Legalize
Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 16, 20, 24, 25, 30-2, 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2022-07-19
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

Suvestinė redakcija nuo 2023-03-30

Įstatymas paskelbtas: TAR 2022-07-25, i. k. 2022-16117

LIETUVOS RESPUBLIKOS

UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 2, 16, 20, 24, 25, 302, 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45 IR 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2022 m. liepos 19 d. Nr. XIV-1390

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1.

Papildyti 2 straipsnį nauja 1 dalimi:

„1. Darbo asistentas – įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros darbuotojas, padedantis neįgaliam darbuotojui atlikti darbo funkcijas.“

2.

Buvusias 2 straipsnio 1–4 dalis laikyti atitinkamai 2–5 dalimis.

2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusiu galios 16 straipsnio 3 dalies 5 punktą.

3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Užimtiems asmenims taikomos šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 41 straipsnio 1 dalyje ir 45 straipsnyje nurodytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.“

4 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

1.

Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) bedarbis dalyvauja paramos mokymuisi arba įdarbinimo subsidijuojant priemonėse;“.

2.

Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) atsiranda neterminuoti arba ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės terminuoti darbo santykiai ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai, išskyrus dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, arba bedarbis pradeda vykdyti individualią veiklą ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį, arba įsteigia individualią įmonę, tampa mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos nariu, arba atnaujina individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos veiklą, kuri buvo laikinai nevykdoma, arba kitaip pradeda vykdyti šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytą veiklą įsteigęs juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;“.

3.

Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) bedarbis be svarbių priežasčių nutraukia dalyvavimą paramos mokymuisi ar įdarbinimo subsidijuojant priemonėse, išskyrus atvejį, kai įdarbinimo subsidijuojant priemonė taikoma neterminuotai, arba po profesinio mokymo be svarbių priežasčių atsisako įsidarbinti ar dirbti savarankiškai pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją arba (ir) įgytą kompetenciją, arba nutraukia darbo sutartį ar savarankišką veiklą per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo ar veiklos pradžios dienos;“.

5 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

1.

Pakeisti 25 straipsnio 16 punktą ir jį išdėstyti taip:

„16) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta;“.

2.

Papildyti 25 straipsnį 17 ir 18 punktais:

„17) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta;

18) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta.“

6 straipsnis. 302 straipsnio pakeitimas

1.

Pakeisti 302 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama, siekiant užtikrinti darbdavio ir asmens, kuriam dėl neįgalumo reikalinga pagalba įsidarbinant, komunikavimą. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama pagal poreikį ne daugiau kaip 8 valandas pas vieną darbdavį. Pagalbos atliekant įsidarbinimo procedūras vienos valandos įkainis negali viršyti 0,2 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną neįgalų asmenį, kuris Užimtumo tarnybos buvo priskirtas vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.“

2.

Pakeisti 302 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Lydimoji pagalba įsidarbinus teikiama darbdavio ar neįgalaus asmens prašymu, siekiant užtikrinti įdarbinimo tvarumą. Teikiant šią paslaugą, asmeniui padedama rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo. Lydimoji pagalba teikiama pagal poreikį, tačiau ne ilgiau negu 12 kalendorinių mėnesių nuo įsidarbinimo dienos. Lydimosios pagalbos vienos valandos įkainis negali viršyti 0,2 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną neįgalų asmenį, kuris Užimtumo tarnybos buvo priskirtas vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.“

7 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„35 straipsnis. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės

1.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą bei paklausą, yra šios:

1) parama mokymuisi;

2) parama judumui;

3) remiamasis įdarbinimas;

4) parama darbo vietoms steigti ar pritaikyti.

2.

Užimtumo tarnyba konkrečias aktyvios darbo rinkos politikos priemones parenka ir asmenį siunčia dalyvauti tai tikslinei grupei, kuriai pagal šį įstatymą yra priskirtas asmuo, taikomose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, laikydamasi aktyvios darbo rinkos politikos priemonių atitinkamai darbo ieškančių asmenų grupei skyrimo prioritetų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.

3.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones. Asmeniui kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo suma pradedama skaičiuoti nuo pirmos jų taikymo per 3 metų laikotarpį dienos ir ji negali viršyti 31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Jeigu aktyvios darbo rinkos politikos priemonės asmeniui taikomos neterminuotai, jų finansavimo suma neįskaičiuojama į kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo sumą. Kompleksinis aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymas tam pačiam asmeniui pakartotinai gali būti organizuojamas ne anksčiau kaip praėjus 3 metams nuo paskutinės kompleksinio šių priemonių taikymo dienos.

4.

