LegalizeDėl Buveinių apsaugai svarbios teritorijos „Ežerėlių kompleksas“ (kodas LTVIN0011) gamtotvarkos plano patvirtinimo
VALSTYBINĖS SAUGOMŲ TERITORIJŲ TARNYBOS
PRIE APLINKOS MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
dėl BUVEINIŲ APSAUGAI SVARBIOS TERITORIJOS „EŽERĖLIŲ KOMPLEKSAS“ (KODAS LTVIN0011) GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO
2026 m. rugpjūčio 18 d. Nr. V-125
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 10 dalimi, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. D1-281 „Dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 9.1, 10.2. papunkčiais, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. liepos 24 d. įsakymo „Dėl saugomų teritorijų direkcijų veiklos teritorinių ribų nustatymo ir saugomų teritorijų bei „Natura 2000“ tinklo teritorijų priskyrimo saugomų teritorijų direkcijoms ir funkcijų vykdymo jose” 3 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. D1-180 „Dėl Saugomų teritorijų gamtotvarkos planų, tikslinių programų ir veiksmų planų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir siekdama įgyvendinti apsaugos ir tvarkymo priemones, kad būtų užtikrinta tinkama saugomų natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklė:
T v i r t i n u pridedamą Buveinių apsaugai svarbios teritorijos „Ežerėlių kompleksas“ (kodas LTVIN0011) gamtotvarkos planą (toliau – gamtotvarkos planas).
R e k o m e n d u o j u Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, kuri administruoja Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbias teritorijas, esančias Verkių regioninių parkų teritorijose:
2.1. pagal kompetenciją koordinuoti 1 punkte nurodyto gamtotvarkos plano įgyvendinimo eigą;
2.2. organizuoti gamtotvarkos plane numatytų apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimą;
2.3. duomenis apie atliktą stebėseną bei įgyvendintas gamtotvarkos plano priemones suvesti į Biologinės įvairovės informacinės sistemos (BĮIS) gamtotvarkos modulį per 15 d. d. nuo kiekvienų darbų užbaigimo ar atliktos stebėsenos datos.
Direktorė Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė
PATVIRTINTA
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie
Aplinkos ministerijos direktoriaus
2026 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-125
BUVEINIŲ APSAUGAI SVARBIOS TERITORIJOS „EŽERĖLIŲ KOMPLEKSAS“ (KODAS LTVIN0011) GAMTOTVARKOS PLANAS
I. ESAMOS SITUACIJOS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
1.1. TERITORIJOS PADĖTIS, RIBOS IR UŽIMAMAS PLOTAS
Ežerėlių komplekso buveinių apsaugai svarbi teritorija (toliau – Ežerėlių komplekso BAST, arba Teritorija), kuriai parengtas Buveinių apsaugai svarbios teritorijos „Ežerėlių kompleksas“ (kodas LTVIN0011) gamtotvarkos planas (Toliau – Gamtotvarkos planas), yra Rytų Lietuvoje, Vilniaus apskrityje, Vilniaus miesto savivaldybės šiaurinėje dalyje, Verkių seniūnijos teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Verkių ir vakarus nuo Naujųjų Verkių, Verkių regioninio parko teritorijoje. Ežerėlių komplekso BAST ribos sutampa su Verkių regioninio parko (toliau – Verkių RP) Ežerėlių geomorfologinio draustinio ribomis.
Bendras Ežerėlių komplekso BAST plotas yra 188,80 ha. Teritorijos centrinio taško geografinės koordinatės (LKS-94 koordinačių sistemoje): 584425; 6070549. Teritorijos situacijos schema Lietuvos teritorijoje pateikta 1.1.1 paveiksle, o padėtis Vilniaus mieste – 1.1.2 paveiksle.
1.1.1 pav. Ežerėlių komplekso BAST padėtis Lietuvos teritorijoje
1.1.2 pav. Ežerėlių komplekso BAST padėtis Vilniaus mieste (BAST riba pažymėta raudona linija)
(inf. šaltinis: https://stvk.lt/)
1.2. TERITORIJOS TEISINIS APSAUGOS STATUSAS IR SVARBA
Teritorija atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST) atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“. Vietovės, atitinkančios BAST atrankos kriterijus, statusas buvo suteiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ siekiant išsaugoti šias Europos Bendrijos svarbos rūšis, įtrauktas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva) II priedą: skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus), šarvuotoji skėtė (Leucorrhinia pectoralis) ir plikažiedis linlapis (Thesium ebracteatum). Vietovės identifikatorius (ES kodas): LTVIN0011.
BAST statusas aprašomai teritorijai buvo suteiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317 „Dėl buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo” (toliau - Įsakymas). Juo nustatyti apsaugos tikslai ir kryptys konkrečioms vertybėms (žr. 1.2.1. lentelę).
1.2.1 lentelė. Informacija apie saugomų buveinių ir rūšių charakteristikas Ežerėlių komplekso BAST
Europos Bendrijos svarbos buveinės tipo kodas ir pavadinimas/saugomos rūšies pavadinimas
BAST Apsaugos tikslai
Apsaugos statusas
6510 Šienaujamos mezofitų pievos
Apsaugos tikslo plotas yra 8,8 ha, kuriame reikia išsaugoti gerą buveinės būklę.
BD I
7110 Aktyvios aukštapelkės
Apsaugos tikslo plotas yra 0,6 ha, kuriame reikia išsaugoti gerą būklę ne mažesniame kaip 0,25 ha plote ir atkurti gerą būklę ne mažesniame kaip 0,35 ha plote.
BD I
7140, Tarpinės pelkės ir liūnai
Apsaugos tikslo plotas yra 0,5 ha, kuriame reikia atkurti gerą buveinės būklę.
BD I
9010 Vakarų taiga
Apsaugos tikslo plotas yra 97 ha, kuriame reikia išsaugoti gerą buveinės būklę.
BD I
9050 Žolių turtingi eglynai
Apsaugos tikslo plotas yra 10,2 ha, kuriame reikia išsaugoti gerą buveinės būklę.
BD I
91E0, Aliuviniai miškai
Apsaugos tikslo plotas yra 2,5 ha, kuriame reikia atkurti gerą buveinės būklę.
BD I
Dvijuostė nendriadusė
Tinkamos buveinės apsaugos tikslo plotas yra 8,8 ha, kuriame reikia išsaugoti gerą buveinių būklę.
BDII
Plačioji dusia
Tinkamos buveinės apsaugos tikslo plotas yra 4,7 ha, kuriame reikia išsaugoti gerą buveinių būklę.
BDII
Plikažiedis linlapis
Tinkamos buveinės apsaugos tikslo plotas yra 0,5 ha, kuriame reikia išsaugoti gerą buveinės būklę.
BDII
Šarvuotoji skėtė
Tinkamos buveinės apsaugos tikslo plotas yra 16,2 ha, kuriame reikia išsaugoti gerą buveinių būklę.
BDII
Skiauterėtasis tritonas
Tinkamos buveinės apsaugos tikslo plotas yra 5,8 ha, kuriame reikia išsaugoti gerą buveinių būklę.
BDII
Pastaba: BD – 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, I priedas
Ežerėlių komplekso BAST yra Verkių regioninio parko, kuris buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“, siekiant išsaugoti Žaliųjų ežerų kraštovaizdį ir vertingus Verkių, Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius istorinius kompleksus, teritorijoje.
Regioninio parko steigimo tikslai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 855 „Dėl Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra šie: išsaugoti vertingiausius Dzūkijos (Dainavos) etnografinio regiono dalies – Vilniaus krašto ir Vilniaus priemiesčių – gamtinius ir kultūrinius kompleksus, objektus, savitą Vilniaus kraštui būdingą gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, vertingas ekosistemas, juos tvarkyti ir racionaliai naudoti; išsaugoti biologinę įvairovę, ekosistemų stabilumą, sudaryti sąlygas taikomiesiems kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių tyrimams ir stebėjimams vykdyti, informacijai kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ir kitose srityse kaupti; puoselėti regioninio parko išskirtinę vertę propaguojančią edukacinę, muziejinę ir kultūrinę veiklą, propaguoti Dzūkijos (Dainavos) etnografinio regiono dalies – Vilniaus krašto ir Vilniaus priemiesčių – etnokultūros tradicijas (statybos, amatų, nematerialaus paveldo); sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui plėtoti; plėtoti visuomenės ekologinį ir gamtosauginį švietimą; atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius ir kultūrinius kompleksus, objektus (vertybes).
Šios saugomos teritorijos buferinės apsaugos zona nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 492 „Dėl Verkių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“, tvarkymo planas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-342 „Dėl Verkių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“.
Verkių regioninio parko Ežerėlių geomorfologinis draustinis, kurio ribos sutampa su Ežerėlių komplekso BAST ribomis, įsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1416 siekiant išsaugoti unikalią mažų, beužankančių termokarstinės kilmės ežerėlių juostą ir jų aplinką, retųjų pelkinių augalų rūšių augavietes. Dabartinės draustinio ribos nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 375 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 492 „Dėl Verkių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“ pakeitimo“.
Ežerėlių komplekso BAST yra pelkių bei natūralių pievų ir ganyklų plotų, išskirtų vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-355/3D-680 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų, pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (kai nerengiamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas) ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ kriterijais. Šios teritorijos buvo patvirtintos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 21 d.įsakymu Nr. V-93 „Dėl natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapių patvirtinimo“ bei vėlesniais jo pakeitimais (žr. 1.3.1.12. pav.). Jų apsaugą šioje teritorijoje reglamentuoja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau – SŽNSĮ).
Vadovaujantis SŽNSĮ 96 straipsnio nuostatomis „natūralias pievas ir ganyklas draudžiama suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką arba kitaip jas pažeisti ar keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, išskyrus natūralių pievų ir ganyklų kaitą dėl krūmų kirtimo, invazinių rūšių naikinimo, gyvulių ganymo ar šienavimo ir atvejus, kai laukinių gyvūnų pažeistos natūralių pievų ir ganyklų dalys išlyginamos ir užsėjamos laukinių žolių mišiniais“. Šios nuostatos prisideda užtikrinant ir Europos Bendrijos (toliau – EB) svarbos natūralių pievų buveinių (6510 Šienaujamos mezofitų pievos) ir plikažiedžio linlapio, kurių plotai persidengia su natūraliomis pievomis ir ganyklomis, apsaugą. Pažymėtina, kad į Ežerėlių komplekso BAST patenka vienas natūralių pievų ir ganyklų plotas.
Vadovaujantis SŽNSĮ102 straipsnio nuostatomis, pelkėse ir šaltinynuose draudžiama: „vykdyti teritorijos sausinimo darbus, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai; pelkes ir šaltinynus paversti ariamąja žeme ir (ar) miško naudmenomis, užsodinti želdiniais; pelkes ir šaltinynus paversti žeme, užimta paviršiniais vandens telkiniais, išskyrus atvejus, kai žemės sklype įrengiamas vienas, ne didesnio kaip 0,1 hektaro ploto dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys”. Šios nuostatos prisideda užtikrinant ir Europos Bendrijos (toliau – EB) svarbos natūralių pelkių buveinių (7110 Aktyvios aukštapelkės, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai) ir skiauterėtojo tritono, šarvuotosios skėtės, plačiosios dusios, dvijuostės nendriadusės, kurių buveinių plotai persidengia su natūraliomis pelkėmis, apsaugą. Pažymėtina, kad į Ežerėlių komplekso BAST patenka šeši pelkių plotai.
Teritorijos apsaugos statusą ir veiklos apribojimus, be SŽNSĮ, taip pat reglamentuoja:
12.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas;
12.2. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau – STĮ);
12.3. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas;
12.4. Lietuvos Respublikos miškų įstatymas;
12.5. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas;
12.6. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas;
12.7. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas;
12.8. Bendrųjų Buveinių ar Paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų Buveinių ar Paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – BAST ir PAST nuostatai);
12.9. Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Draustinių nuostatai).
Ežerėlių komplekso BAST apsaugos ir tvarkymo nuostatos apibrėžtos BAST ar PAST nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo”.
Atsižvelgiant į tai, kad Ežerėlių komplekso BAST ribos sutampa su Ežerėlių geomorfologinio draustinio (toliau – Draustinis) ribomis, Teritorijoje galioja ir veiklą geomorfologiniuose draustiniuose reglamentuoja Draustinių nuostatai, taip pat, SŽNSĮ 68 ir 69 straipsnio (gamtiniams ir kompleksiniams draustiniams taikomos nuostatos) bei 71 straipsnio (geomorfologiniams draustiniams taikomos SŽNS) nuostatos. Minėto įstatymo V skyriaus „Saugomos teritorijos“ 8-ame skirsnyje nurodyta, kad šiame skirsnyje nustatytos SŽNS taikomos visuose gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, taip pat ir draustiniuose, esančiuose valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose. SŽNS atskiroms gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšims papildomai nustatytos V skyriaus „Saugomos teritorijos“ devintajame–dvidešimt antrajame skirsniuose.
Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose Lietuvos Respublikos statybos, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymuose arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
15.1. formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;
15.2. keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (išskyrus konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, kurios keitimas draudžiamas pagal šio straipsnio 1 dalį), žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą, leistiną statinių aukštį;
15.3. statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal SŽNSĮ 69 straipsnio 1 dalį;
15.4. rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus;
15.5. atlikti SŽNSĮ 69 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 12 punktuose, 15 punkto b papunktyje ir 25 punkte nurodytus darbus.
Geomorfologiniuose draustiniuose draudžiama:
16.1. keisti natūralias vandenskyrų ribas;
16.2. plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis 15 laipsnių, ir statesniuose šlaituose, taip pat kalvų viršūnėse, išskyrus:
16.3. Atliekant ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbus;
16.4. kai saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatyta eksponuoti reljefo formas ir (ar) gamtos ar kultūros paveldo objektus;
16.5. sodinti želdinių masyvus, jeigu tai suvienodina reljefą.
STĮ nurodyta, kad draustiniuose skatinama veikla, kuria siekiama išsaugoti, palaikyti ir išryškinti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, atkurti saugomus gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus, išsaugoti etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijas, taip pat tradiciniai verslai, pažintinis turizmas, be to, skatinama reguliuoti invazinių rūšių gausą, įgyvendinti saugomų rūšių apsaugos priemones.
1.3. ŽEMĖS IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NUOSAVYBĖ IR NAUDOJIMAS
1.3.1. Esamos žemėnaudos
Ties šiauriniu Ežerėlių komplekso BAST pakraščiu yra privačių namų kompleksas, taip pat, buvę sodai pritaikomi nuolatiniam gyvenimui. Prie gretimų teritorijai sodybų įrengti nedideli daržai, iš kurių į Teritoriją potencialiai gali plisti svetimžemiai augalai.
Teritorijoje dominuoja miško paskirties žemė. Žemės naudojimo būdai: ekosistemų apsaugos miškų sklypai; rekreacinių miškų sklypai. Visa Ežerėlių komplekso BAST žemė, kurioje iš viso yra trys sklypai, yra valstybės nuosavybės. Du sklypus, kurių unikalūs numeriai – 4400-3843-3797 ir 4400-3477-7714, patikėjimo teise valdo VĮ Valstybinių miškų urėdija administruoja Nemenčinės regioninis padalinys, o vieną sklypą, kurio unikalus numeris 4400-4406-9350 –Vilniaus m. savivaldybė.
Ežerėlių komplekso BAST yra pelkių ir natūralių pievų bei ganyklų žemės naudmenos (žr. 1.3.1.1 pav.).
1.3.1.1 pav. Ežerėlių komplekso BAST pelkių ir natūralių pievų bei ganyklų žemės naudmenos
1.3.2 Teritorijos miško ištekliai
Ežerėlių komplekso BAST miškai (Miškų valstybės kadastro duomenimis) yra valstybinės nuosavybės. Gamtotvarkos plano atnaujinimo metu 2025–2026 m. juos patikėjimo teise valdė VĮ Valstybinių miškų urėdija, administravo Nemenčinės regioninis padalinys. Didžioji Teritorijos dalis patenka į VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio Neries girininkijos plotus ir apima 306, 307, 310, 311, 313, 314, 315 miško kvartalus, o likusi patenka į Vilniaus miesto savivaldybės Neries girininkijos 105 miško kvartalą.
Teritorijoje vyrauja draustinių miškai (žr. 1.3.2.1 pav.), kurie priskiriami II grupės miškų „Specialiosios paskirties miškai” A pogrupiui „Ekosistemų apsaugos miškai”.
1.3.2.1 pav. Ežerėlių komplekso BAST miško žemės naudmenos
1.4. TERITORIJOS GEOMORFOLOGINĖS, HIDROGRAFINĖS IR HIDROLOGINĖS SĄLYGOS
1.4.1. Geomorfologinės ypatybės ir pagrindinės reljefo formos
Ežerėlių komplekso BAST pasižymi geomorfologinių objektų gausumu. Jų įvairovė nėra didelė, gana dažnos ir įvairios tik vieno tipo formos – įvairaus dydžio, gylio ir konfigūracijos termokarstinės kilmės daubos. Jos įvairuoja nuo elementarių, nesudėtingos konfigūracijos iki 5 metrų gylio duobės iki sudėtingos konfigūracijos sausos, pelkėtos ir/ar ežeringos tos pačios kilmės daubos. Teigiamos formos Teritorijoje nėra labai raiškios – pasitaiko lėkštų, smulkių kalvų, bangų, bei atragių įsiterpusių į pelkės guolį. Išskirtinos tarpinės reljefo formos – šlaitai, kurie itin raiškūs Ežerėlių komplekso BAST pietinėje dalyje. Čia išsiskiriantys statūs, kontaktinio pobūdžio šlaitai parodo formos termokarstinę kilmę.
1.4.2. Hidrografinės ir hidrologinės ypatybės
Ežerėlių komplekso BAST sudaro keliolika susisiekiančių ir atskirų nedidelių ežerėlių. Pagal plotą didžiausias Alsas pasižymi vingiuota kranto linija. Šis ežeras yra negilioje lėkštašlaitėje termokarstinės kilmės dauboje. Ežeras yra eutrofinėje raidos stadijoje – beužželiantis. Dauguma BAST ežerėlių taip pat yra eutrofinėje raidos stadijoje ir užželia.
Vandens lygis Teritorijos ežeruose yra daug aukštesnis už gruntinių vandenų lygį. Tai rodo, kad šie ežerai ir didelė dalis juos supančių pelkių slūgso ant vietinių nelaidžių vandensparų. Jų vandens režimas nepriklauso nuo gruntinių vandenų režimo.
Į Ežerėlių komplekso BAST baseiną patenka teritorija, esanti už Ežerėlių geomorfologinio draustinio ribų. 247 ha Also ežero ir 45 ha Sauso ežero baseino ploto yra Mažųjų Gulbinų teritorijoje, besiribojančioje su Ežerėlių geomorfologiniu draustiniu iš šiaurės vakarų.
Also ežero baseine išskirti keli mažesni pabaseiniai, iš kurių vanduo susirenka į dideles ir gilias uždaras daubas. Dabartiniu metu paviršinis vanduo iš daugumos jų neišteka, o filtruojasi į gruntą arba išgaruoja. Sauso ežerą su Verkių dvaro tvenkiniu jungia mišku apaugusi raguva, susiformavusi užpylus buvusio upelio ištaką ežere. Verkių tvenkinys pralaida po gatve jungiasi per mažesnių tvenkinukų kaskadą su Baltupio upeliu, o šis per atstatytą malūną įteka į Neries upę.
1.5. LAUKINĖS AUGALIJOS YPATYBĖS
1.5.1. Bendra augalijos charakteristika
Ežerėlių komplekso BAST išsivysčiusi šlapynių, miškų ir pievų augalija. Didžiausią Teritorijos dalį užima miškai, tačiau jie didele įvairove nepasižymi, vyrauja spygliuočių miškai. Dažniausiai tai pribręstantys ir brandūs pušynai (Pinus sylvestris) su paprastosios eglės (Picea abies) ir karpotojo beržo (Betula pendula) priemaiša. Lapuočiai medžiai daugiau į spygliuočių mišką įsimaišo tik šiaurinėje teritorijos dalyje. Ten paprastosios pušies ir paprastosios eglės formuojamame medyne vietomis gausiai įsimaišę paprastasis ąžuolas (Quercus robur) ir karpotasis beržas. Krūmų ardas retas, dažniausiai sudarytas iš paprastojo šaltekšnio (Frangula alnus) ir jaunų paprastojo šermukšnio (Sorbus aucuparia), karpotojo beržo bei paprastosios eglės medelių. Žolių ir krūmokšnių danga yra nevienoda atskiruose plotuose. Dažnai gausiai auga erikinių (Ericaceae) šeimos krūmokšniai. Žolinių augalų nedaug, jų rūšių įvairovė taip pat nedidelė. Samanų danga šviesesniuose miško plotuose ištisinė, sklypuose su gausiai augančia paprastąja egle ji dengia mažiau nei 40 % ploto. Teritorijoje yra ir jaunų bei pusamžių paprastosios pušies medynų, bet jie didelių plotų neužima. Šie sklypai įsiterpę tarp aukštesnės amžiaus klasės miško plotų arba šliejasi prie jų teritorijos pakraščiuose.
Į šiaurę nuo Also ežero yra nedidelis šaltiniuoto lapuočių miško plotas. Jo medyną sudaro smulkialapiai lapuočiai su paprastąja egle antrajame arde. Krūmų ardas retokas, žolių ir samanų dangos vešlios, pasižyminčios rūšių įvairove.
Pievų augalijos užimami plotai nedideli, tipų įvairovė taip pat nedidelė. Mezofitų pieva yra šiaurvakarinėje teritorijos dalyje. Ji išsivysčiusi seniai sausintame žemapelkiniame dirvožemyje. Pietvakariniame teritorijos pakraštyje yra nedidelis smiltpievės plotas.
Šlapynių plotai yra palyginti dideli. Daugiausia tai nedideli seklūs vandens telkiniai, kurių litoralėje dėl didelio trofinio lygio gausiai auga aukštieji helofitai bei kita vešli vandens augalija. Pietiniame teritorijos pakraštyje buvusi mezotrofinė pelkutė dėl gruntinio vandens lygio pažemėjimo paskutiniaisiais metais degradavo ir yra apaugusi nitrofiliniais augalais.
Visi Teritorijos ežerai priklauso juostinio ištisinio užžėlimo tipui. Tai nedideli, iki 3–5 m gylio, užžėlę, tipiški eutrofiniai ežerai. Krantai žemi, vietomis užpelkėję, dugne storas biogenais turtingo dumblo sluoksnis. Daugumoje šių ežerų makrofitai užima apie 70 % ežero ploto. Čia beveik vienodai išsivysčiusi viršvandeninė ir povandeninė augalija, randamos visų juostų augalų bendrijos, tačiau kai kurios jų užima labai didelius plotus, įgaudamos ištisinių sąžalynų pobūdį. Viršvandeninės augalijos juostos neplačios, visiškai prieina prie kranto, aukštieji helofitai pereina ir į šlapios eulitoralės augalų bendrijas: papartuolinį nendryną (Thelypterido – Phragmitetum australis), plačialapį švendryną (Typhetum latifoliae), balinį asiūklyną (Equisetetum fluviatile). Ypač gerai išreikštos nimfeidų juosta – lūgnynas (Nupharetum), plunksnalapynas (Myriophylletum verticillati), plūduriuojantysis plūdynas (Potamogetonetum natantis), mažai limneidų – pasitaiko elodeynas (Elodeetum canadensis), nertynas (Ceratophylletum demersi).
1.5.2. Saugomos augalų rūšys
Ežerėlių komplekso BAST aptinkama 21 augalų rūšis, įrašyta į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 504 (toliau – Lietuvos saugomų rūšių sąrašas, SRIS). Iš jų viena įrašyta į Buveinių direktyvos II priedą. Didžioji dalis saugomų augalų rūšių koncentruojasi į šiaurės rytus nuo Sausojo ežero esančiame bevardyje ežerėlyje, kuris Geologijos ir geografijos instituto 2003 m. sudarytame ežero pase nurodytas 11 numeriu, besivystančioje pelkėje.
Saugomų augalų ir grybų rūšių pasiskirstymas Teritorijoje pagal 2024 m. spalio 6 d. SRIS duomenis pateiktas 1.5.2.1 paveiksle ir 1.5.2.1 lentelėje.
1.5.2.1 pav. Saugomų augalų ir grybų rūšių pasiskirstymas Ežerėlių komplekso teritorijoje pagal 2024-10-06 SRIS duomenis
1.5.2.1 lentelė. Saugomų augalų ir grybų rūšių informacinės sistemos duomenys 2024 m. spalio 6 d. duomenimis
Rūšis
Radimo vietos koordinatės (LKS 94)
Stebėjimo metai
Vystymosi stadija
X
Y
Lietuviškas pavadinimas
Lotyniškas pavadinimas
Plikažiedis linlapis
Thesium ebracteatum
Informacija saugoma Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje; duomenys apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes kaupiami, tvarkomi Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka
Informacija saugoma Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje; duomenys apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes kaupiami, tvarkomi Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka
2023-06-05
Žydintis augalas
2017-07-15
Žydintis augalas
2008-06-25
Žydintis augalas
1956-06-04
Daigas/vegetuojantis augalas
Stačioji vaisgina
Ajuga pyramidalis
2020-05-07
Žydintis augalas
Pelkinė laksva
Hammarbya paludos
2019-11-29
Daigas/vegetuojantis augalas
2017-07-15
Daigas/vegetuojantis augalas
2017-07-15
Žydintis augalas
2017-07-15
Žydintis augalas
Žvilgančioji riestūnė
Hamatocaulis vernicosus
2019-09-20
–
Pajūrinis sotvaras
Myrica gale
2017-07-15
Vaisius duodantis augalas
2013-09-22
Daigas/vegetuojantis augalas
Keturskiautis žvaigždinas
Geastrum quadrifidum
2009-11-25
Augantis grybas arba kerpė
1974-10-18
1972-09-01
1960-09-13
1959-09-11
Ąžuolinė kepena
Fistulina hepatica
1983-07-27
Augantis grybas arba kerpė
1970-10-01
1969-09-05
1964-09-23
1953-09-12
Gumbuotasis baltnuosėdis
Leucocortinarius bulbiger
1980-08-18
Augantis grybas arba kerpė
1975-10-29
Pilkšvarudė stirnabudė
Lepista luscina
1979-09-04
Augantis grybas arba kerpė
Juosvoji guotė
Hygrophorus atramentosus
1979-09-04
Augantis grybas arba kerpė
Didysis žvaigždinas
Geastrum triplex
1978-09-20
Augantis grybas arba kerpė
1974-10-18
Trispalvė meškabudė
Leucopaxillus compactus
1977-09-03
Augantis grybas arba kerpė
1974-07-14
1972-07-07
Dulkančioji žvaigždėsporė
Asterophora lycoperdoides
1977-08-19
Augantis grybas arba kerpė
1972-08-22
1958-08-13
Raukšlius kopūstgalvis
Sparassis crispa
1974-09-10
Augantis grybas arba kerpė
1967-09-30
Kiunerio žvynabudė
Lepiota kuehneri
1972-09-05
Augantis grybas arba kerpė
Dėmėtasis baravykas
Boletus erythropus
1972-08-25
Augantis grybas arba kerpė
Melsvakotė stirnabudė
Lepista personata
1969-10-20
Augantis grybas arba kerpė
Putlioji odapintė
Spongipellis spumeus
1957-10-16
Augantis grybas arba kerpė
Gyslotoji kremzliabudė
Rhodotus palmatus
1953-10-11
Augantis grybas arba kerpė
Daugiaskiltis varpenis
Botrychium multifidum
1949-08-25
Daigas/vegetuojantis augalas
Lieknasis švylys
Eriophorum gracile
1937-07-10
Žydintis augalas
1.5.3. Svetimžemės augalų rūšys
2017 m. Ežerėlių komplekso BAST vykdyto augalų ekspertinio įvertinimo metu įvairiose Teritorijos vietose aptikta 11 svetimžemių augalų rūšių, iš kurių 4 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. D1-810 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. D1-433 „Dėl invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašo patvirtinimo ir dėl kai kurių aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ pakeitimo“ patvirtintame invazinių augalų sąraše nurodomos kaip invazinės. Informacija apie Ežerėlių komplekso BAST 2017 m. aptiktas svetimžemes ir invazines augalų rūšis pateikiama 1.5.3.1 lentelėje, o jų pasiskirstymas Teritorijoje – 1.5.3.1 paveiksle.
1.5.3.1 lentelė. Ežerėlių komplekso BAST 2017 m. aptiktų svetimžemių ir invazinių augalų rūšių sąrašas, jų radaviečių koordinatės ir gausa
Rūšis
Radavietės koordinatės
Augalų gausa
Lietuviškas pavadinimas
Lotyniškas pavadinimas
X
Y
Invazinės augalų rūšys
Vienametė šiušelė
Erigeron annuus
584188
6070131
3 fertilūs augalai
584163
6071332
32 augalai, iš kurių 15 generatyvinių
583758
6069183
100
Sosnovskio barštis
Heracleum sosnowskyi
583860
6070914
2025 m duomenimis likę pavieniai jauni individai, paplitę 15 arų plote.
583853
6070880
15
583867
6071201
20
Smulkiažiedė sprigė
Impatiens parviflora
584064
6071370
100
583930
6070775
50
583917
6070788
gausi visame sklype (> 1000)
583840
6069193
20
583929
6069268
100
584299
6070497
labai gausi apie 2 a plote
584151
6070225
tankus sąžalynas > 100 kv.m plote
583994
6070782
pavieniai augalai
584156
6071339
500
584185
6071385
1000 visame sklype
Aukštoji rykštenė
Solidago altissima
584163
6071332
2 generatyviniai augalai
584188
6070131
1 generatyvinis ūglis
Svetimžemės augalų rūšys
Liaukastiebė ožkarožė
Epilobium ciliatum
584188
6070131
3 augalai
583840
6069193
5
584583
6070919
Labai gausi visoje šiaurrytinėje apyežerės dalyje
Kanadinė šiušelė (sin. kanadinė konyza)
Erigeron canadensis
583758
6069183
Labai gausiai visame plote
Siauralapė karpažolė
Euphorbia cyparissias
583785
6069200
100
Gyslotinė melsvė
Hosta plantaginea
584113
6071309
1 augalas
Putinalapis pūslenis
Physocarpus opulifolius
584201
6071319
Tankus sąžalynas apie 50 kv.m plote
Baltauogė meškytė
Symhoricarpos albus
583800
6069208
Tankus sąžalynas, > 30
Bulvinė saulėgraža
Helianthus tuberosus
583776
6069199
Tankus sąžalynas apie 30 kv. plote
1.5.3.1 pav. Svetimžemių ir invazinių augalų bei žuvų pasiskirstymas Ežerėlių komplekso teritorijoje
35.1. Vienametė šiušelė (Erigeron annuus (L.) Pers. subsp. septentrionale (Fernald et Wiegand) Wagenitz (sin. Phalacroloma septentrionale (Fernald et Wiegand) Tzvelev)
Vienametė šiušelė Teritorijoje aptikta 3 vietose. Visos jos yra daugiau ar mažiau pažeistos: 3 generatyviniai augalai rasti pušyno pakraštyje prie tako; 32 augalai, iš kurių beveik pusė buvo generatyviniai, rasti jauno eglyno pakraštyje prie gruntinio kelio ant sustumto dirvožemio krūvos; daugiau nei 100 augalų rasta smiltpievės vakariniame pakraštyje labiau praardytos žolinės dangos vietose. Kadangi visose radvietėse buvo generatyvinių augalų, tikėtina, kad šie invaziniai augalai savaime neišnyks. Todėl būtina šiuos invazinius augalus išnaikinti.
35.2. Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi Manden.)
Sosnovskio barštis gausiai auga EB svarbos natūralioje buveinėje 6510 Šienaujamų mezofitų pievos, ją supančių miškų pakraščiuose ir griovio pakraščiuose. Čia augalai sudaro tankius sąžalynus. 2017 m. pieva buvo šienauta, todėl joje buvo aptikti tik atžėlę lapai. Miško pakraščiuose ir griovio pakraščiuose tarp jaunų beržų augantys Sosnovskio barščio augalai nebuvo nupjauti ir subrandino sėklas. Tai sudaro sąlygas šiems augalams plisti sėklomis tiek pievoje, tiek ir dar šios rūšies augalais neapaugusiuose miško pakraščiuose. Siekiant sustabdyti šios invazinės rūšies plitimą būtinos gamtotvarkos priemonės.
35.3. Smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora DC)
Smulkiažiedė sprigė aptinkama visuose Teritorijoje esančių tipų ir įvairaus amžiaus miškuose, taip pat atviroje buveinėje – nitrofiliniais ir ruderaliniais augalais užžėlusioje išdžiūvusioje šlapynėje. Augalų skaičius varijuoja – nuo pavienių iki kelių tūkstančių augalų. Jų užimami plotai taip pat įvairūs – nuo kelių kvadratinių metrų iki kelių hektarų. Dauguma smulkiažiedės sprigės augalų brandino sėklas.
Smulkiažiedė sprigė teritorijoje plinta – tyrimų metu aptikta plotuose, kuriuose prieš kelerius metus šių augalų nebuvo. Pastebėta tendencija, kad smulkiažiedė sprigė aptinkama labiau antropogenizuotuose plotuose, kur yra augalinės dangos ar miško paklotės pažaidų ar/ir yra teršiama buitinėmis ar sodo ir daržo atliekomis. Tikėtina, kad šios rūšies augalai plis ir toliau naujuose plotuose, o jau esamose radvietėse sudarys tankius sąžalynus. Tai turės įtakos buveinių rūšių sudėčiai. Yra pastebėta, kad EB svarbos buveinėje 91E0 Aliuviniai miškai smulkiažiedė sprigė konkuruoja su vietine rūšimi paprastąja sprige (Impatiens noli-tangere). Be to, pagausėjus smulkiažiedės sprigės augalų, EB svarbos buveinės nebeatitiks kriterijų: buveinėje 9010 *Vakarų taiga šiems augalams dengiant daugiau nei 20 % ploto paviršiaus, buveinėje 9050 Žolių turtingi eglynai – daugiau nei 30 %. Dėl to smulkiažiedės sprigės augalus teritorijoje būtina naikinti.
35.4. Aukštoji rykštenė (Solidago altissima L.)
Aukštoji rykštenė Ežerėlių komplekso BAST aptikta 2 vietose. Abi augavietės yra antropogenizuotos: 2 generatyviniai augalai aptikti jauno eglyno pakraštyje prie gruntinio kelio ant sustumto dirvožemio krūvos; 1 generatyvinis augalas augo pušyno pakraštyje prie tako.
Invaziniai augalai kol kas užima nedidelius plotus, todėl juos įmanoma išnaikinti.
35.5. Liaukuotastiebė ožkarožė (Epilobium ciliatum Rafin.)
Liaukuotastiebė ožkarožė aptikta trijose Teritorijos vietose labai skirtingose buveinėse. Augalų gausumas taip pat buvo nevienodas. 3 liaukuotastiebės ožkarožės augalai buvo rasti miško pakraštyje prie vandens telkinio esančioje laužavietėje. Pavienių augalų buvo rasta ir išdžiūvusioje, nitrofiliniais ir ruderaliniais augalais apaugusioje šlapynėje. Ypatingai didelė šios rūšies populiacija yra išdžiūstančio ežero dumblingoje pakrantėje, kur augalų skaičius gali siekti kelis tūkstančius.
Liaukuotastiebės ožkarožės augalai kol kas nekelia grėsmės vietiniams augalams ir teritorijos buveinėms.
35.6. Kanadinė šiušelė (Erigeron canadensis L.; sin. kanadinė konyza (Conyza canadensis (L.) Cronquist))
Kanadinė šiušelė gausiai auga smiltpievėje, kurioje aptinkami saugomos rūšies plikažiedžio linlapio augalai. Kanadinės šiušelės populiacija yra gausi, sudaryta iš daugiau nei 100 augalų, kurių dauguma yra fertilūs. Ši rūšis kelia grėsmę minėtos saugomos rūšies populiacijai, nes subrandindama gausybę skristukus turinčių sėklų, gali greitai išplisti visoje plikažiedžio linlapio augavietėje ir nustelbti šią rūšį. Dėl to kanadinės šiušelės augalus būtina sunaikinti.
35.7. Siauralapė karpažolė (Euphorbia cyparissias L.)
Siauralapė karpažolė auga smiltpievėje, kurioje aptinkami saugomos rūšies plikažiedžio linlapio augalai. Siauralapė karpažolė yra gausi, sudaro tankų sąžalyną. Jame vyrauja fertilūs augalai. Yra šios rūšies išplitimo visoje smiltpievėje grėsmė. Tai būtų pražūtinga plikažiedžio linlapio augalams. Dėl to siauralapė karpažolė yra naikintina.
35.8. Gumbinė saulėgrąža (Helianthus tuberosus L.)
Gumbinė saulėgrąža auga smiltpievėje, kurioje aptinkami saugomos rūšies plikažiedžio linlapio augalai. Gumbinė saulėgrąža išplitusi apie 30 m2 plote, kur sudaro tankų sąžalyną.
Ši rūšis yra labai ekspansyvi dėl dauginimosi ypatybių: dauginasi tiek vegetatyviniu būdu gumbais, tiek generatyviniu, subrandindama daug sėklų su skristukais. Nenaikinant gumbinės saulėgrąžos, ji gali išplisti visoje smiltpievėje ir nustelbti saugomus augalus.
35.9. Gyslotinė melsvė (Hosta plantaginea (Lam.) Asch.)
Gyslotinė melsvė aptikta jauno eglyno pakraštyje prie gruntinio kelio. Melsvės paprastai savaime neišplinta natūraliose buveinėse, todėl tikėtina, kad šioje augavietėje gyslotinė melsvė atsirado miške išmetus sodo atliekas.
35.10. Putinalapis pūslenis (Physocarpus opulifolius (L.) Maxim.)
Putinalapis pūslenis Teritorijoje aptiktas paprastosios pušies ir paprastosios eglės jaunų medynų pakraščiuose, kur tankiomis apie 2 metrų pločio juostomis driekiasi palei miško keliuką. Iš viso putinalapio pūslenio augalai užima apie 50 m2 plotą. Ši rūšis įtraukta į svetimžemių invazinių rūšių, paplitusių visoje Lietuvoje ar tam tikroje jos dalyje, sąrašą.
35.11. Baltauogė meškytė (Symhoricarpos albus (L.) S. F. Blake)
Baltauogės meškytės populiacija aptikta pušyno pakraštyje ir smiltpievėje. Pušyno pakraštyje esantys šios rūšies augalai brandina sėklas, o smiltpievėje kelių metrų atstumu nuo brandžių augalų aptinkami gausūs jauni baltauogės meškytės augalai. Šis faktas rodo, kad baltauogė meškytė teritorijoje sparčiai plinta. Ji dauginasi ne tik gausiai brandinamomis sėklomis, bet ir šakninėmis atžalomis. Rūšies prisitaikymą plisti atspindi ir tai, kad baltauogė meškytė įtraukta į Europoje labiausiai išplitusių svetimžemių rūšių sąrašą. Dėl šios rūšies savybės iškyla grėsmė saugomos rūšies plikažiedžio linlapio populiacijai. Siekiant išsaugoti minėtos Lietuvos ir Europos mastu saugomos rūšies populiaciją būtina išnaikinti baltauogės meškytės sąžalyną.
1.5.4. ES Buveinių direktyvos I priedo buveinės
Ežerėlių komplekso BAST EB svarbos natūralios buveinės buvo inventorizuotos 2012–2015 m. vykdant Aplinkos ministerijos projektą „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“. Jo metu Teritorijoje buvo identifikuotos ir kartografuotos 2 tipų miško, 1 tipo pievų ir 1 tipo pelkių EB svarbos natūralios buveinės. Didžiausius plotus užėmė buveinė 9010 Vakarų taiga, kuri sudarė apie 80 % visų Teritorijos buveinių. Ženkliai mažesnius – 6510 Šienaujamos mezofitų pievos bei 9050 Žolių turtingi eglynai, kurios užėmė atitinkamai apie 7 % ir apie 8 % visų Teritorijos buveinių. Mažiausią plotą užėmė 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveinė. 2019 m. patvirtintuose Ežerėlių komplekso BAST apsaugos tiksluose, be kartografuotų 4 buveinių tipų, išskirtas ir dar vienas EB svarbos natūralių buveinių tipas – 91E0 Aliuviniai miškai. Taip pat buvo patikslintos nuo Sausojo ežero į rytus esančiame ežere, kuris Geologijos ir geografijos instituto sudarytuose ežerų pasuose įvardintas kaip bevardis Nr. 11, išsivysčiusios pelkės ribos ir jos tipas perkvalifikuotas iš 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai į 7110 *Aktyvių aukštapelkių ir 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų kompleksą. Pietiniame Teritorijos pakraštyje buvusios buveinės 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai dalis sunyko dėl ilgalaikio gruntinio vandens lygio pažemėjimo. Dėl durpių klodo mineralizacijos buveinės plotas apauginėjo krūmais, eutrofiniais ir nitrofiliniais augalais. Krūmų ardą (projekcinis padengimas 20 %) sudarė pilkasis karklas (Salix cinerea). Vešlioje žolių dangoje (projekcinis padengimas 90 %) vyravo baltoji smilga (Agrostis stolonifera), paprastoji nendrė (Phragmites australis), didžioji dilgėlė (Urtica dioica), pasitaiko dirvinė usnis (Cirsium arvense), svetimžemių rūšių – liaukuotastiebės ožkarožės (Epilobium ciliatum), smulkiažiedės sprigės (Impatiens parviflora) – augalų.
Vadovaujantis Įsakymu, Ežerėlių komplekso BAST apsaugos tikslai nustatyti šioms buveinėms: 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos; 7110 Aktyvios aukštapelkės; 9010 Vakarų taiga; 9050 Žolių turtingi eglynai; 91E0 Aliuviniai miškai.
Duomenys apie 2012–2015 m., 2017 m. ir 2025 m. Ežerėlių komplekso BAST išskirtas buveines ir jų būklę pateikiama 1.5.4.1 lentelėje, o saugomų buveinių pasiskirstymas Teritorijoje – 1.5.4.1 paveiksle.
1.5.4.1 pav. EB svarbos natūralios buveinių pasiskirstymas Ežerėlių komplekso teritorijoje
1.5.4.1 lentelė. Duomenys apie Ežerėlių komplekso BAST išskirtas EB svarbos natūralias buveines
Buveinės kodas
Pavadinimas
Kartografuota 2012-2015 m.
Kartografuota 2017 m.
2026 m. duomenys pagal Natura 2000 teritorijų apsaugos tikslų žemėlapį
Plotas, ha
%
Plotas, ha
%
Plotas, ha
%
9010
*Vakarų taiga
96,99
79,36
96,99
81,52
97
81,10
9050
Žolių turtingi eglynai
10,23
8,37
10,23
8,60
10,2
8,52
91E0
*Aliuviniai miškai
2,49
2,04
2,49
2,10
2,5
2,09
6510
Šienaujamos mezofitų pievos
8,6
7,04
8,6
7,23
8,8
7,36
7140
Tarpinės pelkės ir liūnai
3,90
3,19
-
-
0,5
0,42
7110
*Aktyvios aukštapelkės
-
-
0,66
0,55
0,6
0,50
Iš viso:
122,21
100
118,97
100
119,6
100
38.1. 6510 Šienaujamos mezofitų pievos
38.1.1. Pieva išsivysčiusi seniai sausintos šaltininės žemapelkės vietoje. Šiaurvakarinis jos kraštas patiria didesnę šaltinių įtaką. Pievoje auga pievinis katilėlis (Campanula patula), pievinis pelėžirnis (Lathyrus pratensis), pievinė miglė (Poa pratensis), paprastoji juodgalvė (Prunella vulgaris), valgomoji rūgštynė (Rumex acetosa) bei būdingi šio tipo buveinei augalai: rasakilos (Alchemilla spp.), paprastoji šunažolė (Dactylis glomerata), dirvinė buožainė (Knautia arvensis), pašarinis motiejukas (Phleum pratense), siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata), mėlynžiedis vikis (Vicia cracca).
38.1.2. 2017 m. buveinė buvo šienaujama, augalijos struktūra, lyginant su ankstesniais metais, žymiai pagerėjusi. Pievoje vis dar aptinkama nitrofilinių rūšių, tokių kaip krūminis builis (Anthriscus sylvestris), dirvinė aklė (Galeopsis tetrahit) ir didžioji dilgėlė (Urtica dioica), tačiau šie augalai negausūs, išlikę nuo laikotarpio, kai pieva buvo apleista. Reguliariai šienaujant turėtų išnykti.
38.1.3. Pievoje aptinkama ir invazinė rūšis Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi). Nedidelė jų grupelė yra šiaurvakariniame pievos pakraštyje ir didelis plotas – pietinėje dalyje (5 pav.). Siekiant išsaugoti buveinę nuo apaugimo šios invazinės rūšies augalais, reikalingos gamtotvarkos priemonės.
38.2. 7110 *Aktyvios aukštapelkės ir 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai
38.2.1. 2012–2015 m. visoje Lietuvoje vykdytos EB svarbos natūralių buveinių inventorizacijos metu Ežerėlių komplekso BAST buvo netiksliai kartografuota buveinė 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, esanti nuo Sausojo ežero į rytus esančiame ežere, kuris Geologijos ir geografijos instituto sudarytuose ežerų pasuose įvardintas kaip bevardis Nr. 11. 2017 m. vykdyto augalijos ekspertinio vertinimo metu ši buveinė buvo perklasifikuota į natūralią ES svarbos buveinę 7110 Aktyvios aukštapelkės, pakoreguotos jos ribos. Dar vienas šių tipų buveinių kompleksas išskirtas pietiniame Teritorijos pakraštyje, buvusios buveinės 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai vietoje. Pastarosios buveinės dalis sunyko dėl ilgalaikio gruntinio vandens lygio pažemėjimo, tačiau apie toje pat laukymėje esantį ežerėlį esanti dalis atitinka 7110 Aktyvių aukštapelkių buveinės kriterijus.
38.2.2. Buveinės užimamuose plotuose aptinkamos buveinei 7110 *Aktyvios aukštapelkės būdingos augalų rūšys: siauralapė balžuva (Andromeda polifolia), paprastoji spanguolė (Vaccinium oxycoccos; sin. Oxycoccus palustris), svyruoklinė viksva (Carex limosa), apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia), kupstinis švylys (Eriophorum vaginatum), baltoji saidra (Rhynchospora alba), rudasis kiminas (Sphagnum fuscum), Magelano kiminas (Sphagnum magellanicum), raudonasis kiminas (Sphagnum rubellum). Abiejuose buveinių kompleksuose aptinkamos ir tipinės 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveinės rūšys: apvalioji viksva (Carex diandra), laiboji viksva (Carex lasiocarpa), snapuotoji viksva (Carex rostrata), siauralapis švylys (Eriophorum angustifolium), pelkinė laksva (Hammarbya paludosa), trilapis puplaiškis (Menyanthes trifoliata), smailusis kiminas (Sphagnum fallax) bei šio tipo buveinei būdingosios rūšys - paprastoji spanguolė (Vaccinium oxycoccos; sin. Oxycoccus palustris), žvaigždėtoji viksva (Carex echinata), svyruoklinė viksva (Carex limosa), apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia), paprastasis pelkiapapartis (Thelypteris palustris).
38.2.3. 7110 *Aktyvių aukštapelkių buveinės komplekse aptiktas į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą įrašytas augalas – pajūrinis sotvaras.
38.2.4. Šio tipo buveinių kompleksų būklė iš dalies gera, tačiau pamažu apauginėja nendrėmis, krūmais ir aukšta žoline augmenija, todėl yra reikalingos gamtotvarkos priemonės.
38.3. 9010 *Vakarų taiga
38.3.1. Tai didžiausią Ežerėlių komplekso BAST užimanti buveinė. Dėl skirtingų dirvožemių atskirose Teritorijos dalyse buveinė labai nevienoda tiek medyno vertikalia struktūra, tiek rūšių, ypač žolinių augalų, sudėtimi ir gausumu. Pirmojo ardo projekcinis padengimas varijuoja 60–80 % ribose. Skurdesniuose dirvožemiuose jį sudaro paprastoji pušis (Pinus sylvestris), derlingesniuose, kurie būdingi teritorijos pietinei daliai, gausi paprastosios eglės (Picea abies) priemaiša, pasitaiko paprastasis ąžuolas (Quercus robur). Antrojo ardo projekcinis padengimas gana didelis (30–60 %). Jame dažna paprastoji eglė ir lapuočiai medžiai: skurdesniuose dirvožemiuose – karpotasis beržas (Betula pendula), derlingesniuose – paprastasis klevas (Acer platanoides), mažalapė liepa (Tilia cordata), paprastasis ąžuolas.
38.3.2. Krūmų ardas tankus (projekcinis padengimas 60–70 %). Be medyną sudarančių rūšių jaunų medelių jame aptinkamas paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia), taip pat mišriems bei lapuočių miškams būdingi krūmai: paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus), paprastasis lazdynas (Corylus avellana), derlingesniuose dirvožemiuose – karpotasis ožekšnis (Euonymus verrucosus), paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum).
38.3.3. Žolių ir krūmokšnių danga reta (projekcinis padengimas 10–30 %). Jos rūšių sudėtis nevienoda skirtinguose dirvožemiuose išaugusio miško sklypuose. Skurdesniuose dirvožemiuose rūšių įvairovė mažesnė, būdinga Peucedano-Pinetum bendrijoms. Derlingesniuose dirvožemiuose rūšių įvairovė didesnė, aptinkama daug nemoralinių miškų rūšių. Pastarosiose augavietėse samanų danga labai menka, kai mažiau derlinguose dirvožemiuose ji yra ištisinė.
38.3.4. Ežerėlių komplekso BAST esančioje buveinėje 9010 *Vakarų taiga aptinkamos šio tipo buveinei būdingos rūšys: lanksčioji šluotsmilgė (Avenella flexuosa; sin. Deschampsia flexuosa), šilinis viržis (Calluna vulgaris), pirštuotoji viksva (Carex digitata), skėstalapis papartis (Dryopteris dilatata), avinis eraičinas (Festuca ovina), pievinis kūpolis (Melampyrum pratense), paprastoji rykštenė (Solidago virgaurea), plaukuotasis kiškiagrikis (Luzula pilosa), dvilapė medutė (Maianthemum bifolium), paprastasis kiškiakopūstis (Oxalis acetosella), paprastoji katuogė (Rubus saxatilis), mėlynė (Vaccinium myrtillus), bruknė (Vaccinium vitis-idaea), Rivinio našlaitė (Viola riviniana), purioji dvyndantė (Dicranum polysetum), atžalinė gūžtvė (Hylocomium splendens), paprastoji šilsamanė (Pleurozium schreberi).
38.3.5. Negyvos medienos buveinėje aptinkama įvairių irimo stadijų, bet jos kiekiai skirtingose vietose nevienodi.
38.3.6. Buveinėje aptiktos 3 svetimžemės rūšys: liaukuotastiebė ožkarožė (Epilobium ciliatum), invazinė vienametė šiušelė (Erigeron annuus subsp. septentrionale; sin. Phalacroloma septentrionale), invazinė smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora). Tačiau tik pastarosios rūšies augalai vietomis labai gausūs. Liaukuotastiebės ožkarožės ir vienametės šiušelės augalai buveinėje buvo pavieniai.
38.3.7. Buveinės būklė palyginti gera, nors rekreacijai labiau naudojamuose plotuose aptinkama šiukšlių, buveinę fragmentuoja keliukai ir takai, prie pavėsinių suardyta samanų danga.
38.4. 9050 Žolių turtingi eglynai
38.4.1. Ežerėlių komplekso BAST šio tipo buveinė gana mozaikiška – atskiros ploto dalys skiriasi visų ardų rūšių sudėtimi ir projekciniu padengimu. Medyno pirmojo ardo projekcinis padengimas – 60–90 %, antrojo – 10–40 %. Pirmajame arde vyrauja paprastoji eglė (Picea abies) ir paprastoji pušis (Pinus sylvestris). Pastaroji rūšis kai kur gausesnė už eglę. Vietomis gausiai auga paprastasis ąžuolas (Quercus robur), pasitaiko plaukuotasis beržas (Betula pubescens). Šios dvi rūšys aptinkamos ir antrame arde. Tačiau antrojo ardo dominantas – paprastoji eglė (Picea abies).
38.4.2. Krūmų aukšto projekcinis padengimas siekia 10–50 %, priklausomai nuo medyno susivėrimo. Gausiausiai auga paprastasis lazdynas (Corylus avellana) ir paprastosios eglės (Picea abies) jauni medeliai. Pasitaiko paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia), paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum), paprastasis putinas (Viburnum opulus) ir paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus), vietomis – paprastasis klevas (Acer platanoides).
38.4.3. Žolių ir krūmokšnių danga ypač netolygi – projekcinis padengimas varijuoja 20–60 % ribose. Kai kur joje gausiai auga nederlingų dirvožemių miškams būdinga mėlynė (Vaccinium myrtillus), kai kituose plotuose šį ardą sudaro tik nemoraliniai žoliniai augalai. Beveik visame plote aptinkama invazinė rūšis smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora), kuri vietomis yra gausi. Samanų dangos projekcinis padengimas varijuoja 15–90 % ribose.
38.4.4. Šioje buveinėje auga europinė pipirlapė (Asarum europaeum), skėstalapis papartis (Dryopteris dilatata), nusvirusioji striepsnė (Melica nutans), skrotelinė rožiasamanė (Rhodobryum roseum). Aptiktos šiai buveinei būdingos rūšys: miškinis lendrūnas (Calamagrostis arundinacea), pirštuotoji viksva (Carex digitata), plaukuotasis kiškiagrikis (Luzula pilosa), miškinė zuiksalotė (Mycelis muralis), paprastasis kiškiakopūstis (Oxalis acetosella), paprastoji katuogė (Rubus saxatilis), Rivinio našlaitė (Viola riviniana), bukoji gražiasnapė (Eurhynchium angustirete), atžalinė gūžtvė (Hylocomium splendens), paprastoji šilsamanė (Pleurozium schreberi).
38.4.5. Ežerėlių komplekso BAST esančioje buveinėje 9050 Žolių turtingi eglynai įvairių irimo stadijų negyvos medienos yra pakankamai, tačiau gausiai auga invazinės rūšies smulkiažiedės sprigės (Impatiens parviflora) augalai. Jie paplitę didžiojoje ploto dalyje ir dengia vidutiniškai 15 % ploto. Ši invazinė rūšis gali labai greitai dar labiau išplisti, dėl ko buveinė nebeatitiktų europinės svarbos buveinių kriterijų.
38.4.6. Buveinė patiria ypač didelį antropogeninį poveikį dėl rekreacijos – čia gausu takų ir kitų dangos pažaidų, teršiama įvairų rūšių tara bei buitinėmis atliekomis.
38.5. 91E0 Aliuviniai miškai
38.5.1. Teritorijoje buveinę 91E0 Aliuviniai miškai formuojantis veiksnys – dirvožemį nuolat drėkinantis šaltinių vanduo. Vandens perteklius nuteka per buveinės vidurį einančiu grioviu į Sausąjį ežerą. Griovys iškastas galimai XIX amžiuje, nes jau yra senuosiuose žemėlapiuose. Nedideliuose ploteliuose, iš kurių vanduo menkiau nuteka, iš dalies pasireiškia buveinės 9080 Pelkėtų lapuočių miškų požymiai.
38.5.2. Teritorijoje šio tipo buveinės medynas susivėręs, projekcinis padengimas 95 %. Jį sudaro juodalksnis (Alnus glutinosa), plaukuotasis beržas (Betula pubescens) ir paprastoji ieva (Padus avium) su paprastosios eglės (Picea abies) priemaiša antrame arde. Krūmų ardas nėra tankus, projekcinis padengimas 30–40 %. Be medyne aptinkamų rūšių jaunų medelių krūmų arde pasitaiko paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus), paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum), dygioji šunobelė (Rhamnus cathartica). Žolių danga gana tanki (projekcinis padengimas 80 %), pasižyminti didele rūšių įvairove, kur ypač daug buveinės būdingųjų rūšių. Samanų danga tanki, projekcinis padengimas 80–90 %. Buveinėje aptinkamos tipinės augalų rūšys - dygioji šunobelė (Rhamnus cathartica), pražangialapė blužnutė (Chrysosplenium alternifolium), mažoji dantenė (Circaea alpina), vingialapė lapūnė (Plagiomnium undulatum), bei šio tipo buveinėms būdingos rūšys - miškinis skudutis (Angelica sylvestris), kvapusis gurgždis (Chaerophyllum aromaticum), pelkinė kreisvė (Crepis paludosa), nelygialapis papartis (Dryopteris expansa), kanapinis kemeras (Eupatorium cannabinum), didysis eraičinas (Festuca gigantea), pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria), pelkinis lipikas (Galium palustre), paprastoji sprigė (Impatiens noli-tangere), geltonoji žiognagė (Geum urbanum), paprastoji vilkakojė (Lycopus europaeus), daugiametis laiškenis (Mercurialis perennis), pelkinė neužmirštuolė (Myosotis scorpioides), paprastasis kiškiakopūstis (Oxalis acetosella), karklavijas (Solanum dulcamara), miškinė žliūgė (Stellaria nemorum), bukoji gražiasnapė (Eurhynchium angustirete), Seligerio lapūnė (Plagiomnium elatum). Buveinėje pasitaiko invazinės rūšies smulkiažiedės sprigės (Impatiens parviflora) augalų, bet jie nėra labai gausūs.
38.5.3. Buveinės būklė yra gana gera, tačiau patiria intensyvią antropogeninę įtaką dėl rekreacijos. Be to, buveinėje yra invazinės rūšies – smulkiažiedės sprigės išplitimo grėsmė. Todėl reikia gamtotvarkos priemonių šiai rūšiai naikinti.
1.6. LAUKINĖS GYVŪNIJOS YPATYBĖS
1.6.1 Bendra laukinės gyvūnijos apžvalga
Ežerėlių komplekso BAST neišsiskiria didele buveinių įvairove, o didžiausią Teritorijos dalį užima spygliuočių miškai, kurie didele laukinių gyvūnų įvairove nepasižymi. Palankesnę aplinką biologinei įvairovei sukuria įvairaus eutrofikacijos lygio vandens telkiniai.
Ilgalaikių tyrimų metu Verkių regioniniame parke nustatyta apie 1000 makro- ir mikro- drugių (Lepidoptera) rūšių, kurių didžioji dalis yra būdinga ne tik Ežerėlių komplekso BAST, bet ir visai parko teritorijai. Sausumos vabalų (Coleoptera) tyrimų metu nustatyta, kad BAST vyrauja žygiai (Carabidae) bei mėšlavabaliai (Geotrupidae). V. Višinsko ataskaitoje „Vilniaus miesto Pavilnių ir Verkių regioninių parkų drugiai“ (2003 m.) nurodyta, kad tyrimo metu aptiktos 426 rūšys, tarp jų 64 rūšys retos ir labai retos, tokios kaip machaonas (Papilio machaon), didysis auksinukas (Lycaena dispar), akiuotasis satyras (Lopinga achine), šarvuotoji skėtė (Leucorrhinia pectoralis) baltakaktė skėtė (Leucorrhinia albifrons). Iš saugomų vandens vabalų Teritorijos ežerėliuose yra aptiktos plačioji dusia (Dytiscus latissimus) ir dvijuostė nendriadusė (Graphoderus bilineatus).
Vandens telkinių gausa ir saulės įšildomi krantai sudaro geras sąlygas veistis varliagyviams. Vadovaujantis skirtingų tyrėjų duomenimis, teritorijoje gana dažnai sutinkama pievinė varlė (Rana temporaria), smailiasnukė varlė (Rana arvalis), paprastasis tritonas (Triturus vulgaris), skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus), pilkoji rupūžė (Bufo bufo), gyvavedis driežas (Lacerta vivipara), kelis kartus yra stebėta žalioji rupūžė (Bufo viridis). Pačiuose vandens telkiniuose aptikta kuoja (Rutilus rutilus), šapalas (Leuciscus cephalus), strepetys (Leuciscus leuciscus), gružlys (Gobio gobio), srovinė aukšlė (Alburnoides bipunctatus), šližys (Barbatula barbatula), paprastasis kūjagalvis (Cottus gobio), trispyglė dyglė (Gasterosteus aculeatus). Gamtotvarkos plano rengimo metu viename iš ežerėlių aptikta invazinė žuvis – nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii).
Visame Verkių regioniniame parke yra stebėtos 126 paukščių rūšys, iš jų – 110 perinčios.
Vyrauja miško paukščiai. Dauguma jų tipinės Lietuvos paukščių rūšys: atvirose vietose stebėtas besimaitinantis suopis (Buteo buteo), paukštvanagis (Accipiter nisus), šiltuoju metų laiku arčiau ežerų girdimi juodieji (Turdus merula) ir giesmininkai (Turdus philomelos) strazdai, pilkosios devynbalsės (Sylvia curruca), po visą teritoriją pasklidę čiulba paprastieji kikiliai (Fringilla coelebs), ankstyvosios pečialindos (Phylloscopus trochilus), pilkosios pečialindos (Phylloscopus collybita) ir žaliosios pečialindos (Phylloscopus sibilatrix), dažnos didžiosios zylės (Parus major), mėlynosios zylės (Parus palustris), kuoduotosios zylės (Parus cristatus) ir pilkosios zylės (Parus palustris), krūmynuose šmirinėja karietaitės (Troglodytes troglodytes), liepsnelės (Erithacus rubecula), kamienais ropinėja bukučiai (Sitta europea), lipučiai (Certhia familiaris). Artėjant žiemai suaktyvėja juodagalvės sniegenos (Pyrrhula pyrrhula) ir riešutinės (Nucifraga caryocatactes). Ežerų pakrantėse sutinkami pavieniai brastiniai tilvikai (Tringa ochropus), gausios didžiosios krakšlės (Acrocephalus arundinaceus). Ežeruose peri pavienės didžiųjų ančių (Anas platyrhynchos) poros, laukiai (Fulica atra), stebėta klykuolė (Bucephala clangula) su jaunikliais. Sauso ežere nereguliariai peri upinė žuvėdra (Sterna hirundo), mažasis kragas (Tachybaptus ruficollis), medžiodama užskrenda nendrinė lingė (Circus aeruginosus), peri bent viena žvirblinių pelėdų (Glaucidium passerinum) pora.
Miškai, supantys ežerus, yra vieni vertingiausių teritorijų Vilniaus apylinkėse žinduolių faunos atžvilgiu. Pakrantėse gyvena bebrai (Castor fiber), kanadinės audinės (Mustela vison). Ežerėlių komplekso BAST stebėti Natuzijaus šikšniukai (Pipistrellus nathusii), šikšniukai mažyliai (Pipistrellus pygmaeus), virš vandens maitinasi rudieji nakvišos (Nyctalus noctula), vandeniniai pelėausiai (Myotis daubentonii), periodiškai praskrenda vėlyvieji šikšniai (Eptesicus serotinus). Tikėtina, kad turėtų būti ir šiaurinių šikšnių (Eptesicus nilssonii), tačiau Gamtotvarkos plano rengimo metu jų stebėta nebuvo. Teritorijoje pastoviai laikosi stirnos (Capreolus capreolus), pilkieji kiškiai (Lepus europaeus) užklysta šernai (Sus scrofa), gausu voverių (Sciurus vulgaris).
1.6.2. Saugomos gyvūnų rūšys
Vadovaujantis patvirtintais senesniais ir 2017 m. surinktais duomenimis Ežerėlių komplekso BAST aptiktos 18 SRS rūšys, iš kurių 14 įrašyta į Buveinių direktyvos II ir/ar IV priedus arba 1979 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau – Paukščių direktyva) I priedą. Taip pat registruota 8 į SRS neįrašytos, tačiau įtrauktos į Buveinių direktyvos II ir/ar IV priedą rūšys ir 1 rūšis, įtraukta į Paukščių direktyvos I priedą. Iš viso Teritorijoje stebėta 21 į Buveinių direktyvos priedus ir 2 į Paukščių direktyvos I priedą įrašytos gyvūnų rūšys.
Ežerėlių komplekso BAST saugomos gyvūnų rūšys, jų apsaugos statusas, gausa ir būklė, vadovaujantis patikimais senesniais ir 2017 m. surinktais duomenimis, pateiktos 1.6.2.1 lentelėje ir 1.6.2.1 paveiksle.
1.6.2.1 lentelė. Ežerėlių komplekso BAST Saugomos gyvūnų rūšys, jų apsaugos statusas, gausa ir būklė vadovaujantis patikimais senesniais ir 2017 m. surinktais duomenimis
Rūšis
Apsaugos statusas[1]
Radavietės koordinatės (LKS 94)
Gausa ir grėsmės
Lietuviškas pavadinimas
Lotyniškas pavadinimas
X
Y
Žinduoliai
Upinis bebras
Castor fiber
BD – II ir IV
Veiklos pėdsakai aptinkami prie daugumos Teritorijos ežerėlių, tačiau dėl lankytojų gausos gyvenimo sąlygos nepalankios
Rudasis nakviša
Nyctalus noctula
BD – IV
Duomenys apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes tvarkomi ir teikiami Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, taip pat saugomi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje
Duomenys apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes tvarkomi ir teikiami Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, taip pat saugomi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje
Teritorijoje maitinasi pavieniai individai, veisimosi vietų nenustatyta. Maitinimosi buveinėms grėsmių nėra, trūksta veisimuisi tinkamų vietų.
Natuzijaus šikšniukas
Pipistrellus nathusii
BD – IV
Teritorijoje maitinasi dažniausiai pavieniai individai, veisimosi vietų nenustatyta. Maitinimosi buveinėms grėsmių nėra, trūksta veisimuisi tinkamų vietų.
Šikšniukas nykštukas
Pipistrellus pipistrellus
BD – IV
Teritorijoje maitinasi dažniausiai po kelis individus, veisimosi vietų nenustatyta. Maitinimosi buveinėms grėsmių nėra, trūksta veisimuisi tinkamų vietų.
Šikšniukas mažylis
Pipistrellus pygmaeus
BD – IV
Stebėtas tik vienas individas. Veisimosi vietų nenustatyta. Grėsmių neidentifikuota.
Vandeninis pelėausis
Myotis daubentonii
BD – IV
Teritorijoje maitinasi pavieniui. Veisimosi vietų nenustatyta. Maitinimosi buveinėms grėsmių nėra, trūksta veisimuisi tinkamų vietų.
Vėlyvasis šikšnys
Eptesicus serotinus
BD – IV
Teritorijoje maitinasi pavieniai individai, grėsmių nenustatyta.
Rudasis ausylis
Plecotus auritus
BD – IV
Stebėtas tik vienas individas. Veisimosi vietų nenustatyta. Grėsmių neidentifikuota.
Paukščiai
Nendrinė lingė
Circus aeruginosus
PD – I
Duomenys apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes tvarkomi ir teikiami Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, taip pat saugomi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje
Duomenys apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes tvarkomi ir teikiami Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, taip pat saugomi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje
Reguliariai maitinasi viena pora, yra perėjimui tinkamų buveinių, grėsmių nenustatyta.
Žvirblinė pelėda
Glaucidium paserinum
PD – I
Fiksuota kelis kartus, tikėtina, kad peri viena pora. Grėsmių nestebima.
Žuvys
Vijūnas
Misgurnus fossilis
BD – II ir IV
Duomenys apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes tvarkomi ir teikiami Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, taip pat saugomi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje
Duomenys apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes tvarkomi ir teikiami Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, taip pat saugomi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje
Aptinkamas viename ežerėlyje, populiacijos būklė - stabili
Varliagyviai ir ropliai
Mažoji kūdrinė varlė
Rana lessonae
BD – IV
Aptinkama visose tinkamose buveinėse, tačiau ypatinga gausa nepasižymi. Žūva migruodamos per kelius.
Smailiasnukė varlė
Rana arvalis
BD – IV
Aptinkama visose tinkamose buveinėse, tačiau visur negausi. Žūva migruodamos per kelius.
Žalioji rupūžė
Bufo viridis
BD – IV
Ankstesniais metais šios rūšies varliagyviai Teritorijoje yra stebėti kelis kartus, tačiau konkreti vieta nenurodyta. Būklė nežinoma.
Skiauterėtasis tritonas
Triturus cristatus
BD – II ir IV
Duomenys apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes tvarkomi ir teikiami Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, taip pat saugomi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje
Duomenys apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes tvarkomi ir teikiami Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, taip pat saugomi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje
Aptinkamas tinkamose buveinėse, tačiau negausus. Didžiausia grėsmė – buveinių apaugimas žolėmis ir krūmais.
Vikrusis driežas
Lacerta vivipara
BD – IV
Aptinkamas visose tinkamose buveinėse, tačiau visur negausi. Grėsmių nežinoma.
Vabzdžiai
Didysis auksinukas
Lycaena dispar
BD – II ir IV
Duomenys apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes tvarkomi ir teikiami Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, taip pat saugomi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje
Duomenys apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes tvarkomi ir teikiami Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, taip pat saugomi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje
Teritorijoje retai aptinkamas, didžiausia grėsmė – atvirų vietų apaugimas krūmais.
Akiuotasis satyras
Lopinga achine
BD – IV
Tinkamose buveinėse stebimas reguliariai, tačiau nėra gausus. Grėsmių nenustatyta.
Tamsioji šaškytė
Melitaea diamina
SRS
Teritorijoje retai stebima, grėsmių neidentifikuota.
Mažoji nahalenija
Nehalennia speciosa
SRS
Teritorijoje reta, grėsmių neidentifikuota.
Šarvuotoji skėtė
Leucorrhinia pectoralis
BD – II ir IV
Gana gausi, tačiau aptinkama tik tinkamose buveinėse. Kai kurių buveinių būklė blogėja dėl užaugimo krūmais ir peraugusia žoline augmenija.
Baltakaktė skėtė
Leucorrhina albifrons
BD – IV
Gana gausi, tačiau aptinkama tik tinkamose buveinėse. Grėsmių neužfiksuota.
Pleištinė skėtė
Ophiogomphus cecilia
BD – II ir IV
Tinkamose buveinėse stebėta tik kelis kartus, grėsmių nenustatyta.
Grakščioji skėtė
Leucorrhinia caudalis
BD – IV
Tinkamose buveinėse stebėta tik kelis kartus, grėsmių nenustatyta.
Dvijuostė nendriadusė
Graphoderus bilineatus
BD – II ir IV
Negausi, aptikta tik keliuose vandens telkiniuose. Didžiausia galima grėsmė – plėšriųjų žuvų gausos didėjimas.
Plačioji dusia
Dytiscus latissimus
BD – II ir IV
Negausi, aptikta tik keliuose vandens telkiniuose. Didžiausia galima grėsmė – plėšriųjų žuvų gausos didėjimas.
SRIS duomenų bazėje 2024 m. spalio 6 d. duomenimis saugomų gyvūnų rūšių sąrašas Ežerėlių komplekso BAST pateiktas 1.6.2.2 lentelėje, o lokacijos vietos – 1.6.2.1 paveiksle.
1.6.2.2. lentelė. SRIS duomenų bazėje 2024 m. spalio 6 d. pateiktos saugomos gyvūnų rūšys Ežerėlių komplekso BAST
Rūšis
Vystymosi stadija
Radimo vietos koordinatės (LKS 94)
Stebėjimo metai
Lietuviškas pavadinimas
Lotyniškas pavadinimas
X
Y
Didysis baublys
Botaurus stellaris
Suaugęs individas
Duomenys apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes tvarkomi ir teikiami Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, taip pat saugomi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje
2020-04-22
Mažoji nehalenija
Nehalennia speciosa
Suaugęs individas
2014-06-10
Šarvuotoji skėtė
Leucorrhinia pectoralis
Suaugęs individas
2014-06-10
2007-06-20
2007-06-19
2007-06-07
2007-06-05
Grakščioji skėtė
Leucorrhina caudalis
Suaugęs individas
2024-06-22
2014-06-10
Didysis auksinukas
Lycaena dispar
Suaugęs individas
2023-06-16
Akiuotasis satyras
Lopinga achine
Suaugęs individas
2014-06-14
2014-06-10
2007-06-19
Tamsioji šaškytė
Melitaea diamina
Suaugęs individas
2015-06-15
Dvijuostė nendriadusė
Graphoderus bilineatus
Suaugęs individas
2014-06-10
Plačioji dusia
Dytiscus latissimus
Suaugęs individas
2014-06-10
Vijūnas
Misgurnus fossilis
Suaugęs individas
2010-05-12
Paprastasis tritonas
Triturus vulgaris
Suaugęs individas
2014-06-10
Skiauterėtasis tritonas
Triturus cristatus
Suaugęs individas
2014-06-26
2014-06-25
2014-06-10
Gulbė nebylė
Cygnus olor
Jaunas, nesubrendęs individas
2024-09-22
Nendrinė lingė
Circus aeruginosus
Suaugęs individas
2020-04-22
–
2017-07-15
Jerubė
Bonasa bonasia
Suaugęs individas
2016-04-08
Žvirblinė pelėda
Glaucidium paserinum
Suaugęs individas
2016-04-08
2015-02-01
2012-04-11
Juodoji meleta
Dryocopus martius
Suaugęs individas
2023-05-07
2023-04-17
Dvispalvis plikšnys
Vespertilio murinus
–
2021-05-17
Šiaurinis šikšnys
Eptesicus nilssoni
–
2021-05-17
2021-05-15
Vėlyvasis šikšnys
Eptesicus serotinus
–
2021-05-17
Šikšniukas nykštukas
Pipistrellus pipistrellus
–
2021-05-17
2017-07-15
Natuzijaus šikšniukas
Pipistrellus nathusii
–
2021-05-17
Rudasis nakviša
Nyctalus noctula
–
2021-05-17
Rudasis ausylis
Plecotus auritus
Suaugęs individas
2017-07-15
Natererio pelėausis
Myotis nattereri
–
2021-05-17
Vandeninis pelėausis
Myotis daubentonii
–
2021-05-17
Šikšniukas mažylis
Pipistrellus pygmaeus
–
2021-05-17
1.6.2.1 pav. Ežerėlių komplekso BAST Saugomos gyvūnų rūšių pasiskirstymas Ežerėlių komplekso teritorijoje pagal 2024-10-06 SRIS duomenis
1.6.3. Invazinės gyvūnų rūšys
Ežerėlių komplekso BAST aptikta viena invazinių gyvūnų rūšis – nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii). 2017 m. šios rūšies žuvys buvo aptiktos į rytus nuo šiaurinėje Teritorijos dalyje esančio Also ežero esančiame bevardžiame ežerėlyje 2017 m. šios rūšies žuvys buvo aptiktos į rytus nuo šiaurinėje Teritorijos dalyje esančio Also ežero esančiame bevardžiame ežerėlyje (žr. invazinių rūšių žemėlapį). Šios invazinės rūšies žuvys plinta atsitiktinai arba žmonės sąmoningai juos perkelia į kitus ežerus ar į savus tvenkinius. Tikėtina, kad ir šiame vandens telkinyje jas introdukavo žmonės. Vandens telkinys mažas, seklus, plėšriųjų žuvų nėra ir todėl nuodėguliniai grundalai sėkmingai dauginasi. Pats vandens telkinys su kitais nesusisiekia, nuo artimiausio Also ežero skiria kalva ir miškas. 2017 m. natūralaus nuodėgulinio grundalo išplitimo į gretimus vandens telkinius grėsmės nenustatytos, tačiau yra tikimybė, kad juos gali sugauti ir pernešti žmonės.
Vienas iš efektyviausių grundalų naikinimo būdų yra plėšriųjų žuvų, ypač lydekų, gausinimas. Deja, šiame vandens telkinyje šios priemonės taikymas neefektyvus, nes, tikėtina, žiemą šios žuvys gali tiesiog žūti dėl deguonies trūkumo. Taip pat gali atsitikti ir su grundalais, todėl rekomenduotina stebėti situaciją ir išplitimo prevencijos ar pačių nuodėgulinių grundalų naikinimo priemonių reikėtų imtis tik nustačius realią jų išplitimo grėsmę.
1.7. TERITORIJOJE VYKDOMOS VEIKLOS, ĮGYVENDINAMI PLANAI, PROGRAMOS IR PROJEKTAI, DARANTYS POVEIKĮ SAUGOMOMS GAMTOS VERTYBĖMS
Gamtotvarkos plano atnaujinimo metu Ežerėlių komplekso BAST ekonominių veiklų, teigiamai veikiančių Teritorijos gamtines vertybes, nenustatyta. Vakariniame Teritorijos pakraštyje nusausintoje žemapelkėje susiformavusios EB svarbos gamtinės buveinės 6510 Šienaujamos mezofitų pievos gerą būklę organizuodama reguliarų šienavimą palaiko Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos (toliau – Direkcija) administracija. Teritorijoje ekonominiu požiūriu reikšminga veikla nevykdoma.
Teritorija yra visame Verkių regioniniame parke aktyviai vykdomos švietėjiškos veiklos neatsiejama dalis. Kitos specifinės veiklos, reikšmingai įtakojančios Ežerėlių komplekso BAST, atnaujinant Gamtotvarkos planą 2024–2025 m., neužregistruota.
Pagal Verkių regioninio parko tvarkymo plano brėžinį patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-342 „Dėl Verkių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, Ežerėlių komplekso BAST yra įrengtas pažintinis pėsčiųjų-dviračių takas (žr. 1.7.1 pav.). Takas yra gana intensyviai naudojamas, tačiau jis įrengtas mažiausiai jautriose vietose, todėl saugomos rūšys ir natūralios buveinės Gamtotvarkos plano rengimo metu nepatyrė neigiamo rekreacijos poveikio. Įrengtos ir prižiūrimos šiukšliadėžės užtikrina tinkamą atliekų surinkimą. O miško kelių užstatymas akmenimis apribojo automobilių patekimą į teritorijas ir augalinės dangos niokojimą.
1.7.1 pav. Ištrauka iš Verkių regioninio parko tvarkymo plano
Ekosistemų apsaugos miškai – tai kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai. Ūkininkavimo tikslas juose – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Taigi šis miškų statusas Ežerėlių komplekso BAST užtikrina buveinių apsaugą dėl miško ekosistemų atkūrimo, buveinių išsaugojimo ir neigiamų medžių kirtimo pasekmių.
Vadovaujantis Ekologiniu ir rekreaciniu požiūriais ypač vertingų teritorijų, esančių Verkių regioniniame parke, ribų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. Nr. 492 nutarimu „Dėl Verkių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“ nustatyta, kad Ežerėlių komplekso BAST patenka į ekologiniu požiūriu ypač vertingą teritorijų zoną, kas užtikrina saugomų rūšių ir buveinių apsaugą Teritorijoje (žr. 1.7.2 pav.).
1.7.2 pav. Ištrauka iš Ekologiniu ir rekreaciniu požiūriais ypač vertingų teritorijų, esančių Verkių regioniniame parke, ribų plano
Pagal Vilniaus m. bendrojo plano keitimo gamtinio karkaso brėžinį, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, Teritorija patenka į mikroregioninį vidinio stabilizavimo arealą ir taip pat Teritorijoje bei greta jos driekiasi rajoninis migracijos koridorius. Taip pat aprašomas plotas patenka į vietinio vidinio stabilizavimo arealą ir jame yra vietinių migracijos koridorių. Teritorijoje pagal bendrojo plano sprendinius, gamtinio karkaso teritorijų geoekologinis potencialas vertinamas 0 balų – patikimas. Taip pat yra gausu gamtinio karkaso geomorfologinių elementų – natūralių ir mažai pakeistų šlaitų, statesnių nei 10°; sausaslėnių; įvairių tipų pelkinių lygumų; glaciokarstinių dubių. Šiems gamtinio karkaso elementams galioja atitinkami bendrojo plano reglamentai, kurių nuostatos riboja ūkinę ar kitokią veiklą juose ir kartu apsaugo Teritorijoje saugomas gamtos vertybes. Jie apsaugo Teritorijoje saugomas gamtines vertybes nuo neigiamų ūkinės ar kitos veiklos pasekmių, kadangi gamtinio karkaso elementų teritorijose veikla taip pat yra ribojama.
Teritorija taip pat pagal Vilniaus m. bendrojo plano keitimo (2021 m.) sprendinius nepatenka į didžiausių sklypų užstatymo intensyvumo zoną ir yra Miškų ir miškingų teritorijų zonoje, todėl tai daro teigiamą įtaką Teritorijos apsaugai.
Didžiausią įtaką Teritorijai gali turėti gyvenamosios paskirties teritorijų greta BAST plėtra. Mažųjų Gulbinų teritorijoje, besiribojančioje su Ežerėlių geomorfologiniu draustiniu iš šiaurės vakarų, planuojama urbanistinė plėtra. Į šią teritoriją patenka 247 ha Also ežero ir 45 ha Sauso ežero baseino ploto. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitime, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, Mažuosiuose Gulbinuose planuojama mažo ir vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos.
Valstybiniai miškai užima didžiąją teritorijos dalį, kuriuos pagal VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdo Nemenčinės regioninis padalinys. Vadovaujantis vidinės miškotvarkos projekto (2020) gamtosaugine dalimi, gamtotvarkos plane miško žemėje numatytos gamtotvarkos priemonės atitinka numatytas miškotvarkoje. Priemonių, galinčių daryti neigiamą poveikį saugomoms rūšims ar ES svarbos natūralioms buveinėms, miškotvarkoje nenumatyta.
II. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS IR GALIMOS PRIEMONIŲ ALTERNATYVOS
2.1. GAMTOSAUGINĖS PROBLEMOS
Pagrindinės Ežerėlių komplekso BAST gamtosauginės problemos pirmiausiai susijusios su atvirų plotų, kuriuose išskirtos EB svarbos natūralios gamtinės buveinės 6510 Šienaujamos mezofitų pievos, 7110 *Aktyvių aukštapelkių kompleksas, bei 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai užaugimu krūmais, aukštomis žolėmis ir nendrėmis. Teritorijoje niekuomet nebuvo ūkininkaujama, todėl šie procesai vyksta dėl natūralios sukcesijos. Dėl užaugimo krūmais, aukštomis žolėmis ir nendrėmis ypač pažeidžiama plikažiedžio linlapio augavietė.
Antra, invazinių augalų plitimas aktuali gamtosauginė problema šioje saugomoje teritorijoje. Smulkiažiedė sprigė išplitusi daugumoje teritorijos miškų buveinių, 9010 Vakarų taiga, 9050 Žolių turtingi eglynai. Invazinei rūšiai dar labiau išplitus, augalijos struktūra neatitiktų buveinės kriterijų. Ankstesniais metais, buveinėje 6510 Šienaujamos mezofitų pievos buvo aptinkama sparčiai plintanti Sosnovskio barščio populiacija, formavusi tankų sąžalyną. Direkcijos taikoma priemonė, kasmetinis jaunų individų kasimas, lėmė ženklų šių invazinių augalų gausumo sumažėjimą. 2025 m. duomenimis, aptikti pavieniai individai, o generatyvinių visai neaptikta. Visgi esant susiformavusiam sėklų bankui, ši priemonė turi būti taikoma iki visiško išnaikinimo. Atvirose buveinėse plinta ir rykštenės, kurios suformavusios sąžalynus keltų pavojų natūralioms buveinėms - keistų jų sudėtį, galėtų lemti buveinės sunykimą. Teritorijoje aptikti tik keli židiniai po keletą augalų, todėl dar yra galimybė juos sunaikinti, kol neišplito. Kito invazinio augalo, vienametės šiušelės, aptikti tik keli individai, kuriuos išrovus, būtų sustabdytas tolimesnis plitimas. Svetimžemiai bei invaziniai augalai plinta ir plikažiedžio linlapio augavietėje.
Trečia, aktuali ir su Ežerėlių komplekso BAST tikslinėmis rūšimis – skiauterėtuoju tritonu ir šarvuotąja skėte susijusi gamtosauginė problema. Teritorijoje šių rūšių žinomų buveinių būklė patenkinama, nes buveinė apauginėja krūmais ir aukšta žole. 2017 m. dalyje teritorijų jau buvo taikomos tvarkymo priemonės, tačiau norint užtikrinti gerą jų būklę yra būtinas priemonių tęstinumas ir taikymas naujose teritorijose. Ne mažesnį pavojų kelia invazinė žuvų rūšis - nuodėgulinis grundalas, kuris paplitęs dalyje BAST ežerėlių. Ši visaėdė žuvis gali reikšmingai įtakoti tiek tritonų, tiek ir skėčių gausumą. Toliau plintant, nuodėgulinis grundalas gali užimti saugomoms rūšims svarbias buveines. Visgi, efektyvių naikinimo priemonių šiuose ežerėliuose, dėl jų seklumo ir gilaus įšalo žiemos metu, nėra. Svarbu užtikrinti visuomenės informavimą ir tolimesnio plitimo prevenciją.
Ketvirta Teritorijos gamtosauginė problema yra susijusi su saugių veisimosi buveinių šikšnosparniams trūkumu. 2017 m. Teritorijoje atlikus šikšnosparnių rūšinės sudėties ir santykinės gausos tyrimus aptikti 7 rūšių šikšnosparniai. Dalis šių šikšnosparnių į Teritoriją užskrenda maitintis, dalis, tikėtina, veisiasi. Tačiau, atsižvelgiant į Teritorijos medynų sudėtį, galima konstatuoti, kad dažniausiai stebėtoms šikšnosparnių rūšims – Natuzijaus šikšniukui, šikšniukui nykštukui, vandeniniam pelėausiui – veisimuisi tinkamų buveinių yra nedaug. Todėl yra tikslinga jas kompensuoti iškeliant specialius inkilus.
2.2. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
62.Gamtotvarkos plano tikslai ir uždaviniai yra suformuluoti atsižvelgiant į Teritorijos tvarkymo savitumus bei atskirų saugomų rūšių sąsajas su buveinių tipais.
63.Gamtotvarkos plano tikslai:
63.1. Išsaugoti palankioje apsaugos būklėje Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines: 6510 Šienaujamos mezofitų pievos (ne mažesniame nei 8,8 ha plote); 7110 Aktyvios aukštapelkės (išsaugoti gerą būklę ne mažesniame kaip 0,25 ha plote); 9010 Vakarų taiga (97 ha, kuriame reikia išsaugoti gerą buveinės būklę); 9050 Žolių turtingi eglynai (10,2 ha, kuriame reikia išsaugoti gerą buveinės būklę), tuo pačiu išsaugant jose aptinkamų saugomų augalų, vabzdžių ir varliagyvių rūšių populiacijas ir užtikrinant tinkamas veisimosi sąlygas: plikažiedžiam linlapiui tinkamos (0,5 ha, kuriame reikia išsaugoti gerą buveinės būklę); skiauterėtajam tritonui (5,8 ha, kuriame reikia išsaugoti gerą buveinių būklę); šarvuotajai skėtei (16,2 ha, kuriame reikia išsaugoti gerą buveinių būklę); plačiajai dusiai (4,7 ha, kuriame reikia išsaugoti gerą buveinių būklę); dvijuostei nendriadusei (8,8 ha, kuriame reikia išsaugoti gerą buveinių būklę).
63.2. Atkurti palankią apsaugos būklę Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms:
7110, Aktyvios aukštapelkės (atkurti gerą būklę ne mažesniame kaip 0,35 ha plote); 7140, Tarpinės pelkės ir liūnai (0,5 ha, kuriame reikia atkurti gerą buveinės būklę); 91E0, Aliuviniai miškai (2,5 ha, kuriame reikia atkurti gerą buveinės būklę);
63.3. Išnaikinti invazinių augalų rūšių židinius.
Ežerėlių komplekso BAST nustatytoms gamtosauginėms problemoms spręsti ir atnaujinto Gamtotvarkos plano tikslams pasiekti numatomi uždaviniai, priemonės pateikiamos 2.2.1 lentelėje.
2.2.1 lentelė. Gamtotvarkos plano uždaviniai
Uždaviniai
Priemonės pavadinimas
Atsakinga institucija
Priemonės įvykdymo terminas ir (ar) periodiškumas
Palaikyti gerą EB svarbos natūralios gamtinės buveinės 6510 Šienaujamos mezofitų pievos būklę.
1.1. Organizuoti reguliarų žolinės augalijos pjovimą ir biomasės pašalinimą tvarkymo plotuose Nr. 8A ir 8B. iš viso 8,8 ha plote.
Savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija
Kasmet šienaujant ne rečiau kaip du kartus per metus
1.2. Organizuoti reguliarų Sosnovskio barščių naikinimą juos iškasant tvarkymo plotuose Nr. 6, 7, 9, iš viso 0,15 ha plote augančių individų.
Kasmet iki visiško išnaikinimo 3 kartus per metus
Atkurti ir palaikyti gerą EB svarbos buveinių 7110 *Aktyvios aukštapelkės ir 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai būklę.
2.1. Organizuoti reguliarų nendrių pjovimą ir pašalinimą tvarkymo plote Nr. 5, iš viso 0,6 ha plote.
Savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija
I Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais ir toliau šienaujama kasmet ne rečiau kaip 1 kartą per metus kol bus aktualu.
Palaikyti gerą Teritorijos tikslinės rūšies plikažiedžio linlapio augavietės būklę.
3.1. Organizuoti baltauogės meškytės krūmų išpjovimą ir šaknų sistemos numarinimą herbicidais tvarkymo ploto Nr.1 dalyje, iš viso 0,01 ha plote.
Savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija
I Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais 1 kartą per metus bei vėliau pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas dveji metai
3.2. Organizuoti baltauogės meškytės atžalų ir naujai išaugusių krūmų šalinimą jas išraunant tvarkymo ploto Nr.1 dalyje, iš viso 0,01 ha plote.
Kasmet vieną kartą per metus iki visiško išnaikinimo
3.3. Organizuoti vienmetės ir kanadinės šiušelių bei siauralapės karpažolės šalinimą jas išraunant tvarkymo plote Nr. 1, iš viso 0,47 ha plote.
I Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais vieną kartą per metus bei vėliau pagal poreikį kasmet iki visiško išnaikinimo
3.4. Organizuoti gumbinės saulėgrąžos šalinimą jas iškasant tvarkymo ploto Nr.1 dalyje, iš viso 0,01 ha plote.
Kasmet iki visiško išnaikinimo
3.5. Organizuoti reguliarų plikažiedžio linalapio augavietės reto žolinės augalijos susivėrimo palaikymą pjaunant žolinę augaliją ir pašalinant biomasę tvarkymo plote Nr.1, iš viso 0,47 ha plote.
Kasmet 1 kartą per metus ir vėliau po gamtotvarkos plano peržiūros pagal poreikį
Išsaugoti gerą teritorijos tikslinių rūšių - skiauterėtojo tritono ir šarvuotosios skėtės buveinių būklę.
4.1. Organizuoti krūmų retinimą juos iškertant (negali būti šalinami kelmai ir išvirtę medžiai) tvarkymo plote Nr. 11 iš viso 0,26 ha plote.
Savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija
Kas 3 metus ir vėliau pagal poreikį
4.2. Organizuoti reguliarų peraugusios žolinės augmenijos pjovimą ir pašalinimą tvarkymo plotuose Nr. 2 ir 11, iš viso 2,57 ha plote.
Vieną kartą per metus, bei vėliau pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas antri metai
Užtikrinti šikšnosparniams saugias veisimosi vietas iškeliant specialius inkilus.
5.1. Organizuoti daugiakamerių inkilų iškėlimą ir priežiūrą Gamtotvarkos plano tvarkymo plotų lokalizacijos žemėlapyje nurodytose vietose.
Savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija
I Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais bei vėliau pagal poreikį, bet ne dažniau nei kas 5 metai
Išnaikinti invazinio augalo rykštenės augalus.
6.1. Organizuoti rykštenių augalų sunaikinimą juos iškasant tvarkymo plotuose Nr. 3 ir 10, iš viso 2 m2 plote.
Savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija
Vieną kartą per metus bei vėliau pagal poreikį, kasmet iki visiško išnaikinimo
Atkurti ir palaikyti gerą EB svarbos buveinės 91E0 *Aliuviniai miškai būklę.
7.1. Organizuoti periodišką smulkiažiedės sprigės naikinimą jas išraunant tvarkymo plote Nr. 4, iš viso 2,5 ha plote.
Savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija
Kasmet vieną kartą per metus iki visiško išnaikinimo
Pagal geros apsaugos būklės kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. D1-317 „Dėl buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo” 2 ir 3 prieduose:
65.1. Pirmu uždaviniu numatomi šie siektini įgyvendinimo rodikliai:
· Išsaugota gera „6510 Šienaujamos mezofitų pievos” būklė ne mažesniame nei 8,8 ha plote, kuriame taikomos visos geros apsaugos būklės (toliau – GAB) rinkinio kriterijų tikslinės vertės.
65.2. Antru uždaviniu numatomi šie siektini įgyvendinimo rodikliai:
· Išsaugota gera buveinių „7110 Aktyvios aukštapelkės” ir „7140 Tarpinės pelkės ir liūnai“ būklė. Buveinės „7110 Aktyvios aukštapelkės” ne mažesniame kaip 0,25 ha plote išsaugota gera būklė, atkurta gera būklė ne mažesniame kaip 0,35 ha plote. Taikomos visos GAB rinkinio kriterijų tikslinės vertės. Bendras buveinės „7140, Tarpinės pelkės ir liūnai“ apsaugos tikslo plotas yra 0,5 ha, kuriame reikia atkurti gerą buveinės būklę. Teritorijoje aptinkamas buveinės potipis „7140b, Žaliųjų samanų tarpinės pelkės ir liūnai“. Taikomos visos GAB rinkinio kriterijų tikslinės vertės.
65.3. Trečiu uždaviniu numatomi šie siektini įgyvendinimo rodikliai:
· išsaugota gera plikažiedžiam linlapiui tinkamos buveinės apsaugos būklė ne mažesniame nei 0,5 ha plote. Taikomos visos GAB rinkinio kriterijų tikslinės vertės, vienai jų – ši specifikacija: 1437.1 reguliariai aptinkama ne mažiau kaip 10 000 plikažiedžio linlapio ūglių.
65.4. Ketvirtu uždaviniu numatomi šie siektini įgyvendinimo rodikliai:
· išsaugota gera skiauterėtajam tritonui tinkamos buveinės būklė ne mažesniame nei 5,8 ha plote. Taikomos visos GAB rinkinio kriterijų tikslinės vertės
· išsaugota gera šarvuotajai skėtei tinkamos buveinės būklė ne mažesniame nei 16,2 ha plote. Taikomos visos GAB rinkinio kriterijų tikslinės vertės
65.5. Penktu uždaviniu numatomi šie siektini įgyvendinimo rodikliai:
· Padidintas šikšnosparnių veisimosi vietų skaičius.
65.6. Šeštu uždaviniu numatomi šie siektini įgyvendinimo rodikliai:
· Išnaikintos rykštenės. Rodiklis laikomas pasiektu, numatytame plote invazinių rūšių neaptinkant bent 2 metus iš eilės.
65.7. Septintu uždaviniu numatomi šie siektini įgyvendinimo rodikliai:
● Išnaikintos smulkiažiedės sprigės. Rodiklis laikomas pasiektu, numatytame plote invazinių rūšių neaptinkant bent 2 metus iš eilės.
2.3. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
- Uždavinys. Palaikyti gerą EB svarbos natūralios gamtinės buveinės 6510 Šienaujamos mezofitų pievos būklę.
66.1. Priemonė 1.1. Organizuoti reguliarų žolinės augalijos pjovimą ir biomasės pašalinimą tvarkymo plotuose Nr.8A ir 8B, iš viso 8,8 ha plote.
66.1.1.Šiaurės vakarinėje Ežerėlių komplekso BAST dalyje esančios EB svarbos natūralios gamtinės buveinės 6510 Šienaujamos mezofitų pievos gerai būklei išlaikyti yra būtinas reguliarus žolės pjovimas, nes tai palaiko šiai buveinei tinkamos rūšinės sudėties žolinę augmeniją ir stabdo invazinių augalų – Sosnovskio barščių plitimą. Ši priemonė turi būti taikoma kasmet, tuose plotuose, kur yra Sosnovskio barščio augavietė, pjaunant ne rečiau kaip du kartus per metus. Atsižvelgiant į tai, kad ši priemonė skirta ne tik žolinės augmenijos gerai būklei išlaikyti, bet ir agresyvių invazinių augalų naikinimui, dalyje buveinės, kurioje aptinkami šie invaziniai augalai, darbai turi būti vykdomi periode nuo gegužės mėn. 15 d. iki birželio mėn. 15 d., antrą kartą periode nuo liepos mėn. 15 d. iki rugpjūčio mėn. 15 d. Buveinės dalis, kur Sosnovskio barščiai neaptinkami, šienaujama vieną kartą periode nuo liepos mėn. 15 d. iki rugpjūčio mėn. 15 d.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).