Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2023-12-29
Įstatymas paskelbtas: TAR 2020-10-13, i. k. 2020-21245
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIEŠOJO SEKTORIAUS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO NR. X-1212 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2020 m. spalio 1 d. Nr. XIII-3308
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X‑1212 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą Nr. X-1212 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIEŠOJO SEKTORIAUS ATSKAITOMYBĖS
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kuriam sudaromos finansinės, biudžeto vykdymo ir veiklos ataskaitos.
Atskaitingas viešojo sektoriaus subjektas – viešojo sektoriaus subjektas, kuris dalyvauja formuojant ministrui pavestos valdymo srities politiką ir (arba) ją įgyvendina arba kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina kitas viešojo sektoriaus subjektas ir kuriam taikomi šiame įstatyme nustatyti atskaitomybės reikalavimai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-840, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27732
Atskaitomybė – periodinis finansinių ir nefinansinių duomenų rengimas, teikimas ir skelbimas nustatyta forma.
Centralizuotos apskaitos įstaiga – viešojo sektoriaus subjektas, kuriam pavesta centralizuotai tvarkyti viešojo sektoriaus subjektų apskaitą ir rengti šiame įstatyme nustatytus ataskaitų rinkinius.
Finansiniai metai – metinis ataskaitinis laikotarpis, kuriam sudaromas metinių ataskaitų rinkinys. Viešojo sektoriaus subjekto finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Viešojo sektoriaus subjekto, kuris pradeda veiklą, yra reorganizuojamas arba likviduojamas, finansiniai metai gali būti trumpesni už kalendorinius metus.
Išlaidų sąmata – dokumentas, kuriame pagal ekonominę ir funkcinę klasifikacijas nurodomos tam tikrai viešojo sektoriaus subjekto funkcijai atlikti planuojamos išlaidos.
Išteklių fondas – valstybės iždas, savivaldybės iždas, valstybės socialiniai fondai, Privalomojo sveikatos draudimo fondas, Rezervinis (stabilizavimo) fondas, Pensijų anuitetų fondas, taip pat pagal atskirą įstatymą arba savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas fondas ar atidaryta mokėjimo sąskaita, jeigu jis (ji) atitinka visus šiuos kriterijus:
1) įsteigtas (atidaryta) tam tikroms valstybės arba savivaldybės funkcijoms atlikti ir įsipareigojimams vykdyti;
2) jo (jos) sąnaudų pagrindinis finansavimo šaltinis yra pajamos, kurios būdingos tik šiam fondui (mokėjimo sąskaitai) ir kurios nėra gautos iš valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;
3) jo (jos) lėšos naudojamos tik jo steigimą (jos atidarymą) arba valdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytiems tikslams finansuoti.
Kontroliuojantysis viešojo sektoriaus subjektas – viešojo sektoriaus subjektas, kuriam pavaldūs ar atskaitingi kiti viešojo sektoriaus subjektai arba kuris daro kitiems viešojo arba privataus sektoriaus subjektams lemiamą poveikį. Savivaldybėse savivaldybės įstaigų kontroliuojančiuoju viešojo sektoriaus subjektu šio įstatymo taikymo tikslu laikoma savivaldybės administracija.
Lemiamas poveikis – poveikis kitam subjektui, atsirandantis, kai viešojo sektoriaus subjektas:
1) įgyvendina valstybės valdomose įmonėse ir savivaldybių valdomose įmonėse savininko (akcijų valdytojo) ir pelno nesiekiančiuose juridiniuose asmenyse savininko teises ir pareigas arba
2) turi daugiau kaip pusę kito subjekto dalyvių balsavimo teisių, arba
3) pagal susitarimus su kitais subjekto dalyviais gali spręsti, kaip panaudoti daugiau kaip pusę to subjekto dalyvių balsų, arba
4) turi teisę rinkti (skirti) arba atšaukti (atleisti) subjekto vadovą, daugumą subjekto valdymo ar priežiūros organo narių, arba
5) turi teisę priimti sprendimą likviduoti subjektą ir gauti didžiąją paskirstomo grynojo turto ar nuosavo kapitalo dalį.
Mokesčių fondas – fondas, kuriame kaupiamos turto ir įsipareigojimų, susijusių su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos arba Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamais Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nurodytais mokesčiais, rinkliavomis ir kitomis įmokomis, sumos ir kitos sumos, susijusios su šioje dalyje nurodytų įstaigų atliekamomis jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais joms pavestomis funkcijomis.
Reikšminga informacija – informacija, kurios nepateikimas arba klaidingas pateikimas gali iškreipti ataskaitą ir paveikti informacijos vartotojų priimamus sprendimus.
Reikšmingas sandoris – sandoris, kurio vertė viršija 1/20 viešojo sektoriaus subjekto turto vertės.
Savivaldybės kontroliuojami pelno siekiantys subjektai – savivaldybės valdomos įmonės, pagal 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje nuostatas priskiriamos prie vietos valdžios sektoriaus ir Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatyme nustatytame oficialiosios statistikos portale nurodytos kaip priklausančios valdžios instituciniam sektoriui.
Savivaldybės viešojo sektoriaus subjektai – savivaldybės biudžetinės įstaigos, šių įstaigų kontroliuojami pelno nesiekiantys juridiniai asmenys ir šių juridinių asmenų kontroliuojami pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, savivaldybės iždas, savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas išteklių fondas.
Susijusi šalis – su viešojo sektoriaus subjektu susijęs asmuo:
1) juridinis asmuo, kuris yra šio viešojo sektoriaus subjekto savininkas arba dalyvis, turintis šio subjekto visuotiniame dalyvių susirinkime ne mažiau kaip 20 procentų balsų priimant sprendimus;
2) fizinis asmuo, kuris yra šio viešojo sektoriaus subjekto dalyvis;
3) juridinis asmuo, kurio savininkas arba dalyvis, turintis visuotiniame dalyvių susirinkime ne mažiau kaip 20 procentų balsų priimant sprendimus, yra šis viešojo sektoriaus subjektas;
4) šio viešojo sektoriaus subjekto vadovas arba vadovaujamas pareigas einantis asmuo;
5) vieno iš šios dalies 4 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys (sutuoktinis, sugyventinis, partneris (asmuo, su kuriuo registruota partnerystė), tėvai (įtėviai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, vaikai (įvaikiai) ir vaikų (įvaikių) sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai);
6) juridinis asmuo, kurio savininkai arba dalyviai yra šios dalies 1–5 punktuose nurodyti asmenys.
Už ataskaitų parengimą atsakingas asmuo – viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas, kuriam pavesta parengti ataskaitas, arba centralizuotos apskaitos įstaigos vadovas ar jo pavedimu kitas vadovaujamas pareigas einantis asmuo, jeigu už ataskaitų parengimą atsakingu viešojo sektoriaus subjektu yra paskirta centralizuotos apskaitos įstaiga.
Valstybės kontroliuojami pelno siekiantys subjektai – valstybės valdomos įmonės, pagal Reglamento (ES) Nr. 549/2013 nuostatas priskiriamos prie centrinės valdžios sektoriaus ir Oficialiosios statistikos įstatyme nustatytame oficialiosios statistikos portale nurodytos kaip priklausančios valdžios instituciniam sektoriui.
Valstybės socialinis fondas – Valstybinio socialinio draudimo fondas, Garantinis fondas, Ilgalaikio darbo išmokų fondas, kitas išteklių fondas, kuriame kaupiamos turto ir įsipareigojimų, susijusių su socialinėmis įmokomis ir išmokomis, sumos ir kitos sumos, susijusios su šio fondo administravimo įstaigos vykdomomis funkcijomis, kurios jai pavestos teisės aktais, reglamentuojančiais šio fondo veiklą.
Valstybės viešojo sektoriaus subjektai – valstybės biudžetinės įstaigos, šių įstaigų kontroliuojami pelno nesiekiantys juridiniai asmenys ir šių juridinių asmenų kontroliuojami pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, išteklių fondai (išskyrus savivaldybių iždus, savivaldybių tarybų sprendimais įsteigtus išteklių fondus, valstybės socialinius fondus, Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir Pensijų anuitetų fondą), mokesčių fondai, fondų fondai.
Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinė sistema (toliau – VSAKI sistema) – visuma Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdomų organizacinių, telekomunikacinių ir programinių priemonių ir duomenų bazių, naudojamų viešojo sektoriaus subjektų grupių finansinėms ataskaitoms parengti.
Viešojo sektoriaus subjektai:
1) biudžetinės įstaigos;
2) pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kuriems vienas ar keli (kartu) šios dalies 1 punkte nurodyti subjektai daro lemiamą poveikį;
3) pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kuriems vienas ar keli (kartu) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti viešojo sektoriaus subjektai daro lemiamą poveikį;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-840, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27732
4) išteklių fondai;
5) mokesčių fondai;
6) fondų fondai.
Viešojo sektoriaus subjekto finansavimo sumos (toliau – finansavimo sumos) – viešojo sektoriaus subjekto iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, išteklių fondų, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų ir kitų šaltinių gauti arba gautini pinigai arba kitas turtas, skirti viešojo sektoriaus subjekto įstatuose (nuostatuose) nustatytiems tikslams pasiekti ir funkcijoms atlikti, vykdomoms programoms įgyvendinti, išlaidoms dengti, tarp jų ir kaip parama gautas turtas.
Viešojo sektoriaus subjekto grynasis turtas (toliau – grynasis turtas) – turto dalis, likusi iš viešojo sektoriaus subjekto turto atėmus visų jo įsipareigojimų vertę ir finansavimo sumas.