Paraiškas dėl šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose ir šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo gali teikti darbdaviai:

1) kuriems nėra iškelta bankroto byla, kurie nėra likviduojami, dėl kurių nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, kuriems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymu, nėra pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos (toliau – tarptautinės finansinės sankcijos);

2) kurie nėra įsiskolinę savo darbuotojams, neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;

3) kurie neturi neįvykdytų sutartinių ar šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų Užimtumo tarnybai;

4) kurie per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos neturėjo baudos, paskirtos už šio įstatymo 56, 57, 58 ar 592 straipsnyje nurodytą pažeidimą;

5) kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos neturėjo administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, arba turi ne daugiau negu vieną per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos pagal šį kodeksą paskirtą administracinę nuobaudą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;

6) kurių teisinė forma nėra biudžetinė įstaiga.

5.

Šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi darbdaviams, teikiantiems paraiškas gauti šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytą subsidiją darbo užmokesčiui.

6.

Darbdaviai, įgyvendinantys šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas priemones, šio įstatymo 25 straipsnyje nurodytiems asmenims apskaičiuotą darbo užmokestį moka atlikdami mokėjimo pavedimą.“

8 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

1.

Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Darbdaviams, kurie vykdo profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis ir kurie pateikė paraišką, kompensuojama:

1) 70 procentų pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbintam asmeniui darbdavio apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotos ir privalo būti sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir kurios įrašytos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, dalies, neviršijančios 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis;

2) paskirto profesijos meistro (meistrų), atsakingo (atsakingų) už pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir koordinavimą, pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimo ir koordinavimo išlaidos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal profesijos meistro (meistrų) faktiškai dirbtą laiką organizuojant ir koordinuojant pameistrio darbinę veiklą ir praktinį mokymą, už vieną valandą mokant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalųjį valandinį atlygį, ir nuo šio atlygio apskaičiuota draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis, ne didesnė kaip 20 procentų profesijos meistrui (meistrams) apskaičiuoto darbo užmokesčio.“

2.

Pakeisti 38 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:

„21. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems darbdaviams, kurie vykdė profesinį mokymą pameistrystės forma iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu, kai darbdavys asmenims, įdarbintiems pagal pameistrystės darbo sutartį, paskelbia prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, subsidijos darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka mokėjimas sustabdomas ir nuo prastovos paskelbimo dienos pradedama mokėti subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.“

9 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„41 straipsnis. Remiamasis įdarbinimas

1.

Remiamojo įdarbinimo priemonės yra šios:

1) įdarbinimas subsidijuojant;

2) subsidija darbo asistento išlaidoms.

2.

Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą remiamojo įdarbinimo priemonę, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1–13 punktuose, arba išlaikantiems šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17 ir 18 punktuose nurodytų asmenų darbo vietas, mokama subsidija darbo užmokesčiui. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1–13 punktuose nurodyti asmenys arba išlaikomos darbo vietos šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17 ir 18 punktuose nurodytiems asmenims, apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre:

1) 75 procentai apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 10 punktuose nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nurodyti asmenys;

2) 60 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 17 punkte nurodyti asmenys;

3) 50 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 3–9, 11, 12 ir 13 punktuose nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 18 punkte nurodyti asmenys.

3.

Darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, kurį galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki karantino paskelbimo dienos nustatytas darbo užmokestis. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudaro 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtos užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

4.

Darbdaviams, kuriems iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, kai darbdavys užimtiems asmenims, įdarbintiems įgyvendinant šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka remiamojo įdarbinimo priemonę, paskelbia prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, subsidijos darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka mokėjimas sustabdomas ir nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos pradedama mokėti subsidija darbo užmokesčiui šio straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka. Darbdaviams, kuriems šio straipsnio 3 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutrauktas šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatytu atveju, subsidija darbo užmokesčiui nuo jos mokėjimo nutraukimo dienos mokama šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

5.

Asmeniui vienu metu gali būti taikomos abi šio straipsnio 1 dalyje nurodytos remiamojo įdarbinimo priemonės. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos remiamojo įdarbinimo priemonės gali būti derinamos su bedarbių profesiniu mokymu ar darbo vietų pritaikymu.

6.

Darbdaviai, kuriems, įgyvendinus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą remiamojo įdarbinimo priemonę, šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo baigtas arba šio straipsnio 10 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais nutrauktas, per 6 mėnesius atleidę iš darbo bent vieną iš šio įstatymo 25 straipsnio 1–13 punktuose nurodytų Užimtumo tarnybos siųstų asmenų arba šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17 ir 18 punktuose nurodytų asmenų, išskyrus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat darbo sutarties pasibaigimo atvejus, kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 10 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu ar dėl darbuotojo mirties, pakartotinai dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoje remiamojo įdarbinimo priemonėje gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, baigus mokėti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui įgyvendinant ankstesnę priemonę.

⋯

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.