LegalizeLietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2, 6, 7, 13, 20, 21, 31, 32, 35, 40, 45, 46, 47, 50, 52, 58, 58-2 ir 58-3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5-1, 7-1 ir 49-1 straipsniais įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1212 2, 6, 7, 13, 20, 21, 31, 32, 35, 40, 45, 46, 47, 50, 52, 58, 582 IR 583 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 51, 71 IR 491 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMAS
2025 m. spalio 16 d. Nr. XV-486
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Civilinė ir karinė infrastruktūra (toliau – infrastruktūra) – kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 2 straipsnio 2 ir 11 dalyse.“
Papildyti 2 straipsnį 61ir 62 dalimis:
„61. Investicinė priemonė – finansinė priemonė ar kitas turtas, į kurį gali būti investuojamas pensijų fondų turtas.
Investicinių priemonių portfelis – pensijų fondą sudarančių investicinių priemonių rinkinys.“
Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Išvestinės finansinės priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 4–10 punktuose nurodytos finansinės priemonės.“
Papildyti 2 straipsnį 81 dalimi:
„81. Kriptoturtas – kaip apibrėžiama 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937, 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte.“
Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Papildomo savanoriško pensijų kaupimo veikla (toliau – pensijų kaupimo veikla) – finansinė veikla, kurią sudaro lėšų pagal pensijų kaupimo sutartis rinkimas, jų investavimas ar reinvestavimas į diversifikuotą investicinių priemonių portfelį ir pensijų išmokų mokėjimas šiame įstatyme ir pensijų fondo taisyklėse nustatytomis sąlygomis pensijų fondo dalyviams ir kita su tuo susijusi veikla.“
Papildyti 2 straipsnį nauja 241 dalimi:
„241. Profesinės civilinės atsakomybės rizika – asmens aplaidžiai vykdomos veiklos, už kurią pensijų fondo valdymo įmonei tenka atsakomybė, sukeltų nuostolių ar žalos rizika, kylanti šio įstatymo 71 straipsnyje nustatytais atvejais.“
Buvusią 2 straipsnio 241 dalį laikyti 242 dalimi.
Pakeisti 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:
„27. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme.“
Pakeisti 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:
„27. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme ir Reglamente (ES) 2022/2554.“
2 straipsnis. Įstatymo papildymas 51 straipsniu
Papildyti Įstatymą 51 straipsniu:
„51 straipsnis. Valdymo įmonės pradinis kapitalas ir nuosavos lėšos
Valdymo įmonės pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 000 eurų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.
Jeigu valdymo įmonė turi teisę valdyti tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondus ir pensijų turto išsaugojimo pensijų fondus, jos pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 300 000 eurų.
Šio straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyse nurodytos valdymo įmonės pradinį kapitalą sudaro Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų nuosavų lėšų, kaip jos apibrėžiamos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte, dalių suma.
Šio straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyse nurodytų valdymo įmonės nuosavų lėšų suma nuolat turi būti ne mažesnė už didesnį iš šių dydžių:
1) minimalų valdymo įmonės pradinį kapitalą;
2) 1/4 valdymo įmonės praėjusių metų pridėtinių išlaidų sumos. Pridėtinės išlaidos apskaičiuojamos 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014, 13 straipsnyje nustatyta tvarka.
Skaičiuojant valdymo įmonės nuosavų lėšų dydį pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą, nuosavas lėšas sudarantis 2 lygio kapitalas negali būti didesnis kaip 1/3 1 lygio kapitalo. 1 lygio kapitalas ir 2 lygio kapitalas suprantami taip, kaip apibrėžiami atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 575/2013 25 ir 71 straipsniuose.
Jeigu šio straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyse nurodytos valdymo įmonės valdomų visų pensijų fondų bendra turto vertė viršija 250 000 000 eurų, valdymo įmonė privalo turėti papildomą nuosavų lėšų sumą, kaip tai nurodyta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 5 straipsnio 6–8 dalyse.“
3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) atlikti vidaus kontrolę, kontroliuoti savo vadovų ir darbuotojų sudaromus investicinių priemonių sandorius laikantis priežiūros institucijos nustatytos vidaus kontrolės vykdymo tvarkos;“.
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) užtikrinti, kad sprendimus dėl turto valdymo priimantys asmenys turėtų tinkamą kvalifikaciją, darbo patirties investavimo strategijų, kurias įgyvendina valdymo įmonės valdomas pensijų fondas, srityje ir būtų nepriekaištingos reputacijos. Sprendimus dėl turto valdymo priimančių asmenų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinama atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir darbo patirčiai. Sprendimus dėl turto valdymo priimančių asmenų atitiktis nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimams vertinama priežiūros institucijos nustatyta tvarka;“.
Papildyti 6 straipsnio 1 dalį 16 punktu:
„16) kai planuojama investuoti ar investuojama į išvestines finansines priemones, nusistatyti išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarką ir ja vadovautis;“.
Papildyti 6 straipsnio 1 dalį 17 punktu:
„17) nuolat turėti papildomų nuosavų lėšų arba apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis.“
Pakeisti 6 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„3. Vykdydama šio straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytą pareigą, valdymo įmonė privalo:“.
4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Garantijų rezervas investuojamas į diversifikuotą investicinių priemonių portfelį, kuriam taikomi šio įstatymo 45, 47 ir 49 straipsniuose nustatyti reikalavimai.“
5 straipsnis. Įstatymo papildymas 71 straipsniu
Papildyti Įstatymą 71 straipsniu:
„71 straipsnis. Profesinės civilinės atsakomybės rizikos valdymo priemonės
Valdymo įmonė, siekdama padengti galimą su pensijų kaupimo veikla pagal šį įstatymą susijusią profesinės civilinės atsakomybės riziką, kylančią šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, privalo nuolat turėti papildomų nuosavų lėšų arba apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
Profesinės civilinės atsakomybės rizika kyla dėl šių valdymo įmonės vardu ir (ar) jos naudai veikiančių asmenų veiksmų ir (ar) neveikimo, kurie yra žalos ar nuostolių atsiradimo pagrindas:
1) dokumentų, kuriais įrodoma pensijų fondo turto nuosavybės teisė, praradimo;
2) neteisingų duomenų arba klaidingų pranešimų pateikimo dalyviams;
3) prievolių, nustatytų teisės aktuose, reglamentuojančiuose valdymo įmonių veiklą, nevykdymo;
4) profesionalumo ir apdairumo pareigų pensijų fondo ir jo dalyvių atžvilgiu nevykdymo;
5) fiduciarinių pareigų nevykdymo;
6) konfidencialumo prievolių nevykdymo;
7) pensijų fondo taisyklių nevykdymo;
8) reikiamų procesų ir procedūrų veiklai vykdyti nenustatymo, neįgyvendinimo ir nepalaikymo;
9) netinkamai atlikto turto vertinimo arba turto vienetų ar vertės apskaičiavimo;
10) nuostolių, patirtų dėl veiklos sutrikimų, daugiašalės prekybos sistemos trūkumų, nepavykusio sandorio apdorojimo arba proceso valdymo.
Valdymo įmonė, kuri nusprendžia profesinės civilinės atsakomybės riziką padengti nuosavomis lėšomis, profesinės civilinės atsakomybės rizikai, kylančiai šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, padengti atideda papildomų nuosavų lėšų, kurių suma turi būti ne mažesnė kaip 0,01 procento valdymo įmonės valdomų pensijų fondų bendros turto vertės, tačiau papildoma nuosavų lėšų suma neturėtų viršyti 10 000 000 eurų, išskyrus atvejį, kai valdymo įmonė nusprendžia šiuo tikslu turėti didesnę papildomą nuosavų lėšų sumą. Valdymo įmonė šioje dalyje nurodytą papildomų nuosavų lėšų poreikį perskaičiuoja kiekvienų finansinių metų pabaigoje ir atitinkamai patikslina papildomą nuosavų lėšų sumą.
Valdymo įmonė nustato valdymo įmonės valdomų pensijų fondų turto vertės stebėjimo tvarką. Jeigu iki šio straipsnio 3 dalyje nurodyto metinio papildomų nuosavų lėšų poreikio perskaičiavimo dienos valdomų pensijų fondų turto vertė išauga bent 1/5, palyginti su pensijų fondų turto verte praėjusių finansinių metų pabaigoje, valdymo įmonė ne vėliau kaip per 10 darbo dienų perskaičiuoja papildomų nuosavų lėšų poreikį ir atitinkamai patikslina papildomų nuosavų lėšų dydį.
Priežiūros institucija valdymo įmonės prašymu gali leisti jai atidėti mažesnę, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, papildomą nuosavų lėšų sumą tik tada, jeigu remdamasi valdymo įmonės ankstesnių nuostolių duomenimis, užregistruotais per stebėjimo laikotarpį, kuris yra ne trumpesnis kaip 3 metai iki turto vertinimo dienos, įsitikina, kad valdymo įmonė atideda pakankamai papildomų nuosavų lėšų profesinės civilinės atsakomybės rizikai tinkamai padengti. Leidžiama mažesnė papildoma nuosavų lėšų suma yra ne mažesnė kaip 0,008 procento valdymo įmonės valdomų pensijų fondų bendros turto vertės.
Priežiūros institucija gali reikalauti, kad valdymo įmonė atidėtų didesnę, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, papildomą nuosavų lėšų sumą, kuri užtikrintų valdymo įmonės galimos profesinės civilinės atsakomybės rizikos padengimą, jeigu, remdamasi valdymo įmonės ankstesnių 3 metų nuostolių duomenimis, nustato, kad valdymo įmonė neturi pakankamai papildomų nuosavų lėšų profesinės civilinės atsakomybės rizikai tinkamai padengti. Priežiūros institucija tokį reikalavimą ir jo motyvus pateikia raštu.
