Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 4-1, 7-1, 10-1, 12, 14, 17, 19, 20, 21, 23, 24-1, 25, 25-2, 26, 28, 29, 29-1, 29-2, 29-3, 29-5, 29-6, 29-7, 29-8, 30-1, 30-2, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 25-3, 29-9, 29-10 straipsniais ir 25-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2021-12-14

Paskutinį kartą atnaujinta 2021-12-29

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

straipsniai 28

Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 41, 71, 101, 12, 14, 17, 19, 20, 21, 23, 241, 25, 252, 26, 28, 29, 291, 292, 293, 295, 296, 297, 298, 301, 302, 33 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 253, 299, 2910 STRAIPSNIAIS IR 251 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMAS

2021 m. gruodžio 14 d. Nr. XIV-772

Vilnius

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Papildyti 3 straipsnį 81 dalimi:

„81. Geležinkelio stotelė – tarpstotyje įrengta vieta keleiviams išlipti iš traukinio ir įlipti į jį.“

Papildyti 3 straipsnį 82 dalimi:

„82. Geležinkelio stotis – geležinkelio kelių, pastatų, statinių ir įrenginių kompleksas, užimantis tam tikrą žemės sklypą ir skirtas traukiniams priimti, skirstyti, formuoti, praleisti ir išleisti, keleiviams, bagažo ir (ar) krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti.“

Pakeisti 3 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos padalinys, kurie yra atsakingi už vieno ar daugiau geležinkelių paslaugų įrenginių valdymą arba vienos ar daugiau su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių, papildomų ir (ar) pagalbinių paslaugų teikimą geležinkelių paslaugų įrenginiuose.“

Pakeisti 3 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:

„16. Geležinkelių transporto objektas – geležinkelių infrastruktūros elementas, keleivių, bagažo ir krovos terminalas, su juo susijęs statinys ir įrenginys, kuris gali būti atskirtas nuo geležinkelių infrastruktūros kito elemento ir savarankiškai funkcionuoti, taip pat geležinkelių riedmenys.“

Papildyti 3 straipsnį 201 dalimi:

„201. Karinio krovinio vežimas – Lietuvos kariuomenės ar atvykstančių pajėgų karių grupės, kurią sudaro ne mažiau kaip 4 kariai, ginkluotės, technikos, materialinio aprūpinimo krovinių, įskaitant pavojinguosius krovinius, vežimas, jeigu jų siuntėjas, gavėjas ir (arba) mokėtojas yra Šiaurės Atlanto sutarties organizacija ir (arba) Europos Sąjungos valstybės narės organizacija arba siuntėjas ir gavėjas veikia šių (šios) organizacijų (organizacijos) įgalioti.“

Papildyti 3 straipsnį 251 dalimi:

„251. Krovinio iškrovimas – fizinis krovinio iškėlimas iš geležinkelių riedmenų ar transportavimo geležinkelių riedmenimis taros, kai iškeltas krovinys nepakraunamas į geležinkelių riedmenis ar kitą transportavimo geležinkelių riedmenimis tarą.“

Papildyti 3 straipsnį 252 dalimi:

„252. Krovinio pakrovimas – fizinis krovinio įkėlimas į geležinkelių riedmenis ar transportavimo geležinkelių riedmenimis tarą, kai krovinys įkeliamas ne iš geležinkelių riedmenų ar transportavimo geležinkelių riedmenimis taros.“

Pakeisti 3 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip:

„26. Krovos terminalas – vieta su joje esančia įranga ar be jos, skirta kroviniui (įskaitant įvairiarūšio transporto vienetus) pakrauti, iškrauti, perkrauti ir (ar) saugoti, kai bent viena transporto rūšis yra geležinkelių transportas.“

Papildyti 3 straipsnį 311 dalimi:

„311. Negabaritinio krovinio vežimas – krovinio, kurio matmenys viršija pakrovos gabaritą, vežimas.“

10.

Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 331 dalį.

11.

Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 342 dalį.

12.

Papildyti 3 straipsnį 361 dalimi:

„361. Pervaža – geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje vieta.“

13.

Pakeisti 3 straipsnio 381 dalį ir ją išdėstyti taip:

„381. Suinteresuotieji asmenys – pareiškėjai, šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės, taip pat kiti asmenys, kurie informavo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją apie tai, kad nori pareikšti savo nuomonę dėl to, kokią įtaką tarnybinis traukinių tvarkaraštis gali turėti jų galimybei įsigyti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais ir (ar) vietiniais maršrutais vežimo paslaugas per šio tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.“

14.

Pakeisti 3 straipsnio 42 dalį ir ją išdėstyti taip:

„42. Tranzitas – traukinio, kertančio išorinę Europos Sąjungos sieną, vykimas per Lietuvos Respublikos teritoriją, kai šiuo traukiniu vežami kroviniai neiškraunami ir nepakraunami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, o keleiviai neįlaipinami ir neišlaipinami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje.“

15.

Pakeisti 3 straipsnio 47 dalį ir ją išdėstyti taip:

„47. Viešoji geležinkelių infrastruktūra – geležinkelių infrastruktūra viešiesiems ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams vežti ir (ar) važiuoti į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos.“

16.

Pakeisti 3 straipsnio 52 dalį ir ją išdėstyti taip:

„52. Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 913/2010, Reglamente (ES) 2015/1100, Reglamente (ES) 2017/2177.“

2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) nediskriminacinė Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtų ir bendrąjį saugos sertifikatą įgijusių geležinkelio įmonių (vežėjų) prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių, papildomų ir (ar) pagalbinių paslaugų;“.

3 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Specialieji viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų apskaitos reikalavimai nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1370/2007 ir šio Kodekso 12 straipsnio 10 dalyje.“

Pakeisti 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Specialieji viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos apskaitos reikalavimai nustatyti šio Kodekso 241 straipsnyje.“

4 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus privaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir (ar) pagalbinėmis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudedamųjų dalių ar dydžio, užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis paslaugomis ir užmokesčių už su geležinkelių transportu susijusias pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių, kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašo, geležinkelių transporto eismo valdymo, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo planavimo ir planinės arba neplaninės viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atitikties šio Kodekso 23, 24, 241, 242, 26 ir 28 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, susijusiems su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo valdymo, esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų nešališkumu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų perdavimu kitiems asmenims, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansiniu skaidrumu; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima Vyriausybės nustatyta tvarka;“.

Pakeisti 71 straipsnio 10 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų; geležinkelio įmonės (vežėjo) įmoka apskaičiuojama pagal šios įmonės (vežėjo) praėjusių metų faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį bruto tonkilometriais; šios įmokos dydis yra 10 eurų už vieną milijoną bruto tonkilometrių;“.

5 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 101 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„101 straipsnis. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas

Geležinkelio įmonių (vežėjų) civilinė atsakomybė privalo būti draudžiama privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kurio objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, atsiradusią dėl draudėjo vykdomos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje, kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais veiklos, o šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių civilinė atsakomybė privalo būti draudžiama privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kurio objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, atsiradusią dėl draudėjo geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos.

Minimali geležinkelio įmonės (vežėjo) privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti:

1) iki 2026 m. gruodžio 31 d. – 500 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 2 mln. eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus;

2) nuo 2027 m. sausio 1 d. – 1 mln. eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 5 mln. eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus.

Minimali šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti 100 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus.

Draudžiamasis įvykis yra geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių civilinės atsakomybės atsiradimas dėl draudimo sutarties galiojimo metu geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdytos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje, kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais ar geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos pasekmių, net jeigu šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai, jeigu draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą atitinka visas šias sąlygas:

1) yra pateiktas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys;

2) yra pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu ir draudimo sutarties šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu vieni metai nuo draudimo sutarties pabaigos;

3) yra pareikštas dėl žalos, kuri atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos keleivių, bagažo vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje, kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais veiklos ir (ar) geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje veiklos ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdomos geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos.

Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės tais pačiais neteisėtais veiksmais padarė žalą, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio įvykio buvo padaryta žalos daugiau negu vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai geležinkelio įmonei (vežėjui) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms ar draudikui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą.

Jeigu trečiajam asmeniui dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje, kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdomos geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos padaryta žala padidėjo po to, kai trečiasis asmuo pareiškė draudėjui ar draudikui šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas yra draudžiamasis įvykis, jeigu jis pateiktas nepažeidžiant Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino.

Draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu:

1) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;

2) žala atsirado dėl kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos, nesusijusios su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais, kombinuotuoju keleivių vežimu vietiniais maršrutais ar geležinkelių riedmenų naudojimu;

3) atsirado finansinė žala, kuri nėra susijusi su žalos padarymu trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsirado kaip žalos nukentėjusio trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei pasekmė;

4) žala atsirado dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo;

5) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių tyčinės veikos, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinąją gintį, pilietinės pareigos atlikimą ir kita);

6) žalą patiria geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga;

7) žala atsirado dėl žemės drebėjimo, potvynio, kitos stichinės nelaimės, karo veiksmų, teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai;

8) žala atsirado dėl oro, vandens, žemės užteršimo, atsitikusio dėl nestaigaus ir tikėto įvykio, kurio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai;

9) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) krovinių vežimo tam nepritaikytais geležinkelių riedmenimis arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių naudojamų geležinkelių riedmenų gedimų ar defektų, jeigu jie buvo nustatyti atitinkamuose dokumentuose iki žalą sukėlusio įvykio ir jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės ar jos atstovai apie šiuos gedimus ar defektus žinojo;

10) žala atsirado dėl teisės aktuose nustatytų pavojingųjų krovinių vežimo geležinkelių transportu reikalavimų pažeidimų;

11) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojo veiksmų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;

12) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos geležinkelio keliais, kuriais geležinkelių transporto eismas draudžiamas, vykdymo;

13) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) vežamų krovinių netekimo, dingimo ar sunaikinimo;

14) žala atsirado dėl ilgalaikio ir (ar) tęstinio, ir (ar) laipsniško temperatūros, dujų, garų, dūmų, suodžių, dulkių, drėgmės, kritulių, vandens sklidimo, vibracijos, triukšmo ar kitokio panašaus veiksnio ir (ar) jo sukelto poveikio (ilgalaikio ir (ar) tęstinio);

15) žala atsirado dėl bet kokio vabzdžių, graužikų, parazitų, bakterijų, virusų, grybelių, sporų poveikio;

16) žala atsirado dėl ilgalaikių organinių teršalų poveikio;

17) žala atsirado tiesiogiai ar netiesiogiai dėl nelegalaus bet kokių informacinių sistemų blokavimo, įsilaužimo į jas, operacijų trukdymo, bet kokio tipo kompiuterių viruso.

Draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos dalies, viršijančios Reglamente (EB) Nr. 1371/2007 nustatytą sumą, mokėjimo tuo atveju, kai žala atsirado dėl rankinio ir (ar) registruoto bagažo sugadinimo ar praradimo.

Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.“

6 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Valstybės biudžeto lėšos ir (ar) savivaldybių, kurios nusprendė iš dalies finansuoti geležinkelio įmonės (vežėjo) nuostolius, patirtus teikiant viešąsias paslaugas jų teritorijoje, lėšos, skirtos geležinkelio įmonei (vežėjui) nuostoliams, patirtiems teikiant viešąsias paslaugas, kompensuoti, turi būti apskaitomos atskirai ir negali būti naudojamos kitai veiklai.“

7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Geležinkelių infrastruktūros objektai

Geležinkelių infrastruktūros objektai yra šie:

1) žemės sklypas, kuriame yra bet kuris kitas šio straipsnio 2–10 punktuose nurodytas geležinkelių infrastruktūros objektas;

2) geležinkelio kelias ir geležinkelio kelio sankasą sudarantys elementai: pylimai, iškasos, drenažo tinklai, mūrinės tranšėjos, pralaidos, atraminės sienelės, apsauginiai želdiniai, peronai ir prekių platformos, įskaitant geležinkelio kelio sankasą sudarančius elementus, esančius keleivių geležinkelio stotyse ir stotelėse bei krovos terminaluose; geležinkelių infrastruktūros valdytojo darbuotojų tarnybinėms reikmėms skirti vidaus keliai ir pėsčiųjų takai, geležinkelio kelių aptvėrimų sienos, tvoros, aptvarai; priešgaisrinės juostos, iešmų, bėgių sankirtų ir panašių objektų šildymo įrenginiai, geležinkelio kelių sankirtos, užtvaros nuo sniego;

3) geležinkelio tiltai, viadukai, estakados, pralaidos, tuneliai, dengtos iškasos, apsaugos nuo griūčių ir krintančių akmenų statiniai ir kiti panašaus pobūdžio geležinkelio kelio priklausiniai;

4) pervažos ir jose esanti eismo saugumą automobilių keliais užtikrinanti įranga;

5) bėgiai, bėgiai su įpjovomis ir gretbėgiai, pabėgiai ir balasto neturinčio kelio plokštės, viršutinės geležinkelio kelio konstrukcijos elementai, antpilo (balasto – akmens skaldos, žvyro, smėlio ar kitos birios rupios mineralinės medžiagos) sluoksnis; iešmai, bėgių sankirtos, grįžračiai ir kilnojamosios platformos (išskyrus platformas, skirtas išimtinai lokomotyvams), taip pat kiti panašaus pobūdžio viršutinę geležinkelio kelio konstrukciją sudarantys įrenginiai;

6) geležinkelio stočių ir stotelių teritorijose esantys automobilių keliai automobiliams privažiuoti prie prekių platformų ir pėsčiųjų takai keleiviams prieiti prie peronų;

7) geležinkelių transporto eismo saugos, signalizacijos ir telekomunikacijų įrenginiai, įrengti geležinkelio kelyje, geležinkelio stotyse ir geležinkelio keliuose tarp geležinkelio stočių (toliau – tarpstotis), taip pat tik signalizacijai ir telekomunikacijoms reikalingos elektros srovės gamybos, transformavimo ir skirstymo įrenginiai ir statiniai iki suderintos su skirstomųjų tinklų operatoriumi elektros tinklo eksploatavimo ribos, šiems įrenginiams skirti pastatai, stabdikliai;

8) apšvietimo įrenginiai geležinkelių transporto eismui ir geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti;

9) elektros energijos transformavimo ir perdavimo įrenginiai ir statiniai, būtini traukos srovei užtikrinti: pastotės, energijos tiekimo kabeliai, nutiesti tarp pastočių ir kontaktinių laidų, kontaktinis geležinkelių tinklas ir atramos, trečiasis bėgis su atramomis;

10) geležinkelių infrastruktūros valdytojo naudojami pastatai, įskaitant šių pastatų dalį ir juose esančius įrenginius, skirtus naudojimosi geležinkelių infrastruktūra užmokesčiui surinkti.“

8 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Geležinkelio stoties ir stotelės įrengimo reikalavimai, pavadinimų suteikimas

Techninius geležinkelio stoties ir stotelės įrengimo reikalavimus nustato susisiekimo ministras.

Geležinkelio stoties ir stotelės pavadinimą suteikia Vyriausybė, šio Kodekso 9 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju priimdama sprendimą dėl tokio objekto statybos, arba geležinkelio stoties ar stotelės valdytojas, vadovaudamasis susisiekimo ministro nustatytais geležinkelio stočių ir stotelių pavadinimų suteikimo principais.“

9 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 19 straipsnio 4 dalį.

10 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. Geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliais ir pėsčiųjų srautais vietų įrengimas

Vietose, kuriose valstybinės reikšmės automobilių keliai susikerta su geležinkelio keliais, turi būti įrengiamos reguliuojamos ar nereguliuojamos pervažos, viadukai, tuneliai ar kelių transporto eismui skirtos pralaidos.

Vietose, kuriose pėsčiųjų srautai kerta geležinkelio kelius, įrengiamos perėjos, pėsčiųjų viadukai, tuneliai ar pralaidos.“

11 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„21 straipsnis. Pervažų, perėjų, pralaidų, viadukų ir tunelių įrengimas ir priežiūra

Pervažos, perėjos, kelių transporto ir (ar) pėsčiųjų eismui skirtos pralaidos, viadukai ir tuneliai įrengiami:

1) kai tiesiamas naujas geležinkelio kelias, – geležinkelio kelio sankirtoje su esamais valstybinės reikšmės automobilių keliais, gatvėmis, dviračių ir (ar) pėsčiųjų takais iš geležinkelio kelią tiesiančių subjektų lėšų;

2) kai tiesiami nauji valstybinės reikšmės automobilių keliai, – valstybinės reikšmės automobilių kelių sankirtoje su esamu geležinkelio keliu iš tuos kelius tiesiančių subjektų lėšų;

3) kai geležinkelio kelias nutiestas, – iš fizinių ir (ar) juridinių asmenų, suinteresuotų pervažos, perėjos (jeigu geležinkelių infrastruktūros valdytojas pritaria pervažos ar perėjos įrengimui), kelių transporto ir (ar) pėsčiųjų eismui skirtos pralaidos, viaduko ar tunelio įrengimu, lėšų.

Vietinės reikšmės automobilių kelių, gatvių, dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų sankirtoje su geležinkelio keliu pervažas ar perėjas, suderinę su geležinkelių infrastruktūros valdytoju, kelių transporto ir (ar) pėsčiųjų eismui vietinės reikšmės automobilių keliais skirtas pralaidas, viadukus ar tunelius įrengia ir prižiūri suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys iš savo lėšų.

Leidimą įrengti pervažą ar perėją išduoda geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į technines galimybes ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonose.

Pervažos ir perėjos turi būti įrengtos pagal Statybos įstatyme nustatytus ir susisiekimo ministro tvirtinamus pervažų ir perėjų įrengimo ir naudojimo reikalavimus.

Valstybinės reikšmės automobilių kelių sankirtoje su geležinkelio keliu įrengtas pervažas ir perėjas prižiūri geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Kelių transporto ir (ar) pėsčiųjų eismui valstybinės reikšmės keliais skirtas pralaidas, viadukus ir tunelius prižiūri valstybinės reikšmės kelių valdytojas.

Suinteresuotų fizinių ar juridinių asmenų ir geležinkelių infrastruktūros valdytojo susitarimu esamos pervažos ar perėjos gali būti perkeltos į kitą vietą, uždarytos arba panaikintos. Pervažos ir perėjos perkeliamos į kitą vietą, uždaromos arba panaikinamos asmens, suinteresuoto pervažos ar perėjos uždarymu arba perkėlimu, lėšomis.“

12 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas yra valdomas pagal šio turto patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija. Šioje dalyje nurodyto turto patikėjimo sutartis galioja, kol akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtai dukterinei bendrovei yra pavesta vykdyti šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas. Sukurtą naują ar modernizuotą viešosios geležinkelių infrastruktūros turtą inventorizuoja ir Nekilnojamojo turto registre registruoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valstybės biudžeto lėšomis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas parengia ir tvarko šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytoms viešosios infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti naudojamo turto ir patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto sąrašą, atskirai išskirdamas patikėjimo teise valdomą viešosios geležinkelių infrastruktūros turtą, į kurį atsižvelgus nustatoma, kokio finansavimo reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros turtui atnaujinti ir modernizuoti, taip pat atskirai nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo išlaidas.“

Pakeisti 23 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Išlaidos, patiriamos atliekant šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, apmokamos iš užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti, užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pajamų, gautų iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, valstybės biudžeto lėšų, skiriamų pagal šio straipsnio 13 dalyje nurodytą sutartį, valstybės biudžeto lėšų, skiriamų viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, modernizavimo ir plėtros projektams įgyvendinti, paskolų, kitų lėšų.“

Pakeisti 23 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:

„16. Viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje planuojamas valstybės biudžeto finansavimas turi būti pakankamas, kad tais atvejais, kai veiklos sąlygos yra įprastos, per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį būtų išlaikytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pajamų, gautų iš užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti, užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, papildomų pajamų iš kitos komercinės veiklos, negrąžinamų pajamų iš privačių šaltinių ir valstybės biudžeto lėšų ir sąnaudų, patirtų vykdant Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, balansas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas susisiekimo ministro nustatyta tvarka parengia ir paskelbia veiklos planą, suderintą su Vyriausybės tvirtinama nacionaline susisiekimo plėtros programa ir atitinkantį viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje planuojamą valstybės biudžeto finansavimą.“

13 straipsnis. 241 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 241 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„241 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimai

Akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo apskaita būtų atskira nuo kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų apskaitos ir kad būtų sudaromos atskiros pelno (nuostolių) ataskaitos ir balansai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas taip pat privalo atskirai tvarkyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos, apimančios šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytų funkcijų vykdymą, apskaitą ir sudaryti atskirą šios veiklos pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas negali tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti paskolos geležinkelio įmonėms (vežėjams), o geležinkelio įmonės (vežėjai) negali tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti paskolos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį.

Vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniai asmenys vieni kitiems paskolas teikia, išmoka, grąžina ir moka palūkanas pagal rinkos kainą ir sąlygas, atitinkančias juridinio asmens, kuriam suteikiama paskola, rizikingumą.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įsiskolinimai turi būti apskaitomi ir administruojami atskirai nuo kitiems vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniams asmenims priskiriamų įsiskolinimų. Mokėjimo nurodymus tokiems įsiskolinimams padengti gali atlikti vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinis asmuo, kontroliuojantis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją ir geležinkelio įmonę (vežėją), arba kitas vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinis asmuo.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo apskaita ir kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų apskaita turi būti tvarkomos taip, kad būtų užtikrintas šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų vykdymas, sudarytos sąlygos vykdyti apskaitos atskyrimo ir finansinių procedūrų skaidrumo priežiūrą.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi registruoti visus verslo ir finansinius santykius su kitais vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniais asmenimis ir nurodyti bent jau tokių santykių šalis, pobūdį, jeigu perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarų, o jeigu įmanoma, – tikslų jų kiekį, sudarytų sutarčių vertę, pagrindines sutarčių sąlygas, sutarčių įvykdymo terminus. Visos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų teikiamos paslaugos grindžiamos sutartimis ir už jas atsiskaitoma pagal rinkos kainas arba kainas, pagrįstas jų teikimo sąnaudomis, pridėjus paslaugas teikiančio vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinio asmens nustatytą pagrįstą pelno maržą.

Pajamas, gautas vykdant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklą, ir valstybės biudžeto lėšas, skirtas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai finansuoti, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai, įskaitant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai vykdyti paimtų paskolų grąžinimą ir palūkanų mokėjimą.

Apskaičiuotas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos rezultatas (grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo akcininko sprendimu yra paskirstomas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

Šio straipsnio 8 dalyje nurodyto veiklos rezultato apskaičiavimo ir jo panaudojimo tvarkos aprašą tvirtina susiekimo ministras.

10.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dividendai skirstomi ir mokami Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 11 ir 12 dalyse nustatytas išimtis.

11.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dividendai, paskirti atsižvelgiant į šio straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka apskaičiuotą rezultatą, negali būti išmokėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo akcininkui, jeigu akcininkas yra juridinis asmuo, sudarantis vertikaliosios integracijos įmonių grupę ir kontroliuojantis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją.

12.

Šio straipsnio 11 dalyje nurodyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dividendai į valstybės biudžetą mokami tiesiogiai tais atvejais, kai šio straipsnio 8 dalyje nurodyto veiklos rezultato likutis per 5 finansinius metus nuo jo susidarymo Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka buvo priskirtas nepaskirstytam pelnui (nuostoliams), perkeliamam (perkeliamiems) į kitus finansinius metus. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo akcininko sprendimu šio straipsnio 11 dalyje nurodyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dividendai gali būti mokami tiesiogiai į valstybės biudžetą ir nepasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui.

13.

Šio straipsnio 12 dalyje nustatytu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo į valstybės biudžetą tiesiogiai sumokėta šio straipsnio 11 dalyje nurodytų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dividendų suma apskaitoma kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo akcininko mokamų į valstybės biudžetą dividendų dalis.“

„25 straipsnis. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apmokestinimas

Geležinkelio įmonės (vežėjai), pareiškėjai, sudarę sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės, kurioms skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui turi sumokėti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą, o tuo atveju, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skirti tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti, – ir užmokestį už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti.

Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą ir užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti (toliau kartu šiame straipsnyje – užmokesčiai) sudedamąsias dalis, užmokesčių įmokų tarifų ir geležinkelio įmonių (vežėjų), pareiškėjų, sudariusių sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių mokėtinų užmokesčių dydžių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą turi būti lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms dėl traukinių eksploatavimo, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytas išimtis. Išlaidų, tiesiogiai patiriamų dėl traukinių eksploatavimo, apskaičiavimo tvarkos aprašą, suderinęs su rinkos reguliuotoju, tvirtina viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir tiek, kiek ji nėra susijusi su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo komercinių ir profesinių paslapčių apsauga, ją nurodo Tinklo nuostatuose. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta išlaidų, tiesiogiai patiriamų dėl traukinių eksploatavimo, apskaičiavimo tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus atnaujinama pagal geriausios tarptautinės patirties principus.

Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą gali būti didesnis negu išlaidos, tiesiogiai patiriamos dėl traukinių eksploatavimo, tačiau negali viršyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidų, patirtų vykdant šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, šiais atvejais:

1) teikiant krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, kai kroviniai vežami iš trečiųjų šalių ar į jas;

2) taikant antkainius vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentuose, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atlikto vertinimo metu nustatoma, kad atitinkamuose vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentuose veiklą vykdančios geležinkelio įmonės (vežėjai) šiuos antkainius gali mokėti;

3) šio Kodekso 293 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį paskelbus perpildyta;

4) įgyvendinant viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, plėtros programų projektus, kurie padidina viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumą ir (ar) ekonominį efektyvumą.

Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą gali būti nustatomas didesnis negu išlaidos, tiesiogiai patiriamos dėl traukinių eksploatavimo, atsižvelgiant į poveikio aplinkai, atsirandančio dėl traukinių eksploatavimo, išlaidas ir tik tuo atveju, jeigu krovinių vežimas automobilių keliais yra apmokestinamas atsižvelgiant į krovinių vežimo automobilių keliais poveikį aplinkai.

Geležinkelio įmonėms (vežėjams), teikiančioms (tiekiantiems) tokias pat keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas, nustatomi vienodi užmokesčių dydžiai.

Užmokesčių įmokų tarifus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas apskaičiuoja ne mažiau kaip vienam tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir Tinklo nuostatuose nurodo ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo įrodyti geležinkelio įmonei (vežėjui), pareiškėjui, sudariusiam sutartį dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms, kurioms skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, kad užmokesčiai, kuriuos jis turi sumokėti pagal pateiktas sąskaitas, apskaičiuoti šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi bendradarbiauti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais ir siekti, kad antkainiai, kurie yra palyginami tuose pačiuose vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentuose, jeigu jie taikomi Lietuvos geležinkelių tinkle, būtų taikomi, kai keleiviai, bagažas ir (ar) kroviniai vežami tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių.“

15 straipsnis. 251 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 251 straipsnį.

16 straipsnis. 252 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 252 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„252 straipsnis. Užmokestis už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus

Užmokestis už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus turi būti taikomas pareiškėjui, kai:

1) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nepanaudojami reguliariai, išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytą atvejį;

2) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nepanaudojami perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali taikyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ar jų dalį ir kitais, šio straipsnio 1 dalyje nenumatytais, atvejais, apie tai paskelbdamas Tinklo nuostatuose.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas apibrėžia kriterijus, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, ir pateikia juos derinti rinkos reguliuotojui. Su rinkos reguliuotoju suderintus šioje dalyje nurodytus kriterijus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nurodo Tinklo nuostatuose.

Užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“

„253 straipsnis. Geležinkelių tinklo veiklos rezultatų gerinimo sistema

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonės (vežėjai) skatinami mažinti geležinkelių transporto eismo sutrikimų skaičių ir gerinti geležinkelių tinklo veiklą taikant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo parengtą ir Tinklo nuostatuose nurodytą geležinkelių tinklo veiklos rezultatų gerinimo sistemą.

Geležinkelių tinklo veiklos rezultatų gerinimo sistema rengiama vadovaujantis susisiekimo ministro nustatytais ir visame geležinkelių tinkle taikomais geležinkelių tinklo veiklos rezultatų gerinimo sistemos veikimo principais.

Geležinkelių tinklo veiklos rezultatų gerinimo sistemą gali sudaryti baudos už traukinių vėlavimą, kompensacijos dėl traukinių vėlavimo nukentėjusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams), premijos geležinkelio įmonėms (vežėjams) už geresnius, negu buvo planuota, jų veiklos geležinkelių tinkle rezultatus ir kitos priemonės geležinkelių tinklo veiklos rezultatams gerinti.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi bendradarbiauti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais ir užtikrinti, kad jų parengtos geležinkelių tinklo veiklos rezultatų gerinimo sistemos būtų efektyviai taikomos tuo atveju, kai keleiviai, bagažas ir (ar) kroviniai vežami tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių.“

18 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Geležinkelių transporto eismas organizuojamas ir valdomas 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/773 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio sąveikos techninės specifikacijos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2012/757/ES, šiame įgyvendinimo reglamente nustatytais atvejais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka.“

Papildyti 26 straipsnį 51 dalimi:

„51. Informacijos apie laikinus ir iš anksto suplanuotus naudojimosi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais apribojimus, būtinus viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti ir apimančius traukinių greičio, ilgio, gabarito, svorio, traukos tipo apribojimus, paskelbimo, konsultavimosi dėl šių apribojimų ir derinimo tvarką nustato susisiekimo ministras.“

19 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota geležinkelio įmonė (vežėjas), kuriai skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, arba pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas), turinti galiojančius geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir bendrąjį saugos sertifikatą ir sudariusi su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį arba šią sutartį ir sutartį dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, išskyrus šio straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytas išimtis.“

Pakeisti 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Įmonės, kurios važiuoja į geležinkelių infrastruktūros, išskyrus viešąją geležinkelių infrastruktūrą, objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra laikydamosi šiame Kodekse geležinkelio įmonėms (vežėjams) nustatytų reikalavimų, išskyrus reikalavimą turėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją. Įmonės, kurios važiuoja į viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, kurioms traukinio linijos ir (ar) laiko intervalai suteikti šio Kodekso 29 straipsnio 16 dalyje nustatyta tvarka, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, šio Kodekso nustatyta tvarka apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, įgijusios bendrąjį saugos sertifikatą, sudariusios su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį.“

„29 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties, sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, bendrojo susitarimo sudarymas

Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, laikydamasis nediskriminavimo, efektyvumo ir ekonomiškumo, lygiateisiškumo, konkurencingumo, teisinio tikrumo ir skaidrumo principų, skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Reglamente (ES) Nr. 913/2010 nustatytais atvejais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus krovinių vežimo koridoriuose skiria pagal šio reglamento 13 straipsnio 1 dalį paskirtas arba įsteigtas asmuo.

Pareiškėjas negali jam skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti, išskyrus šioje dalyje nustatytus atvejus, arba šių pajėgumų parduoti. Jeigu, vykdydama pareiškėjo, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), interesais veikiančios geležinkelio įmonės (vežėjo) veiklą, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudoja geležinkelio įmonė (vežėjas), taip pat jeigu dėl pareiškėjo reorganizavimo, pertvarkymo, atskyrimo, verslo ar jo dalies perleidimo teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjo teisių ir pareigų perėmėja, tęsianti ar perėmusi pareiškėjo veiklą ar jos dalį, kartu su tęsiama ar perimta veikla ar jos dalimi perima iš pareiškėjo jam skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, būtinus šiai veiklai ar jos daliai vykdyti, tai nėra laikoma viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų perdavimu.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai pareiškėjams skiriami ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui.

Pareiškėjas gali prašyti tiek viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, kiek jis pageidauja.

Pareiškėjas, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), pateikęs paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir pageidaujantis sumokėti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą, viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojas ir šio pareiškėjo interesais veiksianti geležinkelio įmonė (vežėjas), likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos, sudaro sutartį dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai dėl sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo sudarymo termino netaikomi tuo atveju, kai pareiškėjas, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), pateikia paskutinės minutės paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus (toliau – paskutinės minutės paraiška) ar pavėluotą paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus (toliau – pavėluota paraiška). Šioje dalyje nurodytu atveju sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo turi būti sudaryta iki paskutinės minutės paraiškos ar pavėluotos paraiškos pateikimo.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir joje nustato geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas, susijusias su paskirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimu per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis su pareiškėju, pateikusiu paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, turi būti sudaryta likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos, o jeigu pagal šio straipsnio 5 dalį turi būti sudaroma sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį turi sudaryti iki sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo sudarymo dienos. Pareiškėjui, kuris yra geležinkelio įmonė (vežėjas), pateikus paskutinės minutės paraišką ar pavėluotą paraišką, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis turi būti sudaryta likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki šiomis paraiškomis prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo pradžios, o jeigu pagal šio straipsnio 5 dalį turi būti sudaroma sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, – iki sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo sudarymo dienos.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sudaro naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį su Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka prašymą sudaryti šią sutartį pateikusia geležinkelio įmone (vežėju) arba su pareiškėjo interesais veiksiančia geležinkelio įmone (vežėju), pageidaujančia sudaryti tokią sutartį, nebent ketinamos sudaryti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties projektas Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.

Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis ir sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo privalo būti sudaroma, o jau sudaryta sutartis –atnaujinama kiekvienais metais net ir tuo atveju, jeigu yra sudaromas bendrasis susitarimas.

Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties, sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo turinio reikalavimus ir šioms sutartims sudaryti būtinų dokumentų sąrašą Tinklo nuostatuose nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.

10.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus reikia skirti ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Bendruoju susitarimu siekiama patenkinti pagrįstus pareiškėjų komercinius poreikius. Bendrajame susitarime apibūdinami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, tačiau juose nenustatomas tikslus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimo laikas. Bendrieji susitarimai sudaromi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/545.

11.

Bendrasis susitarimas paprastai sudaromas ne ilgiau kaip 5 metams, numatant galimybę jį sudariusių šalių susitarimu pratęsti tokios pat trukmės laikotarpiui, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nurodytus atvejus. Kiekvienas ilgesnis kaip 5 metų bendrojo susitarimo galiojimo laikotarpis turi būti pagrįstas atsižvelgiant į pareiškėjo sudarytas vežimo sutartis, investicijas ir rizikos veiksnius, susijusius su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimo veikla. Šis reikalavimas taikomas ir tuo atveju, kai bendrasis susitarimas, sudarytas 5 metams, pratęsiamas tokios pat trukmės laikotarpiui.

12.

Bendrasis susitarimas 15 metų laikotarpiui gali būti sudaromas dėl vežimo geležinkelių transportu paslaugų, kurios teikiamos naudojantis viešosios geležinkelių infrastruktūros dalimi, kurią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas skyrė tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti, ir kurioms teikti būtinos pareiškėjo pagrįstos didelės ilgalaikės (ne mažesnės kaip 100 mln. eurų per 10 ir daugiau metų) investicijos. Bendrasis susitarimas ilgesniam kaip 15 metų laikotarpiui gali būti sudaromas dėl vežimo geležinkelių transportu paslaugų, kurioms teikti būtinos didelės ilgalaikės pareiškėjo investicijos, jeigu šios investicijos numatytos pareiškėjo sutartiniuose įsipareigojimuose, įskaitant ir planuojamą nusidėvėjimą. Tokiais atvejais bendruosiuose susitarimuose gali būti išsamiai apibrėžiami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, kurie pareiškėjui suteikiami bendrojo susitarimo galiojimo laikotarpiu, ypatumai (traukinių važiavimo dažnis, apimtis, kokybė ir kita).

13.

Visoms suinteresuotosioms šalims turi būti leista susipažinti su visų bendrųjų susitarimų turiniu, išskyrus juose pateiktą konfidencialią informaciją.

14.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, pasitaręs su suinteresuotosiomis šalimis, jeigu yra alternatyvių maršrutų, gali nuspręsti, kad tam tikra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis bus naudojama tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti. Tokiu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo siūlymu susisiekimo ministras gali suteikti pirmumo teisę gauti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti. Šią viešąją geležinkelių infrastruktūrą galima naudoti ir kitoms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti, jeigu yra laisvų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimas tam tikrą viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį naudoti tik tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos nurodomas Tinklo nuostatuose.

