Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymas

Viešai prieinamų įkrovimo prieigų informacinės sistemos tvarkytojas privalo užtikrinti, kad Viešai prieinamų įkrovimo prieigų informacinėje sistemoje būtų skelbiamos ataskaitos apie viešai prieinamoms įkrovimo prieigoms ir jų operatoriams suteiktus unikalius identifikacinius kodus ir viešai prieinamų įkrovimo prieigų statinius ir dinaminius duomenis susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

Biodujos į transporto priemones tiekiamos tiesiogiai per degalų – suslėgtų gamtinių dujų ir (ar) suskystinto metano – pildymo punktus arba per suslėgtų gamtinių dujų pildymo punktus ir (ar) suskystinto metano pildymo punktus, panaudojant atsinaujinančių energijos išteklių kilmės garantijas, kaip tai nustatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.

Degalų – suslėgtų gamtinių dujų – pildymo punktai prijungiami prie gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Biodujų ir gamtinių dujų mišiniai, tiekiami šio straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais, privalo atitikti energetikos ministro nustatytus gamtinių dujų kokybės reikalavimus.

Nauji biodujų gamybos įrenginiai prijungiami prie gamtinių dujų sistemų vadovaujantis energetikos ministro nustatyta tvarka.

Visų kategorijų gamtinėmis dujomis varomų transporto priemonių įsigijimas skatinamas Vyriausybės nustatyta tvarka ir tik jeigu kartu su gamtinėmis dujomis sunaudojama biodujų ir (ar) nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų.

Siekiama, kad suminė biodujų ir nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 5,2 procento 2030 metais.

Planuojant dujinių degalų infrastruktūros plėtrą, turi būti užtikrinami šie minimalūs reikalavimai:

Tikslus ir priemones, kuriomis būtų užtikrinama degalų – vandenilio – pildymo punktų plėtra, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, ir skatinamas vandeniliu varomų transporto priemonių naudojimas Lietuvoje, nustato susisiekimo ministras.

Degalų – suslėgtų gamtinių dujų, suskystinto metano, vandenilio – pildymo punktų operatoriai iki kiekvienų kalendorinių metų vasario 1 dienos Susisiekimo ministerijai teikia informaciją apie Lietuvos Respublikoje įrengtą ir planuojamą įrengti dujinių degalų pildymo infrastruktūrą.

Degalų – vandenilio – pildymo punktų operatoriai viešai prieinamuose vandenilio pildymo punktuose:

Nuo 2029 m. sausio 1 d. viešojo keleivių vežimo keliais transporto priemonės, įskaitant taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiančių asmenų transporto priemones, turi naudoti alternatyviuosius degalus. Licencijų vežti keleivius, kuriomis suteikiama teisė vežti keleivius už atlygį autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, leidimų vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą ir Lietuvos Respublikoje išduodamų leidimų vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą išdavimo, šių licencijų ir leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse.

Savivaldybių administracijos organizuoja infrastruktūros, reikalingos degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojančių transporto priemonių plėtrai, kūrimą, vadovaudamosi atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo ir darnaus judumo miestuose planais.

Taikant finansines priemones alternatyviaisiais degalais varomoms sunkiosioms, N3 kategorijos transporto priemonėms, taip pat žemės ūkyje naudojamoms transporto priemonėms, turi būti atsižvelgiama į jų potencialą siekiant transporto sektoriaus taršos mažinimo.

Kiekvienos alternatyviaisiais degalais arba jų mišiniais ar deriniais varomos transporto priemonės techniniame pase turi būti nurodyta, kokius degalus, jų mišinius ar degalų derinius naudoja transporto priemonė, ar transporto priemonėje yra sumontuotas vidaus degimo variklis.

Jeigu transporto priemonė yra hibridinė ir kartu su elektros energija naudoja kitos rūšies degalus, transporto priemonės techniniame pase turi būti nurodyta, ar transporto priemonė yra įkraunama iš išorės, ar naudoja kitokį elektros energijos ir degalų derinimo būdą.

Jeigu transporto priemonė yra varoma dujomis ar dujiniais mišiniais, turi būti nurodyta, kokiomis dujomis ar jų mišiniais transporto priemonė yra varoma: naftos dujomis, suslėgtomis gamtinėmis dujomis, suskystintomis gamtinėmis dujomis ar vandenilio dujomis ir jų mišiniais.

Už motorinių transporto priemonių registravimą atsakinga institucija ar įstaiga viešai skelbia informaciją apie Lietuvos Respublikoje įregistruotas ar perregistruotas transporto priemones, atsižvelgdama į šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse įtvirtintas nuostatas.

Elektrinių transporto priemonių įkrovimo, kelių transporto priemonių pildymo vandeniliu ir metanu, elektros tiekimo į jūrų ir vidaus vandenų transporto priemones, vandenilio, metanolio ir amoniako bunkeriavimo, jūrų ir vidaus vandenų transportui skirtiems degalų – suskystinto metano – pildymo punktų, degalų etikečių, elektrinių transporto priemonių maitinimo šaltinio etikečių, alternatyviųjų degalų vieneto kainų palyginimo metodikos, geležinkelių transportui skirtų elektros įkrovimo stotelių ir vandenilio pildymo įrenginių bendrosios techninės specifikacijos nustatytos Reglamento (ES) 2023/1804 II priede.

Planuojant, projektuojant ir įrengiant viešai prieinamą alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, normatyviniais statybos techniniais dokumentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais ir susisiekimo ministro ir aplinkos ministro tvirtinamais viešai prieinamų įkrovimo prieigų pritaikymo jomis naudotis visoms visuomenės grupėms ir asmenims reikalavimais.

Įgyvendindami Reglamento (ES) 2023/1804 5 straipsnio 9 dalies nuostatas, įkrovimo prieigų operatoriai ir degalų pildymo punktų operatoriai privalo įrengti tinkamą ženklinimą.

Darnaus judumo fondas (toliau – Fondas) sudaromas siekiant tikslingai ir nepertraukiamai, ne trumpiau kaip iki 2030 metų, finansuoti alternatyviųjų degalų ir juos naudojančių transporto priemonių infrastruktūros įsigijimą, naudojimą, įrengimą, modernizavimą ir (ar) plėtrą, taip pat finansuoti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių, išskyrus visai netaršias ir netaršias transporto priemones, ribojimą.

Į Fondą gali būti skiriamos lėšos, surenkamos iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, Europos Sąjungos paramos fondų, savanoriškų užsienio valstybių lėšų, skirtų atsinaujinančių išteklių naudojimui transporto sektoriuje skatinti, ir valstybės biudžeto asignavimų.

Fondas administruojamas pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus, nustatančius valstybės biudžeto lėšų naudojimo principus ir tvarką, ir Vyriausybės patvirtintus Fondo nuostatus. Fondą administruoja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Fondo lėšos laikomos atskiroje Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos banko sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą priemonę.

Fondo lėšos skiriamos miestų darnaus judumo plano priemonėms finansuoti, alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių naudojimui skatinti, alternatyviųjų degalų ir transporto infrastruktūros kūrimui ir plėtrai, vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių ribojimams miestuose įrengti, vidaus degimo varikliais varomoms transporto priemonėms perdaryti į alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones, aplinkos oro taršos mažinimo priemonių įgyvendinimui finansuoti, visuomenės informavimo, švietimo priemonėms įgyvendinti ir priemonių, susijusių su darnaus judumo plėtra, įgyvendinimui finansuoti Fondo nuostatuose nustatyta tvarka.

Sprendimus dėl Fondo strateginių programų krypčių ir lėšų tam tikroms Fondo veiklos kryptims skyrimo Fondo nuostatuose nustatyta tvarka priima Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro septyni nariai. Fondo tarybos institucinę sudėtį susisiekimo ministro teikimu trejiems metams tvirtina Vyriausybė. Fondo tarybos personalinę sudėtį tvirtina susisiekimo ministras. Fondo tarybos kadencijos terminas yra treji metai. Fondo tarybos nariu gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo.

Fondo tarybos sudarymo tvarka, reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, siūlomas eiti Fondo tarybos nario ir (ar) pirmininko pareigas, nustatomi Fondo nuostatuose.

Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija ir savivaldybių administracijos pagal kompetenciją rengia ir įgyvendina visuomenės informavimo ir sąmoningumo ugdymo priemones, teikia konsultacijas ir skatina naudoti alternatyviųjų degalų ir juos naudojančių transporto priemonių infrastruktūrą, ne rečiau kaip kartą per metus savo interneto svetainėse skelbia informaciją apie alternatyviųjų degalų ir juos naudojančių transporto priemonių infrastruktūros plėtrą, naudojimo galimybes ir naudą.

Mažmeninės prekybos degalais vietose degalinių operatoriai energetikos ministro nustatyta tvarka turi skelbti ir ne rečiau kaip kartą per metus atnaujinti alternatyviųjų degalų kainų palyginamąją informaciją. Ši informacija turi būti neklaidinanti.

Agentūra yra atsakinga už palyginamųjų alternatyviųjų degalų kainų apskaičiavimą ir paskelbimą savo interneto svetainėje.

Agentūra palyginamąsias alternatyviųjų degalų kainas apskaičiuoja remdamasi energetikos ministro nustatyta metodika, kuri grindžiama kainomis, išreikštomis eurais šimtui kilometrų, taip pat atsižvelgdama į atskirų lengvųjų automobilių modelių, varomų skirtingų rūšių degalais, masę, galią ir degalų sąnaudas.

Siekiant formuoti visuomenės elgseną, keisti jos įpročius ir skatinti pereiti prie alternatyviaisiais degalais varomų netaršių transporto priemonių, vykdomas visuomenės švietimas ir susijusios informacijos viešinimo kampanijos:

Visuomenės švietimas ir susijusios informacijos viešinimas turi apimti informaciją apie iškastinio naftos kuro naudojimo daromą žalą žmonių sveikatai ir aplinkai.

Taryba degalų tiekėjams ir (ar) transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą Tarybos nustatyta tvarka skiria šias sankcijas:

Tarnyba degalų tiekėjams, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams ir subjektams, vykdantiems mažmeninės prekybos degalais veiklą, už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą Tarnybos nustatyta tvarka skiria šias sankcijas:

Degalų tiekėjams, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams ir subjektams, vykdantiems mažmeninės prekybos degalais veiklą, už pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje, taikant atsakomybę atsižvelgiama į:

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padaręs degalų tiekėjas, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas ar subjektas, vykdantis mažmeninės prekybos degalais veiklą:

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad degalų tiekėjas, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas ar subjektas, vykdantis mažmeninės prekybos degalais veiklą:

Taryba ar Tarnyba, taikydamos atsakomybę, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes.

Nustatytos baudos dydis, neviršijant šio įstatymo 32 straipsnyje nustatytų ribų, mažinamas, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamas, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Kai Taryba ar Tarnyba svarsto pažeidimą, dalyvauja degalų tiekėjo, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo ar subjekto, vykdančio mažmeninės prekybos degalais veiklą, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, vadovas ar jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, būti išklausyti, duoti paaiškinimus, teikti prašymus ir įrodymus. Jeigu šie asmenys nedalyvauja, klausimas dėl atsakomybės skyrimo gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems buvo laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką, ir negautas jų prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, šis klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmenims, jeigu Taryba ar Tarnyba, pripažinusi neatvykimo į klausimo nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą.

Tarybos ar Tarnybos sprendimas dėl atsakomybės skyrimo už pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje, skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius, o dėl pažeidimo, nurodyto šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos.

Sankcijų, nurodytų šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, skyrimas neatleidžia nuo įpareigojimų, nustatytų šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse, vykdymo.

Tarybos ar Tarnybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo įsigaliojimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.

Tarybos ar Tarnybos sprendimas dėl baudos skyrimo per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu Tarybos ar Tarnybos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui, jis įsigalioja po 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos.

Tarybos ar Tarnybos sprendimas, kuriuo skiriama bauda, yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tarybos ar Tarnybos sprendimo dėl baudos skyrimo apskundimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.

Tarybos ar Tarnybos sprendimo, kuriuo skiriama bauda, nuorašas asmeniui išsiunčiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Taryba ir Tarnyba, vadovaudamosi šio straipsnio nuostatomis, patvirtina baudų skyrimo taisykles.

Lėšos, gautos už šio įstatymo 32 straipsnyje nustatytus pažeidimus, skiriamos atsinaujinančių energijos išteklių transporto sektoriuje naudojimui skatinti.

Susisiekimo ministerija, įgyvendindama Reglamento (ES) 2023/1804 14 straipsnio nuostatas, ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. parengia transporto sektoriuje naudojamų alternatyviųjų degalų rinkai plėtoti ir atitinkamai infrastruktūrai diegti skirtos nacionalinės politikos sistemos (toliau – nacionalinė politikos sistema) projektą ir, Vyriausybei pritarus, galutinę nacionalinę politikos sistemą pateikia Europos Komisijai. Įgyvendindama Reglamento (ES) 2023/1804 15 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, ne vėliau kaip iki 2027 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas 2 metus parengia ir pateikia Europos Komisijai nacionalinės politikos sistemos pažangos ataskaitą.

Įgyvendindama Reglamento (ES) 2023/1804 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, Susisiekimo ministerija ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 31 d., o vėliau kasmet teikia Europos Komisijai pažangos stebėjimo ataskaitą.

Susisiekimo ministro nustatyta tvarka jo nurodyti subjektai teikia Susisiekimo ministerijai informaciją, reikalingą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms ataskaitoms parengti.

Ne vėliau kaip 2026 m. balandžio 18 d., o po to kas 5 metus Viešųjų pirkimų tarnyba pateikia Europos Komisijai 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias kelių transporto priemones ir taip remti mažataršį judumą su visais pakeitimais įgyvendinimo ataskaitą. Šiose ataskaitose pateikiama informacija apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti Direktyvą 2009/33/EB, apie įgyvendinimo veiklą ateityje, taip pat kita informacija, kurią Viešųjų pirkimų tarnyba laiko svarbia. Į šias ataskaitas taip pat įtraukiamas transporto priemonių, kurioms taikomos šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartys, skaičius ir kategorijos.

Šis įstatymas, išskyrus 30, 31, 32 straipsnius ir šio straipsnio 14 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.

Šio įstatymo 30, 31 ir 32 straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

Degalų tiekėjai, įsigaliojus šiam įstatymui, turi užsiregistruoti DAEI apskaitos vienetų sistemoje iki 2021 m. gruodžio 31 d., o gamtinių dujų transporto sektoriui tiekėjai – iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Nustatant, kokią bendro galutinio transporto sektoriaus energijos suvartojimo balanso dalį turi sudaryti atitinkamais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikoje sunaudotų biodegalų ir degalų kiekiai, remiamasi Valstybės duomenų agentūros Oficialiosios statistikos portale skelbiama informacija.

Šio įstatymo 20 straipsnio 8 dalies, 22 straipsnio 2 dalies ir 28 straipsnio 1 dalies nuostatos įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

Savivaldybių tarybos arba jų įgaliota institucija ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 1 d. šio įstatymo 23 straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka patvirtina arba atnaujina savivaldybės teritorijoje esančiuose vietinės reikšmės keliuose iki 2030 metų numatomų įrengti viešai prieinamų įkrovimo prieigų planus.

Savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. nustato šio įstatymo 23 straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka mažos taršos zonas miestuose.

Neteko galios nuo 2025-02-01

Nuo 2023 m. sausio 1 d. įrengiamos naujos įkrovimo prieigos turi būti pritaikytos teikti viešai prieinamų įkrovimo prieigų dinaminius duomenis.

Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą DAEI apskaitos vienetų sistemą sukuria Energetikos ministerijos nustatyta tvarka paskirta institucija, įstaiga ar įmonė. DAEI apskaitos vienetų sistema turi būti sukurta ir pradėti veikti iki 2021 m. gruodžio 1 d.

DAEI apskaitos vienetų sistemos sukūrimo išlaidos įskaičiuojamos į šio įstatymo 18 straipsnio 10 dalyje nurodytas DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo veiklos sąnaudas ir per 5 kalendorinius metus nuo šios sistemos veikimo pradžios padengiamos DAEI apskaitos vienetų dalyvių įmokomis.

2026 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 2 straipsnio 16 dalies redakcija:

Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. patvirtina Fondo nuostatus ir atlieka kitus būtinus veiksmus, kad Fondas būtų įsteigtas 2022 m. sausio 1 d.

Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos, energetikos ministras, susisiekimo ministras, aplinkos ministras, žemės ūkio ministras, Taryba, savivaldybių institucijos ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, taip pat atlieka veiksmus, būtinus DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojui atrinkti ir paskirti.

Neteko galios nuo 2025-02-01

Energetikos ministerija po 2 metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos atlieka šio įstatymo teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, kuriame nurodomos teigiamos ir neigiamos šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo pasekmės ir pasiūlymai dėl šio įstatymo tobulinimo.

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2413.

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011, su pakeitimais, padarytais 2023 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/1542.

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1161, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones.

2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1804 dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Direktyva 2014/94/ES.ׅ