Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 16, 17, 21-1, 31, 39, 48-2, 48-6, 70, 73-3 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 73-4 straipsniu įstatymas

Sujungus tiesiogine linija šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas vietas, laikoma, kad prijungimo taškui leistina naudoti galia, leistina generuoti galia suteikta bendrai prie elektros tinklų prijungtai vietai ir su ja tiesiogine linija sujungtai vietai.

Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju dėl leidimo tiesti tiesioginę liniją išdavimo į Tarybą kreipiasi tinklų naudotojas, nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdantis prie elektros tinklų prijungtus elektros įrenginius. Vienai šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytai vietai gali būti išduodamas vienas leidimas tiesti tiesioginę liniją.

Asmenys, gaunantys elektros energiją tiesiogine linija, turi sumokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Duomenų, pagal kuriuos nustatoma mokėtina viešuosius interesus atitinkančių paslaugų suma, surinkimą ir pateikimą tinklų operatoriui užtikrina asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų. Asmenų, gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, mokamą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą nustato Taryba.

Leidimų tiesti tiesioginę liniją išdavimo kriterijai turi būti objektyvūs ir nediskriminaciniai. Leidimų tiesti tiesioginę liniją išdavimo kriterijai, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, nustatomi Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse.

Leidimas tiesti tiesioginę liniją išduodamas tik tuo atveju, kai tinklų operatoriai atsisako leisti naudotis perdavimo ar skirstomaisiais tinklais, išskyrus atvejį, nurodytą šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, arba šiame įstatyme nustatyta tvarka pradedama ginčo sprendimo procedūra pagal gamintojo ar vartotojo skundą dėl tinklų operatoriaus nustatytų prijungimo sąlygų ir (ar) dėl tinklų operatoriaus veiksmų ar neveikimo priimant sprendimą dėl prieigos prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų.

Leidimas tiesti tiesioginę liniją išduodamas tik suderinus su tinklų operatoriumi, prie kurio valdomų elektros tinklų prijungti gamintojo ir (ar) vartotojo elektros įrenginiai, tiesioginės linijos techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, siekiant užtikrinti elektros energetikos sistemos suderinamumą ir vientisumą. Tinklų operatorius tiesioginės linijos techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, kurie turi būti technologiškai pagrįsti ir nediskriminaciniai, nurodo prijungimo sąlygose. Tiesioginei linijai įrengti rengiamas kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektas arba statinio projektas turi būti suderintas su atitinkamas prijungimo sąlygas išdavusiu tinklų operatoriumi. Užbaigus teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginės linijos tiesimą (įrengimą), leidimo tiesti tiesioginę liniją turėtojas informuoja tinklų operatorių ir Tarybą apie nutiestą tiesioginę liniją, kartu pateikdamas įsipareigojimą atjungti tiesioginę liniją baigus jos eksploataciją (ir išmontuoti tais atvejais, kai buvo tiesiama elektros oro linija ir (ar) oro kabelių linija), o jam išduotas leidimas tiesti tiesioginę liniją laikomas netekusiu galios nuo šios informacijos pateikimo dienos.

Tiesiant tiesioginę liniją šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, įrenginius, kurie nėra prijungti prie elektros tinklų, siekiama prijungti prie elektros įrenginių, prijungtų prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų, ir tokių elektros įrenginių prijungimui mutatis mutandis taikoma šiame įstatyme ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta elektros energijos gamybos, vartojimo ar energijos kaupimo įrenginių (priklausomai nuo to, kokie įrenginiai yra prijungiami) prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygos.

Taryba atsisako išduoti leidimą tiesti tiesioginę liniją, jeigu:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta galimybė persiųsti elektros energiją naudojant tiesioginę liniją nedraudžia asmeniui, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų, sudaryti elektros energijos tiekimo sutarčių su nepriklausomu tiekėju, kaip nurodyta šio įstatymo 46 straipsnyje.

Sujungus tiesiogine linija šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas vietas, taikomi šie reikalavimai:

Šio straipsnio nuostatos netaikomos gaminantiems vartotojams, aktyviesiems vartotojams, piliečių energetikos bendrijoms, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms ir asmenims, vykdantiems Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą.

Gamintojo ir vartotojo, kuriam elektros energija tiekiama tiesiogine linija, ginčai dėl elektros energijos tiekimo tiesiogine linija sprendžiami tarpusavio susitarimu. Nepavykus susitarti, ginčas sprendžiamas Energetikos įstatymo nustatyta tvarka.“

Už tarpvalstybinių elektros energijos srautų kibernetinio saugumo užtikrinimą atsako Taryba, Agentūra, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis kibernetinio saugumo centras), perdavimo sistemos operatorius ir subjektai, laikomi didelio poveikio arba ypatingos svarbos poveikio subjektais pagal Reglamento (ES) 2024/1366 24 straipsnį. Šios institucijos ir subjektai privalo bendradarbiauti su Taryba ir tarpusavyje, užtikrindami tarpvalstybinių elektros energijos srautų kibernetinį saugumą.

Kompetentinga institucija, atsakinga už Reglamente (ES) 2024/1366 nustatytų užduočių, susijusių su tarpvalstybinių elektros energijos srautų kibernetinio saugumo užtikrinimu, vykdymą, yra Taryba. Taryba vykdo Reglamento (ES) 2024/1366 5 straipsnyje nustatytas užduotis, nustato kandidatus į didelio poveikio ir ypatingos svarbos poveikio subjektus, nustato didelio poveikio ir ypatingos svarbos poveikio subjektus pagal Reglamento (ES) 2024/1366 24 straipsnį, tvirtina Reglamente (ES) 2024/1366 nurodytas metodikas, sąlygas, nuostatas, gavusi Nacionalinio kibernetinio saugumo centro išvadą.

Agentūra, vykdydama šio įstatymo 731 straipsnio 4 dalyje numatytą užduotį numatyti nacionalinius elektros energetikos krizės scenarijus ir parengti Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje planą, atlieka Lietuvos kibernetinio saugumo rizikos vertinimą visiems didelio poveikio ir ypatingos svarbos poveikio subjektams pagal kibernetinio saugumo rizikos vertinimo metodiką, parengtą pagal Reglamento (ES) 2024/1366 18 straipsnį ir patvirtintą pagal šio Reglamento 8 straipsnį, ir, bendradarbiaudama su Taryba ir Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, rengia ir teikia kibernetinio saugumo rizikos vertinimo ataskaitas, kaip numatyta Reglamento (ES) 2024/1366 20 straipsnyje. Agentūra turi teisę iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų gauti visą informaciją, reikalingą kibernetinio saugumo rizikos vertinimo ataskaitai parengti.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras Reglamento (ES) 2024/1366 30 straipsnyje nurodytais atvejais ir terminais suteikia leidimą pasinaudoti nuo reikalavimo taikyti būtinosios ir sustiprintos kibernetinio saugumo kontrolės priemones nukrypti leidžiančia nuostata, taip pat tikrina, ar ypatingos svarbos poveikio subjektas laikosi kibernetinio saugumo valdymo sistemos ir būtinosios arba sustiprintos kibernetinio saugumo kontrolės priemonių, valdo kibernetinius incidentus ir užtikrina, kad būtų laikomasi informacijos dalijimosi taisyklių pagal Reglamento (ES) 2024/1366 37 straipsnį, dalyvauja valdant krizes, kaip numatoma Reglamento (ES) 2024/1366 40 straipsnyje.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, vykdydamas šio straipsnio 4 dalyje numatytas funkcijas, veikia Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų funkcijų ir šio įstatymo VI skyriuje numatytų įgaliojimų pagrindu.“

Šis įstatymas, išskyrus 4, 7 ir 11 straipsnius ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d.

Šio įstatymo 4, 7 ir 11 straipsniai įsigalioja 2027 m. lapkričio 1 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, energetikos ministras, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2026 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo 3, 5, 6, 8–10, 13 ir 14 straipsniuose išdėstytų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16, 17, 211, 31, 39, 482, 70 ir 733 straipsnių nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.

Iki 2026 m. spalio 31 d. perdavimo sistemos operatorius ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorius, įgyvendindami šio įstatymo 3, 5, 6 ir 10 straipsniuose išdėstytų Elektros energetikos įstatymo 16, 17, 211 ir 482 straipsnių nuostatas, parengia Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašus ir pateikia juos Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai tvirtinti.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2027 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo 4, 7 ir 11 straipsniuose išdėstytų Elektros energetikos įstatymo 16, 211 ir 482 straipsnių nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vykdydama šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 734 straipsnio nuostatas, ne vėliau kaip iki 2027 m. spalio 31 d. parengia preliminarų didelio poveikio ir ypatingos svarbos poveikio subjektų sąrašą pagal Reglamento (ES) 2024/1366 48 straipsnio 3 dalį, taip pat teikia nacionalinių teisės aktų, aktualių tarpvalstybinių elektros energijos srautų kibernetinio saugumo aspektams sąrašą, pagal Reglamento (ES) 2024/1366 48 straipsnio 5 dalį.

Prašymus pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimą gali teikti tinklų naudotojai, kuriems leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus išduoti iki 2026 m. spalio 31 d. Prašymai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki 2027 m. rugsėjo 30 d. Iki 2027 m. rugsėjo 30 d. pradėti, bet nebaigti nagrinėti prašymai pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimą baigiami nagrinėti pagal iki 2027 m. spalio 31 d. nustatytą teisinį reguliavimą.

Tinklų naudotojų, kuriems iki 2026 m. spalio 31 d. išduotų leidimų galiojimas pratęsiamas šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje išdėstytos Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 61 dalies nuostatų pagrindu, pasirašytuose elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokoluose numatytas terminas, per kurį tinklų naudotojas įsipareigoja pastatyti elektrinę ir pateikti reikalingus dokumentus leidimui gaminti elektros energiją gauti arba įrengti energijos kaupimo įrenginį ir pateikti dokumentus leidimui generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių gauti, pratęsiamas tokiam laikotarpiui, kokiam pratęstas leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimas. Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 5 punkte ir 482 straipsnio 13 dalies 5 punkte nurodytas terminas gauti statybą leidžiančius dokumentus tinklų operatoriaus tinklo daliai, kai tokie dokumentai yra privalomi vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, arba skirstomųjų tinklų operatoriui pateikti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą tinklų operatoriaus tinklo daliai, jeigu toks projektas privalomas vadovaujantis energetikos ministro tvirtinamomis elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis, tuo atveju, kai prijungimo sąlygos nėra išduotos, pratęsiamas tokiam terminui, kokiam yra pratęstas leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimo plėtoti energijos gamybos pajėgumus galiojimas.

Prašymas sudaryti šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 211 straipsnio 14 dalyje nurodytą susitarimą turi būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2027 m. rugsėjo 30 d. Iki 2027 m. spalio 31 d. pradėti, bet nebaigti nagrinėti prašymai sudaryti šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 211 straipsnio 14 dalyje nurodytą susitarimą baigiami nagrinėti pagal iki 2027 m. spalio 31 d. nustatytą teisinį reguliavimą.

Tinklų operatorius iki 2026 m. gruodžio 1 d. elektroniniu paštu informuoja tinklų naudotojus apie numatomą prievolių įvykdymo užtikrinimo, pateikto pagal pasirašytus elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolus, dydžių perskaičiavimą, papildomai šią informaciją paskelbdamas savo interneto svetainėje. Tinklų operatorius šį perskaičiavimą atlieka taikydamas taisyklę, kad tinklų operatoriui pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį sudaro suma, gaunama dauginant numatytą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 25 eurų už 1 kW. Kai prievolių įvykdymo užtikrinimas buvo pateiktas papildomai prie veikiančios atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės numatant įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį, įrengiant hibridinę elektrinę, ir jo dydis buvo apskaičiuojamas pagal numatomos įrengti kitos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės ir (ar) kaupimo įrenginio numatytą įrengtosios galios dydį (kW), pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis perskaičiuojamas įvertinant visų hibridinę elektrinę sudarančių elektrinių ir (ar) kaupimo įrenginių įrengtąją galią. Atliekant pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos perskaičiavimą įvertinama, ar pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis buvo sumažintas šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 211 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka. Tinklų operatorius atlieka pateiktų prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžių perskaičiavimą iki 2027 m. sausio 1 d. ir atsisako dalies savo teisių pagal tinklų naudotojo iki 2026 m. spalio 31 d. pateiktą prievolių įvykdymo užtikrinimą bei pateikia rašytinį prašymą tinklų naudotojui ir prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui sumažinti prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį iki atlikus perskaičiavimą nustatytos sumos.

Šio straipsnio 10 dalyje nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžių perskaičiavimo tvarka netaikoma tinklų naudotojams, kurie prievolių įvykdymo užtikrinimą yra pateikę pagal iki 2022 m. liepos 7 d. galiojusias Elektros energetikos įstatymo nuostatas.

Iki 2026 m. spalio 31 d. pateikti prašymai gauti leidimą tiesti tiesioginę liniją baigiami nagrinėti vadovaujantis ankstesniu teisiniu reguliavimu.

Iki 2026 m. spalio 31 d. pradėti, bet nebaigti nagrinėti prašymai išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, leidimą gaminti elektros energiją ar leidimą generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių baigiami nagrinėti pagal šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytas Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio nuostatas ir jiems nagrinėti nustatytas terminas pratęsiamas 10 darbo dienų.

Iki 2026 m. spalio 31 d. tinklų operatoriui pateikti prašymai sudaryti ketinimų protokolą, sumažinti pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 211 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka baigiami nagrinėti pagal šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 211 straipsnio nuostatas ir jiems nagrinėti nustatytas terminas pratęsiamas 10 darbo dienų.

Tinklų naudotojui iki 2022 m. liepos 7 d. išduotų prijungimo sąlygų, pagal kurias buvo rezervuoti elektros tinklų pralaidumai ir kurioms taikytinas reikalavimas gauti leidimą gaminti elektros energiją arba leidimą generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, pagrindu atlikta elektros tinklų pralaidumų rezervacija galioja iki 2027 m. spalio 31 d. Iki šio termino pabaigos tinklų naudotojas privalo gauti atitinkamai leidimą gaminti elektros energiją arba leidimą generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių arba su elektros tinklų operatoriumi sudaryti elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą ir pateikti Elektros energetikos įstatymo 211 straipsnio 4 dalyje nustatytą prievolių įvykdymo užtikrinimą. Tokiu atveju sudarant ketinimų protokolą ir jį įgyvendinant taikomos Elektros energetikos įstatymo 211 straipsnio 1–4 ir 7–28 dalių nuostatos. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą tinklų naudotojas negauna atitinkamo leidimo arba nesudaro ketinimų protokolo ir nepateikia prievolių įvykdymo užtikrinimo, elektros tinklų pralaidumų rezervacija ir išduotos prijungimo sąlygos netenka galios. Ši dalis netaikoma tinklų naudotojams, pradėjusiems elektrinės ir (ar) energijos kaupimo įrenginių bandomąją eksploataciją.