LegalizeLietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 45 straipsnio ir 5, 6, 8 priedų pakeitimo įstatymas
Fachzahnärztliche Anerkennung für Kieferortho- pädie;
Landeszahnärztekammer
1980 m. sausio 28 d.
Eesti
Residentuuri lõputunnistus ortodontia erialal
Tartu Ülikool
2004 m. gegužės 1 d.
Ελλάς
Τίτλoς Οδovτιατρικής ειδικότητας της Ορθoδov- τικής
– Νoµαρχιακή Αυτoδιoίκηση – Νoµαρχία
1981 m. sausio 1 d.
France
Titre de spécialiste en orthodontie
Conseil National de l'Ordre des chirurgiens dentistes
1980 m. sausio 28 d.
Ireland
Certificate of specialist dentist in orthodontics
Competent authority recognised for this purpose by the competent minister
1980 m. sausio 28 d.
Italia
Diploma di specialista in Ortognatodonzia
Università
2005 m. gegužės 21 d.
Κύπρος
Πιστοποιητικό Αναγνώρισης του Ειδικού Οδοντιάτρου στην Ορθοδοντική
Οδοντιατρικό Συµβούλιο
2004 m. gegužės 1 d.
Latvija
„Sertifikāts“ – kompetentas iestādes izsniegts dokuments, kas apliecina, ka persona ir nokārtojusi sertifikācijas eksāmenu ortodontijā
Latvijas Ārstu biedrība
2004 m. gegužės 1 d.
Lietuva
Rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo ortodonto profesinę kvalifikaciją
Universitetas
2004 m. gegužės 1 d.
Magyarország
Fogszabályozás szakorvosa bizonyítvány
Az Egészségügyi, Szociális és Családügyi Minisztérium illetékes testülete
2004 m. gegužės 1 d.
Malta
Ċertifikat ta' speċjalista dentali fl-Ortodonzja
Kumitat ta' Approvazzjoni dwar Speċjalisti
2004 m. gegužės 1 d.
Nederland
Bewijs van inschrijving als orthodontist in het Specialistenregister
Specialisten Registratie Commissie (SRC) van de Nederlandse Maatschappij tot bevordering der Tandheelkunde
1980 m. sausio 28 d.
Polska
Dyplom uzyskania tytułu specjalisty w dziedzinie ortodoncji
Centrum Egzaminów Medycznych
2004 m. gegužės 1 d.
Slovenija
Potrdilo o opravljenem specialističnem izpitu iz čeljustne in zobne ortopedije
Ministrstvo za zdravje 2. Zdravniška zbornica Slovenije
2004 m. gegužės 1 d.
Suomi/Finland
Erikoishammaslääkärin tutkinto, hampaiston oikomishoito/Specialtand-läkarexamen, tandreglering
– Helsingin yliopisto/Helsingfors universitet – Oulun yliopisto – Turun yliopisto
1994 m. sausio 1 d.
Sverige
Bevis om specialistkompetens i tandreglering
Socialstyrelsen
1994 m. sausio 1 d.
United Kingdom
Certificate of Completion of specialist training in orthodontics
Competent authority recognised for this purpose
1980 m. sausio 28 d.
Burnos chirurgija
Valstybė
Formalios kvalifikacijos įrodymas
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija
Atskaitos data
България
Свидетелство за призната специалност по „Орална хирургия“
Факултет по дентална медицина към Медицински университет
2007 m. sausio 1 d.
Danmark
Bevis for tilladelse til at betegne sig som specialtandlæge i hospital-sodontologi
Sundhedsstyrelsen
1980 m. sausio 28 d.
Deutschland
Fachzahnärztliche Anerkennung für Oralchirurgie/Mund- chirurgie
Landeszahnärztekammer
1980 m. sausio 28 d.
Ελλάς
Τίτλoς Οδovτιατρικής ειδικότητας της Γvαθoχειρoυργικής (iki 2002 m. gruodžio 31 d.)
– Νoµαρχιακή Αυτoδιoίκηση – Νoµαρχία
2003 m. sausio 1 d.
Ireland
Certificate of specialist dentist in oral surgery
Competent authority recognised for this purpose by the competent minister
1980 m. sausio 28 d.
Italia
Diploma di specialista in Chirurgia Orale
Università
2005 m. gegužės 21 d.
Κύπρος
Πιστοποιητικό Αναγνώρισης του Ειδικού Οδοντιάτρου στην Στοµατική Χειρουργική
Οδοντιατρικό Συµβούλιο
2004 m. gegužės 1 d.
Lietuva
Rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą burnos chirurgo profesinę kvalifikaciją
Universitetas
2004 m. gegužės 1 d.
Magyarország
Dento-alveoláris sebészet szakorvosa bizonyítvány
Az Egészségügyi, Szociális és Családügyi Minisztérium illetékes testülete
2004 m. gegužės 1 d.
Malta
Ċertifikat ta' speċjalista dentali fil-Kirurġija tal-ħalq
Kumitat ta' Approvazzjoni dwar Speċjalisti
2004 m. gegužės 1 d.
Nederland
Bewijs van inschrijving als kaakchirurg in het Specialistenregister
Specialisten Registratie Commissie (SRC) van de Nederlandse Maatschappij tot bevordering der Tandheelkunde
1980 m. sausio 28 d.
Polska
Dyplom uzyskania tytułu specjalisty w dziedzinie chirurgii stomatologicznej
Centrum Egzaminów Medycznych
2004 m. gegužės 1 d.
Slovenija
Potrdilo o opravljenem specialističnem izpitu iz oralne kirurgije
Ministrstvo za zdravje 2. Zdravniška zbornica Slovenije
2004 m. gegužės 1 d.
Suomi/ Finland
Erikoishammaslääkärin tutkinto, suuja leukakirurgia/Specialtandläkar- examen, oral och maxillofacial kirurgi
– Helsinginyliopisto/Helsingfors universitet – Oulun yliopisto – Turun yliopisto
1994 m. sausio 1 d.
Sverige
Bevis om specialist-kompetens i tandsystemets kirurgiska sjukdomar
Socialstyrelsen
1994 m. sausio 1 d.
United Kingdom
Certificate of completion of specialist training in oral surgery
Competent authority recognised for this purpose
1980 m. sausio 28 d.
5.4. VETERINARIJOS GYDYTOJAS
5.4.1. Veterinarijos gydytojų studijų programa
Studijų, kurias baigus išduodamas veterinarijos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymas, programą sudaro bent jau toliau išvardyti dalykai.
Vienas ar keli šie dalykai gali būti dėstomi kaip kitų kursų dalis arba kartu su kitais kursais.
A. Pagrindiniai dalykai
– Fizika
– Chemija
– Gyvūnų biologija
– Augalų biologija
– Biomatematika
B. Specifiniai dalykai
a. Pagrindiniai mokslai: – Anatomija (įskaitant histologiją ir embriologiją) – Fiziologija – Biochemija – Genetika – Farmakologija – Farmacija – Toksikologija – Mikrobiologija – Imunologija – Epidemiologija – Profesinė etika
b. Klinikiniai mokslai: – Akušerija – Patologija (įskaitant patologinę anatomiją) – Parazitologija – Klinikinė medicina ir chirurgija (įskaitant anesteziologiją) – Paskaitos apie įvairių naminių gyvūnų, paukščių ir kitų gyvūnų rūšių ligas – Profilaktinė medicina – Radiologija – Reprodukcija ir reprodukcijos sutrikimai – Valstybinė veterinarija ir visuomenės sveikata – Veterinarijos teisės aktai ir teismo medicina – Terapija – Propedeutika
c. Gyvūnų auginimas: – Gyvūnų auginimas – Gyvūnų šėrimas – Agronomija – Kaimo ekonomika – Gyvulininkystė – Veterinarinė higiena – Gyvūnų etologija ir apsauga
d. Maisto higiena: – Gyvūninių maisto produktų ar gyvūninės kilmės maisto produktų tikrinimas ir kontrolė – Maisto higiena ir technologija – Praktinis darbas (įskaitant praktinį darbą vietose, kur skerdžiami gyvūnai ir gaminami maisto produktai)
Praktinis rengimas gali vykti tam tikrą rengimo laikotarpį, jei tai dieninės formos studijos, kurias tiesiogiai kontroliuoja kompetentinga institucija, ir jų trukmė neviršija šešių mėnesių per visą penkerių metų studijų laikotarpį.
Teorinio ir praktinio rengimo paskirstymas įvairių dalykų grupėse gretinamas ir derinamas taip, kad būtų tinkamu būdu įgyjamos žinios ir patirtis, kurios padėtų veterinarijos gydytojams atitinkamai vykdyti visas savo pareigas.
5.4.2. Veterinarijos gydytojų formalios kvalifikacijos įrodymai
Valstybė
Formalios kvalifikacijos įrodymas
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija
Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikacijos įrodymu
Atskaitos data
België/ Belgique/ Belgien
Diploma van dierenarts/Diplôme de docteur en médecine vétérinaire
– De universiteiten/ Les universités – De bevoegde Examen- commissie van de Vlaamse Gemeenschap/Le Jury compétent d'enseignement de la Communauté française
1980 m. sausio 28 d.
България
Диплома за висше образование на образователно-квалификационна степен магистър по специалност Ветеринарна медицина с професионална квалификация Ветеринарен лекар
– Лесотехнически университет – Факултет по ветеринарна медицина – Тракийски университет – Факултет по ветеринарна медицина
2007 m. sausio 1 d.
Česká republika
– Diplom o ukončení studia ve studijním programu veterinární lékařství (doktor veterinární medicíny, MVDr.) – Diplom o ukončení studia ve studijním programu veterinární hygiena a ekologie (doktor veterinární medicíny, MVDr.)
Veterinární fakulta univerzity v České republice
2004 m. gegužės 1 d.
Danmark
Bevis for bestået kandidateksamen i veterinærvidenskab
Kongelige Veterinær- og Landbohøjskole
1980 m. gruodžio 21 d.
Deutsch-land
Zeugnis über das Ergebnis des Dritten Abscnitts der Tierärztlichen Prüfung und das Gesamtergebnis der Tierärztlichen Prüfung
Der Vorsitzende des Prüfungsausschusses für die Tierärztliche Prüfung einer Universität oder Hochschule
1980 m. gruodžio 21 d.
Eesti
Diplom: täitnud veterinaarmeditsiini õppekava
Eesti Põllumajandusülikool
2004 m. gegužės 1 d.
Ελλάς
Πτυχίo Κτηvιατρικής
Πανεπιστήµιο Θεσσαλονίκης και Θεσσαλίας
1981 m. sausio 1 d.
España
Título de Licenciado en Veterinaria
– Ministerio de Educación y Cultura – El rector de una universidad
1986 m. sausio 1 d.
France
Diplôme d'Etat de docteur vétérinaire
1980 m. gruodžio 21 d.
Hrvatska
Diploma „doktor veterinarske medicine/ doktorica veterinarske medicine“
Veterinarski fakultet Sveučilišta u Zagrebu
2013 m. liepos 1 d.
Ireland
– Diploma of Bachelor in/of Veterinary Medicine (MVB) – Diploma of Membership of the Royal College of Veterinary Surgeons (MRCVS)
1980 m. gruodžio 21 d.
Italia
Diploma di laurea in medicina veterinaria
Università
Diploma di abilitazione all'esercizio della medicina veterinaria
1985 m. sausio 1 d.
Κύπρος
Πιστοποιητικό Εγγραφής Kτηνιάτρου
Κτηνιατρικό Συµβούλιο
2004 m. gegužės 1 d.
Latvija
Veterinārārsta diploms
Latvijas Lauksaimniecības Universitāte
2004 m. gegužės 1 d.
Lietuva
Aukštojo mokslo diplomas (veterinarijos gydytojo (DVM)
Lietuvos veterinarijos akademija
2004 m. gegužės 1 d.
Luxembourg
Diplôme d'Etat de docteur en médecine vétérinaire
Jury d'examen d'Etat
1980 m. gruodžio 21 d.
Magyaror-szág
Állatorvos doktor oklevél – dr. med. vet.
Szent István Egyetem Állatorvostudományi Kar
2004 m. gegužės 1 d.
Malta
Liċenzja ta' Kirurgu Veterinarju
Kunsill tal-Kirurġi Veterinarji
2004 m. gegužės 1 d.
Nederland
Getuigschrift van met goed gevolg afgelegd diergeneeskundig/ veeartsenijkundig examen
1980 m. gruodžio 21 d.
Österreich
– Diplom-Tierarzt – Magister medicinae veterinariae
Universität
– Doktor der Veterinärmedizin – Doctor medicinae veterinariae – Fachtierarzt
1994 m. sausio 1 d.
Polska
Dyplom lekarza weterynarii
Szkoła Główna Gospodarstwa Wiejskiego w Warszawie 2. Akademia Rolnicza we Wrocławiu 3. Akademia Rolnicza w Lublinie 4. Uniwersytet Warmińsko-Mazurski w Olsztynie
2004 m. gegužės 1 d.
Portugal
Carta de curso de licenciatura em medicina veterinária
Universidade
1986 m. sausio 1 d.
România
Diplomă de licenţă de doctor medic veterinar
Universităţi
2007 m. sausio 1 d.
Slovenija
Diploma, s katero se podeljuje strokovni naslov „doktor veterinarske medicine/doktorica veterinarske medicine“
Univerza
Spričevalo o opravljenem državnem izpitu s področja veterinarstva
2004 m. gegužės 1 d.
Slovensko
Vysokoškolský diplom o udelení akademického titulu „doktor veterinárskej medicíny“ („MVDr.“)
Univerzita veterinárskeho lekárstva
2004 m. gegužės 1 d.
Suomi/ Finland
Eläinlääketieteen lisensiaatin tutkinto/Veterinärmedici-ne licentiatexamen
Helsingin yliopisto/Helsingfors universitet
1994 m. sausio 1 d.
Sverige
Veterinärexamen
Sveriges Lantbruksuniversitet
1994 m. sausio 1 d.
United Kingdom
Bachelor of Veterinary Science (BVSc) 2. Bachelor of Veterinary Science (BVSc) 3. Bachelor of Veterinary Medicine (BvetMB) 4. Bachelor of Veterinary Medicine and Surgery (BVM&S) 5. Bachelor of Veterinary Medicine and Surgery (BVM&S) 6. Bachelor of Veterinary Medicine (BvetMed)
University of Bristol 2. University of Liverpool 3. University of Cambridge 4. University of Edinburgh 5. University of Glasgow 6. University of London
1980 m. gruodžio 21 d.
5.5. AKUŠERIS
5.5.1. Akušerių rengimo programa (I ir II rengimo tipai)
Rengimo programą akušerio formalios kvalifikacijos įrodymui gauti sudaro šios dvi dalys:
A. Teorinis ir techninis rengimas
a. Bendrieji dalykai – Anatomijos ir fiziologijos pagrindai – Patologijos pagrindai – Bakteriologijos, virusologijos ir parazitologijos pagrindai – Biofizikos, biochemijos ir radiologijos pagrindai – Pediatrija, ypač susijusi su naujagimiais – Higiena, švietimas sveikatos srityje, profilaktinė medicina, ankstyvoji ligų diagnostika – Sociologijos ir sociomedicinos pagrindai – Farmakologijos pagrindai – Psichologija – Mokymo principai ir metodai – Sveikatos ir socialinės teisės aktai bei sveikatos apsaugos organizavimas – Profesinė etika ir profesinės teisės aktai – Seksualinis auklėjimas ir šeimos planavimas – Motinos ir vaiko teisinė apsauga
b. Akušerių veiklai būdingi dalykai – Anatomija ir fiziologija – Embriologija ir embriono vystymasis – Nėštumas, vaiko gimimas ir laikotarpis po gimdymo – Ginekologija ir akušerinė patologija – Pasirengimas vaiko gimimui ir tėvystei (motinystei), įskaitant psichologinius aspektus – Pasirengimas gimdymui (įskaitant žinias ir techninės įrangos naudojimą akušerijoje) – Nuskausminimas, anestezija ir gaivinimas – Naujagimio fiziologija ir patologija – Rūpinimasis naujagimiu ir jo priežiūra – Psichologiniai ir socialiniai veiksniai
B. Praktinis ir klinikinis rengimas
Turi būti mokoma, atitinkamai prižiūrint:
– Patarimai nėščioms moterims, įskaitant ne mažiau nei 100 nėščiųjų sveikatos patikrinimų.
– Rūpinimasis ne mažiau nei 40 nėščių moterų ir jų priežiūra.
– Studento dalyvavimas, priimant ne mažiau nei 40 gimdymų; jei tai neįmanoma dėl gimdančių moterų trūkumo, šis skaičius gali būti sumažintas iki 30, jei studentas vėliau padės priimti 20 gimdymų.
– Aktyvi pagalba, dalyvaujant gimdymuose esant sėdmeninei pirmeigai. Jeigu tai neįmanoma, kadangi nebuvo gimdymų sėdmenine pirmeiga atvejų, galima imituojančios situacijos praktika.
– Patirtis taikant epiziotomiją ir užsiuvant žaizdą. Teorinis instruktažas ir klinikinė praktika. Užsiuvimo praktiką sudaro žaizdos po epiziotomijos ir paprasto tarpvietės plyšimo užsiuvimas. Jeigu neabejotinai reikalinga, tai gali būti atliekama imituojant situaciją.
– Rūpinimasis 40 moterų, esant rizikingam jų nėštumui, gimdymo metu arba po gimdymo ir jų priežiūra.
– Rūpinimasis ne mažiau nei 100 moterų po gimdymo ir sveikų naujagimių bei jų priežiūra (įskaitant patikrinimus).
– Stebėjimas ir rūpinimasis naujagimiais, kuriems reikia specialaus dėmesio, įskaitant gimusius per anksti, per vėlai, per mažo svorio ir sergančius kūdikius.
– Rūpinimasis moterimis esant patologiniams ginekologijos ir akušerijos atvejams.
– Susipažinimas su medicinine priežiūra ir chirurgija. Teorinis instruktažas ir klinikinė praktika.
Teorinis ir praktinis rengimas (rengimo programos A dalis) paskirstomas ir derinamas su klinikiniu rengimu (tos pačios programos B dalis) taip, kad būtų tinkamu būdu įgyjamos šiame priede išvardytos žinios ir patirtis.
Klinikinis instruktažas atliekamas vadovaujantis kvalifikacijos kėlimo kursų neatsitraukiant nuo darbo forma ligoninių skyriuose ar kitose kompetentingų institucijų patvirtintose sveikatos apsaugos tarnybose. Dalį tokio rengimo sudaro studentų akušerių dalyvavimas padalinių veikloje, jeigu tokia veikla susijusi su jų rengimu. Jie mokomi su akušerių veikla susijusių pareigų.
5.5.2. Akušerių formalios kvalifikacijos įrodymai
Valstybė
Formalios kvalifikacijos įrodymas
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija
Profesinis vardas
Atskaitos data
België/ Belgique/ Belgien
Diploma van vroedvrouw/Diplôme d'accoucheuse
– De erkende opleidingsinstituten/Lesétablissements d'enseignement – De bevoegde Examencommissie van de Vlaamse Gemeenschap/Le Jury compétent d'enseignement de la Communauté française
Vroedvrouw/ Accoucheuse
1983 m. sausio 23 d.
България
Диплома за висше образование на образователно-квалификационна степен „Бакалавър“ с професионална квалификация „Акушерка“
Университет
Акушеркa
2007 m. sausio 1 d.
Česká republika
Diplom o ukončení studia ve studijním programu ošetřovatelstvíve studijním oboru porodní asistentka (bakalář, Bc.) – Vysvědčení o státní závěrečné zkoušce 2. Diplom o ukončení studia ve studijním oboru diplomovaná porodní asistentka (diplomovaný specialista, DiS.) – Vysvědčení o absolutoriu
Vysoká škola zřízená nebo uznaná státem 2. Vyšší odborná škola zřízená nebo uznaná státem
Porodní asistentka/ porodní asistent
2004 m. gegužės 1 d.
Danmark
Bevis for bestået jordemoderek- samen
Danmarks jordemoderskole
Jordemoder
1983 m. sausio 23 d.
Deutschland
Zeugnis über die staatliche Prüfung für Hebammen und Entbindungspfleger
Staatlicher Prüfungsausschuss
– Hebamme – Entbindungs- pfleger
1983 m. sausio 23 d.
Eesti
Diplom ämmaemanda erialal
Tallinna Meditsiinikool 2. Tartu Meditsiinikool
– Ämmaemand
2004 m. gegužės 1 d.
Ελλάς
Πτυχίο Τµήµατος Μαιευτικής Τεχνολογικών Εκπαιδευτικών Ιδρυµάτων (Τ.Ε.Ι.) 2. Πτυχίο του Τµήµατος Μαιών της Ανωτέρας Σχολής Στελεχών Υγείας και Κοινων. Πρόνοιας (ΚΑΤΕΕ) 3. Πτυχίο Μαίας Ανωτέρας Σχολής Μαιών
Τεχνολογικά Εκπαιδευτικά Ιδρύµατα (Τ.Ε.Ι.) 2. ΚΑΤΕΕ Υπουργείου Εθνικής Παιδείας και Θρησκευµάτων 3. Υπουργείο Υγείας και Πρόνοιας
– Μαία – Μαιευτής
1983 m. sausio 23 d.
España
– Título de Matrona – Título de Asistente obstétrico (matrona) – Título de Enfermería obstétrica- ginecológica
Ministerio de Educación y Cultura
– Matrona – Asistente obstétrico
1986 m. sausio 1 d.
France
Diplôme de sage-femme
L'Etat
Sage-femme
1983 m. sausio 23 d.
Hrvatska
Svjedodžba „prvostupnik (baccalaureus) primaljstva/ sveučilišna prvostupnica (baccalaurea) primaljstva“
– Medicinski fakulteti Sveučilišta u Republici Hrvatskoj – Sveučilišta u Republici Hrvatskoj – Veleučilišta i visoke škole u Republici Hrvatskoj
Prvostupnik (baccalaureus) primaljstva/ prvostupnica (baccalaurea) primaljstva
2013 m. liepos 1 d.
Ireland
Certificate in Midwifery
An Board Altranais
Midwife
1983 m. sausio 23 d.
Italia
Diploma d'ostetrica
Scuole riconosciute dallo Stato
Ostetrica
1983 m. sausio 23 d.
Κύπρος
∆ίπλωµα στο µεταβασικό πρόγραµµα Μαιευτικής
Νοσηλευτική Σχολή
Εγγεγραµµένη Μαία
2004 m. gegužės 1 d.
Latvija
Diploms par vecmātes kvalifikācijas iegūšanu
Māsu skolas
Vecmāte
2004 m. gegužės 1 d.
Lietuva
Aukštojo mokslo diplomas, nurodantis suteiktą bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kalifikaciją, ir profesinės kvalifikacijos pažymėjimas, nurodantis suteiktą akušerio profesinę kvalifikaciją – Pažymėjimas, liudijantis profesinę praktiką akušerijoje
Universitetas
Akušeris
2004 m. gegužės 1 d.
Aukštojo mokslo diplomas (neuniversitetinės studijos), nurodantis suteiktą bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, ir profesinės kvali- fikacijos pažymėjimas, nurodantis suteiktą akušerio profesinę kvalifikaciją – Pažymėjimas, liudijantis profesinę praktiką akušerijoje 3. Aukštojo mokslo diplomas (neuniversitetinės studijos), nurodantis suteiktą akušerio profesinę kvalifikaciją
Kolegija 3. Kolegija
Luxembourg
Diplôme de sage-femme
Ministère de l'éducation nationale, de la formation professionnelle et des sports
Sage-femme
1983 m. sausio 23 d.
Magyarország
Szülésznő bizonyítvány
Iskola/főiskola
Szülésznő
2004 m. gegužės 1 d.
Malta
Lawrja jew diploma fl- istudji tal-Qwiebel
Universita´ ta' Malta
Qabla
2004 m. gegužės 1 d.
Nederland
Diploma van verloskundige
Door het Ministerie van Volksgezondheid, Welzijn en Sport erkende opleidings-instellingen
Verloskundige
1983 m. sausio 23 d.
Österreich
Hebammen-Diplom
– Hebammenakademie – Bundeshebammen-lehranstalt
Hebamme
1994 m. sausio 1 d.
Polska
Dyplom ukończenia studiów wyższych na kierunku położnictwo z tytułem „magister położnictwa“
Instytucja prowadząca kształcenie na poziomie wyższym uznana przez właściwe władze (Aukštojo mokslo institucija pripažinta kompetentingos institucijos)
Położna
2004 m. gegužės 1 d.
Portugal
Diploma de enfermeiro especia- lista em enfermagem de saúde materna e obstétrica
Ecolas de Enfermagem
Enfermeiro especialista em enfermagem de saúde materna e obstétrica
1986 m. sausio 1 d.
Diploma/carta de curso de estudos superiores especiali- zados em enfermagem de saúde materna e obstétrica
Escolas Superiores de Enfermagem
Diploma (do curso de pós-licenciatura) de especialização em enfermagem de saúde materna e obstétrica
– Escolas Superiores de Enfermagem – Escolas Superiores de Saúde
România
Diplomă de licenţă de moaşă
Universităţi
Moaşă
2007 m. sausio 1 d.
Slovenija
Diploma, s katero se podeljuje strokovni naslov „diplomirana babica/ diplomirani babičar“
Univerza 2. Visoka strokovna šola
diplomirana abica/diplomirani babičar
2004 m. gegužės 1 d.
Slovensko
Vysokoškolský diplom o udelení akademického titulu „bakalár z pôrodnej asistencie“ („Bc.“) 2. Absolventský diplom v študijnom odbore diplomovaná pôrodná asistentka
Vysoká škola 2. Stredná zdravotnícka škola
Pôrodná asistentka
2004 m. gegužės 1 d.
Suomi/ Finland
Kätilön tutkinto/ barnmorskeexamen 2. Sosiaali- ja terveysalan ammatti- korkeakoulututkin-to, kätilö (AMK)/Yrkeshögs-koleexamen inom hälsovård och det sociala området, barnmorska (YH)
Terveydenhuoltoop-pilaitokset/ hälsovårdsläroanstalter 2. Ammattikorkea-koulut/ Yrkeshögskolor
Kätilö/Barnmorska
1994 m. sausio 1 d.
Sverige
Barnmorskeexamen
Universitet eller högskola
Barnmorska
1994 m. sausio 1 d.
United Kingdom
Statement of registration as a Midwife on part 10 of the register kept by the United Kingdom Central Council for Nursing, Midwifery and Health visiting
Various
Midwife
1983 m. sausio 23 d.
5.6. VAISTININKAS
5.6.1. Vaistininkų studijų programos dalykai
– Augalų ir gyvūnų biologija
– Fizika
– Bendroji ir neorganinė chemija
– Organinė chemija
– Analitinė chemija
– Farmacinė chemija, įskaitant vaistinių preparatų analizę
– Bendroji ir taikomoji biochemija (medicininė)
– Anatomija ir fiziologija; medicinos terminologija
– Mikrobiologija
– Farmakologija ir farmakoterapija
– Vaistų technologija
– Toksikologija
– Farmakognozija
– Teisės aktai ir, jei reikia, profesinė etika
Kiekvieno dėstomojo dalyko teorinio ir praktinio rengimo santykis yra toks, kad būtų skiriama pakankamai dėmesio teorijai, siekiant išlaikyti universitetinio mokymo lygį.
5.6.2. Vaistininkų formalios kvalifikacijos įrodymai
Valstybė
Formalios kvalifikacijos įrodymas
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija
Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikacijos įrodymu
Atskaitos data
België/ Belgique/ Belgien
Diploma van apotheker/Diplôme de pharmacien
– De universiteiten/Les universités – De bevoegde Examencommissie van de Vlaamse Gemeenschap/ Le Jury compétent d'enseignement de la Communauté française
1987 m. spalio 1 d.
България
Диплома за висше образование на образователно-квалификационна степен „Магистър“ по „Фармация“ с професионална квалификация „Магистър-фармацевт“
Фармацевтичен факултет към Медицински университет
2007 m. sausio 1 d.
Česká republika
Diplom o ukončení studia ve studijním programu farmacie (magistr, Mgr.)
Farmaceutická fakulta univerzity v České republice
Vysvědčení o státní závěrečné zkoušce
2004 m. gegužės 1 d.
Danmark
Bevis for bestået farmaceutisk kandidateksamen
Danmarks Farmaceutiske Højskole
1987 m. spalio 1 d.
Deutschland
Zeugnis über die Staatliche Phar- mazeutische Prüfung
Zuständige Behörden
1987 m. spalio 1 d.
Eesti
Diplom proviisori õppekava läbi- misest
Tartu Ülikool
2004 m. gegužės 1 d.
Ελλάς
Άδεια άσκησης φαρµακευτικού επαγγέλµατος
Νοµαρχιακή Αυτοδιοίκηση
1987 m. spalio 1 d.
España
Título de Licenciado en Farmacia
– Ministerio de Educación y Cultura – El rector de una Universidad
1987 m. spalio 1 d.
France
– Diplôme d'Etat de pharmacien – Diplôme d'Etat de docteur en pharmacie
Universités
1987 m. spalio 1 d.
Hrvatska
Diploma „magistar farmacije/magistra farmacije“
– Farmaceutsko-biokemijski fakultet Sveučilišta u Zagrebu – Medicinski fakultet Sveučilišta u Splitu – Kemijsko-tehnološki fakultet Sveučilišta u Splitu
2013 m. liepos 1 d.
Ireland
Certificate of Registered Pharmaceutical Chemist
1987 m. spalio 1 d.
Italia
Diploma o certificato di abilitazione all'esercizio della professione di farmacista ottenuto in seguito ad un esame di Stato
Università
1993 m. lapkričio 1 d.
Κύπρος
Πιστοποιητικό Εγγραφής Φαρµακοποιού
Συµβούλιο Φαρµακευτικής
2004 m. gegužės 1 d.
Latvija
Farmaceita diploms
Universitātes tipa augstskola
2004 m. gegužės 1 d.
Lietuva
Aukštojo mokslo diplomas, nurodantis suteiktą vaistininko profesinę kvalifikaciją
Universitetas
2004 m. gegužės 1 d.
Luxembourg
Diplôme d'Etat de pharmacien
Jury d'examen d'Etat + visa du ministre de l'éducation nationale
1987 m. spalio 1 d.
Magyarország
Okleveles gyógyszerész oklevél (magister pharmaciae, röv: mag. Pharm)
EG Egyetem
2004 m. gegužės 1 d.
Malta
Lawrja fil-farmaċija
Universita´ ta' Malta
2004 m. gegužės 1 d.
Nederland
Getuigschrift van met goed gevolg afgelegd apothekersexamen
Faculteit Farmacie
1987 m. spalio 1 d.
Österreich
Staatliches Apothekerdiplom
Bundesministerium für Arbeit, Gesundheit und Soziales
1994 m. spalio 1 d.
Polska
Dyplom ukończenia studiów wyższych na kierunku farmacja z tytułem magistra
Akademia Medyczna 2. Uniwersytet Medyczny 3. Collegium Medicum Uniwersytetu Jagiellońskiego
2004 m. gegužės 1 d.
Portugal
Carta de cursode licenciatura em Ciências Farmacêuticas
Universidades
1987 m. spalio 1 d.
România
Diplomă de licenţă de farmacist
Universităţi
2007 m. sausio 1 d.
Slovenija
Diploma, s katero se podeljuje strokovni naziv „magister farmacije/magistra farmacije“
Univerza
Potrdilo o opravljenem strokovnem izpitu za poklic magister farmacije/ magistra farmacije
2004 m. gegužės 1 d.
Slovensko
Vysokoškolský diplom o udelení akademického titulu „magister farmácie“ („Mgr.“)
Vysoká škola
2004 m. gegužės 1 d.
Suomi/ Finland
Proviisorin tutkinto/Provisore- xamen
– Helsingin yliopisto/ Helsingfors universitet – Kuopion yliopisto
1994 m. spalio 1 d.
Sverige
Apotekarexamen
Uppsala universitet
1994 m. spalio 1 d.
United Kingdom
Certificate of Registered Pharmaceutical Chemist
1987 m. spalio 1 d.
5.7. ARCHITEKTAS
5.7.1. Vadovaujantis šio įstatymo 42 straipsniu, pripažinti architektų formalios kvalifikacijos įrodymai
Valstybė
Formalios kvalifikacijos įrodymas
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija
Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikacijos įrodymu
Atskaitos akademiniai metai
België/ Belgique/ Belgien
Architect/Architecte 2. Architect/Architecte 3. Architect 4. Architect/Architecte 5. Architect/Architecte 6. Burgelijke ingenieur-architect 1. Architecte/Architect 2. Architecte/Architect 3. Architect 4. Architecte/Architect 5. Architecte/Architect 6. Ingénieur-civil – architecte
Nationale hogescholen voor architectuur 2. Hogere-architectuur-instituten 3. Provinciaal Hoger Instituut voor Architectuur te Hasselt 4. Koninklijke Academies voor Schone Kunsten 5. Sint-Lucasscholen 6. Faculteiten Toegepaste Wetenschappen van de Universiteiten 6. „Faculté Polytechnique“ van Mons 1. Ecoles nationales supérieures d'architecture 2. Instituts supérieurs d'architecture 3. Ecole provinciale supérieure d'architecture de Hasselt 4. Académies royales des Beaux-Arts 5. Ecoles Saint-Luc 6. Facultés des sciences appliquées des universités 6. Faculté polytechnique de Mons
1988–1989 m.
Danmark
Arkitekt cand. arch.
– Kunstakademiets Arkitektskole København – Arkitektskolen i Århus
1988–1989 m.
Deutschland
Diplom-Ingenieur, Diplom-Ingenieur Univ. Diplom-Ingenieur, Diplom-Ingenieur FH
– Universitäten (Architektur/Hochbau) – Technische Hochschulen (Architektur/ Hochbau) – Technische Universitäten (Architektur/ Hochbau) – Universitäten-Gesamthochschulen (Architektur/Hochbau) – Hochschulen für bildende Künste – Hochschulen für Künste – Fachhochschulen (Architektur/Hochbau) (1) – Universitäten-Gesamthochschulen (Architektur/Hochbau) bei entsprechenden Fachhochschulstudien- gängen (1) Diese Diplome sind je nach Dauer der durch sie abgeschlossenen Ausbildung gemäß Artikel 47 Absatz 1 anzuerkennen
1988–1989 m.
Eλλάς
∆ίπλωµα αρχιτέκτονα – µηχανικού
– Εθνικό Μετσόβιο Πολυτεχνείο (ΕΜΠ), τµήµα αρχιτεκτόνων – µηχανικών – Αριστοτέλειο Πανεπιστήµο Θεσσα- λονίκης (ΑΠΘ), τµήµα αρχιτεκτόνων – µηχανικών της Πολυτεχνικής σχολής
Βεβαίωση που χορηγεί το Τεχνικό Επιµελητήριο Ελλάδας (ΤΕΕ) και η οποία επιτρέπει την άσκηση δραστηριοτήτων στον τοµέα της αρχιτεκτονικής
1988–1989 m.
España
Título oficial de arquitecto
Rectores de las universidades enume- radas a continuación: – Universidad Politécnica de Cataluña, Escuelas Técnicas Superiores de Arquitectura de Barcelona o del Vallès; – Universidad Politécnica de Madrid, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de Madrid; – Universidad Politécnica de Las Palmas, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de Las Palmas; – Universidad Politécnica de Valencia, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de Valencia; – Universidad de Sevilla, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de Sevilla; – Universidad de Valladolid, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de Valladolid; – Universidad de Santiago de Compostela, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de La Coruña; – Universidad del País Vasco, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de San Sebastián; – Universidad de Navarra, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de Pamplona; – Universidad de Alcalá de Henares, Escuela Politécnica de Alcalá de Henares; – Universidad Alfonso X El Sabio, Centro Politécnico Superior de Villanueva de la Cañada; – Universidad de Alicante, Escuela Politécnica Superior de Alicante; – Universidad Europea de Madrid; – Universidad de Cataluña, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de Barcelona; – Universidad Ramón Llull, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de La Salle; – Universidad S.E.K. de Segovia, Centro de Estudios Integrados de Arquitectura de Segovia; – Universidad de Granada, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de Granada
1988–1989 m. 1999–2000 m. 1999–2000 m. 1997–1998 m. 1998–1999 m. 1999–2000 m. 1998–1999 m. 1999–2000 m. 1994–1995 m.
France
Diplôme d'architecte DPLG, y compris dans le cadre de la formation professionnelle continue et de la promotion sociale 2. Diplôme d'architecte ESA 3. Diplôme d'architecte ENSAIS
Le ministre chargé de l'architecture 2. Ecole spéciale d'architecture de Paris 3. Ecole nationale supérieure des arts et industries de Strasbourg, section architecture
1988–1989 m.
Hrvatska
Ireland
Degree of Bachelor of Architecture (B.Arch. NUI) 2. Degree of Bachelor of Architecture (B.Arch.) (Previously, until 2002 – Degree standard diploma in architecture (Dip. Arch.) 3. Certificate of associateship (ARIAI) 4. Certificate of Membership (MRIAI)
National University of Ireland to architecture graduates of University College Dublin 2. Dublin Institute of Technology, Bolton Street, Dublin (College of Technology, Bolton Street, Dublin) 3. Royal Institute of Architects of Ireland 4. Royal Institute of Architects of Ireland
1988–1989 m.
Italia
– Laurea in architettura – Laurea in ingegneria edile – architettura
– Università di Camerino – Università di Catania – Sede di Siracusa – Università di Chieti – Università di Ferrara – Università di Firenze – Università di Genova – Università di Napoli Federico II – Università di Napoli II – Università di Palermo – Università di Parma – Università di Reggio Calabria – Università di Roma „La Sapienza“ – Università di Roma III – Università di Trieste – Politecnico di Bari – Politecnico di Milano – Politecnico di Torino – Istituto universitario di architettura di Venezia – Università dell'Aquilla – Università di Pavia – Università di Roma „La Sapienza“
Diploma di abilitazione all'esercizo indipendente della professione che viene rilasciato dal ministero della Pubblica istruzione dopo che il candi- dato ha sostenuto con esito positivo l'esame di Stato davanti ad una commissione competente Diploma di abilitazione all'esercizo indipendente della professione che viene rilasciato dal ministero della Pubblica istruzione dopo che il candidato ha sostenuto con esito positivo l'esame di Stato davanti ad una commissione competente
1988–1989 m. 1998–1999 m.
– Laurea specialistica in ingegneria edile – architettura – Laurea specialistica quinquennale in Architettura – Laurea specialistica quinquennale in Architettura – Laurea specialistica quinquennale in Architettura – Laurea specialistica in Architettura
– Università dell'Aquilla – Università di Pavia – Università di Roma „La Sapienza“ – Università di Ancona – Università di Basilicata – Potenza – Università di Pisa – Università di Bologna – Università di Catania – Università di Genova – Università di Palermo – Università di Napoli Federico II – Università di Roma – Tor Vergata – Università di Trento – Politecnico di Bari – Politecnico di Milano – Prima Facoltà di Architettura dell'Università di Roma „La Sapienza“ – Università di Ferrara – Università di Genova – Università di Palermo – Politecnico di Milano – Politecnico di Bari – Università di Roma III – Università di Firenze – Università di Napoli II – Politecnico di Milano II
Diploma di abilitazione all'esercizo indipendente della professione che viene rilasciato dal ministero della Pubblica istruzione dopo che il candidato ha sostenuto con esito positivo l'esame di Stato davanti ad una commissione competente Diploma di abilitazione all'esercizo indipendente della professione che viene rilasciato dal ministero della Pubblica istruzione dopo che il candidato ha sostenuto con esito positivo l'esame di Stato davanti ad una commissione competente Diploma di abilitazione all'esercizo indipendente della professione che viene rilasciato dal ministero della Pubblica istruzione dopo che il candidato ha sostenuto con esito positivo l'esame di Stato davanti ad una commissione competente Diploma di abilitazione all'esercizo indipendente della professione che viene rilasciato dal ministero della Pubblica istruzione dopo che il candidato ha sostenuto con esito positive l'esame di Stato davanti ad una commissione competente Diploma di abilitazione all'esercizo indipendente della professione che viene rilasciatodal ministero della Pubblica istruzione dopo che il candi dato ha sostenuto con esito positivo l'esame di Stato davanti ad una commissione competente
2003–2004 m. 1998–1999 m. 1999–2000 m. 2003–2004 m. 2004–2005 m.
Nederland
Het getuigschrift van het met goed gevolg afgelegde doctoraal examen van de studierichting bouwkunde, afstudeerrichting architectuur
Technische Universiteit te Delft
Verklaring van de Stichting Bureau Architectenregister die bevestigt dat de opleiding voldoet aan de normen van artikel 46
1988–1989 m.
Het getuigschrift van het met goed gevolg afgelegde doctoraal examen van de studierichting bouwkunde, differentiatie architectuur en urbanistiek
Technische Universiteit te Eindhoven
Het getuigschrift hoger beroepson- derwijs, op grond van het met goed gevolg afgelegde examen verbonden aan de opleiding van de tweede fase voor beroepen op het terrein van de architectuur, afge- geven door de betrokken examen- commissies van respectievelijk: – de Amsterdamse Hogeschool voor de Kunsten te Amsterdam – de Hogeschool Rotterdam en omstreken te Rotterdam – de Hogeschool Katholieke Leer- gangen te Tilburg – de Hogeschool voor de Kunsten te Arnhem – de Rijkshogeschool Groningen te Groningen – de Hogeschool Maastricht te Maastricht
Österreich
Diplom-Ingenieur, Dipl.-Ing. 2. Diplom-Ingenieur, Dipl.-Ing. 3. Diplom-Ingenieur, Dipl.-Ing. 4. Magister der Architektur, Magister architecturae, Mag. Arch. 5. Magister der Architektur, Magister architecturae, Mag. Arch. 6. Magister der Architektur, Magister architecturae, Mag. Arch.
Technische Universität Graz (Erzherzog-Johann-Universität Graz) 2. Technische Universität Wien 3. Universität Innsbruck (Leopold- Franzens-Universität Innsbruck) 4. Hochschule für Angewandte Kunst in Wien 5. Akademie der Bildenden Künste in Wien 6. Hochschule für künstlerishe und industrielle Gestaltung in Linz
1998–1999 m.
Portugal
Carta de curso de licenciatura em Arquitectura Para os cursos iniciados a partir do ano académico de 1991/92
– Faculdade de arquitectura da Universidade técnica de Lisboa – Faculdade de arquitectura da Universidade do Porto – Escola Superior Artística do Porto – Faculdade de Arquitectura e Artes da Universidade Lusíada do Porto
1988–1989 m. 1991–1992 m.
Suomi/ Finland
Arkkitehdin tutkinto/Arkitektexamen
– Teknillinen korkeakoulu/ Tekniska högskolan (Helsinki) – Tampereen teknillinen korkeakoulu/Tammerfors tekniska högskola — Oulun yliopisto/ Uleåborgs universitet
1998–1999 m.
Sverige
Arkitektexamen
Chalmers Tekniska Högskola AB Kungliga Tekniska Högskolan Lunds Universitet
1998–1999 m.
United Kingdom
Diplomas in architecture 2. Degrees in architecture 3. Final examination 4. Examination in architecture 5. Examination Part II
– Universities – Colleges of Art – Schools of Art 2. Universities 3. Architectural Association 4. Royal College of Art 5. Royal Institute of British Architects
Certificate of architectural education, issued by the Architects Registration Board. The diploma and degree courses in architecture of the universities, schools and colleges of art should have met the requisite threshold standards as laid down in Article 46 of this Directive and in Criteria for validation published by the Validation Panel of the Royal Institute of British Architects and the Architects Registration Board. EU nationals who possess the Royal Institute of British Architects Part I and Part II certificates, which are recognised by ARB as the competent authority, are eligible. Also EU nationals who do not possess the ARB-recognised Part I and Part II certificates will be eligible for the Certificate of Architectural Education if they can satisfy the Board that their standard and length of education has met the requisite threshold standards of Article 46 of this Directive and of the Criteria for validation.
1988–1989 m.“
3 straipsnis. Įstatymo 6 priedo pakeitimas
Pakeisti Įstatymo 6 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos
reglamentuojamų profesinių
kvalifikacijų pripažinimo
įstatymo
6 priedas
ĮGYTOS TEISĖS, TAIKOMOS PRIPAŽĮSTAMOMS PROFESIJOMS PAGAL BŪTINIAUSIŲ RENGIMO REIKALAVIMŲ DERINIMĄ
Architektų, kurie naudojasi pagal šio įstatymo 45 straipsnio 1 ir 2 dalis įgytomis teisėmis, formalios kvalifikacijos įrodymai
Valstybė
Formalios kvalifikacijos įrodymai
Atskaitos akademiniai metai
Belgija/ België/ Belgique/ Belgien
– diplomai, kuriuos išdavė nacionalinės aukštosios architektūros mokyklos arba nacionaliniai architektūros institutai (architekte – architect); – diplomai, kuriuos išdavė Haselto provincijos aukštoji architektūros mokykla (architect); – diplomai, kuriuos išdavė Karališkosios dailės akademijos (architecte – architect); – diplomai, kuriuos išdavė „écoles Saint-Luc“ (architecte – architect); – universiteto civilinės inžinerijos diplomai, prie kurių pridedamas Architektų asociacijos išduotas profesinio mokymosi pažymėjimas, jo turėtojui suteikiantis architekto profesinę kvalifikaciją (architecte – architect); – architektūros diplomai, kuriuos išdavė centrinės arba valstybinės architektūros egzaminų komisijos (architecte – architect); – civilinės inžinerijos (architektūros) diplomai ir architektūros (inžinerijos) diplomai, kuriuos išdavė universitetų taikomųjų mokslų fakultetai ir Monso politechnikos fakultetas (ingénieur-architecte, ingénieur-architect);
1987–1988 m.
Bulgarija/ България
– diplomai, išduoti akredituotų aukštojo mokslo įstaigų ir suteikiantys šias architekto (архитект), statybos inžinieriaus (cтроителен инженер) ar inžinieriaus (инженер) kvalifikacijas: – Architektūros, statybos inžinerijos ir geodezijos universitetas – Sofija: specializacija urbanistika ir architektūra (Университет за архитектура, строителство и геодезия – София: специалности „Урбанизъм“ и „Архитектура“) ir visos inžinerijos specializacijos šiose srityse: statinių ir struktūrų statyba („конструкции на сгради и съоръжения“, kelių statyba („пътища“), transportas („транспорт“), hidrotechnika ir hidrokonstrukcijos („хидротехника и водно строителство“), drėkinimas etc. („мелиорации и др.“); – technikos universitetų ir aukštojo mokslo įstaigų išduoti statybos diplomai šiose srityse: elektros ir šilumos technika („електро- и топлотехниката“), telekomunikacijų technika ir technologijos („съобщителна и комуникационна техника“), statybos technologijos („строителни технологии“), taikomoji geodezija („приложна геодезия“) ir landšaftas etc. („ландшафт и др.“) statybos vietoje). Siekiant užsiimti dizaino veikla architektūros ir statybos srityse, prie diplomų turi būti pridedama: teisinio veiksnumo dizaino srityje pažymėjimas („придружени от удостоверение за проектантска правоспособност“), išduotas Architektų rūmų („Камарата на архитектите“) ir Investicijų dizaino inžinierių rūmų („Камарата на инженерите в инвестиционното проектиране“), kurie suteikia teisę vykdyti veiklą investicijų dizaino srityje;
2009–2010 m.
Čekijos Respublika/ Česká republika
– diplomai, kuriuos išdavė Čekijos technikos universiteto Prahoje („České vysoké učení technické“) fakultetai: Architektūros ir pastatų statybos fakultetas („Vysoká škola architektury a pozemního stavitelství“) (iki 1951 m.); Architektūros ir pastatų statybos fakultetas („Fakulta architektury a pozemního stavitelství“) (nuo 1951 m. iki 1960 m.); Civilinės inžinerijos fakultetas („Fakulta stavební“) (nuo 1960 m.) šiose studijų srityse: pastatų statyba ir struktūra, pastatų statyba, statyba ir architektūra, architektūra (įskaitant miestų planavimą ir žemėtvarką), civilinė statyba ir statyba pramoninei bei žemės ūkio produkcijai ar civilinės inžinerijos studijų programa pastatų statybos ir architektūros studijose; Architektūros fakultetas („Fakulta architektury“) (nuo 1976 m.) šiose studijų srityse: architektūra, miestų planavimas ir žemėtvarka, ar studijų programoje: architektūra ir miestų planavimas, šiose studijų srityse: architektūra, architektūros dizaino teorija, miestų planavimas ir žemėtvarka, architektūros istorija ir istorinių paminklų rekonstrukcija ar architektūra ir pastatų statyba; – diplomai, kuriuos išdavė „Vysoká škola technická Dr. Edvarda Beneše“ (iki 1951 m.) architektūros ir statybos srityje; – diplomai, kuriuos išdavė „Vysoká škola stavitelství v Brně“ (nuo 1951 m. iki 1956 m.) architektūros ir statybos srityje; – diplomai, kuriuos išdavė „Vysoké učení technické v Brně“, Architektūros fakultetas („Fakulta architektury“) (nuo 1956 m.) architektūros ir miestų planavimo srityje ar Civilinės inžinerijos fakultetas („Fakulta stavební“) (nuo 1956 m.) statybos studijų srityje; – diplomai, kuriuos išdavė „Vysoká škola báňská – Technická univerzita Ostrava“, Civilinės inžinerijos fakultetas („Fakulta stavební“) (nuo 1997 m.) konstrukcijos ir architektūros studijų srityje ar civilinės inžinerijos studijų srityje; – diplomai, kuriuos išdavė „Technická univerzita v Liberci“, Architektūros fakultetas („Fakulta architektury“) (nuo 1994 m.) architektūros ir miestų planavimo studijų programos architektūros studijų srityje; – diplomai, kuriuos išdavė „Akademie výtvarných umění v Praze“ vaizduojamojo meno programos architektūrinio dizaino studijų srityje; – diplomai, kuriuos išdavė „Vysoká škola umělecko-průmyslová v Praze“ vaizduojamojo meno programos architektūros studijų srityje; – suteikiantis teisę dirbti pažymėjimas, kurį išdavė „Česká komora architektů“, nenurodydama konkrečios srities arba pastatų statybos srityje;
2006–2007 m.
Danija/ Danmark
– diplomai, kuriuos išdavė Kopenhagos ir Orhuso nacionalinės architektūros mokyklos (architekt); – registracijos pažymėjimas, kurį išdavė Architektūros taryba pagal 1975 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 202 (registreret arkitekt); – diplomai, kuriuos išdavė Aukštosios civilinės inžinerijos mokyklos (bygningskonstruktór). Prie jų pridedamas kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo išlaikė formalios kvalifikacijos egzaminą. Į šį pažymėjimą įeina kandidato sudarytų ir įvykdytų planų patvirtinimas per paskutiniuosius šešerius šio įstatymo 44 straipsnyje minimos tikrosios praktikos metus;
1987–1988 m.
