LegalizeLietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 12, 13, 13-1 straipsnių, ketvirtojo-2 skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13-2 straipsniu įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
INVESTICIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1312 2, 12, 13, 131 STRAIPSNIŲ, KETVIRTOJO2 SKIRSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 132 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2025 m. birželio 30 d. Nr. XV-380
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Papildyti 2 straipsnį 221 dalimi:
„221. Gynybos ir saugumo pramonės projektas – karinės įrangos, kuri nurodyta Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo pagrindu tvirtinamame bendrajame karinės įrangos sąraše, taip pat ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos bei technologijų, svarbių prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pagrindu tvirtinamame ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos bei technologijų, svarbių prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti, sąraše, ar jų komponentų gamybos investicijų projektas, atitinkantis šio įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.“
Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Stambaus projekto tęstinumo laikotarpis – ne ilgesnis kaip 20 metų laikotarpis nuo stambaus projekto įgyvendinimo termino pabaigos, per kurį toliau vykdomi stambaus projekto investicijų sutartyje numatyti įsipareigojimai.“
2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Papildyti 12 straipsnio 2 dalį 9 punktu:
„9) investuojama į gynybos ir saugumo pramonės projektus.“
3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikomos šio įstatymo 157 straipsnio 3, 4 dalyse, 6 dalies 1, 2 punktuose ir 9 dalyje numatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos;“.
Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) Žemės įstatymo nustatyta tvarka valstybė rezervuoja investicinius valstybinės žemės sklypus apdirbamosios gamybos ir (ar) duomenų apdorojimo, interneto serverių (prieglobos) paslaugų ir susijusios veiklos, ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos privačių investicijų projektams, dėl kurių šio įstatymo nustatyta tvarka tarp privataus subjekto ir Vyriausybės įgaliotos institucijos ar savivaldybės yra sudaromos investicijų sutartys ir kuriuos įgyvendinant bus pasiekti ne mažesni negu šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti privačių investicijų, kuriamų darbo vietų, jų išlaikymo ir mokamo darbo užmokesčio kriterijai. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, įvertinusi privačių investicijų projektu sukuriamų naujų darbo vietų skaičių, privačių kapitalo investicijų dydį, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų dalį, naujų darbo vietų darbo užmokesčio vidurkį, lyginamą su Valstybės duomenų agentūros skelbiamu savivaldybės, kurioje įgyvendinamas privačių investicijų projektas, darbo užmokesčio vidurkiu, privačių investicijų projekto įgyvendinimo vietą, privačių investicijų projekto atitiktį reikšmingos žalos nedarymo principui, apskaičiuoja privačių investicijų projekto kvalifikacinį balą ir priima sprendimą dėl privačių investicijų projekto naudingumo, kuriuo remiantis teikia siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl tikslingumo konkrečiam privačių investicijų projektui įgyvendinti išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą;“.
Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 15 punktu:
„15) dėl investicijų į gynybos ir saugumo pramonę sudaromos gynybos ir saugumo pramonės projektų investicijų sutartys.“
4 straipsnis. 131 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 131 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Užsienietis, kuris atvyksta dirbti pagal investicijų sutartį Lietuvos Respublikoje numatytoje sukurti darbo vietoje, gali pradėti dirbti teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu pateikimo dienos. Šis užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.“
Pakeisti 131 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Šeimos narys, atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo kreipiasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, arba pas užsienietį, kuris turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytu pagrindu, dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo gali kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu arba gali kreiptis vienas iš pilnamečių šeimos narių ir leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir šiam užsieniečiui. Šeimos narys, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas šioje dalyje nustatytu pagrindu, turi teisę dirbti ir yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Jeigu šeimos narys dirbs pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad šeimos narys atitinka Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą.“
5 straipsnis. Įstatymo papildymas 132 straipsniu
Papildyti Įstatymą 132 straipsniu:
„132 straipsnis. Gynybos ir saugumo pramonės projekto statuso suteikimas ir gynybos ir saugumo pramonės projektams taikomos specialios verslo ir investavimo sąlygos
Gynybos ir saugumo pramonės projekto statusas investicijų projektui suteikiamas Vyriausybės nutarimu, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:
1) tarp investuotojo ir Vyriausybės įgaliotos institucijos ar savivaldybės yra sudaroma gynybos ir saugumo pramonės projektų investicijų sutartis;
2) yra gauta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos išvada, kad projektu siekiama gaminti karinę įrangą, nurodytą Strateginių prekių kontrolės įstatymo pagrindu tvirtinamame bendrajame karinės įrangos sąraše, ar (ir) ginkluotę, karinę techniką, kitą įrangą ar (ir) technologijas, nurodytas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pagrindu tvirtinamame ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos bei technologijų, svarbių prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti, sąraše, ar jų komponentus;
3) investuotojo atitiktis nacionalinio saugumo interesams buvo įvertinta Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais ir konstatuota, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus;
4) investuotojas įsipareigoja pasiekti ne mažesnę, negu šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą privačių investicijų vertę ir šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytus kuriamų darbo vietų, jų išlaikymo ir mokamo darbo užmokesčio rodiklius;
5) yra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl investicijų projekto pripažinimo užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius.
