdytojas ar naudotojas tikrina projektinius pasiūlymus statinių, kurie patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas.“
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2522, 2024-03-28, paskelbta TAR 2024-04-03, i. k. 2024-06309
21 straipsnis. Įstatymo papildymas 272 straipsniu
Papildyti Įstatymą 272 straipsniu:
„272 straipsnis. Pranešimas apie statybos pradžią
Statytojas (užsakovas) privalo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pranešti apie statybos pradžią, kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais privalomas statybą leidžiantis dokumentas, arba šio įstatymo 27 straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais.
Statytojas (užsakovas) gali pradėti statybos darbus, kai pranešant apie statybos pradžią jo pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai aplinkos ministro nustatyta tvarka užregistruojami Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.
Kai išduodant statybą leidžiantį dokumentą projektinius pasiūlymus patikrina Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga pagal šio įstatymo 271 straipsnio 3 dalį arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga pagal šio įstatymo 271 straipsnio 4 dalies 2 punktą, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė pagal šio įstatymo 271 straipsnio 5 dalies 1 punktą, statytojas (užsakovas) gali pradėti statybos darbus ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo pranešimo apie statybos pradžią (šio straipsnio 5 dalyje nurodytų privalomų dokumentų) užregistravimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje dalyje nurodytais atvejais apie statytojo (užsakovo) užregistruotą pranešimą apie statybos pradžią ir pateiktus privalomus dokumentus Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė informuojamos per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė turi teisę patikrinti techninį darbo projektą ir, nustačiusios, kad techninio darbo projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų ar kitų statinio projektui keliamų reikalavimų, privalo apie tai informuoti statytoją (užsakovą) ir kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl patikrinimo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu atveju statytojas (užsakovas) negali pradėti arba tęsti pradėtų statybos darbų ir privalo vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka priimtus sprendimus.
Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais privaloma pranešti apie statybos pradžią, statybos darbus galima vykdyti tik pagal statinio projekto, užregistruoto Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, sprendinius.
Pranešimą apie statybos pradžią sudaro šie dokumentai:
1) statybą leidžiantis dokumentas (kai jis privalomas pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį). Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, turi būti pateikti šio įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 12, 14 punktuose nurodyti dokumentai;
2) projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduotas statybą leidžiantis dokumentas, parengti aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, projektiniai pasiūlymai neteikiami;
3) techninis darbo projektas, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, parengtas aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis;
4) techninio darbo projekto ekspertizės aktas ir dokumentas, patvirtinantis, kad statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį);
5) susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų išvada, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos). Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti išvadą, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos), per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šią išvadą gavimo ir atitinkamos techninio darbo projekto dalies pateikimo dienos;
6) statinio projekto priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo statinio projektuotojas perdavė statinio projektą statytojui (užsakovui);
7) informacija apie pasirašytą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį ar sumokėtą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, kai tai privaloma vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis;
8) dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 straipsnyje;
9) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, savavališkos statybos atveju;
10) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią sumokėjimą, jeigu dėl tokios įmokos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka buvo pateiktas privalomasis nurodymas;
11) informacija apie paskirtą statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją, statinio statybos vadovą, rangovą (generalinį rangovą) (kai jie turi būti šio įstatymo nustatyta tvarka);
12) informacija apie statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrųjį (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu).
Už šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų tikrumą atsako statytojas (užsakovas).
Apie pradedamus statybos darbus, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per TPS „Vartai“ paskelbus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ techninio darbo projekto (kai rengiama dviem etapais) sklypo sutvarkymo ir architektūrinę dalis arba statinio projektą (kai rengiama vienu etapu), išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalių ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys duomenis (dokumentus) informacinėms sistemoms. Šioje dalyje minėtų duomenų ir (ar) dokumentų paskelbimą ir jo užbaigimą užtikrina informacinių sistemų tvarkytojai.“
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2522, 2024-03-28, paskelbta TAR 2024-04-03, i. k. 2024-06309
23 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ypatingojo statinio, statinio, vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, nurodyto Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame statinių, kurie turi būti pritaikomi asmenų su negalia individualiesiems pagalbos poreikiams, sąraše, ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojami Lietuvos Respublikos (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) biudžeto lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis, ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, kai atliekant remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo, apsirūpinimo karštu vandeniu ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato kultūros ministras, suderinęs su aplinkos ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras. Statinio projekto ekspertizė neprivaloma krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose projektuojant nesudėtingąjį statinį, kurio projektavimas ir statyba finansuojami Lietuvos Respublikos (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) biudžeto lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis.“
Papildyti 34 straipsnį 8 ir 9 dalimis:
„8. Statinio projekto (jo dalies) ir statinio (jo dalies) ekspertizės aktai registruojami Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Užregistravus statinio projekto (jo dalies) ir statinio (jo dalies) ekspertizės aktus, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyti duomenys ir (ar) dokumentai. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalių ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinei sistemai „Infostatyba“.“
24 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių projektinius pasiūlymus
Savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą.
Kai statinio projekto dokumentai įslaptinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta tvarka arba projektuojami statiniai ar statinių dalys krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, informuoti visuomenę apie numatomą šių statinių ir statinių dalių projektavimą, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant tokių statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus neprivaloma.“
25 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo pranešimo apie statybos pradžią turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo, pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys gali būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio išardymą pagrindu. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, išduodamos tik pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo suderintą statinio (patalpos) kadastro duomenų bylą.“.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2567, 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-26, i. k. 2024-07720
Papildyti 39 straipsnį 21 ir 22 dalimis:
„21. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo, pagrindu ir tais atvejais, kai su fiziniais asmenimis sudaromi sandoriai dėl žemės sklypo, kuriame statomas statinys, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams.
Tais atvejais, kai su fiziniais asmenimis sudaromi sandoriai dėl žemės sklypo, kuriame numatomam statiniui statyti gautas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau šio statinio statybos darbai dar nepradėti, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams, žemės sklypo nuosavybės teises perleidžiantis savininkas sutartyje privalo nurodyti (deklaruoti), kad šio statinio statybos darbai dar nepradėti.“
26 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
Papildyti 47 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) naudojant statinį laikytis architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gairių (toliau – architektūros kokybės gairės), kurias savivaldybės taryba tvirtina Architektūros įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 47 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį) naudoti ir (ar) su fiziniais asmenimis sudaryti sandorius dėl patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų (daugiabučiuose pastatuose), ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams ir (ar) išduoti jame vykdytinos ūkinės veiklos leidimus, nurodytus Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, galima šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šių statinių (jų dalių) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius pastatus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.“
Pakeisti 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujas dalis pradėti naudoti ir (ar) sudaryti sandorius dėl naujose dalyse esančių gyvenamųjų patalpų perleidimo kitiems naudotojams ir (ar) išduoti jame vykdytinos ūkinės veiklos leidimus, nurodytus Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, galima šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šio statinio (jo dalies) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos rekonstruojant gyvenamuosius pastatus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.“
27 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus, taip pat ar naudojant statinius laikomasi architektūros kokybės gairių.“
Papildyti 49 straipsnio 3 dalį 8 ir 9 punktais:
„8) pareikalauti, kad naudojant statinį būtų laikomasi architektūros kokybės gairių;
9) pareikalauti nenaudoti statinio (jo dalies) ir nevykdyti jokios ūkinės ar kitokios veiklos, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas (-a) ar statomas (-a) savavališkai.“
Pakeisti 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnai turi teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų privalomuosius statinio techninės priežiūros dokumentus, nurodytus šio įstatymo 50 straipsnyje, su statinio paskirtimi susijusius ūkinės veiklos dokumentus, įrodančius, kad statinyje vykdoma veikla galima atitinkamai paskirties grupei priskirtuose statiniuose, kitus su statinio naudojimu susijusius dokumentus ir leistų atlikti jiems pavestas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas statinio naudojimo priežiūros funkcijas.“
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2522, 2024-03-28, paskelbta TAR 2024-04-03, i. k. 2024-06309
Papildyti 49 straipsnį 8 ir 9 dalimis:
„8. Jeigu statinyje numatoma vykdyti ūkinė veikla neatitinka statinio naudojimo paskirties, išduoti leidimą, nurodytą Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, atitinkamai ūkinei veiklai vykdyti draudžiama, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus.
Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas (-a) ar statomas (-a) savavališkai, naudotis tokiu statiniu (jo dalimi) draudžiama, įskaitant bet kokią ūkinę ar kitokią veiklą tokiame statinyje (jo dalyje).“
28 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 51 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbimuose apie parduodamus ar išnuomojamus pastatus ir (ar) jų dalis turi būti nurodomas pastato energinio naudingumo sertifikate nurodytas energinio naudingumo rodiklis. Pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema energinio naudingumo sertifikatu; daugiabučio pastato buto energinio naudingumo sertifikatas – tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate energinio naudingumo sertifikatu arba tipiniu Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtu ir paskelbtu energinio naudingumo sertifikatu, priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę;“.
Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų. Minimalius privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo tvarką ir sąlygas, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Reikalavimus energijos beveik nevartojantiems pastatams nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Pastatų energinio naudingumo sertifikatai registruojami ir sertifikavimo priežiūra atliekama naudojantis Pastatų energinio naudingumo sertifikatų ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų informacine sistema. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas turi sumokėti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčiai institucijai jos nustatytą įmoką, suderintą su Aplinkos ministerija, už pastato energinio naudingumo sertifikato patikrinimo procedūras kiekvieną kartą, kai šis sertifikatas teikiamas registruoti, taip pat įmoką už Pastatų energinio naudingumo sertifikatų ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų informacinės sistemos tvarkymą kiekvieną kartą, kai registruojamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Nustatytas įmokos dydis turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčias institucijas ir jų funkcijas sertifikavimo priežiūros srityje nustato aplinkos ministras. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
Pakeisti 51 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti fiziniai asmenys – pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinius reikalavimus, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Atestavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.“
Pakeisti 51 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kvalifikacijos atestatai išduodami neribotam laikui. Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulinti savo kvalifikaciją, kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų, ir pateikti atestavimą atliekančiai organizacijai kvalifikacijos tobulinimą įrodančius dokumentus.“
Pakeisti 51 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis ir nagrinėja prašymus, skundus pastatų energinio naudingumo sertifikavimo, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinių reikalavimų, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo klausimais, atlieka šių ekspertų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną.“
29 straipsnis. 521 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 521 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) aplinkos prieinamumas, įskaitant aplinkos atitiktį asmenų su negalia individualiesiems pagalbos poreikiams;“.
30 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo 24, 27, 272, 28, 37 ir 39 straipsniuose nurodytos procedūros atliekamos per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Informacija apie statybos dalyvių pateiktus prašymus, viešojo administravimo subjektų ir prisijungimo sąlygas išduodančių subjektų priimtus sprendimus viešinama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje dalyje nurodytos procedūros atliekamos ir informacija skelbiama aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2522, 2024-03-28, paskelbta TAR 2024-04-03, i. k. 2024-06309
Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Su šio įstatymo 24, 27, 272, 28, 37 ir 39 straipsniuose nurodytomis procedūromis susiję rašytinių dokumentų duomenys turi atitikti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotus šių dokumentų duomenis.“
Papildyti 53 straipsnį 31 dalimi:
„31. Informacinėse sistemose esančių duomenų pakartotinai kelti į šias sistemas neprivaloma, jeigu informacinės sistemos tvarkytojas užtikrina informacinėse sistemose esančių duomenų sąsajas. Informacinėse sistemose esančių duomenų sąsajų kūrimo sąnaudos finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka.“
31 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Už statinio ekspertizės akto, neatitinkančio teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikimą statinio ekspertizės užsakovui skiriama bauda statinio (jo dalies) ekspertizės rangovams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.“
32 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą
Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų –cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo penkiolikos tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo trisdešimt dviejų tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo keturiasdešimt tūkstančių iki vieno šimto keturiasdešimt tūkstančių eurų.
Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo šešiolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimt tūkstančių iki šešiasdešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo keturiasdešimt tūkstančių iki vieno šimto dvidešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo penkiasdešimt tūkstančių iki vieno šimto šešiasdešimt tūkstančių eurų.
Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo trijų tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo devynių tūkstančių iki trisdešimt keturių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvylikos tūkstančių iki keturiasdešimt penkių tūkstančių eurų.
Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki vienuolikos tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo šešių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo keturiolikos tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimt tūkstančių iki septyniasdešimt tūkstančių eurų.
Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų.
Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Už ypatingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo septynių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dvidešimt šešių tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų.
Už ypatingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo keturiasdešimt tūkstančių iki septyniasdešimt tūkstančių eurų.
Už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių keturių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.
Už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt keturių tūkstančių eurų.
Už nesudėtingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
Už nesudėtingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų.
Už ypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo trijų tūkstančių penkių šimtų iki šešių tūkstančių penkių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dešimt tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.
Už ypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo penkių tūkstančių iki vienuolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo aštuoniolikos tūkstančių iki trisdešimt keturių tūkstančių eurų.
Už neypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių keturių šimtų iki penkių tūkstančių keturių šimtų eurų.
Už neypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių šešių šimtų iki dvylikos tūkstančių eurų.
Už nesudėtingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
Už nesudėtingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių keturių šimtų eurų.
Už ypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.
Už ypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų iki trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų.
Už neypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
Už neypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų iki septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.
Už nesudėtingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų.
Už nesudėtingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų.
Už ypatingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo aštuoniolikos tūkstančių iki dvidešimt septynių tūkstančių eurų.
Už ypatingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo devynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trisdešimt tūkstančių iki trisdešimt aštuonių tūkstančių eurų.
Už neypatingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų eurų.
Už neypatingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių tūkstančių šešių šimtų iki dvylikos tūkstančių eurų.
Už nesudėtingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
Už nesudėtingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.“
33 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„57 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pranešimo apie statybos pradžią nepateikimą, informacijos apie pasamdytą subrangovą nepateikimą ar už statybos darbų atlikimą, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus
Už informacijos apie pasamdytą subrangovą nepateikimą juridiniam asmeniui skiriama bauda nuo trijų šimtų iki septynių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkiolikos tūkstančių eurų.
Už pranešimo apie statybos pradžią, atitinkančio šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, nepateikimą juridiniam asmeniui skiriama bauda nuo šešių šimtų iki dešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dvidešimt tūkstančių eurų.
Už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio įstatymo 54, 56, 58, 64 straipsniuose numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešių šimtų iki keturiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pat veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje nustatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.“
34 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„59 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).