LegalizeLietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymas
6) statytojo (užsakovo) ar statinio projektavimo valdytojo, statinio projekto vadovo ar statinio projekto dalių vadovų pageidavimu organizuoti pasitarimą ir jo metu supažindinti statytoją (užsakovą) ar statinio projektavimo valdytoją, statinio projekto vadovą ar statinio projekto dalių vadovus su ekspertizės privalomomis pastabomis (nurodymais), jas aptarti prieš pasirašant statinio projekto ekspertizės aktą (aptarimo eiga ir rezultatai protokoluojami);
7) per statinio projekto ekspertizės rangos sutartyje nustatytą terminą išnagrinėti statytojo (užsakovo) ar statinio projektavimo valdytojo, statinio projekto vadovo, statinio projekto dalių vadovų prieštaravimus, kuriais užginčijamos statinio projekto ekspertizės privalomos pastabos ir statinio projekto (statinio projekto dalių) įvertinimas, gautus iš šių asmenų po statinio projekto ekspertizės akto pateikimo jiems, ir atsakyti jiems raštu;
8) per statinio projekto ekspertizės rangos sutartyje nustatytą terminą patikrinti pagal statinio projekto ekspertizės pastabas pataisytą statinio projektą, atitinkamai pataisyti statinio projekto ekspertizės aktą ir jį perduoti šios dalies 2 punkte nurodytiems asmenims;
9) atliekant statinio projekto bendrąją ekspertizę (kai nerengiama statinio projekto gaisrinės saugos dalis), gaisrinės saugos dalies ekspertizės vadovas privalo patikrinti, ar statinio projekto sprendiniai atitinka gaisrinės saugos reikalavimus ir pateikti bendrosios ekspertizės vadovui privalomas pastabas.
Statinio ekspertizės rangovas privalo:
1) atlikti statinio ekspertizę pagal ją inicijavusio viešojo administravimo subjekto (ar kito asmens) parengtą užduotį aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus);
3) pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas;
4) nustatyti, kokius statybinius tyrimus būtina atlikti statinio techninei būklei įvertinti;
5) parengti užduotis reikalingiems statybiniams tyrimams atlikti subrangos pagrindu (jeigu tai numatyta statinio ekspertizės rangos sutartyje);
6) įvertinti statybinių tyrimų rezultatus;
7) pateikti statinio ekspertizės aktą viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, inicijavusiam statinio ekspertizę;
8) išnagrinėti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, inicijavusio statinio ekspertizę, prieštaravimus dėl statinio ekspertizės akto, gautus po statinio ekspertizės akto pateikimo jiems, ir atsakyti jiems raštu.
Statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas turi teisę:
1) reikalauti iš statinio projekto ar statinio ekspertizės užsakovo pateikti dokumentus ir informaciją, reikalingus statinio projekto ar statinio ekspertizei atlikti;
2) statinio ekspertizės atveju reikalauti iš statinio ekspertizės užsakovo įrašyti į statinio ekspertizės rangos sutartį sąlygas, kuriomis vadovaujantis bus atliekami reikalingi statinio ir statybos sklypo statybiniai tyrimai, kas ir kokiomis sąlygomis suteiks reikalingą įrangą ir darbo jėgą;
3) užsakyti dalines statinio projekto ekspertizes atlikti subrangovams, sudarydamas su jais projekto (statinio) ekspertizės subrangos sutartis. Statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas (subrangovas) turi teisę sudaryti sutartį statinio projekto ar statinio ekspertizei atlikti statinių projektų ar statinių, nurodytų statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo kvalifikacijos atestate ar kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumente.
Statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas (subrangovas) neturi teisės atlikti:
1) jo ar jo subrangovų parengto statinio projekto ar jo dalių ekspertizės;
2) statinio, pastatyto ar statomo pagal jo ar jo subrangovų parengtą statinio projektą, ekspertizės;
3) statinio, kurio statybos rangovas (subrangovas) jis yra (buvo), ekspertizės;
4) statinio, kurio savininkas (naudotojas) jis yra (buvo), ekspertizės.
Statinio projekto ir statinio ekspertizės rangovas turi ir kitų teisių ir pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir rangos sutartyse.
Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą statinio projekto ir statinio ekspertizės rangovas atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo, o statinio projekto ir statinio ekspertizės aktą pasirašantys asmenys – šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
Branduolinės energetikos objekto statinių projekto ekspertizės rangovams ir statinio ekspertizės rangovams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.
Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statinių projektų ekspertizės rangovų ir statinio ekspertizės rangovų kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.
18 straipsnis. Teisė būti rangovu. Rangovo pareigos ir teisės
Būti rangovu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla;
2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla;
3) statybos inžinierius.
Būti ypatingųjų statinių statybos rangovu turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti atestuoti juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai turi teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovais, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiškų statinių statybos veikla. Šis reikalavimas netaikomas ypatingųjų statinių paprastojo remonto atveju.
Ypatingojo statinio statybos rangovas turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią informaciją patikrina valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;
2) darbams turi vadovauti aplinkos ministro nustatyta tvarka atestuoti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai, dirbantys pagal darbo sutartį ypatingojo statinio statybos vadovas ir (ar) ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovai pagrindiniams specialiesiems statybos darbams;
3) privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojų;
4) turi būti įdiegęs kokybės vadybos sistemą;
5) privalo turėti nustatyta tvarka patvirtintas ir galiojančias įmonės statybos taisykles vykdomiems darbams atlikti;
6) rangovas, siekiantis turėti teisę atlikti visus bendruosius statybos darbus, privalo turėti ne mažesnę kaip 2 metų veiklos patirtį statybos srityje, kiti rangovai – ne mažesnę kaip vienų metų veiklos patirtį statybos srityje. Rangovas atitinka veiklos patirties statybos srityje reikalavimą, jeigu jam po reorganizavimo perėjo rangovo, kuris iki reorganizavimo atitiko šį reikalavimą, teisės ir pareigos.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.
Branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovams taikomus kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija.
Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovų kvalifikacijos atestatų išdavimo ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.
Rangovas privalo:
1) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą;
2) pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė);
3) vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus;
4) aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka įrengti prie statybos sklypo (statybvietės) stendą su informacija apie statomą statinį;
5) užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje ir statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje;
6) įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui) (jeigu šiuos dokumentus rangovas praranda, jis turi savo lėšomis juos atkurti); atlikti konstrukcijų tyrimus ir atidengti paslėptas konstrukcijas ir paslėptus darbus;
7) leisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnams bei statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims, kai tai susiję su jų pareigų vykdymu, netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus) ir šių asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus.
Rangovas turi teisę:
1) konkurso tvarka arba savo nuožiūra pasirinkti subrangovus, jeigu to nedraudžia statybos rangos sutartis;
2) gauti iš statytojo (užsakovo) šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą, statinio tyrimų dokumentus, statinio projektą, prisijungimo sąlygas, specialiuosius reikalavimus, statytojo (užsakovo) rangovui perduodamų statybos produktų dokumentus, kuriuos rengia ir išduoda statybos produktų gamintojas pagal šių produktų teikimo Lietuvos Respublikos rinkai ar tiekimo jai reikalavimus nustatančius teisės aktus, statytojo (užsakovo) rangovui perduodamų įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą rangos sutarties sąlygoms vykdyti;
3) atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus paties statomo statinio statybos techninę priežiūrą ir šio statinio projekto bei šio statinio ekspertizę.
Jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, jeigu jis yra fizinis asmuo, kuris pagal šio įstatymo reikalavimus turi teisę vadovauti statybai.
Rangovas turi ir kitų teisių bei pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.
Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą rangovas atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
19 straipsnis. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės
Statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo:
1) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat, jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai;
2) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų;
3) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas;
4) kartu su rangovu rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti;
5) atlikti bendrosios (bendrųjų statybos darbų) statinio statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją statinio statybos (specialiųjų statybos darbų) techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą.
Statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į statybos darbų žurnalą), kad rangovas:
1) pateiktų atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodytus dokumentus ir įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus;
2) pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimus;
3) ištaisytų statinio normatyvinės kokybės pažeidimus.
Jeigu rangovas nevykdo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo apie tai pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir pareikalauti sustabdyti statybos darbus.
Jeigu statinys ar statinio statybos darbai kelia pavojų žmonėms ir aplinkai, statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę pats sustabdyti statybą ir kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kad ši priimtų sprendimą, kuriuo patvirtinamas ar atšaukiamas statinio statybos techninio prižiūrėtojo reikalavimas.
Statinio statybos techninės priežiūros tvarką nustato Aplinkos ministerija.
Statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi ir kitų teisių ir pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.
Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą statinio statybos techninis prižiūrėtojas atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
20 straipsnis. Teisė būti statinio projektavimo valdytoju ir statinio statybos valdytoju. Statinio projektavimo valdytojo ir statinio statybos valdytojo pareigos ir teisės
Būti statinio projektavimo valdytoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo;
2) užsienio valstybės juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai, kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio projektavimo valdymo veikla;
3) architektas ar statybos inžinierius.
Būti statinio statybos valdytoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo;
2) užsienio valstybės juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai, kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio statybos valdymo veikla;
3) architektas ar statybos inžinierius.
Jeigu fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, jie gali verstis ir statinio projektavimo valdymo, ir statinio statybos valdymo veikla.
Statinio projektavimo valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu ir darbus organizuoja pagal šias statybos techninės veiklos pagrindines sritis: statybinių tyrimų, statinio projektavimo, statinio projekto vykdymo priežiūros, statinio projekto ekspertizės. Šių sričių darbų mastas ir statytojo (užsakovo), kaip įgaliotojo, pavedamos įgaliotiniui – statinio projektavimo valdytojui teisės ir pareigos nustatomi pavedimo sutartimi.
Statinio statybos valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu ir darbus organizuoja pagal šias statybos techninės veiklos pagrindines sritis: statybos darbai ir statinio statybos techninė priežiūra. Šių sričių darbų mastas ir statytojo (užsakovo), kaip įgaliotojo, pavedamos įgaliotiniui – statinio statybos valdytojui teisės ir pareigos nustatomi pavedimo sutartimi.
Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų, kurias statytojas (užsakovas), kaip įgaliotojas, pavedimo sutartimi nustatė įgaliotiniui – statinio projektavimo valdytojui ar statinio statybos valdytojui, nevykdymą ar netinkamą vykdymą statinio projektavimo valdytojas ir statinio statybos valdytojas atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
21 straipsnis. Statybos produktų gamintojo, importuotojo, platintojo ir įgaliotojo atstovo teisės ir pareigos
Statybos produktų, turinčių darniąsias technines specifikacijas, gamintojas, importuotojas, platintojas ir įgaliotasis atstovas šiuos statybos produktus pateikia į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekia jai Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyta tvarka.
Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, gamintojas, importuotojas, platintojas ar įgaliotasis atstovas šiuos statybos produktus pateikia į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekia jai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šių statybos produktų gamintojas, importuotojas, platintojas ar įgaliotasis atstovas pateikia į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekia jai statybos produktus, atitinkančius teisės aktų nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti esminių statinių reikalavimų įgyvendinimą.
Gamintojas, tiekdamas Lietuvos Respublikos rinkai statybos produktą, neturintį darniųjų techninių specifikacijų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais dalyvaujant paskirtajai įstaigai, atlieka statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą ir tikrinimą, nustato statybos produkto tipą ir parengia: techninius dokumentus, kuriuose apibūdinami visi elementai, susiję su reikalaujama statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema; statybos produkto eksploatacinių savybių deklaraciją, kuria prisiima atsakomybę už statybos produkto atitiktį deklaruotoms jo eksploatacinėms savybėms; montavimo, instaliavimo, surinkimo ar naudojimo instrukcijas ir saugos informaciją.
Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, gamintojai šio straipsnio 3 dalyje nurodytus techninius dokumentus ir eksploatacinių savybių deklaracijas saugo visą statybos produkto garantinį laikotarpį, tačiau ne trumpiau kaip 10 metų po statybos produkto pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką dienos.
Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, gamintojas užtikrina, kad ant šių statybos produktų būtų nurodyti jiems taikomoje techninėje specifikacijoje numatyti pateikti duomenys ir (ar) šių statybos produktų naudojimo paskirtis, eksploatacinių savybių deklaracijos numeris, joje deklaruotų eksploatacinių savybių lygiai arba klasės, nuoroda į taikomą techninę specifikaciją, paskirtosios įstaigos pavadinimas (jeigu taikoma). Ant statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, taip pat turi būti nurodyti tipo, partijos ar serijos numeriai ar kiti duomenys, iš kurių būtų galima identifikuoti produktą. Jeigu dėl statybos produkto dydžio ar pobūdžio šioje dalyje nurodytos informacijos ant paties statybos produkto nurodyti nėra galimybių, gamintojas užtikrina, kad ši informacija būtų nurodyta ant statybos produkto pakuotės arba kartu su juo teikiamame dokumente.
Gamintojas ant Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamo statybos produkto, neturinčio darniųjų techninių specifikacijų, nurodo savo pavadinimą, registruotą komercinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir savo adresą. Jeigu šios informacijos nurodyti ant statybos produkto nėra galimybių, ji nurodoma ant statybos produkto pakuotės arba kartu su juo teikiamame dokumente.
Importuotojas, pateikdamas į Lietuvos Respublikos rinką statybos produktą, neturintį darniųjų techninių specifikacijų, užtikrina, kad jo gamintojas būtų įvertinęs ir patikrinęs statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumą, parengęs ir kartu su juo pateikęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus.
Importuotojas ant į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamo statybos produkto, neturinčio darniųjų techninių specifikacijų, nurodo savo pavadinimą, registruotą komercinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir savo adresą. Jeigu šios informacijos nurodyti ant statybos produkto nėra galimybių, ji nurodoma ant statybos produkto pakuotės arba kartu su juo teikiamame dokumente.
Statybos produkto, neturinčio darniųjų techninių specifikacijų, importuotojas užtikrina, kad laikotarpiu, per kurį jis atsako už šį į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamą produktą, šio statybos produkto saugojimo arba transportavimo sąlygos nekeltų pavojaus jo atitikčiai statybos produkto eksploatacinių savybių deklaracijai ir kitiems nustatytiems reikalavimams.
Statybos produkto, neturinčio darniųjų techninių specifikacijų, importuotojas šio statybos produkto eksploatacinių savybių deklaracijos kopiją saugo visą statybos produkto garantinį laikotarpį, tačiau ne trumpiau kaip 10 metų po jo pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką dienos.
Platintojas, Lietuvos Respublikos rinkai tiekdamas statybos produktą, neturintį darniųjų techninių specifikacijų, užtikrina, kad prie statybos produkto būtų pridėta jo eksploatacinių savybių deklaracija, montavimo, instaliavimo, surinkimo ar naudojimo instrukcijos ir saugos informacija.
Statybos produkto, neturinčio darniųjų techninių specifikacijų, platintojas šio straipsnio 4 dalyje nurodytu laikotarpiu rinkos priežiūrą vykdančios institucijos prašymu pateikia statybos produkto eksploatacinių savybių deklaraciją ir atitiktį jai įrodančius dokumentus.
Statybos produkto, neturinčio darniųjų techninių specifikacijų, platintojas užtikrina, kad laikotarpiu, per kurį jis atsako už šį Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamą statybos produktą, šio statybos produkto saugojimo arba transportavimo sąlygos nekeltų pavojaus jo atitikčiai statybos produkto eksploatacinių savybių deklaracijai ir kitiems nustatytiems reikalavimams.
Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju ir jam taikomos šio straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 16 dalyse nurodytos gamintojo pareigos, jeigu jis į Lietuvos Respublikos rinką pateikia statybos produktą naudodamas savo pavadinimą ar prekių ženklą arba taip pakeičia jau į Lietuvos Respublikos rinką pateiktą statybos produktą, kad tai gali turėti įtakos to statybos produkto atitikčiai deklaruotoms jo eksploatacinėms savybėms.
Lietuvos Respublikoje veikiantys įgaliotieji atstovai turi teisę vykdyti tik gamintojo rašytiniame įgaliojime nurodytas užduotis. Pagal statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, gamintojų įgaliojimus Lietuvos Respublikoje veikiantys įgaliotieji atstovai turi saugoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus techninius dokumentus ir eksploatacinių savybių deklaracijas šio straipsnio 4 dalyje nurodytą laikotarpį.
Pateikdami į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekdami jai statybos produktą, gamintojai, importuotojai ir platintojai užtikrina, kad statybos produkto eksploatacinių savybių deklaracija, prie produkto pridedamos montavimo, instaliavimo, surinkimo ar naudojimo instrukcijos ir saugos informacija būtų parengtos Lietuvos Respublikos valstybine kalba.
Kiekvienas statybos produktas, kuris neturi darniųjų techninių specifikacijų, įvežtas iš Europos Sąjungos valstybės narės, iš valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, iš Šveicarijos Konfederacijos arba iš Turkijos Respublikos, gali būti be apribojimų tiekiamas Lietuvos Respublikos rinkai, jeigu jis buvo pagamintas Europos Sąjungos valstybėje narėje, valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, Šveicarijos Konfederacijoje arba Turkijos Respublikoje, teisėtais būdais arba teisėtai importuotas į šias valstybes iš trečiųjų šalių ir jį leidžiama tiekti rinkai toje valstybėje. Šio statybos produkto laisvo judėjimo apribojimai pateisinami, jeigu neužtikrinamas lygiavertis jo apsaugos lygis arba visuomenės dorovės, viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos ir gyvybės apsaugos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais.
Gamintojų, importuotojų, platintojų ir įgaliotųjų atstovų pateikiamų į rinką ar tiekiamų jai statybos produktų rinkos priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliota institucija.
Statybos produktų gamintojas, importuotojas, platintojas ir įgaliotasis atstovas turi ir kitų teisių ir pareigų, nustatytų kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.
Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą statybos produktų gamintojas, importuotojas, platintojas ir įgaliotasis atstovas atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
22 straipsnis. Ypatingųjų statinių statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimas
Juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, pageidaujantys gauti ar pakeisti kvalifikacijos atestatą, turi atitikti šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą ir nustatytus dokumentus atestavimą atliekančiai organizacijai.
Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniai, pageidaujantys gauti arba pakeisti teisės pripažinimo dokumentą, patvirtinantį jų kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimą, turi pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą, kilmės valstybėje galiojančius dokumentus ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas kartu su vertimu į Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą atestavimą atliekančiai organizacijai.
Kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumentas išduodamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos. Kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas išduodami neterminuotam laikui. Atestavimą atliekanti organizacija Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu atlieka išduotų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų peržiūrą. Kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtojas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu turi pateikti atestavimą atliekančiai organizacijai jos prašomus peržiūrai reikalingus dokumentus.
Juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, pageidaujantys gauti arba pakeisti kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą, už atestavimo ir teisės pripažinimo paslaugas turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai aplinkos ministro nustatytą įmoką.
Atestavimą atliekanti organizacija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, pasekmes, aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, išskyrus šios dalies 7 punktą, sustabdo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą 6 mėnesiams ir nustato kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui terminą pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas, pašalinti šiais atvejais:
1) kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate ir (ar) teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą, pažeidė normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, kurie nesusiję su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, tačiau dėl to neatsirado ar negalėjo atsirasti žala;
2) už statybos defektų, paaiškėjusių statinio garantiniu laikotarpiu, nepašalinimą po atestavimą atliekančios organizacijos įspėjimo per ne ilgesnį kaip 3 mėnesių terminą (ypatingojo statinio statybos rangovo atveju);
3) jeigu statinio projekto ar statinio ekspertizė atlikta pažeidžiant ekspertizės atlikimo tvarkos reikalavimus (statinio projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės rangovo atveju);
4) kai nustatoma, kad kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas nevykdo valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų;
5) jeigu kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas po atestavimą atliekančios organizacijos įspėjimo per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą nepašalina neatitikčių nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams;
6) kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas po atestavimą atliekančios organizacijos įspėjimo per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu nepateikė atestavimą atliekančiai organizacijai jos prašomų peržiūrai reikalingų dokumentų;
7) kai teisė, kuri buvo pripažinta išduodant teisės pripažinimo dokumentą, sustabdyta asmens, gavusio teisės pripažinimo dokumentą, kilmės valstybėje.
Kai kilmės valstybėje nebelieka aplinkybių, dėl kurių sustabdyta teisė eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statytos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, asmuo gali kreiptis į teisės pripažinimo dokumentą išduodančią instituciją, prašydamas panaikinti sprendimą dėl teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo. Pasibaigus kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento sustabdymo terminui, jo galiojimas atsinaujina be papildomų procedūrų, jeigu asmuo įvykdė atestavimą atliekančios organizacijos nurodymus pašalinti pažeidimus, jų pasekmes ar priežastis.
Atestavimą atliekanti organizacija panaikina kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą šiais atvejais:
1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius pažeidimus. Šiurkščiais pažeidimais laikomi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, susiję su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas, atsirado ar galėjo atsirasti žala;
2) kai paaiškėja, kad buvo pateikti suklastoti, melagingi duomenys kvalifikacijos atestatui gauti;
3) jeigu po kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo per 2 metus buvo padaryti pakartotiniai pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas kvalifikacijos atestato galiojimas;
4) kai teisė, kuri buvo pripažinta išduodant teisės pripažinimo dokumentą, panaikinta asmens, gavusio teisės pripažinimo dokumentą, kilmės valstybėje;
5) kai to prašo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas;
6) kai paaiškėja, kad kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas bankrutavo ar išregistruotas iš Juridinių asmenų registro;
7) kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas ypatingajame statinyje vykdė veiklą, kuri nėra nurodyta kvalifikacijos atestate ir (ar) teisės pripažinimo dokumente;
8) kai išduotas statinio projekto ar statinio ekspertizės aktas prieštarauja esminiams statinio projekto sprendiniams arba esminiams statinių reikalavimams;
9) kai, sustabdžius kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą, asmuo tęsia veiklą neturėdamas tam teisės;
10) kai kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtojas per 6 mėnesius nepašalina šio straipsnio 5 dalies 2, 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodytų kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo priežasčių;
11) kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas, vykdydamas veiklą ypatingajame statinyje, samdo neatestuotus statybos rangovus.
Panaikinus kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą, dėl naujo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo panaikinti kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio 7 dalies 5 punkte nurodytą atvejį, kai prašymas išduoti kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą gali būti teikiamas nepraėjus vienų metų laikotarpiui.
Atestavimą atliekanti organizacija gali pareikšti įspėjimą, kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas padaro neesminių (nenurodytų šio straipsnio 5 ir 7 dalyse) pažeidimų. Jeigu kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui per kalendorinius metus pareiškiami du įspėjimai, atestavimą atliekanti organizacija sustabdo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą šio straipsnio 5 dalyje nustatytam laikotarpiui.
Juridiniai asmenys, pageidaujantys gauti arba pakeisti kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą, turi teisę prašymą ir nustatytus dokumentus atestavimą atliekančios organizacijos nustatyta tvarka pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis arba tiesiogiai kreipdamiesi į atestavimą atliekančią organizaciją, o jeigu yra techninių galimybių, elektroninėmis priemonėmis atlikti ir kitas su atestavimu susijusias procedūras bei gauti kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą elektronine forma.
PENKTASIS SKIRSNIS
STATYBINIAI TYRIMAI. STATINIO PROJEKTAVIMAS
23 straipsnis. Statybiniai tyrimai
Statybiniai tyrimai atliekami vadovaujantis:
1) tyrimų užsakovo – statytojo (užsakovo), statinio projektuotojo ar rangovo – patvirtinta tyrimų užduotimi ir tyrimų darbų rangos sutartimi;
2) Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, statybos techniniais reglamentais, Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintais tyrimų normatyviniais dokumentais.
Tyrimai atliekami iki statinio projekto rengimo pradžios, o tam tikrais atvejais – statinio projektavimo ir statybos metu (kai vykdant statybos darbus paaiškėja statinio projekte nenumatytos aplinkybės).
Tyrėjas privalo pateikti tyrimų užsakovui tyrimų dokumentus. Jų turinį pagal kiekvieną tyrimų rūšį nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos.
24 straipsnis. Statinio projektas. Prisijungimo sąlygos
Statinio projektas rengiamas:
1) statybos projektas – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai;
2) rekonstravimo projektas – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingasis statinys rekonstruojamas į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas – pastato atnaujinimui (modernizavimui). Toks projektas gali būti rengiamas pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinio projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams (kai tai nėra kultūros paveldas), arba pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius konstrukcinius elementus;
4) kapitalinio remonto projektas – ypatingojo ar neypatingojo statinio kapitaliniam remontui; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui;
5) paprastojo remonto projektas – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui;
6) supaprastintas statybos projektas – naujo nesudėtingojo statinio statybai;
7) supaprastintas rekonstravimo projektas – nesudėtingojo statinio rekonstravimui;
8) kapitalinio remonto aprašas – nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui;
9) paprastojo remonto aprašas – statinio, išskyrus šios dalies 5 punkte nurodytus statinius, paprastajam remontui;
10) griovimo projektas – ypatingajam statiniui griauti;
11) griovimo aprašas – neypatingajam statiniui griauti;
12) pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas –keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai.
Jeigu numatoma atlikti statybos darbus, priskiriamus skirtingoms statybos rūšims, arba numatoma atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus, tvarkomuosius paveldosaugos darbus, gali būti rengiamas vienas skirtingas statybos rūšis, tvarkomuosius statybos ir paveldosaugos darbus jungiantis statinio projektas, statinio projekto pavadinime nurodant atliekamų darbų rūšis.
Statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus rengiami tik Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.
Specialiesiems reikalavimams gauti, išskyrus atvejus, kai jie gaunami atlikus visuomenės informavimą apie projektinius pasiūlymus pagal šio įstatymo 37 straipsnio nuostatas, statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir:
1) aplinkos ministro nustatytą užpildytą formą su žemės sklypo ir statinio (statinių grupės) duomenimis;
2) projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengti), suderintus su šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis, o atvejais, nenustatytais šio įstatymo 37 straipsnyje, – šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytų asmenų sutikimus.
Jeigu pateikti ne visi specialiesiems reikalavimams išduoti privalomi pateikti dokumentai ar prašantis išduoti specialiuosius reikalavimus asmuo negali įgyvendinti statytojo (užsakovo) teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus pateikimo pranešama prašymą pateikusiam asmeniui. Trūkstamiems dokumentams pateikti nustatomas 30 darbo dienų terminas. Pasibaigus šiam terminui ir nepateikus trūkstamų dokumentų, prašymą pateikęs asmuo per 3 darbo dienas nuo šio termino pabaigos dienos informuojamas, kad, norėdamas gauti specialiuosius reikalavimus, jis privalo teikti naują prašymą.
Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis, per 3 darbo dienas pateikia aplinkos ministro patvirtintos formos paraiškas:
1) Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (jo teritoriniam padaliniui) – specialiesiems paveldosaugos reikalavimams, taikomiems kultūros paveldo objektui ar jo teritorijai, kultūros paveldo objekto teritorijoje esančiam statiniui, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose, parengti;
2) saugomos teritorijos direkcijai – specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, taikomiems konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, parengti.
Specialieji paveldosaugos reikalavimai ir specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai parengiami per 7 darbo dienas gavus savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo paraišką ir pateikiami savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis, per 10 darbo dienų parengia specialiuosius architektūros reikalavimus.
Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus nagrinėja, derina, jeigu reikia, šiuos reikalavimus nustačiusioms institucijoms siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Jeigu dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų neiškyla poreikis kreiptis į jas išdavusias institucijas dėl jų pakeitimo, specialieji reikalavimai išduodami per 3 darbo dienas nuo specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dienos. Jeigu savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas priima sprendimą teikti siūlymus dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ar specialiųjų architektūros reikalavimų pakeitimo, šie reikalavimai turi būti suderinti per 3 darbo dienas nuo jų gavimo dienos. Jeigu per šį terminą savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui pavyksta suderinti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus ar specialiuosius architektūros reikalavimus su juos išdavusiomis institucijomis, specialieji reikalavimai išduodami per 3 darbo dienas nuo suderintų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ar apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dienos. Jeigu šių reikalavimų suderinti nepavyksta, savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas perduoda ginčą dėl specialiųjų reikalavimų suderinamumo nagrinėti savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytai komisijai. Išnagrinėjus ginčą, savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas išduoda specialiuosius reikalavimus per 3 darbo dienas nuo ginčą išsprendusios institucijos sprendimo priėmimo dienos.
Savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytoje komisijoje, kurios darbo pavyzdinius nuostatus tvirtina aplinkos ministras, turi dalyvauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus išduodančių institucijų atstovai. Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija per 10 darbo dienų balsų dauguma gali nuspręsti:
1) siūlyti savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui išduoti specialiuosius reikalavimus, vadovaujantis šios komisijos suderintais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais ir (ar) specialiaisiais architektūros reikalavimais;
2) perduoti ginčą nagrinėti aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytai komisijai (jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas ar atsiranda bent vieno komisijos nario asmeninis suinteresuotumas ginčo baigtimi ar kitoks pagrindas nusišalinti arba to motyvuotai prašo statytojas (užsakovas).
Šio straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija per 3 darbo dienas ginčą perduoda nagrinėti aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytai komisijai. Aplinkos ministras ir kultūros ministras tvirtina šios komisijos nuostatus ir sudėtį.
Per 10 darbo dienų išnagrinėjusi ginčą dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų suderinamumo, aplinkos ministro ir kultūros ministro sudaryta komisija gali nurodyti savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui išduoti specialiuosius reikalavimus vadovaujantis šios komisijos suderintais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, ir (ar) specialiaisiais architektūros reikalavimais. Kilus ginčui dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų suderinamumo, specialiųjų reikalavimų išdavimo procedūros sustabdomos ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminas neskaičiuojamas, kol ginčas išsprendžiamas.
Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti paslaugų teikėją – inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininką ar naudotoją, jeigu tokia galimybė yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.
Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu tokia galimybė yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, neįgyvendinti.
Prisijungimo sąlygose draudžiama nustatyti reikalavimą, kad statytojas (užsakovas) atliktų esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų remonto ar rekonstravimo darbus. Šiuos darbus privalo atlikti šių tinklų ar komunikacijų savininkas ar naudotojas.
Nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu.
Energijos pirkimo–pardavimo sutartys su naujai pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų atskirų butų ar kitų patalpų savininkais (naudotojais) gali būti sudaromos tik įvykdžius šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos.
Už prisijungimo sąlygų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams pagal kompetenciją atsako juos parengę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka.
Statinio projektą pasirašo statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai, statinio architektai ir statinio projekto rengėjai.
Statinio projekto rengimo tvarką ir jo sudedamąsias dalis, statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus, nesudėtingųjų statinių sąrašą nustato aplinkos ministras.
Už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka.
Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūrą nustato aplinkos ministras. Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinį nustato kultūros ministras.
Specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu statybą leidžiantis dokumentas negautas. Gavus statybą leidžiantį dokumentą, specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja iki statybos užbaigimo procedūrų užbaigimo dienos.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio projektą, tačiau nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną.
25 straipsnis. Statinio projekto architektūriniai sprendiniai. Statinio architektas
Visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik atlikdami tų statinių priežiūrą (inžineriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), be kitų nustatytų statinio projekto dalių, statinio projekto architektūrinė dalis yra privaloma.
Statinio architektas, jeigu jis atitinka šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra statinio projekto architektūrinės dalies vadovas ir kartu gali būti statinio projekto vadovas.
Atliekant statinio projekto ekspertizę, tikrinami tik tie architektūriniai sprendiniai, kuriuos reglamentuoja normatyviniai statybos techniniai dokumentai ir statinio projekto rengimo privalomieji dokumentai.
Statinio architektas, rengdamas statinio projekto architektūrinę dalį, privalo vadovautis šio įstatymo 5 straipsniu.
26 straipsnis. Statinio projekto tvirtinimas
Statinio projektas iki statybą leidžiančio dokumento gavimo turi būti patvirtintas statytojo (užsakovo) (tik tuo atveju, kai pagal šio įstatymo 34 straipsnio nuostatas yra privaloma pateikti statinio projekto ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad statinio projektą galima tvirtinti).
Statinio projekto tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
STATYBĄ LEIDŽIANTYS DOKUMENTAI. STATYBOS UŽBAIGIMAS
27 straipsnis. Statybą leidžiantys dokumentai
Statybą leidžiantys dokumentai yra:
1) leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai; naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui; nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą – pastato atnaujinimui (modernizavimui);
4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą – ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui, atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis; ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;
6) leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį – keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai;
7) leidimas nugriauti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys;
8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius.
Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame nurodomas šio statinio naudojimo terminas. Laikinųjų statinių naudojimo termino nustatymo sąlygas ir tvarką nustato aplinkos ministras.
Statybą leidžiančius dokumentus Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe, taip pat įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir leidimus tęsti sustabdytą statybą išduoda aplinkos ministro nustatyta tvarka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Statybą leidžiančius dokumentus naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostoje išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Jeigu statinys statomas kelių savivaldybių teritorijoje, kiekvienos savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas išduoda statinio dalies, kuri yra tos savivaldybės teritorijoje, statybą leidžiantį dokumentą.
Statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti pateikiami šie dokumentai:
1) prašymas;
2) šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas atitinkamas statinio projektas ir jo elektroninė versija arba tik statinio projekto elektroninė versija, pasirašyta elektroniniu parašu privalančių jį pasirašyti asmenų (įskaitant ir atvejus, kai ši versija teikiama per prieigą), – Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis; jeigu statinio projektas sudarytas iš atskirų dalių, pateikiama bendroji, architektūrinė, kultūros paveldo tvarkybos (su leidimu atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kai ši dalis privaloma) dalys ir (ar) jų kompiuterinis įrašas;
3) statinio projekto ekspertizės aktas (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį);
4) žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus;
5) statytojo (užsakovo) įgaliojimas raštu pateikti prašymą – jeigu prašymą teikia įgaliotas asmuo;
6) žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (išskyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius);
7) statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atvejus ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija;
8) atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentai, kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros;
9) statinio kadastro duomenų byla, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį;
10) atsakingos institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių poveikio visuomenės sveikatai vertinimo požiūriu ir sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo, kai pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas;
11) statinio projekto pakeitimų pagal gautus motyvuotus nepritarimo statinio projektui argumentus aprašymas (pakartotinio prašymo teikimo atveju);
12) statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento kopija (kai toks draudimas privalomas). Kai statytojas (užsakovas) sudaro sutartis su skirtingais statinio projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, bet nesudaro su statinio projektuotoju statinio projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, pateikiamos visų statinio projektuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumentų kopijos;
13) sanitarinės apsaugos zonos ribų planas arba kitas brėžinys, kuriame pažymėtos sanitarinių apsaugos zonų ribos, kai sanitarinės apsaugos zonos ribas dėl statytojo vykdomos ar numatomos vykdyti ūkinės veiklos privaloma nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus;
14) gretimo žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto kadastrą, kitus valstybės registrus, kai šiam sklypui dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos turi būti nustatytos šios sąlygos, arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, kai dėl šios veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje;
15) statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytiniai pritarimai statinio projektui statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais;
16) statinio projekto priėmimo–perdavimo aktas;
17) dokumentas, patvirtinantis nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą šio įstatymo 1 priede sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos atveju.
Šio straipsnio 5 dalies 3–13 punktuose nurodyti dokumentai atskirai neteikiami, jeigu jie ar jų patvirtintos kopijos yra įtraukti į statinio projektą.
Leidimui tęsti sustabdytą statybą gauti pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad statybos sustabdymo priežastys pašalintos.
Jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui.
Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina:
1) savivaldybės administracija;
2) saugomų teritorijų direkcijos;
3) Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos;
4) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
5) Radiacinės saugos centras;
6) Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos;
7) Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija;
8) Aplinkos apsaugos agentūra;
9) Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos;
10) inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai.
Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, jo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke) esančiuose statiniuose. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo (prisijungiama prie) šilumos tiekimo inžinerinių tinklų).
Kai šio įstatymo nustatytais atvejais statybą leidžiančius dokumentus išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ji atlieka aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Statinio projektui patikrinti, skaičiuojant nuo statinio projektą privalančių patikrinti subjektų paskelbimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dienos, skiriama:
1) 20 darbo dienų – ypatingojo statinio statybos ir rekonstravimo atveju;
2) 10 darbo dienų – kitais, negu nurodyti šios dalies 1 punkte, atvejais.
Šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis, per 3 darbo dienas praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, registruojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui. Gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ informuojamas, nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas.
Kai statybą leidžiančius dokumentus šio įstatymo nustatytais atvejais išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, šio straipsnio 13 dalyje nurodytas procedūras atlieka jos įgaliotas valstybės tarnautojas.
Laikoma, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ir galiojantis, jeigu jo duomenys įregistruoti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (apie įregistruotą statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas asmuo turi būti informuojamas). Įregistravus šiuos duomenis, tik statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto asmens prašymu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išduodamas įgalioto valstybės tarnautojo pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas ar nuotoliniu būdu pateikiamas įgalioto valstybės tarnautojo elektroniniu parašu pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas. Pasikeitus statytojui (užsakovui), statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi pagal tą patį statybą leidžiantį dokumentą.
Šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu:
1) iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti;
2) prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus;
3) kai nepateiktas gretimo žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto kadastrą, kitus valstybės registrus, kai šiam sklypui dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos turi būti nustatytos šios sąlygos, arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, kai dėl šios veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje.
Statytojas (užsakovas) turi teisę kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu jis nesutinka su tuo, kad, visiems statinio projektą tikrinusiems subjektams šiam statinio projektui pritarus, statybą leidžiantį dokumentą atsisakoma išduoti, per 10 darbo dienų nuo atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą gavimo dienos.
Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas išduoti statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, privalo statybos techniniame reglamente nustatyta tvarka patikrinti, ar nėra požymių, kad prašymą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas. Nustatęs tokius požymius, jis privalo sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ir informuoti apie tai Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašymą pateikusį asmenį. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sustabdymo atlieka gautos informacijos patikrinimą ir apie patikrinimo rezultatus informuoja informaciją pateikusį asmenį. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros atnaujinamos praėjus 20 darbo dienų nuo jų sustabdymo arba anksčiau, kai yra gaunamas atsakymas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gaunama informacija apie surašytą savavališkos statybos aktą ir yra nustatoma, kad nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą šio įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, statybą leidžiantis dokumentas yra neišduodamas.
Jeigu asmuo, siekiantis gauti statybą leidžiantį dokumentą, prašyme ar su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodo, kad atliko savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas, statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros nestabdomos ir, asmeniui sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, atliekamos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apie tokį prašymą informuojama per 3 darbo dienas nuo jo gavimo.
Prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą turinį, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamo statinio projekto apimtį ir statybą leidžiančių dokumentų turinį ir jų viešinimo tvarką nustato aplinkos ministras.
Statybą leidžiančių dokumentų apskaitą ir statistines ataskaitas tvarko šiuos dokumentus išduodančios institucijos. Leidimų statyti, rekonstruoti, atlikti kapitalinį remontą ar griauti branduolinės energetikos objekto statinius apskaita ir sąrašas tvarkomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.
Statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas:
1) įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
2) viešojo administravimo subjekto, išdavusio šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu šiais atvejais: jeigu, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, šis subjektas išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą; jeigu buvo pakeisti žemės sklypo matmenys jį padalijant į atskirus žemės sklypus, sujungiant žemės sklypus, atlikus žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją) ir dėl to pažeidžiami leidžiami žemės sklypo užstatymo rodikliai ir kiti teisės aktai; statytojo (užsakovo) prašymu;
3) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimu – leidimo tęsti sustabdytą statybą, jeigu statinio statyba po šio statybą leidžiančio dokumento išdavimo pakartotinai sustabdyta;
4) užbaigus statinio statybą.
Kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą. Bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai.
Statytojas (užsakovas) turi teisę teikti prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Su prašymu teikiami dokumentai (išskyrus atitinkamą statinio projektą) turi būti patvirtinti statytojo (užsakovo) arba jo įgalioto asmens elektroniniu parašu.
Už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektą ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Žala, atsiradusi dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento, atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas.
Statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso metu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtai priimtus administracinius sprendimus administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas.
Leidimas statyti, rekonstruoti, atlikti kapitalinį remontą ar griauti branduolinės energetikos objekto statinius išduodamas Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka. Leidimas atlikti branduolinės energetikos objekto statinio atnaujinimą (modernizavimą), paprastąjį remontą, pakeisti branduolinės energetikos objekto statinio ar jo dalies paskirtį, tęsti sustabdytą branduolinės energetikos objekto statinio statybą išduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka.
Statybą leidžiantis dokumentas kultūros paveldo statinio tvarkomiesiems statybos darbams atlikti išduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į statybos rūšį.
Laikinųjų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas suinteresuotųjų asmenų prašymu. Laikinųjų statinių naudojimo termino pratęsimo tvarką nustato aplinkos ministras. Laikinasis statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.
Statybą leidžiantis dokumentas išduodamas vieno asmens vardu.
28 straipsnis. Statybos užbaigimas
Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama, taip pat ir daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymas (visame pastate ar jo dalyje keičiant šildymo būdą, prisijungiant prie ar atsijungiant nuo centralizuotų šilumos tiekimo inžinerinių tinklų) užbaigiamas surašant statybos užbaigimo aktą.
Ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius) ir ypatingųjų bei neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Statinių, išskyrus nesudėtinguosius statinius ir statinius, kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kapitalinis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą.
Atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama).
Statybos užbaigimo akto galiojimą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą panaikina:
1) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos statytojo prašymu, išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo vardu;
2) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu nustatoma, kad statybos užbaigimo aktas pasirašytas ar deklaracija įregistruota ir patvirtinta nesilaikant teisės aktų nustatytų šios procedūros reikalavimų ar nustačius techninio pobūdžio klaidų, – iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre;
3) teismas.
Deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą panaikina statytojas, apie tai nedelsiant raštu informuodamas subjektus, kuriems ši deklaracija pateikta, arba teismas.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).