15.

Šio straipsnio ir šio Kodekso 291–299 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimą geležinkelio įmonėms (vežėjams), išskyrus nuostatas, reglamentuojančias bendrųjų susitarimų sudarymą, mutatis mutandis taikomos, kai paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus teikia šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės, išskyrus šio straipsnio 16 dalyje nustatytą atvejį.

16.

Įmonėms, kurios važiuoja į viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai suteikiami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo parengta ir Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka panaudojant traukinio linijas ir (ar) laiko intervalus, įtrauktus į tarnybinį traukinių tvarkaraštį.“

„291 straipsnis. Paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikimas, nagrinėjimas ir paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ar dalies šiomis paraiškomis prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų atšaukimas

Paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, tarp jų ir pajėgumus daugiau kaip vienos valstybės geležinkelių tinkle, pareiškėjai gali pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui likus ne mažiau kaip 8 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos. Pareiškėjas, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), kartu su paraiška skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui turi pateikti informaciją apie jo interesais veiksiančią geležinkelio įmonę (vežėją).

Jeigu pareiškėjai pateikia paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus daugiau kaip vienos valstybės geležinkelių tinkle, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, prieš pradėdamas rengti pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, kreipiasi į tų valstybių geležinkelių infrastruktūros valdytojus, geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdančias įmones ar pajėgumus skiriančias įstaigas, kad jie patvirtintų galimybę kirsti atitinkamos valstybės sieną, išskyrus atvejus, kai galimybė kirsti atitinkamos valstybės sieną yra suderinta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui šio Kodekso 297 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka nustačius preliminarias tarptautines traukinio linijas krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti.

Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo krovinių vežimo koridoriuose pagal Reglamentą (ES) Nr. 913/2010 pareiškėjai gali kreiptis tiesiogiai į subjektą, kuris yra geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančių įstaigų įsteigta bendra įstaiga arba vienas geležinkelių infrastruktūros valdytojas, valdantis prašomą traukinio liniją.

Paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus formą, kartu su paraiška teikiamų dokumentų, patvirtinančių teisės aktuose nustatytų reikalavimų geležinkelio įmonėms (vežėjams), pareiškėjams ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms, norinčioms naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, įvykdymą, sąrašą, paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nagrinėjimo procedūras, išsamiai aprašydamas šiame straipsnyje nustatytą paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nagrinėjimo tvarką, parengia ir Tinklo nuostatuose nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Šioje dalyje nurodytos procedūros turi būti skaidrios, nediskriminacinės, proporcingos ir įvykdomos.

Jeigu pareiškėjas su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju yra sudaręs bendrąjį susitarimą, paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus teikiamos pagal šį susitarimą.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, nustatęs, kad paraiškoje skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nurodyti ne visi reikiami duomenys ir (ar) pateikti ne visi dokumentai arba pateiktų dokumentų kopijos nepatvirtintos teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų kopijų tvirtinimą, nustatyta tvarka, apie nustatytus trūkumus raštu per 5 darbo dienas nuo paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus gavimo dienos praneša pareiškėjui ir nustato ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo sudaryti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį gavimo dienos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka kreipiasi dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties, pagal kurią geležinkelio įmonei (vežėjui) suteikus prieigą prie Vyriausybės nustatytų konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto galėtų kilti rizika ar grėsmė nacionaliniam saugumui, atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima sprendimą atsisakyti nagrinėti pateiktą paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu paraiškoje nurodyti ne visi reikiami duomenys ir (ar) pateikti ne visi dokumentai arba pateiktų dokumentų kopijos nepatvirtintos teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų kopijų tvirtinimą, nustatyta tvarka ir pareiškėjas nepašalino nustatytų trūkumų per viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytą terminą.

Pareiškėjas likus ne mažiau kaip 7 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos turi teisę raštu informuoti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją apie jo pateiktos paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dalies šia paraiška prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų atšaukimą, o likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos – apie šio Kodekso 295 straipsnio 2 dalyje nurodytos pavėluotos paraiškos arba dalies šia paraiška prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų atšaukimą. Jeigu pareiškėjas apie savo pateiktos paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dalies šia paraiška prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų atšaukimą informuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją po šioje dalyje nustatyto termino, laikoma, kad pareiškėjo paraiška skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dalis šia paraiška prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nėra atšaukti.

10.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo saugoti nagrinėjant paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, šio Kodekso 295 straipsnio 2 dalyje nurodytas pavėluotas paraiškas ir paskutinės minutės paraiškas sužinotas pareiškėjų, pareiškėjo interesais veikiančių geležinkelio įmonių (vežėjų) komercines ir profesines paslaptis ir šiose paraiškose pateiktą informaciją gali naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių ji buvo pateikta.“

22 straipsnis. 292 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 292 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„292 straipsnis. Tarnybinio traukinių tvarkaraščio rengimas, įsigaliojimas ir keitimas

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, prieš pradėdamas rengti pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, savo nustatyta ir Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka identifikuoja traukinio linijas, būtinas nuvykti į viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir parvykti iš jos, ir (ar) laiko intervalą šiems darbams atlikti, apie kurių poreikį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas paskelbė susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

Identifikavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas traukinio linijas ir (ar) laiko intervalus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas į rengiamą pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą įtraukia traukinio linijas ir laiko intervalus šiuo eiliškumu:

1) preliminarios tarptautinės traukinio linijos krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, nustatytos pagal šio Kodekso 297 straipsnio 6 dalį;

2) traukinio linijos, būtinos nuvykti į viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir parvykti iš jos, ir (ar) laiko intervalas šiems darbams atlikti; šių traukinio linijų poreikį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas įvertina Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka;

3) traukinio linijos keleivių, bagažo vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms ir keleivių, bagažo vežimo tranzitu paslaugoms teikti;

4) traukinio linijos keleivių, bagažo vežimo vietiniais maršrutais paslaugoms teikti;

5) traukinio linijos krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms ir krovinių vežimo tranzitu paslaugoms teikti;

6) traukinio linijos krovinių vežimo vietiniais maršrutais paslaugoms teikti;

7) traukinio linijos šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių geležinkelių riedmenims važiuoti į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, išskyrus traukinio linijas, būtinas nuvykti į viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir parvykti iš jos;

8) rezervinės traukinio linijos paskutinės minutės paraiškoms tenkinti.

Jeigu rengiant pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą yra žinomas traukinio linijų viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros darbams atlikti poreikis, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas savo nustatyta ir Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka turi įvertinti, kokią įtaką pareiškėjams turės tai, kad į tarnybinį traukinių tvarkaraštį bus įtrauktos traukinio linijos ir (ar) laiko intervalai viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros darbams atlikti. Jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato, kad, tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje numačius traukinio linijas ir (ar) laiko intervalus viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros darbams atlikti, pareiškėjai negalės vykdyti veiklos, susijusios su jų prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas tam pareiškėjui, kuris negalės vykdyti veiklos, susijusios su prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimu, turi pasiūlyti kitus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu tokių yra.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, rengdamas pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, savo nustatyta ir Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka įvertina traukinio linijų poreikį paskutinės minutės paraiškoms tenkinti ir, jeigu toks poreikis yra, informaciją apie šių linijų skaičių paskelbia savo interneto svetainėje kartu su šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka skelbiama informacija apie likusius laisvus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus.

Siekdamas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagal visas gautas paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, rengdamas pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis konsultuojasi su pareiškėjais ir siūlo jiems kitus, negu nurodyti paraiškoje skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, traukinio išvykimo laikus, maršrutus, traukinio svorį, ilgį, traukos riedmenų tipą ir (ar) skaičių.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, parengęs pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos pareiškėjams elektroninių ryšių priemonėmis pateikia tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašus tekstine arba grafine forma, jeigu pareiškėjas, teikdamas paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, nurodė, kad pageidauja gauti pirminio tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašą grafine forma, šiuose išrašuose nurodydamas tik tam pareiškėjui preliminariai planuojamus skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus konkrečiame maršrute, taip pat informuoja pareiškėją, jeigu į pirminį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą nėra įtraukti jo pateiktoje paraiškoje skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nurodyti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai. Šioje dalyje nustatyta tvarka pirminio tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašai kitiems suinteresuotiesiems asmenims yra teikiami tik tuo atveju, jeigu šie suinteresuotieji asmenys Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją yra informavę, kad jie nori pareikšti savo nuomonę dėl to, kokią įtaką tarnybinis traukinių tvarkaraštis gali turėti jų galimybei įsigyti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais ir (ar) vietiniais maršrutais vežimo paslaugas šio tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, taip pat yra įrodę, kad šis noras yra suderinamas su jų vykdoma veikla, ir yra nurodę viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, kokie tiksliai maršrutai juos domina.

Suinteresuotieji asmenys, gavę pirminio tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašus ar šio straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją, savo pastabas ir (ar) pasiūlymus dėl pateikto pirminio tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašų ar informacijos gali pateikti per vieną mėnesį nuo šių išrašų ar informacijos gavimo dienos. Suinteresuotiesiems asmenims, kurie yra ne pareiškėjai, pateikus pastabų ir (ar) pasiūlymų, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas šias pastabas ir (ar) pasiūlymus įvertina Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka pasikonsultavęs su pareiškėjais, dėl kurių pirminiame tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekte nurodytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų buvo pateiktos šios pastabos ir (ar) pasiūlymai.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nevertina suinteresuotųjų asmenų pastabų ir (ar) pasiūlymų dėl pirminio tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto, kuriais siūloma pakeisti traukinio ilgį ir (ar) svorį, traukos riedmenų tipą ir (ar) skaičių, maršrutus, traukinių išvykimo, atvykimo, vykimo laikus, ir apie tai informuoja šias pastabas ir (ar) pasiūlymus pateikusius suinteresuotuosius asmenis.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, įvertinęs suinteresuotųjų asmenų pastabas ir (ar) pasiūlymus dėl pirminio tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto, išskyrus pastabas ir (ar) pasiūlymus, kuriais teikiamos naujos traukinių techninės charakteristikos, kiti maršrutai ir (ar) traukinių išvykimo laikai, paraiškų skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus derinimo metu gavęs pareiškėjų sutikimą su jiems planuojamais skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais, siūlomais kitais traukinių išvykimo laikais ir (ar) alternatyviais maršrutais, likus ne mažiau kaip 50 darbo dienų iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos parengia galutinį tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, pateikia jį pareiškėjams su prašymu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo galutinio tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto gavimo dienos informuoti, ar jie sutinka su šiame projekte numatytais skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais.

10.

Tarnybinis traukinių tvarkaraštis įsigalioja kiekvienų metų gruodžio mėnesio antrojo šeštadienio 24 val. 00 min. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas šio Kodekso 299 straipsnyje nustatyta tvarka gali pakeisti galiojantį tarnybinį traukinių tvarkaraštį ne daugiau kaip 2 kartus per šio tvarkaraščio galiojimo laikotarpį. Tarnybinio traukinių tvarkaraščio pakeitimo datos nurodomos Tinklo nuostatuose.

11.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas likus ne mažiau kaip 35 kalendorinėms dienoms iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos privalo parengti tarnybinį traukinių tvarkaraštį ir elektroninių ryšių priemonėmis pateikti pareiškėjams tarnybinio traukinių tvarkaraščio išrašus tekstine arba grafine forma, jeigu pareiškėjas pateiktoje paraiškoje skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nurodė, kad pageidauja gauti tarnybinio traukinių tvarkaraščio išrašą grafine forma, šiuose išrašuose nurodydamas tik jiems skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Į parengtą tarnybinį traukinių tvarkaraštį yra įtraukiami ir tie viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, kurie yra skirti pagal šio Kodekso 295 straipsnio 2 dalyje nurodytas paraiškas. Apie likusius laisvus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas per 5 darbo dienas nuo tarnybinio traukinių tvarkaraščio parengimo dienos paskelbia savo interneto svetainėje.“

23 straipsnis. 293 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 293 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„293 straipsnis. Paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kuriomis prašoma skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, nagrinėjimas ir derinimas, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimas perpildyta

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).