Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2015-11-19

Paskutinį kartą atnaujinta 2015-12-03

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

straipsniai 126

Pakeitimų istorija JSON API

95 straipsnis. Mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų apsauga

Pertvarkymo institucija turi užtikrinti, kad, perduodama dalį pertvarkomo subjekto teisių, turto ar įsipareigojimų, panaikindama ar keisdama sandorio, kurio šalis yra pertvarkomas subjektas, sąlygas arba pakeisdama gavėją kaip sandorio šalį, nedarytų įtakos mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimui.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pertvarkomo subjekto dalies turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas kitai įstaigai, sandorio, kurio šalis yra pertvarkomas subjektas, sąlygų panaikinimas ar pakeitimas nedaro įtakos pervedimo nurodymų ir įskaitymo sandorių galiojimui, sistemos dalyvio teisių ir įsipareigojimų vykdymui ir teisei į finansinį įkaitą ir jo panaudojimą.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PROCEDŪRINĖS PAREIGOS IR INFORMACIJOS APSAUGA

96 straipsnis. Informavimo reikalavimai

Paaiškėjus bent vienai šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodytai aplinkybei, įstaigos arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto vadovas nedelsdamas privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai.

Priežiūros institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo apie tai pranešti pertvarkymo institucijai ir nurodyti, kokių krizių prevencijos priemonių buvo pareikalauta imtis arba kokie Bankų įstatymo 67 straipsnyje, Finansinių priemonių rinkų įstatymo 81 straipsnyje ar Centrinės kredito unijos įstatymo 53 straipsnyje nurodyti privalomi nurodymai buvo duoti įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui.

Pertvarkymo institucija, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą, kad įstaiga arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas atitinka šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas sąlygas, arba savo iniciatyva nustačiusi, kad minėta įstaiga atitinka šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas sąlygas, nedelsdama apie tai turi pranešti šioms institucijoms, jeigu jos nesutampa:

1) įstaigos arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto pertvarkymo institucijai ir priežiūros institucijai;

2) įstaigos arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto bet kurio filialo priežiūros institucijai ir pertvarkymo institucijai;

3) centriniam bankui;

4) valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, kai gali prireikti panaudoti Įndėlių draudimo fondo arba Pertvarkymo fondo lėšas;

5) prireikus grupės pertvarkymo institucijai;

6) Finansų ministerijai;

7) priežiūros institucijai, atliekančiai finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir

8) Europos sisteminės rizikos valdybai;

9) už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakingai institucijai.

Pertvarkymo institucija turi nustatyti šiame straipsnyje nurodyto pranešimo perdavimo šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytai įmonei tvarką, užtikrinančią saugų informacijos perdavimą.

Pertvarkymo institucija turi pateikti Europos Komisijai ir Bendrai pertvarkymo valdybai Reglamento (ES) Nr. 806/2014 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją dėl kreditorių reikalavimų eiliškumo kiekvienais metais liepos 1 dieną arba nedelsdama, kai šis eiliškumas pasikeičia.

97 straipsnis. Pertvarkymo institucijos sprendimas dėl subjekto pertvarkymo

Pertvarkymo institucija, informuota pagal šio įstatymo 96 straipsnio 2 dalį arba turėdama atitinkamos informacijos savo iniciatyva, turi įvertinti, ar konkreti įstaiga arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas atitinka šio įstatymo 42 straipsnyje nustatytas pertvarkymo sąlygas, ir priimti sprendimą dėl tos įstaigos ar subjekto pertvarkymo (toliau – sprendimas dėl pertvarkymo).

Sprendime dėl pertvarkymo turi būti nurodyta:

1) sprendimo vykdyti pertvarkymo veiksmus arba jų nevykdyti priėmimo priežastys, įskaitant atitikties pertvarkymo sąlygoms įvertinimą;

2) veiksmai, kurių pertvarkymo institucija ketina imtis, įskaitant bankroto proceso inicijavimą ir bet kurias kitas teisės aktų numatytas priemones.

Pertvarkymo institucijos sprendimas dėl pertvarkymo turi būti vykdomas nedelsiant.

98 straipsnis. Informavimas apie sprendimą dėl pertvarkymo ir pertvarkymo eigą

Pertvarkymo institucija, priėmusi sprendimą dėl pertvarkymo, kuriuo nusprendžiama vykdyti pertvarkymo veiksmus, nedelsdama apie jį informuoja pertvarkomą subjektą ir šias institucijas, jeigu jos nesutampa:

1) pertvarkomo subjekto priežiūros instituciją;

2) pertvarkomo subjekto visų filialų, įsteigtų ne Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucijas;

3) centrinį banką;

4) valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“;

5) Finansų ministeriją;

6) prireikus grupės pertvarkymo instituciją;

7) priežiūros instituciją, atliekančią finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą;

8) už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakingą instituciją;

9) jeigu pertvarkomas subjektas dalyvauja mokėjimų ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje, – tos sistemos operatorių;

10) Europos Komisiją, Europos Centrinį Banką, Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros instituciją, Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros instituciją ir Europos bankininkystės instituciją;

11) Europos sisteminės rizikos valdybą.

Pertvarkymo institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms taip pat turi pateikti sprendimo dėl pertvarkymo kopiją ir nurodyti, nuo kada vykdomi pertvarkymo veiksmai.

Pertvarkymo institucija sprendimo dėl pertvarkymo kopiją arba pranešimą, kuriame apibendrintai būtų nurodytas pertvarkymo veiksmų poveikis, įskaitant poveikį vartotojams, ir, jeigu taikoma, šio įstatymo 50, 51 ir 52 straipsniuose nurodyto sustabdymo ar apribojimo sąlygos ir jo laikotarpis, turi paskelbti savo interneto svetainėje ir šią informaciją pateikti priežiūros institucijai, jeigu ji nesutampa su pertvarkymo institucija, Europos bankininkystės institucijai ir pertvarkomam subjektui, kad šios informaciją paskelbtų savo interneto svetainėse.

Pertvarkymo institucija turi užtikrinti, kad tais atvejais, kai pertvarkomo subjekto nuosavybės priemonėmis arba skolos priemonėmis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija, vadovaujantis Vertybinių popierių įstatymo nuostatomis, būtų paskelbta Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje.

Pertvarkymo institucija turi užtikrinti, kad tais atvejais, kai pertvarkomo subjekto nuosavybės priemonėmis arba skolos priemonėmis neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija būtų išsiųsta pertvarkomo subjekto akcininkams ir kreditoriams, kurie yra žinomi pertvarkymo institucijai, pasinaudojus pertvarkomo subjekto sąrašais arba duomenų bazėmis, prie kurių pertvarkymo institucija turi prieigą.

Pertvarkomas subjektas ir (arba) jo turto, teisių arba įsipareigojimų perėmėjas, gavęs asmens prašymą, turi pateikti jam informaciją apie atliktų pertvarkymo veiksmų poveikį jo nuosavybės priemonėms, turtui, teisėms ir įsipareigojimams.

99 straipsnis. Informacijos apsauga

Informacija, gauta šio įstatymo tikslais, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama ar kitokiu būdu padaroma prieinama, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo turi laikytis:

1) pertvarkymo institucija;

2) priežiūros institucija;

3) Finansų ministerija;

4) specialieji valdytojai arba laikinieji administratoriai;

5) potencialūs įsigyjantieji asmenys, su kuriais priežiūros institucija susisiekė arba kuriems pertvarkymo institucija pateikė pasiūlymą pirkti;

6) auditoriai, buhalteriai, teisės konsultantai, vertintojai ir kiti ekspertai ar konsultantai, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai pasitelkė pertvarkymo institucija, priežiūros institucija arba potencialūs įsigyjantieji asmenys, nurodyti šios dalies 5 punkte;

7) valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“;

8) laikinoji įstaiga arba turto valdymo įmonė;

9) kitos institucijos, dalyvaujančios pertvarkymo procese;

10) kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai, nuolat ar terminuotai teikiantys ar teikę paslaugas šios dalies 1−9 punktuose nurodytiems asmenims;

11) šios dalies 1−9 punktuose nurodytų asmenų vyresnioji vadovybė, valdymo organai ir darbuotojai prieš juos paskiriant į pareigas, paskyrimo metu ir jau paskyrus ir buvę (atšaukti, atleisti, nušalinti) valdymo organai, vyresnioji vadovybė ir darbuotojai.

Šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 7, 8, 9 punktuose nurodyti asmenys privalo nustatyti vidaus tvarkos taisykles, kuriomis būtų užtikrinta, kad su informacija, gauta atliekant šiame įstatyme nustatytas funkcijas, galėtų susipažinti tik tiesiogiai pertvarkymo procese dalyvaujantys asmenys, ir būtų nustatyti kiti tokios informacijos apsaugą užtikrinantys reikalavimai.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas, jeigu informacijos, gautos šio įstatymo tikslais, atskleidimas yra būtinas tinkamam šiame įstatyme nustatytų funkcijų atlikimui arba jeigu atskleidžiama informacija yra apibendrinta ir neįmanoma atpažinti atskirų įstaigų arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytų subjektų, arba jeigu gaunamas aiškus išankstinis informaciją pateikusios institucijos, įstaigos arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto sutikimas.

Kiekvieno šio straipsnio 2 dalies 1−7 punktuose nurodyto subjekto darbuotojai ir šio subjekto pasitelkti ekspertai ar konsultantai turi teisę tarpusavyje keistis šiame straipsnyje nurodyta saugoma informacija.

Pertvarkymo ir priežiūros institucijos, įskaitant jų darbuotojus ir pasitelktus ekspertus ar konsultantus, vykdydamos šiame įstatyme nustatytas funkcijas, turi teisę keistis informacija, gauta šio įstatymo tikslais, tarpusavyje ir su kitomis valstybių narių pertvarkymo institucijomis ir priežiūros institucijomis, valstybių narių centrinės valdžios institucijomis, atsakingomis už valstybės narės ekonomiką, finansus ir biudžetą, centriniais bankais, indėlių draudimo sistemomis, investuotojų kompensavimo sistemomis, institucijomis, atsakingomis už bankroto procedūrą, institucijomis, atsakingomis už finansų sistemų stabilumą valstybėse narėse, taikant makrolygio rizikos ribojimo taisykles, asmenimis, atsakingais už įstatymuose numatyto finansinių ataskaitų audito atlikimą, ir institucijomis, atsakingomis už šių asmenų priežiūrą, Europos bankininkystės institucija pagal šio įstatymo 115 straipsnį, trečiųjų valstybių institucijomis, atliekančiomis analogiškas pertvarkymo institucijų funkcijas, taikant griežtesnius informacijos apsaugos reikalavimus, potencialiais įsigyjančiaisiais asmenimis, Lietuvos Respublikos Seimo laikinosiomis tyrimo komisijomis, veikiančiomis pagal Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą, jeigu informacija būtina jų funkcijoms atlikti, ir kitomis valstybės institucijomis, jeigu tokia informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti ir būtina pertvarkymo veiksmams planuoti ar vykdyti.

Informacija, gauta šio įstatymo tikslais, gali būti perduota Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytais pagrindais, jeigu ji reikalinga ikiteisminiam tyrimui atlikti arba baudžiamajai bylai teisme nagrinėti, taip pat teismui, kai įstatymų nustatyta tvarka yra apskųstas pagal šį įstatymą priimtas priežiūros arba pertvarkymo institucijos sprendimas, arba kitais atvejais, kai tokia informacija būtina civilinei arba administracinei bylai teisme išnagrinėti.

Vertinant žalos, atsiradusios nesilaikant šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, dydį, turi būti įvertintas poveikis, kurį informacijos, gautos šio įstatymo tikslais, atskleidimas galėtų turėti su finansų, pinigų ar ekonomikos politika susijusiam viešajam interesui, fizinių ir juridinių asmenų, komerciniams interesams, tikrinimų tikslui, tyrimams ir auditui. Vertinant tokios informacijos atskleidimo poveikį turi būti įvertintas ir šio įstatymo 5, 8, 13, 15 ir 16 straipsniuose nurodyto gaivinimo ir pertvarkymo plano turinio ir bet kurio pagal šio įstatymo 7, 10, 11 ir 20 straipsnius atlikto sėkmingo pertvarkymo vertinimo rezultatų atskleidimo poveikis.

100 straipsnis. Pertvarkymo institucijos ir jos darbuotojų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas ir kompensacija pertvarkymo institucijos darbuotojams dėl išlaidų, susijusių su jiems iškeltomis bylomis arba pareikštais ieškiniais

Žalai, atsiradusiai dėl pertvarkymo institucijos arba jos darbuotojų neteisėtų veiksmų, susijusių su pertvarkymo vykdymu ar kitų pagal šį įstatymą priskirtų funkcijų atlikimu, atlyginti ir išlaidoms, susijusioms su pertvarkymo institucijos darbuotojams iškeltomis bylomis ar pareikštais ieškiniais, susijusiais su pertvarkymo vykdymu ar kitų pagal šį įstatymą priskirtų funkcijų atlikimu, kompensuoti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio nuostatos.

101 straipsnis. Pertvarkymo institucijos ir priežiūros institucijos sprendimų apskundimas

Pertvarkymo institucijos priimtas administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo arba Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Ieškinio ar skundo (prašymo) pateikimas teismui dėl pertvarkymo institucijos sprendimo taikyti krizių valdymo priemonę nesustabdo pertvarkymo institucijos sprendimo vykdymo.

Byloje, kurioje nagrinėjamas ieškinys ar skundas (prašymas) dėl pertvarkymo institucijos sprendimo taikyti krizių valdymo priemonę, negali būti taikomos Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 12 punktuose numatytos ar kitos laikinosios apsaugos priemonės, kurios ribotų su pertvarkymo priemonių taikymu susijusių veiksmų atlikimą (kai byla nagrinėjama Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka), arba Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalyje numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės (kai byla nagrinėjama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka).

Teismas, spręsdamas dėl pertvarkymo institucijos priimto sprendimo dėl krizių valdymo priemonės taikymo ir tuo tikslu vertindamas aplinkybių visumą, taip pat turi remtis pertvarkymo institucijos atliktu ekonominiu vertinimu.

Teismas ieškinį ar skundą (prašymą) dėl sprendimo taikyti krizių valdymo priemones turi išnagrinėti ir sprendimą pirmosios instancijos teisme priimti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos. Prireikus motyvuota teismo nutartimi minėtas bendras bylos nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui.

Tais atvejais, kai būtina apsaugoti trečiųjų asmenų, kurie, pertvarkymo institucijai atliekant pertvarkymo veiksmus, sąžiningai įsigijo pertvarkomo subjekto nuosavybės priemonių, turto, teisių arba įsipareigojimų, interesus, pertvarkymo institucijos sprendimo pripažinimas neteisėtu nedaro įtakos vėliau priimtiems sprendimams ar sudarytiems sandoriams, kuriuos priėmė ar sudarė pertvarkymo institucija ir kurie buvo grindžiami neteisėtu pripažintu sprendimu.

Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju tretieji asmenys gali tik reikalauti, kad pertvarkymo institucija, priėmusi neteisėtu pripažintą sprendimą, atlygintų patirtus nuostolius, atsiradusius dėl tokio sprendimo priėmimo.

Priežiūros institucijos veiksmų ar neveikimo apskundimui mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 68 straipsnio nuostatos.

102 straipsnis. Bankroto bylos iškėlimas

Pertvarkomam subjektui, įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui, kurie atitinka šiame įstatyme nustatytas pertvarkymo sąlygas, bankroto byla gali būti iškelta tik pertvarkymo institucijos iniciatyva.

Įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį, bankroto byla gali būti iškelta pertvarkymo institucijos iniciatyva arba šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais.

Asmenys, prieš kreipdamiesi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įstaigai arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui, apie tai turi raštu informuoti priežiūros instituciją ir pertvarkymo instituciją. Pertvarkymo institucija per 7 kalendorines dienas nuo informacijos pateikimo dienos turi informuoti asmenį, ar ketina imtis šioje dalyje nurodytos įstaigos pertvarkymo veiksmų. Jeigu pertvarkymo institucija per 7 kalendorines dienas nuo informacijos pateikimo dienos neinformuoja asmens, laikoma, kad pertvarkymo institucija neketina imtis pertvarkymo veiksmų dėl šioje dalyje nurodytos įstaigos.

Pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įstaigai arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui gali būti priimamas tokiu atveju, jeigu jis atitinka kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir asmuo, kuris kreipiasi dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikia teismui įrodymus, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka buvo informuotos priežiūros ir pertvarkymo institucijos, ir:

1) pertvarkymo institucija informavo asmenį, kad neketina imtis šioje dalyje nurodytos įstaigos pertvarkymo veiksmų;

2) nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos pateikimo priežiūros ir pertvarkymo institucijoms dienos praėjo 7 kalendorinės dienos.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PERTVARKYMO VEIKSMŲ FINANSAVIMAS

103 straipsnis. Pertvarkymo fondas

Pertvarkymo fondas finansuojamas įstaigų ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytų subjektų lėšomis. Pertvarkymo fondo finansavimo ir administravimo tvarką nustato Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas, pertvarkymo institucijos ir ES teisės aktai.

Pertvarkymo fondas gali būti naudojamas, kai taikant pertvarkymo priemones būtina imtis šių veiksmų:

1) garantuoti pertvarkomo subjekto, jo patronuojamųjų įmonių, laikinosios įstaigos, turto valdymo įmonės arba, taikant verslo perleidimo priemonę, įsigyjančiojo asmens turtą arba įsipareigojimus;

2) suteikti paskolą pertvarkomam subjektui, jo patronuojamosioms įmonėms, laikinajai įstaigai, turto valdymo įmonei arba, taikant verslo perleidimo priemonę, įsigyjančiajam asmeniui;

3) pirkti pertvarkomo subjekto turtą;

4) laikantis šio įstatymo 78 straipsnyje nustatytų reikalavimų, finansuoti laikinąją įstaigą, turto valdymo įmonę arba, taikant verslo perleidimo priemonę, įsigyjantįjį asmenį;

5) mokėti kompensacijas akcininkams arba kreditoriams, kaip nurodyta šio įstatymo 90 straipsnio 4 dalyje;

6) finansuoti pertvarkomą subjektą ta apimtimi tiek, kiek, vadovaujantis pertvarkymo institucijos sprendimu, priimtu pagal šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalies ir 78 straipsnio nuostatas, nebuvo nurašyti ar konvertuoti įsipareigojimai taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę.

Dėl Pertvarkymo fondo lėšų panaudojimo sprendžia pertvarkymo institucija.

Pertvarkymo fondą draudžiama naudoti tiesiogiai įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto nuostoliams padengti arba tai įstaigai ar subjektui rekapitalizuoti. Jeigu dėl Pertvarkymo fondo naudojimo dalis įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto nuostolių netiesiogiai perduodama Pertvarkymo fondui, vadovaujamasi šio įstatymo 78 straipsnyje nustatytais Pertvarkymo fondo naudojimo principais.

104 straipsnis. Tarpvalstybinės finansinės grupės pertvarkymo finansavimas

Grupės pertvarkymo institucija prireikus, prieš imdamasi kokių nors tarpvalstybinės finansinės grupės pertvarkymo veiksmų ir pasikonsultavusi su kitomis tos grupės įstaigų pertvarkymo institucijomis, pasiūlo pertvarkymo veiksmų finansavimo planą (toliau – finansavimo planas), kuris yra finansinės grupės pertvarkymo schemos (toliau – grupės pertvarkymo schema) dalis.

Finansavimo plane pateikiama ši informacija:

1) galimai pertvarkomų finansinės grupės subjektų vertinimas pagal šio skyriaus trečiąjį skirsnį;

2) kiekvieno galimai pertvarkomo finansinės grupės subjekto nuostoliai, jeigu būtų taikomos pertvarkymo priemonės;

3) nuostoliai, kurių patirtų akcininkai ir kreditoriai pagal kreditorių reikalavimų eiles atskirai kiekvieno galimai pertvarkomo finansinės grupės subjekto atveju;

4) indėlių draudimo sistemų galimai mokėtinos sumos;

5) pertvarkymo finansavimo struktūrų bendra finansavimo suma, tikslas ir būdas;

6) kiekvienos valstybės narės, kurioje veikia galimai pertvarkomi finansinės grupės subjektai, pertvarkymo finansavimo struktūros mokėtina suma, jos apskaičiavimo pagrindas ir būdas;

7) sumos, kurias valstybių narių, kuriose veikia galimai pertvarkomi finansinės grupės subjektai, finansavimo struktūroms gali reikėti skolintis iš finansų rinkos dalyvių ar kitų trečiųjų asmenų pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą;

8) valstybių narių, kuriose veikia galimai pertvarkomi finansinės grupės subjektai, finansavimo struktūrų naudojimo laikotarpis, kuris prireikus galėtų būti pratęstas.

Išskyrus atvejus, kai finansavimo plane susitariama kitaip, nustatant kiekvienos valstybės narės finansavimo struktūros mokėtinos sumos apskaičiavimo pagrindą visų pirma atsižvelgiama į tai:

1) kokia pagal riziką įvertinto finansinės grupės turto dalis laikoma toje valstybėje narėje įsteigtose įstaigose arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytuose subjektuose;

2) kokia finansinės grupės turto dalis laikoma toje valstybėje narėje įsteigtose įstaigose arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytuose subjektuose;

3) kokia nuostolių, dėl kurių atsirado poreikis pertvarkyti finansinę grupę, dalis susidarė toje valstybėje narėje prižiūrimuose finansinės grupės subjektuose;

4) kokia bendros finansinės grupės pertvarkymui finansuoti naudotinos sumos dalis pagal finansavimo planą būtų tiesiogiai panaudota toje valstybėje narėje įsteigtiems finansinės grupės subjektams pertvarkyti.

Finansinės grupės pertvarkymui bendrai finansuoti draudimo įmonė pertvarkymo institucijos nurodymu skolinasi Pertvarkymo fondui iš finansų rinkos dalyvių ar kitų trečiųjų asmenų Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Šioms paskoloms gali būti teikiamos valstybės garantijos šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka.

Visos pajamos ar nauda, gautos finansinei grupei pertvarkyti bendrai naudojant nacionalines finansavimo struktūras, paskirstomos nacionalinėms finansavimo struktūroms proporcingai jų įnašams, skirtiems finansinės grupės pertvarkymui finansuoti.

Pertvarkymo institucija nustato tarpvalstybinės finansinės grupės pertvarkymui finansuoti skirtų Pertvarkymo fondo lėšų mokėjimo tvarką.

105 straipsnis. Indėlių draudimo sistemos naudojimas vykdant pertvarkymą

Kai pertvarkymo institucija, atlikdama pertvarkymo veiksmus, nusprendžia išlaikyti galimybę indėlininkams toliau naudotis savo indėliais, Indėlių ir investicijų draudimo įstatymo 46 straipsnyje nustatyta tvarka atitinkamiems pertvarkymo veiksmams finansuoti naudojamas Indėlių draudimo fondas.

IV SKYRIUS

TARPVALSTYBINĖS FINANSINĖS GRUPĖS PERTVARKYMAS

106 straipsnis. Bendrieji tarpvalstybinės finansinės grupės pertvarkymo principai

Priimdama sprendimus dėl tarpvalstybinių finansinių grupių subjektų pertvarkymo ir imdamasi jų pertvarkymo veiksmų, pertvarkymo institucija atsižvelgia į kiekvienos valstybės narės, kurioje yra įsteigta pertvarkomo subjekto ES patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė ar svarbiu pripažintas filialas, interesus, visų pirma įvertindama, ar bet koks jos sprendimas ar veiksmas arba neveikimas gali turėti neigiamą poveikį toms ES patronuojančiosioms įmonėms, patronuojamosioms įmonėms ir svarbiais pripažintiems filialams, tų valstybių narių finansiniam stabilumui, fiskaliniams ištekliams, pertvarkymo fondui, indėlių draudimo sistemai arba investuotojų kompensavimo sistemai. Šiuo tikslu pertvarkymo institucija konsultuojasi ir bendradarbiauja su atitinkamų valstybių narių pertvarkymo ir (arba) priežiūros institucijomis.

Pertvarkymo institucija laikosi lygiaverčio visų 1 dalyje nurodytų valstybių narių traktavimo principo, įskaitant siekį sąžiningai paskirstyti kaštus tarp šių valstybių narių.

107 straipsnis. Pertvarkymo kolegija

Kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija, ji sudaro tos finansinės grupės pertvarkymo kolegiją. Pertvarkymo kolegiją sudaro šių institucijų atstovai:

1) pertvarkymo institucijos;

2) kiekvienos valstybės narės, kurioje įsteigta patronuojamoji įmonė, kuriai taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, pertvarkymo institucijų;

3) valstybių narių, kuriose įsteigtos finansinės grupės įstaigų patronuojančiosios įmonės, kurios yra finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės, pertvarkymo institucijų;

4) valstybių narių, kuriose yra svarbiais pripažinti filialai, pertvarkymo institucijų;

5) šios dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų valstybių narių priežiūros institucijų. Kai valstybės narės priežiūros institucija nėra centrinis bankas, ji turi teisę pakviesti pertvarkymo kolegijos veikloje kartu su ja dalyvauti ir tos valstybės narės centrinio banko atstovą;

6) Finansų ministerijos ir šios dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų valstybių narių kompetentingų ministerijų, kai jos nėra tų valstybių narių pertvarkymo institucijos;

7) valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir šios dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytų valstybių narių institucijų, atsakingų už tų valstybių narių indėlių draudimo sistemas;

8) Europos bankininkystės institucijos atstovas, kuris kviečiamas dalyvauti pertvarkymo kolegijos posėdžiuose be balsavimo teisės;

9) trečiųjų valstybių, kuriose yra įsteigta patronuojamoji įmonė, kuri yra įstaiga, arba filialas, kuris galėtų būti laikomas svarbiu, jeigu jis būtų ES, pertvarkymo institucijų atstovai, jeigu tų pertvarkymo institucijų prašymu pertvarkymo institucija nuspręstų pakviesti juos dalyvauti pertvarkymo kolegijos veikloje stebėtojų teisėmis, kai ji įsitikina, kad šioms institucijoms, jų darbuotojams taikomi reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu numatyta šio įstatymo 115 straipsnyje.

Pertvarkymo institucija gali nuspręsti nesteigti pertvarkymo kolegijos, jeigu kitos darbo grupės ar kolegijos atlieka tas pačias funkcijas ir užduotis bei vykdo visas sąlygas ir procedūras, nustatytas pertvarkymo kolegijai šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose.

Pertvarkymo kolegijos funkcijos yra:

1) keistis informacija, kuri yra svarbi norint parengti grupių pertvarkymo planus, finansinėms grupėms skirti parengiamuosius ir prevencinius nurodymus ir pertvarkyti finansines grupes;

2) rengti grupių pertvarkymo planus;

3) vertinti sėkmingo finansinių grupių pertvarkymo galimybes pagal šio įstatymo 21 straipsnį;

4) mažinti arba šalinti sėkmingo finansinių grupių pertvarkymo kliūtis pagal šio įstatymo 23 ir 24 straipsnius;

5) spręsti, ar reikia parengti grupės pertvarkymo schemą, o nusprendus dėl šios schemos reikalingumo – ją parengti;

6) koordinuoti viešą informavimą apie grupių pertvarkymo strategijas ir schemas;

7) koordinuoti pertvarkymo finansavimo struktūrų ir indėlių draudimo sistemų naudojimą;

8) pagal šio įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio reikalavimus nustatyti minimalius reikalavimus finansinėms grupėms konsoliduotu pagrindu ir patronuojamosios įmonės lygiu;

9) prireikus koordinuoti bendradarbiavimą su susijusių trečiųjų valstybių pertvarkymo institucijomis;

10) spręsti kitus su tarpvalstybinių finansinių grupių pertvarkymu susijusius klausimus.

Pirmininkaudama pertvarkymo kolegijai pertvarkymo institucija:

1) pasikonsultavusi su kitais pertvarkymo kolegijos nariais, tvirtina pertvarkymo kolegijos veiklos tvarkos ir procedūros aprašą;

2) koordinuoja visą pertvarkymo kolegijos veiklą;

3) sušaukia visus pertvarkymo kolegijos posėdžius, iš anksto išsamiai informuodama narius apie posėdžių organizacinius klausimus ir darbotvarkę ir sudarydama jiems galimybę prašyti leidimo dalyvauti, ir pirmininkauja šiems posėdžiams;

4) atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, nagrinėtino klausimo svarbą atskiriems nariams ir stebėtojams, visų pirma į galimą poveikį atitinkamų valstybių narių finansiniam stabilumui, sprendžia, kuriuos narius ir stebėtojus kviesti dalyvauti konkrečiuose pertvarkymo kolegijos posėdžiuose. Kai posėdyje svarstomi klausimai, dėl kurių turi būti priimamas bendras sprendimas, jame dalyvauti kviečiamos visos šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų valstybių narių pertvarkymo institucijos. Į posėdžius taip pat visada kviečiamos kitų valstybių narių pertvarkymo institucijos, kai svarstomi klausimai, susiję su tų valstybių narių teritorijoje esančiais finansinės grupės subjektais;

5) laiku informuoja narius apie pertvarkymo kolegijos veiklą, sprendimus ir posėdžių rezultatus.

Dalyvaudamos kitų valstybių narių įsteigtų pertvarkymo kolegijų veikloje, pertvarkymo institucija, priežiūros institucija, Finansų ministerija ir valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ glaudžiai bendradarbiauja su kitais tų kolegijų nariais.

108 straipsnis. Europos pertvarkymo kolegija

Kai trečiosios valstybės įstaiga arba patronuojančioji įmonė turi Lietuvos Respublikoje ir bent vienoje kitoje valstybėje narėje įsteigtų patronuojamųjų įstaigų ES arba Lietuvos Respublikoje ir bent vienoje kitoje valstybėje narėje svarbiais pripažintų filialų, pertvarkymo institucija, bendradarbiaudama su tų valstybių narių pertvarkymo institucijomis, kartu sudaro Europos pertvarkymo kolegiją.

Pertvarkymo institucija pirmininkauja Europos pertvarkymo kolegijai, kai patronuojamąsias įstaigas ES valdo ar svarbius filialus yra įsteigusi finansų kontroliuojančioji bendrovė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, arba kai ji yra išrenkama tokios kolegijos pirmininke vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi.

Kai patronuojamosios įstaigos ES nėra valdomos ar svarbūs filialai nėra įsteigti finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsisteigusios kurioje nors kitoje valstybėje narėje, pertvarkymo institucija kartu su kitais Europos pertvarkymo kolegijos nariais dalyvauja kolegijos pirmininko rinkimuose.

Europos pertvarkymo kolegija atlieka šio įstatymo 107 straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas, susijusias su patronuojamosiomis įstaigomis ir, kiek tai aktualu, filialais, bei yra sudaroma ir veikia laikantis kitų šio įstatymo 107 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Visų atitinkamų valstybių narių pertvarkymo institucijų sutarimu gali būti nuspręsta nesteigti Europos pertvarkymo kolegijos, jeigu kitos darbo grupės ar kolegijos atlieka tas pačias funkcijas ir užduotis bei vykdo visas sąlygas ir procedūras, nustatytas šiame straipsnyje ir šio įstatymo 109 straipsnyje.

109 straipsnis. Keitimasis informacija

Pertvarkymo ir priežiūros institucijos kitų valstybių narių pertvarkymo ir priežiūros institucijų prašymu teikia joms visą informaciją, būtiną šių institucijų funkcijoms atlikti. Pertvarkymo ir priežiūros institucijos taip pat gali prašyti kitų valstybių narių pertvarkymo ir priežiūros institucijų pateikti visą informaciją, būtiną savo funkcijoms pagal šį įstatymą atlikti.

Kai pertvarkymo institucija pirmininkauja pertvarkymo kolegijai, ji koordinuoja keitimąsi visa svarbia informacija tarp susijusių kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų.

Prieš perduodama trečiųjų valstybių pertvarkymo institucijų pateiktą informaciją, pertvarkymo institucija prašo atitinkamos trečiosios valstybės pertvarkymo institucijos sutikimo, išskyrus atvejus, kai dėl šios informacijos perdavimo yra gautas išankstinis sutikimas. Pertvarkymo institucija neprivalo perduoti trečiosios valstybės pertvarkymo institucijos pateiktos informacijos, jeigu ši institucija nedavė tam sutikimo.

Pertvarkymo institucija teikia reikalingą informaciją kitų valstybių narių kompetentingoms ministerijoms, jeigu tokia informacija susijusi su sprendimu arba klausimu, apie kurį reikia pranešti kompetentingai ministerijai, dėl kurio reikia su ja konsultuotis arba gauti jos sutikimą arba kuris gali turėti poveikį tos valstybės narės viešosioms lėšoms.

110 straipsnis. Tarpvalstybinės finansinės grupės pertvarkymas

Kai pertvarkymo institucija nusprendžia, kad įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas, kurie yra finansinės grupės patronuojamoji įmonė, atitinka šio įstatymo 42 straipsnyje nustatytas pertvarkymo sąlygas, ji nedelsdama praneša apie šį sprendimą grupės pertvarkymo institucijai, priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir tos grupės pertvarkymo kolegijos nariams bei informuoja apie, jos nuomone, tinkamus imtis pertvarkymo veiksmus ar bankroto procesą.

Pertvarkymo institucija gali imtis pagal šio straipsnio 1 dalį siūlytų pertvarkymo veiksmų arba inicijuoti bankroto procesą, jeigu grupės pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kitais pertvarkymo kolegijos nariais, nusprendžia, kad nėra tikėtina, kad, ėmusis siūlomų pertvarkymo veiksmų ar kitų priemonių, kiti finansinės grupės subjektai kitose valstybėse narėse taip pat atitiks pertvarkymo sąlygas.

Jeigu per 24 valandas arba per ilgesnį laikotarpį, jei tokiam ilgesniam laikotarpiui pritarė pertvarkymo institucija, kitos valstybės narės grupės pertvarkymo institucija neatlieka grupės pertvarkymo schemos reikalingumo vertinimo, pertvarkymo institucija gali imtis pagal šio straipsnio 1 dalį pasiūlytų pertvarkymo veiksmų ar bankroto proceso inicijavimo.

Jeigu pertvarkymo institucija nepritaria po jos pranešimo pagal šio straipsnio 1 dalį arba šio straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju grupės pertvarkymo institucijos parengtai grupės pertvarkymo schemai ar nusprendžia jos nesilaikyti arba mano, kad dėl finansinio stabilumo priežasčių jai reikia imtis nepriklausomų pertvarkymo veiksmų ar priemonių, kurie skirtųsi nuo siūlomųjų pertvarkymo schemoje, prieš imdamasi veiksmų savarankiškai ji grupės pertvarkymo institucijai ir kitoms pertvarkymo institucijoms, kurioms taikoma grupės pertvarkymo schema, pateikia išsamų tokios savo nuomonės ar sprendimo pagrindimo dokumentą ir informuoja jas apie veiksmus, kurių ketina imtis. Šiame pagrindimo dokumente pertvarkymo institucija įvertina grupės pertvarkymo planą, tokio savo sprendimo ir veiksmų galimą poveikį atitinkamų valstybių narių finansiniam stabilumui ir kitoms įmonių grupės dalims.

Kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija, ji, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą iš kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos, pasikonsultavusi su kitais atitinkamais pertvarkymo kolegijos nariais, įvertina siūlomų pertvarkymo veiksmų ar kitų priemonių tikėtiną poveikį finansinei grupei ir tos grupės subjektams Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse ir visų pirma tai, ar ėmusis pertvarkymo veiksmų ar kitų priemonių taptų tikėtina, kad kiti finansinės grupės subjektai Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse taip pat atitiks pertvarkymo sąlygas.

Jeigu pertvarkymo institucija, pagal šio straipsnio 5 dalį pasikonsultavusi su kitais pertvarkymo kolegijos nariais, nustato, kad ėmusis siūlomų pertvarkymo veiksmų ar kitų priemonių taptų tikėtina, kad kitas finansinės grupės subjektas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje taip pat atitiks pertvarkymo sąlygas, ji ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto pranešimo gavimo momento pertvarkymo kolegijai pateikia grupės pertvarkymo schemos projektą. 24 valandų laikotarpis gali būti pratęstas pertvarkymo institucijos, pateikusios šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, sutikimu.

Rengdama šio straipsnio 6 ar 8 dalyje nurodytą grupės pertvarkymo schemą, pertvarkymo institucija:

1) vadovaujasi grupės pertvarkymo planu, nebent, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, nustato, kad imantis grupės pertvarkymo plane nenumatytų veiksmų pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau;

2) nustato pertvarkymo veiksmus, kurių turėtų imtis pertvarkymo institucijos, siekdamos įgyvendinti pertvarkymo tikslus ir vadovaudamosi pertvarkymo principais;

3) nurodo, kaip pertvarkymo veiksmai turėtų būti koordinuojami tarp pertvarkymo kolegijos narių;

4) vadovaudamasi šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punkte ir 104 straipsnyje nustatytais atsakomybės ir nacionalinių finansavimo struktūrų bendrumo principais, nustato finansavimo planą.

Kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija ir ji nusprendžia, kad Lietuvos Respublikoje įsteigta ES patronuojančioji įmonė atitinka šiame įstatyme jai nustatytas pertvarkymo sąlygas, ji nedelsdama praneša apie šį sprendimą priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir kitiems tos grupės pertvarkymo kolegijos nariams bei informuoja apie, jos nuomone, tinkamus imtis pertvarkymo veiksmus ar bankroto procesą. Siūlomi pertvarkymo veiksmai ar bankroto procesas gali apimti grupės pertvarkymo schemos parengimą ir įgyvendinimą, kai, pertvarkymo institucijos nuomone, yra bet kuri iš toliau nurodytų aplinkybių:

1) ėmusis siūlomų pertvarkymo veiksmų patronuojančiosios įmonės lygmeniu ar inicijavus jos bankroto procesą taptų tikėtina, kad kiti finansinės grupės subjektai kitose valstybėse narėse taip pat atitiks pertvarkymo sąlygas;

2) pertvarkymo veiksmų tik patronuojančiosios įmonės lygmeniu ar tik jos bankroto proceso inicijavimo nepakanka, kad padėtis būtų stabilizuota, arba nėra tikėtina, kad juos atlikus bus pasiektas optimalus rezultatas;

3) bent viena kitoje valstybėje narėje įsteigta patronuojamoji įmonė, tos valstybės narės pertvarkymo institucijos nuomone, taip pat atitinka pertvarkymo sąlygas;

4) pertvarkymo veiksmai ar bankroto procesas finansinės grupės lygmeniu būtų naudingi finansinės grupės patronuojamosioms įmonėms ir dėl to yra tikslinga taikyti grupės pertvarkymo schemą.

Kai pagal šio straipsnio 8 dalį pasiūlyti veiksmai neapima grupės pertvarkymo schemos parengimo, pertvarkymo institucija priima sprendimą dėl ES patronuojančiosios įmonės pertvarkymo, vadovaudamasi grupės pertvarkymo planu, nebent, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, įvertinusi galimą poveikį susijusių valstybių narių finansiniam stabilumui ir pasikonsultavusi su pertvarkymo kolegijos nariais, nustato, kad imantis grupės pertvarkymo plane nenumatytų veiksmų pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau.

10.

Grupės pertvarkymo schema tvirtinama grupės pertvarkymo institucijos ir pertvarkymo institucijų, atsakingų už patronuojamąsias įmones, kurioms taikoma grupės pertvarkymo schema, bendru sprendimu. Pertvarkymo institucija gali prašyti Europos bankininkystės institucijos padėti susitarti dėl bendro sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio c punktą.

11.

Kai vienos ar kelių kitų valstybių narių pertvarkymo institucijos pareiškia nepritarimą grupės pertvarkymo schemai, pertvarkymo institucija kartu su nepareiškusiomis nepritarimo kitų valstybių narių pertvarkymo institucijomis gali priimti bendrą sprendimą dėl grupės pertvarkymo schemos, apimančios finansinės grupės subjektus tose valstybėse narėse ir Lietuvos Respublikoje, ir imtis šioje schemoje patvirtintų veiksmų.

12.

Bet kokiu atveju, kai nėra sutariama dėl bendros grupės pertvarkymo schemos ir pertvarkymo institucija ar bent vienos kitos valstybės narės pertvarkymo institucija imasi pertvarkymo veiksmų savarankiškai, pertvarkymo institucija glaudžiai bendradarbiauja su pertvarkymo kolegijos nariais, siekdama suderinti pertvarkymo strategiją, taikomą visiems finansinės grupės subjektams, kurie žlunga arba gali žlugti.

13.

Pagal šį straipsnį priimtas bendras sprendimas, kuriam pritarė visos pertvarkymo institucijos, taip pat dalinis bendras sprendimas, kuriam pritarė pertvarkymo institucija ir bent vienos kitos valstybės narės pertvarkymo institucija, kai nėra bendro sprendimo, yra privalomas pertvarkymo institucijai.

14.

Pertvarkymo institucija reguliariai ir visapusiškai informuoja pertvarkymo kolegijos narius apie visus pagal šį straipsnį atliekamus veiksmus ir jų įgyvendinimo pažangą.

V SKYRIUS

SANTYKIAI SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS

111 straipsnis. Trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje

Jeigu vadovaujantis šio įstatymo 108 straipsnio nuostatomis yra sudaryta Europos pertvarkymo kolegija, dalyvaudama joje pertvarkymo institucija turi dėti visas pastangas, kad būtų priimtas bendras sprendimas dėl procedūrų, kuriomis pagal trečiosios valstybės teisės aktus valdomas trečiosios valstybės įstaigos ar patronuojančiosios įmonės žlugimas ir kurios pagal tikslus ir tikėtinus rezultatus prilygsta pertvarkymo veiksmams (toliau – trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros), inicijuotų trečiosios valstybės įstaigai ar patronuojančiajai įmonei, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, išskyrus šio įstatymo 112 straipsnyje nustatytus atvejus, jeigu trečiosios valstybės įstaiga arba patronuojančioji įmonė:

1) turi Lietuvos Respublikoje ir bent vienoje kitoje valstybėje narėje įsteigtų patronuojamųjų įstaigų ES arba Lietuvos Respublikoje ir bent vienoje kitoje valstybėje narėje svarbiais pripažintų filialų arba

2) Lietuvos Respublikoje ir bent vienoje kitoje valstybėje narėje turi turto, teisių ar įsipareigojimų arba jiems taikoma Lietuvos Respublikos ir bent vienos kitos valstybės narės teisė.

Jeigu Europos pertvarkymo kolegija nepriima bendro sprendimo arba Europos pertvarkymo kolegija nėra sudaryta, pertvarkymo institucija priima šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą dėl trečiosios valstybės institucijos pertvarkymo procedūrų, inicijuotų trečiosios valstybės įstaigai ar patronuojančiajai įmonei, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, išskyrus šio įstatymo 112 straipsnyje nustatytus atvejus.

Priimant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą sprendimą, turi būti įvertinti kiekvienos valstybės narės, kurioje veikia trečiosios valstybės įstaiga ar patronuojančioji įmonė, interesai ir galimos trečiosios valstybės institucijos inicijuotų pertvarkymo procedūrų pripažinimo ir vykdymo pasekmės kitiems finansinės grupės subjektams ir finansiniam stabilumui valstybėse narėse.

Siekdama įgyvendinti trečiosios valstybės institucijos inicijuotas pertvarkymo procedūras, pertvarkymo institucija:

1) turi šiame įstatyme nustatytas teises dėl trečiosios valstybės įstaigai ar patronuojančiajai įmonei priklausančio Lietuvos Respublikoje esančio turto ir turto, kuriam yra taikoma Lietuvos Respublikos teisė, arba dėl trečiosios valstybės įstaigos teisių ir įsipareigojimų, kurie priskirtini Lietuvos Respublikoje veikiančiam trečiosios valstybės įstaigos filialui, kuriam taikoma Lietuvos Respublikos teisė ar kurio atžvilgiu kylantys reikalavimai vykdomi Lietuvos Respublikoje;

2) gali sustabdyti ar įpareigoti kitą asmenį sustabdyti nuosavybės priemonių ar kitų finansinių priemonių, priklausančių Lietuvos Respublikoje įsteigtam trečiosios valstybės įstaigos filialui, perleidimą;

3) gali naudotis šio įstatymo 50, 51 ir 52 straipsniuose nurodytais įgaliojimais dėl bet kurios su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu subjektu sudarytos sutarties šalies teisių;

4) gali atšaukti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų ar kitų finansinės grupės subjektų teisę nutraukti, panaikinti ar paankstinti sutarčių vykdymą ar kitaip daryti įtaką jų sutartinėms teisėms, kai tokios sutartinės teisės atsirado dėl trečiosios valstybės institucijos inicijuotų pertvarkymo procedūrų ar dėl pertvarkymą reglamentuojančių trečiosios valstybės teisės aktų taikymo, užtikrinant, kad toliau yra vykdomos esminės atitinkamų sutarčių sąlygos, įskaitant mokėjimo, perdavimo ir įkaito pateikimo prievoles.

Pertvarkymo institucija, siekdama užtikrinti viešąjį interesą, turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtos patronuojančiosios įmonės pertvarkymo veiksmus, jeigu trečiojoje valstybėje esanti patronuojamoji įmonė atitinka trečiosios valstybės teisės aktuose nustatytas pertvarkymo sąlygas.

Trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje neturi įtakos vykstančioms bankroto procedūroms.

Jeigu Taryba yra sudariusi susitarimą su atitinkama trečiąja valstybe dėl pertvarkymo ir kitų institucijų bendradarbiavimo, šio straipsnio nuostatos taikomos iki tokio susitarimo įsigaliojimo dienos arba tiek, kiek trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ir vykdymas nėra reglamentuojami tuo susitarimu.

112 straipsnis. Teisė atsisakyti pripažinti ir vykdyti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras

Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su Europos pertvarkymo kolegijai priklausančiomis kitų valstybių narių pertvarkymo institucijomis, jeigu Europos pertvarkymo kolegija buvo sudaryta, turi teisę nepripažinti ir nevykdyti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų, jeigu, jos vertinimu:

1) tai gali turėti neigiamų pasekmių finansų sektoriaus stabilumui Lietuvos Respublikoje ar finansų sektoriaus stabilumui kitoje valstybėje narėje;

2) siekiant šiame įstatyme nurodytų pertvarkymo tikslų, Lietuvos Respublikoje veikiančiam trečiosios valstybės įstaigos filialui pertvarkyti yra būtina imtis nepriklausomų pertvarkymo veiksmų pagal šio įstatymo 113 straipsnį;

3) trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ar vykdymas Lietuvos Respublikos kreditoriams neužtikrintų lygių su trečiosios valstybės kreditoriais sąlygų taikymo;

4) trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ar vykdymas gali turėti esminių neigiamų fiskalinių pasekmių arba

5) trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ar vykdymas gali prieštarauti Lietuvos Respublikos teisės aktams.

113 straipsnis. Trečiosios valstybės įstaigos filialo Lietuvos Respublikoje pertvarkymas

Pertvarkymo institucija turi teisę inicijuoti trečiosios valstybės įstaigos filialo Lietuvos Respublikoje pertvarkymą ir vykdyti jo pertvarkymo veiksmus, kai:

1) trečiosios valstybės įstaigos filialui Lietuvos Respublikoje nėra taikomos trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros arba

2) trečiosios valstybės įstaigos filialui Lietuvos Respublikoje yra taikomos trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros, tačiau yra vienas iš šio įstatymo 112 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras.

Pertvarkymo institucija gali pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis teisėmis inicijuoti trečiosios valstybės įstaigos filialo Lietuvos Respublikoje pertvarkymą ir vykdyti jo pertvarkymo veiksmus, kai, pertvarkymo institucijos nuomone, tai reikalinga siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir yra nors viena iš šių sąlygų:

1) trečiosios valstybės įstaigos filialas Lietuvos Respublikoje nebeatitinka (arba tikėtina, kad nebeatitiks) jam taikomų licencinės veiklos reikalavimų ar kitų veiklai taikomų reikalavimų ir nėra pagrindo tikėtis, kad per protingą terminą taikant privataus sektoriaus, priežiūros ar atitinkamas trečiosios valstybės priemones būtų atkurta galimybė laikytis atitinkamų reikalavimų ar išvengta filialo finansinių sunkumų;

2) pertvarkymo institucijos nuomone, trečiosios valstybės įstaiga yra nepajėgi ar, tikėtina, bus nepajėgi arba yra nelinkusi vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams Lietuvos Respublikoje arba įsipareigojimų, priskirtinų filialui (filialo prisiimtų ar filialo apskaitoje užfiksuotų), suėjus jų vykdymo terminui, atsiradus jų vykdymo sąlygoms ir pertvarkymo institucija yra įsitikinusi, kad dėl atitinkamos trečiosios valstybės įstaigos nebuvo pradėtos ir per protingą terminą, tikėtina, nebus pradėtos trečiosios valstybės pertvarkymo ar bankroto procedūros;

3) trečiosios valstybės institucija dėl atitinkamos trečiosios valstybės įstaigos pradėjo trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras arba pranešė pertvarkymo institucijai apie ketinimą pradėti tokias procedūras, tačiau yra vienas iš šio įstatymo 112 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras.

Pertvarkymo institucija, šio straipsnio pagrindu inicijuodama trečiosios valstybės įstaigos filialo Lietuvos Respublikoje pertvarkymą, atsižvelgia į šiame įstatyme nurodytus pertvarkymo tikslus, o pertvarkymo priemones taiko laikydamasi šio įstatymo 53, 54, 55, 56 ir 57 straipsniuose nurodytų reikalavimų bei atsižvelgdama į šio įstatymo 41 straipsnyje nurodytus bendruosius pertvarkymo principus.

114 straipsnis. Bendradarbiavimas su trečiųjų valstybių institucijomis

Priežiūros ar pertvarkymo institucija prireikus gali sudaryti teisiškai neįpareigojantį bendradarbiavimo susitarimą su trečiosios valstybės institucijomis. Šis susitarimas privalo atitikti atitinkamą Europos bankininkystės institucijos su ta trečiosios valstybės institucija sudarytą bendradarbiavimo susitarimą.

Priežiūros ar pertvarkymo institucijos ir trečiosios valstybės institucijos sudarytame bendradarbiavimo susitarime gali būti numatyta:

1) keitimasis informacija, reikalinga pertvarkymo planams rengti ir peržiūrėti;

2) konsultacijos ir bendradarbiavimas rengiant pertvarkymo planus, įskaitant šio įstatymo 111, 112 ir 113 straipsniuose nurodytų įgaliojimų ir atitinkamų įgaliojimų pagal trečiosios valstybės teisę naudojimo principus;

3) keitimasis informacija, būtina pertvarkymo veiksmams atlikti;

4) išankstinis įspėjimas arba konsultacijos prieš imantis svarbių veiksmų, atliktų remiantis šiuo įstatymu arba atitinkama trečiosios valstybės teise ir galinčių daryti poveikį įstaigai arba finansinei grupei, su kuria yra susijęs bendradarbiavimo susitarimas;

5) komunikacijos koordinavimas, imantis bendrų pertvarkymo veiksmų;

6) susitarimai dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo procedūros, krizių valdymo grupių steigimo ir jų veiklos tvarka.

Šiame straipsnyje numatyti susitarimai su trečiųjų valstybių institucijomis sudaromi atsižvelgiant į šio įstatymo 115 straipsnyje numatytus keitimosi konfidencialia informacija reikalavimus.

Priežiūros ir pertvarkymo institucijos informuoja Europos bankininkystės instituciją apie šio straipsnio pagrindu su trečiosios valstybės institucija sudarytą bendradarbiavimo susitarimą.

115 straipsnis. Keitimasis konfidencialia informacija

Pertvarkymo ir priežiūros institucijos bei Finansų ministerija gali keistis konfidencialia informacija, įskaitant gaivinimo planus, su kompetentinga trečiosios valstybės institucija tik tuo atveju, jeigu:

1) atitinkamos Lietuvos Respublikos institucijos nuomone, trečiosios valstybės institucijai taikomi konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimai prilygsta šio įstatymo 99 straipsnyje nustatytiems reikalavimams;

2) konfidenciali informacija būtina, kad atitinkama trečiosios valstybės institucija galėtų įgyvendinti jos nacionalinėje teisėje numatytas pertvarkymo funkcijas, kurios yra analogiškos šiame įstatyme nustatytoms pertvarkymo funkcijoms, ir, atsižvelgiant į šios dalies 1 punkto nuostatas, tokia informacija nebus naudojama jokiems kitiems tikslams.

Kai prašoma pateikti konfidencialią informaciją, kurią pertvarkymo ar priežiūros institucija arba Finansų ministerija yra gavusi iš kitos valstybės narės institucijos, priežiūros ir pertvarkymo institucijos bei Finansų ministerija neturi teisės atskleisti tokios informacijos trečiosios valstybės institucijai, išskyrus atvejus, kai tenkinamos šios sąlygos:

1) informaciją pateikusi kitos valstybės narės institucija sutinka, kad atitinkama informacija būtų atskleista trečiosios valstybės institucijai;

2) informacija trečiosios valstybės institucijai atskleidžiama tik tuo tikslu, kuriam leidimą suteikė informaciją pateikusi kitos valstybės narės institucija.

Konfidencialia laikoma tokia informacija, kuriai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir ES teisės aktus taikomi konfidencialumo reikalavimai.

VI SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

116 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimus nagrinėjančios institucijos

Šio įstatymo pažeidimus tiria ir šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones už juos taiko priežiūros arba pertvarkymo institucija.

Priežiūros institucija tiria šio įstatymo 118 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus pažeidimus ir taiko poveikio priemones.

Pertvarkymo institucija tiria šio įstatymo 118 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytus pažeidimus ir taiko poveikio priemones.

Šiame skirsnyje nustatytomis teisėmis priežiūros ir pertvarkymo institucijos naudojasi:

1) tiesiogiai;

2) bendradarbiaudamos su kitomis priežiūros ir pertvarkymo institucijomis, vykdančiomis šiame įstatyme priežiūros ir pertvarkymo institucijoms nustatytas analogiškas funkcijas;

3) pasitelkdamos kitus asmenis tam tikriems veiksmams atlikti;

4) pasitelkdamos teisėsaugos institucijas.

Tirdamos šio įstatymo pažeidimus ir taikydamos poveikio priemones, priežiūros ir pertvarkymo institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje.

117 straipsnis. Teisė reikalauti pateikti informaciją ir teisė atlikti tyrimus

Priežiūros ir pertvarkymo institucijos turi teisę reikalauti, kad įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai joms teiktų visą informaciją, reikalingą šio įstatymo pažeidimams tirti.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo teikti priežiūros ir pertvarkymo institucijų reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jeigu tokia informacija sudaro banko, komercinę paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių.

Priežiūros ir pertvarkymo institucijos turi teisę atlikti šio įstatymo pažeidimams tirti reikalingus su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis susijusius tyrimus, įskaitant teisę:

1) reikalauti pateikti dokumentus;

2) tikrinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų buhalterinės apskaitos registrus, dokumentus, kompiuteriuose ir kitose laikmenose esančią informaciją, kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius, gauti jų kopijas arba išrašus;

3) gauti bet kurio šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens arba jų atstovų ar darbuotojų paaiškinimus raštu arba žodžiu;

4) apklausti visus kitus šios dalies 3 punkte nenurodytus asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant gauti su tyrimo dalyku susijusios informacijos;

5) laisvai įeiti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų patalpas darbo metu ir ten naudotis šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytomis teisėmis.

118 straipsnis. Poveikio priemonės, jų taikymo pagrindai ir tvarka

Priežiūros ir pertvarkymo institucijos turi teisę asmenims taikyti šias poveikio priemones:

1) viešai paskelbti apie šio įstatymo ar jo įgyvendinamojo teisės akto pažeidimą ir jį padariusį asmenį;

2) įspėti dėl šio įstatymo ar jo įgyvendinamojo teisės akto pažeidimo ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą ir užtikrinti, kad jis nesikartotų;

3) laikinai nušalinti ar nušalinti įstaigos arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto valdymo organo narį, vyresniosios vadovybės narį arba bet kurį kitą fizinį asmenį, kuris laikomas atsakingu už padarytą pažeidimą, nuo įstaigoje arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytame subjekte einamų pareigų. Šiame punkte nurodytų asmenų nušalinimui nuo pareigų mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 75 straipsnio nuostatos;

4) skirti šio įstatymo 119 straipsnyje nustatytas baudas.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos poveikio priemonės taikomos, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) neparengiamas ar netinkamai parengiamas, neatnaujinamas ar laiku nepateikiamas gaivinimo planas ar grupės gaivinimo planas, taip pažeidžiant šio įstatymo 4, 5 ar 8 straipsnių nuostatas;

2) nepateikiamas pranešimas pagal šio įstatymo 36 straipsnį;

3) įstaigos arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto valdymo organas nepateikia priežiūros institucijai šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo;

4) nepateikiama šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija, būtina pertvarkymo planui parengti ir atnaujinti;

5) pažeidžiamos kitos šio įstatymo ar jo įgyvendinamojo teisės akto nuostatos.

Prieš spręsdamos poveikio priemonių taikymo klausimą, priežiūros ir pertvarkymo institucijos nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo išsiuntimo dienos, paaiškinimams pateikti ir apie tai raštu praneša asmeniui, kuriam ketinama taikyti poveikio priemonę, ir pateikia jam informaciją apie galimai pažeistas teisės akto nuostatas, nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės taikymo pagrindus. Paaiškinimų per nurodytą laiką nepateikimas netrukdo spręsti klausimo dėl poveikio priemonės taikymo.

Apie poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką pranešama raštu asmeniui, kuriam ketinama taikyti poveikio priemonę, ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo dienos. Asmuo, kuriam ketinama taikyti poveikio priemonę, jo atstovai turi teisę dalyvauti priežiūros ir pertvarkymo institucijoms nagrinėjant šį klausimą, tačiau asmens, kuriam ketinama taikyti poveikio priemonę, ar jo atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti poveikio priemonės taikymo klausimo, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo tinkamai pranešta ir jis nepateikė įrodymų, kad negali atvykti dėl svarbių priežasčių.

Neatidėliotinais atvejais, kai reikia reaguoti operatyviai dėl būtinybės apsaugoti finansų sistemos stabilumą ar kitus viešuosius interesus, priežiūros ir pertvarkymo institucijos turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, neatsižvelgdamos į šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas. Asmuo, kuriam, neatsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, pritaikyta poveikio priemonė, turi teisę per 14 dienų nuo sprendimo dėl poveikio priemonės gavimo dienos raštu pateikti argumentuotus paaiškinimus, kad nebuvo pagrindo taikyti poveikio priemonės. Priežiūros institucija ir pertvarkymo institucija per 30 dienų nuo paaiškinimų gavimo dienos priima sprendimą dėl paskirtos poveikio priemonės atšaukimo (neatšaukimo).

Asmuo turi teisę susipažinti su priežiūros ir pertvarkymo institucijų turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, turėti atstovą. Jeigu svarstant poveikio priemonės taikymo klausimą apklausiami liudytojai, asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, turi teisę juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus.

Priežiūros ir pertvarkymo institucijos, priimdamos sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, parinkdamos konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į:

1) nustatytų pažeidimų sunkumą ir trukmę;

2) dėl pažeidimų asmens gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti;

3) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, kaltę ir finansinį pajėgumą;

4) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, padarytus ankstesnius teisės aktų, reguliuojančių finansų rinką, pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat bendradarbiavimą su priežiūros ar pertvarkymo institucija;

5) atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 8 dalyje, ir šio straipsnio 9 dalyje nurodytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes;

6) nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes finansų rinkos stabilumui ir patikimumui.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros ir pertvarkymo institucijos gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo pažeidimą padaro tyčia, nebendradarbiauja su priežiūros ar pertvarkymo institucija, kliudo atlikti tyrimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas to, kad priežiūros ar pertvarkymo institucija buvo atkreipusi dėmesį į pažeidimus ar veiklos trūkumus, arba pakartotinai padaro tokį patį pažeidimą, už kurį jau buvo pritaikyta finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta poveikio priemonė.

10.

Priežiūros ir pertvarkymo institucijų sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas. Priežiūros ir pertvarkymo institucijų sprendime turi būti nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, pažeidimo faktinės aplinkybės, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, paaiškinimai (jeigu jie pateikti) ir jų vertinimas.

11.

Priežiūros ar pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, dėl kurių šiame įstatyme numatyta ar paskirta poveikio priemonė asmeniui yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę, negu numatyta šiame straipsnyje, arba jos neskirti.

12.

Priežiūros ir pertvarkymo institucijų sprendimas taikyti asmeniui poveikio priemonę (priemones) įsigalioja kitą dieną nuo jo priėmimo dienos, jeigu sprendime nenustatyta kitaip.

13.

Poveikio priemonė, kuri taikoma laikinai, galioja iki priežiūros ir pertvarkymo institucijų sprendime dėl poveikio priemonės taikymo nurodyto termino, kuris gali būti nurodytas kaip konkreti data, laiko tarpas ar susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros ar pertvarkymo institucija priima sprendimą ją atšaukti nepasibaigus nustatytam terminui.

14.

Priežiūros ar pertvarkymo institucija gali taikyti vieną ar kelias poveikio priemones. Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo. Poveikio priemonės taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ir darbuotojų nuo įstatymų nustatytos civilinės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės.

15.

Priežiūros ir pertvarkymo institucijų sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip dveji metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o jeigu pažeidimas yra tęstinis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos.

119 straipsnis. Baudos

Priežiūros ir pertvarkymo institucijos turi teisę skirti:

1) juridiniams asmenims – iki 10 procentų praėjusių metų bendrųjų metinių pajamų baudą;

2) fiziniams asmenims – iki 5 000 000 eurų baudą.

Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra metinės pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės praėjusių metų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje.

Jeigu dėl šio įstatymo 118 straipsnyje nurodytų pažeidimų buvo gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir jų dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 dalyje nurodytą baudos dydį, priežiūros ir pertvarkymo institucijos gali skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

Baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią asmuo gavo priežiūros ar pertvarkymo institucijos sprendimą skirti baudą. Jeigu bauda per nurodytus terminus, o sprendimą apskundus teismui – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nesumokama, ji priežiūros ar pertvarkymo institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš asmens, kuriam paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose Lietuvos banke, kredito ar mokėjimo įstaigose arba, kai išieškojimo ne ginčo tvarka negalima atlikti, priežiūros ar pertvarkymo institucijos sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

120 straipsnis. Informavimas apie pritaikytas poveikio priemones

Sprendimas taikyti poveikio priemonę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pateikiamas asmeniui, kuriam ši priemonė taikoma.

Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę, skelbiama priežiūros ar pertvarkymo institucijos interneto svetainėje nedelsiant po to, kai apie sprendimą taikyti poveikio priemonę informuojamas asmuo, kuriam ji pritaikyta. Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę yra apskundžiamas, priežiūros ar pertvarkymo institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Jeigu informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas padarytų neigiamą įtaką finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį. Priežiūros ar pertvarkymo institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama penkerius metus nuo jos paskelbimo dienos. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys priežiūros ar pertvarkymo institucijos oficialioje interneto svetainėje paliekami tik tokį laikotarpį, kuris būtinas pagal asmens duomenų apsaugos taisykles.

Priežiūros ar pertvarkymo institucija informaciją apie pritaikytas poveikio priemones, apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus pateikia Europos bankininkystės institucijai.

VII SKYRIUS

PAPILDOMOS NUOSTATOS DĖL ĮSTAIGOS ARBA ŠIO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO 2 DALIES 4 AR 5 PUNKTE NURODYTO SUBJEKTO VEIKLĄ RIBOJANČIŲ PRIEMONIŲ IR TOKIO SUBJEKTO LIKVIDAVIMO BYLŲ

121 straipsnis. Įstaigos veiklą ribojančios priemonės ir įstaigos likvidavimo byla

Šiame skyriuje įstaigos veiklą ribojančiomis priemonėmis laikomi Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės institucijų, tarp jų ir teismų, taikomi įstaigos ar tos valstybės narės įstaigos veiklos apribojimai, jeigu tuo siekiama išsaugoti ar atkurti įstaigos ar toje valstybėje narėje įsteigtos įstaigos, įskaitant jos filialus Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse, ar toje valstybėje narėje įsteigto trečiosios valstybės įstaigos filialo stabilumą ir patikimumą ir jeigu šie apribojimai gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisių, turėtų iki veiklą ribojančios priemonės pritaikymo, įgyvendinimui. Įstaigos akcininkai ir įstaigos vadovai nėra laikomi trečiaisiais asmenimis.

Šiame skyriuje įstaigos likvidavimo byla laikomas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtos įstaigos, įskaitant jos filialus Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse, priverstinis likvidavimas ar bankrotas arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto trečiosios valstybės įstaigos filialo priverstinis veiklos nutraukimas.

122 straipsnis. Šio skyriaus nuostatų taikymas

Šio skyriaus nuostatos taikomos tais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje įsteigtai įstaigai, kuri kurioje nors kitoje valstybėje narėje veikia neįsteigusi filialo ar tokioje valstybėje yra įsteigusi filialą (toliau šiame skyriuje – priimančioji valstybė narė), taikomos įstaigos veiklą ribojančios priemonės ar pradedama įstaigos likvidavimo byla. Šio įstatymo 126 straipsnis taikomas ir tais atvejais, kai įstaigos veiklą ribojančios priemonės taikomos ar įstaigos likvidavimo byla pradedama ir tokiai Lietuvos Respublikoje įsteigtai įstaigai, kuri kitoje ES valstybėje narėje neveikia neįsteigusi filialo ar tokioje valstybėje nėra įsteigusi filialo.

Šio skyriaus nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai kitoje valstybėje narėje įsteigtai įstaigai, kuri veikia neįsteigusi filialo ar yra įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, ar Lietuvos Respublikoje tokios įstaigos įsteigtam filialui kitoje valstybėje narėje pritaikomos įstaigos veiklą ribojančios priemonės ar pradedama įstaigos likvidavimo byla.

Šio skyriaus nuostatos, reglamentuojančios įstaigos veiklą ribojančių priemonių taikymą, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytiems subjektams, kurių pertvarkymas vykdomas pagal šį įstatymą.

Šio įstatymo 124 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos ir 125 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai valstybėje narėje nelicencijuotos įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigtam filialui pritaikomos įstaigos veiklą ribojančios priemonės ar pradedama įstaigos likvidavimo byla, jeigu tokios įstaigos filialas įsteigtas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir dar nors vienoje kitoje valstybėje narėje. Be to, šiais atvejais Lietuvos Respublikos teismas, pertvarkymo institucija, likvidatorius (kai jis yra paskirtas), jeigu tai būtina ir jeigu tai įmanoma, derina veiksmus, susijusius su įstaigos veiklą ribojančių priemonių taikymu ar likvidavimo byla, su kitų priimančiųjų valstybių narių atitinkamomis institucijomis ar likvidatoriumi.

123 straipsnis. Sprendimas taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar pradėti įstaigos likvidavimo bylą ir taikytina teisė

Tik Lietuvos Respublikos teismas arba pertvarkymo institucija turi teisę priimti sprendimą pritaikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar pradėti įstaigos likvidavimo bylą Lietuvos Respublikoje įsteigtai įstaigai, įskaitant jos filialus valstybėse narėse.

Pagal šio straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teismo ar pertvarkymo institucijos sprendimu nustatytos įstaigos veiklą ribojančios priemonės taikomos ir Lietuvos Respublikos teismo sprendimu pradėtos likvidavimo bylos procedūros atliekamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytas išimtis.

Kitos valstybės narės institucijų priimti sprendimai pritaikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar pradėti įstaigos likvidavimo bylą toje kitoje valstybėje narėje įsteigtai įstaigai, taip pat jos filialams Lietuvos Respublikoje be jokių papildomų formalumų pripažįstami Lietuvos Respublikoje nuo tada, kai pritaikytos įstaigos veiklą ribojančios priemonės ar teismo sprendimas įsigalioja toje kitoje valstybėje narėje. Tokios įstaigos veiklą ribojančios priemonės taikomos ir pradėtos likvidavimo bylos procedūros atliekamos vadovaujantis tos kitos valstybės narės teise, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytas išimtis.

Šio straipsnio 3 dalies nuostatos neriboja priežiūros institucijos teisės Bankų įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka taikyti poveikio priemones valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko Lietuvos Respublikoje įsteigtam filialui.

Jeigu kitos valstybės narės teisės aktuose numatyta, kad sprendimas taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar sprendimas pradėti įstaigos likvidavimo bylą turi būti registruojamas tos valstybės narės viešame registre, pertvarkymo institucija arba Lietuvos Respublikos teismo paskirtas įstaigos likvidatorius (administratorius) apie tokį sprendimą privalo pranešti tos valstybės narės viešam registrui.

Neatsižvelgiant į tai, kurios valstybės narės, įskaitant ir Lietuvos Respubliką, institucijos priėmė sprendimą taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo bylą:

1) darbo santykiams taikoma tos valstybės narės teisė, kuri taikoma sudarytai darbo sutarčiai;

2) sutarčiai, kuri suteikia teisę naudoti ar įsigyti nekilnojamąjį daiktą, taikoma tos valstybės narės, kurioje yra nekilnojamasis daiktas, teisė;

3) teisėms į nekilnojamąjį daiktą, laivą arba orlaivį, kurios turi būti registruojamos viešame registre, taikoma tos valstybės narės, kurioje yra tvarkomas viešas registras, teisė;

4) įgyvendinant nuosavybės ir kitas teises į finansines priemones, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 50 punkto b papunktyje, kurių perleidimą ar įsigijimą būtina registruoti viešame registre, vertybinių popierių sąskaitoje ar depozitoriume, taikoma tos valstybės narės, kuriai priklauso ar kurioje yra viešas registras, vertybinių popierių sąskaita ar depozitoriumas, teisė;

5) nepažeidžiant šio įstatymo 52 ir 53 straipsnių nuostatų, tarpusavio užskaitos susitarimams taikoma tokius susitarimus reglamentuojančioje sutartyje nurodyta teisė;

6) nepažeidžiant šios dalies 4 punkto nuostatų ir šio įstatymo 52 ir 53 straipsnių nuostatų, atpirkimo sandoriams taikoma tokius sandorius reglamentuojančioje sutartyje nurodyta teisė;

7) nepažeidžiant šios dalies 4 punkto nuostatų, reguliuojamoje rinkoje sudaromiems sandoriams taikoma tokius sandorius reglamentuojančioje sutartyje nurodyta teisė;

8) jeigu po sprendimo taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar sprendimo pradėti įstaigos likvidavimo bylą įstaiga atlygintinai perleidžia nekilnojamąjį daiktą, laivą ar orlaivį, kuriuos būtina įregistruoti viešame registre, arba finansines priemones, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 50 punkto b papunktyje, ar teises į finansines priemones, kurias (finansines priemones ar teises į jas) būtina registruoti viešame registre, vertybinių popierių sąskaitoje ar depozitoriume, tokio sandorio galiojimą reglamentuoja tos valstybės narės, kurioje yra nekilnojamasis daiktas ar kurioje tvarkomas viešas registras, vertybinių popierių sąskaita ar depozitoriumas, teisė;

9) sprendimo taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar sprendimo pradėti įstaigos likvidavimo bylą poveikį teisme nagrinėjamam ieškiniui dėl įstaigos turto ar reikalavimo teisės reglamentuoja tos valstybės narės, kurioje yra nagrinėjamas ieškinys, teisė.

124 straipsnis. Informavimas apie įstaigos veiklą ribojančias priemones

Lietuvos Respublikos teismas privalo nedelsdamas pranešti pertvarkymo institucijai apie priimtą sprendimą taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones.

Pertvarkymo institucija privalo informuoti kitų priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijas apie teismo taikomas įstaigos veiklą ribojančias priemones ir nurodyti galimus tokių priemonių taikymo padarinius priimančiosios valstybės narės fiziniams ir juridiniams asmenims.

Pertvarkymo institucija privalo informuoti kitų priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijas apie savo numatomas taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones, o jeigu tai neįmanoma, privalo nedelsdama informuoti apie savo jau taikomas įstaigos veiklą ribojančias priemones ir nurodyti galimus tokių priemonių taikymo padarinius priimančiosios valstybės narės fiziniams ir juridiniams asmenims.

Jeigu įstaigos veiklą ribojančios priemonės gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisių kitoje priimančiojoje valstybėje narėje įgyvendinimui ir sprendimas taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka apskųstas, pertvarkymo institucija informaciją apie teismo ar pertvarkymo institucijos priimtą sprendimą taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir dviejuose šalies laikraščiuose kiekvienoje kitoje priimančiojoje ES valstybėje narėje.

Pagal šio straipsnio 4 dalį skelbiamoje informacijoje priimančiosios ES valstybės narės valstybine kalba ar kalbomis nurodoma sprendimo paskirtis ir teisinis pagrindas, skundų pateikimo terminai ir skundą nagrinėti įgalioto teismo adresas.

Įstaigos veiklą ribojančios priemonės taikomos ir galioja neatsižvelgiant į tai, ar šiame straipsnyje nustatyta tvarka yra apie jas paskelbta informacija.

125 straipsnis. Informavimas apie įstaigos likvidavimo bylą

Lietuvos Respublikos teismas privalo nedelsdamas pranešti pertvarkymo institucijai apie priimtą sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo bylą.

Pertvarkymo institucija privalo informuoti kitų priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijas apie teismo priimtą sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo bylą ir galimus tokio sprendimo padarinius priimančiosios valstybės narės fiziniams ir juridiniams asmenims.

Teismas, priėmęs sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo bylą, ar jo pavedimu įstaigos likvidatorius (administratorius) informaciją apie teismo priimtą sprendimą skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir dviejuose pagrindiniuose šalies laikraščiuose kiekvienoje kitoje priimančiojoje valstybėje narėje.

Jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nustato pareigą įstaigos likvidavimo bylą pradėjusiai institucijai ar įstaigos likvidatoriui (administratoriui) informuoti įstaigos kreditorius apie sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo bylą, taip pat turi būti informuojami ir įstaigos kreditoriai kitose priimančiosiose valstybėse narėse. Pranešime apie sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo bylą nurodomi reikalavimų pateikimo terminai, reikalavimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo padariniai, institucija, kuriai turi būti pateiktas reikalavimas, ir kitos svarbios aplinkybės. Informacija apie sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo bylą pateikiama lietuvių kalba. Dokumentas, kuriame pateikiama tokia informacija, turi turėti antraštę „Siūlymas pateikti reikalavimą. Pateikimo terminai“ visomis oficialiomis ES kalbomis.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti reikalavimai dėl pateikiamos informacijos kalbos ir antraštės taikomi ir pateikiant šio straipsnio 3 dalyje nustatytą informaciją.

Įstaigos kreditorius, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra priimančiojoje ES valstybėje narėje, turi teisę pateikti reikalavimus tos valstybės valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų, tačiau turi būti pridėtas reikalavimų vertimas į lietuvių kalbą. Kartu su reikalavimu kreditorius turi pateikti šį reikalavimą patvirtinančių dokumentų (jeigu tokių yra) kopijas, nurodyti reikalavimo pobūdį, jo atsiradimo datą, dydį ir informaciją apie prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones.

Įstaigos likvidatorius (administratorius) privalo tinkamai ir laiku informuoti įstaigos kreditorius apie įstaigos likvidavimo eigą.

127 straipsnis. Likvidatoriaus (administratoriaus) paskyrimas

Lietuvos Respublikos teismas, paskyręs įstaigos likvidatorių (administratorių), privalo jam išduoti sprendimo jį paskirti patvirtintą kopiją. Kitos valstybės narės institucijos išduotas sprendimas paskirti likvidatorių (administratorių) galioja ir Lietuvos Respublikoje, tačiau kartu turi būti pateikiamas sprendimo vertimas į lietuvių kalbą. Šis vertimas neprivalo būti legalizuotas.

Kitos valstybės narės institucijos paskirtas likvidatorius (administratorius) ar jo įgaliotas asmuo turi teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti įgaliojimus, kuriuos jam suteikia tos valstybės narės įstatymai.

Lietuvos Respublikos teismo paskirtas įstaigos likvidatorius (administratorius), vykdydamas savo įgaliojimus kitoje valstybėje narėje, o kitos valstybės narės institucijos paskirtas likvidatorius (administratorius), vykdydamas savo įgaliojimus Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis valstybės, kurioje vykdo savo įgaliojimus, teisės aktų, ypač teisės aktų, nustatančių turto realizavimo ir darbuotojų informavimo tvarką.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

128 straipsnis. Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų taikymas

Taikant šio įstatymo III skyriaus nuostatas, netaikomos:

1) Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo nuostatos;

2) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nuostatos, ribojančios šio įstatymo III skyriaus nuostatų taikymą.

Lietuvos Respublikos

finansinio tvarumo įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 15) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES (OL 2014 L 173, p. 190).

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190).

2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL 2014 L 225, p. 1).“

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).