Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. V–900 „Dėl Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo ir perinatologijos integruotos sveikatos priežiūros stebėsenos komiteto sudarymo“ pakeitimo

Projekto

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2013 M. RUGSĖJO 23 D. ĮSAKYMO NR. V-900 „DĖL NĖŠČIŲJŲ, GIMDYVIŲ IR NAUJAGIMIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO ir perinatologijos integruotos sveikatos priežiūros STEBĖSENOS komiteto SUDARYMO“ PAKEITIMO

2026 m. rugsėjo 9 d. Nr. V-856

Vilnius

1.1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:

„2. S u d a r a u Perinatologijos integruotos sveikatos priežiūros stebėsenos komitetą (toliau – Komitetas):

2.1. Diana Ramašauskaitė – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Moters ir kūdikio sveikatos klinikinės grupės vadovė (Komiteto pirmininkė);

2.2. Mindaugas Kliučinskas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas (Komiteto pirmininko pavaduotojas);

2.3. Gintarė Balčytytė – Lietuvos akušerių asociacijos prezidentė;

2.4. Žydrūnė Baigienė – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų kompensavimo skyriaus vedėja;

2.5. Ieva Daugelė – Asociacijos „Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga“ vadovė;

2.6. Rita Gaidelytė – Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Duomenų analizės skyriaus patarėja;

2.7. Jolanta Grigorjevienė – Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ atstovė ryšiams su visuomene ir bendrakūrėja;

2.8. Ilona Joneliūnienė – Lietuvos akušerių sąjungos prezidentė;

2.9. Milda Katkevičė – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja;

2.10. Inga Laukytė-Budrienė – asociacijos „Padedu augti“ vadovė;

2.11. Arūnas Liubšys – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neonatologijos centro vadovas;

2.12. Meilė Minkauskienė – Lietuvos akušerių ginekologų draugijos sekretorė;

2.13. Raimundas Petrauskas – VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Akušerijos skyriaus vedėjas;

2.14. Augusta Petrušaitė  – VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės Akušerijos centro vadovė;

2.15. Ingrida Poškienė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos slaugos vadovė;

2.16. Gytė Sirgedienė – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Investicijų departamento Investicijų įgyvendinimo skyriaus vedėja;

2.17. Natalija Skorobogatova – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neonatologijos klinikos slaugos vadovė;

2.18. Monika Stasiūnaitė – VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Akušerijos skyriaus gydytoja akušerė ginekologė, laikinai einanti Moters ir vaiko klinikos vadovo pareigas;

2.19. Inesa Subotovič – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neonatologijos centro administratorė;

2.20. Rasa Tamelienė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė;

2.21. Liudmila Tereško – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Moters ir kūdikio sveikatos klinikinės grupės slaugos vadovė;

2.22. Ramunė Vaitkevičienė – Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji patarėja;

2.23. Inga Zelbienė – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja;

2.24. Bronius Žaliūnas – VšĮ „Vilniaus gimdymo namai“ direktorius.“

1.2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašą:

1.2.1. Pakeičiu I skyrių ir jį išdėstau taip:

„I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Jeigu naujagimio sveikatos būklė nebuvo tikrinama stacionarines akušerijos paslaugas teikiančioje įstaigoje, sveikatos patikrinimą organizuoja pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys  specialistai.

1.2.2. Pakeičiu II skyrių ir jį išdėstau taip:

„II SKYRIUS

REIKALAVIMAI ĮSTAIGOMS IR SPECIALISTAMS

5.1. Aprašo 14 punkte nurodytas paslaugas, turi turėti licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai (toliau – licencija) teikti šeimos medicinos, akušerio praktikos, bendrosios praktikos slaugos ir (ar) išplėstinės praktikos slaugos paslaugas;

5.2. Aprašo 16 punkte nurodytas ambulatorines paslaugas, turi turėti licenciją teikti ambulatorinę antrinio lygio akušerijos ir ginekologijos paslaugą;

5.3. Aprašo 16.1 papunktyje nurodytas paslaugas, turi turėti licenciją teikti ambulatorinę antrinio lygio akušerijos ir ginekologijos paslaugą, taip pat stacionarines akušerijos, antrinio lygio nėštumo patologijos IIA, antrinio lygio neonatologijos IIA paslaugas;

5.4. Aprašo 16.2 papunktyje nurodytas paslaugas, turi turėti licenciją teikti ambulatorinę antrinio lygio akušerijos ir ginekologijos paslaugą, taip pat stacionarines akušerijos, antrinio lygio nėštumo patologijos IIB, antrinio lygio neonatologijos IIB, antrinio lygio naujagimių intensyviosios terapijos II paslaugas;

5.5. Aprašo 17 punkte nurodytas paslaugas, turi turėti licenciją teikti ambulatorines antrinio ir (ar) tretinio lygio akušerijos ir ginekologijos paslaugas, taip pat stacionarines akušerijos, tretinio lygio nėštumo patologijos III, tretinio lygio neonatologijos III, tretinio lygio naujagimių intensyviosios terapijos III paslaugas.

8.1. pirminio lygio ambulatorines šeimos medicinos paslaugas teikia šeimos gydytojas ir jo komandos nariai pagal kompetenciją, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ nuostatomis;

8.2. antrinio lygio ambulatorines akušerijos ir ginekologijos paslaugas ir (ar) antrinio lygio ambulatorines vaikų ligų paslaugas ar antrinio lygio ambulatorines neonatologijos paslaugas teikia atitinkamai gydytojas akušeris ginekologas, vaikų ligų gydytojas ar gydytojas neonatologas kartu su akušeriu ar bendrosios praktikos slaugytoju;

8.3. stacionarines akušerijos paslaugas ir (ar) antrinio lygio stacionarines nėštumo patologijos paslaugas ir (ar) antrinio lygio stacionarines neonatologijos paslaugas ir (ar) antrinio lygio stacionarines naujagimių intensyviosios terapijos paslaugas teikia atitinkamai gydytojas akušeris ginekologas, gydytojas anesteziologas reanimatologas, gydytojas neonatologas ar vaikų ligų gydytojas, akušeris, bendrosios praktikos slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas;

8.4. stacionarines akušerijos paslaugas ir (ar) tretinio lygio stacionarines nėštumo patologijos paslaugas ir (ar) tretinio lygio stacionarines neonatologijos paslaugas ir (ar) tretinio lygio stacionarines naujagimių intensyviosios terapijos paslaugas teikia atitinkamai gydytojas akušeris ginekologas, gydytojas anesteziologas reanimatologas, gydytojas neonatologas, akušeris, bendrosios praktikos slaugytojas (įskaitant anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoją) slaugytojo padėjėjas, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas.

1.2.3. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:

„10. Stacionarines paslaugas teikiančios įstaigos privalo vadovautis Aprašo 3 priede nurodytomis diagnostikos ir gydymo metodikomis. Akušerijos ir neonatologijos paslaugos bei reguliarus vidinis teikiamų paslaugų kokybės vertinimas vykdomi vadovaujantis diagnostikos ir gydymo metodikomis, o jei jų nėra, įstaigos vadovo patvirtintais diagnostikos ir gydymo protokolais. Sprendimą dėl diagnostikos ir gydymo protokolų įdiegimo ir pagal juos vykdomo reguliaraus paslaugų kokybės vertinimo priima įstaigos vadovas specialistų (įstaigos akušerių, bendrosios praktikos slaugytojų, gydytojų akušerių ginekologų, neonatologų ar vaikų ligų gydytojų) teikimu.“

1.2.4. Pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:

„11. Stacionarines paslaugas teikiančioje įstaigoje turi būti įsteigta akušerijos ir (ar) neonatologijos paslaugų kokybės konsultanto pareigybė (toliau – kokybės konsultantas). Kokybės konsultantu gali būti įstaigoje dirbantis akušeris, bendrosios praktikos slaugytojas ir (ar) išplėstinės praktikos slaugytojas, medicinos gydytojas, vaikų ligų gydytojas, gydytojas akušeris ginekologas, gydytojas neonatologas. Kokybės konsultantas organizuoja reguliarų vertinimą, kaip įstaigoje praktiniame darbe laikomasi akušerijos ir neonatologijos diagnostikos ir gydymo metodikų bei protokolų. Kokybės konsultantas, atlikdamas vertinimą, vadovaujasi diagnostikos ir gydymo metodikų audito aprašais ir metodika „Žinių, įgūdžių palaikymo bei sukurtų metodinių rekomendacijų laikymosi kontrolės sistemos taikymo aprašas“. Kokybės konsultantas (-ai) ne rečiau kaip kartą per metus raštu pateikia išvadas ir rekomendacijas įstaigos padalinių vadovams, vidaus audito tarnybai ir įstaigos vadovui.“

1.2.5. Pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:

„14. Pirminę ambulatorinę nėščiųjų, pagimdžiusių moterų ir naujagimių sveikatos priežiūrą vykdo šeimos gydytojas, vadovaudamasis Lietuvos medicinos norma MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ patvirtinimo“, ir (ar) jo komandos narys akušeris, vadovaudamasis Lietuvos medicinos norma MN 40:2021 „Akušeris“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2024 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-1220 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 40:2021 „Akušeris“ patvirtinimo“. Šią priežiūrą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, vadovaudamasis Lietuvos medicinos norma MN 64:2018 „Gydytojas akušeris ginekologas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-170 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 64:2018 „Gydytojas akušeris ginekologas“ patvirtinimo“, taip pat gali vykdyti gydytojas akušeris ginekologas, neviršydamas šeimos gydytojo kompetencijos.

Ambulatorinės slaugos ir akušerijos ankstyvosios intervencijos paslaugos šeimoms teikiamos  pagal Ambulatorinių slaugos ir akušerijos ankstyvosios intervencijos paslaugų šeimoms teikimo reikalavimų tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“.“

1.2.6. Pripažįstu netekusiu galios 21.4 papunktį.

1.2.7. Buvusius 21.5–21.7 papunkčius laikau atitinkamai 21.4–21.6 papunkčiais.

1.2.8. Pakeičiu 26.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„26.3. pripažinimas naujagimiams palankia ligonine.“

1.2.9. Pakeičiu 28 punktą ir jį išdėstau taip:

„28. Antrinio A lygio paslaugas teikiančioje įstaigoje:

28.1. visą parą teikiamos ne mažiau kaip 1 gydytojo akušerio ginekologo, 1 gydytojo neonatologo ar vaikų ligų gydytojo, 1 gydytojo anesteziologo reanimatologo, 1 akušerio, 1 bendrosios praktikos slaugytojo paslaugos;

28.2. pagal poreikį organizuojamos socialinio darbuotojo, medicinos psichologo paslaugos ir konsultuojama žindymo klausimais.“

1.2.10. Pakeičiu 29.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„29.1. naujagimių būklę vertina ir pagalbą teikia gydytojas akušeris ginekologas, gydytojas neonatologas ar vaikų ligų gydytojas, akušeris, bendrosios praktikos slaugytojas;“

1.2.11. Pakeičiu 31.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„31.1. ambulatorinėms paslaugoms teikti – nurodytos Ambulatorinių antrinio ir (ar) tretinio lygio akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-527 „Dėl Ambulatorinių antrinio ir (ar) tretinio lygio akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“;“

1.2.12. Pakeičiu 32.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„32.3. pripažinimas naujagimiams palankia ligonine.“

1.2.13. Pakeičiu 34 punktą ir jį išdėstau taip:

„34. Antrinio B lygio paslaugas teikiančioje įstaigoje:

34.1. visą parą teikiamos ne mažiau kaip 2 gydytojų akušerių ginekologų, 1 gydytojo anesteziologo reanimatologo, 1 gydytojo neonatologo ir, atsižvelgiant į paslaugų teikimo apimtis, akušerių, bendrosios praktikos slaugytojų (įskaitant anestezijos ir intensyviosios terapijos) ir slaugytojo padėjėjų paslaugos;

34.2. VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninėje 1 gydytojas akušeris ginekologas, 1 gydytojas neonatologas bei bendrosios praktikos slaugytojas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka visą parą teikia skubią konsultacinę pagalbą Skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo ir apmokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-39 „Dėl Skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-39), nurodytose teritorijose;

34.3. teikiamos socialinio darbuotojo, medicinos psichologo paslaugos ir konsultuojama žindymo klausimais.“

1.2.14. Papildau 36.1.1.21 papunkčiu:

„36.1.1.2.1 gimęs mažo svorio naujagimis;“.

1.2.15. Pakeičiu 36.1.4.4 papunktį ir jį išdėstau  taip:

„36.1.4.4. gimdos miomos, komplikuojančios nėštumą;“.

1.2.16. Pakeičiu 36.1.4.6 papunktį ir jį išdėstau  taip:

„36.1.4.6. žmogaus imunodeficito viruso sindromas (toliau – ŽIV), įgytas imunodeficito sindromas (toliau – AIDS) (teikiama VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninėje);“.

1.2.17. Pakeičiu 36.1.4.7 papunktį ir jį išdėstau taip:

„36.1.4.7. nėščiųjų diabetas gydomas dieta;“.

1.2.18. Pripažįstu netekusiu galios 36.2.4.7 papunktį.

1.2.19. Buvusį 36.2.4.8 papunktį laikau 36.2.4.7 papunkčiu.

1.2.20. Pakeičiu 36.2.4.7 papunktį ir jį išdėstau taip:

„36.2.4.8. ŽIV ir AIDS (siunčiama tik į VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninę).“

1.2.21. Pakeičiu 37 punktą ir jį išdėstau taip:

„37. VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojai konsultantai vyksta į atitinkamų paslaugų teikimo teritorijų žemesnio lygio paslaugas teikiančias įstaigas konsultuoti nėščiųjų, gimdyvių bei naujagimių ir, esant reikalui, pervežti. Naujagimių konsultavimo aukštesnio lygio paslaugas teikiančioje įstaigoje tvarka nustatyta Aprašo X skyriuje, o pervežimo – Įsakyme Nr. V-39.“

1.2.22. Pripažįstu netekusiu galios 38 punktą.

1.2.23. Pripažįstu nekusiu galios 39.2.1.4 papunktį.

1.2.24. Pakeičiu 48.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„48.3. pripažinimas naujagimiams palankia ligonine;“.

1.2.25. Pakeičiu 50 punktą ir jį išdėstau taip:

„50. Perinatologijos centre:

50.1. visą parą teikiamos ne mažiau kaip 3 gydytojų akušerių ginekologų (vienas iš jų – skubiai konsultacinei pagalbai perinatologijos centro paslaugų teikimo teritorijoje teikti sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka), 1 gydytojo anesteziologo reanimatologo, 3 gydytojų neonatologų (vienas iš jų – skubiai konsultacinei pagalbai perinatologijos centro paslaugų teikimo teritorijoje teikti sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka), atsižvelgiant į paslaugų teikimo apimtis akušerių ir bendrosios praktikos slaugytojų (vienas iš jų – skubiai konsultacinei pagalbai perinatologijos centro paslaugų teikimo teritorijoje teikti sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka) bei slaugytojo padėjėjo paslaugos;

50.2. visą parą teikiamos kitų profesinių kvalifikacijų (chirurgo, pulmonologo, kardiologo, endokrinologo, neurologo) gydytojų paslaugos;

50.3. teikiamos socialinio darbuotojo, medicinos psichologo paslaugos ir konsultuojama žindymo klausimais.“

1.2.26. Pakeičiu 52.1.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„52.1.1. eklampsija ir preeklampsija su sunkiaisiais požymiais;“.

1.2.27. Papildau 52.1.4–52.1.7 papunkčiais:

„52.1.4. naujagimio centrinės nervų sistemos pažeidimas;

52.1.5. perinatalinė mirtis;

52.1.6. naujagimio sklaidos trūkumai, genetinė ar chromosomų patologija;

52.1.7. vienas ir daugiau iš eilės neišnešioti nėštumai (vėlyvi (≥14+0 nėštumo savaitės) persileidimai ir (ar) nesivystantys nėštumai) ir (ar) priešlaikiniai gimdymai);“.

1.2.28. Papildau 52.3.4 papunkčiu:

„52.3.4. placentos prisitvirtinimo ir virkštelės patologija, vaisiaus kraujagyslių pirmeiga;“.

1.2.29. Papildau 52.4.4–52.4.5 papunkčiais:

„52.4.4. nepakankamas vaisiaus augimas iki 34+0 nėštumo savaičių;

52.4.5. vaisiaus chromosomų ar genų patologija;“.

1.2.30. Pakeičiu 52.5.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„52.5.2. cukrinis ar nėščiųjų diabetas, gydomas insulinu;“.