Viešojo sektoriaus subjekto išlaidos (toliau – išlaidos) – pinigai, išmokėti atliekant viešojo sektoriaus subjekto funkcijas, numatytas viešojo sektoriaus subjekto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Viešojo sektoriaus subjekto pajamos (toliau – pajamos) – viešojo sektoriaus subjekto gauta, gaunama arba gautina ekonominė nauda už viešųjų paslaugų teikimą, prekių ir paslaugų pardavimą per ataskaitinį laikotarpį, kai turto vertė padidėja arba įsipareigojimai sumažėja, dėl ko padidėja grynasis turtas, išskyrus tiesioginį jo didinimą.
Viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautai (toliau – pinigų srautai) – viešojo sektoriaus subjekto pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išlaidos, taip pat pinigų ir pinigų ekvivalentų išlaidos iš valstybės, savivaldybės iždo sąskaitų viešojo sektoriaus subjekto vardu ir su jomis susijusios įplaukos.
Viešojo sektoriaus subjekto sąnaudos (toliau – sąnaudos) – viešojo sektoriaus subjekto ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, pardavimo, perdavimo, netekimo arba nuvertėjimo ir įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, dėl ko sumažėja grynasis turtas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.
Viešojo sektoriaus subjekto tarpinių ataskaitų rinkinys (toliau – tarpinių ataskaitų rinkinys) – viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinys, kurio ataskaitos sudaromos apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis.
Viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų konsolidavimo schema – viešojo sektoriaus subjektų hierarchinis sąrašas, kuriame nurodoma:
1) už viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinių parengimą ir pasirašymą atsakingas subjektas (subjektai);
2) viešojo sektoriaus subjektų grupę finansinių ataskaitų rinkiniams parengti sudarantys viešojo sektoriaus subjektai, kontroliuojantysis viešojo sektoriaus subjektas;
3) už viešojo sektoriaus subjektų grupės finansinių ataskaitų rinkinių parengimą ir pasirašymą atsakingas subjektas (subjektai).
Viešojo sektoriaus subjektų grupės ataskaitų rinkinys – viešojo sektoriaus subjektų grupę sudarančių subjektų ataskaitų rinkiniai, kurių duomenys konsoliduojami į vieną ataskaitų rinkinį ir teikiami kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinys.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Investicijų įstatyme, Mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-840, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27732
Kai šio įstatymo normos taikomos viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkiniui, biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniui, veiklos ataskaitai, metinių ataskaitų rinkiniui, tarpinių ataskaitų rinkiniui, viešojo sektoriaus subjektų grupės ataskaitų rinkiniui, vartojama sąvoka „ataskaitos“.
Kai šio įstatymo normos taikomos išteklių fondui, mokesčių fondui, fondų fondui, vartojama sąvoka „fondai“.
Kai šio įstatymo normos taikomos valstybės biudžetui, savivaldybės biudžetui, valstybės socialinių fondų biudžetams, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, Pensijų anuitetų fondo biudžetui, vartojama sąvoka „biudžetas“.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-840, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27732
Sąvoka „viešojo sektoriaus subjekto grynasis turtas“ atitinka pelno nesiekiančių juridinių asmenų, nurodytų šio straipsnio 20 dalies 2 ir 3 punktuose, nuosavo kapitalo sąvoką.
3 straipsnis. Pagrindiniai ataskaitoms ir jose teikiamai finansinei informacijai keliami reikalavimai
Metinės ataskaitos sudaromos pasibaigus finansiniams metams pagal finansinių metų paskutinės dienos apskaitos registrų duomenis.
Iki ataskaitų sudarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro tvirtinamais viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais (toliau – VSAFAS), apskaitos registruose turi būti registruotos visos viešojo sektoriaus subjekto ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos.
Ataskaitos rengiamos remiantis apskaitos registrų duomenimis:
1) finansinės ataskaitos – atsižvelgiant į ūkinių operacijų įvykimo laiką;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-840, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27732
2) biudžeto vykdymo ataskaitos – atsižvelgiant į piniginių įplaukų ir piniginių išlaidų laiką, jeigu kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose apskaitos tvarkymą, nenurodyta kitaip.
Ataskaitos turi būti sudarytos laikantis tokio principo, kad būtų tikrai ir teisingai parodytas viešojo sektoriaus subjekto turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos, grynasis turtas, pinigų srautai, išlaidų sąmatos vykdymas, biudžeto vykdymas. Ataskaitose teikiama informacija turi būti:
1) tinkama ataskaitų informacijos vartotojų sprendimams priimti;
2) patikima, nes:
teisingai rodo viešojo sektoriaus subjekto finansinius rezultatus ir finansinę būklę;
atskleidžia ūkinių operacijų ekonominę prasmę, ne vien teisinę formą;
yra nešališka;
3) visais reikšmingais atžvilgiais išsami;
4) suprantama;
5) palyginama;
6) atsekama (yra aiški jos rengimo, teikimo seka).
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.