LegalizeLietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
FINANSINIO TVARUMO ĮSTATYMO NR. XI-393 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2015 m. lapkričio 19 d. Nr. XII-2053
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą Nr. XI-393 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
FINANSINIO TVARUMO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Akcininkai – akcininkai, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, arba kitų nuosavybės priemonių savininkai.
Ankstyvosios intervencijos priemonės – Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo 53 straipsnio 3 dalyje, Finansinių priemonių rinkų įstatymo 81 straipsnio 10 dalyje nurodyti priežiūros institucijos veiksmai.
Europos Sąjungos patronuojančioji įmonė (toliau – ES patronuojančioji įmonė) – Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 29, 31 arba 33 punkte nurodytas subjektas.
Europos Sąjungos valstybės pagalbos sistema – sistema, nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107, 108 bei 109 straipsniais ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, įskaitant gaires, komunikatus ir pranešimus, priimtais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 4 dalį arba 109 straipsnį.
Finansinės grupės pertvarkymo institucija (toliau – grupės pertvarkymo institucija) – finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucija Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje (toliau – valstybė narė), kurioje yra priežiūros institucija, atliekanti finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.
Finansinės sutartys – sutartys ar susitarimai dėl vertybinio popieriaus, vertybinių popierių grupės arba indekso pirkimo, pardavimo, skolinimo, pasirinkimo, atpirkimo arba atvirkštinio atpirkimo, biržos prekės, biržos prekių grupės arba indekso pirkimo, pardavimo, skolinimo, numatant prekę pateikti ateityje, pasirinkimo, atpirkimo arba atvirkštinio atpirkimo; apsikeitimo ir pasirinkimo sandoriai, susiję su palūkanų normomis, neatidėliotinais ar kitais užsienio valiutos susitarimais, valiuta, nuosavybės vertybinių popierių indeksu arba nuosavybės vertybiniais popieriais, skolos vertybinių popierių indeksu arba skolos vertybiniais popieriais, biržos prekių indeksais arba biržos prekėmis, oro sąlygomis, išmetamaisiais teršalais, infliacija; apsikeitimo grąžomis, kredito maržų arba kredito apsikeitimo sandoriai; kiti į pirmiau nurodytus apsikeitimo ar pasirinkimo sandorius panašūs susitarimai, kurie reguliariai sudaromi apsikeitimo sandorių arba išvestinių finansinių priemonių rinkose; tarpbankinio skolinimosi susitarimai, kai skolinimosi terminas yra ne ilgesnis negu trys mėnesiai; pagrindiniai susitarimai, susiję su pirmiau nurodytomis sutartimis arba susitarimais.
Finansų įmonė – finansų įmonė, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, išskyrus finansų maklerio įmones.
Finansų sektoriaus subjekto pertvarkymas (toliau – pertvarkymas) – pertvarkymo priemonių taikymas ir kitų šiame įstatyme nustatytų finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiksmų atlikimas, siekiant įgyvendinti sprendime dėl pertvarkymo nustatytus tikslus ir atkurti ilgalaikį pertvarkomo finansų sektoriaus subjekto gyvybingumą.
Finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucija (toliau – pertvarkymo institucija) – Lietuvos bankas arba Bendra pertvarkymo valdyba, atitinkamai pagal Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nustatytą funkcijų paskirstymą.
Ypač svarbios funkcijos – veikla, paslaugos ar operacijos, kurias nutraukus, tikėtina, vienoje ar daugiau valstybių narių dėl atitinkamos finansų įstaigos arba finansinės grupės dydžio, jos kontroliuojamos rinkos dalies, išorės ar vidaus tarpusavio sąsajų, sudėtingumo ar tarpvalstybinės veiklos sutriktų ypač svarbios realiajai ekonomikai teikiamos paslaugos arba sutriktų finansinis stabilumas, visų pirma atsižvelgiant į tos veiklos, paslaugų ar operacijų pakeičiamumą.
Krizių prevencijos priemonė – šio įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatyti priežiūros institucijos veiksmai, šio įstatymo 22, 23, 24 straipsniuose nustatyti finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiksmai, skirti trūkumams ar kliūtims, trukdantiems finansų sektoriaus subjekto atsigavimui ar pertvarkymui, pašalinti, ankstyvosios intervencijos priemonės taikymas, laikinojo administratoriaus paskyrimas arba kapitalo priemonių nurašymas ar konvertavimas, vadovaujantis šio įstatymo III skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.
Krizių valdymo priemonė – finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai, specialiojo valdytojo paskyrimas ar asmens, nurodyto šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje, paskyrimas.
Nuosavybės priemonės – akcijos, finansinės priemonės, kuriomis suteikiama nuosavybės teisė arba kurias galima konvertuoti į akcijas ar kitas nuosavybės priemones, arba kurios suteikia teisę jų įsigyti.
Pagrindinės verslo dalys – verslo dalys, įskaitant susijusias paslaugas, kurios yra reikšmingi finansų įstaigos arba finansinės grupės, kuriai ji priklauso, pajamų, pelno ar franšizės vertės šaltiniai.
Patronuojamoji įstaiga Europos Sąjungoje (toliau – patronuojamoji įstaiga ES) –trečiosios valstybės patronuojančiosios įmonės valstybėje narėje įsteigta patronuojamoji kredito įstaiga arba patronuojamoji finansų maklerio įmonė.
Pertvarkymo fondas – fondas, kuriame kaupiamos lėšos finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmams finansuoti.
Pertvarkomas finansų sektoriaus subjektas (toliau – pertvarkomas subjektas) – bankas, Centrinė kredito unija, finansų maklerio įmonė, finansų įmonė, finansų kontroliuojančioji bendrovė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos kontroliuojančioji bendrovė, kuriems taikomos pertvarkymo priemonės.
Pirmenybinė kreditorių reikalavimų eilė – kreditorių reikalavimų eilė, nurodyta Bankų įstatymo 87 straipsnio 1−4 dalyse, Centrinės kredito unijos įstatymo 71 straipsnio 1−4 dalyse arba Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Užskaitos susitarimas – susitarimas, pagal kurį keletas reikalavimų ar įsipareigojimų gali būti konvertuoti į vieną grynąjį reikalavimą, įskaitant baigiamosios užskaitos susitarimus, pagal kuriuos įvykus priverstinio vykdymo įvykiui šalių pareigos būtų paankstintos taip, kad būtų vykdomos nedelsiant arba nutraukiamos ir konvertuojamos į vieną grynąjį reikalavimą arba pakeičiamos tokiu reikalavimu.
Vyresnioji finansų įstaigos vadovybė (toliau – vyresnioji vadovybė) – fiziniai asmenys, atliekantys vykdomąsias funkcijas finansų įstaigoje ir atsakingi bei atskaitingi valdymo organui už kasdienį finansų įstaigos valdymą.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų įstatyme, Bankų įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 806/2014 ir 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL 2012 L 201, p. 1).
II SKYRIUS
PASIRENGIMAS PERTVARKYMUI IR PREVENCIJA
PIRMASIS SKIRSNIS
SUPAPRASTINTI REIKALAVIMAI
3 straipsnis. Supaprastinti reikalavimai tam tikroms įstaigoms
Priežiūros ir pertvarkymo institucijos vertina, ar įstaigos – banko, Centrinės kredito unijos ar finansų maklerio įmonės, kuriai taikomas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 121 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas (toliau bet kuris iš jų atskirai ar visi kartu – įstaiga), – žlugimas ar bankrotas sukeltų (nesukeltų) sunkių pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms, finansavimo sąlygoms ir ekonomikai, atsižvelgdamos į įstaigos:
1) veiklos pobūdį;
2) veiklos mastą ir jos kompleksiškumą;
3) nuosavybės priemonių paketo struktūrą;
4) riziką;
5) teisinę formą;
6) dydį ir teisinį statusą;
7) sąsajas su kitomis įstaigomis ir bendra finansų sistema;
8) teikiamas investicines paslaugas ar vykdomą investicinę veiklą;
9) priklausymą institucinei užtikrinimo sistemai, atitinkančiai Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus (toliau – institucinė užtikrinimo sistema), ar kitai analogiškai sistemai.
Priežiūros ir pertvarkymo institucijos, įvertinusios, kad įstaigos žlugimas ar bankrotas nesukeltų sunkių pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms, finansavimo sąlygoms ir ekonomikai, turi teisę tokiai įstaigai nustatyti supaprastintus reikalavimus dėl:
1) įstaigos gaivinimo plano (toliau – gaivinimo planas) ir įstaigos pertvarkymo plano (toliau – pertvarkymo planas) turinio;
2) terminų, iki kurių turi būti parengti pirmieji ir vėlesni gaivinimo ir pertvarkymo planai, šių planų atnaujinimo dažnumo;
3) šio įstatymo 15 straipsnyje reikalaujamos pateikti informacijos;
4) šio įstatymo 20 ir 21 straipsniuose nurodyto įstaigos ar finansinės grupės sėkmingo pertvarkymo vertinimo kriterijų ir reikalavimų.
Priežiūros ir pertvarkymo institucijos, spręsdamos dėl supaprastintų reikalavimų nustatymo, konsultuojasi su už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija. Priežiūros ir pertvarkymo institucijos, priimdamos sprendimą dėl supaprastintų reikalavimų nustatymo, įvertina už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakingos institucijos išvadą.
Priežiūros ar pertvarkymo institucija, nustačiusi, kad netenkinamos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, bet kuriuo metu motyvuotu sprendimu turi teisę pareikalauti, kad įstaiga, kuriai nustatyti supaprastinti reikalavimai, laikytųsi šio įstatymo reikalavimų.
Šio straipsnio nuostatų taikymas neriboja priežiūros ir pertvarkymo institucijų teisės taikyti krizių prevencijos ar krizių valdymo priemones.
Priežiūros institucija ir pertvarkymo institucija pagal šio skyriaus antrajame ir trečiajame skirsniuose nustatytą kompetenciją turi teisę:
1) netaikyti šio skyriaus antrajame ir trečiajame skirsniuose nurodytų reikalavimų įstaigai, kuri yra su centrine įstaiga susijusi įstaiga ir kuriai, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsniu, visiškai ar iš dalies netaikomi rizikos ribojimo reikalavimai;
2) netaikyti šio skyriaus antrajame skirsnyje nurodytų reikalavimų įstaigai, kuri priklauso institucinei užtikrinimo sistemai.
Jeigu priežiūros arba pertvarkymo institucija pasinaudoja šio straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punkte nurodyta teise, tai:
1) šio skyriaus antrajame ir trečiajame skirsniuose nurodyti reikalavimai centrinei įstaigai ir su ja susijusiai įstaigai taikomi konsoliduotai, laikantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnio nuostatų;
2) šio skyriaus antrajame skirsnyje nurodyti reikalavimai taikomi institucinei užtikrinimo sistemai, bendradarbiaujant su kiekvienu institucinės užtikrinimo sistemos nariu, kuriam tokie reikalavimai netaikomi.
Šio skyriaus antrojo ir trečiojo skirsnių nuostatos, taikomos finansinei grupei, taip pat taikomos ir šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytoms centrinei įstaigai ir su ja susijusioms įstaigoms, o nuostatos, taikomos patronuojančiosioms įmonėms ar patronuojančiosioms įstaigoms, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra, taikomos ir centrinei įstaigai.
Priežiūros ir pertvarkymo institucijos, vadovaudamosi taikytinų ES teisės aktų nustatyta tvarka, informuoja Europos bankininkystės instituciją apie šio straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą Lietuvos Respublikoje licencijuotoms įstaigoms.
Priežiūros ir pertvarkymo institucijos, atlikdamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą, turi vadovautis taikytinais ES teisės aktais.
ANTRASIS SKIRSNIS
GAIVINIMO PLANAVIMAS
4 straipsnis. Gaivinimo plano rengimas ir atnaujinimas
Įstaiga, kuri nepriklauso finansinei grupei, kuriai taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, taip pat įstaiga, kuriai, vadovaujantis 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL 2013 L 287, p. 63) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1024/2013), 6 straipsnio 4 dalimi, taikoma tiesioginė Europos Centrinio Banko priežiūra ar kuri sudaro reikšmingą finansų sistemos dalį, turi parengti ir priežiūros institucijai pateikti įstaigos valdymo organo patvirtintą gaivinimo planą, atitinkantį šio įstatymo 5 straipsnyje ir 7 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Laikoma, kad įstaiga sudaro reikšmingą finansų sistemos dalį, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) įstaigos turtas yra didesnis kaip 30 000 000 000 eurų arba
2) įstaigos turtas yra didesnis kaip 20 procentų šalies bendrojo vidaus produkto, išskyrus atvejus, kai tokios įstaigos turtas nesiekia 5 000 000 000 eurų.
Įstaiga gaivinimo planą turi atnaujinti ir pateikti priežiūros institucijai kartą per metus arba pasikeitus jos teisinei ar organizacinei struktūrai, veiklai ar finansinei būklei, kai tai gali turėti reikšmingą poveikį gaivinimo planui arba kai dėl to būtina gaivinimo planą keisti.
Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad įstaiga gaivinimo planą atnaujintų dažniau negu kartą per metus. Toks reikalavimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas.
Priežiūros institucija, vadovaudamasi taikytinų ES teisės aktų nustatyta tvarka, informuoja Europos bankininkystės instituciją apie šio straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su įstaiga, kuriai, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 4 dalimi, taikoma tiesioginė Europos Centrinio Banko priežiūra ar kuri sudaro reikšmingą finansų sistemos dalį, taikymą Lietuvos Respublikoje licencijuotoms įstaigoms.
5 straipsnis. Gaivinimo plano turinys
Gaivinimo plane turi būti numatytos priemonės, kurių įstaiga turi imtis, kad atkurtų savo finansinę būklę, šiai žymiai pablogėjus.
Gaivinimo plane taip pat turi būti:
1) pateiktas įvairių galimų priemonių ir jų panaudojimo skirtingomis aplinkybėmis aprašymas, užtikrinant, kad gaivinimo veiksmai būtų atlikti laiku;
2) nurodyta, kokiomis aplinkybėmis įstaiga galėtų kreiptis į centrinį banką dėl centrinio banko priemonių panaudojimo, ir nurodytas turtas, kuris, tikėtina, atitiktų įkaitui keliamas sąlygas;
3) įvertintos priemonės, kurias reikėtų įgyvendinti susidarius nepalankioms makroekonominėms sąlygoms ir finansiškai nepalankiems scenarijams, įskaitant finansų sistemos masto įvykius ir susidariusias nepalankias sąlygas atskiriems juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams (toliau kartu – juridiniai asmenys) ir jų grupėms;
4) nurodyta, kokias priemones ir kokiu būdu įstaiga ketina įgyvendinti, kai bus tenkinamos Bankų įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje, Centrinės kredito unijos įstatymo 53 straipsnio 3 dalyje arba Finansinių priemonių rinkų įstatymo 81 straipsnio 10 dalyje nurodytos sąlygos (toliau – ankstyvosios intervencijos sąlygos).
Gaivinimo plane neturi būti numatoma galimybė pasinaudoti valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje, arba bet kokia kita aukštesnio negu valstybinio lygmens viešąja finansine parama, kuri, jeigu būtų teikiama nacionaliniu lygmeniu, būtų laikoma valstybės pagalba (toliau kartu – valstybės pagalba).
Įstaiga, rengdama gaivinimo planą, taip pat turi vadovautis taikytinais ES teisės aktais ir priežiūros institucijos patvirtintais teisės aktais.
6 straipsnis. Gaivinimo plano rodikliai
Įstaiga gaivinimo plane turi numatyti rodiklius ir apibrėžti jų lygius, kuriuos pasiekus gali būti taikomos plane numatytos priemonės. Priežiūros institucija arba, kai taikoma, priežiūros institucija kartu su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, atlikdamos gaivinimo planų vertinimą vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio arba 10 ir 11 straipsnių nuostatomis, taip pat įvertina šių rodiklių tinkamumą.
Gaivinimo plane numatyti rodikliai gali būti kokybiniai ir (arba) kiekybiniai, susiję su įstaigos finansine būkle. Įstaigos turi nusistatyti atitinkamą reguliarios rodiklių stebėsenos tvarką ir įdiegti rodiklių stebėsenos priemones.
Įstaiga įstaigos valdymo organo sprendimu gaivinimo plane:
1) numatytas priemones gali taikyti ir tais atvejais, kai atitinkamas rodiklis dar nebuvo pasiektas, arba
2) numatytų priemonių gali netaikyti, kai tokios priemonės, įvertinus esamas aplinkybes, nebūtų tinkamos.
Įstaiga nedelsdama praneša priežiūros institucijai apie įstaigos valdymo organo sprendimą dėl gaivinimo plane numatytų priemonių taikymo (netaikymo) šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.
Nustatant šiame straipsnyje nurodytus rodiklius, taip pat turi būti vadovaujamasi taikytinais ES teisės aktais ir priežiūros institucijos patvirtintais teisės aktais.
7 straipsnis. Gaivinimo plano vertinimas
Priežiūros institucija per šešis mėnesius nuo gaivinimo plano gavimo dienos, pasikonsultavusi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, kuriose yra įsteigti svarbūs įstaigos filialai, kiek tai susiję su atitinkamu filialu, peržiūri gaivinimo planą ir įvertina, ar jis atitinka šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir šiuos kriterijus:
1) pagrįstai tikėtina, kad, įgyvendinus gaivinimo plane numatytas priemones, bus išlaikytas arba atkurtas įstaigos gyvybingumas ir finansinė būklė, kartu įvertinant parengiamąsias priemones, kurių įstaiga ėmėsi ar suplanavo imtis;
2) pagrįstai tikėtina, kad gaivinimo planas ir gaivinimo plane numatytos priemonės bus greitai ir veiksmingai įgyvendinti susidarius finansiškai nepalankiausioms sąlygoms, kiek įmanoma labiau išvengiant didelių neigiamų pasekmių finansų sistemai, taip pat tais atvejais, kai kitos įstaigos gaivinimo planus turėtų įgyvendinti tuo pačiu metu.
Priežiūros institucija, vertindama pateiktą gaivinimo planą, turi įvertinti įstaigos kapitalą ir finansavimo struktūrą, atsižvelgdama į įstaigos organizacinės struktūros sudėtingumo lygį ir į įstaigos rizikos pobūdį.
Priežiūros institucija gaivinimo planą ir vėlesnius jo atnaujinimus turi pateikti pertvarkymo institucijai. Pertvarkymo institucija turi išnagrinėti gaivinimo planą, siekdama nustatyti, ar jame numatytos priemonės galėtų sudaryti neigiamą poveikį įstaigos pertvarkymui, ir pateikti rekomendacijas priežiūros institucijai dėl gaivinimo plano tikslinimo.
Priežiūros institucija, nustačiusi, kad gaivinimo plane yra esminių trūkumų ar esminių jo įgyvendinimo kliūčių, apie tai turi informuoti įstaigą ir paprašyti pateikti paaiškinimus dėl nustatytų trūkumų. Jeigu įstaiga per 7 dienas nuo priežiūros institucijos pranešimo gavimo dienos nepateikia paaiškinimų arba pateikti paaiškinimai yra nepakankami, priežiūros institucijos nurodymu ji per du mėnesius nuo tokio nurodymo gavimo dienos turi pateikti patikslintą gaivinimo planą, kuriame būtų nurodyta, kaip sprendžiami priežiūros institucijos nustatyti trūkumai. Priežiūros institucija savo iniciatyva arba įstaigos prašymu gali pratęsti šioje dalyje nustatytą dviejų mėnesių terminą vienam mėnesiui.
Priežiūros institucija, įvertinusi patikslintą gaivinimo planą ir nustačiusi, kad nustatyti trūkumai nebuvo tinkamai pašalinti, turi teisę nurodyti įstaigai, kokius konkrečius gaivinimo plano pakeitimus reikia atlikti.
Jeigu įstaiga nepateikia patikslinto gaivinimo plano per nustatytą terminą arba jeigu priežiūros institucija nustato, kad patikslintame gaivinimo plane trūkumai nebuvo tinkamai pašalinti ir jų tinkamai pašalinti neįmanoma davus nurodymą dėl konkrečių gaivinimo plano pakeitimų pagal šio straipsnio 5 dalį, įstaiga per priežiūros institucijos nustatytą protingą terminą turi nurodyti, kokius veiklos pakeitimus ji gali atlikti, kad būtų pašalinti su gaivinimo plano įgyvendinimu susiję trūkumai.
Jeigu įstaiga per priežiūros institucijos nustatytą terminą nenurodo veiklos pakeitimų, kuriuos galėtų atlikti, arba jeigu, priežiūros institucijos vertinimu, atlikus įstaigos pasiūlytus veiklos pakeitimus nustatyti trūkumai nebūtų tinkamai pašalinti, priežiūros institucija raštu duoda įstaigai vieną ar daugiau privalomų vykdyti nurodymų:
1) sumažinti įstaigos rizikos pobūdį, įskaitant su likvidumu susijusią riziką;
2) laiku įgyvendinti rekapitalizavimo priemones;
3) peržiūrėti įstaigos strategiją ir struktūrą;
4) pakeisti finansavimo strategiją, siekiant padidinti pagrindinių verslo dalių ir ypač svarbių funkcijų atsparumą;
5) pakeisti įstaigos valdymo struktūrą;
6) vykdyti kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose finansų rinką, nustatytus privalomus nurodymus.
Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas priežiūros institucijos sprendimas dėl konkrečių privalomų vykdyti nurodymų davimo turi būti pagrįstas ir proporcingas, įvertinus nustatytų trūkumų sunkumą ir pasirinktų privalomų vykdyti nurodymų įtaką įstaigos veiklai.
Priežiūros institucija, vertindama gaivinimo planą, taip pat turi vadovautis taikytinais ES teisės aktais.
8 straipsnis. Grupės gaivinimo planas
Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė turi parengti finansinės grupės, kuriai ji vadovauja, gaivinimo planą (toliau – grupės gaivinimo planas) ir, valdymo organui patvirtinus šį planą, pateikti jį priežiūros institucijai, atliekančiai finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.
Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė grupės gaivinimo planą turi atnaujinti ir pateikti priežiūros institucijai kartą per metus arba pasikeitus finansinės grupės teisinei ar organizacinei struktūrai, veiklai ar finansinei būklei, kai tai gali turėti reikšmingą poveikį grupės gaivinimo planui arba kai dėl to būtina tą planą keisti.
Priežiūros institucija, atliekanti finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, laikydamasi šiame įstatyme nustatytų informacijos apsaugos reikalavimų, grupės gaivinimo planą turi perduoti:
1) Bankų įstatymo 59 straipsnyje nurodytoms atitinkamoms priežiūros institucijoms;
2) kitų ES valstybių narių, kuriose yra įsteigti Lietuvos Respublikoje licencijuotos įstaigos svarbūs filialai, kiek tai susiję su filialu, priežiūros institucijoms;
3) grupės pertvarkymo institucijai ir
4) patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijoms.
Priežiūros institucija, laikydamasi šio įstatymo 10 ir 11 straipsnių reikalavimų, juose nurodytais atvejais ir nustatyta tvarka turi teisę reikalauti, kad Lietuvos Respublikoje licencijuota patronuojamoji įmonė parengtų individualų gaivinimo planą, kuris atitiktų šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
9 straipsnis. Grupės gaivinimo plano turinys
Grupės gaivinimo plane turi būti numatytos priemonės, kurias gali būti reikalaujama įgyvendinti ES patronuojančiosios įmonės ir kiekvienos atskiros patronuojamosios įmonės lygiu ir kurios užtikrintų visos finansinės grupės ar bet kurios tos grupės įstaigos stabilizavimą nepalankiausiomis sąlygomis, sudarytų sąlygas įvertinti ir pašalinti susidariusių sunkumų priežastis ir atkurti finansinės grupės ar konkrečios įstaigos finansinę būklę, kartu atsižvelgiant į kitų finansinės grupės subjektų finansinę būklę.
Grupės gaivinimo plane, be šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytos informacijos, taip pat turi būti:
1) numatoma, kaip užtikrinti priemonių, kurių turi būti imamasi ES patronuojančiosios įmonės ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų subjektų lygiu, taip pat priemonių, kurių turi būti imamasi patronuojamųjų įmonių ir svarbių filialų lygiu, koordinavimą ir nuoseklumą;
2) vertinant nepalankias makroekonomines salygas ir finansiškai nepalankius scenarijus, nurodoma, ar yra kliūčių įgyvendinti gaivinimo priemones finansinėje grupėje ir į planą įtrauktų subjektų lygmeniu ir ar yra esminių praktinių ar teisinių kliūčių nuosavų lėšų perkėlimui ar turto ir įsipareigojimų išpirkimui finansinėje grupėje;
3) jeigu taikoma, nurodomos finansinės grupės subjektų tarpusavio finansinės paramos priemonės, patvirtintos pagal šio skyriaus šeštojo skirsnio nuostatas sudarytame susitarime dėl finansinės grupės subjektų tarpusavio finansinės paramos.
10 straipsnis. Grupės gaivinimo plano vertinimas, kai finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka priežiūros institucija
Kai priežiūros institucija atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ji kartu su kitose valstybėse narėse licencijuotų patronuojamųjų įmonių priežiūros institucijomis, pasikonsultavusi su Bankų įstatymo 59 straipsnyje nurodytomis priežiūros institucijomis ir su Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įstaigos kitose valstybėse narėse įsteigtų svarbių filialų, kiek tai susiję su atitinkamu filialu, priežiūros institucijomis, peržiūri grupės gaivinimo planą ir įvertina, ar jis atitinka šiame įstatyme nustatytus kriterijus ir reikalavimus. Vertinant grupės gaivinimo planą, taip pat turi būti atsižvelgiama į galimą gaivinimo priemonių poveikį finansiniam stabilumui visose valstybėse narėse, kuriose veikia finansinė grupė.
Priežiūros institucija siekia bendro su kitose ES valstybėse narėse licencijuotų patronuojamųjų įmonių priežiūros institucijomis sprendimo dėl:
1) grupės gaivinimo plano peržiūros ir vertinimo;
2) to, ar turi būti parengtas individualus kiekvienos finansinei grupei priklausančios įstaigos gaivinimo planas, ir
3) šio įstatymo 7 straipsnio 4–7 dalyse nurodytų reikalavimų taikymo.
Priežiūros institucija siekia, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas bendras sprendimas dėl grupės gaivinimo plano peržiūros ir vertinimo arba dėl šio įstatymo 7 straipsnio 4–7 dalyse nurodytų reikalavimų taikymo Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei būtų priimtas per keturis mėnesius nuo tos dienos, kurią priežiūros institucija perdavė grupės gaivinimo planą šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms institucijoms. Jeigu bendro sprendimo nepavyksta pasiekti per nurodytą laiką, priežiūros institucija priima sprendimą dėl šių klausimų, atsižvelgusi į kitų valstybių narių priežiūros institucijų per keturių mėnesių laikotarpį pateiktas nuomones. Jeigu per keturių mėnesių laikotarpį kuri nors iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų kreipiasi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB, (OL 2010 L 331, p. 12) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010) 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms priimti bendrą sprendimą dėl grupės gaivinimo plano vertinimo ar dėl šio įstatymo 7 straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytų reikalavimų taikymo Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei, priežiūros institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Priežiūros institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, priežiūros institucija priima savo sprendimą dėl grupės gaivinimo plano peržiūros ir vertinimo arba dėl šio įstatymo 7 straipsnio 4–7 dalyse nurodytų reikalavimų taikymo Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei.
Priežiūros institucija turi informuoti Lietuvos Respublikoje licencijuotą ES patronuojančiąją įmonę ir kitas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas priežiūros institucijas apie sprendimą, priimtą vadovaujantis šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, kartu pateikdama šio sprendimo pagrindimo dokumentą.
Bendras sprendimas, kuriam pritarė visos priežiūros institucijos, arba, jeigu tokio sprendimo nėra, bendras sprendimas, kuriam pritarė dalis patronuojamųjų įmonių priežiūros institucijų, kitos valstybės narės patronuojamosios įmonės priežiūros institucijos vienašališkai ar vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtas sprendimas dėl šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų taikymo tų priežiūros institucijų jurisdikcijai priklausančioms patronuojamosioms įmonėms yra privalomas priežiūros institucijai.
Priežiūros institucija, vertindama grupės gaivinimo planą, taip pat vadovaujasi taikytinais ES teisės aktais.
11 straipsnis. Grupės gaivinimo plano vertinimas, kai finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka kitos valstybės narės priežiūros institucija
Kai finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka kitos valstybės narės priežiūros institucija, priežiūros institucija privalo dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas bendras sprendimas dėl grupės gaivinimo plano, kurį parengė kitoje valstybėje narėje licencijuota ES patronuojančioji įmonė, turinti Lietuvos Respublikoje licencijuotą vieną ar daugiau patronuojamųjų įmonių, peržiūrėjimo ir vertinimo.
Priežiūros institucija siekia bendro su kitų valstybių narių jurisdikcijai priklausančių patronuojamųjų įmonių ir kitoje valstybėje narėje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės priežiūros institucijomis sprendimo dėl:
1) grupės gaivinimo plano peržiūros ir vertinimo;
2) to, ar turi būti parengtas individualus kiekvienos Lietuvos Respublikoje licencijuotos finansinei grupei priklausančios patronuojamosios įstaigos gaivinimo planas, ir
3) šio įstatymo 7 straipsnio 4−7 dalyse nurodytų reikalavimų taikymo kiekvienai Lietuvos Respublikoje licencijuotai finansinės grupės partonuojamajai įstaigai.
Jeigu nepavyksta pasiekti bendro sprendimo dėl to, ar turi būti parengtas individualus gaivinimo planas kiekvienai Lietuvos Respublikoje licencijuotai finansinės grupės patronuojamajai įstaigai, arba dėl šio įstatymo 7 straipsnio 4−7 dalyse nurodytų reikalavimų taikymo kiekvienai Lietuvos Respublikoje licencijuotai finansinės grupės patronuojamajai įstaigai per keturis mėnesius nuo tos dienos, kurią priežiūros institucija, atliekanti finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, pateikė priežiūros institucijai grupės gaivinimo planą, priežiūros institucija turi teisę priimti atskirą sprendimą dėl šių klausimų. Jeigu per šį keturių mėnesių laikotarpį priežiūros institucija ar kuri nors iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų kreipėsi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms pasiekti bendrą sprendimą dėl grupės gaivinimo plano vertinimo ar dėl šio įstatymo 7 straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytų reikalavimų taikymo Lietuvos Respublikoje licencijuotai finansinės grupės patronuojamajai įmonei, priežiūros institucija atideda savo sprendimo dėl Lietuvos Respublikoje licencijuotos finansinės grupės patronuojamosios įstaigos priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Priežiūros institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, priežiūros institucija priima savo sprendimą dėl kiekvienos Lietuvos Respublikoje licencijuotos finansinei grupei priklausančios patronuojamosios įstaigos. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui ar priėmus bendrą sprendimą, priežiūros institucija negali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją dėl pagalbos sprendžiant šioje dalyje nurodytus klausimus.
Priežiūros institucija šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais turi teisę priimti bendrą su priežiūros institucija, atliekančia finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir (arba) dalimi kitų valstybių narių patronuojamųjų įmonių priežiūros institucijų sprendimą dėl grupės gaivinimo plano taikymo jų prižiūrimoms patronuojamosioms įmonėms.
Priežiūros institucija, vertindama grupės gaivinimo planą, taip pat vadovaujasi taikytinais ES teisės aktais.
TREČIASIS SKIRSNIS
PERTVARKYMO PLANAVIMAS
12 straipsnis. Pertvarkymo plano rengimas ir atnaujinimas
Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija ir su valstybių narių, kuriose yra Lietuvos Respublikoje licencijuotos įstaigos svarbių filialų, pertvarkymo institucijomis, kiek tai susiję su atitinkamu svarbiu filialu, parengia įstaigos, kuri nepriklauso finansinei grupei, kuriai taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, taip pat įstaigos, kuriai, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 4 dalimi, taikoma tiesioginė Europos Centrinio Banko priežiūra ar kuri sudaro reikšmingą finansų sistemos dalį, pertvarkymo planą. Laikoma, kad įstaiga sudaro reikšmingą finansų sistemos dalį, jeigu tenkinama bent viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytų sąlygų.
Pertvarkymo planas peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas kartą per metus arba reikšmingai pasikeitus įstaigos teisinei ar organizacinei struktūrai, veiklai ar finansinei būklei, kai tai gali turėti reikšmingą poveikį plano veiksmingumui, arba dėl kitų priežasčių atsiradus būtinybei peržiūrėti pertvarkymo planą.
Įstaiga ir priežiūros institucija nedelsdamos informuoja pertvarkymo instituciją apie joms žinomas aplinkybes, dėl kurių gali reikėti peržiūrėti ar atnaujinti pertvarkymo planą.
Rengiant ir atnaujinant pertvarkymo planą yra atliekamas šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytas sėkmingo įstaigos pertvarkymo galimybės vertinimas.
Pertvarkymo institucija pertvarkymo planą, parengtą pagal šio įstatymo 13 straipsnį, ir visus jo pakeitimus pateikia priežiūros institucijai, pertvarkymo plano svarbiausių nuostatų santrauką pateikia įstaigai.
Pertvarkymo institucija informuoja Europos bankininkystės instituciją apie šio straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su įstaiga, kuriai, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 4 dalimi, taikoma tiesioginė Europos Centrinio Banko priežiūra ar kuri sudaro reikšmingą finansų sistemos dalį, taikymą Lietuvos Respublikoje licencijuotoms įstaigoms.
13 straipsnis. Pertvarkymo plano turinys
Pertvarkymo plane turi būti numatyti pertvarkymo veiksmai, kurių pertvarkymo institucija gali imtis, kai įstaiga atitinka pertvarkymo sąlygas. Pertvarkymo institucija, rengdama pertvarkymo planą, turi nustatyti sėkmingo įstaigos pertvarkymo kliūtis ir priemones toms kliūtims pašalinti. Pertvarkymo plane turi būti įvertintos įvairios situacijos, įskaitant tai, kad įstaigos žlugimas gali būti išskirtinio pobūdžio ar vykti bendro finansinio nestabilumo arba finansų sistemos masto įvykių aplinkybėmis.
Pertvarkymo plane pateikiama ši, kiek įmanoma ir būtina, kiekybiniais duomenimis paremta informacija:
1) svarbiausių pertvarkymo plano nuostatų santrauka;
2) reikšmingų pokyčių įstaigoje po paskutinio pertvarkymo informacijos pateikimo santrauka;
3) įvertinimas, kaip teisiškai ir ekonomiškai būtų galima, kiek tai būtina, atskirti ypač svarbias funkcijas ir pagrindines verslo dalis nuo kitų įstaigos funkcijų, kad įstaigai žlungant būtų užtikrintas jų tęstinumas;
4) laiko, reikalingo kiekvienos esminės pertvarkymo plano nuostatos įgyvendinimui, įvertinimas;
5) išsamus sėkmingo įstaigos pertvarkymo galimybės vertinimo, atlikto vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, ir šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų priemonių, kuriomis siekiama šalinti sėkmingo įstaigos pertvarkymo kliūtis, aprašas;
6) įstaigos ypač svarbių funkcijų, pagrindinių verslo dalių ir turto vertės bei galimos paklausos rinkoje nustatymo proceso aprašas;
7) išsamus priemonių, užtikrinančių, kad šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta reikalaujama informacija būtų nuolat atnaujinama ir prieinama pertvarkymo institucijai, aprašas;
8) pertvarkymo institucijos paaiškinimas, kaip būtų galima finansuoti pertvarkymo plane nurodytas pertvarkymo priemones, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus apribojimus;
9) išsamus atskirų įstaigos pertvarkymo strategijų, kurios galėtų būti taikomos esant įvairioms situacijoms ir skirtingai jų trukmei, aprašas;
10) svarbių tarpusavio priklausomybės ryšių aprašas;
11) galimybių išsaugoti prieigą prie mokėjimo ir tarpuskaitos paslaugų teikimo bei galimybės naudotis kita infrastruktūra aprašas ir klientų pozicijų perkeliamumo įvertinimo aprašas;
12) pertvarkymo plano poveikio įstaigos darbuotojams analizė, įskaitant susijusių išlaidų įvertinimą, ir numatytų konsultacijų su įstaigos darbuotojais ar jų atstovais procedūrų, kurios būtų vykdomos įstaigos pertvarkymo metu, aprašas;
13) komunikacijos su visuomenės informavimo priemonėmis ir visuomene planas;
14) informacija apie nustatytą minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą ir terminas, iki kurio įstaiga privalo pasiekti jai nustatytą dydį;
15) jeigu taikoma, informacija apie nustatytą minimalaus nuosavų lėšų dydžio reikalavimą ir sutartines gelbėjimo privačiomis lėšomis priemones ir terminas, iki kurio įstaiga privalo pasiekti jai nustatytą dydį;
16) informacija, kokiomis aplinkybėmis įstaiga galėtų kreiptis į centrinį banką dėl centrinio banko priemonių panaudojimo, ir turto, kuris, tikėtina, atitiktų įkaitui keliamas sąlygas, aprašas;
17) svarbiausių operacijų ir sistemų, skirtų įstaigos veiklos procesų tęstinumui užtikrinti, aprašas;
18) prireikus įstaigos nuomonė apie pertvarkymo planą.
Pertvarkymo plane negali būti numatyta galimybė pasinaudoti:
1) valstybės pagalba, išskyrus Pertvarkymo fondo lėšas;
2) centrinio banko lėšomis arba kita skubia parama, kurią centrinis bankas teiktų mokiai įstaigai arba jų grupei, patiriančiai laikinų likvidumo problemų, kai tai nėra pinigų politikos dalis (toliau – skubi centrinio banko pagalba likvidumui padidinti), ir
3) centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, teikiama taikant išskirtines sąlygas užtikrinimo priemonėms, terminui ir palūkanų normai.
Pertvarkymo institucija, rengdama pertvarkymo planą, taip pat turi vadovautis taikytinais ES teisės aktais.
14 straipsnis. Duomenų apie finansines sutartis saugojimas
Pertvarkymo ir priežiūros institucijos turi teisę reikalauti, kad įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyti subjektai registruotų išsamius duomenis apie savo sudarytas finansines sutartis, kai tokia informacija reikalinga pertvarkymo ar priežiūros funkcijoms vykdyti. Tokiu atveju pertvarkymo ir priežiūros institucijos nustato išsamų informacijos apie įstaigų ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytų subjektų sudarytas finansines sutartis saugojimo bei pateikimo pertvarkymo ir priežiūros institucijoms tvarkos aprašą. Informacijos apie sudarytas finansines sutartis pateikimo terminas turi būti vienodas visoms įstaigoms, tačiau gali skirtis atsižvelgiant į finansinės sutarties rūšį.
15 straipsnis. Informacijos teikimas ir bendradarbiavimas
Pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad įstaiga:
1) bendradarbiautų rengiant ir atnaujinant pertvarkymo planą ir, jeigu taikoma, finansinės grupės pertvarkymo planą (toliau – grupės pertvarkymo planas);
2) tiesiogiai arba per priežiūros instituciją teiktų pertvarkymo planui ir, jeigu taikoma, grupės pertvarkymo planui parengti, atnaujinti ir įgyvendinti būtiną informaciją.
Pertvarkymo institucija, prieš kreipdamasi į įstaigą dėl šiame straipsnyje nurodytos informacijos pateikimo, kreipiasi į priežiūros instituciją, kad ši patikrintų, ar tokia informacija arba jos dalis buvo pateikta priežiūros institucijai. Jeigu tokia informacija buvo pateikta priežiūros institucijai, priežiūros institucija ją privalo perduoti pertvarkymo institucijai.
16 straipsnis. Grupės pertvarkymo plano turinys
Grupės pertvarkymo planas apima finansinės grupės, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė, pertvarkymo planą, kai pertvarkymas vykdomas Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės lygmeniu arba išskaidant ir pertvarkant patronuojamąsias įmones.
Grupės pertvarkymo plane numatomos priemonės, skirtos šiems subjektams pertvarkyti:
1) Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei;
2) ES licencijuotoms ir finansinei grupei priklausančioms patronuojamosioms įmonėms;
3) šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytiems subjektams ir
4) trečiosiose valstybėse licencijuotoms ir finansinei grupei priklausančioms patronuojamosioms įmonėms, vadovaujantis šio įstatymo V skyriaus nuostatomis.
Grupės pertvarkymo plane, kuris rengiamas remiantis pagal šio įstatymo 15 straipsnį teikiama informacija, turi būti:
1) nustatomi pertvarkymo veiksmai, kurių būtų imamasi dėl finansinės grupės subjektų, tiek taikant pertvarkymo veiksmus šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytiems subjektams, tiek Lietuvos Respublikoje licencijuotai patronuojančiajai įmonei ir patronuojamajai įmonei bei koordinuotai taikant patronuojamųjų įmonių pertvarkymo veiksmus, įvertinant įvairias galimas situacijas, įskaitant tai, kad įstaigos žlugimas gali būti išskirtinio pobūdžio ar vykti bendro finansinio nestabilumo arba finansų sistemos masto įvykių aplinkybėmis;
2) nagrinėjama, kokia apimtimi būtų galima koordinuotai atlikti ES licencijuotų finansinės grupės subjektų pertvarkymo veiksmus, įskaitant priemones, kurias įgyvendinant sudaromos sąlygos trečiajam asmeniui įsigyti visą finansinę grupę, atskiras tos grupės verslo dalis arba kelių tos grupės subjektų verslo dalis, arba atskirus tos grupės subjektus, taip pat nustatomos galimos koordinuoto pertvarkymo kliūtys;
3) kai finansinei grupei priklauso trečiosiose valstybėse įsteigti subjektai, nustatomos bendradarbiavimo ir koordinavimo su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis priemonės ir nustatomos galimos pertvarkymo kliūtys ES;
4) nustatomos priemonės, įskaitant konkrečių funkcijų ar verslo dalių teisinį ir ekonominį atskyrimą, kurios yra būtinos finansinei grupei pertvarkyti, kai tenkinamos pertvarkymo sąlygos;
5) numatomi papildomi finansinės grupės pertvarkymo veiksmai, kurių grupės pertvarkymo institucija ketina imtis;
6) numatoma, kaip būtų galima finansuoti finansinės grupės pertvarkymo veiksmus, ir, numačius finansavimo poreikį, nustatomi atsakomybės už finansavimą pasidalijimo tarp finansavimo šaltinių skirtingose valstybėse narėse principai. Šie principai turi būti paremti teisingais ir subalansuotais kriterijais, atsižvelgus į šio įstatymo 104 straipsnio 3 dalies nuostatas ir galimą įtaką finansiniam stabilumui susijusiose valstybėse narėse;
7) pateiktas išsamus sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimo, atliekamo vadovaujantis šio įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, aprašas.
Grupės pertvarkymo plane negali būti numatyta galimybė pasinaudoti:
1) valstybės pagalba, išskyrus Pertvarkymo fondo ar kitų valstybių narių analogiškų pertvarkymo finansavimo struktūrų lėšas;
2) skubia centrinio banko pagalba likvidumui padidinti ir
3) centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, teikiama taikant išskirtines sąlygas užtikrinimo priemonėms, terminui ir palūkanų normai.
Grupės pertvarkymo plane numatytos priemonės neturi daryti neproporcingo poveikio nė vienai valstybei narei.
Rengiant grupės pertvarkymo planą taip pat turi būti vadovaujamasi taikytinais ES teisės aktais.
17 straipsnis. Grupės pertvarkymo plano rengimas, kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija
Kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija, ji kartu su tos finansinės grupės ES licencijuotų patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis ir pasikonsultavusi su valstybių narių, kuriose veikia svarbūs filialai (tiek, kiek tai susiję su svarbiu filialu), pertvarkymo institucijomis parengia grupės pertvarkymo planą pagal šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė pertvarkymo institucijos pareikalavimu privalo pateikti šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą informaciją. Ši informacija turi apimti ES patronuojančiąją įmonę ir, kiek tai reikalinga, kiekvieną iš finansinės grupės subjektų, įskaitant šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus subjektus.
Pertvarkymo institucija, laikydamasi šiame įstatyme nustatytų informacijos apsaugos reikalavimų, pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas gautą informaciją perduoda:
1) Europos bankininkystės institucijai;
2) ES licencijuotų patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijoms;
3) valstybių narių, kuriose veikia svarbūs filialai, pertvarkymo institucijoms tiek, kiek tai susiję su šiais svarbiais filialais;
4) atitinkamoms Bankų įstatymo 59 straipsnyje nurodytoms priežiūros institucijoms;
5) valstybių narių, kuriose įsteigti šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti subjektai, pertvarkymo institucijoms.
Europos bankininkystės institucijai perduodama informacija turi apimti visą informaciją, susijusią su jos funkcijomis rengiant ir įgyvendinant grupės pertvarkymo planą. Šio straipsnio 3 dalies 2−5 punktuose nurodytiems subjektams teikiama informacija turi apimti bent informaciją, kuri yra susijusi su patronuojamąja įmone, svarbiu filialu arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu subjektu. Su trečiųjų valstybių patronuojamosiomis įmonėmis susijusi informacija perduodama šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams tik gavus trečiosios valstybės priežiūros ar trečiosios valstybės pertvarkymo institucijos sutikimą ir tik tam tikslui, dėl kurio duotas sutikimas.
Pertvarkymo institucija į grupės pertvarkymo plano rengimą ir priežiūrą gali įtraukti trečiosios valstybės, kurioje finansinė grupė yra įsteigusi patronuojamąją įmonę, finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba svarbų filialą, pertvarkymo instituciją, jeigu trečiosios valstybės pertvarkymo institucija laikosi analogiškų informacijos apsaugos reikalavimų, nustatytų šiame įstatyme.
Pertvarkymo institucija privalo užtikrinti, kad grupės pertvarkymo planas būtų peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas kartą per metus ir pasikeitus finansinės grupės, įskaitant bet kurią tos grupės įmonę, teisinei ar organizacinei struktūrai, veiklai ar finansinei būklei, kai tai gali turėti esminį poveikį grupės pertvarkymo planui arba dėl to gali prireikti keisti grupės pertvarkymo planą.
Pertvarkymo institucija turi perduoti grupės pertvarkymo planą ir visus jo pakeitimus atitinkamoms priežiūros institucijoms.
Rengiant ir atnaujinant grupės pertvarkymo planą, atliekamas sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimas, vadovaujantis šio įstatymo 21 straipsniu.
18 straipsnis. Grupės pertvarkymo plano tvirtinimas, kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija
Grupės pertvarkymo planas tvirtinamas grupės pertvarkymo institucijos ir kitų ES valstybėse narėse licencijuotų patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų bendru sprendimu.
Jeigu nepavyksta pasiekti bendro sprendimo dėl grupės pertvarkymo plano per keturis mėnesius nuo tos dienos, kurią grupės pertvarkymo institucija perdavė šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją atitinkamoms pertvarkymo institucijoms, grupės pertvarkymo institucija priima sprendimą dėl grupės pertvarkymo plano, atsižvelgusi į kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų nuomones ir išlygas. Jeigu per keturių mėnesių laikotarpį kuri nors iš kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų arba pati grupės pertvarkymo institucija kreipiasi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalies nuostatomis, padėtų institucijoms pasiekti bendrą sprendimą, grupės pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo. Grupės pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, grupės pertvarkymo institucija priima savo sprendimą.
Grupės pertvarkymo institucija turi informuoti Lietuvos Respublikoje licencijuotą ES patronuojančiąją įmonę apie priimtą sprendimą dėl grupės pertvarkymo plano, kartu pateikdama šio sprendimo pagrindimo dokumentą.
Tiek priimtas bendras sprendimas dėl grupės pertvarkymo plano, tiek, kai nėra tokio sprendimo, kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vienašališkai ar vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtas sprendimas dėl toje valstybėje licencijuotos patronuojamosios įmonės pertvarkymo plano rengimo arba kelių patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų bendru sutarimu priimtas sprendimas dėl grupės pertvarkymo plano, apimančio jų jurisdikcijai priklausančius finansinės grupės subjektus, yra privalomas grupės pertvarkymo institucijai.
Jeigu grupės pertvarkymo institucija gauna informaciją iš kitos valstybės narės patronuojamosios įmonės pertvarkymo institucijos apie tai, kad, jos vertinimu, bendru sprendimu patvirtintas grupės pertvarkymo planas arba kelių valstybių narių patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų bendru sprendimu patvirtintas grupės pertvarkymo planas, apimantis jų jurisdikcijai priklausančius finansinės grupės subjektus, ir dėl jo kilę nesutarimai gali neigiamai paveikti tos valstybės narės fiskalinius įsipareigojimus ir dėl šio klausimo negalima kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, pertvarkymo institucija inicijuoja grupės pertvarkymo plano pakartotinį vertinimą, įskaitant minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo vertinimą.
19 straipsnis. Grupės pertvarkymo plano tvirtinimas, kai grupės pertvarkymo institucija yra kitos valstybės narės pertvarkymo institucija
Kai grupės pertvarkymo institucija yra kitos valstybės narės pertvarkymo institucija, pertvarkymo institucija privalo dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas bendras sprendimas dėl grupės pertvarkymo plano tvirtinimo.
Pertvarkymo institucija turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsniu, padėtų pertvarkymo institucijoms pasiekti bendrą sprendimą.
Jeigu per keturis mėnesius nuo tos dienos, kurią grupės pertvarkymo institucija perdavė pertvarkymo institucijai šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, nepavyksta pasiekti bendro sprendimo dėl grupės pertvarkymo plano, pertvarkymo institucija turi teisę priimti atskirą sprendimą ir parengti Lietuvos Respublikoje licencijuotų finansinės grupės subjektų pertvarkymo planus. Sprendimas turi būti visapusiškai pagrįstas, jame turi būti išdėstytos nepritarimo siūlomam grupės pertvarkymo planui priežastys ir atsižvelgta į kitų priežiūros institucijų ir pertvarkymo institucijų nuomones bei išlygas. Pertvarkymo institucija apie savo sprendimą privalo pranešti kitoms pertvarkymo kolegijos narėms. Jeigu per keturių mėnesių laikotarpį kuri nors iš kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų arba pati pertvarkymo institucija kreipiasi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms pasiekti bendrą sprendimą, pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 1093/2010. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, pertvarkymo institucija priima savo sprendimą dėl Lietuvos Respublikoje licencijuotos finansinės grupės patronuojamosios įmonės.
Pertvarkymo institucija šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais turi teisę su dalimi patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų priimti bendrą sprendimą dėl grupės pertvarkymo plano taikymo jų valstybėse narėse licencijuotoms patronuojamosioms įmonėms.
Tiek priimtas bendras sprendimas dėl grupės pertvarkymo plano, tiek, jeigu tokio sprendimo nėra, pertvarkymo institucijos kartu su kitomis valstybių narių patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis priimtas bendras sprendimas dėl jų valstybėse narėse licencijuotų patronuojamųjų įmonių yra privalomas pertvarkymo institucijai.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SĖKMINGO PERTVARKYMO GALIMYBĖ
20 straipsnis. Įstaigos sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimas
Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijomis, kiek tai susiję su atitinkamu svarbiu filialu, privalo įvertinti sėkmingo finansinei grupei nepriklausančios įstaigos pertvarkymo galimybę be galimybės pasinaudoti šiomis priemonėmis:
1) valstybės pagalba, išskyrus Pertvarkymo fondo lėšas;
2) skubia centrinio banko pagalba likvidumui padidinti ir
3) centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, teikiama taikant išskirtines sąlygas užtikrinimo priemonėms, terminui ir palūkanų normai.
Laikoma, kad įstaigą galima sėkmingai pertvarkyti, jeigu ji gali būti likviduojama dėl bankroto arba pertvarkymo institucija gali ją pertvarkyti, taikydama šiame įstatyme nurodytas pertvarkymo priemones, kiek įmanoma siekiant išvengti reikšmingų neigiamų pasekmių valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi įstaiga, kitų valstybių narių ar visos ES finansų sistemai, įskaitant atvejus, kai yra platesnio finansinio nestabilumo arba finansų sistemos masto įvykių aplinkybės, ir siekiant užtikrinti įstaigos vykdomų ypač svarbių funkcijų tęstinumą.
Sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimas turi būti atliekamas tuo metu, kai vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis yra rengiamas ir atnaujinamas pertvarkymo planas.
Jeigu, pertvarkymo institucijos vertinimu, neįmanoma sėkmingai pertvarkyti įstaigos, pertvarkymo institucija nedelsdama privalo apie tai informuoti Europos bankininkystės instituciją.
Atliekant sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimą, turi būti vadovaujamasi šiame įstatyme nustatytais kriterijais ir reikalavimais, šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir turi būti įvertintos bet kokios kitos tokiam vertinimui reikšmingos aplinkybės.
Pertvarkymo institucija, vertindama sėkmingo įstaigos pertvarkymo galimybę, taip pat turi vadovautis taikytinais ES teisės aktais.
21 straipsnis. Finansinės sėkmingo grupės pertvarkymo galimybės vertinimas
Grupės pertvarkymo institucija kartu su patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis, pasikonsultavusios su tokių patronuojamųjų įmonių priežiūros institucijomis, priežiūros institucija, atliekančia finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir su valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, kiek tai susiję su svarbiu filialu, pertvarkymo institucijomis, turi įvertinti sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybę be galimybės pasinaudoti šiomis priemonėmis:
1) valstybės pagalba, išskyrus Pertvarkymo fondo ar kitų valstybių narių analogiškų pertvarkymo finansavimo struktūrų lėšas;
2) skubia centrinio banko pagalba likvidumui padidinti ir
3) centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, teikiama taikant išskirtines sąlygas užtikrinimo priemonėms, terminui ir palūkanų normai.
Laikoma, kad finansinę grupę galima sėkmingai pertvarkyti, jeigu grupės pertvarkymo institucija gali arba likviduoti finansinės grupės subjektus iškeliant bankroto bylą, arba juos pertvarkyti atskirai ar kitais būdais, taikydama šiame įstatyme nurodytas pertvarkymo priemones, kiek įmanoma siekiant išvengti reikšmingų neigiamų pasekmių valstybių narių, kuriose yra įsisteigę finansinės grupės subjektai, kitų valstybių narių ar visos ES finansų sistemai, įskaitant atvejus, kai yra platesnio finansinio nestabilumo arba finansų sistemos masto įvykių aplinkybės, ir siekiant užtikrinti finansinės grupės subjektų vykdomų ypač svarbių funkcijų tęstinumą.
Jeigu, grupės pertvarkymo institucijos vertinimu, neįmanoma sėkmingai pertvarkyti finansinės grupės, pertvarkymo institucija nedelsdama privalo apie tai informuoti Europos bankininkystės instituciją.
Sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimas turi būti atliekamas tuo metu, kai remiantis šio įstatymo nuostatomis yra rengiamas ir atnaujinamas grupės pertvarkymo planas.
Sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimas turi būti svarstomas pertvarkymo kolegijoje, vadovaujantis šio įstatymo 18 ir 19 straipsniuose nustatyta procedūra.
Atliekant sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimą, turi būti vadovaujamasi šiame įstatyme nustatytais kriterijais ir reikalavimais, šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir turi būti įvertintos bet kokios kitos tokiam vertinimui reikšmingos aplinkybės.
Grupės pertvarkymo institucija, vertindama sėkmingo įstaigos pertvarkymo galimybę, taip pat turi vadovautis taikytinais ES teisės aktais.
22 straipsnis. Sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimas
Atlikusi šio įstatymo 20 ar 21 straipsnyje numatytą įstaigos ar finansinės grupės sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimą, pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato, ar yra esminių sėkmingo įstaigos pertvarkymo kliūčių. Nustačiusi, kad tokių sėkmingo įstaigos pertvarkymo kliūčių yra, pertvarkymo institucija apie tai raštu praneša įstaigai, priežiūros institucijai ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijoms, nurodydama tokio įvertinimo priežastis.
Ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos įstaiga pertvarkymo institucijai pateikia pasiūlymus dėl nustatytų esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių pašalinimo. Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo įstaigos pasiūlymų gavimo dienos įvertina, ar įstaigos siūlomomis priemonėmis galima veiksmingai pašalinti nustatytas sėkmingo pertvarkymo kliūtis.
Kai, pertvarkymo institucijos vertinimu, įstaigos pasiūlytos priemonės veiksmingai nesumažina ir nepašalina pranešime nurodytų esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių, pertvarkymo institucija tiesiogiai ar per priežiūros instituciją raštu pareikalauja, kad įstaiga įgyvendintų alternatyvias pertvarkymo institucijos nurodytas priemones. Įstaiga per vieną mėnesį nuo tokio pranešimo gavimo dienos privalo pertvarkymo institucijai tiesiogiai ar per priežiūros instituciją, jeigu per ją buvo pateiktas pranešimas, pateikti nurodytų alternatyvių priemonių įgyvendinimo planą.