1.2.31. Papildau 52.5.4–52.5.6 papunkčiais:

„52.5.4. ne nėštumo metu persirgtos tromboembolinės ligos, trombozės;

52.5.5. raudonoji sisteminė vilkligė, antifosfolipidinis sindromas, įgimtos trombofilijos;

52.5.6. ŽIV, AIDS, hepatito B ir C viruso infekcija, kt. sunkios sisteminės ar vaisiaus pažeidimą keliančios  infekcinės (herpes, parvoviruso, citomegalo ir kt.) ligos.“

1.2.32. Papildau 53.4.5 papunkčiu:

„53.4.5. hepatitai B, C.“

1.2.33. Pakeičiu 56 punktą ir jį išdėstau taip:

„56. Nėščiųjų, gimdyvių ir pagimdžiusių moterų konsultavimo ir pervežimo paslaugos teikiamos visą parą, šia tvarka:“.

1.2.34. Pripažįstu nekusiu galios 56.3 papunktį.

1.2.35. Pakeičiu 57 punktą ir jį išdėstau taip:

„57. Naujagimių konsultavimo ir pervežimo paslaugos teikiamos visą parą šia tvarka:“.

1.2.36. Pripažįstu netekusiu galios 57.5 papunktį.

1.2.37. Pakeičiu 58 punktą ir jį išdėstau taip:

„58. Įstaigos, teikiančios antrinio A ar antrinio B lygio paslaugas, vadovo įsakymu sudaroma komisija atvejų, kai nėščiųjų ir gimdyvių gyvybei buvo kilęs pavojus (angl. near miss), naujagimių mirčių, negyvagimių, nėščiųjų ir gimdyvių mirčių įstaigoje (toliau – atvejis) priežastims nagrinėti (toliau – komisija). Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių: gydytojo akušerio ginekologo, gydytojo neonatologo (ar vaikų ligų gydytojo), akušerio ir (ar) bendrosios praktikos slaugytojo, įstaigos vidaus audito atstovo ar akušerijos ir (ar) kokybės konsultanto bei pagal atvejo pobūdį kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų. Komisija savo išvadas įstaigos vadovui ir perinatologijos centro vadovui pateikia per 30 darbo dienų nuo atvejo užregistravimo.“

1.2.38. Pakeičiu 60 punktą ir jį išdėstau taip:

„60. Perinatologijos centre įstaigos vadovo įsakymu sudaroma komisija, nagrinėjanti perinatologijos centre bei jo paslaugų teikimo teritorijoje esančiose įstaigose buvusius atvejus (toliau – perinatologijos centro komisija), kai antrinio A ir (ar) antrinio B lygio paslaugas teikiančių įstaigų komisijos kreipiasi dėl detalesnio šių atvejų nagrinėjimo ar kai tokį nagrinėjimą inicijuoja perinatologijos centro vadovas. Į perinatologijos centro komisijos sudėtį skiriami Aprašo 58 punkte nurodyti sveikatos priežiūros specialistai ir vidaus audito atstovas arba kokybės konsultantas.“

1.2.39. Papildau XII skyriumi:

„XII SKYRIUS

KOMITETO VEIKLA

67.1. rengti, vertinti ir laiku atnaujinti Nėščiųjų, gimdyvių ir pagimdžiusiųjų sveikatos tikrinimo bazinius reikalavimus ir Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių priežiūros kokybės rodiklius (toliau – rodikliai), vykdyti atitikties nustatytiems kokybės reikalavimams stebėseną ir vertinimą;

67.2. vertinti ambulatorines ir (ar) stacionarines akušerijos paslaugas teikiančių įstaigų metines ataskaitas;

67.3. stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinamos Aprašo nuostatos;

67.4. teikti metodinę pagalbą paslaugas teikiančioms įstaigoms, jas konsultuoti;

67.5. bendradarbiauti su paslaugas teikiančiomis įstaigomis, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitomis institucijomis, įmonėmis, organizacijomis siekiant spręsti paslaugų prieinamumo, kokybės ar organizavimo klausimus;

67.6. sveikatos apsaugos ministro pavedimu ar teisės aktų nustatytais atvejais nagrinėti kitus klausimus ir vykdyti kitas su paslaugų organizavimu susijusias funkcijas.

68.1. Komitetui vadovauja pirmininkas, jo nesant – Komiteto pirmininko pavaduotojas.

68.2. Pagrindinė Komiteto veiklos forma yra posėdžiai, kurie organizuojami ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį.

68.3. Komiteto posėdį organizuoja Komiteto pirmininkas, jo nesant – Komiteto pirmininko pavaduotojas.

68.4 Komiteto posėdžiui reikalingą medžiagą ir kitus su nagrinėjamu klausimu susijusius dokumentus bei papildomą informaciją parengia ir organizuoja jos pateikimą už klausimo pristatymą atsakingas Komiteto narys.

68.5. Komiteto posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Komiteto narių.

68.6. Sprendimai Komiteto posėdyje priimami Komiteto narių balsų dauguma. Komiteto nariai turi teisę kiekvienu svarstomu klausimu pareikšti atskirą nuomonę. Jeigu jų nuomonė nesutampa su daugumos nuomone, ji įtraukiama į posėdžio protokolą.

68.7. Į Komiteto posėdžius gali būti kviečiami kiti asmenys, priklausomai nuo svarstomo klausimo.

68.8. Komiteto posėdžiai yra protokoluojami. Protokolą pasirašo Komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas ir posėdžio sekretorius. Posėdžio metu, gali būti daromas įrašas, kuris parengus protokolą sunaikinamas.“

1.2.40. Papildau XIII skyriumi:

„XIII SKYRIUS

NĖŠČIŲJŲ, GIMDYVIŲ IR NAUJAGIMIŲ PRIEŽIŪROS PRIEINAMUMO IR KOKYBĖS STEBĖSENA IR VERTINIMAS

1.2.41. Papildau XIV skyriumi:

„XIV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1.2.42. Pakeičiu 1 priedo pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„LIETUVOS TERITORIJOS SKIRSTYMAS ĮSTAIGŲ, TEIKIANČIŲ STACIONARINES AKUŠERIJOS, STACIONARINES NĖŠTUMO PATOLOGIJOS, STACIONARINES NEONATOLOGIJOS IR STACIONARINES NAUJAGIMIŲ INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS PASLAUGAS, VEIKLAI KOORDINUOTI“.

1.2.43. Pakeičiu 2 priedo pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO KURSAI“.

1.2.44. Pakeičiu 2 priedo 2 lentelę ir ją išdėstau taip:

„2 lentelė. Žindymo ir laktacijos valdymo kursas (tikslinė grupė: 1. Gimdymo, pogimdyminėse bei naujagimių ar naujagimių intensyvios terapijos palatose dirbantys gydytojai neonatologai, vaikų ligų gydytojai, gydytojai akušeriai ginekologai, bendrosios praktikos slaugytojai, išplėstinės praktikos slaugytojai, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai, akušeriai. 2. Ambulatorinės grandies specialistai, teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas pagimdžiusioms moterims ir naujagimiams.)

Tikslas

Suteikti įstaigos personalui žinių ir įgūdžių, reikalingų sėkmingam žindymui skatinti ir laktacijai valdyti.

Svarbi informacija

Kurso trukmė – ne mažiau kaip 8 val. Praktinė dalis – ne mažiau kaip 2 val. Teorinės ir praktinės žinios tikrinamos ir vertinamos atliekant testus ir pildant standartizuotus kontrolinius lapus. Mokymai gali būti kontaktiniai arba mišrūs. Kontaktinių mokymų metu vienas instruktorius kuruoja ne daugiau kaip 6 kurso dalyvius. Vykdant mišrius mokymus, simuliacijos kambaryje vienu metu mokosi ne daugiau kaip 3 kurso dalyviai. Kurso dalyviai savarankiškai komandoje sprendžia įvairias klinikines simuliacines situacijas, naudodami manekenus ir visas reikalingas specialiąsias priemones.“

1.2.45. Pakeičiu 2 priedo 6 lentelę ir ją išdėstau taip:

„6 lentelė. Pirmojo nėštumo trečdalio vaisiaus ultragarsinio tyrimo (patikros) kursas  (tikslinė grupė: gydytojai akušeriai ginekologai, atliekantys vaisiaus ultragarsinį tyrimą 11+0–13+6 nėštumo savaitę)

Tikslas

Įgyti teorinių žinių ir išmokti praktiškai atlikti pirmojo nėštumo trečdalio vaisiaus ultragarsinį tyrimą.

Svarbi informacija

Pirmojo kurso trukmė – ne mažiau kaip 16 val., pakartotino – ne mažiau kaip 8 val. Jį sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinės ir praktinės žinios tikrinamos ir vertinamos atliekant testus ir (ar) pildant standartizuotus kontrolinius lapus. Mokymai ar mokymų dalis turi būti kontaktiniai. Vienas instruktorius kuruoja ne daugiau kaip 4 kurso dalyvius. Ne mažiau kaip pusė kurso laiko skiriama praktiniams įgūdžiams tobulinti. Kurso dalyviai privalo turėti galimybę pirmąjį nėštumo trečdalį tirti realias pacientes savarankiškai, padedant instruktoriui. Kurso dalyvis turėtų atlikti ne mažiau kaip 2 nuotraukas (viršugalvio-sėdmenų ir sprando vaiskumo matavimo), įrodančias gebėjimą tinkamai atlikti tyrimą.“

1.2.46. Pakeičiu 2 priedo 7 lentelę ir ją išdėstau taip:

„7 lentelė. Antrojo nėštumo trečdalio vaisiaus ultragarsinio tyrimo (patikros) kursas (tikslinė grupė: gydytojai akušeriai ginekologai, atliekantys vaisiaus ultragarsinį tyrimą 18+0–20+0 nėštumo savaitę).

Tikslas

Įgauti teorinių žinių ir išmokti praktiškai atlikti antrojo nėštumo trečdalio vaisiaus ultragarsinį tyrimą.

Svarbi informacija

Pirmojo kurso trukmė – ne mažiau kaip 16 val., pakartotino – ne mažiau kaip 8 val. Jį sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinės ir praktinės žinios tikrinamos ir vertinamos atliekant testus ir pildant standartizuotus kontrolinius lapus. Mokymai (ar jų dalis) turi būti kontaktiniai, vienas instruktorius kuruoja ne daugiau kaip 4 kurso dalyvius. Ne mažiau kaip pusė kurso laiko skiriama praktiniams įgūdžiams tobulinti.  Kurso dalyviai privalo turėti galimybę antrąjį nėštumo trečdalį tirti realias pacientes savarankiškai, padedant instruktoriui. Kurso dalyvis turėtų atlikti ne mažiau kaip 3 nuotraukas (biparietalinio, galvos bei pilvo apimties ir šlaunikaulio ilgio matavimo), įrodančias gebėjimą tinkamai atlikti tyrimą.“

1.2.47. Pakeičiu 5 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

1.2.48. Pakeičiu 6 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

1.2.49. Pakeičiu 7 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

1.2.50. Papildau 9 priedu (pridedama).

2.1. šis įsakymas, išskyrus  šio įsakymo 1.2.50 papunktį, įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d.;

2.2. šio įsakymo 1.2.50 papunktis įsigalioja 2027 m. gegužės 1 d.;

2.3. šio įsakymo 1.2.40 papunkčiu pildomo Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo 69 punkto nuostata dėl Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo 9 priedo taikoma nuo 2027 m. gegužės 1 d.

Sveikatos apsaugos ministras                                                                               Linas Kukuraitis

Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių

sveikatos priežiūros tvarkos aprašo

5 priedas

NĖŠČIŲJŲ, GIMDYVIŲ IR PAGIMDŽIUSIŲ SVEIKATOS TIKRINIMO BAZINIAI REIKALAVIMAI

Eil. Nr.

Nėštumo laikas (savaitės + dienos)

Tikrinimo periodišku-mas

Pirminė nėščiosios sveikatos priežiūra

Konsultacijos

Pastabos

Specialistai

Privalomieji tyrimai

Specialistai

Veiksmai

1.

Iki 13+6 * nėštumo savaitės

Šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros (toliau – PASP) komandos narys (akušeris, kt.), gydytojas odontologas ar burnos higienistas

Gydytojas akušeris ginekologas 11+0 –13+6 nėštumo savaitę   Dietologas, jei KMI >30 ar <18,5   Endokrinologas, jei įtariamas nėščiųjų ar cukrinis diabetas   Gydytojas akušeris ginekologas,  kai yra didelės rizikos nėštumas

2.

14+0–28+6  nėštumo savaitės

2 kartus, esant rizikos veiksnių – pagal indikacijas

Šeimos gydytojas arba PASP komandos narys (akušeris, kt.)

Gydytojas akušeris ginekologas 18–20 nėštumo savaitę.   Gydytojas endokrinologas, jei įtariamas nėščiųjų diabetas.   Gydytojas akušeris ginekologas,  kai yra didelės rizikos nėštumas.

3.

29+0–39+6 nėštumo savaitės

2–3 kartus, esant rizikos veiksnių – pagal indikacijas

Šeimos gydytojas arba PASP komandos narys (akušeris, kt.)

Gydytojas akušeris ginekologas 35+0–37+6 nėštumo savaitę.   Gydytojas akušeris ginekologas, kai yra didelės rizikos nėštumas

1.Vaisiaus ultragarsinis tyrimas  35+0–37+6 nėštumo savaitę. Nustačius vaisiaus sėdmenų pirmeigą ir esant sąlygoms, atliekamas išorinis vaisaus apgręžimas – pirmą kartą gimdančioms nuo 36+0  nėštumo savaitės, o pakartotinai gimdančioms – nuo 37+0 nėštumo savaitės. 2. Įvertinami naujagimių B grupės streptokoko (toliau – BGS) infekcijos rizikos veiksniai (Aprašo 6 priedas), jų nesant 35+0–37+6 nėštumo savaitę, ištiriamas pasėlis BGS nustatyti. 3. Kraujo serumo preeklampsijos žymenų sFlt 1 (tirpiosios į FMS panašios tirozino kinazės 1) ir PlGF (placentos augimo faktorius) santykio tyrimas, esant indikacijų.

4.

40+0−40+6  nėštumo savaitės

Gydytojas akušeris ginekologas

Aptariamas gimdymo priežiūros planas

5.

Po 41+0 nėštumo savaitės

Gydytojas akušeris ginekologas

Aptariamas, patikslinamas gimdymo priežiūros planas

6.

Pogimdymi-nė priežiūra

≤7 dienos po gimdymo, išvykus iš stacionaro

Šeimos gydytojas arba PASP komandos narys (akušeris, kt.)

Akušerio ginekologo konsultacija esant indikacijų (karščiavimas, kraujavimas, žaizdų infekcija ir kt.)   Kardiologo konsultacija – jei buvo nustatyta preeklampsija/eklampsija/HELLP dėl kardiovaskulinių rizikos veiksnių įvertinimo ir korekcijos.   Neurologo konsultacija, jei vargina galvos skausmai ar jie pasikeitė po gimdymo.   Kraujagyslių chirurgo – jei yra trombozės rizika   Kiti specialistai pagal poreikį

7.

4–8 sav. po gimdymo

Šeimos gydytojas arba PASP komandos narys (akušeris, kt.)

Akušerio ginekologo konsultacija – jei gimdymas buvo komplikuotas ar yra nusiskundimų.   Endokrinologo konsultacija – esant sutrikusios glikemijos nevalgius ar gliukozės tolerancijos sutrikimui GTM metu ieškant kitų galimų padidėjusios glikemijos priežasčių.   Kiti specialistai pagal poreikį

• privalomieji tyrimai turi būti atlikti ir tuo atveju, jei nėščioji pirmą kartą apsilankė po 13+6 nėštumo savaičių

---

Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių

sveikatos priežiūros tvarkos aprašo

6 priedas

DIDELĖS RIZIKOS NĖŠTUMO VEIKSNIAI, KURIEMS ESANT NĖŠČIĄJĄ PAPILDOMAI konsultuoja GYDYTOJAS AKUŠERIS GINEKOLOGAS

1.1. nevaisingumas;

1.2. vienas ir daugiau iš eilės neišnešioti nėštumai (vėlyvi (daugiau nei 14+0 nėštumo savaitės) persileidimai ir (ar) nesivystantys nėštumai) ir (ar) priešlaikiniai gimdymai);

1.3. pakartotiniai persileidimai;

1.4. cezario pjūvio operacija;

1.5. gimdos operacija;

1.6. gimdos kaklelio operacija;

1.7. eklampsija; preeklampsija;

1.8. perinatalinė mirtis;

1.9. naujagimio centrinės nervų sistemos pažeidimas;

1.10. gimdymo trauma;

1.11. gimęs stambus ar mažo svorio naujagimis;

1.12. sepsis nėštumo, gimdymo metu ar po gimdymo;

1.13. gausus kraujavimas po gimdymo;

1.14. naujagimio sklaidos trūkumai, genetinė ar chromosomų patologija;

1.15. naujagimio hemolizinė liga;

1.16. cholestazė;

1.17. pogimdyminė psichozė ar depresija;

1.18. pogimdyminė kardiomiopatija.