Gynybos ir saugumo pramonės projekto statusas investicijų projektui suteikiamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Investicijų projektui taikomos šio įstatymo 157 straipsnio 3, 4 dalyse, 6 dalies 1 ir 2 punktuose ir 9 dalyje nurodytos specialios investavimo ir verslo sąlygos nuo sprendimo, kuriuo investicijų projektui suteiktas gynybos ir saugumo pramonės projekto statusas, įsigaliojimo dienos.
Gynybos ir saugumo pramonės projektas įtraukiamas į gynybos ir saugumo pramonės projektų sąrašą. Gynybos ir saugumo pramonės projektai išbraukiami iš gynybos ir saugumo pramonės projektų sąrašo pasibaigus gynybos ir saugumo pramonės projekto įgyvendinimo terminui arba nutraukus gynybos ir saugumo pramonės projekto investicijų sutartį, jeigu ji nutraukiama anksčiau, negu pasibaigia gynybos ir saugumo pramonės projekto įgyvendinimo terminas. Gynybos ir saugumo pramonės projektų įtraukimo į gynybos ir saugumo pramonės projektų sąrašą, išbraukimo iš šio sąrašo ir gynybos ir saugumo pramonės projektų sąrašo viešinimo tvarką nustato Vyriausybė.“
6 straipsnis. Ketvirtojo2 skirsnio pakeitimas
Pakeisti ketvirtąjį2 skirsnį ir jį išdėstyti taip:
„KETVIRTASIS2 SKIRSNIS
INVESTAVIMO Į STAMBIUS PROJEKTUS SKATINIMAS
156 straipsnis. Stambaus projekto investicijų sutarties sudarymas
Paraiška dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo teikiama, šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų pagrindimas ir šių sąlygų pagrindimo, taip pat šio straipsnio 6 dalyje nurodytų interesų vertinimas atliekami, Vyriausybės įgaliotos institucijos veiksmai užtikrinant stambaus projekto atitikties viešajai tvarkai, nacionaliniam saugumui, visuomenės saugumui ir (ar) sveikatos interesams vertinimą, rengiant, derinant, sudarant ar vykdant stambaus projekto investicijų sutartį, stambaus projekto investicijų sutarties vykdymo priežiūra atliekama, taip pat šio įstatymo 157 straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos stambaus projekto investicijų sutartyje nurodytiems stambiems projektams įgyvendinti taikomos Vyriausybės nustatyta tvarka. Investuotojo prašymai dėl stambaus projekto investicijų sutarčių keitimo, kai prašoma pratęsti šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nurodytą terminą, teikiami, nagrinėjami ir sprendimai priimami šio įstatymo 157 straipsnio 22 dalyje nustatyta tvarka.
Investuotojas, ketinantis sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį, pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai paraišką dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo. Paraiškos formą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
Stambaus projekto investicijų sutartis gali būti sudaroma, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
1) planuojamas investicijų projektas atitinka stambaus projekto kriterijus, nustatytus šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje;
2) investuotojas yra finansiškai ir ekonomiškai pajėgus įgyvendinti stambų projektą ir įvykdyti stambaus projekto investicijų sutartį;
3) investuotojas turi patirties, techninių ir žmogiškųjų išteklių, reikiamų stambiam projektui įgyvendinti ir stambaus projekto investicijų sutarčiai įvykdyti;
4) investicijų projektas yra įvertintas ne mažesniu kaip Vyriausybės nustatytu minimaliu investicijų projekto kvalifikaciniu balu, apskaičiuotu vertinant sukurtų naujų darbo vietų skaičių, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų procentą nuo visų naujų darbo vietų skaičiaus, naujų darbo vietų darbo užmokesčio vidurkį, lyginamą su Valstybės duomenų agentūros skelbiamu savivaldybės, kurioje įgyvendinamas stambus projektas, darbo užmokesčio vidurkiu, bendrą eksporto dalį procentais, stambaus projekto įgyvendinimo vietą, stambaus projekto įtaką ilgalaikei Lietuvos Respublikos ūkio plėtrai, konkurencingumui ir visuomenės gerovės didinimui.
Vyriausybės įgaliota institucija organizuoja šio straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodytų sąlygų vertinimą, teikia informaciją ir konsultuoja investuotoją stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo ir vykdymo klausimais.
Stambaus projekto investicijų sutartyje turi būti nustatyta:
1) stambaus projekto įgyvendinimo rodikliai, stambaus projekto investicijų sutarties dalykas ir įgyvendinimo vieta;
2) investuotojo įsipareigojimai dėl investicijų, kaip tai nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje;
3) investuotojo įsipareigojimai dėl numatomų sukurti naujų darbo vietų ir (ar) darbo užmokesčio dydžio, kaip tai nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje;
4) stambaus projekto įgyvendinimo metu numatomos taikyti šio įstatymo 157 straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos bei valstybės pagalbos teikimo sąlygos;
5) stambaus projekto įgyvendinimo terminas, kuris negali būti ilgesnis negu 10 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos, ir stambaus projekto tęstinumo laikotarpio pabaigos terminas;
6) stambaus projekto investicijų sutarties nutraukimo pagrindai, tvarka ir teisinės pasekmės;
7) investuotojo įsipareigojimai dėl investuotojo atsiskaitymo už stambaus projekto įgyvendinimo rodiklius tvarkos ir terminų;
8) stambaus projekto investicijų sutarties vykdymo priežiūros sąlygos;
9) kitos stambaus projekto investicijų sutarties šalių teisės ir pareigos bei atsakomybė.
Stambaus projekto investicijų sutartis nesudaroma, jeigu ji neatitinka viešosios tvarkos, nacionalinio saugumo, visuomenės saugumo ir (ar) sveikatos interesų.
Už stambaus projekto investicijų sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą investuotojas atsako stambaus projekto investicijų sutartyje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Kai investuotojas dėl savo kaltės pažeidžia šio straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punkte numatytus įsipareigojimus, tai laikoma esminiu stambaus projekto investicijų sutarties pažeidimu ir Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į padaryto pažeidimo priežastis, mastą ir investuotojo kaltę, turi teisę vienašališkai nutraukti stambaus projekto investicijų sutartį.
Vyriausybės įgaliota institucija prižiūri, kaip investuotojas vykdo stambaus projekto investicijų sutarties sąlygas. Stambaus projekto investicijų sutarties priežiūra atliekama visą stambaus projekto investicijų sutarties galiojimo laikotarpį Vyriausybės nustatyta tvarka.
Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama stambaus projekto investicijų sutarties priežiūrą, turi teisę netrukdomai patekti į stambaus projekto įgyvendinimo vietą, teikti investuotojui, viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pateikti su stambaus projekto investicijų sutarties vykdymu susijusią informaciją ir dokumentus, būtinus atliekant stambaus projekto investicijų sutarties priežiūrą, išskyrus tuos dokumentus, kuriuos pagal kompetenciją gali gauti pati Vyriausybės įgaliota institucija. Šie privalomieji nurodymai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.
Savivaldybės skatinamos rengti, keisti ar koreguoti savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, iš anksto numatyti teritorijas ir įtvirtinti sprendinius, reikalingus stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti. Įsigaliojus stambaus projekto investicijų sutarčiai, kuria numatoma įgyvendinti stambų projektą iš anksto savivaldybės suplanuotoje teritorijoje, ir įtraukus stambų projektą į stambių projektų sąrašą, ne anksčiau kaip kitais biudžetiniais metais po stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo gali būti skiriama speciali tikslinė iki 5 procentų stambaus projekto vertės valstybės biudžeto dotacija savivaldybės biudžetui savivaldybės viešajai infrastruktūrai, kuri suprantama taip, kaip savivaldybės infrastruktūra apibrėžiama Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, plėtoti. Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybės biudžetui savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarką nustato ekonomikos ir inovacijų ministras. Ši dotacija neskiriama tais atvejais, kai stambus projektas įgyvendinamas laisvosios ekonominės zonos teritorijoje.
157 straipsnis. Stambiems projektams ir laisvosios ekonominės zonos įmonėms taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos
Šiame straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 9 dalį, nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos stambiems projektams įgyvendinti taikomos tik tuo atveju, jeigu dėl jų taikymo yra susitarta stambaus projekto investicijų sutartyje. Šiame straipsnyje nustatytos sąlygos taikomos nuo stambaus projekto įrašymo į stambių projektų sąrašą dienos iki stambaus projekto investicijų sutartyje nustatyto stambaus projekto įgyvendinimo termino, o šio straipsnio 8 dalyje nurodytos specialios investavimo ir verslo sąlygos – iki stambaus projekto tęstinumo laikotarpio pabaigos termino. Šio straipsnio 3, 4 dalyse, 6 dalies 1, 2 punktuose ir 9 dalyje nurodytos specialios investavimo ir verslo sąlygos laisvosios ekonominės zonos įmonėms taikomos nuo laisvosios ekonominės zonos įmonės statuso gavimo dienos. Šiame straipsnyje nustatytos stambiems projektams įgyvendinti taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos visais atvejais nebetaikomos išbraukus stambų projektą iš stambių projektų sąrašo.
Sudarius stambaus projekto investicijų sutartį, stambus projektas įtraukiamas į stambių projektų sąrašą ir nuo įtraukimo į šį sąrašą dienos yra laikomas valstybei svarbiu projektu. Šio valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatorius yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – planavimo organizatorius), kai tokiam teritorijų planavimo dokumentui taikoma Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka. Teritorijų planavimo dokumentų rengėjus pasirenka planavimo organizatorius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka arba stambų projektą įgyvendinantis subjektas, suderinęs šį pasirinkimą su planavimo organizatoriumi. Tuo atveju, kai teritorijų planavimo dokumentų rengėjus pasirenka stambų projektą įgyvendinantis subjektas, teritorijų planavimo dokumentų rengimas finansuojamas iš šio subjekto lėšų. Stambus projektas netenka valstybei svarbaus projekto statuso jį išbraukus iš stambių projektų sąrašo. Stambūs projektai išbraukiami iš stambių projektų sąrašo pasibaigus stambaus projekto įgyvendinimo terminui, jeigu nėra nustatytas stambaus projekto tęstinumo laikotarpis, pasibaigus stambaus projekto tęstinumo laikotarpiui arba nutraukus stambaus projekto investicijų sutartį, jeigu ji nutraukiama anksčiau, negu pasibaigia stambaus projekto įgyvendinimo terminas arba stambaus projekto tęstinumo laikotarpis. Stambių projektų įtraukimo į stambių projektų sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką nustato Vyriausybė.
Šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nurodytas penkerių metų terminas išimtinėmis aplinkybėmis gali būti pratęstas iki dvejų metų. Išimtinėmis aplinkybėmis, investuotojui įrodžius, jog dėl jų buvimo jis negali laikytis pagal šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalį prisiimtų įsipareigojimų ar pagal šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalį prisiimtų įsipareigojimų vykdymas atsiradus šioms aplinkybėms tampa sudėtingesnis, laikoma:
1) valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų nustatytų funkcijų dėl investuotojo nevykdymas laiku;
2) embargas, nepaprastosios padėties ar karo padėties įvedimas, ekstremaliosios situacijos paskelbimas;
3) kitos, negu numatytos šios dalies 1 punkte, aplinkybės, nepriklausančios nuo investuotojo valios ir atitinkančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.
Investuotojas, atsiradus šio straipsnio 21 dalies 1–3 punktuose nurodytoms išimtinėms aplinkybėms, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos gali pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai motyvuotą prašymą dėl šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nurodyto termino pratęsimo, kartu pateikdamas prašymą pagrindžiančius dokumentus, jeigu tokie dokumentai galimi. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir jį pagrindžiančių dokumentų (jeigu tokie dokumentai galimi) gavimo dienos įvertinusi, kad investuotojas pateiktame prašyme pagrindė išimtinių aplinkybių buvimą, priima sprendimą dėl stambaus projekto investicijų sutarties keitimo ir konkretaus termino, kuris būtinas šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nurodytiems įsipareigojimams įgyvendinti, nustatymo.
Viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti arba laisvosios ekonominės zonos įmonei reikalingas administracines paslaugas suteikia ir administracinius sprendimus, išskyrus administracinės procedūros sprendimą, priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo dienos, nebent teisės aktuose yra nustatyti trumpesni terminai. Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki 3 darbo dienų. Apie administracinės paslaugos suteikimą ar administracinio sprendimo, išskyrus administracinės procedūros sprendimą, priėmimą investuotojas ir (ar) kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatytais atvejais teikiama ši informacija, informuojami nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną. Šioje dalyje nustatytas sutrumpintas administracinių paslaugų suteikimo ir administracinių sprendimų priėmimo terminas netaikomas:
1) visuomenės informavimo apie priimamus sprendimus ir viešinimo procedūroms;
2) patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ir sprendimo dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo procedūroms;
3) stambiam projektui įgyvendinti ar laisvosios ekonominės zonos įmonei reikalingų kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūroms;
4) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytoms procedūroms;
5) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme nurodytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ir taršos leidimų išdavimo ir pakeitimo procedūroms;
6) prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) nagrinėjimo terminams.
Stambių projektų įgyvendinimo ir laisvosios ekonominės zonos įmonių vykdomos veiklos sąlygos, susijusios su poveikio aplinkai vertinimu, taikomos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka.
Užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas stambų projektą įgyvendinantį investuotoją (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai) ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra stambų projektą įgyvendinančio investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 stambų projektą įgyvendinančio investuotojo įstatinio kapitalo, (toliau šiame straipsnyje – akcininkai), ar eiti stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas), įgyvendinantiems stambų projektą ir turintiems tai patvirtinantį Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas trejiems metams arba darbo sutarties su stambų projektą įgyvendinančiu investuotoju galiojimo ar teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu darbuotojo darbo santykiai, akcininko ar vadovo teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu trejus metus. Darbuotojų, akcininkų ir vadovo (toliau šiame straipsnyje kartu – užsieniečiai) prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi išnagrinėjamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio prašymo pateikimo dienos. Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui. Šeimos nariui, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, leidimas gyventi gali būti išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui, kaip ir šiam užsieniečiui. Užsieniečiai atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jiems netaikomi kvalifikacijos atitikties darbo vietai ar darbo patirties reikalavimai. Užsieniečiai, teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje, gali pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Darbuotojų, kurie gali gauti leidimą gyventi šioje dalyje nurodytu pagrindu, skaičius nustatomas stambaus projekto investicijų sutartyje.
Stambiems projektams įgyvendinti ir (ar) laisvosios ekonominės zonos įmonių veiklai laisvojoje ekonominėje zonoje vykdyti taikomos šios nuostatos, susijusios su žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykiais, žemės tvarkymu ir žemės administravimu:
1) žemės sklypams, kurie investuotojui nepriklauso nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nėra valdomi investuotojo arba laisvosios ekonominės zonos įmonės, servitutai, suteikiantys teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, reikalingi stambiems projektams įgyvendinti ar veiklai laisvojoje ekonominėje zonoje vykdyti, nustatomi administraciniu aktu Žemės įstatymo nustatyta tvarka arba kitais įstatymuose nustatytais pagrindais. Žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinio nuostoliai, patiriami dėl Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruoto servituto, atlyginami Žemės įstatyme nustatyta tvarka;
2) stambiam projektui įgyvendinti ar veiklai laisvojoje ekonominėje zonoje vykdyti reikalingos kadastrinių matavimų procedūros gali būti atliekamos pagal rengiamo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto sprendinius. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teikiama tikrinti ir žemės sklypas teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto kadastro informacinėje sistemoje ir Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami, o dėl tokio atsisakymo registruoti kadastro duomenis atsiradę stambų projektą įgyvendinančio investuotojo ar laisvosios ekonominės zonos įmonės nuostoliai neatlyginami;
3) stambiam projektui įgyvendinti reikalingi valstybinės žemės sklypai išnuomojami investuotojui be aukciono Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Nutraukus stambaus projekto investicijų sutartį dėl investuotojo kaltės anksčiau, negu pasibaigia stambaus projekto įgyvendinimo terminas, stambiam projektui įgyvendinti reikalingos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama.
Nuostatos, susijusios su stambiems projektams įgyvendinti reikalingos kvalifikacijos ir kompetencijos specialistų rengimu:
1) nustatydama ir paskirstydama valstybės finansuojamų profesinio mokymo ir studijų vietų, taip pat studijų stipendijų skaičių, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija įvertina Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktus pasiūlymus dėl stambiems projektams įgyvendinti reikalingo preliminaraus specialistų skaičiaus, kvalifikacijos ir išsilavinimo;
2) siekdama užtikrinti stambiems projektams įgyvendinti reikalingos kvalifikacijos specialistų poreikį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar jos įgaliota institucija pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktus stambiems projektams įgyvendinti reikalingos darbo jėgos poreikius per kuo trumpesnį terminą peržiūri stambiems projektams įgyvendinti reikalingus profesinius standartus ir atitinkamą kvalifikaciją suteikiančias formaliojo profesinio mokymo programas ir (ar) jų modulius ir prireikus teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoja jų atnaujinimą arba rengimą;
3) bedarbiams ar užimtiems asmenims iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – fondai) bendrai skiriama lėšų suma, įskaitant pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą bedarbiams ar užimtiems asmenims iš fondų bendrai skiriamą lėšų sumą, negali viršyti 9,3 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai įgyti ir 4,66 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, kai įgyjama ar tobulinama kvalifikacija arba įgyjama kompetencija, reikalinga stambaus projekto investicijų sutartims įgyvendinti.
Investuotojui pelno mokesčio lengvatos taikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.
Stambus projektas Vyriausybės nutarimu gali būti pripažintas užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius. Motyvuotą siūlymą dėl stambaus projekto pripažinimo užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius Vyriausybei teikia Ekonomikos ir inovacijų ministerija, gavusi Krašto apsaugos ministerijos motyvuotą pritarimą. Stambiam projektui, Vyriausybės nutarimu pripažintam užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, kitiems stambiems projektams ir laisvosios ekonominės zonos įmonėms taikomos ir kitos, šiame straipsnyje nenumatytos, specialios investavimo ir verslo sąlygos, kai šios specialios sąlygos nustatytos Statybos įstatyme, Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme.
158 straipsnis. Stambių projektų koordinavimas
Viešojo administravimo subjektai, pagal kompetenciją priimdami administracinius sprendimus ir teikdami administracines paslaugas, susijusias su stambių projektų įgyvendinimu, bendradarbiauja tarpusavyje ir su investuotojais, keičiasi reikalinga informacija ir užtikrina administracinių sprendimų priėmimą ir administracinių paslaugų teikimą nustatytais terminais.
Stambaus projekto įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės įgaliota viešoji įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Ekonomikos ir inovacijų ministerija, (toliau – koordinatorius).
Koordinatorius atlieka šias funkcijas:
1) bendradarbiauja su viešojo administravimo subjektais, teikiančiais administracines paslaugas ir priimančiais administracinius sprendimus, reikalingus stambiam projektui įgyvendinti, organizuoja investuotojų susitikimus su viešojo administravimo subjektais, viešojo administravimo subjektams teikia ir (ar) iš viešojo administravimo subjektų gauna informaciją ir konsultacijas, susijusias su stambaus projekto įgyvendinimu;
2) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.
Koordinatorius turi teisę gauti stambiems projektams įgyvendinti reikalingus dokumentus ir informaciją iš viešojo administravimo subjektų, investuotojų, registrų informacinių sistemų bei valstybės informacinių sistemų.
Tarpinstitucinio pobūdžio klausimams, susijusiems su stambių projektų įgyvendinimu ir stambaus projekto investicijų sutarčių vykdymu, spręsti sudaromas konsultacinis komitetas (toliau – komitetas). Komiteto sudarymo ir jo darbo tvarką nustato Vyriausybė. Į komiteto posėdžius kviečiami viešojo administravimo subjektų, kurių kompetencijai priskirtais klausimais organizuojamas komiteto posėdis, atstovai. Komitetą techniškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota institucija.
Komitetas atlieka šias funkcijas:
1) pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos ir (ar) koordinatoriaus pateiktą informaciją svarsto tarpinstitucinio pobūdžio klausimus, susijusius su stambių projektų įgyvendinimu ir stambaus projekto investicijų sutarčių vykdymu;
2) teikia rekomendacijas viešojo administravimo subjektams klausimais, susijusiais su stambiems projektams skirtų administracinių paslaugų teikimu ir administracinių sprendimų priėmimu;
3) atlieka kitas komitetui teisės aktų priskirtas funkcijas.
Koordinatorius viešojo administravimo subjektams, teikiantiems administracines paslaugas ar priimantiems administracinius sprendimus, reikalingus stambiam projektui įgyvendinti, raštu teikia pasiūlymus dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo (toliau – pasiūlymai). Koordinatoriaus pasiūlymai viešojo administravimo subjektams neprivalomi. Pasiūlymai teikiami šiais atvejais:
1) kai viešojo administravimo subjektas nesilaiko terminų, nurodytų šio įstatymo 157 straipsnio 3 dalyje, ir (ar) vilkina administracinės paslaugos suteikimą ar administracinio sprendimo, reikalingo stambiems projektams įgyvendinti, priėmimą;
2) kai viešojo administravimo subjektas galbūt pažeidžia šio įstatymo ar kitų teisės aktų, taikomų stambiems projektams įgyvendinti, reikalavimus.
Viešojo administravimo subjektai nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po pasiūlymų dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo gavimo dienos, privalo pranešti koordinatoriui apie tai, kokių priemonių ir per kokį terminą imsis siekdami atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus.
Koordinatorius privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šio straipsnio 8 dalyje nurodyto viešojo administravimo subjekto pranešimo gavimo dienos pranešti komitetui apie koordinatoriaus pasiūlymus, į kuriuos viešojo administravimo subjektas neatsižvelgia. Koordinatorius turi teisę pranešti komitetui ir apie koordinatoriaus pateiktus pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta. Komitetas koordinatoriaus pateiktą informaciją nagrinėja komiteto posėdyje, kuris surengiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.
Viešojo administravimo subjektai privalo pateikti koordinatoriui informaciją apie koordinatoriaus pateiktų pasiūlymų dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo įvykdymą.“
7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. lapkričio 1 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2025 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 157 straipsnio nuostatos taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos visiems stambiems projektams ir laisvosios ekonominės zonos įmonėms, neatsižvelgiant į tai, ar stambaus projekto ar laisvosios ekonominės zonos įmonės statusas bus suteiktas iki 2025 m. spalio 31 d. ar 2025 m. lapkričio 1 d. ir vėliau.
Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytos Investicijų įstatymo 2 straipsnio 24 dalies nuostatos taikomos stambiems projektams, kuriems stambaus projekto statusas suteikiamas po 2025 m. lapkričio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).