Pertvarkymo institucija, nurodydama įstaigai alternatyvias priemones, turi pagrįsti įstaigos pasiūlytų priemonių trūkumus ir įvertinti nurodytų alternatyvių priemonių taikymo, siekiant pašalinti nustatytas sėkmingo įstaigos pertvarkymo kliūtis, proporcingumą. Pertvarkymo institucija, parinkdama alternatyvias priemones, įvertina sėkmingo pertvarkymo kliūčių grėsmę finansiniam stabilumui ir alternatyvių priemonių poveikį įstaigos veiklai, jos stabilumui ir įstaigos gebėjimui prisidėti prie ekonomikos.
Pertvarkymo institucija, šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytu atveju siekdama pašalinti nustatytas esmines sėkmingo įstaigos pertvarkymo kliūtis, taiko vieną ar daugiau šių alternatyvių priemonių:
1) reikalauja, kad įstaiga pakeistų bet kokius tarpusavio finansavimo susitarimus su kitais finansinės grupės subjektais ar įvertintų jų poreikį arba sudarytų su kitais finansinės grupės subjektais ar su trečiaisiais asmenimis paslaugų teikimo sutartis dėl ypač svarbių funkcijų vykdymo;
2) reikalauja, kad įstaiga apribotų savo didžiausias individualias ir bendras pozicijas;
3) nustato papildomus konkrečios ar reguliarios su pertvarkymu susijusios informacijos teikimo reikalavimus;
4) reikalauja, kad įstaiga parduotų nurodytą turtą;
5) reikalauja, kad įstaiga apribotų ar nutrauktų tam tikrą jau vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą;
6) apriboja ar uždraudžia vykdyti naują ūkinę komercinę veiklą ar plėtoti esamą ūkinę komercinę veiklą arba parduoti naujus ar jau esamus produktus;
7) reikalauja supaprastinti įstaigos arba bet kurio tiesiogiai ir netiesiogiai valdomo finansinės grupės subjekto teisinę ar veiklos struktūrą, kad taikant pertvarkymo priemones būtų galima teisiškai ir veiklos požiūriu atskirti ypač svarbias funkcijas nuo kitų funkcijų;
8) reikalauja, kad įstaiga arba patronuojančioji įmonė įsteigtų patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę valstybėje narėje arba ES patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę;
9) reikalauja, kad įstaiga arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas išleistų finansines priemones, kurios būtų tinkamos vykdant minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą;
10) reikalauja, kad įstaiga arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas imtųsi kitų priemonių, siekdami užtikrinti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo vykdymą, įskaitant mėginimą pakartotinai derėtis dėl bet kurio tinkamo įsipareigojimo bei išleistų papildomų 1 ar 2 lygio priemonių, kad visi pertvarkymo institucijos sprendimai nurašyti arba konvertuoti atitinkamą įsipareigojimą ar priemonę būtų vykdomi toje valstybėje narėje, pagal kurios teisę reglamentuojami atitinkami įsipareigojimai ir priemonės;
11) kai įstaiga yra mišrios veiklos kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamoji įmonė, reikalauja, kad pastaroji įstaigai kontroliuoti įsteigtų atskirą finansų kontroliuojančiąją bendrovę, kai tai būtina siekiant palengvinti įstaigos pertvarkymą ir išvengti pertvarkymo priemonių, turinčių neigiamą poveikį nefinansinei įmonių grupės daliai, taikymo įstaigai.
Prieš priimdama sprendimą dėl šio straipsnio 5 dalyje nurodytų priemonių taikymo, pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija ir prireikus su už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija, įvertina galimą atitinkamų priemonių poveikį įstaigai, finansinių paslaugų vidaus rinkai, kitų valstybių narių ir visos ES finansiniam stabilumui.
Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas parengti įstaigos pertvarkymo planą ir 18 straipsnio 1 dalyje ar 19 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas pasiekti bendrą sprendimą dėl grupės pertvarkymo plano netaikomas nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto pranešimo pateikimo momento iki tol, kol pertvarkymo institucija, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, pritaria sėkmingo esminių pertvarkymo kliūčių pašalinimo priemonėms arba priima sprendimą dėl šio straipsnio 5 dalyje nurodytų priemonių taikymo.
Pertvarkymo institucija, pasirinkdama ir taikydama šio straipsnio 5 dalyje nurodytas priemones, taip pat vadovaujasi taikytinais ES teisės aktais.
Šio straipsnio nuostatos šalinant grupės pertvarkymo kliūtis taikomos tiek, kiek šio įstatymo 23 straipsnyje nenustatyta kitaip.
23 straipsnis. Sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo kliūčių šalinimas, kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija
Grupės pertvarkymo institucija kartu su patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis bei pasikonsultavusi su priežiūros institucijų kolegija ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijomis, kiek tai susiję su svarbiu filialu, pertvarkymo kolegijoje apsvarsto vadovaujantis šio įstatymo 21 straipsnio nuostatomis atliktą sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimą ir deda visas pastangas, kad būtų priimtas bendras sprendimas dėl šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytų sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo priemonių taikymo visiems finansinės grupės subjektams.
Grupės pertvarkymo institucija, bendradarbiaudama su priežiūros institucija, atliekančia jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir Europos bankininkystės institucija, veikiančia pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, bei pasikonsultavusi su priežiūros institucijomis, parengia ir Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei, patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijoms ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijoms pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamos esminės kliūtys, trukdančios veiksmingai taikyti pertvarkymo priemones finansinei grupei. Ataskaitoje taip pat įvertinamas galimas siūlomų taikyti priemonių poveikis įstaigos veiklos modeliui ir nurodomos tikslingos ir proporcingos priemonės, kurios yra būtinos esminėms kliūtims pašalinti.
Per keturis mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos gavimo dienos Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė grupės pertvarkymo institucijai gali teikti pastabas ir pasiūlyti alternatyvias ataskaitoje nurodytoms priemonėms sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo kliūčių įveikimo ar pašalinimo priemones.
Grupės pertvarkymo institucija apie Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės pasiūlytas priemones praneša priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, Europos bankininkystės institucijai, patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijoms ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijoms, kiek tai susiję su atitinkamu svarbiu filialu. Grupės pertvarkymo institucija kartu su patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis, pasikonsultavusi su priežiūros institucijomis ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijomis, deda visas pastangas, kad pertvarkymo kolegijoje būtų pasiektas bendras sprendimas dėl Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės pasiūlytų ir dėl institucijų reikalaujamų, šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytų sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo priemonių taikymo visiems finansinės grupės subjektams vertinimo, atsižvelgiant į galimą priemonių poveikį visose valstybėse narėse, kuriose veikia finansinė grupė.
Bendras sprendimas priimamas per keturis mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės pastabų pateikimo grupės pertvarkymo institucijai dienos arba nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto keturių mėnesių termino pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuris terminas yra ankstesnis. Bendras sprendimas privalo būti pagrįstas ir raštu išdėstytas dokumente, kurį grupės pertvarkymo institucija pateikia Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei.
Grupės pertvarkymo institucija turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio nuostatomis, padėtų pasiekti bendrą sprendimą.
Nepriėmus bendro sprendimo per šio straipsnio 5 dalyje nurodytą laikotarpį, pertvarkymo institucija, pirmininkaujanti pertvarkymo kolegijai, priima savo sprendimą dėl šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytų priemonių taikymo finansinei grupei. Toks sprendimas turi būti visapusiškai pagrįstas ir jame turi būti atsižvelgiama į kitų pertvarkymo institucijų nuomones ir išlygas. Grupės pertvarkymo institucija savo sprendimą pateikia Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei.
Jeigu per šio straipsnio 5 dalyje nurodytą laikotarpį kuri nors pertvarkymo institucija kreipėsi į Europos bankininkystės instituciją dėl šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytų priemonių taikymo, grupės pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį priėmimo dienos. Grupės pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, grupės pertvarkymo institucija priima savo sprendimą. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui ar priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai neperduodamas.
Tiek bendru sutarimu, tiek, kai jo nėra, kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vienašališku sprendimu ar vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtas sprendimas yra privalomas grupės pertvarkymo institucijai.
24 straipsnis. Sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo kliūčių šalinimas, kai grupės pertvarkymo institucija yra kitos valstybės narės pertvarkymo institucija
Kai grupės pertvarkymo institucija yra kitos valstybės narės pertvarkymo institucija, pertvarkymo institucija privalo dėti visas pastangas, kad būtų priimtas bendras sprendimas svarstant pagal šio įstatymo 21 straipsnį atliktą sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimą ir būtų priimtas bendras sprendimas dėl šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytų sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo priemonių taikymo visiems finansinės grupės subjektams.
Pertvarkymo institucija, gavusi šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą ataskaitą, ją perduoda Lietuvos Respublikoje licencijuotai patronuojamajai įmonei.
Bendras sprendimas priimamas per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai kitoje valstybėje narėje licencijuota ES patronuojančioji įmonė pateikia pastabas dėl tos valstybės narės grupės pertvarkymo institucijos parengtos ataskaitos arba praėjus keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kai kitoje valstybėje narėje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei buvo pateikta ataskaita, atsižvelgiant į tai, kuris terminas yra ankstesnis.
Jeigu bendras sprendimas nėra priimtas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytas laikotarpis nėra pasibaigęs, pertvarkymo institucija turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, veikdama pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį, padėtų institucijoms susitarti dėl šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytų priemonių taikymo. Pertvarkymo institucija taip turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio nuostatomis, padėtų pasiekti bendrą sprendimą.
Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį nepavyksta pasiekti bendro sutarimo, pertvarkymo institucija priima atskirą sprendimą dėl šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytų priemonių taikymo Lietuvos Respublikoje licencijuotai patronuojamajai įmonei. Sprendimas turi būti visapusiškai pagrįstas ir jame turi būti atsižvelgiama į kitų pertvarkymo institucijų nuomones ir išlygas. Sprendimas pateikiamas atitinkamai patronuojamajai įmonei ir kitos valstybės narės grupės pertvarkymo institucijai.
Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį kuri nors iš kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų kreipiasi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms priimti bendrą sprendimą, pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, pertvarkymo institucija priima savo sprendimą. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui ar priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai neperduodamas.
Tiek bendru sutarimu, tiek, kai jo nėra, kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vienašališku sprendimu ar vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtas sprendimas yra privalomas pertvarkymo institucijai.
PENKTASIS SKIRSNIS
MINIMALUS NUOSAVŲ LĖŠŲ IR TINKAMŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ DYDIS
25 straipsnis. Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas
Įstaigos privalo nuolat tenkinti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą. Minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydis apskaičiuojamas kaip nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų suma, išreikšta visų įstaigos įsipareigojimų ir nuosavų lėšų procentine dalimi. Apskaičiuojant minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydį, įsipareigojimai, kylantys iš išvestinių finansinių priemonių, yra įtraukiami į visų įstaigos įsipareigojimų sumą, įvertinant sandorio šalies teisę taikyti baigiamąją užskaitą.
Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą kiekvienai Lietuvos Respublikoje licencijuotai įstaigai nustato pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, vadovaudamasi ES teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir atsižvelgdama į šiuos kriterijus:
1) poreikį užtikrinti, kad taikant pertvarkymo priemones, įskaitant ir gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, įstaigos būtų pertvarkytos taip, kad būtų pasiekti pertvarkymo tikslai;
2) poreikį užtikrinti, kad įstaigos tuo atveju, jeigu būtų taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, turėtų pakankamai tinkamų įsipareigojimų ir galėtų užtikrinti, kad nuostoliai bus padengti ir įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas bus atkurtas iki lygio, kuris atitiktų įstaigos licencijos gavimo reikalavimus ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus įstaigos nuolatinės veiklos vykdymo reikalavimus (toliau kartu – licencinės veiklos reikalavimai), ir kad būtų išlaikytas pakankamas rinkos pasitikėjimas tuo pertvarkomu subjektu;
3) poreikį užtikrinti, kad tuo atveju, jeigu pertvarkymo plane numatyta, kad, vadovaujantis šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalies nuostatomis, tam tikroms tinkamų įsipareigojimų rūšims gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė gali būti netaikoma, arba kad atliekant dalinį turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimą tam tikrų rūšių tinkami įsipareigojimai gali būti visi perduodami kitam asmeniui, pertvarkomas subjektas turėtų pakankamai kitų tinkamų įsipareigojimų padengti nuostolius ir atkurti įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą iki lygio, kuris atitiktų licencijuojamos veiklos reikalavimus;
4) įstaigos dydį, verslo ir finansavimo modelius, rizikos pobūdį;
5) indėlių draudimo sistemos galimybes prisidėti prie pertvarkymo finansavimo pagal šio įstatymo 105 straipsnį;
6) įstaigos finansinių problemų neigiamą poveikį finansų sektoriaus stabilumui, įskaitant neigiamas problemų išplitimo į kitas įstaigas pasekmes dėl įstaigų tarpusavio ryšių arba įstaigos ryšių su likusia finansų sistemos dalimi;
7) kitas svarbias aplinkybes.
Tinkami įsipareigojimai įtraukiami į nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą pagal šio straipsnio 1 dalį tik tada, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:
1) finansinė priemonė yra išleista ir visiškai apmokėta;
2) tai nėra įsipareigojimas pačiai įstaigai, įstaiga nėra pateikusi įkaito ar kitaip užtikrinusi tokio įsipareigojimo įvykdymo;
3) įstaiga tiesiogiai ar netiesiogiai nefinansavo finansinės priemonės įsigijimo;
4) likęs įsipareigojimo terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai;
5) įsipareigojimas atsiranda ne dėl išvestinės finansinės priemonės;
6) įsipareigojimas kyla ne iš indėlio, nurodyto Bankų įstatymo 87 straipsnio 4 dalyje ar Centrinės kredito unijos įstatymo 71 straipsnio 4 dalyje.
Šio straipsnio 3 dalies 4 punkto tikslais, kai įsipareigojimo turėtojui suteikiama teisė patenkinti reikalavimą nepasibaigus terminui, laikoma, kad tokio įsipareigojimo įvykdymo diena yra pirmoji tokios teisės atsiradimo diena.
Kai įsipareigojimui taikoma trečiosios valstybės teisė, pertvarkymo institucija gali pareikalauti, kad Lietuvos Respublikoje licencijuota įstaiga įrodytų, kad visi pertvarkymo institucijos sprendimai nurašyti arba konvertuoti tokį įsipareigojimą pagal taikytiną trečiosios valstybės teisę ir atsižvelgiant į įsipareigojimą reglamentuojančios sutarties sąlygas, tarptautines sutartis dėl pertvarkymo procedūrų pripažinimo ir kitas susijusias aplinkybes gali būti vykdomi. Jeigu pertvarkymo institucija neįsitikina, kad visi jos sprendimai pagal trečiosios valstybės teisę gali būti vykdomi, toks įsipareigojimas nėra įtraukiamas į apskaičiuojamą minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydį.
Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, gali nuspręsti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą taikyti ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytiems subjektams.
Pertvarkymo institucija visus sprendimus dėl minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo nustatymo priima ir peržiūri atsižvelgdama į pertvarkymo planų nuostatas ir jų pakeitimus.
Pertvarkymo institucija, derindama savo veiksmus su priežiūros institucija, informuoja Europos bankininkystės instituciją apie Lietuvos Respublikoje licencijuotoms įstaigoms ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytiems subjektams nustatytus minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimus ir tikrina, kaip tos įstaigos ir subjektai laikosi šių reikalavimų.
26 straipsnis. Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo taikymas ES patronuojančiosios įmonės finansinei grupei konsoliduotu pagrindu
Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės privalo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo laikytis ne tik individualiai, bet ir konsoliduotu pagrindu.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą, vadovaudamasi šio straipsnio 3 dalimi, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus ir į tai, ar vadovaujantis pertvarkymo planu trečiosiose valstybėse įsteigtos finansinei grupei priklausančios partronuojamosios įmonės būtų pertvarkomos atskirai.
Prieš priimdama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, pertvarkymo institucija siekia bendro visų finansinės grupės subjektų pertvarkymo institucijų sprendimo dėl konsoliduotu pagrindu taikomo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo dydžio nustatymo.
Jeigu nepavyksta pasiekti šio straipsnio 3 dalyje nurodyto bendro sprendimo per keturis mėnesius nuo siūlomo sprendimo pateikimo visų finansinės grupės subjektų pertvarkymo institucijoms dienos, atsižvelgusi į kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų atliktą patronuojamųjų įmonių vertinimą, sprendimą dėl konsoliduotu pagrindu taikytino minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo nustatymo priima pertvarkymo institucija. Jeigu per keturių mėnesių laikotarpį kuri nors iš kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų arba pati pertvarkymo institucija, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio nuostatomis, perduoda klausimą Europos bankininkystės institucijai, pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, pertvarkymo institucija priima savo sprendimą.
Pertvarkymo institucija turi informuoti Lietuvos Respublikoje licencijuotą ES patronuojančiąją įmonę ir kitų finansinės grupės subjektų pertvarkymo institucijas apie šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka priimtą sprendimą, kartu pateikdama šio sprendimo pagrindimo dokumentą. Pertvarkymo institucija turi reguliariai peržiūrėti ir prireikus atnaujinti šį sprendimą.
Kai ES patronuojančioji įmonė, turinti Lietuvos Respublikoje licencijuotą vieną ar daugiau patronuojamųjų įmonių, yra licencijuota kitoje valstybėje narėje, pertvarkymo institucija privalo dėti visas pastangas, kad kartu su atitinkamomis kitų valstybių narių pertvarkymo institucijomis būtų pasiektas bendras sprendimas dėl konsoliduotu pagrindu taikomo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo dydžio nustatymo.
Per keturis mėnesius nuo kitos valstybės narės grupės pertvarkymo institucijos pasiūlymo dėl bendro sprendimo gavimo dienos, jeigu bendras sprendimas dar nėra pasiektas, pertvarkymo institucija turi teisę perduoti klausimą Europos bankininkystės institucijai, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio nuostatomis.
Tiek bendras sprendimas, tiek, kai jo nėra, kitos valstybės narės, kurioje yra licencijuota Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojamosios įmonės ES patronuojančioji įmonė, grupės pertvarkymo institucijos vienašališku sprendimu arba, vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu, priimtas sprendimas dėl minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo taikymo konsoliduotu pagrindu yra privalomas pertvarkymo institucijai.
27 straipsnis. Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo taikymas individualiai patronuojamosioms įmonėms
Pertvarkymo institucija nustato finansinei grupei priklausančioms patronuojamosioms įmonėms, licencijuotoms Lietuvos Respublikoje, individualiai taikomus minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžius, atsižvelgdama į:
1) patronuojamosios įmonės dydį, verslo modelį ir rizikos pobūdį, įskaitant jos nuosavas lėšas ir šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, ir
2) konsoliduotu pagrindu taikomą minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą.
Prieš priimdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą, pertvarkymo institucija privalo dėti visas pastangas, kad su kitų finansinės grupės subjektų pertvarkymo institucijomis būtų pasiektas bendras sprendimas dėl individualiai kiekvienai Lietuvos Respublikoje licencijuotai patronuojamajai įmonei taikomų minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimų.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).