Vokietija/ Deutschland
– diplomai, kuriuos išdavė dailės institutai (Dipl.-Ing., Architekt (HfbK); – diplomai, kuriuos išdavė „Technische Hochschulen“, technikos universitetų ar universitetų architektūros katedros (Architektur / Hochbau), tiek, kiek šios institucijos susijungia į „Gesamthochschulen“ „Gesamthochschulen“ (Dipl.-Ing. ir bet kuris kitas vardas, kuris šių diplomų turėtojams gali būti suteikiamas vėliau); – diplomai, kuriuos išdavė „Fachhochschulen“ architektūros katedros (Architektur / Hochbau) tiek, kiek šios institucijos susijungia į „Gesamthochschulen“, „Gesamthochschulen“ architektūros katedras (Architektur / Hochbau), o kai studijos trunka trumpiau nei ketverius metus, bet ne trumpiau nei trejus metus, prie jų pridedamas pažymėjimas, patvirtinantis ketverių metų profesinę patirtį Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Šį pažymėjimą išduoda profesinė institucija pagal 47 straipsnio 1 dalį (Ingenieur grad. ir bet kuris kitas vardas, kuris šių diplomų turėtojams gali būti suteiktas vėliau); – diplomai (Prűfungszeugnisse), kuriuos iki 1973 m. sausio 1 d. išdavė „Ingenieurschulen“ ir „Werkkunstschulen“ architektūros katedros. Prie jų pridedamas kompetentingos institucijos išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo išlaikė formalios kvalifikacijos egzaminą. Į šį pažymėjimą įeina kandidato sudarytų ir įvykdytų planų patvirtinimas per paskutiniuosius šešerius šio įstatymo 44 straipsnyje minimos tikrosios praktikos metus;
1987–1988 m.
Estija/ Eesti
– architektūros studijų diplomai, kuriuos išdavė Estijos menų akademijos Architektūros fakultetas nuo 1996 m. (diplom arhitektuuri erialal, väljastatud Eesti Kunstiakadeemia arhitektuuri teaduskonna poolt alates 1996 aastast), Talino meno universitetas 1989–1995 m. (väljastatud Tallinna Kunstiülikooli poolt 1989–1995), Estijos SSR valstybinis meno institutas 1951–1988 m. (väljastatud Eesti NSV Riikliku Kunstiinstituudi poolt 1951–1988);
2006–2007 m.
Graikija/ Eλλάς
– inžinerijos / architektūros diplomai, kuriuos išdavė Atėnų Metsovion Polytechnion. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis architekto veikla; – inžinerijos / architektūros diplomai, kuriuos išdavė Salonikų Aristotelion Panepistimion. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis architekto veikla; – inžinerijos / civilinės inžinerijos diplomai, kuriuos išdavė Atėnų Metsovion Polytechnion. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis architekto veikla; – inžinerijos / civilinės inžinerijos diplomai, kuriuos išdavė Salonikų Aristotelion Panepistimion. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis architekto veikla; – inžinerijos / civilinės inžinerijos diplomai, kuriuos išdavė Panepistimion Thrakis. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis architekto veikla; – inžinerijos / civilinės inžinerijos diplomai, kuriuos išdavė Panepistimion Patron. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis architekto veikla;
1987–1988 m.
Ispanija/ España
formali architekto kvalifikacija (título oficial de arquitecto), kurią suteikė Švietimo ir mokslo ministerija arba universitetai;
1987–1988 m.
Prancūzija/ France
– valstybinis architekto diplomas, kurį iki 1959 m. išdavė Švietimo ministerija, o vėliau – Kultūros ministerija (architecte DPLG); – diplomai, kuriuos išdavė „Ecole spéciale d'architecture“ (architecte DESA); – diplomai, kuriuos nuo 1955 m. išdavė „Ecole nationale supérieure des Arts et Industries de Strasbourg“ (buvusios „Ecole nationale d'ingénieurs de Strasbourg“) architektūros katedra (architecte ENSAIS);
1987–1988 m.
Hrvatska
– diplomas „magistar inženjer arhitekture i urbanizma / magistra inženjerka arhitekture i urbanizma“, kurį suteikė Arhitektonski fakultet Sveučilišta u Zagrebu; – diplomas „magistar inženjer arhitekture / magistra inženjerka arhitekture“, kurį suteikė Građevinsko-arhitektonski fakultet Sveučilišta u Splitu; – diplomas „magistar inženjer arhitekture / magistra inženjerka arhitekture“, kurį suteikė Fakultet građevinarstva, arhitekture i geodezije Sveučilišta u Splitu; – diplomas „diplomirani inženjer arhitekture“, kurį suteikė Arhitektonski fakultet Sveučilišta u Zagrebu; – diplomas „diplomirani inženjer arhitekture / diplomirana inženjerka arhitekture“, kurį suteikė Građevinsko-arhitektonski fakultet Sveučilišta u Splitu; – diplomas „diplomirani inženjer arhitekture / diplomirana inženjerka arhitekture“, kurį suteikė Fakultet građevinarstva, arhitekture i geodezije Sveučilišta u Splitu; – diplomas „diplomirani arhitektonski inženjer“, kurį suteikė Arhitektonski fakultet Sveučilišta u Zagrebu; – diplomas „inženjer“, kurį suteikė Arhitektonski fakultet Sveučilišta u Zagrebu; – diplomas „inženjer“, kurį suteikė Arhitektonsko-građevinsko-geodetski fakultet Sveučilišta u Zagrebu baigus studijas Arhitektonski odjel Arhitektonsko-građevinsko-geodetskog fakulteta; – diplomas „inženjer“, kurį suteikė Tehnički fakultet Sveučilišta u Zagrebu baigus studijas Arhitektonski odsjek Tehničkog fakulteta; – diplomas „inženjer“, kurį suteikė Tehnički fakultet Sveučilišta u Zagrebu baigus studijas Arhitektonsko-inženjerski odjel Tehničkog fakulteta; – diplomas „inženjer arhitekture“, kurį suteikė Arhitektonski fakultet Sveučilišta u Zagrebu; Visi diplomai pateikiami kartu su Kroatijos architektų rūmų (Hrvatska komora arhitekata) nario pažymėjimu, išduotu Kroatijos architektų rūmų (Zagrebas).
treti akademiniai metai po įstojimo į ES datos
Airija/ Ireland
– architektūros bakalauro laipsnis, kurį Dublino universiteto koledžo architektūros absolventams suteikia Airijos nacionalinis universitetas (B Arch. (NUI); – mokslo laipsnį patvirtinantis architektūros diplomas, kurį išduoda Technologijos koledžas, Bolton gatvė, Dublinas (Dipl. Arch.); – Airijos karališkojo architektūros instituto asociacijos pažymėjimas (ARIAI); – Airijos karališkojo architektūros instituto narystės pažymėjimas (MRIAI);
1987–1988 m.
Italija/ Italia
– diplomai, kuriuos išdavė Venecijos ir Kalabrijos srities universitetai, politechnikos institutai ir architektūros institutai – „laurea in architettura“. Prie jų pridedamas diplomas, suteikiantis teisę jo turėtojui savarankiškai verstis architekto veikla. Pastarąjį diplomą išduoda švietimo ministras po to, kai kandidatas kompetentingoje taryboje išlaiko valstybinį egzaminą, suteikiantį jam teisę savarankiškai verstis architekto veikla (dott. Architetto); – pastatų statybos diplomai, kuriuos išduoda universitetai ir politechnikos institutai – „laurea in ingegneria“. Prie jų pridedamas diplomas, suteikiantis teisę jo turėtojui savarankiškai vykdyti architekto veiklą. Pastarąjį diplomą išduoda švietimo ministras po to, kai kandidatas kompetentingoje taryboje išlaiko valstybinį egzaminą, suteikiantį jam teisę savarankiškai verstis architekto veikla (dott. Ing. Architetto arba dott. Ing. In ingegneria civile);
1987–1988 m.
Kipras/ Κύπρος
registracijos Architektų registre pažymėjimas, kurį išdavė Kipro mokslo ir technikos rūmai (ETEK) (Βεβαίωση Εγγραφής στο Μητρώο Αρχιτεκτόνων που εκδίδεται από το Επιστηµονικό και Τεχνικό Επιµελητήριο Κύπρου);
2006–2007 m.
Latvija
architekto diplomas, kurį išdavė Latvijos valstybinio universiteto Civilinės inžinerijos fakulteto Architektūros departamentas iki 1958 m., Rygos politechnikos instituto Civilinės inžinerijos fakulteto Architektūros departamentas 1958–1991 m., Rygos technikos universiteto Architektūros fakultetas nuo 1991 m. ir 1992 m., ir Latvijos architektų asociacijos registracijos pažymėjimas („Arhitekta diploms“ ko izsniegusi Latvijas Valsts Universitātes Inženierceltniecības fakultātes Arhitektūras nodaļa līdz 1958.gadam, Rīgas Politehniskā Institūta Celtniecības fakultātes Arhitektūras nodaļa no 1958 gada līdz 1991.gadam, Rīgas Tehniskās Universitātes Arhitektūras fakultāte kopš 1991.gada, un „Arhitekta prakses sertifikāts“, ko izsniedz Latvijas Arhitektu savienība);
2006–2007 m.
Lietuva
– inžinieriaus architekto ir (arba) architekto diplomai, kuriuos išdavė Kauno politechnikos institutas iki 1969 m.; – architekto ir (arba) architektūros bakalauro ir (arba) architektūros magistro diplomai, kuriuos išdavė Vilniaus inžinerinis statybos institutas iki 1990 m., Vilniaus technikos universitetas iki 1996 m., Vilniaus Gedimino technikos universitetas nuo 1996 m.; – specialisto, baigusio architektūros kursus ir (arba) architektūros bakalauro ir (arba) architektūros magistro kursus, diplomai, kuriuos išdavė LTSR Valstybinis dailės institutas iki 1990 m.; Vilniaus dailės akademija nuo 1990 m.; – architektūros bakalauro ir (arba) architektūros magistro diplomai, kuriuos išdavė Kauno technologijos universitetas nuo 1997 m. Visi šie diplomai pateikiami kartu su atestacinės komisijos išduodamu pažymėjimu, suteikiančiu teisę užsiimti veikla architektūros srityje (atestuotas architektas);
2006–2007 m.
Vengrija/ Magyaror-szág
– architektūros, architektūros magistro diplomas („okleveles építészmérnök“ diplomas), kurį išdavė universitetas; — architektūros ir pastatų statybos magistro diplomas („okleveles építész tervező művész“ diplomas), kurį išdavė universitetas;
2006–2007 m.
Malta
– Perit: Lawrja ta' Perit diplomas, išduotas Universita´ ta' Malta, kuris suteikia teisę įsiregistruoti kaip „Perit“;
2006–2007 m.
