Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. A1-52 „Dėl Vaiko gerovės 2025–2027 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo

Vaiko gerovės 2026–2028 metų veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) paskirtis – organizuoti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ministerija) 2026–2028 metų strateginio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2026 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. A1-44 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026–2028 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“, priemonės „Įgyvendinti priemones šeimos ir vaiko gerovei“ įgyvendinimą. Šios priemonės siekis – nuosekliai ir tvariai stiprinti vaikų gerovės sistemą Lietuvoje, užtikrinti geriausius vaikų interesus, laiku suteikti pagalbą vaikams situacijose, neigiamai veikiančiose jų gerovę, taikyti prevencijos priemones, kad tokių situacijų nebūtų, teikti pagalbą vaikų tėvams, globėjams (rūpintojams), įgalinant juos tinkamai rūpintis vaikais, ir kurti sąlygas, kuriomis būtų visapusiškai užtikrintos vaikų teisės. Priemonės veiklomis siekiama kurti teigiamą ilgalaikį pokytį: stiprinti pagalbos vaikų tėvams, globėjams (rūpintojams) sistemą, ugdyti visuomenės sąmoningumą, mažinti vaikų socialinę atskirtį ir kurti sąlygas, kuriomis būtų tinkamai įgyvendintos vaikų teisės kiekviename jų gyvenimo etape.

Veiksmų plane vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme.

Veiksmų planu siekiama įgyvendinti šių dokumentų numatytus tikslus ir (ar) uždavinius:

Rengiant Veiksmų planą, įvertinti 2024–2025 m. pasiekti rezultatai ir įgyta patirtis. Šiuo laikotarpiu buvo įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekta stiprinti vaikų gerovę ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas vaikams augti saugioje, jų poreikius atliepiančioje šeimos ir bendruomenės aplinkoje. Buvo plėtojama ir stiprinama vaikų dienos centrų veikla, remiamos nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos, skirtos šeimoms, auginančioms vaikus, palaikyti, tėvų ir globėjų (rūpintojų) tėvystės įgūdžiams stiprinti, vaikams ir šeimoms teikiama įvairi pagalba ir įvairios paslaugos. Tai padėjo stiprinti šeimų gebėjimus rūpintis vaikais, geriau atliepti jų emocinius, socialinius ir kitus poreikius, sudaryti jiems saugesnes augimo sąlygas. Taip pat nuosekliai plėtotos priemonės, skirtos vaikams nuo visų formų smurto apsaugoti ir užtikrinti, kad smurtą patyrę vaikai kuo anksčiau gautų jiems reikalingą kompleksinę pagalbą. 2024–2025 m. buvo surengti įvairių sričių specialistų, dirbančių vaiko teisių ir (ar) gerovės srityje, mokymai, taikytos kitos jų kompetencijų stiprinimo priemonės, įgyvendintos visuomenės informavimo ir sąmoningumo didinimo veiklos, skirtos geresniam vaiko teisių supratimui ir tolerancijos smurtui prieš vaikus mažinimui. 2024–2025 m. įgyvendintos priemonės prisidėjo prie vaikų ir šeimų gerovės stiprinimo, tačiau dalis pasiektų rezultatų gali būti tvari tik užtikrinus pradėtų veiklų tęstinumą ir tolesnę jų plėtrą pagal kintančius vaikų ir šeimų poreikius.

2024–2025 m. įgyvendinant vaiko gerovės kūrimo priemones, buvo tęsiamas vaikų dienos centrų veiklos savivaldybėse finansavimas. Taip siekta mažinti vaikų socialinę atskirtį, ugdyti jų socialinius įgūdžius ir kartu stiprinti pagalbą šeimai, sudaryti sąlygas pažeidžiamiausiems vaikams sėkmingiau integruotis į visuomenę, prasmingai leisti laisvalaikį. Prie vaikų dienos centrų veiklos finansavimo prisidėjo ir savivaldybės, skirdamos lėšų iš savo biudžeto. Šiandien vaikų dienos centrai teikia nestacionarias dienos socialinės priežiūros paslaugas visiems vaikams, kuriems nustatytas šių paslaugų poreikis. Vaikų dienos centrų veikla ypač svarbi kaimo, atokiose vietovėse, kuriose paslaugų prieinamumas labai ribotas. 2024 m. buvo finansuojama 508 vaikų dienos centrų veikla, jų paslaugomis pasinaudojo 13 905 vaikai. 2025 m. finansuotų vaikų dienos centrų skaičius išaugo iki 516, o jų paslaugas gavusių vaikų skaičius – iki 14 357, t. y. 3,25 proc. daugiau nei 2024 m. Taigi, statistikos duomenys rodo, kad vaikų dienos socialinės priežiūros poreikis išlieka didelis, o finansuojamų vaikų dienos centrų skaičius kasmet auga. Siekiant užtikrinti kokybiškų paslaugų vaikams, jų šeimoms teikimą visuose vaikų dienos centruose ir sudaryti prielaidas tvaresniam jų finansavimui, nuo 2021 m. vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugos priskirtos akredituojamoms socialinės priežiūros paslaugoms. Tai reiškia, kad teikiant šias paslaugas taikomi vienodi reikalavimai dėl patalpų, personalo išsilavinimo, darbuotojų skaičiaus ir struktūros.

Įgyvendinant Veiksmų plane numatytas priemones ir plėtojant kitas vaiko gerovę kuriančias veiklas, svarbų vaidmenį atlieka nevyriausybinės organizacijos. Jos prisideda prie šeimų, auginančių vaikus, įgalinimo, prie pagalbos šeimoms teikimo sudėtingose situacijose ir prie šeimų gebėjimų tinkamai rūpintis vaikais stiprinimo. Viena iš sėkmingai veikiančių tęstinių priemonių, kuria siekiama ugdyti tėvystės įgūdžius, yra „Tėvų linija“. Šios priemonės tikslas – teikti konsultacinę pagalbą telefonu ir kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis tėvams, globėjams (rūpintojams) bei kitiems vaikais besirūpinantiems asmenims pozityvios tėvystės, vaikų auklėjimo, tarpusavio santykių ir kitais su vaikų auginimu susijusiais klausimais. Skambinantys nemokamu telefono numeriu ar besikreipiantys kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis (pavyzdžiui, elektroniniu paštu) tėvai, globėjai (rūpintojai), kiti vaikus auginantys asmenys gali pasikonsultuoti su psichologu jiems rūpimais vaikų auklėjimo klausimais. Psichologas padeda suprasti vaikų elgesį, vaikų ir paauglių raidos ypatumus, jų savijautą, pataria, kaip elgtis kilus bendravimo su vaiku problemų įvairiais jo amžiaus tarpsniais ir rasti geriausią sprendimą. Jei situacija įtempta, psichologas padeda tėvams nusiraminti ar (jei reikia) suvaldyti pyktį. 2024 m. „Tėvų linija“ telefonu suteikė 1 561 konsultaciją (93 proc. visų atsilieptų skambučių), o 2025 m. – 1 381 konsultaciją (94 proc. visų atsilieptų skambučių). Tai taip pat rodo šios priemonės tęstinumo poreikį.

Nevyriausybinės organizacijos prisideda ir prie pagalbos vaikams bei jų šeimoms teikimo sudėtingose ar krizės situacijose. 2026 m. toliau taikomos priemonės, skirtos užtikrinti paslaugų ir pagalbos šeimoms bei vaikams teikimą, stiprinti savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir šeimų bendradarbiavimą, didinti šeimos politikos veiksmingumą ir gerinti visuomenės informuotumą apie šeimų gerovę, joms teikiamą paramą. Įgyvendinant projektus, šeimoms teikiamos individualios ir grupinės specialistų konsultacijos, psichologinė ir psichoterapinė pagalba, rengiami mokymai, organizuojamos vaikų priežiūros paslaugos ir savitarpio pagalbos grupės, taip pat teikiama pagalba šeimoms, patiriančioms traumuojančių emocinių išgyvenimų ir (ar) išgyvenančioms krizę dėl skyrybų, nėštumo, gimdymo, smurto, netekties, ligos ar kitų sudėtingų aplinkybių. Kartu stiprinamas savivaldybių administracijų, savivaldybių šeimų tarybų ar komisijų ir savivaldybėse veikiančių nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių šeimų interesams ar dirbančių su šeimomis, bendradarbiavimas šeimos gerovės ir šeimos politikos srityse. Taikomų priemonių apimtis rodo reikšmingą tokio bendradarbiavimo poreikį. 2024 m. veiklose, skirtose šeimoms, besilaukiančioms vaikų, auginančioms vaikus iki 3 metų ar patiriančioms krizę dėl nėštumo ir gimdymo, dalyvavo 331 asmuo, 2025 m. – 405 asmenys. Pagalbos šeimoms, išgyvenančioms skyrybas, veiklose 2024 m. dalyvavo 554 asmenys, o 2025 m. – 1 046 asmenys. Vaikams, kuriems būdingas agresyvus ar smurtinis elgesys, skirtose veiklose 2024 m. dalyvavo 206 asmenys, 2025 m. – 333 asmenys. Atsižvelgiant į išliekantį didelį paslaugų poreikį ir ribotą jų prieinamumą, ypač mažesnėse ir atokesnėse savivaldybėse, tikslinga tęsti nevyriausybinių organizacijų teikiamų paslaugų vaikams ir jų šeimoms finansavimą, orientuojantis į sritis, kuriose šių paslaugų poreikis išlieka didžiausias. Minėtų priemonių tęstinumas svarbus siekiant užtikrinti, kad vaikai ir jų šeimos pagalbą gautų kuo anksčiau, kol problemos dar netapo sudėtingos ar neperėjo į krizę, taip pat siekiant sudaryti galimybes vaikams ir jų šeimoms gauti specializuotą pagalbą tais atvejais, kai įprastų bendruomeninių paslaugų nepakanka.

Viena iš sričių, kurioje itin svarbus nuoseklus pagalbos vaikams ir jų šeimoms stiprinimas, – vaikų apsauga nuo smurto. Įvertinus per metus gaunamus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, matyti, kad smurto prieš vaikus problema išlieka aktuali. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) duomenimis, 2024 m. gauti 55 554 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, iš jų 14 proc. buvo susiję su galimu smurtu prieš vaiką. 2025 m. gauti 53 795 tokie pranešimai, iš jų 14 proc. taip pat buvo susiję su galimu smurtu prieš vaiką. Tarnybos duomenimis, 2024 m. užfiksuoti 3 652 galimo smurto prieš vaikus atvejai, o smurtą galimai patyrė 3 085 vaikai. 2025 m. užfiksuoti 3 929 galimo smurto prieš vaikus atvejai, o smurtą galimai patyrė 3 220 vaikų. Atsižvelgiant į tai, būtina tęsti priemonių, skirtų vaikams nuo visų formų smurto apsaugoti, įgyvendinimą, taip pat plėtoti paslaugas ir kitus pagalbos mechanizmus, užtikrinančius kokybišką kompleksinę pagalbą nuo smurto nukentėjusiems vaikams. Šiam tikslui pasiekti numatoma tęsti priemonės, pagal kurią finansuojamos nevyriausybinių organizacijų teikiamos kompleksinės paslaugos nuo smurto ar netiesioginio smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems vaikams (liudytojams) ir jų šeimų nariams, įgyvendinimą.

Siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 691 straipsnio 3 dalies ir Įpareigojimo dalyvauti bendravimo su vaikais tobulinimo programose (kursuose) vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1517 „Dėl Įpareigojimo išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 23 punkto įgyvendinimą, numatoma tęsti priemonės, pagal kurią finansuojami bendravimo su vaiku kursai nepasiturintiems tėvams, globėjams (rūpintojams), įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į skirtingus vaikų ir jų šeimų poreikius, svarbu užtikrinti įvairaus pobūdžio pagalbą, įskaitant intensyvią specializuotą pagalbą vaikams ir jauniems žmonėms, kuriems būdingas aukštos rizikos elgesys ar kompleksinės elgesio problemos. Viena iš sėkmingiausių Lietuvoje taikomų pagalbos priemonių šioje srityje – Multidimensinė šeimos terapijos programa (toliau – MDFT programa). Tai – įrodymais pagrįsta holistinė programa, kurią taikant svarbus ne tik vaikas ar jaunas žmogus, bet ir jo artimiausia aplinka. Lietuvoje MDFT programa taikoma darbui su 11–17 metų vaikais ir jaunais žmonėmis, kuriems būdingos kompleksinės elgesio problemos, pavyzdžiui: mokyklos nelankymas, agresyvus ar smurtinis elgesys, konfliktiškas bendravimas, žalingas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ar nusikalstamas elgesys. MDFT programa taikoma mobiliai – specialistai dirba su vaiku ar jaunu žmogumi ir jo artimiausia aplinka jiems patogioje saugioje vietoje, pavyzdžiui: šeimos namuose, mokykloje ar kitoje pasirinktoje aplinkoje. Lietuvoje veikia trys MDFT programą įgyvendinančios komandos – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse. Kadangi MDFT programa taikoma mobiliai, ji prieinama vaikams bei jų šeimoms, gyvenantiems maždaug 100 km spinduliu nuo minėtų miestų. 2026 m. MDFT programa prieinama 42 savivaldybėse. Jos įgyvendinimo rezultatai Lietuvoje rodo reikšmingą teigiamą poveikį vaikų ir jų šeimų gyvenimui. 2024 m. MDFT programos įgyvendinimo komandos dirbo su 218 šeimų, auginančių 11–17 metų vaikus ir jaunuolius, turinčius kompleksinių elgesio problemų. Iš jų 105 šeimose pasiekta reikšmingų teigiamų pokyčių: sumažėjo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, bėgimo iš namų, administracinių nusižengimų, agresyvaus elgesio ir savižalos atvejų, sustiprėjo vaikų ir jaunuolių pasitikėjimas savimi, pagerėjo jų santykiai su tėvais, šeimos tarpusavio ryšiai ir ugdymo įstaigų lankomumas, atsirado naujų prasmingo laisvalaikio veiklų. 2025 m. MDFT programos įgyvendinimo komandos dirbo su 215 šeimų, iš jų 120 šeimų pavyko pasiekti teigiamų pokyčių. Atsižvelgiant į pasiektus rezultatus ir išliekantį intensyvios specializuotos pagalbos poreikį, tikslinga tęsti MDFT programos įgyvendinimą ir užtikrinti jos prieinamumą vaikams bei jauniems žmonėms, kuriems minėtos pagalbos reikia labiausiai.

Kuriant vaiko gerovę, svarbu ne tik teikti vaikams ir jų šeimoms paslaugas, pagalbą, bet ir stiprinti visuomenėje atsakingos motinystės, tėvystės, globos ir rūpybos pripažinimą. Siekdama didinti valstybės ir visuomenės pagarbą motinystei, tėvystei, globai ir rūpybai, Ministerija kasmet prisideda prie motinų, tėvų, globėjų ir rūpintojų pagerbimo, skirdama vienkartines premijas asmenims, apdovanojamiems ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu už nuopelnus motinystės, tėvystės, globos ar rūpybos srityje. Kasmet Ministerija organizuoja savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir piliečių teikiamų kandidatūrų gauti šį valstybės apdovanojimą atranką, o atrinktas kandidatūras teikia Lietuvos Respublikos Prezidentui. Kasmet apdovanojama apie 50–60 motinų, tėvų, globėjų ir rūpintojų, kurie savo pavyzdžiu, bendruomenine veikla, savanoryste ir atsidavimu prisideda prie atsakingo vaikų auginimo ir auklėjimo, vaikų globos (rūpybos) šeimos aplinkoje skatinimo bei vaikams ir jų šeimoms skirtos bendruomeninės veiklos stiprinimo.

Vaikams ir jų šeimoms teikiamų paslaugų kokybė labai priklauso nuo specialistų profesinių kompetencijų, todėl svarbu sudaryti jiems galimybes nuolat tobulinti žinias ir gebėjimus, atsižvelgiant į kintančius vaikų ir jų šeimų poreikius, naujus iššūkius bei profesinę patirtį. Siekiant užtikrinti vaiko gerovę, svarbios ir visuomenėje vyraujančios nuostatos, požiūriai bei vaiko teisių supratimas. Pavyzdžiui, smurto prieš vaikus problema gali būti veiksmingai sprendžiama tik kompleksiškai – ne tik stiprinant smurto atpažinimo ir reagavimo mechanizmus, teisinį reguliavimą, pagalbą ir paslaugas, bet ir mažinant visuomenės toleranciją smurtui prieš vaikus. Taip pat labai svarbu gerinti tinkamą vaiko teisių supratimą ir sudaryti sąlygas vaikams aktyviau dalyvauti priimant su jais susijusius sprendimus. Atsižvelgiant į tai, tikslinga ir toliau taikyti priemones, skirtas vaiko teisių apsaugos ir (ar) vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų kompetencijoms tobulinti, visuomenės informuotumui ir sąmoningumui vaiko teisių, vaiko ir šeimos gerovės srityse didinti, tarptautiniam bendradarbiavimui vaiko gerovės ir smurto prieš vaikus prevencijos srityse plėtoti bei informacijai apie tai visuomenėje skleisti.

Visuomenės informavimas apie vaiko teises ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją (toliau – Konvencija) – svarbi prielaida tam, kad vaikas būtų suprantamas ir pripažįstamas kaip savarankiškas teisių turėtojas, o Konvencijoje įtvirtintos jo teisės būtų realiai įgyvendinamos. Konvencija nustato valstybės, institucijų, bendruomenės ir šeimos įsipareigojimus vaiko atžvilgiu, todėl svarbu gerinti tinkamą vaiko teisių supratimą visose vaikui reikšmingose šeimos, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitose srityse. Nuoseklus ir aiškus vaikų bei kitų visuomenės narių informavimas padeda geriau suprasti geriausių vaiko interesų, vaiko dalyvavimo priimant sprendimus ir jo nuomonės išklausymo principus, atpažinti galimus vaiko teisių pažeidimus ir nuspręsti, kaip tokiais atvejais elgtis. Konvencijai viešinti skirtos veiklos prisideda prie visuomenės požiūrio į vaiką kaitos – nuo vaiko, kaip globos ar kontrolės objekto, suvokimo iki vaiko, kaip aktyvaus teisių subjekto, pripažinimo. Tokios veiklos taip pat padeda mažinti klaidingų nuostatų ir stereotipų įtaką, stiprinti institucijų atsakomybę ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, sudaryti sąlygas vaikams saugiai reikšti savo nuomonę ir dalyvauti priimant su jais susijusius sprendimus.

Strateginės Veiksmų plano kryptys:

Veiksmų plano tikslas – stiprinti vaiko gerovę, užtikrinant vaiko teises ir teisėtus interesus, didinant paslaugų ir kitų pagalbos mechanizmų prieinamumą vaikams ir jų šeimoms, stiprinant šeimų gebėjimus tinkamai rūpintis vaikais, didinant visuomenės informuotumą, sąmoningumą vaiko teisių srityje, sudarant sąlygas vaikams augti saugioje, jų visapusišką raidą ir pasirengimą savarankiškam gyvenimui skatinančioje aplinkoje.

Veiksmų plano uždaviniai:

Veiksmų plano įgyvendinimo rezultatai:

Veiksmų planas įgyvendinamas 2026–2028 m.

Veiksmų planas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, prie Veiksmų plano įgyvendinimo prisidėjus savivaldybėms – iš savivaldybių biudžetų lėšų, taip pat iš kitų teisėtų šaltinių. Veiksmų plano įgyvendinimo priemonių planas pateikiamas Veiksmų plano 1 priede.

Veiksmų plano įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija.

Veiksmų plano įgyvendinimo vertinimo kriterijų ir jų reikšmių sąrašas pateikiamas Veiksmų plano 2 priede.