Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas

Individualus tarnybinis ginčas – vidaus tarnybos sistemos pareigūno nesutarimas su vidaus reikalų statutine įstaiga dėl šiame statute, kituose teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo.

Kursantas – asmuo, kuris mokosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ir yra pasirašęs stojimo į vidaus tarnybą sutartį.

Lygiavertės pareigos – tai pačiai pareigūnų pareigybių grupei priklausančios pareigos.

Nelaimingas atsitikimas tarnyboje, nelaimingas atsitikimas pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos – kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.

Pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

Pareigūnų rotacija – pareigūno perkėlimas šio statuto ir kitų įstatymų nustatytais atvejais į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba kitoje vidaus reikalų įstaigoje, pasibaigus šiame statute ar kituose įstatymuose nustatytai kadencijai.

Tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.

Tarnybos vietovė – savivaldybės teritorija, kurioje yra vidaus reikalų įstaigos, kurioje pareigūnas eina pareigas, ar šios įstaigos padalinio (kai padalinio buveinė nesutampa su vidaus reikalų įstaigos buveine), kuriame pareigūnas eina pareigas, buveinė, jeigu šakos kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.

Vidaus reikalų statutinė įstaiga (toliau – vidaus reikalų įstaiga) – valstybės politiką viešojo saugumo srityje įgyvendinantis vidaus reikalų ministro valdymo srities viešasis juridinis asmuo, kurio vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais. Prie vidaus reikalų statutinių įstaigų priskiriamos ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos.

Vidaus tarnyba – vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visuma.

Vidaus tarnybos sistema – vidaus reikalų ministrui pavestos valdymo srities vidaus reikalų statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma ir ryšiai tarp jų.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – šiame statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrinamas vidaus reikalų įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis pareigūnams.

Vidaus tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo, tarnybinio pavaldumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principais.

Pagal įstatymų viršenybės principą pareigūno statusas, reglamentuotas šiame statute ir kituose įstatymuose, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu.

Pagal lygiateisiškumo principą kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi lygias teises stoti į vidaus tarnybą, o pareigūno statusas negali būti ribojamas dėl aplinkybių, nesusijusių su pareigūno profesinėmis ir dalykinėmis savybėmis.

Pagal politinio neutralumo principą pareigūnas privalo, nepaisydamas asmeninių politinių pažiūrų, nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai, nedalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje.

Pagal skaidrumo principą bet kokia pareigūno veikla atliekant pareigas turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Pagal karjeros principą skyrimas į aukštesnes pareigas grindžiamas pareigūnų kompetencija, atrankos ar tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinant jų profesionalumą, tarnybinės veiklos rezultatus, tinkamumą pareigoms, į kurias pretenduojama, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti.

Pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei ar sveikatai, griežtesnė atsakomybė ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis.

Pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, kad asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins jos pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, dėl to pagal šį statutą ir kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visą jų tarnybos laiką.

Pagal bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą pareigūnas privalo vykdyti bendrąsias pareigas ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas.

Pagal tarnybinio pavaldumo principą pareigūnai yra pavaldūs savo tiesioginiams vadovams ir privalo vykdyti vadovų teisėtus nurodymus.

Pareigūnų pareigybių grupės ir joms priskirtos pareigūnų pareigybės nustatytos šio statuto priede.

Didžiausią leistiną pareigūnų pareigybių skaičių vidaus reikalų centrinėse ir kitose vidaus reikalų įstaigose ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose tvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras (toliau – vidaus reikalų ministras), atsižvelgdamas į vidaus reikalų centrinių įstaigų poreikius ir neviršydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus jo valdymo sritims priskirtose įstaigose prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija).

Pareigūnų pareigybių vidaus reikalų centrinėse įstaigose, kitose vidaus reikalų įstaigose ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose poreikio nustatymo metodiką tvirtina vidaus reikalų ministras.

Šio statuto priede nurodytų 13, 14 ir 15 pareigybių grupių pareigybėms ir vyriausiojo kovotojo pareigybei būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta kvalifikacija, 10, 11 ir 12 pareigybių grupių pareigybėms (išskyrus vyriausiojo kovotojo pareigybę) – ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas, iki 2009 metų įgytas aukštesnysis išsilavinimas arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, 1–9 pareigybių grupių pareigybėms – aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Kitus konkrečius reikalavimus dėl pareigūnų išsilavinimo nustato vidaus reikalų įstaigų vadovai.

Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai tvirtina pareigūnų pareigybių, kurioms eiti būtinas aukštasis teisinis išsilavinimas, sąrašus.

Vidaus reikalų įstaigų personalą sudaro pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai.

Pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis statutas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas). Kiti vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir šiame statute nustatytais atvejais kolektyvinės sutartys gali nustatyti specialias su šių įstaigų veiklos ypatumais susijusias pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančias normas.

Kitiems valstybės tarnautojams, tarnaujantiems ir siekiantiems tarnauti vidaus reikalų įstaigose, taikomos šio statuto 8 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 12 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi:

Vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali nustatyti papildomų reikalavimų, taikomų asmenims, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar kitoje švietimo įstaigoje arba pretenduojantiems tarnauti tam tikruose vidaus reikalų įstaigų padaliniuose. Šie papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu vidaus tarnybai ar tinkamumu eiti pareigas tam tikruose padaliniuose.

Pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose asmuo turi kreiptis į vidaus reikalų įstaigą (išskyrus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą) dėl siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, o pageidaujantis mokytis kitoje švietimo įstaigoje asmuo – dėl siuntimo į kitą švietimo įstaigą.

Asmuo privalo pateikti vidaus reikalų įstaigos, į kurią jis kreipiasi dėl siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą, personalo tarnybai ar personalo tvarkymo funkcijas šioje įstaigoje atliekančiam valstybės tarnautojui (pareigūnui) užpildytą vidaus reikalų ministro nustatytos formos anketą ir gyvenimo aprašymą.

Pageidaujančio mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose asmens tikrinimas vyksta taip:

Pageidaujančio mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose asmens tikrinimo, nustatyto šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, procedūrą teisės aktų nustatyta tvarka koordinuoja vidaus reikalų įstaigos, į kurią jis kreipiasi dėl siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą, personalo tarnyba arba personalo tvarkymo funkcijas atliekantis valstybės tarnautojas (pareigūnas).

Nustatęs, kad pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose asmuo atitinka šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir šio statuto 7 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytus reikalavimus, vidaus reikalų įstaigos vadovas išduoda šiam asmeniui siuntimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, o vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro nustatytą pareigūnų rengimo pagal atitinkamas studijų programas poreikį, išduoda siuntimą į kitą švietimo įstaigą:

Asmenims siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar siuntimai stoti į kitą švietimo įstaigą išduodami atrankos būdu. Šių atrankų atlikimo ir siuntimų į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas bei siuntimų stoti į kitas švietimo įstaigas išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą šios įstaigos vadovo įsakymu priimami ir įrašomi į šios įstaigos kursantų sąrašus asmenys:

Asmenų priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą draudžiama priimti asmenį, kuris neatitinka šio statuto 7 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų ir kai yra šio statuto 12 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose arba 2 dalyje nurodytos aplinkybės.

Jeigu šio statuto 12 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ar 6 punkte arba 2 dalyje nurodytos aplinkybės atsirado po asmens priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, asmuo iš jos pašalinamas ir išbraukiamas iš kursantų sąrašų.

Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Ginčai, kilę dėl priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ar pašalinimo iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų, sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

Stojimo į vidaus tarnybą sutartis yra trišalis Lietuvos Respublikos piliečio, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos švietimo įstaigos ir vidaus reikalų centrinės įstaigos rašytinis susitarimas, kuriuo kursantas įsipareigoja laikytis šiame statute ir kituose teisės aktuose kursantams nustatytų reikalavimų, atlikti jam pavestas pareigas, o asmuo, nusiųstas mokytis į kitą švietimo įstaigą, – laikytis šios įstaigos nustatytų reikalavimų, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga ar kita švietimo įstaiga įsipareigoja sudaryti tinkamas mokymosi sąlygas, o vidaus reikalų centrinė įstaiga įsipareigoja užtikrinti, kad baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą kursantas ar kitą švietimo įstaigą baigęs asmuo bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas vidaus reikalų įstaigoje, jam bus sudarytos tinkamos tarnybos sąlygos, užtikrintos šiame statute ir kituose įstatymuose nustatytos pareigūnų teisės ir socialinės garantijos.

Privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra:

Stojimo į vidaus tarnybą sutarčių sudarymo ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytų privalomų stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlygų vykdymo kontrolės tvarką, taip pat standartines stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlygas nustato vidaus reikalų ministras.

Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas su mokymu susijusias išlaidas sudaro šio statuto 14 straipsnio 7 dalyje nurodyta studijų kaina ir šio statuto 14 straipsnio 8 dalyje nurodyta stipendija.

Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos su mokymusi susijusios išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodika.

Baigusiam vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, kitą švietimo įstaigą ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas atitinkamo mokymo baigimą patvirtinantis dokumentas. Šis asmuo per 10 darbo dienų nuo šio dokumento išdavimo dienos turi atvykti į vidaus reikalų centrinę įstaigą, su kuria buvo sudaręs trišalę stojimo į vidaus tarnybą sutartį. Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas vidaus reikalų įstaigos vadovas, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens atvykimo privalo savo įsakymu paskirti asmenį į pareigas konkrečioje vidaus reikalų įstaigoje.

Su įsakymu dėl paskyrimo į pareigas asmuo supažindinamas pasirašytinai.

Paskirtas į pareigas ir prisiekęs asmuo įgyja pareigūno statusą, jam išduodamas pareigūno tarnybinis pažymėjimas ir sudaroma pareigūno tarnybos byla.

Jeigu paskirtas į pareigas asmuo atsisako prisiekti arba prisiekia su išlyga, įsakymas dėl jo paskyrimo į pareigas panaikinamas ir asmuo laikomas nepriimtu į vidaus tarnybą.

Skyrimo į pareigas tvarką, pareigūno tarnybos bylos aprašą, pareigūno tarnybinio pažymėjimo privalomosios formos aprašą ir pareigūnų tarnybinių pažymėjimų išdavimo, keitimo, grąžinimo, naikinimo ir paskelbimo negaliojančiais tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Draudžiama priimti į vidaus tarnybą:

Jeigu nustatyta, kad yra kitų patikrintų priimamą asmenį kompromituojančių duomenų, dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai sprendžia vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas.

Ginčai dėl priėmimo į vidaus tarnybą sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

Paskirtas į pareigas asmuo prisiekia iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl priėmimo į vidaus tarnybą. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

Pareigūno priesaiką priima asmuo, paskyręs jį į pareigas.

Prisiekusio pareigūno pasirašytas priesaikos lapas saugomas šio pareigūno tarnybos byloje.

Pareigūnų pirminis profesinis mokymas vyksta vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose pagal IV lygio formaliojo profesinio mokymo programas. Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu būsimi pareigūnai rengiami ir kitose švietimo įstaigose.

Asmenys, turintys ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį, iki 2009 metų įgytą aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir profesijas, įgytas ne vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, ir siekiantys tarnauti, turi baigti įvadinio mokymo kursus (išskyrus asmenis, baigusius kitas švietimo įstaigas vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu) vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose.

Pareigūnai privalo nuolat tobulinti kvalifikaciją. Pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Pareigūnai privalo atitikti bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus. Pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimus ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai pareigūnams gali nustatyti papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalų įstaigų padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarką.

Pareigūnų profesinio mokymo vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose pagal vidaus tarnybos sistemai reikalingų specialybių studijų programas poreikį ir pareigūnų mokymo kitose švietimo įstaigose poreikį nustato vidaus reikalų ministras.

Pareigūnų profesinis mokymas vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose finansuojamas atitinkamai iš Vidaus reikalų ministerijai arba vidaus reikalų centrinei įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

Vidaus reikalų ministerija arba vidaus reikalų centrinė įstaiga turi teisę apmokėti studijų kainą asmenims, kurie, gavę vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimą ir sudarę stojimo į vidaus tarnybą sutartį, aukštosiose mokyklose valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuoja pagal vidaus tarnybos sistemai reikalingų specialybių studijų programas. Šių studijų kainos apmokėjimo atvejus, sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Kursantams mokamos stipendijos, kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka Vidaus reikalų ministerija arba vidaus reikalų centrinė įstaiga turi teisę iš joms tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų teikti Vyriausybės nustatyto dydžio paramą asmenims, kurie vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu mokosi kitose švietimo įstaigose ir yra sudarę stojimo į vidaus tarnybą sutartį.

Pareigūnų neformaliojo profesinio mokymo ir įvadinio mokymo kursų programas tvirtina vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas.

Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos yra vidaus reikalų ministrui ar vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams pavaldžios įstaigos, kuriose vyksta pareigūnų profesinis mokymas, jų kvalifikacijos tobulinimas, taip pat kursantų profesinis mokymas ir kursantų įvadinio mokymo kursai.

Pareigūnų profesinio mokymo užduotis ir reikalavimus vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų teikimu tvirtina vidaus reikalų ministras. Pareigūnų profesinio mokymo užduotis ir reikalavimus vidaus reikalų ministras gali pavesti nustatyti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams.

Į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas priimami vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atitinkantys priėmimo į šias įstaigas sąlygas.

Kursantų statusas, mokymosi sąlygos ir tvarka nustatomi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų nuostatuose ir kituose teisės aktuose. Kursantai vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti pasitelkiami vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti.

Kursantui sudaroma kursanto asmens byla. Kursanto bylos turinį nustato vidaus reikalų ministras.

Kursantui, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą, organizuojamas kompetencijų vertinimas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka.

Pareigūnų tarnybos santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai, įgaliojimams žymėti nustatomi nekariniai pareigūnų laipsniai (toliau – laipsniai).

Laipsnius turi pareigūnai, einantys statutinio valstybės tarnautojo pareigas vidaus reikalų įstaigose, taip pat pareigūnai, įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą.

Laipsniai skirstomi į vidaus tarnybos ir policijos laipsnius.

Vidaus tarnybos laipsniai suteikiami Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Vadovybės apsaugos departamento, Viešojo saugumo tarnybos ir šioms vidaus reikalų centrinėms įstaigoms pavaldžių įstaigų, padalinių ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų pareigūnams.

Vidaus tarnybos laipsniai yra:

Pirminės grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:

Vidurinės grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:

Aukštesniosios grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:

Aukščiausiosios grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsnis yra vidaus tarnybos generolas.

Policijos laipsniai suteikiami policijos pareigūnams.

Policijos laipsniai yra:

Pirminės grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:

Vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:

Aukštesniosios grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:

Aukščiausiosios grandies pareigūnų policijos laipsnis yra generalinis komisaras.

Pareigūnas laipsnio gali netekti tik netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės. Netarnaujančių buvusių pareigūnų laipsniai yra atsargos laipsniai. Duomenys apie tai, kokius laipsnius turi buvę pareigūnai, įtraukiami į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų pareigūnų registrą (toliau – Vidaus reikalų pareigūnų registras).

Vidaus tarnybos grandinio ar jaunesniojo policininko laipsnis suteikiamas po pirminio profesinio mokymo baigimo arba po įvadinio mokymo kursų baigimo vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovo įsakymu, paskyrus pareigūną į atitinkamas pareigas.

Aukštesnis pirminės grandies pareigūnų laipsnis, atsižvelgiant į kvalifikaciją, suteikiamas pareigūnui, einančiam atitinkamas pareigas ir ištarnavusiam:

Aukštesnį pirminės grandies pareigūnų laipsnį suteikia vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas vidaus reikalų įstaigos vadovas. Vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui ar viršilai aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas tik tada, kai jie patobulina kvalifikaciją, įgyja aukštąjį išsilavinimą ir yra paskiriami į atitinkamas pareigas.

Vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymu suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus.

Aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, kai jis ištarnauja:

Aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį suteikia vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovas.

Vidaus tarnybos majoro ar komisaro laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, kai jis ne mažiau kaip 3 metus ištarnauja vidaus tarnybos kapitonu ar komisaru inspektoriumi.

Vidaus tarnybos majoro ir vidaus tarnybos pulkininko leitenanto, komisaro ir vyresniojo komisaro laipsnius suteikia vidaus reikalų ministras vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo teikimu.

Aukštesnis aukštesniosios grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, kai jis ištarnauja:

Vidaus tarnybos pulkininko ir vyriausiojo komisaro laipsnius suteikia vidaus reikalų ministras.

Vidaus tarnybos generolo laipsnis suteikiamas turinčiam vidaus tarnybos pulkininko laipsnį pareigūnui, kuris paskirtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu, Viešojo saugumo tarnybos vadu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriumi, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriumi ar Vadovybės apsaugos departamento direktoriumi ir yra ištarnavęs vidaus tarnybos pulkininku ne mažiau kaip 4 metus. Vidaus tarnybos generolo laipsnis suteikiamas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko (toliau – Ministras Pirmininkas) potvarkiu vidaus reikalų ministro teikimu.

Generalinio komisaro laipsnis suteikiamas turinčiam vyriausiojo komisaro laipsnį pareigūnui, kuris paskirtas policijos generaliniu komisaru ir yra ištarnavęs vyriausiuoju komisaru ne mažiau kaip 4 metus. Generalinio komisaro laipsnis suteikiamas Ministro Pirmininko potvarkiu vidaus reikalų ministro teikimu.

Už ypač didelius nuopelnus tarnyboje aukštesnis laipsnis anksčiau, negu nustatyta, suteikiamas tik vieną kartą per pareigūno tarnybą. Ypač reikšmingais nuopelnais laikytini nuopelnai, kurie turėjo didelės reikšmės viešajam saugumui.

Pareigūnui, kuris turi galiojančią tarnybinę nuobaudą arba kurio tarnybinė veikla paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta patenkinamai ar nepatenkinamai, aukštesnis laipsnis nesuteikiamas.

Laipsnis gali būti pažemintas skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa. Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto vidaus reikalų įstaigos vadovo suteiktą laipsnį pažemina vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas vidaus reikalų įstaigos vadovas. Vidaus reikalų ministro suteiktą laipsnį pažemina vidaus reikalų ministras vidaus reikalų centrinės ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vadovo teikimu. Ministro Pirmininko suteiktą laipsnį pažemina Ministras Pirmininkas vidaus reikalų ministro teikimu. Buvęs laipsnis grąžinamas po vienų metų, o panaikinus tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa, – nesuėjus šiam terminui.

Pareigūnų laipsnių priklausymą nuo pareigūno einamų pareigų, pareigūnų laipsnių suteikimo, pervardijimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Perkelto į policijos įstaigą iš kitos vidaus reikalų įstaigos arba perkelto į kitą vidaus reikalų įstaigą iš policijos įstaigos pareigūno arba atšaukto iš Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervo pareigūno iki perkėlimo turėtas vidaus tarnybos ar policijos laipsnis pervardijamas atitinkamu tos pačios grandies policijos ar vidaus tarnybos laipsniu. Atšauktam iš Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervo pareigūnui aukštesnis laipsnis suteikiamas laikantis šio statuto 28 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Grąžinto į vidaus tarnybą buvusio pareigūno turimas atsargos laipsnis nuo pareigūno grąžinimo į vidaus tarnybą dienos tampa pareigūno laipsniu arba pervardijamas atitinkamu tos pačios grandies policijos ar vidaus tarnybos laipsniu.

Priimamam į vidaus tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiui, tarnavusiam valstybės tarnyboje statutiniu valstybės tarnautoju ir turėjusiam specialų pareiginį laipsnį arba rangą, atsižvelgiant į jo išsilavinimą ir tarnybos stažą, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka suteikiamas policijos ar vidaus tarnybos laipsnis.

Atrankoje į laisvas pareigūno pareigas gali dalyvauti tos pačios ar kitos vidaus reikalų įstaigos pareigūnai. Atrankos metu įvertinama pretendentų profesionalumas, tarnybinė veikla, tinkamumas eiti pareigas, į kurias pretenduojama, vidaus tarnybos trukmė einant konkrečias pareigas, turima kvalifikacija, būtina naujoms pareigoms eiti.

Duomenys apie skelbiamas atrankas į laisvas pareigūno pareigas vidaus reikalų įstaigose skelbiami Vidaus reikalų ministerijos ir atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos interneto svetainėse, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigybes.

Atrankos į laisvas pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Atrankai vykdyti vidaus reikalų įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas aukštesnes pareigas komisija (toliau – atrankos komisija). Jeigu vidaus reikalų įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienu atrankos komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos atstovas. Jeigu vidaus reikalų įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į atrankos komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į atrankos komisijos narius neskiriamas.

Atrankos į laisvas pareigūno, vykdančio kriminalinę žvalgybą, pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Į vidaus reikalų centrinėms įstaigoms pavaldžių vidaus reikalų įstaigų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, vidaus reikalų įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas pareigūnai skiriami tik atrankos būdu, išskyrus šio statuto 20 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytus atvejus.

Pareigūnus iš vienų pareigų į kitas savo įsakymu perkelia vadovai, turintys teisę skirti į pareigas.

Draudžiama pareigūną perkelti į pareigas vidaus reikalų įstaigoje, kurioje eina pareigas jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar su juo svainystės ryšiais susijęs asmuo, jeigu pagal einamas pareigas tarp jų būtų tiesioginis pavaldumas.

Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovus 5 metams į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu, jeigu kituose šių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitaip. Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai šias pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, kurio veiklą, pasibaigus jo pirmajai kadencijai, vidaus reikalų ministro sudaryta tarnybinės veiklos vertinimo komisija įvertina labai gerai arba gerai, gali būti teikiamas skirti į šias pareigas antrai kadencijai. Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai yra tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi vidaus reikalų ministrui, jeigu kituose šių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai turi turėti ne žemesnį negu magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir turėti ne mažesnę negu 3 metų darbo patirtį einant vadovaujančias pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Įstatymuose, reglamentuojančiuose šių įstaigų veiklą, gali būti nustatyti kitokie vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams taikomi reikalavimai.

Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų pavaduotojus vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo teikimu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras. Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo įgaliojimų trukme. Pasibaigus vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo kadencijai arba atleidus jį iš pareigų, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo pavaduotojai pareigas eina tol, kol šio statuto nustatyta tvarka paskiriami vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo pavaduotojai.

Pasibaigus vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo kadencijai ar vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo pavaduotojo tarnybos einant šias pareigas laikotarpiui, šių pareigūnų rašytiniu sutikimu jie gali būti perkelti į laisvas pareigas, kurias ėjo iki paskyrimo į vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar vadovo pavaduotojo pareigas, o jeigu jų nėra, – į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje arba kitoje vidaus reikalų įstaigoje. Pareigūnui, perkeltam į laisvas pareigas, kurias jis ėjo iki paskyrimo į vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar vadovo pavaduotojo pareigas, arba perkeltam į lygiavertes pareigas, nustatoma pareiginė alga, lygi jo iki paskyrimo į vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar vadovo pavaduotojo pareigas gautai pareiginei algai. Pareigūnui, perkeltam į žemesnes pareigas, nustatoma pareiginė alga pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuri yra artimiausia, bet ne didesnė negu jo gauta iki paskyrimo į vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar vadovo pavaduotojo pareigas pareiginė alga.

Pasibaigus vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo kadencijai ar šios įstaigos vadovo pavaduotojo tarnybos einant šias pareigas laikotarpiui, jeigu jie nesutinka šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka būti perkelti į kitas pareigas, šie pareigūnai atleidžiami iš vidaus tarnybos šio statuto 62 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytu pagrindu.

Pareigūnas jo rašytiniu prašymu gali būti perkeltas į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje.

Dviejų pareigūnų, einančių lygiavertes pareigas, rašytiniais prašymais jų pareigos gali būti sukeistos – pareigūnai perkeliami vienas į kito pareigas.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į kitas pareigas gali būti perkeltas pareigūnas, kuris turi toms pareigoms eiti būtiną išsilavinimą ir atitinka kitus pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Šis pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas:

Kai yra Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, kad pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų, vidaus reikalų įstaigos vadovas turi teisę šio pareigūno rašytiniu sutikimu perkelti jį į kitas lygiavertes arba, jei jų nėra, į žemesnes pareigas, kurias pareigūnas pagal savo sveikatos būklę gali eiti, toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje ar, vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, kitoje vidaus reikalų įstaigoje.

Šiame straipsnyje nurodytais atvejais perkeltam į lygiavertes pareigas pareigūnui nustatoma iki perkėlimo pagal eitas pareigas gauta pareiginė alga, o šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais perkeltam į žemesnes pareigas pareigūnui nustatoma pareiginė alga pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuri yra artimiausia, bet mažesnė negu jo iki perkėlimo gauta pareiginė alga.

Šiame straipsnyje numatytais atvejais pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

Draudžiama pareigūną perkelti į kitas pareigas vidaus reikalų įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar su juo svainystės ryšiais susijęs asmuo, jeigu pagal einamas pareigas tarp jų būtų tiesioginis pavaldumas.

Ginčai dėl tarnybinio kaitumo sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

Tarnybinio būtinumo atveju pareigūnas be jo sutikimo gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje (padalinyje) ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui. Bendras pareigūno perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio būtinumo atvejais laikotarpis per 3 jo tarnybos metus negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai.

Be rašytinio sutikimo pareigūnai pagal šio straipsnio 1 dalį perkeliami į tos pačios apskrities teritorijoje esančią vidaus reikalų įstaigą (padalinį) (Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas perkeliamas į kitą Valstybės sienos apsaugos tarnybai pavaldžios vidaus reikalų įstaigos padalinį, esantį tos vidaus reikalų įstaigos veiklos teritorijoje). Kitais atvejais pareigūną laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik turint jo rašytinį sutikimą, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremaliųjų situacijų atvejus.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos dėl pareigūno perkėlimo į kitas pareigas kitoje tarnybos vietovėje negali būti taikomos nėščioms pareigūnėms, pareigūnėms motinoms, pateikusioms darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą, pareigūnams, auginantiems vaiką iki 3 metų, ir pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Pareigūnas jo sutikimu gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes laikinai negalinčio eiti pareigų pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje (padalinyje), iki grįš negalintis eiti pareigų pareigūnas.

Pareigūnas, kuris, uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali eiti savo pareigų nesinaudodamas tokia informacija, jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje arba, vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, kitoje vidaus reikalų įstaigoje. Šioje dalyje nurodytu atveju perkeltam į lygiavertes pareigas pareigūnui nustatoma iki perkėlimo pagal eitas pareigas gauta pareiginė alga, o perkeltam į žemesnes pareigas pareigūnui nustatoma pareiginė alga pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuri yra artimiausia, bet mažesnė negu jo iki perkėlimo gauta pareiginė alga.

Pagal šį straipsnį, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, perkeltam į kitas pareigas pareigūnui mokama ne mažesnė kaip iki perkėlimo gauta jo pareiginė alga. Šiame straipsnyje numatytais atvejais į aukštesnes pareigas perkeliamam pareigūnui nustatoma pareiginė alga pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuri yra artimiausia, bet didesnė negu jo iki perkėlimo gauta pareiginė alga. Į lygiavertes ar žemesnes pareigūno pareigas perkeliamam pareigūnui nustatoma jo iki perkėlimo gauta pareiginė alga.

Pagal šį straipsnį pareigūną galima perkelti į kitas pareigas kitoje tarnybos vietovėje tik tuo atveju, kai atsižvelgiant į šeimos sudėtį jam suteikiamos teisės aktuose nustatyto ploto tarnybinės gyvenamosios patalpos (arba kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos) ir teisės aktų nustatyta tvarka kompensuojamos kelionės, turto perkėlimo išlaidos. Šie reikalavimai netaikomi karo padėties, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremaliųjų situacijų atvejais.

Pasibaigus pareigūno perkėlimo dėl tarnybinio būtinumo laikotarpiui, pareigūnas grąžinamas į iki perkėlimo eitas pareigas ir jam nustatoma iki perkėlimo gauta pareiginė alga.

Draudžiama pareigūną perkelti į pareigas vidaus reikalų įstaigoje (padalinyje), kurioje (kuriame) pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar su juo svainystės ryšiais susijęs asmuo, jeigu pagal einamas pareigas tarp jų būtų tiesioginis pavaldumas.

Ginčai dėl pareigūnų perkėlimo tarnybinio būtinumo atvejais sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

Rotacija taikoma vidaus reikalų įstaigų, išskyrus vidaus reikalų centrines įstaigas, vadovams ir vadovų pavaduotojams. Kituose įstatymuose gali būti nustatyti kiti pareigūnų rotacijos atvejai.

Pareigūnų tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, tarnybos šiose pareigose laikotarpis – 5 metai, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, likus ne mažiau negu 3 mėnesiams iki pareigūno tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pabaigos ir jo veiklą paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinus:

Draudžiama pareigūną rotacijos tvarka perkelti į kitas lygiavertes pareigas vidaus reikalų įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar su juo svainystės ryšiais susijęs asmuo, jeigu pagal einamas pareigas tarp jų būtų tiesioginis pavaldumas.

Pareigūno, kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas kitoje tarnybos vietovėje, ir jo šeimos narių kelionės ir turto perkėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pareigūnų rotacijos tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Perkelti pareigūną į žemesnes pareigas galima:

Perkelti pareigūną į žemesnes pareigas šio straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį paskirti į lygiavertes pareigas ir pareigūnas pateikia rašytinį sutikimą.

Pareigūnui, perkeltam į žemesnes pareigas šio straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais, nustatoma pareiginė alga, kuri pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą yra artimiausia, bet ne didesnė negu jo iki perkėlimo gauta pareiginė alga.

Pareigūnui, perkeltam į žemesnes pareigas šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, nustatoma pareiginė alga, kuri pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuri yra artimiausia, bet mažesnė negu jo iki perkėlimo gauta pareiginė alga.