Nyderlan-dai/ Nederland
– pažymėjimas, nurodantis, kad jo turėtojas išlaikė egzaminą architekto mokslo laipsniui gauti, kurį suteikia Delfto ir Eindhoveno technikos koledžų architektūros katedros (bouwkundig ingenieur); – diplomai, kuriuos išdavė valstybės pripažintos architektūros akademijos (architect); – diplomai, kuriuos iki 1971 m. išdavė buvę architektūros koledžai (Hoger Bouwkunstonderricht) (architect HBO); – diplomai, kuriuos iki 1970 m. išdavė buvę architektūros koledžai (voortgezet Bouwkunstonderricht) (architect VBO); – pažymėjimas, nurodantis, kad atitinkamas asmuo išlaikė egzaminą, kurį organizavo „Bond van Nederlandse Architecten“ architektų taryba (Olandijos architektų ordinas, BNA) (architect); – Architektūros instituto fondo („Stichting Instituut voor Architectuur“) diplomas (IVA), išduotas baigus šio fondo organizuojamas studijas, trunkančias ilgiau nei ketverių metų minimalų laikotarpį (architect). Prie jo pridedamas kompetentingos institucijos išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo išlaikė formalios kvalifikacijos egzaminą. Į šį pažymėjimą įeina kandidato sudarytų ir įvykdytų planų patvirtinimas per paskutiniuosius šešerius šio įstatymo 44 straipsnyje minimos tikrosios praktikos metus; – kompetentingos institucijos išduotas pažymėjimas, nurodantis, kad iki 1985 m. rugpjūčio 5 d. atitinkamas asmuo išlaikė „Kandidaat in de bouwkunde“ egzaminą mokslo laipsniui gauti, kurį surengė Delfto ir Eindhoveno technikos koledžai, ir ne trumpiau nei penkerius metus iki pat tos dienos jis vertėsi architekto veikla, kurios pobūdis ir reikšmė pagal Nyderlandų reikalavimus užtikrina, kad jis yra pakankamai kompetentingas verstis šia veikla (architect); – pažymėjimas, kompetentingos institucijos išduotas tik tiems asmenims, kurie iki 1985 m. rugpjūčio 5 d. sulaukė 40 metų, patvirtinantis, kad ne trumpiau nei penkerius metus iki pat tos dienos atitinkamas asmuo vertėsi architekto veikla, kurios pobūdis ir reikšmė pagal Nyderlandų reikalavimus garantuoja, kad jis yra pakankamai kompetentingas verstis šia veikla (architect); – septintojoje ir aštuntojoje įtraukoje minimi pažymėjimai nebeturi būti pripažįstami nuo tos dienos, kai Nyderlanduose įsigalioja įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys architekto veiklos pradžią ir užsiėmimą pagal architekto profesinę kvalifikaciją tiek, kiek pagal šias nuostatas šie pažymėjimai neleidžia pradėti tokios veiklos pagal šią profesinę kvalifikaciją;
1987–1988 m.
Austrija/ Österreich
– Vienos ir Graco technologijos universitetų, Insbruko universiteto Statybos inžinerijos („Bauingenieurwesen“) ir architektūros („Architektur“) fakulteto išduoti diplomai architektūros, statybos inžinerijos („Bauingenieurwesen“), statybos („Hochbau“) ir „Wirtschaftsingenieurwesen – Bauwesen“ srityse; – „Bodenkultur“ universiteto išduoti „Kulturtechnik und Wasserwirtschaft“ studijų diplomai; – Vienos universiteto Taikomojo meno kolegijos išduoti architektūros studijų diplomai; – Vienos dailės akademijos išduoti architektūros studijų diplomai; – aukštesniųjų technikos kolegijų arba statybos technikos kolegijų išduoti sertifikuotų inžinierių (Ing.) diplomai su „Baumeister“ licencija, patvirtinančia ne trumpesnę kaip šešerių metų profesinę patirtį Austrijoje ir išduodama išlaikius egzaminą; – Linco meninio ir pramonino profesinio rengimo universitetinės kolegijos išduoti architektūros studijų diplomai; – pagal Statybos technikų įstatymą (Ziviltechnikergesetz, BGBl. Nr. 156/1994) išduoti statybos inžinierių ar inžinierių konsultantų statybos srityje kvalifikacijos („Hochbau“, „Bauwesen“, „Wirtschaftsingenieurwesen – Bauwesen“, „Kulturtechnik und Wasserwirtschaft“) pažymėjimai;
1997–1998 m.
Lenkija/ Polska
diplomai, kuriuos išdavė šie architektūros fakultetai: – Varšuvos technologijos universiteto Architektūros fakultetas Varšuvoje (Politechnika Warszawska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architekt, magister nauk technicznych; inżynier architekt; inżyniera magistra architektury; magistra inżyniera architektury; magistra inżyniera architekta; magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1948 m. vardą: inżynier architekt, magister nauk technicznych; nuo 1951 m. iki 1956 m. vardą inżynier architekt; nuo 1954 m. iki 1957 m. antros pakopos vardą inżyniera magistra architektury; nuo 1957 m. iki 1959 m. vardą inżyniera magistra architektury; nuo 1959 m. iki 1964 m. vardą magistra inżyniera architektury; nuo 1964 m. iki 1982 m. vardą magistra inżyniera architekta; nuo 1983 m. iki 1990 m. vardą magister inżynier architekt; nuo 1991 m. vardą magistra inżyniera architekta); – Krokuvos technologijos universiteto Architektūros fakultetas Krokuvoje (Politechnika Krakowska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1953 m. Kasybos ir metalurgijos universiteto Politechninis architektūros fakultetas – Akademia Górniczo- Hutnicza, Politechniczny Wydział Architektury); – Vroclavo technologijos universiteto Architektūros fakultetas Vroclave (Politechnika Wrocławska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architekt, magister nauk technicznych; magister inżynier architektury; magister inżynier architekt (nuo 1949 m. iki 1964 m. vardą: inżynier architekt, magister nauk technicznych; nuo 1956 m. iki 1964 m. vardą magister inżynier architektury; nuo 1964 m. vardą magister inżynier architekt); – Silezijos technologijos universiteto Architektūros fakultetas Glivicėse (Politechnika Śląska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architekt; magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1955 m. Inžinerijos ir statybos fakultetas – Wydział Inżynieryjno-Budowlany vardą inżynier architekt; nuo 1961 m. iki 1969 m. Pramoninės statybos ir bendrosios inžinerijos fakultetas – Wydział Budownictwa Przemysłowego i Ogólnego vardą magister inżynier architekt; nuo 1969 m. iki 1976 m. Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas – Wydział Budownictwa i Architektury vardą magister inżynier architekt; nuo 1977 m. Architektūros fakultetas – Wydział Architektury vardą magister inżynier architekt, nuo 1995 m. vardą inżynier architekt); – Poznanės technologijos universiteto Architektūros fakultetas Poznanėje (Politechnika Poznańska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architektury; inżynier architekt; magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1955 m. Inžinerijos mokyklos Architektūros fakultetas – Szkoła Inżynierska, Wydział Architektury vardą inżynier architektury; nuo 1978 m. vardą magister inżynier architekt, nuo 1999 m. vardą inżynier architekt); – Gdansko technikos universiteto Architektūros fakultetas Gdanske (Politechnika Gdańska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1969 m. Architektūros fakultetas – Wydział Architektury nuo 1969 m. iki 1971 m. Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas – Wydział Budownictwa i Architektury; nuo 1971 m. iki 1981 m. Architektūros ir miestų planavimo institutas – Instytut Architektury i Urbanistyki; nuo 1981 m. Architektūros fakultetas – Wydział Architektury); – Balstogės technikos universiteto Architektūros fakultetas Balstogėje (Politechnika Białostocka, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą magister inżynier architekt (nuo 1975 m. iki 1989 m. Architektūros institutas – Instytut Architektury); – Lodzės technikos universiteto Civilinės inžinerijos, architektūros ir aplinkos inžinerijos fakultetas Lodzėje (Politechnika Łódzka, Wydział Budownictwa, Architektury i Inżynierii Środowiska); profesinį architekto vardą: inżynier architekt; magister inżynier architekt (nuo 1973 m. iki 1993 m. Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas – Wydział Budownictwa i Architektury, o nuo 1992 m. Civilinės inžinerijos, architektūros ir aplinkos inžinerijos fakultetas – Wydział Budownictwa, Architektury i Inżynierii Środowiska; vardą: nuo 1973 m. iki 1978 m., vardą inżynier architekt, nuo 1978 m. vardą magister inżynier architekt); – Ščecino technikos universiteto Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas Ščecine (Politechnika Szczecińska, Wydział Budownictwa i Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architekt; magister inżynier architekt (nuo 1948 m. iki 1954 m. Aukštosios inžinerijos mokyklos Architektūros fakultetas – Wyższa Szkoła Inżynierska, Wydział Architektury vardą inżynier architekt, nuo 1970 m. vardą magister inżynier architekt, o nuo 1998 m. vardą inżynier architekt); Prie visų šių diplomų pridedamas narystės pažymėjimas, kurį išduoda atitinkamo regiono architektų rūmai Lenkijoje ir kuris suteikia teisę Lenkijoje verstis veikla architektūros srityje.
2006–2007 m.
Portugalija/ Portugal
– diplomas „diploma do curso especial de arquitectura“, kurį išdavė Lisabonos ir Porto dailės mokyklos; – architekto diplomas „diploma de arquitecto“, kurį išdavė Lisabonos ir Porto dailės mokyklos; – diplomas „diploma o curso de arquitectura“, kurį išdavė Lisabonos ir Porto aukštosios dailės mokyklos; – diplomas „diploma de licenciatura em arquitectura“, kurį išdavė Lisabonos aukštoji dailės mokykla; – diplomas „carta de curso de licenciatura em arquitectura“, kurį išdavė Lisabonos technikos universitetas ir Porto universitetas; – civilinės inžinerijos universiteto diplomas, kurį išdavė Lisabonos technikos universiteto Aukštojo technikos mokslo institutas (licenciatura em engenharia civil); – civilinės inžinerijos universiteto diplomas, kurį išdavė Porto universiteto Inžinerijos (de Engenharia) fakultetas (licenciatura em enegenharia civil); – civilinės inžinerijos universiteto diplomas, kurį išdavė Koimbros universiteto Mokslų ir technologijos fakultetas (licenciatura em enegenharia civil); – civilinės inžinerijos (gamybos) universiteto diplomas, kurį išdavė Minjo universitetas (licenciatura em enegenharia civil, produção);
1987–1988 m.
Rumunija/ România
Bukarešto architektūros ir urbanistikos universitetas „Ion Mincu“ (Universitatea de Arhitectură şi Urbanism „Ion Mincu“ Bucureşti): – 1953–1966 m.: Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“ (Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti), architektas (Arhitect); – 1967–1974 m.: Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“ (Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti), architekto diplomas, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, Specialitatea Arhitectură); – 1975–1977 m.: Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“, Architektūros fakultetas (Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură), architekto diplomas, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, Specializarea Arhitectură); – 1978–1991 m.: Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“, Architektūros ir sisteminimo fakultetas (Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură şi Sistematizare), architekto diplomas, specializacija – architektūra ir sisteminimas (Diplomă de Arhitect, Specializarea Arhitectură şi Sistematizare); – 1992–1993 m.: Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“, Architektūros ir urbanistikos fakultetas (Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură şi Urbanism), architekto diplomas, specializacija – architektūra ir urbanistika (Diplomă de Arhitect, specializarea Arhitectură şi Urbanism); – 1994–1997 m.: Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“, Architektūros ir urbanistikos fakultetas (Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură şi Urbanism), Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură); – 1998–1999 m.: Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“, Architektūros fakultetas (Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură), Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură); – nuo 2000 m.: Bukarešto architektūros ir urbanistikos universitetas „Ion Mincu“, Architektūros fakultetas (Universitatea de Arhitectură şi Urbanism „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură), architekto diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură); Klužo-Napokos technikos universitetas (Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca): – 1990–1992 m.: Klužo-Napokos technikos universitetas, Civilinės inžinerijos fakultetas (Institutul Politehnic din Cluj-Napoca, Facultatea de Construcţii), architekto diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură); – 1993–1994 m.: Klužo-Napokos technikos universitetas, Civilinės inžinerijos fakultetas (Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca, Facultatea de Construcţii), architekto diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură); – 1994–1997 m.: Klužo-Napokos technikos universitetas, Civilinės inžinerijos fakultetas (Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca, Facultatea de Construcţii), Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură); – 1998–1999 m.: Klužo-Napokos technikos universitetas, Architektūros ir urbanistikos fakultetas (Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca, Facultatea de Arhitectură şi Urbanism), Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură; – nuo 2000 m.: Klužo-Napokos technikos universitetas, Architektūros ir urbanistikos fakultetas (Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca, Facultatea de Arhitectură şi Urbanism), architekto diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură); „Gh. Asachi“ technikos universitetas Jasuose (Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iaşi): – 1993 m.: „Gh. Asachi“ technikos universitetas Jasuose, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas (Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iaşi, Facultatea de Construcţii şi Arhitectură), architekto diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură); – 1994–1999 m.: „Gh. Asachi“ technikos universitetas Jasuose, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas (Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iaşi, Facultatea de Construcţii şi Arhitectură), Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură); – 2000–2003 m.: „Gh. Asachi“ technikos universitetas Jasuose, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas (Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iaşi, Facultatea de Construcţii şi Arhitectură), architekto diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură); – nuo 2004 m.: „Gh. Asachi“ technikos universitetas Jasuose, Architektūros fakultetas (Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iaşi, Facultatea de Arhitectură), architekto diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură); Timišoaros politechnikos universitetas (Universitatea Politehnica din Timişoara): – 1993–1995 m.: Timišoaros technikos universitetas, Civilinės inžinerijos fakultetas (Universitatea Tehnică din Timişoara, Facultatea de Construcţii), architekto diplomas, architektūros ir urbanistikos studijos, specializacija – bendroji architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură şi urbanism, specializarea Arhitectură generală); – 1995–1998 m.: Timišoaros politechnikos universitetas, Civilinės inžinerijos fakultetas (Universitatea Politehnica din Timişoara, Facultatea de Construcţii), Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură); – 1998–1999 m.: Timišoaros politechnikos universitetas, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas (Universitatea Politehnica din Timişoara, Facultatea de Construcţii şi Arhitectură), Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură); – nuo 2000 m.: Timišoaros politechnikos universitetas, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas (Universitatea Politehnica din Timişoara, Facultatea de Construcţii şi Arhitectură), architekto diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură); Oradios universitetas (Universitatea din Oradea): – 2002 m.: Oradios universiteto Aplinkos apsaugos fakultetas (Universitatea din Oradea, Facultatea de Protecţia Mediului), architekto diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură); – nuo 2003 m.: Oradios universiteto Architektūros ir civilinės inžinerijos fakultetas (Universitatea din Oradea, Facultatea de Arhitectură şi Construcţii), architekto diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură); Bukarešto Spiru Haret universitetas (Universitatea Spiru Haret Bucureşti): – nuo 2002 m.: Bukarešto Spiru Haret universitetas, Architektūros fakultetas (Universitatea Spiru Haret Bucureşti, Facultatea de Arhitectură), architekto diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură);
2009–2010 m.
Slovėnija/ Slovenija
– universiteto architektūros diplomas, kurį išdavė Architektūros fakultetas („Univerzitetni diplomirani inženir arhitekture / univerzitetna diplomirana inženirka arhitekture“). Prie jo pridedamas kompetentingos institucijos architektūros srityje pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis veikla architektūros srityje ir pripažįstamas įstatymu; – universiteto diplomas, kurį išdavė technikos fakultetai, suteikdami „univerzitetni diplomirani inženir (univ.dipl.inž.) / univerzitetna diplomirana inženirka“ vardą. Prie jo pridedamas kompetentingos institucijos architektūros srityje pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis veikla architektūros srityje ir pripažįstamas įstatymu;
2006–2007 m.
Slovakija/ Slovensko
– architektūros ir pastatų statybos („architektúra a pozemné staviteľstvo“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universitetas (Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 1950–1952 m. (vardas: Ing.); – architektūros („architektúra“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Architektūros ir pastatų statybos fakultetas (Fakulta architektúry a pozemného staviteľstva, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 1952–1960 m. (vardas: Ing. arch.); – pastatų statybos („pozemné staviteľstvo“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Architektūros ir pastatų statybos fakultetas (Fakulta architektúry a pozemného staviteľstva, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 1952–1960 m. (vardas: Ing.); – architektūros („architektúra“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 1961–1976 m. (vardas: Ing. arch.); – pastatų statybos („pozemné stavby“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 1961–1976 m. (vardas: Ing.); – architektūros („architektúra“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Architektūros fakultetas (Fakulta architektúry, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje nuo 1977 m. (vardas: Ing. arch.); – urbanistikos („urbanizmus“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Architektūros fakultetas (Fakulta architektúry, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje nuo 1977 m. (vardas: Ing. arch.); – pastatų statybos („pozemné stavby“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská technická univerzita) Bratislavoje 1977–1997 m. (vardas: Ing.); – architektūros ir pastatų statybos („architektúra a pozemné stavby“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská technická univerzita) Bratislavoje nuo 1998 m. (vardas: Ing.); – pastatų statybos – specializacija: architektūra („pozemné stavby – špecializácia: architektúra“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská technická univerzita) Bratislavoje 2000–2001 m. (vardas: Ing.); – pastatų statybos ir architektūros („pozemné stavby a architektúra“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta – Slovenská technická univerzita) Bratislavoje nuo 2001 m. (vardas: Ing.); – architektūros („architektúra“) studijų diplomas, kurį išdavė Vaizduojamojo meno ir dizaino akademija (Vysoká škola výtvarných umení) Bratislavoje nuo 1969 m. (vardas: Akad. arch. iki 1990 m.; Mgr. 1990–1992 m.; Mgr. arch. 1992–1996 m.; Mgr. art. nuo 1997 m.); – pastatų statybos („pozemné staviteľstvo“) studijų diplomas, kurį išdavė Technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Technická univerzita) Košicėje 1981–1991 m. (vardas: Ing.). Prie visų pridedamas: – suteikiantis teisę dirbti pažymėjimas, kurį išdavė Slovakijos architektų rūmai (Slovenská komora architektov) Bratislavoje, nenurodydami konkrečios srities arba pastatų statybos („pozemné stavby“) ar žemėtvarkos („územné plánovanie“) srityje; – suteikiantis teisę dirbti pažymėjimas, kurį išdavė Slovakijos civilinių inžinierių rūmai (Slovenská komora stavebných inžinierov) Bratislavoje pastatų statybos srityje („pozemné stavby“);
2006–2007 m.
Suomija/ Suomi/ Finland
– technologijos universitetų ir Oulu universiteto architektūros fakultetų išduoti diplomai (arkkitehti / arkitekt); – technologijos institutų išduoti diplomai (rakennusarkkitehti / byggnadsarkitekt);
1997–1998 m.
Švedija/ Sverige
– Karališkojo technologijos instituto Architektūros fakulteto, Chalmerso technologijos instituto ir Lundo universiteto Technologijos instituto išduoti diplomai (arkitekt, universiteto diplomas architektūros srityje); – „Svenska Arkiteters Riksförbund“ (SAR) nario pažymėjimas, jei atitinkami asmenys yra įgiję išsilavinimą valstybėje, kurioje taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB;
1997–1998 m.
Jungtinė Karalystė/ United Kingdom
– kvalifikacijos, suteikiamos išlaikius egzaminus: – Karališkajame Britanijos architektūros institute; – architektūros mokyklose, esančiose universitetuose, politechnikos universitetuose, koledžuose, akademijose, technologijos ir meno mokyklose, kurias nuo 1985 m. birželio 10 d. pripažino Jungtinės Karalystės architektų registracijos taryba, įtraukdama į registrą (architektas); – pažymėjimas, nurodantis, kad jo turėtojas turi įgytą teisę turėti architekto profesinį vardą pagal 1931 m. Architektų registracijos akto 6 straipsnio 1 dalies a punktą, 6 straipsnio 1 dalies b punktą arba 6 straipsnio 1 dalies d punktą (architektas); – pažymėjimas, nurodantis, kad jo turėtojas turi įgytą teisę turėti architekto profesinį vardą pagal 1938 m. Architektų registracijos akto 2 straipsnį (architektas).
1987–1988 m.“
4 straipsnis. Įstatymo 8 priedo pakeitimas
Pakeisti Įstatymo 8 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos
reglamentuojamų profesinių
kvalifikacijų pripažinimo
įstatymo
8 priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).