LegalizeDėl valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. O3E-1801 „Dėl Atliekų tvarkymo sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
NUTARIMAS
DĖL Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimO Nr. O3E-1801 „DĖL atliekų tvarkymo sektoriaus įmonių APSKAITOS ATSKYRIMO IR SĄNAUDŲ PASKIRSTYMO REIKALAVIMŲ APRAŠo patvirtinimo“ pakeitimo
2026 m. rugsėjo 30 d. Nr. O3-1287
Vilnius
Atsižvelgdama į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Reguliavimo strategijos vystymo departamento Nacionalinio reguliavimo metodologijos skyriaus 2026 m. rugsėjo 25 d. pažymą Nr. O5-1025 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. O3E-1801 „Dėl atliekų tvarkymo sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. O3E-1804 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo regioninės kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nutaria:
Pakeisti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. O3E-1801 „Dėl Atliekų tvarkymo sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„VALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA
NUTARIMAS
DĖL atliekų tvarkymo sektoriaus įmonių APSKAITOS ATSKYRIMO IR SĄNAUDŲ PASKIRSTYMO REIKALAVIMŲ APRAŠo patvirtinimo
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 251 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nutaria:
Patvirtinti Atliekų tvarkymo sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašą (pridedama).“
Nustatyti, kad šis nutarimas taikomas rengiant ir teikiant reguliuojamos veiklos ataskaitas už 2027 m. ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių duomenis.
Pavaduotojas, laikinai vykdantis pirmininko funkcijas Matas Taparauskas
PATVIRTINTA
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos
2022 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3E-1801
(Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos
2026 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. O3-1287
redakcija)
atliekų tvarkymo sektoriaus įmonių APSKAITOS ATSKYRIMO IR SĄNAUDŲ PASKIRSTYMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
Atliekų tvarkymo sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja apskaitos atskyrimą, sąnaudų paskirstymą bei su apskaitos atskyrimu ir sąnaudų paskirstymu susijusius reikalavimus.
Aprašu vadovaujasi:
2.1. regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo ir atliekų deginimo įrenginių valdytojai (toliau kartu – Ūkio subjektai), įgyvendindami apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo principų taikymą reguliuojamajai kainai nustatyti, taip pat užtikrindami reguliuojamosios veiklos efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą teikiant informaciją Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytais atvejais ir tvarka;
2.2. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), užtikrindama tinkamą Ūkio subjektų apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo įgyvendinimą bei nustatydama regionines kainas, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;
2.3. savivaldybės, teikiančios pastabas dėl regioninių kainų apskaičiavimo ir perskaičiavimo projektų Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
Apraše vartojamos šios sąvokos:
3.1. Apskaitos atskyrimas – Ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio pajamų, sąnaudų, ilgalaikio turto priskyrimas verslo vienetams, juos prilyginant savarankiškiems subjektams.
3.2. Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, sutampantis su Ūkio subjekto finansiniais metais.
3.3. Kintamosios sąnaudos – sąnaudos, kurių dydis kinta priklausomai nuo suteiktų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apimties.
3.4. Kriterijus – veiksnys, kuriuo vadovaujantis pagal priežastingumo ryšį konkrečios pajamų, sąnaudų, ilgalaikio turto sumos yra priskiriamos galutinėms paslaugoms (produktams) ir (arba) verslo vienetams. Ūkio subjekto naudojamas kriterijus turi būti ekonomiškai pagrįstas, logiškai pateisinamas ir nustatytas nediskriminaciniais pagrindais.
3.5. Nepaskirstomosios sąnaudos – sąnaudos, kurias patiria Ūkio subjektas ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau kurios nebūtinos nei galutinėms paslaugoms (produktams) teikti (reguliuojamosios kainos paslaugų (produktų) vertei kurti), nei verslui palaikyti (užtikrinti reguliuojamosios veiklos nepertraukiamumą, saugumą, stabilumą). Šias sąnaudas Ūkio subjektas patiria savo investicijų grąžos sąskaita.
3.6. Pastoviosios sąnaudos – sąnaudos, kurių dydis nekinta priklausomai nuo suteiktų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apimties.
3.7. Sąnaudų paskirstymas – Ūkio subjekto sąnaudų priskyrimas nustatytiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams).
3.8. Sąnaudų vienarūšiškumas (sąnaudų homogeniškumas) – sąnaudų savybė, kuri leidžia jas grupuoti pagal bendrus požymius.
3.9. Verslo vienetas – Ūkio subjekto veiklos dalis, skirta tam tikros grupės paslaugoms teikti ir (arba) produktams tiekti. Verslo vienetą sudaro visi Ūkio subjekto ištekliai, tų išteklių transformavimo veiklos ir (arba) procesai, susiję su šios grupės paslaugų ir (ar) produktų vertės kūrimu ir tokių paslaugų teikimu ir (ar) produktų tiekimu kitiems verslo vienetams ir (ar) galutinių paslaugų gavėjams.
3.10. Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, apibrėžtas Įstatyme, jį įgyvendinančiuose ir kituose atliekų tvarkymo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, taip pat Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme, Tarybos tvirtinamoje komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodikoje (toliau – Metodika), Po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodikoje, patvirtintoje Tarybos 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3E-1803 „Dėl Po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Atliekų deginimo įkainio metodika), Lietuvos Respublikos finansų ministro tvirtinamuose Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus tvirtinamuose Verslo apskaitos standartuose bei Tarptautiniuose apskaitos standartuose.
Šio Aprašo nuostatos mutatis mutandis taikomos ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamoms buityje susidarančioms atliekoms.
Aprašas netaikomas organizuojant ir tvarkant finansinę apskaitą ir rengiant finansines ataskaitas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme arba Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme bei Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme nustatyta tvarka.
Apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą (įskaitant informacijos teikimą Įstatyme numatytais atvejais) Ūkio subjektas atlieka vadovaudamasis Aprašo reikalavimais ir tik tais atvejais, kai Aprašas nereglamentuoja tam tikrų su apskaitos atskyrimu ir sąnaudų paskirstymu susijusių aspektų, Ūkio subjektas gali remtis Verslo apskaitos standartais, Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais arba Tarptautiniais apskaitos standartais.
II SKYRIUS
APSKAITOS ATSKYRIMO TAISYKLĖS
Apskaitos atskyrimo tikslai yra:
7.1. atskleisti verslo vieneto, kaip santykinai atskiros Ūkio subjekto verslo (veiklos) dalies, veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį, įskaitant faktiškai gautą investicijų grąžą;
7.2. atskleisti komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje teikiamų reguliuojamųjų veiklų pajamų ir sąnaudų formavimąsi.
Ūkio subjektas, įgyvendindamas apskaitos atskyrimą, privalo vadovautis šiais principais:
8.1. priežastingumo – Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas ir ilgalaikį turtą tiesiogiai ar netiesiogiai turi paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) atitinkamai pagal veiklą ar veiklas, kurios nulėmė tų pajamų uždirbimą, sąnaudų atsiradimą (susiformavimą) ar ilgalaikio turto įsigijimą;
8.2. kaupimo – Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas ir sąnaudas turi įtraukti į reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemą ir paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) vadovaudamasis pajamų uždirbimo ir sąnaudų atsiradimo (susiformavimo) faktu, t. y. neatsižvelgdamas į pinigų gavimo ir išmokėjimo faktą;
8.3. objektyvumo – Ūkio subjektas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų ir ilgalaikio turto paskirstymą verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) turi atlikti nešališkai, nesiekdamas iškreipti bet kurios paslaugos (produkto) ar verslo vieneto ataskaitinio laikotarpio rezultatų (pelno ar nuostolių) ir paveikti reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos informacijos gavėjų priimamų sprendimų;
8.4. pastovumo – Ūkio subjektas skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais turi taikyti tą pačią reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemą, išskyrus atvejus, kai:
8.4.1. dėl įvykusių reikšmingų įvykių ar aplinkybių reikalingi Ūkio subjekto naudojamos reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos loginiai pakeitimai ir šių pakeitimų poreikį Ūkio subjektas gali motyvuotai pagrįsti;
8.4.2. Taryba reikalauja pakeisti Ūkio subjekto taikomą reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemą, kai ši neatitinka galiojančių teisės aktų;
8.5. skaidrumo – Ūkio subjektas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų ir ilgalaikio turto paskirstymą turi atlikti taip, kad kiekviename pajamų, sąnaudų ir ilgalaikio turto paskirstymo etape ir galutinėse suvestinėse būtų galima aiškiai, skaidriai ir nesudėtingai nustatyti Ūkio subjekto pajamas, sąnaudas ir ilgalaikį turtą pagal verslo vienetus ir paslaugas (produktus). Ūkio subjektas privalo užtikrinti reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos duomenų teisingumą, tikrumą ir įvedimą laiku;
8.6. naudingumo – Ūkio subjektas turi parengti ir taikyti tokią reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemą, kurios teikiama informacija būtų išsami, tinkama naudoti ir suprantama tos informacijos gavėjams tiek Ūkio subjekto viduje, tiek už jo ribų;
8.7. patikimumo – reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemoje pajamas, sąnaudas ir ilgalaikį turtą Ūkio subjektas turi įtraukti tik vieną kartą, taip pat užtikrinti, kad pateikiama informacija tiksliai atspindėtų Ūkio subjekto finansinę būklę, joje nebūtų klaidų ir nukrypimų nuo teisės aktų reikalavimų.
Ūkio subjektas privalo užtikrinti, kad reguliuojamosios veiklos apskaitos sistema atitiktų šio Aprašo reikalavimus. Ūkio subjektas privalo suformuoti tokią reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemą, kuri leistų pateikti Aprašo IV skyriuje nurodytą informaciją ir įsitikinti apskaitos atskyrimo bei sąnaudų paskirstymo taisyklių įgyvendinimu bei Aprašo 8 punkte nurodytų principų taikymu.
Regioninis atliekų tvarkymo centras (toliau – RATC), vykdydamas apskaitos atskyrimą, ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas ir ilgalaikį turtą privalo paskirstyti pagal šiuos verslo vienetus, o sąnaudas pagal jiems priskiriamus sąnaudų centrus (objektus arba paslaugas):
10.1. reguliuojamosios veiklos verslo vienetas. Šiame verslo vienete RATC privalo numatyti šiuos sąnaudų centrus:
10.1.1. atliekų tvarkymas regioniniame sąvartyne;
10.1.2. atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – MBA) ar mechaninio apdorojimo (toliau – MA) įrenginiai;
10.1.3. maisto ir virtuvės atliekų (toliau – MVA) apdorojimo įrenginiai;
10.1.4. atliekų perkrovimo stotys;
10.1.5. didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (toliau – DGASA);
10.1.6. žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės (toliau – ŽAKA);
10.2. nereguliuojamosios veiklos verslo vienetas, kurį sudaro RATC veikla, nereguliuojama pagal Įstatymą arba kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, bei kuriame išskiriamos paslaugos, kurioms teikti patiriamos sąnaudos paskirstomos pagal Aprašo 10.1 papunktyje nustatytus sąnaudų centrus:
10.2.1. atliekų, nepriskiriamų komunalinėms atliekoms, tvarkymas (išskyrus komunalinėms atliekoms nepriskiriamas buityje susidarančias atliekas);
10.2.2. komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, kurios neteikiamos pagal savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir nepriskiriamos reguliuojamosios veiklos verslo vienetui;
10.2.3. komunalinių atliekų surinkimas ir vežimas iš atliekų turėtojų, vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo lėšų administravimas ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimas;
10.2.4. kitos nereguliuojamosios veiklos.
Bendro atliekų deginimo įrenginio ir atliekų deginimo įrenginio valdytojai, vykdydami apskaitos atskyrimą, ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas ir ilgalaikį turtą privalo paskirstyti pagal šiuos verslo vienetus:
11.1. po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo (toliau – komunalinių atliekų deginimas) verslo vienetas;
11.2. prekybos apyvartiniais taršos leidimais ir su ja susijusios veiklos verslo vienetas;
11.3. kitos reguliuojamosios veiklos verslo vienetas, kurį sudaro bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo veikla, nereguliuojama pagal Įstatymą, bet reguliuojama pagal kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus. Kiekvieną šį verslo vienetą sudaranti reguliuojamoji veikla turi būti išskirstoma pagal paslaugas (produktus):
11.3.1. šilumos (produkto) gamybos veikla;
11.3.2. elektros energijos (produkto) gamybos veikla;
11.3.3. kitos su kitos reguliuojamosios veiklos verslo vienetu tiesiogiai susijusios paslaugos (produktai), nurodant kiekvieną paslaugą (produktą);
11.4. nereguliuojamosios veiklos verslo vienetas, kurį sudaro bendro atliekų deginimo įrenginio ir atliekų deginimo įrenginio valdytojo veikla, nereguliuojama pagal Įstatymą arba kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus (visą nereguliuojamąją veiklą formuojant kaip vieną paslaugą (produktą), išskiriant elektros energijos (produkto) gamybą).
Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio sąnaudas turi paskirstyti verslo vienetams ir juos sudarančioms paslaugoms vadovaudamasis sąnaudų paskirstymo taisyklėmis, nurodytomis Aprašo III skyriuje (šio punkto nuostata bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams taikoma tiek, kiek nėra šio Aprašo sureguliuota konkrečiais atvejais).
Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas turi paskirstyti tiesiogiai verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) remdamasis atsiskaitymų su klientais sistemos įrašais ir apmokėjimui išrašytų sąskaitų (sąskaitų tvarkymo sistemos) informacija.
RATC papildomas (kitas) pajamas priskiria konkrečiam verslo vienetui pagal jų gavimo šaltinį. Tuo atveju, jei papildomos (kitos) pajamos yra susijusios su reguliuojamos ir nereguliuojamos veiklos verslo vienetais, RATC jas turi padalinti naudojant paskirstymo kriterijus ir laikantis Aprašo 8 punkte nurodytų principų.
Jei Ūkio subjektas nuomoja ar parduoda reguliuojamojoje veikloje visiškai ar iš dalies naudojamą ilgalaikį turtą, nuomos ar pardavimo pajamos paskirstomos tokia tvarka:
15.1. pagal turto panaudojimo reguliuojamojoje veikloje apimtį apskaičiuojama paskirstytina nuomos ar pardavimo pajamų dalis, bendrą nuomos ar pardavimo pajamų sumą dauginant iš Aprašo 16.3 papunktyje nustatyto turto panaudojimo reguliuojamojoje veikloje koeficiento;
15.2. reguliuojamosios veiklos paslaugoms (produktams) priskiriama ne mažiau kaip 50 procentų pagal Aprašo 15.1 papunktį apskaičiuotos pajamų dalies. Likusi šios pajamų dalies dalis priskiriama nereguliuojamosios veiklos verslo vienetui;
15.3. turto panaudojimo reguliuojamojoje veikloje koeficientas, jo duomenų šaltiniai ir apskaičiavimas nurodomi aktualiame reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos apraše (toliau – Sistemos aprašas);
15.4. RATC pagal Aprašo 15.2 papunktį reguliuojamosios veiklos paslaugoms (produktams) priskirtą pajamų dalį pateikia kaip kitas (netiesiogines) komunalinių atliekų tvarkymo veiklos pajamas.
Ūkio subjektas ilgalaikio turto vertę verslo vienetams ir jų paslaugoms (produktams) turi paskirstyti tokia tvarka:
16.1. kai ilgalaikis turtas yra naudojamas konkrečiai paslaugai (produktui) teikti ar konkretaus verslo vieneto veiklai užtikrinti, ilgalaikio turto vertę Ūkio subjektas turi tiesiogiai priskirti konkrečiai paslaugai (produktui) ar konkrečiam verslo vienetui;
16.2. kai ilgalaikis turtas yra susijęs su keliais verslo vienetais ar keliomis paslaugomis (produktais), jo vertė paskirstoma netiesiogiai atitinkamiems verslo vienetams ar atitinkamoms paslaugoms (produktams) pagal tai, kokia apimtimi ilgalaikis turtas naudojamas verslo vieneto veikloje ar paslaugos (produkto) teikimo veikloje, naudojant paskirstymo kriterijus ir laikantis Aprašo 8 punkte nurodytų principų;
16.3. Turto panaudojimo reguliuojamojoje veikloje koeficientas yra ilgalaikio turto vieneto vertės dalies, pagal Aprašo 16.2 papunktį priskirtos reguliuojamosios veiklos verslo vienetui, ir visos to ilgalaikio turto vieneto vertės santykis, išreikštas vieneto dalimis;
16.4. kai ilgalaikis turtas yra naudojamas bendram Ūkio subjekto veiklos palaikymui (užtikrinimui), šio ilgalaikio turto vertę Ūkio subjektas turi proporcingai paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), naudojant ilgalaikio turto paskirstymo kriterijus;
16.5. Ūkio subjektui, vykdančiam ilgalaikio turto paskirstymą verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), draudžiama reguliuojamųjų kainų paslaugoms (produktams) ir atitinkamiems verslo vienetams, į kurių sudėtį įeina reguliuojamų kainų paslaugos (produktai), priskirti:
16.5.1. plėtros darbų vertę iki ilgalaikio turto vienetų, kurių formavimui buvo atliekami plėtros darbai, eksploatacijos pradžios;
16.5.2. prestižo vertę;
16.5.3. investicinio turto vertę;
16.5.4. finansinio turto vertę;
16.5.5. tyrimų, studijų ir panašaus pobūdžio nematerialaus turto vertę;
16.5.6. eksploatuojamo išsinuomoto, panaudos ar panašiais pagrindais gauto ilgalaikio turto vertes;
16.5.7. ilgalaikio turto (ar jo dalies), sukurto įvykdžius investicijas, teisės aktų nustatyta tvarka nesuderinus su Taryba, vertę;
16.5.8. nebaigtos statybos vertę, Ūkio subjektui neatlygintinai (nemokamai) perduotų, nenaudojamų, likviduotų, nurašytų, laikinai nenaudojamų (užkonservuotų), esančių atsargose ilgalaikio turto vienetų vertę, išnuomoto (išskyrus Aprašo 15 punkte nurodytą atvejį), ar panaudos teisėmis perduoto turto vertę;
16.5.9. ilgalaikio turto vertės pokytį, susijusį su ilgalaikio turto perkainojimu;
16.5.10. ilgalaikio turto vienetų vertės dalį, sukurtą už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, taip pat už dotacijų, subsidijų, apyvartinių taršos leidimų teigiamo prekybos rezultato lėšas ir joms prilygintas lėšas;
16.5.11. nebenaudojamo ilgalaikio turto vieneto ar jo dalies likutinę vertę po įvykdytų investicijų, skirtų to ilgalaikio turto vieneto ar jo dalies atstatymui (rekonstrukcijai) ar modernizavimui, išskyrus atvejus, kai Taryba priima atskirą sprendimą dėl tokio ilgalaikio turto likutinės vertės pripažinimo ekonomiškai pagrįsta investicijų derinimo metu;
16.5.12. turto vertes, kurių Ūkio subjektas negali įtraukti į savo balansą pagal galiojančių teisės aktų nuostatas;
16.5.13. ilgalaikio turto, kuris nėra būtinas reguliuojamajai veiklai vykdyti, vertę;
16.6. atlikdamas kogeneracinės jėgainės ilgalaikio turto vertės atskyrimą, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas, laikydamasis Aprašo 8 punkte nurodytų principų ir Atliekų deginimo įkainio metodikos nuostatų, atskiria tiesiogiai galimą priskirti tokios kogeneracinės jėgainės ilgalaikį turtą ir jo vertę priskiria komunalinių atliekų deginimo verslo vienetui;
16.7. tuo atveju, kai nėra nustatyta komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba, atlikdamas kogeneracinės jėgainės turto (naujai pradėto eksploatuoti ar eksploatuojamo dar neįtraukto turto į komunalinių atliekų deginimo vienos tono įkainio viršutinę ribą) vertės paskirstymą verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas vadovaujasi Atliekų deginimo įkainio metodika. Kogeneracinės jėgainės ilgalaikio turto vertės dalys, priskirtos verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), negali būti didesnės, nei priskirtos verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) investicijų derinimo metu.
Ilgalaikio turto, kuriuo didinamas Ūkio subjekto įstatinis kapitalas, nudėvimoji vertė skaičiuojama iš perduoto turto balanse likutinės vertės perdavimo datai eliminuojant Aprašo 16.5 papunktyje nurodytoms ilgalaikio turto rūšims priskirtų ilgalaikio turto vienetų likutines vertes.
III SKYRIUS
SĄNAUDŲ PASKIRSTYMO TAISYKLĖS
Ūkio subjektas veikloje patiriamas sąnaudas nustato vadovaudamasis finansinės apskaitos registrų įrašais, pagal kuriuos buvo sudarytas finansinių ataskaitų rinkinys, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas. Perkeldamas duomenis iš finansinės apskaitos registrų į reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemą, Ūkio subjektas privalo:
18.1. užtikrinti, kad būtų perkelti visi bei teisingi duomenys;
18.2. sąnaudas suskirstyti į Aprašo 19–20 punktuose (taikytinas atitinkamam Ūkio subjektui) nurodytas sąnaudų grupes remiantis sąnaudų vienarūšiškumu (sąnaudų homogeniškumu);
18.3. užtikrinti, kad reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemoje būtų galimybė patikrinti sąnaudų perkėlimo išsamumą bei teisingumą;
18.4. kai tos pačios sąnaudų grupės dalis nepriklauso nuo suteiktų paslaugų ar sutvarkytų atliekų kiekio, o kita dalis kinta priklausomai nuo šių rodiklių, tokią sąnaudų grupę išskaidyti į pastoviąją ir kintamąją dalis pagal objektyvų, patikrinamą ir priežastinį ryšį atspindintį kriterijų. Taikomas kriterijus, jo duomenų šaltiniai, apskaičiavimo tvarka ir taikymo pastovumas nurodomi Sistemos apraše.
Visos RATC patiriamos sąnaudos skirstomos į šias grupes:
19.1. kintamosios sąnaudos:
19.1.1. elektros energijos technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudos;
19.1.2. vandens technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos;
19.1.3. kuro sąnaudos;
19.1.4. gamtinių dujų technologiniams procesams sąnaudos;
19.1.5. atliekų tvarkymo paslaugų sąnaudos;
19.1.6. mokesčio už aplinkos teršimą šalinamomis atliekomis ir kitos kintamosios sąnaudos;
19.2. pastoviosios sąnaudos:
19.2.1. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos;
19.2.2. atidėjinių sąvartynų uždarymui sąnaudos;
19.2.3. uždarytų sąvartynų priežiūros sąnaudos;
19.2.4. nuomos sąnaudos;
19.2.5. einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos;
19.2.6. transporto sąnaudos;
19.2.7. personalo sąnaudos;
19.2.8. mokesčių sąnaudos;
19.2.9. finansinės sąnaudos;
19.2.10. administracinės sąnaudos;
19.2.11. rinkodaros ir pardavimų sąnaudos;
19.2.12. kitos pastoviosios sąnaudos.
Visos bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo patiriamos sąnaudos turi būti suskirstytos į šias grupes:
20.1. elektros energijos technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudos;
20.2. vandens technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos;
20.3. apyvartinių taršos leidimų įsigijimo sąnaudos;
20.4. kitos kintamosios sąnaudos;
20.5. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos;
20.6. einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos;
20.7. darbo užmokesčio sąnaudos;
20.8. su darbo santykiais susijusių privalomųjų įmokų sąnaudos;
20.9. mokesčių sąnaudos;
20.10. finansinės sąnaudos;
20.11. administracinės sąnaudos;
20.12. rinkodaros ir pardavimų sąnaudos;
20.13. kitos pastoviosios sąnaudos.
Skaičiuodamas reguliuojamųjų veiklų paslaugoms (produktams) priskirto ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas Ūkio subjektas turi vadovautis Aprašo 16, 30 punktais ir šiais principais:
21.1. Ūkio subjektas privalo taikyti Tarybos nustatytą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpį (Aprašo 1 priedas) ir tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo metodą, išskyrus Aprašo 21.3–21.5 papunkčiuose numatytus atvejus;
21.2. paruošus ilgalaikį turtą naudoti (pradėjus eksploatuoti), jo nusidėvėjimas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos;
21.3. jei Aprašo 1 priede ilgalaikio turto vienetams nėra nustatyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpio ir Tarybos atskiru nutarimu suderintų Ūkio subjekto ilgalaikio turto grupių nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpių, tai Ūkio subjektas turi pasirinkti ir taikyti ekonomiškai pagrįstą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpį Verslo apskaitos, Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės arba Tarptautiniuose apskaitos standartuose nustatyta tvarka;
21.4. kai ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ar remontas pailgina turto naudingo tarnavimo laiką ir (ar) pagerina jo naudingąsias savybes ir šių darbų verte didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir (ar) patikslinamas turto naudingo tarnavimo laikas, ilgalaikio turto vertė ir (ar) ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas bei nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpis koreguojamas Verslo apskaitos, Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės arba Tarptautiniuose apskaitos standartuose nustatyta tvarka;
21.5. kai Ūkio subjekto įstatinis kapitalas didinamas turtiniu įnašu, Ūkio subjektas, skaičiuodamas šio ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas, gali taikyti kitokį, nei Aprašo 1 priede nustatytą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpį. Taryba turi teisę nustatyti kitą, nei Ūkio subjekto numatomą taikyti ilgalaikio turto vieneto nusidėvėjimo laikotarpį, atsižvelgdama į objektyvias priežastis, tokias kaip ilgalaikio turto nepriklausomo eksperto vertinimo išvados, teismų sprendimai ar norminių teisės aktų reikalavimai. Tarybai nustačius kitą ilgalaikio turto vieneto nusidėvėjimo laikotarpį, Ūkio subjektas, skaičiuodamas nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas, privalo taikyti Tarybos nustatytą ilgalaikio turto vieneto nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpį. Ūkio subjektui nepateikus informacijos ar dokumentų, kuriais remiantis Ūkio subjektas planuoja taikyti kitokį negu Aprašo 1 priede nustatytą nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpį, taikomas Aprašo 1 priede nustatytas nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpis;
21.6. iki pirmosios reguliuojamosios kainos nustatymo momento Ūkio subjektų veikloje naudotiems ir toliau naudojamiems ilgalaikio turto vienetams yra taikomi sutrumpinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpiai, t. y. Aprašo 1 priede nustatytas ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpis yra trumpinamas atitinkamo ilgalaikio turto vieneto faktiniu naudojimo veikloje laikotarpiu. Ilgalaikio turto vieneto likutinė vertė turi būti nudėvima per patikslintą turto naudingo tarnavimo laiką, patikslintą nusidėvėjimo sąnaudų sumą pradedant skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos po pirmosios reguliuojamosios kainos nustatymo momento.
Ūkio subjektas, skaičiuodamas teikiamų paslaugų sąnaudas pagal Aprašą, privalo laikydamasis priežastingumo principo ataskaitinio laikotarpio sąnaudas paskirstyti Ūkio subjekto verslo vienetams ir paslaugoms (produktams). Jeigu tiesioginis paskirstymas nėra galimas, ataskaitinio laikotarpio sąnaudų paskirstymui turi būti taikomi atitinkami sąnaudų paskirstymo kriterijai. Nustatydamas sąnaudų paskirstymo kriterijus Ūkio subjektas turi naudoti objektyvią veiklos ir (arba) finansinę informaciją bei laikytis Aprašo 8 punkte nustatytų principų.
Vadovaudamasis Aprašo 8 punkte nurodytais principais, Ūkio subjektas visas patiriamas paslaugų sąnaudas privalo priskirti vienai iš šių kategorijų:
23.1. tiesioginių sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, kurių atsiradimą (susiformavimą) ir apimtį lėmė konkrečios paslaugos ir jų apimtis ataskaitiniu laikotarpiu;
23.2. netiesioginių sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, kurių atsiradimą (susiformavimą) lėmė keleto paslaugų grupė, vidinis procesas ar jų grupė, ir kurių ryšys su konkrečiomis paslaugomis yra netiesioginis;
23.3. bendrųjų sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, skirtos Ūkio subjekto bendram veiklos palaikymui (užtikrinimui), kurios su konkrečiomis paslaugomis neturi nei tiesioginio, nei netiesioginio ryšio, tačiau kurių atsiradimą (susiformavimą) lėmė poreikis užtikrinti Ūkio subjekto bendros organizacinės veiklos nepertraukiamumą, saugumą, stabilumą;
23.4. nepaskirstomųjų sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, nurodytos Aprašo 30 punkte.
Tiesioginių sąnaudų kategorijai priskirtas sąnaudas Ūkio subjektas turi priskirti konkrečiam sąnaudų centrui (objektui arba paslaugai (produktui)), kuris tiesiogiai nulėmė tų sąnaudų atsiradimą (susiformavimą). Jei sąnaudos tiesiogiai susijusios su keliais sąnaudų centrais arba keliomis veiklomis, jos paskirstomos pagal nurodytą kriterijų Sistemos apraše.
Netiesiogines sąnaudas Ūkio subjektas turi paskirstyti konkretiems verslo vienetams. Tokį sąnaudų paskirstymą Ūkio subjektas turi atlikti naudodamas sąnaudų paskirstymo kriterijus, objektyviausiai atspindinčius priežastinį sąnaudų formavimosi ryšį tarp sąnaudų grupės, kuriai sąnaudos skirstomos, ir verslo vieneto, kuriam sąnaudos yra priskiriamos.
Bendrosios sąnaudos, kurioms Ūkio subjektas vadovaudamasis priežastingumo principu turi priskirti kaip galima mažiau sąnaudų, paskirstomos verslo vienetams proporcingai atitinkamam verslo vienetui priskirtai pastoviųjų tiesioginių ir netiesioginių sąnaudų sumos daliai.
RATC bendrosioms sąnaudoms priskiriamos RATC administracinės sąnaudos, kurios paskirstomos pagal formulę:
SADMi = (PTSi + PNSi) / (PTS + PNS) x SADM (1)
kur:
SADMi – RATC administracinės sąnaudos, priskirtos atitinkamam verslo vienetui, Eur;
PTSi – pastovios tiesioginės sąnaudos, priskirtos atitinkamam verslo vienetui, Eur;
PNSi – pastovios netiesioginės sąnaudos, priskirtos atitinkamam verslo vienetui, Eur;
PTS – visos pastovios tiesioginės sąnaudos, Eur;
PNS – visos pastovios netiesioginės sąnaudos, Eur;
SADM – visos RATC administracinės sąnaudos, Eur.
Paskirstant bendrąsias sąnaudas verslo vienetams, nepaskirstomosios sąnaudos nėra įtraukiamos.
Nepaskirstomąsias sąnaudas, nurodytas Aprašo 30 punkte, Ūkio subjektas turi įtraukti į reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemą, tačiau tokias sąnaudas perkeldamas iš finansinės apskaitos registrų į reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemą, Ūkio subjektas turi iš karto priskirti nepaskirstomųjų sąnaudų kategorijai.
Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo patiriamos sąnaudos, priskirtinos komunalinių atliekų deginimo veiklos verslo vienetui, apskaičiuojamos vadovaujantis Atliekų deginimo įkainio metodikos 25–29 ir 35–40 punktų nuostatomis.
Ūkio subjektui, vykdančiam sąnaudų paskirstymą, draudžiama reguliuojamų kainų paslaugoms ir atitinkamiems verslo vienetams priskirti šias nepaskirstomąsias sąnaudas:
30.1. beviltiškas skolas;
30.2. baudas ir delspinigius;
30.3. paramos, labdaros sąnaudas;
30.4. tantjemų išmokų, atlygio valdybos ir tarybos nariams bei su šiuo atlygiu susijusių mokesčių, išskyrus atvejus, kai ūkio subjekto valdybos ar tarybos steigimas privalomas pagal norminius teisės aktus, pelno mokesčio, mokesčių nuo dividendų sąnaudas;
30.5. narystės, stojamųjų įmokų sąnaudas, išskyrus sąnaudas dėl teisės aktuose numatyto privalomo dalyvavimo, tiesiogiai susijusio su reguliuojamu verslo vienetu ir 50 proc. vienos neprivalomos, tiesiogiai susijusios su reguliuojamu verslo vienetu, narystės, stojamųjų įmokų sąnaudų;
30.6. patirtas palūkanų ir kitas finansinės-investicinės veiklos sąnaudas;
30.7. komandiruočių, personalo mokymo, reprezentacijos, reklamos, viešųjų ryšių, rinkodaros, komunikacijų tyrimų, nuotolinių kanalų (pvz. socialiniai tinklai ir pan.) populiarinimo, įvairių monitoringų, tyrimų, susijusių su energetikos inovacijomis, sąnaudas (toliau – Normuojamos sąnaudos), kurios yra būtinos reguliuojamai veiklai vykdyti, sudarančias daugiau kaip:
30.7.1. 1,17 proc. nuo RATC reguliuojamos veiklos verslo vienetui priskirtų sąnaudų grupių, nurodytų Aprašo 19.2.4 – 19.2.12 papunkčiuose, sumos ir nuo bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo vykdomos veiklos sąnaudų grupių, nurodytų Aprašo 20.6–20.13 papunkčiuose, sumos;
30.7.2. Normuojamoms sąnaudoms nepriskiriamos RATC patiriamos teisės aktuose, taršos leidime arba sąvartyno uždarymo ir priežiūros po uždarymo dokumentuose privalomai nustatyto uždarytų sąvartynų monitoringo sąnaudos.
30.8. Normuojamų sąnaudų dalis yra apskaičiuojama pagal formulę:
Snorm=Nnorm / N100 (2)
kur:
Snorm – Normuojamų sąnaudų dalis, %;
Nnorm – Normuojamos sąnaudos, Eur;
N – RATC reguliuojamos veiklos verslo vienetui priskirtų sąnaudų grupių, nurodytų Aprašo 19.2.4–19.2.12 papunkčiuose suma arba bendro atliekų deginimo įrenginio ar atliekų deginimo įrenginio valdytojo veiklos sąnaudų grupių nurodytų, Aprašo 20.6–20.13 papunkčiuose, suma, Eur.
30.9. su įmonės įvaizdžio kūrimo tikslais susijusias sąnaudas, išskyrus vadovaujantis teisės aktais privalomas informavimo veiklos sąnaudas bei Ūkio subjekto tinklalapio palaikymą;
30.10. atidėjinių (RATC atveju – išskyrus atidėjinius sąvartynų uždarymui) sąnaudas;
30.11. sąnaudas įvairioms kultūros, sveikatinimo ir sporto paslaugoms paramą profesinėms sąjungoms bei kitas išmokas darbuotojams, viršijančias Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytas privalomas išmokas (kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu, sąnaudas, viršijančias darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atveju Darbo kodekse numatytas privalomas išmokas). Gimimo pašalpų, išmokų už mokymosi ir papildomas atostogas, pašalpų mirties atveju, pašalpų už nepilnamečius ir neįgalius šeimos narius, darbuotojų sveikatos draudimo sąnaudų atveju (kurios viršija Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytas privalomas išmokas, tačiau yra numatytos profesinių sąjungų kolektyvinėje sutartyje ar kitose darbuotojams bendrai taikomose ūkio subjekto vidinėse tvarkose) draudžiama priskirti sąnaudas, sudarančias daugiau kaip 50 proc. faktiškai patirtų sąnaudų. Paskirstomosioms sąnaudoms priskiriama šių sąnaudų suma negali sudaryti daugiau kaip 1 proc. nuo reguliuojamos veiklos verslo vieneto darbo užmokesčio sąnaudų, taip pat negali sudaryti daugiau kaip 300 Eur vertinant vidutiniškai vienam darbuotojui per metus;
30.12. mokymų dalyvių ir svečių maitinimo, salių nuomos, konkursų, parodų, įvairių renginių, nesusijusių su reguliuojamosios veiklos vykdymu, organizavimo, dovanų pirkimo, žalos atlyginimo, išskyrus dėl gamtos stichijų ar force majeure aplinkybių, vartotojų patirtų nuostolių atlyginimo, sporto salių ir kaimo turizmo teikiamų paslaugų bei kitų panašaus pobūdžio paslaugų, susijusių su rekreacija, įsigijimo sąnaudas ir kitas panašaus pobūdžio sąnaudas;
30.13. sąnaudas, patirtas dėl Ūkio subjekto neteisėtų veiksmų ar neveikimo (pavyzdžiui, kompensacijos dėl nelaimingų atsitikimų darbe, kompensacijos už darbuotojo patirtą žalą (nuostolius) dėl profesinės ligos, sužalojimo, kompensacijos, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai dėl neteisėto darbo sutarties sąlygų pakeitimo, nušalinimo nuo darbo ar atleidimo iš darbo ir kiti Ūkio subjekto neteisėti veiksmai ar neveikimas);
30.14. darbuotojų gyvybės draudimo sąnaudas ir papildomo draudimo sąnaudas, kai draudžiamieji įvykiai kyla iš neteisėtų Ūkio subjekto veiksmų, t. y. kai draudžiamasis įvykis atsiranda dėl Ūkio subjekto padarytų teisės aktų pažeidimų arba pareigų pažeidimų, aplaidumo, klaidų, netikslumų, neteisėtų veiksmų, neveikimo, kuriuos atliko apdrausti darbuotojai ar Ūkio subjektas (pvz., vadovų civilinės atsakomybės draudimas, darbdavio draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir pan.), išskyrus darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus ir (ar) su potencialiai pavojingais įrenginiais, kai gyvybės draudimas yra numatomas teisės aktuose, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe sąnaudas, išskyrus 50 proc. Ūkio subjekto darbuotojų sveikatos draudimo sąnaudų, kurios vertinamos pagal Aprašo 30.11 papunktį;
30.15. turto nuomos ar panašaus pobūdžio sąnaudas, nesusijusias su reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) teikimu, t. y. sąnaudas, kurios nebūtų susidariusios, jeigu reguliuojamąją veiklą vykdytų turto savininkas;
30.16. likviduoto, nurašyto, esančio atsargose, nenaudojamo (užkonservuoto) ilgalaikio turto nusidėvėjimo bei palaikymo sąnaudas (išskyrus nenaudojamo (užkonservuoto) turto palaikymo sąnaudas, jei Ūkio subjektas pateikia ekonominį ar teisinį pagrindimą dėl turto užkonservavimo pagrįstumo) bei išnuomoto (išskyrus Aprašo 15 punkte nurodytą atvejį) ar panaudos teisėmis perduoto kitam ūkio subjektui ilgalaikio turto sąnaudas ir išsinuomoto, Ūkio subjektui neatlygintinai (nemokamai) perduoto, panaudos teisėmis naudojamo turto nusidėvėjimo sąnaudas;
30.17. nebaigtos statybos ilgalaikio turto sąnaudas;
30.18. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį, priskaičiuojamą nuo ilgalaikio turto vienetų vertės, sukurtos už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, taip pat sukurtos už dotacijų, subsidijų, apyvartinių taršos leidimų teigiamo prekybos rezultato lėšas ir joms prilygstančias lėšas;
30.19. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį, priskaičiuojamą nuo ilgalaikio turto vienetų vertės pokyčio, susijusio su perkainojimo veikla;
30.20. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas nuo ilgalaikio turto ar jo dalies vertės, sukurtos įvykdžius investicijas, teisės aktų nustatyta tvarka nesuderintus su Taryba;
30.21. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas nuo prestižo, investicinio turto, finansinio turto, kito ilgalaikio turto, kuris nėra būtinas reguliuojamajai veiklai vykdyti;
30.22. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį, priskaičiuojamą nuo nebenaudojamo ilgalaikio turto vieneto ar jo dalies likutinės vertės po įgyvendintų investicijų, skirtų to ilgalaikio turto vieneto ar jo dalies atstatymui (rekonstrukcijai) ar modernizavimui, išskyrus atvejus, kai Taryba priima atskirą sprendimą dėl tokio ilgalaikio turto likutinės vertės pripažinimo ekonomiškai pagrįsta investicijų derinimo metu;
30.23. nurašyto į sąnaudas ilgalaikio turto vertę;
30.24. audito išlaidas Aprašo 42 punkte nurodytais atvejais.
IV SKYRIUS
SU APSKAITOS ATSKYRIMU IR SĄNAUDŲ PASKIRSTYMU SUSIJUSIŲ REIKALAVIMŲ SĄVADAS
Ūkio subjektas turi suformuoti ir naudoti tokią reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemą, kurios teikiama informacija leistų įsitikinti apskaitos atskyrimo taisyklių, nurodytų šio Aprašo II skyriuje, ir sąnaudų paskirstymo taisyklių, nurodytų šio Aprašo III skyriuje, vykdymu, o taip pat leistų suformuoti išsamią ir pagrįstą kasmetinę reguliuojamosios veiklos ataskaitą.
Reguliuojamosios veiklos ataskaitoje teikiama informacija turi atitikti šiuos kriterijus:
32.1. tinkamumo – ataskaitose pateikiami duomenys ir informacija turi būti naudingi ir pakankami informacijos gavėjui vertinant Ūkio subjekto vykdomoje veikloje gautų pajamų, patirtų sąnaudų bei naudojamo ilgalaikio turto paskirstymą verslo vienetams ir paslaugoms (produktams);
32.2. patikimumo – ataskaitose pateikiami duomenys ir informacija turi tiksliai atspindėti Ūkio subjekto finansinę būklę, jose neturi būti reikšmingų klaidų ir nukrypimų;
32.3. palyginamumo – ataskaitose pateikiami duomenys ir informacija turi sudaryti galimybę nustatyti Ūkio subjekto skirtingų laikotarpių reguliuojamosios veiklos ataskaitų duomenis;
32.4. reikšmingumo – ataskaitose turi būti pateikiami visi reikšmingi duomenys ir informacija. Duomenys ir informacija laikoma reikšmingais, jei jų (jos) nepateikimas ar klaidingas pateikimas gali turėti įtakos priimamiems sprendimams ar vertinimams, daromiems remiantis reguliuojamosios veiklos ataskaitomis.
Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui Ūkio subjektas privalo parengti reguliuojamosios veiklos ataskaitą, kurią sudaro:
33.1. naudojamos reguliuojamosios veiklos apskaitos Sistemos aprašas, detalizuojantis Ūkio subjekto naudojamus principus, metodus ir tvarkas atliekant apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą. Sistemos apraše Ūkio subjektas turi nurodyti, koks laikotarpis yra laikomas Ūkio subjekto finansiniais metais. Sistemos aprašą taip pat turi sudaryti šie jo priedai:
33.1.1. detalus kiekvieno verslo vieneto paslaugų (produktų) sąrašas ir paslaugos (produkto) aprašymas;
33.1.2. Ūkio subjekto parengtas ir veikloje naudojamas detalus, veiklos poreikiams pritaikytas pajamų, sąnaudų ir ilgalaikio turto sąskaitų planas, leidžiantis Ūkio subjektui įgyvendinti Aprašo reikalavimus apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo atžvilgiu;
33.1.3. pajamų, sąnaudų ir ilgalaikio turto paskirstymo kriterijų sąrašas, parengtas vadovaujantis Metodika ar Atliekų deginimo įkainio metodika, kuriame nurodyta kiekvieno Ūkio subjekto pasirinkto paskirstymo kriterijaus ekonominis pagrindimas (įskaitant tikslią informaciją apie tai, kokią dalį pajamų priskiria reguliuojamosios veiklos paslaugoms);
33.1.4. ilgalaikio turto vienetų ir (arba) jų grupių nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpių sąrašas (RATC atveju sudarytas pagal Aprašo 1 priedą) ir ūkio subjekto taikomi ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo ir remonto darbų kapitalizavimo kriterijai;
33.1.5. kitą informaciją, pagrindžiančią Ūkio subjekto suformuotos reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos atitiktį Aprašo reikalavimams.
33.2. Ūkio subjekto vadovo raštiškas patvirtinimas, kad Ūkio subjekto ataskaitiniu laikotarpiu naudota reguliuojamosios veiklos apskaitos sistema bei metinėse reguliuojamosios veiklos ataskaitose pateikta informacija atitinka šiame Apraše nustatytų apskaitos atskyrimo taisyklių ir sąnaudų paskirstymo taisyklių reikalavimus ir atspindi tikrovę;
33.3. Ūkio subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinys, sudarytas pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą arba Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą, ir jam atlikto audito išvada. Jei ūkio subjektą sudaro keli juridiniai asmenys – turi būti pateikta kiekvieno Ūkio subjektą sudarančio juridinio asmens metinė finansinė atskaitomybė bei konsoliduota metinė finansinė atskaitomybė;
33.4. RATC ataskaitinio laikotarpio ilgalaikio turto vertės ir nusidėvėjimo (amortizacijos) paskirstymo verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) ataskaita (parengta pagal Aprašo 2 priede pateiktą formą laikantis Aprašo 1 priede nustatytų ilgalaikio turto grupėms taikomų nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpių);
33.5. RATC ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolio) ataskaita (parengta pagal Aprašo 3 priede pateiktą formą);
33.6. RATC ataskaitinio laikotarpio patirtų tiesioginių sąnaudų paskirstymo verslo vienetams ataskaita (parengta pagal Aprašo 4 priede pateiktą formą);
33.7. RATC ataskaitinio laikotarpio patirtų tiesioginių sąnaudų paskirstymo pagal sąnaudų centrus ataskaita (parengta pagal Aprašo 5 priede pateiktą formą);
33.8. RATC ataskaitinio laikotarpio patirtų netiesioginių sąnaudų paskirstymo verslo vienetams ataskaita (parengta pagal Aprašo 6 priede pateiktą formą);
33.9. RATC ataskaitinio laikotarpio patirtų netiesioginių sąnaudų paskirstymo pagal sąnaudų centrus ataskaita (parengta pagal Aprašo 7 priede pateiktą formą);
33.10. RATC ataskaitinio laikotarpio patirtų bendrųjų sąnaudų paskirstymo verslo vienetams ataskaita (parengta pagal Aprašo 8 priede pateiktą formą);
33.11. RATC ataskaitinio laikotarpio patirtų bendrųjų sąnaudų paskirstymo pagal sąnaudų centrus ataskaita (parengta pagal Aprašo 9 priede pateiktą formą);
33.12. RATC ataskaitinio laikotarpio visų sąnaudų paskirstymo verslo vienetams ataskaita (parengta pagal Aprašo 10 priede pateiktą formą);
33.13. RATC ataskaitinio laikotarpio gautų papildomų (kitų) pajamų paskirstymo verslo vienetams ataskaita (parengta pagal Aprašo 11 priede pateiktą formą);
33.14. RATC per ataskaitinį laikotarpį priimtų ir sutvarkytų atliekų kiekių, paslaugų ir kainų ataskaita (parengta pagal Aprašo 12 priede pateiktą formą);
33.15. RATC per ataskaitinį laikotarpį parduodamų tvarkymo produktų (antrinių žaliavų) kiekių ir už juos gaunamų pajamų ataskaita (parengta pagal Aprašo 13 priede pateiktą formą);
33.16. RATC per ataskaitinį laikotarpį pateiktų deginti atliekų kiekių ir sąnaudų ataskaita (parengta pagal Aprašo 14 priede pateiktą formą);
33.17. RATC per ataskaitinį laikotarpį sunaudotų energetinių, kuro, elektros energijos technologinėms reikmėms, vandens technologinėms reikmėms ir kitų išteklių kiekių ir sąnaudų ataskaita (parengta pagal Aprašo 15 priede pateiktą formą);
33.18. RATC ataskaitinio laikotarpio darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio sąnaudų paskirstymo verslo vienetams ataskaita (parengta pagal Aprašo 16 priede pateiktą formą);
33.19. bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo ataskaitinio laikotarpio ataskaita, teikiama pagal Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Tarybos 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-470 „Dėl Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 1, 2, 5, 6, 8, 9, 10, 11 ir 12 priedus, nurodant ir pateikiant duomenis kitam reguliuojamosios veiklos verslo vienetui, kuris šio Aprašo atžvilgiu atitinka komunalinių atliekų deginimo verslo vienetą;
33.20. visa informacija apie ataskaitiniu laikotarpiu įneštą turtinį įnašą, kuriuo didinamas Ūkio subjekto įstatinis kapitalas (sprendimo perduoti turtą kopija, turto vertinimo akto kopija, informacija apie turto būklę, likutinė vertė, likutinės vertės dalis, sukurta už Europos Sąjungos struktūrinių fondų, dotacijų lėšas ir Aprašo 16.5 papunktyje nurodytoms ilgalaikio turto rūšims priskirtų ilgalaikio turto vienetų likutinė vertė ir kitus su turtinių įnašu susijusius duomenis), bei Ūkio subjekto motyvuotu sprendimu nustatytus (numatomus taikyti) ilgalaikio turto vienetams nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpius;
33.21. Ūkio subjekto nuožiūra kiti dokumentai ir informacija, padėsiantys Tarybai įsitikinti, kad Ūkio subjektas ataskaitiniu laikotarpiu tinkamai vykdė Aprašo nustatytas apskaitos atskyrimo taisykles ir sąnaudų paskirstymo taisykles.
Tarybai raštu pareikalavus, Ūkio subjektas per ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą privalo detalizuoti Tarybai pateiktus duomenis ir (arba) suteikti papildomos informacijos. Ūkio subjektas privalo užtikrinti, kad Tarybai teikiama informacija būtų tiksli, teisinga, pagrįsta, palyginama ir išsami.
Ūkio subjektai, veiklą pradėję po Aprašo įsigaliojimo dienos, Tarybai privalo pateikti Sistemos aprašą per 6 mėnesius nuo veiklos vykdymo pradžios. Punktas taikomas tuo atveju, jei 6 mėnesių terminas nuo veiklos vykdymo pradžios sueina greičiau, nei įsipareigojimo teikti kasmetinę reguliuojamosios veiklos ataskaitą vadovaujantis Aprašo 37 punktu vykdymo terminas.
Ūkio subjekto naudojamas Sistemos aprašas turi būti viešas ir skelbiamas Ūkio subjekto tinklalapyje. Ūkio subjektas Tarybai kartu su kasmetine reguliuojamosios veiklos ataskaita pateikia ataskaitinio laikotarpio Sistemos aprašą. Taryba turi teisę reikalauti, kad Ūkio subjekto parengtas Sistemos aprašas būtų patikslintas, atsižvelgiant į Aprašo reikalavimus.
Kasmetinė reguliuojamosios veiklos ataskaita kartu su šios ataskaitos audito (atitikties Aprašu patvirtintiems reguliuojamosios veiklos apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimams) išvada Tarybai turi būti pateikta nuo Ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio pabaigos per Įstatymo 306 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.
Taryba turi teisę pareikalauti atlikti Ūkio subjekto reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą dėl jos atitikties reguliuojamąją veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Šios patikros įvykdymo terminas turi būti ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai, per kurį Ūkio subjektas taip pat privalo gauti audito išvadą.
Aprašo 33.3 papunktyje, 37, 38 punktuose nurodytą auditą gali atlikti auditorius, audito įmonė, turintys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo nustatyta tvarka.
Aprašo 37, 38 punktuose nurodytas auditas atliekamas vadovaujantis Tarybos patvirtinta technine užduotimi.
Audito išvadose nurodytos kasmetinių reguliuojamosios veiklos ataskaitų ar naudojamos reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos klaidos ir (ar) neatitikimai teisės aktų reikalavimams privalo būti ištaisyti ir Tarybai pateikti patikslinti dokumentai ar įrodymai, liudijantys apie naudojamos reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos pokyčius. Tuo atveju, jei po atlikto audito paaiškėja, kad atliekamam patikrinimui buvo pateikti netikslūs duomenys, Ūkio subjektas privalo nedelsiant raštu informuoti Tarybą, nurodant kokie duomenys ir dėl kokių priežasčių turi būti pakoreguoti, pateikti auditoriaus įvertinimą, ar netikslūs duomenys yra reikšmingi atliktam auditui bei ar būtinas pakartotinis auditas, ir per 10 darbo dienų (po pakartotinio audito, jei jis auditoriaus vertinimu yra būtinas) Tarybai pateikti patikslintus dokumentus. Auditoriaus įvertinimo ir pakartotinio audito nereikia, jeigu duomenys koreguojami / atliekami reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos pokyčiai gavus Tarybos pastabas.
Aprašo 41 punkte nurodyto pakartotinio audito išlaidos negali būti pripažįstamos pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis. Audito išlaidos taip pat negali būti pripažįstamos pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis tuo atveju, jei Įstatymo nustatyta tvarka Taryba gauna patvirtinimą, kad atlikdamas Aprašo 37, 38 punktuose nurodytą auditą auditorius nesilaikė patikrai techninėje užduotyje nurodytų privalomų taikyti profesinių standartų.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Taryba turi teisę iš Ūkio subjekto per Tarybos nustatytą protingą terminą, ne trumpesnį kaip 5 darbo dienos, gauti visą informaciją ir dokumentus, būtinus Įstatyme numatytoms Tarybos funkcijoms vykdyti.
Dokumentai Tarybai teikiami elektronine forma per Tarybos Duomenų surinkimo ir analizės informacinę sistemą.
Ūkio subjektai, pažeidę Aprašo reikalavimus, taip pat už informacijos, nurodytos Apraše, nepateikimą ar žinomai klaidingos informacijos pateikimą, atsako Įstatymo nustatyta tvarka.
Tarybos veiksmai ar neveikimas įgyvendinant Aprašą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).