Draudžiama pareigūną perkelti į žemesnes pareigas vidaus reikalų įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar su juo svainystės ryšiais susijęs asmuo, jeigu pagal einamas pareigas tarp jų būtų tiesioginis pavaldumas.

Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms.

Vidaus reikalų įstaigų vadovų, skiriamų šiame statute nustatytai kadencijai, taip pat vidaus reikalų įstaigų vadovų ir pavaduotojų, kuriems taikoma rotacija, paskutinis iki jų kadencijos ar tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pabaigos kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas laikomas ir vertinimu baigiantis jų kadencijai ar tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpiui. Šio vertinimo tikslas – įvertinti kvalifikaciją, pastarųjų (praėjusių) metų tarnybinės veiklos rezultatus ir per kadenciją ar per tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpį buvusių kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų rezultatus.

Pareigūno tarnybinė veikla vertinama, jei pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas vidaus reikalų įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla. Pareigūno, kuris yra perkeltas į kitas pareigas tarnybinio būtinumo atveju toje pačioje įstaigoje ar toje pačioje tarnybos vietovėje, tarnybinė veikla vertinama, jei jis eina pareigas toje įstaigoje ar toje pačioje tarnybos vietovėje ne mažiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus.

Pareigūno, kuris buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų, tarnybinė veikla gali būti vertinama jo prašymu, jei šis pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje.

Nėščių pareigūnių, neseniai pagimdžiusių pareigūnių ar krūtimi maitinančių pareigūnių tarnybinė veikla gali būti vertinama tik jų prašymu. Neseniai pagimdžiusia laikoma motina, pateikusi sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginanti vaiką, kol jam sukaks vieni metai. Krūtimi maitinančia laikoma motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina krūtimi savo vaiką.

Pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas.

Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti:

Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą derina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas paskyręs asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybines veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai (toliau – vertinimo komisija). Pareigūno, kurio tarnybinė veikla įvertinta gerai, iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia ir iki kito jo tarnybinės veiklos vertinimo jam paliekama gauta pareiginė alga. Pareigūnui, kurio tarnybinė veikla trečią kartą iš eilės įvertinama gerai, iki kito tarnybinės veiklos vertinimo pareigūną į pareigas skyrusio asmens arba jo įgalioto asmens sprendimu nustatoma nuosekliai didesnė pareiginė alga pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus.

Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų.

Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytu siūlymu.

Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų siūlymų. Šio straipsnio 18 dalies 2 punkte nurodytas siūlymas gali būti teikiamas tik antrą kartą iš eilės pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai.

Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant.

Pareigūną į pareigas paskyręs asmuo apie būsimą pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša pareigūnui.

Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti:

Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo:

Vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą gerai, iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia.

Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo:

Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo:

Kai pareigūno tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino gerai, vertinama vertinimo komisijoje jo prašymu, vertinimo komisija šio pareigūno veiklą gali įvertinti gerai arba labai gerai. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlymų neteikia ir iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui teikia vieną iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų.

Pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo sprendimu gali būti atliekamas neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas, kai yra:

Neeilinis pareigūno tarnybines veiklos vertinimas rengiamas ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo pareigūno kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla.

Galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas paskyręs vadovas.

Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras.

Pareigūnai sprendimus, priimtus pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pasiūlymus, per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui teisės aktų nustatyta tvarka.

Vidaus reikalų įstaigų pareigūnų tarnybinei veiklai vertinti vidaus reikalų įstaigų vadovų sprendimais sudaromos pareigūnų vertinimo komisijos. Vidaus reikalų centrinei įstaigai pavaldžių įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, taip pat šių įstaigų vertinimo komisijų narių tarnybinę veiklą vertina vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sudaryta vertinimo komisija. Vidaus reikalų centrinių įstaigų ir kitų vidaus reikalų ministro skiriamų vidaus reikalų įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, šių įstaigų vertinimo komisijų narių ir į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą įtrauktų pareigūnų tarnybinę veiklą vertina vidaus reikalų ministro sudaryta vertinimo komisija.

Vertinimo komisija sudaroma 2 metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus 2 metams nuo sudarymo dienos. Jeigu vidaus reikalų įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienu vertinimo komisijos nariu skiriamas jos atstovas. Jeigu vidaus reikalų įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas.

Teisės aktų nustatyta tvarka pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti siunčiamas į užsienio valstybes atlikti patarėjo, stebėtojo ir kitų funkcijų tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių kartu įsteigtoje organizacijoje (konsorciume) (toliau – tarptautinė institucija), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar užsienio valstybės institucijoje arba tarptautinės institucijos ar humanitarinės pagalbos teikimo misijoje, specialiojoje misijoje, taip pat Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos, užsienio valstybių operacijose ir misijose.

Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo nustatyta ir su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru suderinta tvarka pareigūnas jo rašytiniu sutikimu vienų metų laikotarpiui gali būti siunčiamas saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų. Pareigūno, nusiųsto saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų, tarnybos užsienyje laikotarpis gali būti pratęstas teisės aktų nustatyta tvarka. Bendras pareigūno, nusiųsto saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų, tarnybos užsienyje laikotarpis negali viršyti vienų metų ir 6 mėnesių. Tokia pareigūno tarnyba užsienyje nelaikoma tarnybine komandiruote.

Tarnybinio būtinumo atvejais, atsižvelgus į pareigūno profesinį pasirengimą, išsilavinimą, kompetenciją, pareigūnas jo rašytiniu sutikimu ir vidaus reikalų ministro įsakymu gali būti perkeliamas į nestatutinio valstybės tarnautojo pareigas (toliau – nestatutinės pareigos) Vidaus reikalų ministerijoje arba siunčiamas eiti nestatutines pareigas valstybės institucijoje ar įstaigoje ir įtraukiamas į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą.

Į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą įtraukto ir nestatutines pareigas Vidaus reikalų ministerijoje ar vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigoje einančio pareigūno tarnybą, išskyrus darbo užmokestį, reglamentuoja šis statutas ir kiti teisės aktai.

Į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą įtrauktas ir nestatutines pareigas Vidaus reikalų ministerijoje ar vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigoje einantis pareigūnas atlieka bendrąsias pareigūno pareigas ir nestatutinio valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme šiai pareigybei priskirtas funkcijas.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka į nestatutines pareigas perkeltam pareigūnui darbo užmokestis nustatomas pagal jo einamas nestatutines pareigas, tačiau ne mažesnis kaip nustatytasis iki perkėlimo.

Pareigūnui nustojus eiti nestatutines pareigas, vidaus reikalų ministras sprendžia dėl tolesnės jo tarnybos eigos. Tarnybinio būtinumo atvejais šis pareigūnas gali būti perkeliamas į kitas nestatutines pareigas Vidaus reikalų ministerijoje arba perkeliamas į kitas valstybės institucijas ar įstaigas eiti nestatutines pareigas ir paliekamas įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą. Pasibaigus tarnybiniam būtinumui, pareigūnas grąžinamas į jo iki įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą eitas pareigas. Kai tokių pareigų nėra, pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti skiriamas į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje, o kai ir šių pareigų nėra, pareigūnas laikinai, iki atsiras laisvos lygiavertės pareigos, jo rašytiniu sutikimu gali būti skiriamas į žemesnes pareigas. Visais atvejais jam mokamas ne mažesnis kaip iki įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą nustatytas darbo užmokestis. Pareigūnas, kuris nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų lygiaverčių arba žemesnių pareigų, atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal šio statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

Į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą įtrauktam pareigūnui aukštesnis laipsnis nesuteikiamas, tačiau, grąžinant pareigūną į jo iki įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą eitas pareigas, aukštesnis pareigūno laipsnis suteikiamas šio statuto 17 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pareigūno ištarnautą laiką.

Pareigūnas gali būti įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą ne ilgiau kaip 5 metus.

Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervo sudarymo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą pareigūnai gali būti skatinami ir apdovanojami.

Pareigūnai gali būti skatinami:

Pareigūnai gali būti apdovanojami:

Pareigūnai, tiesiogiai dalyvavę atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta ar galėjo būti padaryta turtinė žala valstybei, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skatinami ne didesne kaip pareigūno keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio vienkartine pinigine išmoka.

Pareigūnai už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei gali būti pristatomi valstybės apdovanojimui gauti.

Vidaus reikalų ministras turi teisę skatinti ir apdovanoti pareigūnus visais šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais skatinimo būdais ir apdovanojimais, vidaus reikalų įstaigos vadovas – šio straipsnio 2 dalyje, 3 dalies 1 punkte ir 4 dalyje nurodytais skatinimo būdais ir apdovanojimais.

Pareigūnai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami ir neapdovanojami.

Apdovanojimas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti atimtas, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių pareigūnas negalėjo būti apdovanotas.

Pareigūnų skatinimo ir apdovanojimo tvarką, išskyrus vienkartinių piniginių išmokų skyrimą ir mokėjimą, nustato vidaus reikalų ministras.

Duomenys apie pareigūno paskatinimą ir apdovanojimus įrašomi į jo tarnybos bylą ir pateikiami Vidaus reikalų pareigūnų registrui.

Pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

Už vidaus reikalų įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn.

Įsakymų ar nurodymų vykdymas, žinant, kad jie yra neteisėti, pareigūnų nuo atsakomybės neatleidžia.

Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už:

Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, tarnybinį patikrinimą šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos ar motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju surašymo dienos. Sprendimas šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu atveju priimamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamo tarnybinio ar kito patikrinimo metu. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

Į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus 30 dienų ir 2 mėnesių terminus neįskaitomas laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje ar atostogavo, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui.

Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.

Kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Vidaus reikalų ministras, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, gali pavesti Vidaus reikalų ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo vidaus reikalų įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, vidaus reikalų ministro pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas vidaus reikalų įstaigoje nebeatliekamas. Vidaus reikalų ministras gali pavesti tyrimų padaliniui įvertinti vidaus reikalų įstaigose atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą. Pareigūną į pareigas skiriantis vidaus reikalų įstaigos vadovas, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, atsižvelgia į vidaus reikalų ministro patvirtintą tyrimų padalinio atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą arba į vidaus reikalų įstaigoje atlikto tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimą, kuriam pritarė vidaus reikalų ministras.