Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 7, 12, 15, 16, 18, 21, 23, 24, 26, 27, 33, 37, 40, 41, 41-1 ir 42 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21-1 straipsniu įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2020-12-10

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PILIETYBĖS ĮSTATYMO NR. XI-1196 2, 7, 12, 15, 16, 18, 21, 23, 24, 26, 27, 33, 37, 40, 41, 411 IR 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 211 STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

2020 m. gruodžio 10 d. Nr. XIV-64

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:

„18. Teisėtas nuolatinis gyvenimas Lietuvos Respublikoje – kitos valstybės piliečio ar asmens be pilietybės, turinčių įstatymų nustatytą dokumentą, suteikiantį ar patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvos Respublikoje be pertraukos šiame įstatyme nustatytą laiką. Laikoma, kad asmuo gyvena Lietuvos Respublikoje be pertraukos vienus metus, jeigu jis per tuos metus yra gyvenęs Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip šešis mėnesius. Asmens pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje nutraukia teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas.“

2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Papildyti 7 straipsnį 11 punktu:

„11) yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.“

3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„12 straipsnis. Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai

Asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda šią teisę patvirtinančius dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvių kilmės asmenų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda lietuvių kilmę patvirtinančius dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą nutraukti prašymo išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą nagrinėjimą, jeigu:

1) asmuo mirė;

2) asmuo raštu pareiškė norą nutraukti prašymo išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą nagrinėjimą;

3) nustato, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis;

4) asmuo per vienus metus nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų.

Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu:

1) asmuo mirė;

2) jis prarastas;

3) jis neteisėtai išduotas;

4) jis pakeistas;

5) asmuo atkuria ar įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;

6) asmuo neatsiima šio dokumento per vienus metus nuo jo išrašymo dienos.“

4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„15 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas gimstant, kai vaiko tėvai arba vienas iš jų yra asmenys be pilietybės

Asmenų be pilietybės, teisėtai gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės.

Vaikas, kurio vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės, teisėtai gyvenantis Lietuvos Respublikoje, o kitas nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės.

Šiame straipsnyje nurodytų vaikų, jeigu jie gimdami neįgijo kitos valstybės pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą.“

5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Vaiko, kurio tėvai nežinomi, pilietybė

Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas ar gyvenantis vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu nepaaiškėja, kad vaikas yra įgijęs kitos valstybės pilietybę, arba nepaaiškėja aplinkybių, dėl kurių vaikas įgytų kitos valstybės pilietybę. Ši nuostata taikoma ir vaikui, kurio abu tėvai ar turėtas vienintelis iš tėvų yra mirę arba pripažinti nežinia kur esančiais arba kurio abu tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų teismo pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje, arba kurio tėvams ar turimam vieninteliam iš tėvų neterminuotai apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).“

6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, ir asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat asmenims, turintiems sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų, netaikomos šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos, o vaikams iki 18 metų netaikomos šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktų nuostatos.“

Pripažinti netekusia galios 18 straipsnio 6 dalį.

7 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta arba suteikta supaprastinta tvarka ir kuris po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Šis reikalavimas netaikomas asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7 ir 11 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“

8 straipsnis. Įstatymo papildymas 211 straipsniu

Papildyti Įstatymą 211 straipsniu:

„211 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas ir grąžinimas atsižvelgiant į valstybės interesus

Lietuvos Respublikos pilietybė asmenims suteikiama ir grąžinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus.“

9 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„23 straipsnis. Priesaika Lietuvos Respublikai

Asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka, išimties tvarka, ją grąžinus, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais, per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą laiką turi viešai ir iškilmingai prisiekti Lietuvos Respublikai. Reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai netaikomas asmenims, teismo pripažintiems neveiksniais tam tikroje srityje, ir vaikams, nesukakusiems 18 metų.

Nustatomas toks priesaikos Lietuvos Respublikai tekstas:

„Aš, (vardas, pavardė), tapdamas (tapdama) Lietuvos Respublikos piliečiu (piliete) be išlygų prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti Lietuvos demokratijos ir teisinės valstybės pagrindus. Tepadeda man Dievas.“

Prisiekti Lietuvos Respublikai galima ir be paskutinio priesaikos Lietuvos Respublikai sakinio.

Laikas, per kurį asmuo turi prisiekti Lietuvos Respublikai:

1) asmuo be pilietybės arba asmuo, kuris yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, taip pat asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka, turi prisiekti per 6 mėnesius nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo;

2) asmuo, kuris yra raštu pareiškęs savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta ar grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, turi prisiekti per 2 metus nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo.

Asmuo prisiekia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje arba Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. Asmens priesaiką Vidaus reikalų ministerijoje priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliotas viceministras, o diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje – diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas.

Asmuo prisiekia stovėdamas priešais priesaiką priimantį asmenį, skaito priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaikos tekstą, asmuo pasirašo vardinį priesaikos lapą. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priesaiką priėmusiam asmeniui.

Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi asmenims, kurie dėl neįgalumo to padaryti negali.

Priesaikos Lietuvos Respublikai tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, taip pat atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad asmuo neprisiekė.

Asmenys, kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, turėjo kitos valstybės pilietybę, prisiekia Lietuvos Respublikai tik po to, kai šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms institucijoms pateikia įrodymus, kad jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnį gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų.

10.

Priesaikos Lietuvos Respublikai tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

11.

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos per 7 kalendorines dienas nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos praneša Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai apie asmenis, prisiekusius šiose diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose.

12.

Asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka, išimties tvarka, ją grąžinus, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais, Lietuvos Respublikos piliečiu tampa ir Lietuvos Respublikos piliečio teises, laisves ir pareigas įgyja tik po to, kai prisiekia Lietuvos Respublikai. Asmuo, kuriam netaikomas reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos piliečiu tampa ir Lietuvos Respublikos piliečio teises ir pareigas įgyja nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos.

13.

Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūra tik įgijus kitos valstybės pilietybę, asmuo, kuriam buvo leista prisiekti Lietuvos Respublikai, netaikant reikalavimo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, per vienus metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos privalo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą. Asmuo, kuriam netaikomas reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai ir kuris Lietuvos Respublikos piliečio teises ir pareigas įgijo nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos, turi atsisakyti kitos valstybės pilietybės per vienus metus nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos, išskyrus atvejus, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų.

14.

Šio straipsnio 13 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, jeigu asmuo pateikia motyvuotą prašymą ir patvirtinančius dokumentus ir (ar) duomenis, kad per vienus metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos ar nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos negali atsisakyti kitos valstybės pilietybės.“

10 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Papildyti 24 straipsnį 9 punktu:

„9) jeigu asmuo, kuriam taikomas reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, jų nepateikė per šio įstatymo 23 straipsnio 13 ar 14 dalyje nustatytą terminą.“

11 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.“

„27 straipsnis. Vaiko pilietybė jo tėvams ar vienam iš tėvų įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę

Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja arba atkuria vienas iš vaiko tėvų ar abu tėvai, vaikas iki 14 metų taip pat įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Šiame straipsnyje nurodytų asmenų vaikas nuo 14 iki 18 metų Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja tik jo sutikimu, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis.

Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas pareiškimas, kad vaikas atsisako kitos valstybės pilietybės.“

13 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) rengia ir teikia asmenų dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, išsaugojimo ar grąžinimo svarstyti Pilietybės reikalų komisijai;“.

Pakeisti 33 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) priima sprendimą, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę netaikomas, nes asmuo atitinka bent vieną iš šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktuose nurodytų sąlygų, ir praneša suinteresuotiems asmenims ir institucijoms;“.

Papildyti 33 straipsnį 10 punktu:

„10) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.“

14 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimo ir nagrinėjimo bendrosios taisyklės

Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai nagrinėjami tik pagal pačių asmenų rašytinius prašymus. Vaikų, nesukakusių 18 metų, ir asmenų, teismo pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda jų atstovai.

Asmenys prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės asmeniškai gali paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, kurios prašymus perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduodami ir perduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pakartotinai priimami ne anksčiau kaip po vienų metų nuo atsisakymo patenkinti ankstesnį prašymą, išskyrus atvejus, kai prašymas paduodamas kitu šiame įstatyme nustatytu Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindu arba pateikiami nauji dokumentai, patvirtinantys ankstesnio prašymo pagrįstumą.

Pilietybės reikalų komisija ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą, jeigu:

1) asmuo mirė;

2) asmuo raštu pareiškė norą nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą;

3) nustato, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis;

4) asmuo per vienus metus nuo Pilietybės reikalų komisijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų.

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.