LegalizeLietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2025-11-02 iki 2025-12-31
Įstatymas paskelbtas: TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09685
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GYNYBOS IR SAUGUMO PRAMONĖS
ĮSTATYMAS
2024 m. gegužės 16 d. Nr. XIV-2647
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis
Šio įstatymo tikslas – skatinti gynybos ir saugumo pramonės inovacijas ir investicijas į šią pramonę, didinti gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą, sudaryti palankias sąlygas aprūpinti krašto apsaugos sistemos ir viešąjį saugumą užtikrinančias institucijas strateginėmis prekėmis, gynybos ir (ar) viešojo saugumo reikmėms skirtais produktais, taip pat skatinti lietuviškos kilmės strateginių prekių, gynybos ir viešojo saugumo reikmėms skirtų produktų eksportą, glaudų viešojo sektoriaus, mokslo ir studijų institucijų, taip pat verslo bendradarbiavimą gynybos ir saugumo pramonės srityje, siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesus.
Šio įstatymo paskirtis – nustatyti gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančių, ją formuojant dalyvaujančių ir įgyvendinančių institucijų ir įstaigų funkcijas, jų teises ir pareigas, pramoninio bendradarbiavimo gynybos ir saugumo pramonės srityje pagrindus ir sąlygas, gynybos ir saugumo pramonės skatinimo, gynybos ir saugumo technologijų vystymo ir inovacinės veiklos finansavimo priemones.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XV-476, 2025-10-16, paskelbta TAR 2025-10-23, i. k. 2025-17630
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Gynybos ir saugumo pramonė – Lietuvos Respublikoje veikiančių fizinių asmenų, juridinių asmenų ir kitų organizacijų ar jų padalinių ekonominė veikla, kuri apima strateginių prekių, taip pat kitų gynybos ir (ar) viešojo saugumo reikmėms skirtų produktų mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, šių prekių ir (ar) produktų gamybą ir jų techninės priežiūros, remonto, modernizavimo paslaugų teikimą.
Gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektas (toliau – Gamybos projektas) – šiame įstatyme nustatytas sąlygas atitinkantis karinės įrangos, ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos bei technologijų ir (ar) jų komponentų gamybai vystyti skirtas projektas, kurį įgyvendinant taikomos specialiosios teisinio reglamentavimo išimtys ir (ar) sąlygos.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XV-476, 2025-10-16, paskelbta TAR 2025-10-23, i. k. 2025-17630
Pramoninis bendradarbiavimas – visuma Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ar krašto apsaugos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos ir karinės įrangos tiekėjo sutartimi nustatomų bendradarbiavimo priemonių, kuriomis įgyvendinami karinės įrangos tiekėjo įsipareigojimai dėl ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos bei technologijų, svarbių prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams, vystymo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir (arba) pasitelkiant Lietuvos Respublikoje veikiančius fizinius asmenis, juridinius asmenis ir kitas organizacijas ar jų padalinius.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XV-476, 2025-10-16, paskelbta TAR 2025-10-23, i. k. 2025-17630
Šiame įstatyme vartojama sąvoka „perkančioji organizacija“ suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XV-476, 2025-10-16, paskelbta TAR 2025-10-23, i. k. 2025-17630
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigos įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XV-476, 2025-10-16, paskelbta TAR 2025-10-23, i. k. 2025-17630
3 straipsnis. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos, susijusios su ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų, jų dalių kūrimu, reikalavimai
Asmenys, užsiimantys mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla, susijusia su ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų, jų dalių kūrimu, apimančiu ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų, jų dalių projektavimą, aprašymų, techninių specifikacijų, brėžinių rengimą, vienetinių gabaritinių maketų, kuriuose nėra panaudota tikrų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų dalių, gamybą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kuriamų ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų, jų dalių apskaitos, apsaugos ir kontrolės reikalavimus.
II SKYRIUS
GYNYBOS IR SAUGUMO PRAMONĖS POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
4 straipsnis. Gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančios, ją formuojant dalyvaujančios ir įgyvendinančios institucijos
Gynybos ir saugumo pramonės politika formuojama, atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo strategijoje nustatytus ilgojo laikotarpio nacionalinio saugumo politikos prioritetus ir uždavinius, Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir uždavinius bei Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje numatytus prioritetus ir uždavinius bei uždavinių įgyvendinimo kryptis.
Už gynybos ir saugumo pramonės politikos formavimą, jos įgyvendinimą, organizavimą ir koordinavimą yra atsakingos Krašto apsaugos ministerija ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, krašto apsaugos sistemos gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo ir valdymo institucija dalyvauja formuojant gynybos ir saugumo pramonės politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytą su karine įranga (įskaitant jai priskiriamus ginklus, ginklų priedėlius ir šaudmenis, jų dalis) ar dvejopo naudojimo prekėmis (toliau – pramonės produktai) susijusios veiklos kontrolės kompetenciją.
Gynybos ir saugumo pramonės politiką pagal kompetenciją įgyvendina valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija, krašto apsaugos ministro įgaliotos institucijos, Nacionalinė plėtros įstaiga.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos institucijos sprendimus, susijusius su ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos bei technologijų, nurodytų Vyriausybės tvirtinamame ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos bei technologijų, svarbių prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti, sąraše (toliau – Sąrašas), vystymu, priima suderinusios su Krašto apsaugos ministerija. Sąrašas tvirtinamas atsižvelgiant į Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje numatytus prioritetus ir uždavinius bei uždavinių įgyvendinimo kryptis.
5 straipsnis. Gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančių ir ją formuojant dalyvaujančių institucijų kompetencija
Krašto apsaugos ministerija, be gynybos ir saugumo pramonės politikos formavimo, taip pat:
1) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Sąrašą;
2) dalyvauja formuojant su karinei įrangai priskiriamais ginklais, ginklų priedėliais ir šaudmenimis, jų dalimis susijusios veiklos licencijavimo ir kontrolės srities politiką, teikia siūlymus ir ekspertinę nuomonę dėl su karinei įrangai priskiriamais ginklais, ginklų priedėliais ir šaudmenimis, jų dalimis susijusios veiklos licencijavimo ir kontrolės.
Krašto apsaugos sistemos gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo ir valdymo institucija, dalyvaudama formuojant gynybos ir saugumo pramonės politiką:
1) identifikuoja ginkluotę, karinę techniką ir kitą įrangą bei technologijas, svarbias prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti, ir teikia Krašto apsaugos ministerijai Sąrašui sudaryti reikalingą informaciją;
2) rengia priemones, skatinančias mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje, koordinuoja jų įgyvendinimą;
3) rengia priemones, skatinančias gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiančių subjektų dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose, koordinuoja jų įgyvendinimą;
4) siūlo priemones, skirtas krašto apsaugos sistemos institucijoms, kurios yra perkančiosios organizacijos, skatinti atlikti ikiprekybinius pirkimus ir inovatyvius viešuosius pirkimus gynybos ir saugumo srityje;
5) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija:
1) formuoja dvejopo naudojimo prekių eksporto, siuntimo (persiuntimo) Europos Sąjungoje, tranzito, tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos licencijavimo ir kontrolės srities politiką, taip pat karinės įrangos eksporto, importo, tranzito, siuntimo Europos Sąjungoje, įvežimo, tarpininkavimo paslaugų licencijavimo ir kontrolės srities politiką;
2) rengia priemones, skatinančias gynybos ir saugumo pramonės plėtrą, koordinuoja jų įgyvendinimą;
3) rengia priemones, skatinančias mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje, koordinuoja jų įgyvendinimą;
4) rengia priemones, skatinančias pramonės produktų eksportą ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą, koordinuoja jų įgyvendinimą;
5) koordinuoja gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiančių subjektų dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose, parodose, projektuose;
6) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.
Vidaus reikalų ministerija:
1) formuoja su ginklais, ginklų priedėliais ir šaudmenimis, jų dalimis susijusios veiklos licencijavimo ir kontrolės srities politiką ir atlieka su šiais produktais susijusios veiklos licencijavimo ir kontrolės srities teisinio reguliavimo peržiūrą;
2) organizuoja ir koordinuoja viešojo saugumo reikmėms skirtų pramonės produktų testavimą vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, prireikus dalyvauja Lietuvos kariuomenei testuojant naujus pramonės produktus ir technologijas;
3) nustato mokslinių tyrimų viešojo saugumo srityje poreikį;
4) rengia priemones, skatinančias mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą viešojo saugumo srityje, koordinuoja jų įgyvendinimą;
5) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.
Užsienio reikalų ministerija:
1) gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiantiems subjektams padeda užmegzti ryšius su tarptautiniais verslo subjektais;
2) įgyvendina priemones, skirtas pramonės produktų eksportui skatinti ir tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti;
3) teikia gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančioms, ją formuojant dalyvaujančioms ir įgyvendinančioms institucijoms pasiūlymus dėl dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo bei santykių su užsienio partneriais plėtojimo gynybos ir saugumo pramonės plėtros srityje;
4) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.
Gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančios ir ją formuojant dalyvaujančios institucijos pagal kompetenciją užtikrina Sąraše nurodytos ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos bei technologijų vystymą.
6 straipsnis. Gynybos ir saugumo pramonės politiką įgyvendinančių institucijų ir įstaigų kompetencija
Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija:
1) kaupia informaciją apie gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiančius subjektus ir jų veiklos galimybes ir prireikus teikia šią informaciją Vyriausybei, gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančioms, ją formuojant dalyvaujančioms ir įgyvendinančioms institucijoms ir įstaigoms, kitoms suinteresuotoms institucijoms;
2) įgyvendina priemones, skatinančias pramonės produktų eksportą;
3) skatindama gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiančių subjektų prisijungimą prie tarptautinių klasterių ir kitų technologijų plėtros vertės grandinių, teikia finansavimą ir kitas pagalbos priemones;
4) įgyvendina priemones, skatinančias ikiprekybinius pirkimus ir inovatyvius viešuosius pirkimus gynybos ir saugumo srityje;
5) teikia konsultacijas gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiantiems subjektams gynybos ir saugumo pramonės skatinimo klausimais;
6) įgyvendina priemones, skatinančias gynybos ir saugumo technologijų vystymą, gynybos ir saugumo pramonės plėtrą;
7) koordinuoja gynybos ir saugumo inovacijų srityje veikiančių valstybės įstaigų ir institucijų bendradarbiavimą;
8) įgyvendina priemones, skatinančias mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje, organizuoja su jomis susijusius renginius;
9) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.
Krašto apsaugos ministro įgaliotos institucijos:
1) teikia informaciją (išskyrus įslaptintą) gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiantiems subjektams apie krašto apsaugos poreikius gynybos ir saugumo srityje bei Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) ir Europos Sąjungos gynybos ir saugumo srities tendencijas;
2) vykdo gynybos ir saugumo srities mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimus, ikiprekybinius pirkimus ir inovatyvius viešuosius pirkimus;
3) bendradarbiauja su gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiančiais subjektais pramonės produktų ir technologijų testavimo srityje;
4) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.
Nacionalinė plėtros įstaiga:
1) įgyvendina skatinamojo finansavimo veiklą gynybos ir saugumo pramonės srityje;
2) teikia dotacijas ir (ar) subsidijas, kuriomis prisidedama prie įgyvendinamų skatinamųjų finansinių priemonių gynybos ir saugumo srityje;
3) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.
Gynybos ir saugumo pramonės politiką įgyvendinančios institucijos pagal kompetenciją užtikrina Sąraše nurodytos ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos bei technologijų vystymą.
7 straipsnis. Gynybos ir saugumo pramonės taryba
Gynybos ir saugumo pramonės taryba (toliau – Taryba) yra nuolatinė kolegiali nepriklausoma visuomeniniais pagrindais veikianti patariamoji institucija, analizuojanti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės padėtį ir teikianti gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančioms, ją formuojant dalyvaujančioms ir įgyvendinančioms institucijoms ir įstaigoms, gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiantiems subjektams pasiūlymus dėl gynybos ir saugumo pramonės plėtros ir skatinimo. Tarybos veiklos tikslai nustatomi Tarybos darbo reglamente.
Taryba sudaroma iš gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiančių asociacijų, kurių nariai yra gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiantys subjektai, atstovų bei gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančių, ją formuojant dalyvaujančių ir įgyvendinančių institucijų ir įstaigų atstovų. Gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančios institucijos į Tarybą deleguoja viceministrus. Tarybos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Tarybos nariams taikomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
Krašto apsaugos ministras nustato institucinę ir personalinę Tarybos sudėtį, sudaro Tarybą ir tvirtina jos darbo reglamentą.
Tarybą ūkiškai ir techniškai aptarnauja Krašto apsaugos ministerija ar krašto apsaugos ministro įgaliota institucija.
Taryba:
1) teikia gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančioms, ją formuojant dalyvaujančioms ir įgyvendinančioms institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl gynybos ir saugumo pramonės plėtros prioritetų, plėtros krypčių, siektinų rezultatų ir jų įgyvendinimo būdų;
2) savo iniciatyva ar gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančių institucijų prašymu svarsto su gynybos ir saugumo pramone susijusių įstatymų, kitų teisės aktų projektus, teikia išvadas ir rekomendacijas dėl šių teisės aktų;
3) teikia gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančioms, ją formuojant dalyvaujančioms ir įgyvendinančioms institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl pramonės produktų eksporto skatinimo ir didinimo būdų bei priemonių;
4) teikia Krašto apsaugos ministerijai pasiūlymus dėl pramoninio bendradarbiavimo reglamentavimo tobulinimo;
5) bendradarbiauja, konsultuojasi ir keičiasi informacija su kompetentingomis Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijomis gynybos ir saugumo pramonės plėtros klausimais;
6) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.
Siekdami įgyvendinti pasirinktus Tarybos pasiūlymus, nurodytus šio straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose, gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančių ir ją formuojant dalyvaujančių ministerijų ministrai bendru įsakymu nustato šių pasiūlymų įgyvendinimo priemones ir šias priemones įtraukia į atitinkamo lygmens planavimo dokumentus.
Taryba, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, turi šias teises:
1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų reikalingą informaciją Tarybos kompetencijai priskirtiems klausimams spręsti;
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.