2.1. pirmą kartą gimdysianti nėščioji yra vyresnė nei 40 m.;

2.2. pirmą kartą gimdysianti nėščioji yra jaunesnė nei 18 m.;

2.3. nėščioji gimdysianti 5 kartą ar daugiau;

2.4. Rh ir kita izoimuninė sensibilizacija;

2.5. iki 12+0 nėštumo savaitės nustatytas kūno masės indeksas yra 30 ar didesnis arba mažesnis nei 18,5;

2.6. atliktas pagalbinis apvaisinimas;

2.7. socialinė deprivacija, smurtas aplinkoje, rūkymas nėštumo metu;

2.8. genetinė, chromosomų patologija, paveldimos ligos šeimoje;

2.9. protinė ar fizinė negalia;

2.10. būklė po bariatrinės chirurgijos.

3.1. netaisyklinga vaisiaus padėtis nuo 36+0 nėštumo savaitės;

3.2. daugiavaisis nėštumas;

3.3. oligohidramnionas;

3.4. polihidramnionas;

3.5. hipertenzinės būklės;

3.6. kraujavimas;

3.7. nėštumas tęsiasi po gimdymo termino (>41+0 nėštumo savaitės);

3.8. placentos pirmeiga, kita placentos patologija, vaisiaus kraujagyslių pirmeiga.

4.1. stambus vaisius (svoris didesnis nei 90 procentilių);

4.2. nepakankamas vaisiaus augimas (svoris mažesnis nei 10 procentilių);

4.3. vaisiaus sklaidos trūkumai, chromosomų ar geninė patologija;

4.4. vaisiaus vandenė;

4.5. vaisiaus širdies aritmija;

4.6. iki gimdymo diagnozuotas miręs vaisius.

5.1. ekstragenitalinė patologija, komplikuojanti nėštumo eigą ar lėtinės ligos, gydomos medikamentais;

5.2. raudonoji sisteminė vilkligė, antifosfolipidinis sindromas, kita trombofilija;

5.3. cukrinis ar nėščiųjų diabetas;

5.4. persirgtos  ne nėštumo metu tromboembolinės ligos, trombozės;

5.5. nėščiųjų ar lėtinis pielonefritas;

5.6. onkologinės ligos;

5.7. lyties organų sklaidos trūkumai;

5.8. gimdos miomos, komplikuojančios nėštumo eigą;

5.9. alkoholizmas, narkomanija;

5.10. ŽIV, AIDS, hepatito B ir C viruso infekcija, kt. sunkios sisteminės ar vaisiaus pažeidimą keliančios  infekcinės (herpes, parvoviruso, citomegalo ir kt.) ligos;

5.11. psichinės ligos, gydomos medikamentais.

---

Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių

sveikatos priežiūros tvarkos aprašo

7 priedas

VEIKSNIŲ, KURIEMS ESANT GIMDYMO METU TURI DALYVAUTI gydytojas NEONATOLOGAS ar vaikų ligų gydytojas, SĄRAŠAS

aNTENATALINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI:

INTRANATALINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI:

---

Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių

sveikatos priežiūros tvarkos aprašo

9 priedas

NĖŠČIŲJŲ, GIMDYVIŲ IR NAUJAGIMIŲ PRIEŽIŪROS KOKYBĖS RODIKLIAI

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio aprašymas

Siektina reikšmė

Vertinimo periodiškumas

Informacijos šaltinis

1.

Šeimos gydytojų prižiūrėtų nėščiųjų dalis tarp visų pagimdžiusių moterų.

Nėščiųjų moterų (mažos ir didelės rizikos), kurias viso nėštumo periodu prižiūrėjo šeimos gydytojas, dalis nuo visų pagimdžiusių moterų, proc. x = pagimdžiusių moterų, kurias nėštumo metu prižiūrėjo šeimos gydytojas, skaičius; y = visų tais metais pagimdžiusių moterų skaičiaus (TLK-10-AM kodai: O80–O84, Z39) x 100.

Nenustatoma

1 kartą per metus

Valstybės duomenų valdysenos informacinė sistema (toliau – VDVIS)

2.

Akušerių prižiūrėtų nėščiųjų dalis nuo visų pagimdžiusių moterų.

Nėščiųjų moterų, kurias viso nėštumo periodu prižiūrėjo akušeris, dalis nuo visų pagimdžiusių moterų, proc. x = pagimdžiusių moterų, kurias nėštumo metu prižiūrėjo akušeris, skaičius; y = visų tais metais pagimdžiusių moterų skaičiaus (TLK-10-AM kodai: O80–O84, Z39) x 100.

Didėjanti

1 kartą per metus

VDVIS

3.

Išorinio vaisiaus apgręžimo, kai buvo nustatyta netaisyklinga vaisiaus padėtis, esant vieno vaisiaus išnešiotam nėštumui, taikymo dažnis.

Moterų, kurioms buvo nustatyta netaisyklinga vaisiaus padėtis (sėdmenų pirmeiga) esant vieno vaisiaus nėštumui ir buvo taikytas išorinis vaisiaus apgręžimas, dalis nuo moterų, kurioms atlikta cezario pjūvio operacija dėl netaisyklingos vaisiaus pirmeigos, esant vieno vaisiaus išnešiotam nėštumui (proc.): x = nėščiųjų skaičius, kurioms  taikytas nepavykęs išorinis vaisiaus apgręžimas (ACHI kodas 16501-01); y = gimdyvių skaičius, kurioms atliktas cezario pjūvis dėl netaisyklingos vaisiaus pirmeigos esant vieno vaisiaus išnešiotam nėštumui (TLK-10-AM kodai: O82 + (O32.1 ar O32.0, ar O32.2) nesant O60.3). Alternatyva y = 6+7+9 Robsono grupių gimdyvių skaičius, kurioms atliktas cezario pjūvis (TLK-10-AM kodas O82) x 100.

Nenustatoma

1 kartą per pusę metų ir 1 kartą per metus

VDVIS

4.

Nėščiųjų, kurioms atlikta vakcinacija gripo  vakcina, dalis.

Visos nėščiosios, kurioms sveikatos priežiūros įstaigoje užregistruotas nėštumas ir kurioms atlikta vakcinacija gripo vakcina, proc. x = nėščiosios, kurioms iki gimdymo atlikta vakcinacija nuo gripo; y = nėščiųjų skaičius x 100.

Didėjanti

1 kartą per metus

VDVIS

5.

Nėščiųjų, kurioms atlikta vakcinacija stabligės, difterijos, kokliušo vakcina, dalis.

Visos nėščiosios, kurioms sveikatos priežiūros įstaigoje užregistruotas nėštumas ir kurioms atlikta vakcinacija stabligės, difterijos ir kokliušo vakcina, proc. x = nėščiosios, kurioms 27+0−36+0 nėštumo savaitėmis atlikta stabligės, difterijos ir kokliušo vakcina; y = nėščiųjų skaičius x 100.

Didėjanti

1 kartą per metus

VDVIS

6.

Gimdyvių, kurioms pirmuoju nėštumo trečdaliu atliktas ultragarsinis tyrimas, dalis.

Gimdyvių, kurioms 11+0−13+6 nėštumo savaitę atlikta ultragarsinė patikra, dalis, proc. x = gimdyvių, kurioms 11+0−13+6 nėštumo savaitę atlikta ultragarsinis tyrimas, skaičius; y = bendras gimdyvių skaičius x 100.

100 proc.

1 kartą per metus

VDVIS

7.

Gimdyvių, kurioms antruoju nėštumo trečdaliu atliktas ultragarsinis tyrimas, dalis.

Gimdyvių, kurioms 18+0−20+0 nėštumo savaitę atlikta ultragarsinė patikra, dalis, proc. x = gimdyvių, kurioms 18+0−20+0 nėštumo savaitę atlikta ultragarsinė patikra, skaičius; y = bendras gimdyvių skaičius x 100.

100 proc.

1 kartą per metus

VDVIS

8.

Rezus (Rh) imunizacijos profilaktikos taikymas nėštumo metu.

Nėščiosios, kurių Rh D neigiamas, neįtraukiamos nėščiosios, jeigu jau yra Rh imunizacija (TLK-10-AM  kodas O36). Nėščiųjų, kurioms atlikta Rezus (toliau – Rh) imunoprofilaktika (suleistas Rh imuglobulinas) nėštumo metu, dalis nuo visų Rh D neigiamų nėščiųjų skaičius, proc. x = nėščiųjų skaičius, kurioms suleistas Rh imunoglobulinas nėštumo metu; y = nėščiųjų, kurioms Rh D neigiamas, skaičius x 100.

95 proc. (jeigu vaiko tėvas yra taip pat Rh D neigiamas, profilaktika netaikoma)

1 kartą per metus

VDVIS

9.

Akušerių savarankiškai priimtų mažos rizikos gimdymų dalis.

Mažos rizikos gimdymas, kurį prižiūri ir priima akušeris. TLK-10-AM kodas O80. Mažos rizikos gimdymas. Akušeris prižiūrėjo gimdymą (ACHI kodas  90467-00), pasirašo akušeris. x = mažos rizikos gimdymai per metus, kuriuos prižiūrėjo akušeris; y = mažos rizikos gimdymų skaičius per metus x 100.

100 proc.

1 kartą per metus

VDVIS

10.

Cezario pjūvio operacijų dažnis.

Cezario pjūvio operacijų (toliau – CPO) per kalendorinius metus dalis nuo visų gimdymų per metus, proc. Lietuvoje. CPO dalis kiekvienoje stacionarines akušerijos paslaugas teikiančioje įstaigoje nuo visų toje įstaigoje  įvykusių gimdymų per metus. CPO dalis IIA, IIB, III lygio stacionarines akušerijos paslaugas teikiančiose įstaigose nuo visų to paties lygio stacionarines akušerijos paslaugas teikiančiose įstaigose įvykusių gimdymų skaičiaus per metus. CPO, atliktų regioninėje nejautroje, dalis nuo visų cezario pjūvių kiekvienoje stacionarines akušerijos paslaugas teikiančioje įstaigoje per metus. x = gimdyvių, kurioms atliktas CPO (TLK-10-AM kodai: O82 + O84.2 + O84.82); y = gimdymų skaičius per metus (TLK-10-AM kodai: O80 + O81 + O82 + O83 + O84) x 100. Šis kintamasis skaičiuojamas atskirai: ·      nacionaliniu mastu;  ·      kiekvienoje akušerijos stacionarines paslaugas teikiančioje įstaigoje; ·      IIA, IIB ir III lygio stacionarines akušerijos paslaugas teikiančiose įstaigose.    CPO, atliktų regioninėje nejautroje, dalis nuo visų CPO kiekvienoje stacionarines akušerijos paslaugas teikiančioje įstaigoje per metus: x = gimdyvės, kurioms atliekama CPO regioninėje nejautroje; y = gimdyvės, kurioms atliekama CPO x 100.

IIA lygio įstaigų – ne daugiau kaip 10–12 proc. gimdymų per metus atliekama CPO; IIB lygio įstaigų – ne daugiau kaip 18–20 proc. gimdymų per metus atliekama CPO; III lygio įstaigų – ne daugiau kaip 23–25 proc. gimdymų per metus atliekama CPO

1 kartą per metus

VDVIS

11.

Cezario pjūvio operacijų dalis nuo visų 1 Robsono grupės gimdymų per metus.

CPO dalis nuo visų 1 Robsono grupės gimdymų (proc.) Lietuvoje per metus. CPO dalis nuo visų 1 Robsono grupės gimdymų kiekvienoje stacionarines akušerijos paslaugas teikiančioje įstaigoje per metus.  CPO dalis nuo visų 1 Robsono grupės gimdymų IIA, IIB, III lygio stacionarines akušerijos paslaugas teikiančiose įstaigose per metus. x = gimdyvių, kurioms atliktas CPO (TLK-10-AM kodas O82); y = gimdymų skaičius per metus (TLK-10-AM kodai: O80 arba O8,1 arba O82, arba O83) x 100. Skaičiavimas atliekamas 1 Robsono grupėje. Šis kintamasis skaičiuojamas atskirai:  ·      nacionaliniu mastu;  ·      kiekvienoje akušerijos stacionarines paslaugas teikiančioje įstaigoje; ·      IIA, IIB ir III lygio stacionarines akušerijos paslaugas teikiančiose įstaigose.

Mažiau nei 10 proc.

1 kartą per metus

VDVIS

12.

Cezario pjūvio operacijų dalis nuo visų 3 Robsono grupės gimdymų per metus.

CPO dalis nuo visų 3 Robsono grupės gimdymų (proc.) Lietuvoje per metus. CPO dalis nuo visų 3 Robsono grupės gimdymų kiekvienoje stacionarines akušerijos paslaugas teikiančioje įstaigoje per metus. CPO dalis nuo visų 3 Robsono grupės gimdymų IIA, IIB, III lygio stacionarines akušerijos paslaugas teikiančiose įstaigose per metus.  x = gimdyvių, kurioms atliktas CPO (TLK-10-AM kodas O82); y = gimdymų skaičius per metus (TLK-10-AM kodas O80 arba O81, arba O82, arba O83) x 100. Skaičiavimas atliekamas 3 Robsono grupėje. Šis kintamasis skaičiuojamas atskirai:  ·      nacionaliniu mastu; ·      kiekvienoje akušerijos stacionarines paslaugas teikiančioje įstaigoje; ·      IIA, IIB ir III lygio stacionarines akušerijos paslaugas teikiančiose įstaigose.

Mažiau negu 3 proc.

1 kartą per metus

VDVIS

13.

Epiziotomijų dažnis natūraliais takais pagimdžiusių moterų populiacijoje.

Epiziotomija atliekama tik esant medicininių indikacijų. Moterys, pagimdžiusios natūraliais gimdymo takais (visi atvejai su TLK-10-AM kodais: O80, O81, O83, O84.0, O84.1, O84.8, O84.9) x = epiziotomijų atvejai (ACHI kodas 90472-00); y = moterys, pagimdžiusios natūraliais gimdymo takais x 100.

Iki 20 proc. visų pagimdžiusių natūraliais gimdymo takais

1 kartą per metus

VDVIS

14.

III−IV laipsnio tarpvietės plyšimų dalis tarp natūraliai pagimdžiusių moterų.

Moterys, pagimdžiusios natūraliais gimdymo takais: x = pagimdžiusių natūraliais gimdymo takais visi atvejai su TLK-10-AM kodais: O80, O81, O83, O84.0, O84.1, O84.8, O84.9); y = III laipsnio ar IV laipsnio tarpvietės plyšimų skaičius (TLK-10–AM kodai: O70.2 ir O70.3) x 100.

Iki 6 proc. pirmą kartą gimdančių moterų ir iki 2 proc. pakartotinai. pagimdžiusių natūraliais takais

1 kartą per metus

VDVIS

15.

Nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas.

Moterų mirtys nėštumo, gimdymo laikotarpiu ir 42 dienos po gimdymo dėl priežasčių, susijusių su nėštumu ir gimdymu, jų komplikacijomis ar nėštumo ir gimdymo priežiūra: - moterų mirčių skaičius nėštumo ir gimdymo metu (TLK-10-AM kodai: O00-O75 ir O85-O92; - 42 paros po gimdymo (bet kuris TLK-10-AM kodas: O00-O75 ir O85-O92); - ne daugiau nei 42 paros po gimdymo (TLK-10-AM kodai: O80-O84); - tuo laikotarpiu gyvų gimusių naujagimių skaičius. Mirusių moterų skaičius 100 000 gyvų gimusių naujagimių.

Nenustatoma. Siektina reikšmė – išsivysčiusių šalių ir Europos Sąjungos vidurkis

1 kartą per pusę metų ir 1 kartą per metus

VDVIS

16.

Sunkus nėščiųjų ar gimdyvių sergamumas.

Sunkių nėštumo ir gimdymo komplikacijų (kraujavimo, dėl kurio atliktas kraujo perpylimas (≥ 4 vienetai eritrocitų masės) ir (ar) gimdos ertmės tamponavimas balionu ir (ar) atlikta laparotomija; HELLP sindromo, eklampsijos, sepsio ar sunkios sisteminės infekcijos, PATE (plaučių arterijos tromboembolijos) ar vaisiaus vandenų embolijos, gimdos plyšimo, nėščioji ar gimdyvė gydoma intensyviosios terapijos ir reanimacijos padaliniuose ilgiau nei 72 val.) skaičius, tenkantis 10 000 gimdymų: X1- kraujavimas gimdymo metu ir kraujavimas po gimdymo (TLK-10-AM kodai: O67, O72, intervencijos ACHI kodai: 96228-00 arba 16507-00 arba atlikta hemotransfuzija (4 vienetai eritrocitų masės ir daugiau); X2 − HELLP sindromo atvejų skaičius (TLK-10--AM kodas O14.2 ir eklampsijos atvejų TLK-10-AM kodai: O15); X3 – sepsio ar sunkios sisteminės infekcijos atvejų skaičius (TLK -10-AM kodai iš kategorijos O85); X4 – PATE (plaučių arterijos tromboembolijos) ar vaisiaus vandenų embolijos atvejų skaičius (TLK-10-AM kodai: O88); X5 – gimdos plyšimų skaičius (TLK-10-AM kodas O71.0); X6 −  nėščioji ar gimdyvė (TLK-10-AM kodai: O00-O75 ir O85−O92) ir  gydoma intensyviosios terapijos ir reanimacijos padaliniuose ilgiau nei 72 val. Y −visi nėštumai ir gimdymai – bet kuris TLK-10-AM kodas: O00-O75 ir O85-O92 ir ne daugiau nei 42 paros po gimdymo (TLK-10-AM kodai: O80−O84) X1+X2+X3+X4+X5+X6/Y

Nenustatoma

1 kartą per metus

VDVIS

17.

Akušerinis kraujavimas.

Kraujavimu po gimdymo komplikuojasi 3–5 proc. gimdymų. Akušerinis kraujavimas išlieka viena iš pagrindinių gimdyvių sergamumo ir mirštamumo priežasčių, paskutiniu dešimtmečiu pogimdyminio kraujavimo dažnis nesikeičia ir išlieka dažniausia sunkaus nėščiųjų ir gimdyvių sergamumo priežastimi aukšto ekonominio lygio šalyse, o žemo ir vidutinio lygio šalyse – dažniausia nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumo priežastimi. Sunkai valdomo kraujavimo − dėl kurio atliktas kraujo perpylimas (4 vienetai eritrocitų masės) ir / ar gimdos ertmės tamponavimas balionu ir / ar atlikta laparotomija – atvejų skaičius     10 000 gimdymų. -   Visos gimdyvės – TLK-10-AM kodai: O80−O84;. -   kraujavimas gimdant ar po gimdymo (atvejų skaičius), TLK-10-AM kodas iš kategorijos  O67 arba O72;   -   kraujavimas po persileidimo ar aborto (atvejų skaičius – TLK-10-AM kodas O03.1, O03.6, O04.1, O04.6, O05.1, O05.6, O07.1, O07.6, O08.1, O08.6;     -   sunkiai valdomas kraujavimas (atvejų skaičius) – intervencijos ACHI kodai: 96228-00 arba 165067-00 arba 35653-00 arba 35653-01, arba atlikta hemotransfuzija (iš stacionaro epikrizės E003 ACHI kodas 13706-02);     -   sunkiai valdomo kraujavimo atvejų skaičius 10 000 gimdymų.

Nenustatoma

1 kartą per metus

VDVIS

18.

HELLP (hemolizė, padidėjusi kepenų fermentų koncentracija kraujo serume ir trombocitopenija) sindromo ir eklampsijos dažnis.

HELLP (hemolizė, padidėjusi kepenų fermentų koncentracija kraujo serume ir trombocitopenija) sindromo ir eklampsijos atvejų skaičius 10 000 gimdymų: -   nėštumo, gimdymo metu; -   42 paros po gimdymo – visi atvejai (moterys su TLK-10-AM kodais: O14.2 ir O15). Atvejų skaičius 10 000 gimdymų.

Nenustatoma

1 kartą per metus

VDVIS

19.

Sepsis ar sunki sisteminė infekcija nėštumo, gimdymo metu ar laikotarpiu po gimdymo.

Sepsio ar sunkios sisteminės infekcijos nėštumo, gimdymo metu ar laikotarpiu po gimdymo atvejų skaičius 10 000 gimdymų: -  sepsio ar sunkios sisteminės infekcijos atvejų skaičius gimdyvėms (TLK-10-AM kodas O85) ar nėščiosioms ar moterims po nėštumo nutrūkimo (TLK-10-AM O03.0, O03.5, O04.0, O04.5, O05.0, O05.5, O06.0, O06.5, O07.1, O07.5, O08.0 su R65.1 ar R57.2, ar A40 ar A41);  -  visi nėštumai ir gimdymai − bet kuris TLK-10−AM kodas: O00−O75 ir O85−O92 ir ne daugiau nei 42 paros po gimdymo (TLK-10-AM kodai: O80−O84). Atvejų skaičius 10 000 gimdymų.

Nenustatoma

1 kartą per metus

VDVIS

20.

Tromboemolijos.

PATE (plaučių arterijos tromboembolija) yra viena iš dažnesnių sunkaus nėščiųjų ir gimdyvių sergamumo aukšto ekonominio lygio šalyse priežasčių, o vaisiaus vandenų embolija labai reta, bet dažniausiai letalią išeitį turinti nėščiųjų ir gimdyvių liga. PATE (plaučių arterijos tromboembolijos) ar vaisiaus vandenų embolijos atvejų skaičius nėštumo, gimdymo metu ar laikotarpiu po gimdymo 10 000 gimdymų: · PATE (plaučių arterijos tromboembolijos) ar vaisiaus vandenų embolijos atvejų skaičius (TLK-10-AM kodas O88 ar bet kuris iš kodų O03.7, O04.7, O05.7, O06.7, O07.7, O08.2); · visi nėštumai ir gimdymai - bet kuris TLK-10-AM kodas: iš O00−O75 ir O85−O92 ir ne daugiau nei 42 paros po gimdymo (TLK-10.AM kodai: O80−O84). Atvejų skaičius 10 000 gimdymų.

Nenustatoma

1 kartą per metus

VDVIS

21.

Gimdos plyšimų dažnis, bandant gimdyti natūraliu būdu po vienos cezario pjūvio operacijos.

Gimdos plyšimo dažnis, bandant gimdyti natūraliu būdu po vienos cezario pjūvio operacijos: x = gimdos plyšimų atvejų skaičius (TLK-10-AM kodas O71.0); y = visi nėštumai ir gimdymai. Atskirai rodiklis skaičiuojamas 5A ir 5C Robsono grupių kategorijose, kur  x =  gimdos plyšimų atvejų skaičius (TLK-10-AM kodas O71.0), o y = visos 5A ir atskirai 5C grupių gimdyvės)  x 100.

Iki 1 proc.

1 kartą per metus

VDVIS

22.

Nėščiųjų ar gimdyvių, gydytų intensyviosios terapijos ir reanimacijos padaliniuose skaičius.

Nėščiosios ar gimdyvės intensyviosios terapijos ir reanimacijos padaliniuose yra gydomos tiek dėl nėštumo ar gimdymo komplikacijų, tiek dėl bendrųjų ligų. Moterų skaičius, (TLK-10-AM kodai: O00–O75 ir O85–O92), kurios gydytos intensyviosios terapijos ir reanimacijos padaliniuose ilgiau nei 72 val., 10 000 gimdymų.

Nenustatoma

1 kartą per metus

VDVIS

23.

Perinatalinis mirtingumas.

Tai negyvų gimusiųjų ir ankstyvuoju neonataliniu laikotarpiu mirusių naujagimių per analizuojamą laikotarpį skaičiaus santykis  su visų (negyvų ir gyvų) gimusių skaičiumi per tą patį laikotarpį. Perinatalinis mirtingumas skaičiuojamas 1000-iui gyvų ir negyvų gimusiųjų. Vertinamas nacionaliniu lygiu bei perinatologijos centruose, apjungiant  kuruojamų gydymo  įstaigų rezultatus. x = gimę negyvi naujagimiai (nuo pilnų 22 nėštumo savaičių); y = per pirmas 7 paras mirę naujagimiai; z = visi gimę (negyvi ir gyvi) naujagimiai   x 1000.

Siektinas rodiklis – mažiau 6. Europos Sąjungos šalių vidurkis 2022 m. buvo 6,3. Lietuvoje 2023 m. perinatalinio mirtingumo rodiklis 1000-iui visų gimusių buvo 4,8

1 kartą per metus

VDVIS

24.

Antenatalinis mirtingumas.

Tai negyvų gimusiųjų naujagimių per analizuojamą laiko tarpsnį skaičiaus santykis su visų (negyvų ir gyvų) gimusių skaičiumi per tą patį laikotarpį. Antenatalinis mirtingumas skaičiuojamas  1000-iui gyvų ir negyvų gimusiųjų. Vertinamas nacionaliniu lygiu bei perinatologijos centruose, apjungiant  kuruojamų gydymo  įstaigų rezultatus. x = gimę negyvi naujagimiai (nuo pilnų 22 nėštumo savaičių); y = visi gimę (negyvi ir gyvi) naujagimiai x 1000.

Mažėjanti

1 kartą per metus

VDVIS

25.

Intranatalinis mirtingumas.

Tai negyvų gimusių (mirusių gimdymo metu) naujagimių per analizuojamą laikotarpį skaičiaus santykis su visų (negyvų ir gyvų) gimusių skaičiumi per tą patį laikotarpį.  Vertinamas nacionaliniu lygiu ir pagal kiekvieną  akušerijos stacionarines IIA, IIB ir III lygio paslaugas teikiančią įstaigą.  x = gimę negyvi (žuvę gimdymo metu) naujagimiai; y = visi gimę (negyvi ir gyvi) naujagimiai x 1000.

Mažėjanti

1 kartą per metus

VDVIS

26.

Išnešiotų naujagimių sunki intranatalinė asfiksija.

Asfiksija – tai deguonies trūkumas naujagimio organizme. Pulsas retesnis nei 100 kartų per minutę ir gimus retėja, kvėpavimo nėra arba jis kvėpuoja nepilnavertiškai, naujagimio odos spalva blyški, nėra raumenų tonuso, Apgar įvertintas 0–3 balais. x = pacientų skaičius, kurie turi TLK-10-AM kodą P21.0; y = per metus gimusių išnešiotų naujagimių skaičius x 1000.

Nenustatoma

1 kartą per metus

VDVIS

27.

Vėlyvas naujagimių sepsis.

Mikrobiologiškai patvirtintas (kraujo pasėlis teigiamas) ir nepatvirtintas (kraujo pasėlis neigiamas) vėlyvas naujagimių sepsis, kai klinikiniai požymiai atsirado praėjus 72 val. po gimimo. x = vėlyvu sepsiu sirgusių naujagimių skaičius; y = visų gyvų gimusių naujagimių skaičiaus per metus su TLK-10-AM  kodais: P36.0, P36.1, P36.2, P36.3, P36.4, P36.5, P36.8, P36.9 x 1000.

Mažėjanti

1 kartą per metus

VDVIS

28.

Labai neišnešiotų naujagimių intraskilvelinių kraujosruvų dažnis.

Kraujo išsiliejimas smegenų skilvelius, kuris sukelia intraskilvelines kraujosruvas. Gausaus kraujavimo atveju kraujas užpildo didelę skilvelio dalį, gali prasiskverbti į smegenų parenchimą ir sutrikdyti kamieninių ląstelių migraciją. Likvore plaukiojantys krešuliai gali sutrikdyti likvoro apykaitą ir sukelti hidrocefaliją. Intraskilvelinės kraujosruvos skirstomos į I, II, III ir IV laipsnius. x = pacientų skaičius su TLK-10-AM kodais: P07.21 ar P07.22, ar P07.31 ir vieną iš P52.0 ar P52.1, ar P52.21 ar P52.22 (kuris sunkiausio laipsnio); y = per kalendorinius metus visų gyvų gimusių su TLK-10-AM kodais: P07.21 ar P07.22, ar P07.31, naujagimių skaičius x 100.

Mažėjanti

1 kartą per metus

VDVIS

29.

Labai neišnešiotų naujagimių III–IV laipsnio intraskilvelinių kraujosruvų galvos smegenyse dažnis.

Kraujo išsiliejimas į smegenų skilvelius, kuris sukelia intraskilvelines kraujosruvas. Vaisiaus smegenų vystymasis vyksta per visą antenatalinį periodą. Ypač svarbus laikotarpis yra iki 33 gestacijos savaitės.  Kraujas gali nesunkiai išsilieti į smegenų skilvelius ir sukelti intraskilvelines kraujosruvas esant kraujospūdžio svyravimams, kuriuos gali sukelti dirbtinė plaučių ventiliacija, hiperkapnija, pneumotoraksas, kvėpavimo sutrikimo sindromas, dažnos trachėjos intubacijos, net staigus padėties keitimas slaugant ar transportuojant naujagimį. Intraskilvelinės kraujosruvos skirstomos į I, II, III ir IV laipsnius. x = pacientų skaičius su TLK-10-AM kodais: P07.21 ar P07.22 ar P07.31 ir vieną iš P52.21 ar P52.22 (kuris sunkesnio laipsnio); y = per kalendorinius metus visų gyvų gimusių su TLK-10-AM kodais: P07.21 ar P07.22 ar P07.31, naujagimių skaičius x 100.

Mažėjanti

1 kartą per metus

VDVIS

30.

Labai neišnešiotų naujagimių retinopatijos dažnis.

Neišnešiotų naujagimių retinopatija (toliau – NNR) – fibrovaskulinė proliferacija, atsirandanti neišnešioto naujagimio nesubrendusioje tinklainėje, kuri, jei negydoma, gali sukelti regėjimo sutrikimus ar aklumą. NNR dažnis ir sunkumas didėja mažėjant gestaciniam amžiui ir gimimo svoriui. NNR klasifikuojama pagal sunkumo laipsnį. x = pacientų skaičius su TLK-10-AM kodais: P07.21 ar P07.22 ar P07.31 ir H35.1; y = per kalendorinius metus visų gyvų gimusių su TLK-10-AM kodais: P07.21 ar P07.22, ar P07.31, naujagimių skaičius x 100.

Mažiau 30 proc.

1 kartą per metus

VDVIS

31.

Labai neišnešiotų naujagimių sunkaus laipsnio retinopatijos dažnis.

NNR – fibrovaskulinė proliferacija, atsirandanti neišnešioto naujagimio nesubrendusioje tinklainėje, kuri, jei negydoma, gali sukelti regėjimo sutrikimus ar aklumą. NNR dažnis ir sunkumas didėja mažėjant gestaciniam amžiui ir gimimo svoriui. NNR klasifikuojama pagal sunkumo laipsnį. x = pacientų skaičius su TLK-10-AM kodais: P07.21 ar P07.22 ar P07.31 ir H35.1 ir ACHI- 42818-00 ar 42809-00 ar 42740-03; y = per kalendorinius metus visų gyvų gimusių su TLK-10-AM kodais: P07.21 ar P07.22, ar P07.31, naujagimių skaičius x 100.

Mažiau 8 proc.

1 kartą per metus

VDVIS

32.

Labai neišnešiotų naujagimių bronchų ir plaučių displazijos dažnis.

Naujagimiai, gimę anksčiau nei 32 gestacijos savaitę, kuriems diagnozuota lėtinė naujagimio plaučių liga – bronchų ir plaučių displazija, išsivysčiusi perinataliniu laikotarpiu. x = pacientų skaičius su TLK-10-AM kodais: P07.21 ar P07.22 ar P07.31 ir P27.1; y = per kalendorinius metus visų gyvų gimusių su TLK-10-AM kodais: P07.21 ar P07.22 ar P07.31, naujagimių skaičius x 100.

Mažiau 30 proc.

1 kartą per metus

VDVIS

33.

Labai neišnešiotų naujagimių nekrozinio enterokolito dažnis.

Naujagimiai, gimę anksčiau nei 32 gestacijos savaitę, kuriems diagnozuotas vaisiaus ir naujagimio nekrozinis enterokolitas. x = pacientų skaičius, TLK-10-AM kodai: P07.21 ar P07.22 ar P07.31 ir P77; y = per kalendorinius metus visų gyvų gimusių, su TLK-10-AM kodais: P07.21 ar P07.22, ar P07.31, naujagimių skaičius x 100.

Mažiau 7 proc.

1 kartą per metus

VDVIS

34.

Bendras naujagimių mirtingumas.

Mirusių naujagimių skaičius, tenkantis 1000 gyvų gimusių naujagimių. Įtraukiami pacientai, kurie gimė 22–42  gestacijos savaičių ir išnešioti. Nuo gimimo iki 28 parų po gimimo 37–42 gestacijos savaičių naujagimiai, kurie neturi TLK-10-AM kodų P07.21, P07.22, P07.31, P07.32, o turi TLK-10-AM kodus: P07.21, P07.22, P07.31, P07.32 – iki 44 gestacijos savaičių. Sekti atvejų dinamiką. x = pacientų, mirusių 0-6 parų arba mirusių 7–28 parų, skaičius; y = per metus gyvų gimusių naujagimių skaičius x 1000.

Nenustatoma

1 kartą per pusę metų ir 1 kartą per metus

VDVIS

35.

Išnešiotų naujagimių mirtingumas.