Valdymo įmonė, kuri nusprendžia profesinės civilinės atsakomybės riziką padengti profesinės civilinės atsakomybės draudimu, apsidraudžia ir vykdomos veiklos laikotarpiu lieka apsidraudusi tokiu profesinės civilinės atsakomybės draudimu, kuris tenkina visus šiuos reikalavimus:
1) draudimo apsauga atskiram reikalavimui išmokėti draudimo išmoką lygi bent 0,07 procento valdymo įmonės valdomų pensijų fondų turto vertės, bet neviršija 5 000 000 eurų, nebent valdymo įmonė nusprendžia draustis didesne suma;
2) draudimo apsauga visiems reikalavimams išmokėti draudimo išmoką per metus lygi bent 0,09 procento valdymo įmonės valdomų pensijų fondų turto vertės, bet neviršija 10 000 000 eurų, nebent valdymo įmonė nusprendžia draustis didesne suma;
3) pradinė profesinės civilinės atsakomybės draudimo trukmė – ne trumpesnė kaip vieni metai;
4) įspėjimo apie profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties nutraukimą laikotarpis – ne trumpesnis kaip 90 dienų;
5) juo padengiama profesinės civilinės atsakomybės rizika;
6) jį teikia valstybės narės įmonė, turinti veiklos leidimą teikti profesinės civilinės atsakomybės draudimą pagal tos valstybės narės teisę, arba ne valstybės narės įmonė, turinti veiklos leidimą teikti profesinės civilinės atsakomybės draudimą pagal Lietuvos Respublikos teisę.
Jeigu pensijų turtas yra investuojamas į tokius kolektyvinio investavimo subjektus, kurių valdymo įmonė profesinės civilinės atsakomybės riziką dengia civilinės profesinės atsakomybės rizikos draudimu arba ji nuolat turi papildomų nuosavų lėšų, tokių investicijų vertę galima išskaičiuoti iš pagal šį straipsnį nustatomos valdymo įmonės valdomų pensijų fondų turto vertės apskaičiuojant draudimo apsaugos dydį.
Jeigu valdymo įmonė ir įmonė, teikianti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartyje susitaria dėl besąlyginės išskaitos, kuria draudikas įvykus draudžiamajam įvykiui sumažina draudimo išmoką, jeigu ši išmoka mokama draudėjui, jos suma visiškai padengiama valdymo įmonės papildomomis nuosavomis lėšomis.
Profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir joje nustatytų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sąlygų atitiktį šiame straipsnyje nustatytiems reikalavimams valdymo įmonė peržiūri ir atitinkamai tikslina bent kartą per metus ir įvykus pokyčiams, turintiems poveikį sutartyje nustatytų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sąlygų atitikčiai šiame straipsnyje nustatytiems reikalavimams.“
6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pensijų fondo lėšomis negali būti sudaromi sandoriai dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų finansinių priemonių, nekilnojamojo turto, infrastruktūros ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje neįtrauktų vertybinių popierių, kurių jis neturi, pardavimo.“
7 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Likviduota valdymo įmonė gali būti išregistruota iš Juridinių asmenų registro informacinės sistemos tik baigus jos teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimą kitai valdymo įmonei arba tik baigus valdytų pensijų fondų pensijų turto padalijimą šio įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.“
8 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Papildyti 21 straipsnio 3 dalį nauju 19 punktu:
„19) jeigu pensijų fondo turtas investuojamas į nekilnojamąjį turtą ir (ar) infrastruktūrą, – turto vertintojo (-ų) kandidatūros (-ų) atrankos kriterijai, turto vertintojo (-ų) kandidatūros (-ų) keitimo principai;“.
Buvusį 21 straipsnio 3 dalies 19 punktą laikyti 20 punktu.
9 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu dalyvis pereina į kitą tos pačios ar kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą, jam priklausančios lėšos pervedamos į tą pensijų fondą, į kurį jis pereina šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu dalyvis pereina į kitą tos pačios ar kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą, sudaroma nauja pensijų kaupimo sutartis. Jeigu pensijų fonde, į kurį pereinama, dalyvis jau turi galiojančią pensijų kaupimo sutartį, nauja sutartis gali būti nesudaroma. Lėšos, pervestos į pensijų fondą, į kurį pereina dalyvis, turi būti konvertuojamos šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka.“
10 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Po jungimo veiksiančio pensijų fondo investicinių priemonių portfeliui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos laikino investavimo taisyklių nesilaikymo nuostatos. Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pensijų fondų jungimo užbaigimo dienos.“
11 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dalyvis, kuriam nustatytas 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 55 procentų ar mažesnis darbingumo lygis; kuris iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintas I arba II grupės invalidu), įgyja teisę į pensijų išmokas nuo dalyvumo (darbingumo) lygio nustatymo (invalidumo pripažinimo) dienos.“
12 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„40 straipsnis. Pareiga pensijų turtą perduoti depozitoriumui ir depozitoriumo veiklos reikalavimai
Pensijų turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume.
Pensijų fondo depozitoriumu gali būti:
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.