Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas

Individualus tarnybinis ginčas – vidaus tarnybos sistemos pareigūno nesutarimas su vidaus reikalų statutine įstaiga dėl šiame statute, kituose teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo.

Kursantas – asmuo, kuris mokosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ir yra pasirašęs stojimo į vidaus tarnybą sutartį.

Lygiavertės pareigos – tai pačiai pareigūnų pareigybių grupei priklausančios pareigos.

Nelaimingas atsitikimas tarnyboje, nelaimingas atsitikimas pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos – kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.

Pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

Pareigūnų rotacija – pareigūno perkėlimas šio statuto ir kitų įstatymų nustatytais atvejais į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba kitoje vidaus reikalų įstaigoje, pasibaigus šiame statute ar kituose įstatymuose nustatytai kadencijai.

Tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.

Tarnybos vietovė – savivaldybės teritorija, kurioje yra vidaus reikalų įstaigos, kurioje pareigūnas eina pareigas, ar šios įstaigos padalinio (kai padalinio buveinė nesutampa su vidaus reikalų įstaigos buveine), kuriame pareigūnas eina pareigas, buveinė, jeigu šakos kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.

Vidaus reikalų statutinė įstaiga (toliau – vidaus reikalų įstaiga) – valstybės politiką viešojo saugumo srityje įgyvendinantis vidaus reikalų ministro valdymo srities viešasis juridinis asmuo, kurio vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais. Prie vidaus reikalų statutinių įstaigų priskiriamos ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos.

Vidaus tarnyba – vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visuma.

Vidaus tarnybos sistema – vidaus reikalų ministrui pavestos valdymo srities vidaus reikalų statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma ir ryšiai tarp jų.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – šiame statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrinamas vidaus reikalų įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis pareigūnams.

Vidaus tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo, tarnybinio pavaldumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principais.

Pagal įstatymų viršenybės principą pareigūno statusas, reglamentuotas šiame statute ir kituose įstatymuose, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu.

Pagal lygiateisiškumo principą kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi lygias teises stoti į vidaus tarnybą, o pareigūno statusas negali būti ribojamas dėl aplinkybių, nesusijusių su pareigūno profesinėmis ir dalykinėmis savybėmis.

Pagal politinio neutralumo principą pareigūnas privalo, nepaisydamas asmeninių politinių pažiūrų, nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai, nedalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje.

Pagal skaidrumo principą bet kokia pareigūno veikla atliekant pareigas turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Pagal karjeros principą skyrimas į aukštesnes pareigas grindžiamas pareigūnų kompetencija, atrankos ar tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinant jų profesionalumą, tarnybinės veiklos rezultatus, tinkamumą pareigoms, į kurias pretenduojama, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti.

Pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei ar sveikatai, griežtesnė atsakomybė ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis.

Pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, kad asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins jos pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, dėl to pagal šį statutą ir kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visą jų tarnybos laiką.

Pagal bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą pareigūnas privalo vykdyti bendrąsias pareigas ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas.

Pagal tarnybinio pavaldumo principą pareigūnai yra pavaldūs savo tiesioginiams vadovams ir privalo vykdyti vadovų teisėtus nurodymus.

Pareigūnų pareigybių grupės ir joms priskirtos pareigūnų pareigybės nustatytos šio statuto priede.

Didžiausią leistiną pareigūnų pareigybių skaičių vidaus reikalų centrinėse ir kitose vidaus reikalų įstaigose ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose tvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras (toliau – vidaus reikalų ministras), atsižvelgdamas į vidaus reikalų centrinių įstaigų poreikius ir neviršydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus jo valdymo sritims priskirtose įstaigose prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija).

Pareigūnų pareigybių vidaus reikalų centrinėse įstaigose, kitose vidaus reikalų įstaigose ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose poreikio nustatymo metodiką tvirtina vidaus reikalų ministras.

Šio statuto priede nurodytų 13, 14 ir 15 pareigybių grupių pareigybėms ir vyriausiojo kovotojo pareigybei būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta kvalifikacija, 10, 11 ir 12 pareigybių grupių pareigybėms (išskyrus vyriausiojo kovotojo pareigybę) – ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas, iki 2009 metų įgytas aukštesnysis išsilavinimas arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, 1–9 pareigybių grupių pareigybėms – aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Kitus konkrečius reikalavimus dėl pareigūnų išsilavinimo nustato vidaus reikalų įstaigų vadovai.

Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai tvirtina pareigūnų pareigybių, kurioms eiti būtinas aukštasis teisinis išsilavinimas, sąrašus.

Vidaus reikalų įstaigų personalą sudaro pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai.

Pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis statutas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas). Kiti vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir šiame statute nustatytais atvejais kolektyvinės sutartys gali nustatyti specialias su šių įstaigų veiklos ypatumais susijusias pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančias normas.

Kitiems valstybės tarnautojams, tarnaujantiems ir siekiantiems tarnauti vidaus reikalų įstaigose, taikomos šio statuto 8 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 12 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi:

Vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali nustatyti papildomų reikalavimų, taikomų asmenims, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar kitoje švietimo įstaigoje arba pretenduojantiems tarnauti tam tikruose vidaus reikalų įstaigų padaliniuose. Šie papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu vidaus tarnybai ar tinkamumu eiti pareigas tam tikruose padaliniuose.

Pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose asmuo turi kreiptis į vidaus reikalų įstaigą (išskyrus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą) dėl siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, o pageidaujantis mokytis kitoje švietimo įstaigoje asmuo – dėl siuntimo į kitą švietimo įstaigą.

Asmuo privalo pateikti vidaus reikalų įstaigos, į kurią jis kreipiasi dėl siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą, personalo tarnybai ar personalo tvarkymo funkcijas šioje įstaigoje atliekančiam valstybės tarnautojui (pareigūnui) užpildytą vidaus reikalų ministro nustatytos formos anketą ir gyvenimo aprašymą.

Pageidaujančio mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose asmens tikrinimas vyksta taip:

Pageidaujančio mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose asmens tikrinimo, nustatyto šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, procedūrą teisės aktų nustatyta tvarka koordinuoja vidaus reikalų įstaigos, į kurią jis kreipiasi dėl siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą, personalo tarnyba arba personalo tvarkymo funkcijas atliekantis valstybės tarnautojas (pareigūnas).

Nustatęs, kad pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose asmuo atitinka šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir šio statuto 7 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytus reikalavimus, vidaus reikalų įstaigos vadovas išduoda šiam asmeniui siuntimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, o vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro nustatytą pareigūnų rengimo pagal atitinkamas studijų programas poreikį, išduoda siuntimą į kitą švietimo įstaigą:

Asmenims siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar siuntimai stoti į kitą švietimo įstaigą išduodami atrankos būdu. Šių atrankų atlikimo ir siuntimų į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas bei siuntimų stoti į kitas švietimo įstaigas išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą šios įstaigos vadovo įsakymu priimami ir įrašomi į šios įstaigos kursantų sąrašus asmenys: