Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas

Šis įstatymas nustato žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų veiklos vykdytojų grupes; draudžiamos nesąžiningos prekybos praktikos, taikomos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, veiksmų sąrašą ir tokios nesąžiningos prekybos praktikos draudimą; priežiūros institucijos funkcijas ir teises; pažeidimų nagrinėjimo iniciatyvos teisę; pareiškimo atlikti pažeidimo tyrimą pateikimo ir jo nagrinėjimo, pažeidimų tyrimo, bylų nagrinėjimo ir atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus taikymo tvarką.

Šis įstatymas taikomas:

Šio įstatymo nuostatos taikomos ir žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus neviršija 350 milijonų eurų, vykdomam žemės ūkio ir maisto produktų pardavimui bet kuriems žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjams, kurie yra priskirtini viešiesiems subjektams.

Šis įstatymas taikomas vykdant žemės ūkio ir maisto produktų pardavimus, kai žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjas arba šių produktų pirkėjas, arba jie abu yra įsisteigę Europos Sąjungoje.

Šio įstatymo nuostatos taikomos ir paslaugoms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalies 2–6 punktuose, kurias žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjas, kurio metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra didesnė kaip 2 milijonai eurų, teikia žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjui.

Jeigu didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais veiksmais pažeidžia ir šio įstatymo, ir Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nuostatas, ji atsako Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Šis įstatymas netaikomas:

Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.

Didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė – ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme.

Greitai gendantys žemės ūkio ir maisto produktai – žemės ūkio ir maisto produktai, kurie dėl savo pobūdžio ir (ar) numatomos paskirties gali tapti netinkami parduoti per 30 kalendorinių dienų po šių produktų derliaus nuėmimo, pagaminimo ar perdirbimo.

Kiti žemės ūkio ir maisto produktai – žemės ūkio ir maisto produktai, išskyrus greitai gendančius žemės ūkio ir maisto produktus.

Nevyriausybinė organizacija – ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme.

Pardavimo pajamos – pajamos, gaunamos iš įprastinės ūkinės veiklos: žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo, taip pat kitų prekių pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo. Į pardavimo pajamas neįskaičiuojamos grąžintinos sumos, pridėtinės vertės mokestis, akcizų ir muitų mokesčiai.

Pardavimo skatinimas – ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme.

Pareiškėjas – žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjas, kurio interesai yra pažeisti, turintis teisę pateikti pareiškimą ir reikalauti, kad būtų pradėtas šio įstatymo pažeidimo tyrimas.

Viešasis subjektas – ši sąvoka suprantama taip, kaip sąvoka „perkančioji organizacija“, apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme.

Žemės ūkio ir maisto produktai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodyti produktai ir juos perdirbus pagaminami tame priede nenurodyti maistui skirti produktai, taip pat fasuotas geriamasis vanduo, šaltinio vanduo, natūralus mineralinis vanduo ir kiti nealkoholiniai gėrimai.

Žemės ūkio ir maisto produktų įkainojimo trukmė – ši sąvoka suprantama taip, kaip sąvoka „žemės ūkio produkcijos įkainojimo trukmė“, apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme.

Žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjas (toliau – pirkėjas) – fizinis ar juridinis asmuo, nepriklausomai nuo jo įsisteigimo vietos, taip pat tokių asmenų grupė arba Europos Sąjungoje veikiantis viešasis subjektas, perkantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktus.

Žemės ūkio ir maisto produktų pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo–pardavimo sutartis) – žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjo ir pirkėjo arba žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjo ir viešojo subjekto, veikiančio kaip pirkėjas, sudaroma rašytinė sutartis, pagal kurią už sutartą kainą ir (ar) apskaičiuotą pinigų sumą nuperkami parduodami žemės ūkio ir maisto produktai. Pirkimo–pardavimo sutartis turi atitikti Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme nustatytas tipines žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas.

Žemės ūkio ir maisto produktų pobūdis – žemės ūkio ir maisto produktams būdinga viena ar kelios ypatybės (požymis (švieži, atvėsinti arba atšaldyti), pirminio perdirbimo ir (ar) perdirbimo būdas, tinkamumo vartoti terminas, laikymo sąlygos, pakavimo būdas, pakuotės tipas ir kt.) arba jų visuma.

Žemės ūkio ir maisto produktų pristatymas – momentas, kai pagal pirkimo–pardavimo sutartį žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjas patiekia pirkėjui žemės ūkio ir maisto produktus ir perduoda juos pirkėjui, kaip šių produktų gavėjui, valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų juos valdyti.

Žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjas (toliau – tiekėjas) – žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamintojas arba fizinis ar juridinis asmuo, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos, parduodantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktus. Ši sąvoka taip pat apima tokių žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamintojų grupes arba tokių fizinių ar juridinių asmenų grupes (t. y. gamintojų organizacijas, tiekėjų organizacijas, kitas organizacijas, taip pat tokių organizacijų asociacijas).

Žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinė – bet kuriuose žemės ūkio ir maisto produktų gamybos, pirminio perdirbimo ir (ar) perdirbimo, rinkodaros, platinimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos etapuose veikiantys subjektai – žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjai ir šių produktų pirkėjai, kuriuos sieja santykiai, pasireiškiantys prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, ją sudarant arba sudarius.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007.

Šio įstatymo taikymo tikslais apyvarta suprantama taip, kaip šiame įstatyme apibrėžta sąvoka „pardavimo pajamos“.

Nustatant metines apyvartas, tiekėjų ir pirkėjų pardavimo pajamos per praėjusius finansinius metus apskaičiuojamos atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nuostatas.

Draudžiama ši nesąžiningos prekybos praktika, kai pirkėjas su tiekėju atsiskaito:

Atsiskaitymo terminai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, į kuriuos įskaitoma žemės ūkio ir maisto produktų įkainojimo trukmė, skaičiuojami nuo:

Nepaisant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, atsiskaitymo terminai, į kuriuos įskaitoma žemės ūkio ir maisto produktų įkainojimo trukmė, skaičiuojami nuo mokėtinos sumos už pristatytus žemės ūkio ir maisto produktus nustatymo dienos, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:

Draudžiama ši nesąžiningos prekybos praktika, kai:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai nedaro poveikio: