Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymas

Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti įmonių atskaitomybę ir įmonių grupių konsoliduotąją atskaitomybę, siekiant įmonių ir įmonių grupių (toliau kartu – įmonės (įmonių grupės)) veiklą teisingai atskleidžiančių ataskaitų ir konsoliduotųjų ataskaitų (toliau kartu – (konsoliduotosios) ataskaitos), leidžiančių esamiems ir potencialiems investuotojams bei kitiems (konsoliduotųjų) ataskaitų vartotojams priimti pagrįstus ekonominius sprendimus.

Šis įstatymas nustato įmonių (įmonių grupių) Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiamų ir įmonių interneto svetainėse skelbiamų (konsoliduotųjų) ataskaitų ir (arba) jų rinkinių sudėties, juose teikiamos informacijos reikalavimus, (konsoliduotųjų) ataskaitų parengimo, pateikimo ir paskelbimo tvarką, (konsoliduotųjų) ataskaitų kokybės užtikrinimo reikalavimus ir atsakomybę.

Šiuo įstatymu įgyvendinami šio įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.

Šio įstatymo nuostatos dėl finansinių ataskaitų taikomos šioms įmonėms:

Šio įstatymo nuostatos dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų taikomos akcinėms bendrovėms, uždarosioms akcinėms bendrovėms ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoms įmonėms, kurios gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį vienai ar kelioms įmonėms, kurios yra pelno siekiantys juridiniai asmenys.

Šio įstatymo nuostatos dėl vadovybės ataskaitos ir konsoliduotosios vadovybės ataskaitos (toliau kartu – (konsoliduotosios) vadovybės ataskaitos) taikomos:

Šio įstatymo nuostatos dėl įmonės mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos ir įmonių grupės konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (toliau kartu – (konsoliduotosios) mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos), pelno mokesčio informacijos ataskaitos taikomos:

Šio įstatymo nuostatos dėl trečiosios valstybės įmonės tvarumo ataskaitos ir pelno mokesčio informacijos ataskaitos taikomos trečiosios valstybės įmonių, neturinčių patronuojamųjų įmonių Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems filialams (toliau – filialas).

Jeigu kituose valstybės ir savivaldybių įmonių, bankų, kitų kredito ir finansų įstaigų, reguliuojamos rinkos operatoriaus, Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta papildomų, negu nustatyti šiame įstatyme, reikalavimų dėl finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų (toliau kartu – (konsoliduotosios) finansinės ataskaitos), (konsoliduotosios) vadovybės ataskaitos, (konsoliduotosios) mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos, pelno mokesčio informacijos ataskaitos, taikomi kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui.

Kai įmonė savo nuožiūra pasirenka rengti šiame įstatyme nustatytas finansines ataskaitas, vadovybės ataskaitą, informaciją tvarumo klausimais, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą, pelno mokesčio informacijos ataskaitą, įmonių grupė – konsoliduotąsias finansines ataskaitas, konsoliduotąją vadovybės ataskaitą, kurioje gali būti pateikiama ir informacija tvarumo klausimais, konsoliduotąją mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą, kurių šis įstatymas neįpareigoja jų rengti, šiame įstatyme nustatytus šioms (konsoliduotosioms) ataskaitoms keliamus reikalavimus dėl (konsoliduotųjų) ataskaitų parengimo, pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui, paskelbimo įmonės interneto svetainėje, (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų audito ir (konsoliduotosios) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo jos taiko savo nuožiūra.

Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kuriam sudaromas ataskaitų ir konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys.

Ataskaitos – pagal šį įstatymą įmonių rengiamos finansinės ataskaitos, vadovybės ataskaitos, pelno mokesčio informacijos ataskaitos ir mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos.

Ataskaitos prieinamumas visuomenei – galimybė visuomenei susipažinti su trečiųjų valstybių įmonių tvarumo ataskaitomis ir pelno mokesčio informacijos ataskaitomis, kurios yra pateiktos Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbtos įmonės arba filialo interneto svetainėje pagal šio įstatymo reikalavimus.

Ataskaitų ir konsoliduotųjų ataskaitų vartotojai (toliau – ataskaitų vartotojai) – subjektai, kuriuos gali dominti ataskaitų ir konsoliduotųjų ataskaitų turinys, – esami ir potencialūs investuotojai, skolintojai ir kiti kreditoriai, įskaitant turto valdytojus, kredito įstaigas, draudimo įmones, taip pat kiti vartotojai, įskaitant įmonės verslo partnerius, profesines sąjungas ir socialinius partnerius, visuomenę ir nevyriausybines organizacijas, valdžios sektorių, analitikus ir akademinės bendruomenės atstovus.

Atskira įmonė – pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris nepriklauso įmonių grupei.

Europos Sąjungos elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ES elektroninio ataskaitų teikimo formatas) – elektroninio ataskaitų teikimo formatas, nustatytas 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas, su visais pakeitimais.

Europos tvarumo atskaitomybės standartai – Europos Komisijos deleguotaisiais aktais patvirtinti tvarumo atskaitomybės standartai.

Finansų kontroliuojančioji įmonė – įmonė, kurios vienintelė veiklos kryptis yra įsigyti kitų įmonių akcijų, jas valdyti ir iš to gauti pelną, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvaujant tų įmonių valdyme, nedarant poveikio savo, kaip akcininkės, teisėms.

Įmonės atskaitomybė – įmonės ataskaitų rengimas, teikimas ir skelbimas.

Įmonės finansinių ataskaitų rinkinys (toliau – finansinių ataskaitų rinkinys) – įmonės metinių ataskaitų rinkinio sudėtinė dalis – finansinės ataskaitos, kuriose pateikiami finansiniai duomenys apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir, kai taikytina, pinigų srautus.

Įmonės vadovas – juridinio asmens vadovas arba juridinio asmens, kuris neturi vadovo, savininkas, arba mažosios bendrijos atstovas. Ūkinėje bendrijoje ūkio subjekto vadovu laikytinas tikrasis narys, kuris paskirtas vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytas valdymo organo pareigas.

Įmonių grupė – patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės.

Įmonių grupės konsoliduotoji atskaitomybė – įmonių grupės konsoliduotųjų ataskaitų rengimas, teikimas ir skelbimas.

Įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys (toliau – konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) – įmonių grupės metinių ataskaitų rinkinio sudėtinė dalis – konsoliduotosios finansinės ataskaitos, kurios rengiamos ir teikiamos kaip vienos įmonės finansinių ataskaitų rinkinys.

Konsoliduotoji vadovybės ataskaita – įmonių grupės metinių ataskaitų rinkinio sudėtinė dalis – ataskaita, kurioje pateikiami duomenys apie įmonių grupę ir jos įmonių veiklą ir, kai taikytina, įmonių grupės informacija tvarumo klausimais.

Konsoliduotosios ataskaitos – pagal šį įstatymą įmonių grupės rengiamos konsoliduotosios finansinės ataskaitos, konsoliduotosios vadovybės ataskaitos ir konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos.

Mokesčių jurisdikciją turinti teritorija – jurisdikcijai priklausanti teritorija, turinti fiskalinę autonomiją pelno mokesčio atžvilgiu.

Netiesioginis lemiamas poveikis įmonei – lemiamas poveikis įmonei, daromas kitos įmonės per savo patronuojamąsias įmones arba patronuojamųjų įmonių patronuojamąsias įmones dėl bent vienos iš šio straipsnio 25 dalyje nustatytų sąlygų.

Pagrindinė patronuojančioji įmonė – įmonė, rengianti įmonių grupės, apimančios kitas įmonių grupes, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį.

Pagrindiniai nematerialieji ištekliai – fizinio pavidalo neturintys ištekliai, nuo kurių iš esmės priklauso įmonės verslo modelis ir kurie yra įmonės vertės kūrimo šaltinis.

Patronuojamoji įmonė – įmonė, kuriai kita įmonė gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį.

Patronuojančioji įmonė – įmonė, kuri kitai įmonei gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį.

Reikšminga informacija – informacija, kurios nepateikimas arba klaidingas pateikimas gali iškreipti ataskaitas, konsoliduotąsias ataskaitas ir paveikti šių ataskaitų vartotojų priimamus sprendimus.

Tarpinės finansinės ataskaitos – finansinės ataskaitos, sudaromos apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis.

Tiesioginis lemiamas poveikis įmonei – teisė valdyti kitos įmonės finansinę ir ūkinę veiklą, siekiant gauti iš to naudos, atsirandanti dėl bent vienos iš šių sąlygų:

Trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat nėra Europos ekonominės erdvės valstybė.

Trečiosios valstybės įmonė – trečiojoje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, kurio teisinė forma atitinka Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme reglamentuojamas juridinių asmenų teisines formas (akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė) ir kuriam netaikomi Lietuvos Respublikos arba kitos valstybės narės teisės aktai.

Trečiosios valstybės įmonės tvarumo ataskaita – trečiosios valstybės įmonės ataskaita arba jos dalis, kurioje pateikiama informacija tvarumo klausimais ir kuri atitinka šiame įstatyme tokiai informacijai nustatytus reikalavimus.

Tvarumo atskaitomybė – su tvarumo klausimais susijusios informacijos rengimas, teikimas ir skelbimas.

Tvarumo klausimai – aplinkos, socialinių ir žmogaus teisių bei valdymo veiksniai, įskaitant tvarumo veiksnius, apibrėžtus 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje su visais pakeitimais 2 straipsnio 24 punkte.

Vadovybė – juridinio asmens valdymo ir (arba) priežiūros organų nariai ir darbuotojai, turintys įgaliojimus duoti pavaldiems asmenims nurodymus, priimti reikšmingus sprendimus, susijusius su juridinio asmens valdymu ir veikla.

Vadovybės ataskaita – įmonės metinių ataskaitų rinkinio sudėtinė dalis – ataskaita, kurioje pateikiami duomenys apie įmonės veiklą ir, kai taikytina, informacija apie bendrovių valdyseną, informacija apie vadovybės atlygį ir informacija tvarumo klausimais.

Valdžios institucija – valstybės narės ar trečiosios valstybės nacionalinė, regioninė ar vietos valdžios institucija.

Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.

Šiame įstatyme vartojama sąvoka „pardavimo grynosios pajamos“ suprantama kaip ataskaitiniais finansiniais metais pardavus prekes ir paslaugas uždirbtos įmonių pajamos, iš kurių atimtos grąžintų prekių pardavimo, nukainojimo, nuolaidų sumos. Draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių, kredito įstaigų, valdymo įmonių pardavimo grynosios pajamos suprantamos taip, kaip pajamos apibrėžtos tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose. Kai taikomos šio įstatymo 26 straipsnio nuostatos dėl trečiųjų valstybių įmonių tvarumo ataskaitų, pardavimo grynosios pajamos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos arba suprantamos teisės aktuose, pagal kuriuos rengiamos trečiųjų valstybių įmonių finansinės ataskaitos.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos 1997 m. Konvencijoje dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos finansinės atskaitomybės standartuose, Europos tvarumo atskaitomybės standartuose.

Labai mažos įmonės – įmonės, kurių ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną neviršija šių dydžių:

Mažos įmonės – įmonės, kurių ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną neviršija šių dydžių:

Vidutinės įmonės – įmonės, kurių ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną neviršija šių dydžių: