Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2017-01-12
Paskutinį kartą atnaujinta 2017-02-01
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 57
Pakeitimų istorija JSON API
2.

Konkurencijos taryba, baigusi tyrimą ir priimdama galutinį nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, sprendžia, ar buvo laikomasi šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima atleisti ūkio subjektą nuo baudos. Reikalavimus, taikomus prašymams atleisti nuo baudos šiame straipsnyje nurodytais pagrindais, jų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Konkurencijos taryba.

39 straipsnis. Ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams paskirtų sankcijų vykdymas

1.

Ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas Konkurencijos tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos.

2.

Ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui nesumokėjus baudos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. Šis 180 dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek laiko, suėjus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, buvo sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas. Palūkanos neskaičiuojamos šio straipsnio 4 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu.

3.

Jeigu ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas sumoka baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui Konkurencijos tarybos paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka.

4.

Jeigu yra motyvuotas ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymas, Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių.

5.

Ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas privalo įvykdyti jam pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalį skirtus Konkurencijos tarybos nutarime numatytus įpareigojimus nustatytomis sąlygomis ir terminais. Motyvuotu ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymu Konkurencijos taryba turi teisę įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino, negu buvo numatytas nutarime, jeigu įvykdyti nustatytų įpareigojimų laiku ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių.

6.

Ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto nesumokėta bauda ir palūkanos išieškomi į valstybės biudžetą. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas.

7.

Jeigu viešojo administravimo subjektas neįvykdo per Konkurencijos tarybos nustatytą arba šio straipsnio 5 dalies pagrindu pratęstą terminą šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto įpareigojimo, Konkurencijos taryba turi teisę per 20 dienų nuo termino įpareigojimui įvykdyti pabaigos kreiptis į administracinį teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, prašydama panaikinti Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui prieštaraujantį viešojo administravimo subjekto teisės aktą ar kitokį sprendimą ar pažeidimą pašalinti kitu būdu. Šiuos Konkurencijos tarybos prašymus pirmąja instancija nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas.

40 straipsnis. Ūkio subjektų vadovams skiriamos sankcijos

1.

Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, be šioje dalyje nustatyto teisės apribojimo, papildomai gali būti skiriama bauda iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro.

2.

Ūkio subjekto vadovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo, kai jis:

1) tiesiogiai prisidėjo prie pažeidimo padarymo;

2) tiesiogiai neprisidėjo prie pažeidimo padarymo, tačiau turėjo pagrindą įtarti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti kelią šiam pažeidimui;

3) nežinojo, nors privalėjo žinoti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas padarė ar daro pažeidimą.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sankcijos negali būti skiriamos:

1) ūkio subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka, vadovui;

2) ūkio subjekto vadovui, kuris Konkurencijos tarybai pateikė šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas mutatis mutandis atitinkančią informaciją apie ūkio subjekto, su kuriuo darbo santykiai yra pasibaigę informacijos pateikimo Konkurencijos tarybai metu, padarytus pažeidimus.

4.

Šio straipsnio 3 dalies nuostatos dėl sankcijų neskyrimo gali būti netaikomos, jeigu ūkio subjektas nutraukė darbo santykius su ūkio subjekto vadovu dėl jo prisidėjimo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu būdu prie pažeidimo padarymo ir kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl atleidimo nuo baudos.

5.

Darbo santykių tarp ūkio subjekto vadovo ir ūkio subjekto, padariusio pažeidimą, ar tokio ūkio subjekto vadovo įgaliojimų pasibaigimas iki Konkurencijos tarybos nutarimo dėl šio įstatymo pažeidimo priėmimo nepanaikina ūkio subjekto vadovo atsakomybės pagal šį straipsnį, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 2 punktą.

6.

Skiriant ūkio subjekto vadovui šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 35 straipsnio 3 ir 4 dalys.

41 straipsnis. Prašymo dėl sankcijų ūkio subjektų vadovams skyrimo pateikimas teismui ir nagrinėjimas teisme

1.

Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad yra šio įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos aplinkybės, priima nutarimą kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu taikyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime teismui nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas, ir pridedami jas patvirtinantys įrodymai, taip pat nurodomas motyvuotas siūlymas dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymo ir jų dydžio. Teismas, priimdamas sprendimą taikyti sankcijas, nėra saistomas Konkurencijos tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio.

3.

Konkurencijos taryba turi teisę kreiptis į teismą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu prašymu per tris mėnesius nuo dienos, kai:

1) pasibaigia Konkurencijos tarybos nutarimo dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo apskundimo terminas, jeigu nutarimas neapskundžiamas šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais;

2) įsiteisėja teismo sprendimas, kuris nepanaikina Konkurencijos tarybos nutarimo ar jo dalies dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, kiek tai susiję su ūkio subjektu, apskundusiu Konkurencijos tarybos nutarimą šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

4.

Teismas, išnagrinėjęs Konkurencijos tarybos prašymą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) taikyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas;

2) atmesti prašymą.

5.

Teismas, skirdamas ūkio subjekto vadovui šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgia į:

1) ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą;

2) ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę;

3) ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo pobūdį;

4) ūkio subjekto vadovo elgesį Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu;

5) kitas reikšmingas aplinkybes.

6.

Asmenų, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, sąrašas skelbiamas Konkurencijos tarybos interneto svetainėje.

7.

Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo paskirtos šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, pateikia teismo sprendimą vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

42 straipsnis. Administracinė atsakomybė

Asmenys už šio įstatymo pažeidimus traukiami administracinėn atsakomybėn šio įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

ANTRASIS SKIRSNIS

CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS YPATUMAI

43 straipsnis. Žalos atlyginimui taikytinos taisyklės

Šiame skirsnyje nustatomi šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimu padarytos žalos atlyginimo ypatumai.

44 straipsnis. Žalos prezumpcija ir žalos atlyginimas

1.

Nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti visiško žalos atlyginimo iš šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padariusio (padariusių) ūkio subjekto (subjektų).

2.

Visiškas žalos atlyginimas reiškia, kad nukentėjęs asmuo, kuriam atlyginama žala, turi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje jis būtų, jeigu nebūtų padarytas šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytas pažeidimas, tačiau nukentėjusiam asmeniui negali būti leidžiama nepagrįstai praturtėti. Visiškas žalos atlyginimas apima tiesioginius nuostolius, negautas pajamas ir palūkanas, skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento.

3.

Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytais konkurentų susitarimais arba kitais konkurentų susitarimais, kuriais siekiama riboti konkurenciją ir kuriais pažeidžiamos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies nuostatos, yra padaroma žala.

4.

Kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo atvejais teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, negali nustatyti tikslaus žalos dydžio ar jam tai padaryti pernelyg sunku, teismas informuoja šalis, kad, nesant galimybės nustatyti tikslaus žalos dydžio, byloje bus nustatomas apytikris žalos dydis. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustato apytikrį žalos dydį, atsižvelgdamas į Europos Komisijos metodinio pobūdžio dokumentus dėl žalos apskaičiavimo ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės įgyvendinant visiško žalos atlyginimo principą.

5.

Kai teismas žalos atlyginimo byloje yra paskyręs teismo ekspertizę, teismo ekspertai, atlikdami ekspertizę, visais atvejais turi vadovautis Europos Komisijos metodinio pobūdžio dokumentais dėl žalos apskaičiavimo.

45 straipsnis. Solidariosios atsakomybės taikymo ypatumai

1.

Kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, tokie bendrai pažeidimą padarę ūkio subjektai solidariai atsako už visą dėl pažeidimo padarytą žalą, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis.

2.

Ūkio subjektas, atleistas nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą, solidariai atsako šiems nukentėjusiems asmenims:

1) savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams;

2) kitiems nukentėjusiems asmenims tik tuo atveju, jeigu jie negali gauti visiško žalos atlyginimo iš kitų ūkio subjektų, kurie dalyvavo tame pačiame pažeidime.

3.

Kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padaro maža arba vidutinė įmonė, kaip ji apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL 2003 L 124, p. 36), ji atsako tik savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams, jeigu atitinka abu šiuos požymius:

1) jos rinkos dalis atitinkamoje rinkoje bet kuriuo šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo metu neviršijo 5 procentų;

2) dėl solidariosios atsakomybės taisyklių taikymo būtų negrįžtamai pakenkta jos ūkinės veiklos tęstinumui ir tokių taisyklių taikymas sukeltų visišką jos turto nuvertėjimą.

4.

Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) maža arba vidutinė įmonė skatino ir (ar) naudodama spaudimą vertė kitą (kitus) ūkio subjektą (subjektus) atlikti šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą ar prie jo prisijungti arba atliko vadovaujamą vaidmenį darant tokį pažeidimą;

2) Konkurencijos tarybos ar teismo nustatyta, kad maža arba vidutinė įmonė anksčiau buvo padariusi šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą;

3) nukentėję asmenys, kurie nėra mažos arba vidutinės įmonės tiesioginiai ir netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai, negali gauti visiško žalos atlyginimo iš kitų ūkio subjektų, kurie dalyvavo darant tą patį pažeidimą kaip ir maža arba vidutinė įmonė.

5.

Šio straipsnio 2 dalis mutatis mutandis taikoma ūkio subjektams, kuriuos nuo baudos atleidžia Europos Komisija ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija.

46 straipsnis. Regreso teisės įgyvendinimas

1.

Ūkio subjektas, atlyginęs kelių ūkio subjektų šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu bendrai padarytą žalą, turi regreso teisę į kitus pažeidimą padariusius ūkio subjektus. Reikalavimo regreso tvarka dydis apskaičiuojamas pagal Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį.

2.

Iš ūkio subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą, regreso teise negali būti išreikalaujama daugiau, negu jis padarė žalos savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams.

3.

Jeigu šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytu pažeidimu žala padaroma kitiems nukentėjusiems asmenims negu bendrai pažeidimą padariusių ūkio subjektų tiesioginiai ir netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai, iš ūkio subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą, regreso tvarka gali būti išreikalaujama atlygintos žalos kitiems nukentėjusiems asmenims dalis, apskaičiuota vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis netaikoma.

4.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalys mutatis mutandis taikomos ūkio subjektams, kuriuos nuo baudos atleidžia Europos Komisija ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija.

47 straipsnis. Permokos perkėlimas bylose dėl žalos atlyginimo

1.

Nagrinėdamas bylas dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, teismas įvertina, ar permokos dalis (ir koks jos dydis) buvo perkelta ieškovo pirkėjams. Teismas, vertindamas netiesioginiam pirkėjui perkeltą permokos dalį, atsižvelgia į Europos Komisijos metodinio pobūdžio dokumentus, nurodančius, kaip nustatyti netiesioginiam pirkėjui perkeltą permokos dalį.

2.

Teismui nagrinėjant bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, atsakovas, atsakydamas į reikalavimą atlyginti žalą, patirtą dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, turi teisę kaip gynybos priemone remtis argumentu, kad ieškovas perkėlė visą dėl tokio pažeidimo susidariusią permoką arba jos dalį pirkėjams. Atsakovui įrodžius, kad permoka ar jos dalis buvo perkelta pirkėjams, teismas atitinkamai sumažina ieškovui priteisiamos žalos dydį.

3.

Kai ieškovas yra netiesioginis pirkėjas, jis turi pareigą įrodyti permokos perkėlimo faktą ir mastą, atsižvelgiant į komercinę praktiką, pagal kurią kainos padidėjimas perkeliamas tolesnei tiekimo grandinės grandžiai.

4.

Permokos perkėlimas netiesioginiam pirkėjui preziumuojamas, jeigu įrodytos visos šios aplinkybės:

1) atsakovas padarė šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą;

2) dėl tokio pažeidimo atsakovo tiesioginis pirkėjas permokėjo už prekes;

3) netiesioginis pirkėjas įsigijo prekių, tapusių tokio pažeidimo objektu, arba prekių, pagamintų iš tokio pažeidimo objektu tapusių prekių, arba prekių, kurios komplektuojamos su tokio pažeidimo objektu tapusiomis prekėmis.

5.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta prezumpcija gali remtis tik netiesioginis pirkėjas. Atsakovui nuginčijus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą prezumpciją arba jos dalį, ši prezumpcija netaikoma arba taikoma tik nenuginčytai daliai.

6.

Šiame straipsnyje nurodytos taisyklės mutatis mutandis taikomos tais atvejais, kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padaro tiesioginiai ar netiesioginiai pirkėjai.

48 straipsnis. Ginčų, išspręstų ne teisme, poveikis vėlesniems ieškiniams dėl žalos atlyginimo

1.

Jeigu nukentėjęs asmuo su šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padariusiu ūkio subjektu ginčą dėl žalos atlyginimo išsprendžia ne teisme, likusi nukentėjusio asmens reikalavimo dalis pareiškiama kitiems bendrai pažeidimą padariusiems ūkio subjektams, su nukentėjusiu asmeniu neišsprendusiems ginčo dėl žalos atlyginimo ne teisme. Kitiems bendrai pažeidimą padariusiems ūkio subjektams pareiškiama likusi reikalavimo dalis apskaičiuojama nukentėjusio asmens patirtą žalą mažinant ūkio subjekto, su kuriuo ginčas buvo išspręstas ne teisme, nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dalimi.

2.

Bendrai pažeidimą padarę ūkio subjektai, su nukentėjusiu asmeniu neišsprendę ginčo ne teisme, negali reikalauti padengti iš jų teismo tvarka išreikalautos likusios žalos dalies iš ūkio subjekto, kuris su nukentėjusiu asmeniu yra išsprendęs ginčą ne teisme.

3.

Jeigu likusios neatlygintos žalos negali atlyginti bendrai pažeidimą padarę ūkio subjektai, su nukentėjusiu asmeniu neišsprendę ginčo ne teisme, nukentėjęs asmuo turi teisę pareikšti reikalavimą dėl likusios neatlygintos žalos atlyginimo ūkio subjektui, kuris su nukentėjusiu asmeniu yra išsprendęs ginčą ne teisme, nebent išsprendus ginčą ne teisme yra sutarta, kad nukentėjęs asmuo negalės pareikšti tokio reikalavimo.

4.

Bendrai pažeidimą padariusių ūkio subjektų tarpusavio reikalavimai sprendžiami šio įstatymo 46 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinus pagal ankstesnį ginčą, išspręstą ne teisme, kuriame dalyvavo atitinkamas ūkio subjektas, atlygintos žalos dydį.

49 straipsnis. Ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas

1.

Ieškinio dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, senaties terminas pradedamas skaičiuoti pažeidimui pasibaigus ir kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti visas šias aplinkybes:

1) atsakovo veiksmus ir kad dėl jų buvo padarytas šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytas pažeidimas;

2) faktą, kad dėl šio pažeidimo jis patyrė žalą;

3) atsakomybėn dėl žalos atlyginimo trauktiną pažeidimą padariusį ūkio subjektą. Jeigu atsiranda šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 2 punkte ar 45 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos atsakomybėn traukti atitinkamai ūkio subjektą, atleistą nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą, ar mažą arba vidutinę įmonę, senaties terminas pradedamas skaičiuoti ne anksčiau, negu atsiranda šios sąlygos.

2.

Ieškinio dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, senaties terminas yra penkeri metai.

3.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas ieškinio senaties terminas sustabdomas:

1) kai Konkurencijos taryba priima nutarimą pradėti tyrimą dėl pažeidimo, su kuriuo susijęs ieškinys dėl žalos atlyginimo. Ieškinio senaties termino sustabdymas pasibaigia praėjus vieniems metams po to, kai Konkurencijos tarybos šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalies arba 30 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytu pagrindu priimtas nutarimas nebegali būti skundžiamas arba įsiteisėja teismo priimtas sprendimas dėl pažeidimo. Kai pažeidimą nagrinėja Europos Komisija ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija ar teismas, mutatis mutandis taikomos šiame punkte nurodytos ieškinio senaties termino sustabdymo taisyklės;

2) kai vyksta šalių derybos dėl taikos sutarties sudarymo. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas sustabdomas tol, kol trunka šios derybos, ir tik dėl tų šalių, kurios dalyvauja ar dalyvavo šiose derybose dėl taikos sutarties sudarymo.

50 straipsnis. Šalių derybų dėl taikos sutarties sudarymo poveikis

Teismas, nagrinėjantis bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, nuo bylos šalių derybų dėl taikos sutarties sudarymo pradžios iki pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip dvejiems metams, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą.

51 straipsnis. Bylų nagrinėjimas teisme

1.

Bylos dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, nagrinėjamos laikantis Civilinio proceso kodekso taisyklių, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

2.

Vilniaus apygardos teismas turi išimtinę kompetenciją nagrinėti šias bylas:

1) bylas dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytais pažeidimais padarytos žalos atlyginimo;

2) bylas, kai asmuo, kurio interesai buvo pažeisti, reikalauja nutraukti neteisėtus veiksmus, nurodytus šio įstatymo II skyriuje arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnyje.

3.

Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, kuris nebuvo apskųstas per šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui dėl to paties pažeidimo, tokiame nutarime ar sprendime nurodytos aplinkybės dėl pažeidimo pobūdžio, jo padarymo teritorijos, trukmės ir asmenų laikomos neįrodinėtinomis aplinkybėmis (prejudiciniais faktais) bylose dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo.

4.

Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas tos valstybės narės teismo galutinis ir pagal Europos Sąjungos reglamentus pripažįstamas sprendimas arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos galutinis sprendimas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimo yra oficialusis rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią (prima facie įrodymas), kad buvo padarytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimas.

5.

Teismas, priėmęs ieškinį dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, apie bylos iškėlimo faktą skelbia savo interneto svetainėje, nurodydamas bylos šalis.

6.

Jeigu byloje dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo iki teismo sprendimo priėmimo paaiškėja, kad tam pačiam atsakovui (atsakovams) ieškinius dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo yra pareiškę ir kiti ieškovai, teismas, siekdamas, kad būtų tinkamai nustatytas tiek visos žalos, tiek ir kiekvienam ieškovui padarytos žalos dydis, visas bylas sujungia į vieną bylą.

7.

Asmenys, manantys, kad dėl neteisėtų atsakovo (atsakovų) veiksmų jie taip pat yra patyrę žalos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, turi teisę įstoti į bylą Civilinio proceso kodekso 46 straipsnyje nustatyta tvarka.

8.

Teismui nagrinėjant bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, ir jam paprašius, Konkurencijos taryba turi teisę pateikti išvadą dėl žalos dydžio nustatymo.

9.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo ir vertindamas, ar įvykdyta šio įstatymo 47 straipsnio 2–5 dalyse nurodyta įrodinėjimo pareiga, atsižvelgia į kitus teismo ar, jeigu yra galimybių, kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo jau priimtus sprendimus bylose dėl žalos atlyginimo, kurios yra susijusios su tuo pačiu pažeidimu, tačiau kuriose ieškinius pareiškia kitų tiekimo grandinės lygių ieškovai.

52 straipsnis. Įrodymų rinkimo bylose dėl žalos atlyginimo ypatumai

1.

Ieškovas ar atsakovas, patys negalėdami gauti su byla susijusios informacijos, turi teisę prašyti teismo ją išreikalauti. Ieškovo ar atsakovo pagrįstu prašymu teismas nurodo kitai šaliai ar trečiajai šaliai atskleisti įrodymus ar įrodymų kategorijas.

2.

Teismas išreikalauja tiksliai įvardytus įrodymus arba su byla susijusius tam tikrų kategorijų įrodymus. Teismo prašant išreikalauti tam tikrų kategorijų įrodymus, įrodymų kategorijos turi būti apibrėžtos kuo tiksliau ir siauriau, remiantis dalyvaujančio byloje asmens prašyme pateiktais turimais faktais, tai yra turi būti nurodyti įrodymų kategorijas charakterizuojantys elementai, tokie kaip dokumentų, kuriuos prašoma išreikalauti, pobūdis, dalykas ar turinys bei laikotarpis, kada jie buvo parengti.

3.

Įrodymų išreikalavimas turi būti proporcingas. Teismas, spręsdamas, ar dalyvaujančio byloje asmens prašymas išreikalauti įrodymus yra proporcingas, įvertina visų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų ne byloje dalyvaujančių asmenų teisėtus interesus. Teismas visų pirma atsižvelgia į:

1) tai, kiek ieškovo ar atsakovo reikalavimai arba atsikirtimai yra grindžiami turimais faktais ir įrodymais, kurie pagrindžia prašymą išreikalauti įrodymus;

2) įrodymų išreikalavimo mastą ir įpareigojimo išreikalauti įrodymus vykdymo išlaidas, be kita ko, siekiant užkirsti kelią nekonkrečios informacijos, kuri gali būti nesusijusi su byla, paieškai;

3) tai, ar prašomi išreikalauti įrodymai apima įstatymų saugomas paslaptis ir kitą saugomą konfidencialią informaciją, ypač susijusią ne su byloje dalyvaujančiais asmenimis (toliau – konfidenciali informacija), ir tokiai konfidencialiai informacijai apsaugoti taikomą tvarką.

4.

Ūkio subjektų interesas išvengti ieškinių dėl su šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu susijusios žalos atlyginimo nelaikomas interesu, kurį reikia ginti.

5.

Teismas taip pat gali išreikalauti su byla susijusius įrodymus, kuriuose yra konfidencialios informacijos, tuo atveju, jeigu tokia informacija gali būti laikoma įrodymais civilinėje byloje. Gavęs ar išreikalavęs tokio turinio įrodymus, teismas imasi veiksmingų priemonių konfidencialiai informacijai apsaugoti. Šiam tikslui teismas taiko vieną ar kelias toliau nurodytas priemones:

1) nustato proceso dalyvius, kurie gali dirbti su bylos medžiagos dalimi, kurioje yra konfidenciali informacija, ir nustato jiems racionalius ir proporcingus konfidencialios informacijos saugojimo įpareigojimus;

2) uždraudžia naudoti bylos medžiagos dalį, kurioje yra konfidenciali informacija, kitais negu konkrečios bylos tikslais;

3) neleidžia proceso dalyviams susipažinti su atitinkama bylos medžiagos dalimi, kurioje yra konfidenciali informacija, ir gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis parengti ir pateikti tokios informacijos išrašą be konfidencialios informacijos ir siekiamos apsaugoti informacijos aprašymą, viešai prieinamus kitiems proceso dalyviams. Teismas savo sprendime gali remtis tik ta informacija, kuri buvo atskleista visiems byloje dalyvaujantiems asmenims;

4) neleidžia šios bylos medžiagos dalies kopijuoti ir platinti;

5) nustačius poreikį, kitas priemones, kurios veiksmingai užtikrina konfidencialios informacijos apsaugą, atsižvelgiant į tikslus, dėl kurių tokia apsauga yra nustatyta, ir į tai, kokios priemonės įprastai taikomos siekiant užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą.

6.

Negali būti išreikalaujama informacija, sudaranti advokato profesinę paslaptį, taip pat kita informacija, kuri negali būti laikoma įrodymu civilinėse bylose.

7.

Prieš išreikalaudamas įrodymus, teismas asmeniui, kurio prašoma pateikti įrodymus, ir dalyvaujantiems byloje asmenims suteikia ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą pateikti nuomonę dėl prašymo išreikalauti įrodymus. Tai nekliudo teismui imtis įrodymų užtikrinimo priemonių, kol sprendžiamas klausimas dėl įrodymų išreikalavimo, tačiau įrodymų pateikimas į bylą vykdomas ir jų prijungimo klausimas sprendžiamas tik po to, kai teismas nutaria išreikalauti atitinkamus įrodymus.

8.

Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti įrodymą neįvykdytas, tokio reikalavimo neįvykdžiusiems asmenims teismas gali skirti Civilinio proceso kodekso 199 straipsnio 6 dalyje nurodytą baudą.

9.

Asmenims, kurie sunaikina bylai dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo reikšmingus įrodymus arba kurie nevykdo teismo nustatytų įpareigojimų dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba atsisako juos vykdyti, arba kurie nepaiso šiame straipsnyje ir šio įstatymo 53 straipsnyje nustatytų įrodymų naudojimo apribojimų, teismas gali skirti baudą iki dešimt tūkstančių eurų. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų pareigų vykdymo ir nuo civilinės atsakomybės už tokiais neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

10.

Jeigu proceso šalis nepateikia teismo reikalaujamų įrodymų arba juos sunaikina, teismas turi teisę aplinkybes, kurias galėtų paneigti ar patvirtinti nepateikti arba sunaikinti įrodymai, įvertinti šių įrodymų nepateikusios ar juos sunaikinusios šalies nenaudai.

53 straipsnis. Konkurencijos institucijos byloje esančių įrodymų išreikalavimo ypatumai

1.

Teismas Konkurencijos tarybos byloje esančius įrodymus, kurie nėra Konkurencijos tarybos parengti dokumentai, šiame straipsnyje nustatyta tvarka išreikalauja tik tuo atveju, jeigu jų dėl objektyvių priežasčių neįmanoma gauti iš kitų asmenų.

2.

Spręsdamas dėl Konkurencijos tarybos byloje esančių įrodymų išreikalavimo proporcingumo, teismas papildomai kartu su šio įstatymo 52 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis taip pat įvertina visas šias aplinkybes:

1) ar prašymas išreikalauti įrodymus suformuluotas konkrečiai atsižvelgiant į Konkurencijos tarybai pateiktos ar Konkurencijos tarybos byloje esančios medžiagos pobūdį, dalyką ar turinį;

2) ar išreikalauti įrodymus prašanti šalis to prašo dėl teisme nagrinėjamo ieškinio dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo;

3) ar nebus pakenkta Konkurencijos tarybos veiklos efektyvumui šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais atvejais ar Konkurencijos tarybai pateikus nuomonę teismui pagal šio straipsnio 7 dalį.

3.

Prašymas išreikalauti visą Konkurencijos tarybos byloje esančią medžiagą, tiksliai neįvardijus įrodymų arba su byla susijusių įrodymų kategorijų, nėra tenkinamas.

4.

Kol Konkurencijos taryba nepriėmė vieno iš šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje arba 30 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų nutarimų, teismas negali išreikalauti ir naudoti:

1) informacijos, kurią asmuo parengė specialiai Konkurencijos tarybos atliekamai pažeidimų tyrimo procedūrai;

2) informacijos, kurią Konkurencijos taryba parengė ir išsiuntė asmenims pažeidimų tyrimo procedūros tikslais.

5.

Šio įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nurodyti prašymai atleisti nuo baudos ir pripažinimo pareiškimai negali būti įrodymai civilinėje byloje. Ieškovas gali pateikti pagrįstą prašymą, kad bylą nagrinėjantis teismas susipažintų su šio įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nurodytais Konkurencijos tarybos turimais dokumentais, siekdamas įsitikinti, kad jie Konkurencijos tarybai yra pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies ar 37 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atlikdamas tokį vertinimą, teismas gali tik Konkurencijos tarybos prašyti pateikti šio įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nurodytų prašymų atleisti nuo baudos ir pripažinimo pareiškimų kopijas ir išvadą dėl tokio vertinimo. Teismas taip pat turi teisę išklausyti asmenis, Konkurencijos tarybai pateikusius atitinkamus prašymus atleisti nuo baudos ar pripažinimo pareiškimus. Teismas jokiais atvejais nesudaro galimybės kitiems asmenims, išskyrus atitinkamus prašymus atleisti nuo baudos ar pripažinimo pareiškimus Konkurencijos tarybai pateikusius asmenis, susipažinti su šiais dokumentais. Šios dalies nuostatos netaikomos kartu su prašymais atleisti nuo baudos ar pripažinimo pareiškimais pateikiamiems įrodymams.

6.

Konkurencijos tarybos byloje esantys įrodymai, kurie nėra nurodyti šio straipsnio 4 ar 5 dalyse, gali būti bet kuriuo metu išreikalauti, nagrinėjant bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, laikantis Civilinio proceso kodekso ir šio straipsnio 1 dalies nuostatų.

7.

Konkurencijos taryba turi teisę savo iniciatyva arba šio įstatymo 52 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje nurodytu atveju teismui pareikšti nuomonę dėl prašymo išreikalauti iš jos įrodymus proporcingumo.

8.

Įrodymais, gautais šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies pagrindu ir nenumatytais šio straipsnio 4 ar 5 dalyje, turi teisę remtis tik juos gavęs asmuo ar jo teisių perėmėjas.

9.

Šio straipsnio nuostatos dėl įrodymų išreikalavimo mutatis mutandis taikomos ir teismui išreikalaujant įrodymus, esančius Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos byloje. Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos byloje esantys dokumentai, atitinkantys šio įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nurodytus prašymus atleisti nuo baudos dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio pažeidimų ir pripažinimo pareiškimus dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnių pažeidimų, negali būti įrodymai civilinėje byloje. Šios dalies nuostatos netaikomos kartu su šiais prašymais atleisti nuo baudos ar pripažinimo pareiškimais pateikiamiems įrodymams. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos ir Europos Komisijai ar kitai Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijai pateiktiems ir vėliau atsiimtiems pripažinimo pareiškimams dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnių pažeidimų, kai šių pripažinimo pareiškimų atsiėmimo galimybę numato Europos Sąjungos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktai.

VII SKYRIUS

EUROPOS SĄJUNGOS KONKURENCIJOS TAISYKLIŲ TAIKYMAS

54 straipsnis. Įgaliota institucija

1.

Konkurencijos taryba yra institucija, įgaliota taikyti Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, kurių laikymosi priežiūra pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę pavedama nacionalinei konkurencijos institucijai.

2.

Konkurencijos taryba, atlikdama savo funkcijas, suteiktas pagal šio straipsnio 1 dalį, veikia šio įstatymo nustatyta tvarka.

55 straipsnis. Valstybės pagalba

1.

Konkurencijos taryba yra koordinuojanti institucija valstybės pagalbos, kuriai taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės, klausimais.

2.

Konkurencijos taryba Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka valstybės pagalbos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, projektų ekspertizę, teikia valstybės pagalbos teikėjams išvadas ir rekomendacijas, kaupia informaciją apie Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos teikėjų suteiktą valstybės pagalbą ūkio subjektams ir teikia ją Europos Komisijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir asmenims.

3.

Suteiktos valstybės pagalbos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, įskaitant nereikšmingą pagalbą, registro valdytoja yra Konkurencijos taryba.

56 straipsnis. Policijos pagalba ir teismo leidimų dėl tyrimo veiksmų išdavimas

1.

Tyrimą pagal Europos Sąjungos konkurencijos taisykles atliekantys Europos Komisijos įgalioti asmenys ar šiems asmenims atlikti patikrinimą padedantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui gali pasitelkti policijos pareigūnus.

2.

Vilniaus apygardos administracinis teismas išduoda teismo leidimus dėl galimo prievartos priemonių panaudojimo Reglamento (EB) Nr. 1/2003 20 straipsnyje nurodytu atveju.

3.

Vilniaus apygardos administracinis teismas išduoda teismo leidimus dėl Europos Komisijos atliekamų patikrinimų ir galimo prievartos priemonių panaudojimo Reglamento (EB) Nr. 1/2003 21 straipsnyje nurodytu atveju.

4.

Prašymus dėl teismo leidimų išdavimo pateikia Europos Komisija arba Konkurencijos taryba.

57 straipsnis. Konkurencijos bylų nagrinėjimas teisme

1.

Teismas, gavęs ieškinį, susijusį su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio taikymu, apie tai informuoja Europos Komisiją ir Konkurencijos tarybą. Tokiu atveju Europos Komisija ir Konkurencijos taryba turi Civilinio proceso kodekso 50 straipsnio 2 dalyje numatytas teises.

2.

Sprendimo (nutarties), priimto (priimtos) byloje, kurioje buvo taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnis, nuorašas nedelsiant po tokio sprendimo (nutarties) paskelbimo išsiunčiamas Europos Komisijai ir Konkurencijos tarybai.

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).