LegalizeLietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 6, 7, 11, 12, 13-1, 14, 14-1, 15-1, 16, 19, 20, 20-1, 20-2, 22, 22-1, 23, 28, 29, 30, 31, 37, 38, 39-1, 39-3, 39-4, 39-5, 39-6, 45, 46, 48, 49, 51, 55, 57, 59, 60, 63, 64, 65 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1-1, 39-7, 48-1, 48-2, 58-1 straipsniais įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 1, 2, 3, 5, 6, 7, 11, 12, 131, 14, 141, 151, 16, 19, 20, 201, 202, 22, 221, 23, 28, 29, 30, 31, 37, 38, 391, 393, 394, 395, 396, 45, 46, 48, 49, 51, 55, 57, 59, 60, 63, 64, 65 STRAIPSNIŲ, SEPTINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11, 397, 481, 482, 581 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMAS
2025 m. birželio 25 d. Nr. XV-330
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo uždaviniai atskiruose energetikos sektoriuose:
1) 2030 metais atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti iki Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme nustatyto dydžio;
2) 2030 metais elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki 100 procentų;
3) 2030 metais centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 90 procentų, o necentralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 procentų;
4) 2030 metais iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro, naudojamo energijos ir ne energetikos tikslais, dalį pramonės sektoriuje, palyginti su vandeniliu, suvartojamu galutinės energijos ir ne energetikos tikslais pramonės sektoriuje, padidinti ne mažiau kaip iki 42 procentų, o 2035 metais – ne mažiau kaip iki 60 procentų; 2030 metais siektiną galutinės energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, suvartotos energijos ir ne energetikos tikslais pramonės sektoriuje, dalį padidinti ne mažiau kaip 1,6 procentinio punkto, skaičiuojant metinį vidurkį laikotarpiams nuo 2021 iki 2025 metų ir nuo 2026 iki 2030 metų;
5) 2030 metais siektiną pažangių energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos technologijų dalį padidinti ne mažiau kaip 5 procentais naujai įrengtų atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumų, vertinant didėjimą nuo 2026 metų.“
Papildyti 1 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyti uždaviniai dėl iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro naudojimo 2030 metais ir 2035 metais pramonės sektoriuje Vyriausybės nustatyta tvarka ūkio subjektams gali būti sumažinti 20 procentų 2030 metais ir 20 procentų 2035 metais, jeigu gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2030 metais sudaro ne mažiau kaip 55 procentus ir šalyje suvartojamo vandenilio iš iškastinio kuro procentinė dalis 2030 metais yra ne didesnė kaip 23 procentai, o 2035 metais – ne didesnė kaip 20 procentų.“
Buvusią 1 straipsnio 6 dalį laikyti 7 dalimi.
2 straipsnis. Įstatymo papildymas 11 straipsniu
Papildyti Įstatymą 11 straipsniu:
„11 straipsnis. Viršesnis viešasis interesas ir visuomenės sveikatos ir saugos tikslas
Siekiant užtikrinti šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyto tikslo įgyvendinimą, iki tol, kol Lietuvos elektros energetikos sektorius taps visiškai klimatui neutralus, kompetentingoms institucijoms ar elektros tinklų operatoriams vykdant leidimų išdavimo procedūras, nurodytas šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1–7 punktuose, dėl saulės šviesos energijos elektrinių, vėjo elektrinių ir energijos kaupimo įrenginių plėtros bei šių įrenginių prijungimo prie elektros tinklų reikalingos infrastruktūros, laikoma, kad šių elektrinių ir energijos kaupimo įrenginių planavimas, statyba ir eksploatavimas, prijungimas prie elektros tinklų atitinka viršesnį viešąjį interesą ir visuomenės sveikatos ir saugos tikslą. Planuojant šiame straipsnyje nurodytas veiklas, atitinkančias viršesnį viešąjį interesą ir visuomenės sveikatos bei saugos tikslą, vadovaujamasi specialiomis išlygomis, reglamentuotomis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 11 dalyje, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje.“
3 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atsinaujinančių išteklių energija – energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės (šiluminė ir fotovoltinė) energija, aplinkos energija, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai, vandenynų ir osmosinė energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija.“
Papildyti 2 straipsnį nauja 22 dalimi:
„22. Atsinaujinančių išteklių kuras – biodegalai, skystieji bioproduktai, biomasės kuras ir iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras.“
Buvusią 2 straipsnio 22 dalį laikyti 23 dalimi.
Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Bendrasis galutinis energijos suvartojimas – energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas), žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei patiektų energijos produktų suvartojimas, įskaitant elektros ir šilumos energijos, kurią elektros ir šilumos energijos gamybai sunaudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir elektros bei šilumos energijos nuostolius paskirstymo ir perdavimo proceso metu.“
Papildyti 2 straipsnį 132 dalimi:
„132. Didžiausioji leidžiama prijungti generuojančių šaltinių galia – didžiausia elektrinės galia, kurią perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatorius gali prijungti prie sistemos ar tinklo.“
Pakeisti 2 straipsnio 282 dalį ir ją išdėstyti taip:
„282. Hibridinė elektrinė – tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungtos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės arba šios elektrinės ar elektrinė ir energijos kaupimo įrenginys ar įrenginiai.“
Pakeisti 2 straipsnio 322 dalį ir ją išdėstyti taip:
„322. Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras – skystasis ir dujinis kuras, kurio energijos kiekis sukaupiamas iš atsinaujinančių energijos išteklių, išskyrus biomasę.“
Papildyti 2 straipsnį 323 dalimi:
„323. Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro naudojimas ne energetikos tikslais – iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro kaip žaliavos naudojimas pramoniniame procese, o ne energijai gaminti, kai tai apima įmones ir gaminius, priskiriamus Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus B, C ir F sekcijoms ir J sekcijos 63 skyriui.“
Papildyti 2 straipsnį 324 dalimi:
„324. Kuras iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų – iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras, gaminamas iš toliau naudoti netinkamų skystųjų arba kietųjų atliekų, susidarančių iš neatsinaujinančių išteklių, arba apdorojant atliekas gaunamų dujų ir išmetamųjų dujų, kurios neišvengiamai susidaro iš neatsinaujinančių išteklių vykstant gamybos procesui.“
Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 34 dalį.
Papildyti 2 straipsnį 371 dalimi:
„371. Osmosinė energija – energija, atsirandanti savaime dėl skirtingo druskingumo – sūraus ir gėlo – vandens sąveikos.“
Papildyti 2 straipsnį 381 dalimi:
„381. Paspartintos atsinaujinančių išteklių energijos plėtros zona – sausumoje, jūroje arba vidaus vandenyse esanti konkreti vieta arba teritorija labiausiai tinkama atsinaujinančių energijos išteklių įrenginiams įrengti.“
Papildyti 2 straipsnį 382 dalimi:
„382. Pažangi energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos technologija – technologija, kuria bent vienu būdu pagerinama palyginama pažangiausia energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos technologija arba kuria sudaromos sąlygos naudoti energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos technologiją, kuri nėra visiškai komercializuota arba kuriai yra būdingas aiškus rizikos lygis.“
Papildyti 2 straipsnį 421 dalimi:
„421. Saulės šviesos energijos įranga – saulės šiluminės energijos ir saulės fotovoltinės energijos ar kita įranga, skirta saulės šviesos energijai paversti šilumine arba elektros energija.“
Pakeisti 2 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip:
„50. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Alternatyviųjų degalų įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.“
4 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
Papildyti 3 straipsnį 8 dalimi:
„8. Institucijos ir įstaigos, taikančios skatinimo priemones energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančioms technologijoms, prioritetą ir didesnį skatinimą teikia pažangioms energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos technologijoms.“
Papildyti 3 straipsnį 9 dalimi:
„9. Subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, iš šio straipsnio 8 dalyje nurodytų institucijų ir įstaigų renka ir kiekvienais metais iki liepos 1 dienos viešai paskelbia informaciją, kokią dalį visų per praėjusius kalendorinius metus, pradedant 2026 metais, naujai įrengtų atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumų sudarė pažangios energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos technologijos, siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodyto uždavinio.“
5 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) tvirtina šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbuotojų pareigybių ir profesijų sąrašą, nustato šių darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina atsinaujinančių išteklių energetikos objektus, įrenginius statančių, eksploatuojančių, projektuojančių ir (ar) montuojančių darbuotojų, kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato jų atestavimo tvarką;“.
Pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 2 dalies 15 punktą.
6 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusiu galios 6 straipsnio 9 punktą.
Papildyti 6 straipsnį nauju 15 punktu:
„15) pagal kompetenciją kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Aplinkos ministerija ir Susisiekimo ministerija, siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyto uždavinio, koordinuoja iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro, naudojamo energijos ir ne energetikos tikslais, ir energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, suvartotos energijos ir ne energetikos tikslais pramonės sektoriuje, plėtros ir skatinimo priemonių įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę priežiūrą ir kontrolę;“.
Buvusį 6 straipsnio 15 punktą laikyti 16 punktu.
7 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Papildyti 7 straipsnį nauju 9 punktu:
„9) pagal kompetenciją kartu su Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Susisiekimo ministerija skatina savanoriškas pramonės gaminių, pagamintų naudojant atsinaujinančių išteklių energiją ir iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą nebiologinės kilmės kurą, ženklinimo sistemas, kai nurodomas atsinaujinančių išteklių energijos arba iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro, naudojamo žaliavų įsigijimo, parengiamojo apdorojimo, gamybos ir skirstymo etapais, procentinis dydis, apskaičiuotas, vadovaujantis 2021 m. gruodžio 15 d. Europos Komisijos rekomendacijoje (ES) 2021/2279 dėl aplinkosauginio pėdsako metodų naudojimo produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginiam veiksmingumui matuoti ir apie jį informuoti arba ISO 14067:2018 standarte nustatyta metodika;“.
Buvusį 7 straipsnio 9 punktą laikyti 10 punktu.
8 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus skundus;“.
9 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija“.
Pakeisti 12 straipsnio nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„Savivaldybių institucijos:“.
10 straipsnis. 131 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 131 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Įmokos administratorius privalo užtikrinti gamybos įmokos lėšų administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai. Nustačius aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties įmokos administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimus ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, įmokos administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Energetikos ministerija, nustačiusi, kad įmokos administratorius neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų ir kitų įmokos administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų, ar iš subjekto, nurodyto Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, gavusi šio straipsnio 13 dalyje nurodytą informaciją, įspėja įmokos administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Jeigu įmokos administratorius per nustatytą terminą veiklos trūkumų nepašalina, Energetikos ministerija organizuoja naujo įmokos administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis įmokos administratorius funkcijas atlieka tol, kol bus paskirtas naujas įmokos administratorius.“
Pakeisti 131 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip įmokos administratorius naudoja gamybos įmokos lėšas. Jeigu subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, nustato, kad įmokos administratorius neužtikrino gamybos įmokos lėšų administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, jis įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Jeigu įmokos administratorius per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją.“
Pakeisti 131 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Įmokos administratorius privalo atskirai tvarkyti su gamybos įmokos lėšų administravimo veikla susijusią apskaitą ir Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienais metais subjektui, nurodytam Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, teikti gamybos įmokos lėšų panaudojimo ataskaitas.“
11 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Elektros tinklų operatorius, kai asmuo, nurodytas šio straipsnio 10 dalyje, atlieka ketinimų protokole ir elektros įrenginių prijungimą prie elektros tinklų reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus veiksmus, reikalingus elektrinės prijungimui prie elektros tinklų, pasirašo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį.“
Pakeisti 14 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Elektros tinklų operatorius kas mėnesį teikia Energetikos ministerijai, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir subjektui, nurodytam Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, informaciją apie vykdomų elektrinių statybos projektų eigą ir ketinimų protokolų sąlygų vykdymą bei išduotas išankstines prijungimo sąlygas.“
Pakeisti 14 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Elektros tinklų operatorius kas mėnesį teikia Energetikos ministerijai, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir subjektui, nurodytam Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, informaciją apie prijungimo sąlygas, išduotas gamintojams, gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais ir numatantiems statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurioms Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas.“
12 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 141 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„141 straipsnis. Asmenų vykdomos ar planuojamos vykdyti veiklos energetikos sektoriuje keitimo tvarka
Asmenys, siekiantys pakeisti šio įstatymo ar Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, pateikia rašytinį prašymą Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl galimybės vykdyti kitą veiklą elektros energetikos sektoriuje, išskyrus atvejus, kai planuojamai vykdyti veiklai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimas gaminti elektros energiją nereikalingi. Asmenys, siekiantys pakeisti vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, kreipiasi į elektros tinklų operatorių dėl prijungimo sąlygų išdavimo teisės aktų, reglamentuojančių elektros įrenginių prijungimą prie elektros tinklų, nustatyta tvarka ir sąlygomis ar ketinimų protokolo pasirašymo, jeigu ketinimų protokolas planuojamai vykdyti veiklai yra privalomas vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalimi.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba arba elektros tinklų operatorius, atsižvelgdami į elektros energetikos sistemos pralaidumus, skirtus Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 21 dalyje ir 39 straipsnio 21 dalyje nurodytiems prioritetams, esant laisvų elektros energetikos sistemos pralaidumų visai siekiamai rezervuoti leistinai generuoti galiai, informuoja asmenį apie galimybę pakeisti vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, o nesant laisvų elektros energetikos sistemos pralaidumų visai siekiamai rezervuoti leistinai generuoti galiai, informuoja, kad veiklos keitimas negalimas. Nesant laisvų elektros energetikos sistemos pralaidumų, veiklos keitimas yra galimas, kai tenkinamos šios sąlygos:
1) vykdoma ar planuojama vykdyti veikla elektros energetikos sektoriuje keičiama į kitą veiklą, kuri priskiriama tai pačiai elektros energetikos sistemos pralaidumų grupei pagal Vyriausybės nutarimu nustatytas elektros tinklų pralaidumų paskirstymo proporcijas;
2) asmuo, siekiantis pakeisti šio įstatymo ar Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, sutinka, kad būtų taikomi Elektros energetikos įstatymo 31 ir 39 straipsniuose ir Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašuose numatyti elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai, ir sutinka padengti dėl vykdomos ar planuojamos vykdyti veiklos pakeitimo būtinas elektros tinklų plėtros, vykdomos Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašuose nurodytais atvejais, sąnaudas.
Kai asmeniui suteikiama teisė vykdyti kitą veiklą elektros energijos sektoriuje be elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų, asmuo turi grąžinti jam suteiktas elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų nuolaidas, jeigu planuojamai vykdyti kitai veiklai tokios nuolaidos šio įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka netaikomos. Šios dalies nuostata nėra taikoma, kai elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų nuolaida buvo suteikta ne mažiau kaip prieš 12 kalendorinių metų iki prašymo pakeisti vykdomą veiklą elektros energetikos sektoriuje pateikimo Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dienos.
Asmenys, kuriems buvo taikomas fiksuotas tarifas, pasibaigus skatinimo laikotarpiui, turi teisę keisti veiklą į elektros energiją gaminančio vartotojo, taikant grynojo atsiskaitymo apskaitos modelį. Tokiu atveju turimi elektros tinklų pralaidumai išlaikomi ir yra priskiriami gaminančių vartotojų pralaidumams, atitinkamai sumažinant gamintojams skirtą elektros tinklų pralaidumų dalį.“
13 straipsnis. 151 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 151 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„151 straipsnis. Konsultavimas veiklos elektros energetikos sektoriuje klausimais
Subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, teikia konsultacijas ir metodinę pagalbą veiklos elektros energetikos sektoriuje klausimais, taip pat dėl galimų skatinimo priemonių atsinaujinančius išteklius naudojantiems įrenginiams.
Subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, remdamasis valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių interneto svetainėse skelbiama informacija, taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Energetikos ministerijos, Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, savivaldybių ir elektros tinklų operatorių pateikta informacija apie procedūras ir leidimus, reikalingus atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir (ar) įrenginių statybai ir (ar) įrengimui, modernizavimui, parengia ir savo interneto svetainėje skelbia apibendrintą informaciją apie nurodytas procedūras ir leidimus, veiklos elektros energetikos sektoriuje galimybes, galimas gauti skatinimo priemones atsinaujinančius išteklius naudojantiems įrenginiams. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Energetikos ministerija, Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės ir elektros tinklų operatoriai užtikrina aktualios informacijos skelbimą savo interneto svetainėse.“
14 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Leidimų atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje išdavimo procedūros
Esami elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai gali būti plėtojami ar nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai naujoje vietoje sausumoje įrengiami Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka gavus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išskyrus atvejus, numatytus Elektros energetikos įstatyme, kai toks leidimas nereikalingas, o tuo atveju, kai numatoma įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines jūrinėje teritorijoje, – gavus šio įstatymo 22 ar 221 straipsnio nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti jūrinės teritorijos dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai.
Leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimus gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, leidimus modernizuoti elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduoda Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Šių leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas, jų galiojimo terminus ir galiojimo terminų pratęsimo tvarką bei sąlygas nustato Elektros energetikos įstatymas.
Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių ir energijos kaupimo įrenginių plėtros bei šių įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklų ar skirstomųjų tinklų leidimų išdavimo procedūra apima:
1) prijungimo sąlygų išdavimą arba ketinimų protokolo sudarymą, kai jis reikalingas vadovaujantis Elektros energetikos įstatymu;
2) atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados ar sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, kai jis privalomas vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, priėmimą;
3) leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir (ar) energijos kaupimo pajėgumus, jeigu jis reikalingas pagal Elektros energetikos įstatymą, išdavimą;
4) leidimo naudoti jūrinės teritorijos dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išdavimą, kai jis išduodamas vadovaujantis šio įstatymo 22 ar 221 straipsniu;
5) leidimo modernizuoti elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį, kai jis reikalingas vadovaujantis Elektros energetikos įstatymu, išdavimą;
6) statybą leidžiančio dokumento išdavimą Statybos įstatymo nustatytais atvejais;
7) leidimo gaminti elektros energiją ir (ar) generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, kai jis reikalingas vadovaujantis Elektros energetikos įstatymu, išdavimą.
Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių ir energijos kaupimo įrenginių plėtros bei šių įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklų ar skirstomųjų tinklų leidimų išdavimo procedūra, taikoma projektams, vykdomiems paspartintos atsinaujinančių išteklių energijos plėtros zonose, negali trukti ilgiau kaip:
1) 12 mėnesių, o jeigu projektas vykdomas jūrinėje teritorijoje, – ilgiau kaip 24 mėnesius;
2) 6 mėnesius, jeigu modernizuojant energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginį ar elektrinę energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginio ar elektrinės įrengtoji galia padidėja daugiau kaip 15 procentų, statant naują energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginį, elektrinę arba energijos kaupimo įrenginį, kurio įrengtoji galia ne didesnė kaip 150 kW, taip pat hibridinę elektrinę, o jeigu projektas vykdomas jūrinėje teritorijoje, – ilgiau kaip 12 mėnesių;
3) 3 mėnesius, jeigu modernizuojant energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginį ar elektrinę energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginio ar elektrinės įrengtoji galia, nekeičiant leistinos generuoti galios ir nesant elektros tinklų plėtros poreikio, padidėja ne daugiau kaip 15 procentų;
4) 3 mėnesius – įrengiant saulės šviesos energijos įrangą arba hibridinę elektrinę dirbtinėse konstrukcijose, išskyrus dirbtinius vandens paviršius, jeigu pagrindinis tokių dirbtinių konstrukcijų tikslas nėra saulės šviesos energijos gamyba ar energijos kaupimas;
5) vieną mėnesį – įrengiant saulės šviesos energijos elektrinę, kurios įrengtoji galia ne didesnė kaip 100 kW, išskyrus atvejus, kai saulės šviesos energijos elektrinę stato ar įrengia šio įstatymo 201 straipsnio 8 dalyje nurodyti asmenys.
Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių ir energijos kaupimo įrenginių plėtros bei šių įrenginių prijungimo prie perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų leidimų išdavimo procedūra, taikoma projektams, vykdomiems už paspartintos atsinaujinančių išteklių energijos plėtros zonų ribų, negali trukti ilgiau kaip:
1) 24 mėnesius, o jeigu projektas vykdomas jūrinėje teritorijoje, – ilgiau kaip 36 mėnesius;
2) 12 mėnesių, jeigu modernizuojant energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginį ar elektrinę energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginio ar elektrinės įrengtoji galia padidėja daugiau kaip 15 procentų, statant naują energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginį, elektrinę arba energijos kaupimo įrenginį, kurio įrengtoji galia ne didesnė kaip 150 kW, taip pat hibridinę elektrinę, o jeigu projektas vykdomas jūrinėje teritorijoje, – ilgiau kaip 24 mėnesius;
3) 3 mėnesius, jeigu modernizuojant energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginį ar elektrinę energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginio ar elektrinės įrengtoji galia, nekeičiant leistinos generuoti galios ir nesant elektros tinklų plėtros poreikio, padidėja ne daugiau kaip 15 procentų;
4) 3 mėnesius – įrengiant saulės šviesos energijos elektrinę arba hibridinę elektrinę dirbtinėse konstrukcijose, išskyrus dirbtinius vandens paviršius, jeigu pagrindinis tokių dirbtinių konstrukcijų tikslas nėra saulės šviesos energijos gamyba ar energijos kaupimas;
5) vieną mėnesį – įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 100 kW, išskyrus atvejus, kai saulės šviesos energijos elektrinę stato ar įrengia šio įstatymo 201 straipsnio 8 dalyje nurodyti asmenys.
Apskaičiuojant energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių ir energijos kaupimo įrenginių plėtros bei šių įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklų ar skirstomųjų tinklų leidimų išdavimo procedūrų, taikomų projektams, vykdomiems paspartintos atsinaujinančių išteklių energijos plėtros zonose ir už paspartintos atsinaujinančių išteklių energijos plėtros zonų ribų, trukmę nevertinama šių procesų trukmė:
1) laikas, kai yra statomi arba modernizuojami energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiai, elektrinės ir (ar) energijos kaupimo įrenginiai, jų prijungimo prie energetikos tinklų įrenginiai ir energetikos tinklų stabilumui, patikimumui bei saugai užtikrinti skirta susijusi būtina energetikos tinklų infrastruktūra;
2) laikas, skirtas tinklų operatorių nustatyta tvarka atliekamiems administraciniams etapams, būtiniems energetikos tinklų atnaujinimams atlikti, siekiant užtikrinti energetikos tinklų stabilumą, patikimumą ir saugą;
3) laikas, skirtas ieškiniams ir teisių gynimo priemonėms, kitoms procedūroms teisme ir alternatyviems ginčų sprendimo mechanizmams, įskaitant skundų nagrinėjimo procedūras ir neteisminį ginčų sprendimą bei teisių gynimo priemones;
4) laikas nuo prašymo išduoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą dokumentą pateikimo dienos iki dienos, kai pateikiamas prašymas, atitinkantis teisės aktų, reglamentuojančių šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų išdavimą, nuostatas.
Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių ir energijos kaupimo įrenginių plėtros bei šių įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklų ar skirstomųjų tinklų leidimų išdavimo procedūros pradžia laikoma prašymo sudaryti ketinimų protokolą arba išduoti prijungimo sąlygas, kai ketinimų protokolas nėra sudaromas, atitinkančio teisės aktų, reglamentuojančių ketinimų protokolų išdavimą arba prijungimo sąlygų išdavimą, nuostatas, registravimo tinklų operatorių dokumentų valdymo sistemose diena, o modernizuojant energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginį ar elektrinę – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtos informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti pateikimo atsakingajai institucijai ir registravimo jos dokumentų valdymo sistemose arba prašymo išduoti leidimą modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį, kai atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo neatliekama, atitinkančio teisės aktų, reglamentuojančių leidimų modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išdavimą, nuostatas, registravimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos dokumentų valdymo sistemose diena.
Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių ir energijos kaupimo įrenginių plėtros bei šių įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklų ar skirstomųjų tinklų leidimų išdavimo procedūros pabaiga laikoma leidimo gaminti elektros energiją ir (ar) generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginio išdavimo diena.
Subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, prižiūri, kaip leidimų išdavimo procedūrą, nurodytą šio straipsnio 3 dalyje, vykdančios institucijos ir elektros tinklų operatoriai užtikrina, kad būtų laikomasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų terminų, ir apie galimus pažeidimus informuoja Energetikos ministeriją.“
15 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Elektrinių prijungimo reguliavimas
Elektrinės prijungimo darbus elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų dalyje teisės aktų, reglamentuojančių gamintojo elektros įrenginių prijungimą prie elektros tinklų, nustatyta tvarka atlieka elektros tinklų operatorius arba jo pavedimu kitas asmuo, pasirinktas įstatymų nustatyta tvarka, arba gamintojas.
Prie elektros tinklų prijungiami elektros įrenginiai, atliekami prijungimo darbai ir elektros tinklų saugumui užtikrinti būtini įrenginiai turi atitikti techninių norminių dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo, elektros tinklų operatoriui pareikalavus, privalo aprūpinti elektrines techninėmis ir eksploatacinėmis priemonėmis, leidžiančiomis sumažinti generuojamą galią ar padidinti elektros energijos generavimą į elektros tinklus, bet kuriuo metu naudojant nuotolines priemones, kurios būtų prieinamos elektros tinklų operatoriui. Šios priemonės yra laikomos neatsiejama elektrinės technologijos dalimi. Elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo jų įsigyja ir jas įrengia laikydamasis techniniuose norminiuose dokumentuose nustatytų ir (ar) elektros tinklų operatoriaus nurodytų reikalavimų.
Nepažeisdamas šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytos pareigos, elektros tinklų operatorius turi teisę reguliuoti prie jo elektros tinklų prijungiamos elektrinės pagaminamos ir į elektros tinklus patiekiamos elektros energijos kiekį ar atidėti tokios elektrinės prijungimą:
1) jeigu nesiimant tokių veiksmų būtų perkraunami elektros tinklai, į kuriuos priimama elektrinės pagaminta elektros energija;
2) nenugalimos jėgos atvejais;
3) tais atvejais, kai siekiama išvengti avarinės situacijos elektros tinkluose ar energetikos sistemoje arba likviduoti elektros tinkluose ar energetikos sistemoje susidariusią avarinę situaciją;
4) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Jeigu nustatoma, kad elektros tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų norima prijungti elektrinę, netinkamai eksploatavo, prižiūrėjo, valdė ir plėtojo elektros tinklus (tai yra esant elektros tinklų operatoriaus kaltei) ir dėl to kyla būtinybė taikyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytą elektrinės prijungimo reguliavimą, elektros tinklų operatorius atlygina gamintojų, kurie dėl tokio reguliavimo negalėjo gaminti ir (ar) patiekti į elektros tinklus elektros energijos, patirtus tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas įstatymų nustatyta tvarka.“
16 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) neturintys leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumų, prijungimo sąlygų, kuriomis rezervuojama elektros tinklų galia ir pralaidumai, reikalingi statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens elektrinės prijungimui, ir elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugų sutarties;“.
Pakeisti 20 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Asmuo, kuris ketina dalyvauti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos organizuojamame aukcione ir kuriam iki tvarkaraštyje nurodytos informacijos apie planuojamą organizuoti aukcioną paskelbimo datos teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir (ar) elektrinės prijungimo sąlygos ir (ar) kuris yra sudaręs elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugų sutartį, likus 3 mėnesiams iki tvarkaraštyje nurodytos informacijos apie planuojamą organizuoti aukcioną paskelbimo datos Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikia rašytinį patvirtinimą, kad atsisako leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Asmeniui atsisakius leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, elektrinės prijungimo sąlygos ir elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugų sutartis netenka galios. Asmeniui, kuris nelaimi aukciono, leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, elektrinės prijungimo sąlygų ir elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugų sutarties galiojimas neatkuriamas.“
Pakeisti 20 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22. Subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, kartu su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamiesi Vyriausybės nustatyta tvarka, ne rečiau kaip vieną kartą tvarkaraščio galiojimo metu atlieka technologinį, ekonominį ir socialinį atsinaujinančių energijos išteklių technologijų plėtros ir paramos schemos vertinimą, atsižvelgdami į tai, kokį poveikį turėtų galimi paramos schemos pakeitimai, ir šį vertinimą pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai. Vyriausybės įgaliota institucija, remdamasi šiuo vertinimu, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vertinimo atlikimo pabaigos, atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apskaičiuotą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekį, parengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti pakeistą tvarkaraštį arba argumentuotą pagrindimą, kodėl tolesnė atsinaujinančių energijos išteklių plėtra neturėtų būti skatinama.“
17 straipsnis. 201 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 201 straipsnio 111 dalį ir ją išdėstyti taip:
„111. Kai gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, elektros įrenginiams, nurodytiems šio straipsnio 11 dalies 1 ir 2 punktuose, prijungti reikia įrengti skirstomuosius tinklus pagal kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą ir prijungimo paslaugos kaina nėra apskaičiuojama vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintais įkainiais ir kai gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudos yra ne mažiau kaip 10 procentų mažesnės negu skirstomųjų tinklų operatoriaus apskaičiuotos, gaminantys vartotojai ar asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, turi teisę Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinę su skirstomųjų tinklų operatoriumi, vykdyti ir (ar) organizuoti skirstomųjų tinklų įrengimo darbus. Skirstomųjų tinklų operatorius energetikos ministro nustatyta tvarka padengia 80 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudų, kai skirstomieji tinklai įrengiami pažeidžiamų vartotojų elektros įrenginiams, nurodytiems šio straipsnio 11 dalies 1 punkte, prijungti, ir 50 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudų, kai skirstomieji tinklai įrengiami kitų vartotojų elektros įrenginiams, nurodytiems šio straipsnio 11 dalies 1 ar 2 punkte, prijungti.“
18 straipsnis. 202 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 202 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, parengia ir savo interneto svetainėje paskelbia rekomendacijas dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygų.“
19 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnio 29 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais subjektui, nurodytam Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, teikti ataskaitas apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir apie šio straipsnio 11 dalies 2 ir 17 punktuose nurodytų prisiimtų reikalavimų vykdymą.“
20 straipsnis. 221 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 221 straipsnio 9 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais subjektui, nurodytam Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, teikti ataskaitas apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir apie šio įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 2 ir 17 punktuose nurodytų prisiimtų reikalavimų vykdymą.“
21 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Šilumos ir vėsumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtros planavimas
Šilumos ir vėsumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtra yra vienas iš strateginių valstybės tikslų. Atsinaujinančių energijos išteklių šilumos ir vėsumos energijos įrenginių plėtra yra skatinama ir remiama šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Aprūpinimas šilumos energija organizuojamas vadovaujantis šilumos ūkio specialiaisiais planais, kurie rengiami atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytus uždavinius bei šilumos ir vėsumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtros prielaidas. Sprendimus dėl šilumos ir vėsumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtros, vadovaudamasi šilumos ūkio specialiojo plano nuostatomis, priima savivaldybės taryba.“
22 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Siekiant įrodyti galutiniams vartotojams, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį energijos tiekėjo energijos rūšių derinyje ir energijoje, kuri vartotojams tiekiama pagal sutartis, sudaro atsinaujinančių išteklių energija, elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamos į elektros tinklus, ir šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamos į aprūpinimo šiluma sistemą, dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamų į gamtinių dujų sistemą, ir iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro energijos vienetui išduodama kilmės garantija.“
23 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kilmės garantijos išduodamos elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ar dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaitant iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą nebiologinės kilmės kurą, gamintojų prašymu, kuris Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytam subjektui.“
Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kilmės garantijos išduodamos, perduodamos ir jų galiojimas panaikinamas elektroniniu būdu. Kilmės garantijos turi būti tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo klastojimo.“
Pakeisti 29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kilmės garantija išduodama taikant minimalią 10 kW įrengtosios galios ribą. Kilmės garantija suteikiama vienam energijos vienetui – vienai MWh. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kilmės garantija gali būti suteikiama vienam energijos vienetui – vienai kWh. Kiekvienam iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos energijos vienetui gali būti išduodama ne daugiau kaip viena kilmės garantija, į tą patį energijos vienetą atsižvelgiant ne daugiau kaip vieną kartą.“
Pakeisti 29 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kilmės garantija galioja 12 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto pagaminimo momento, sandoriai dėl kilmės garantijų gali būti sudaromi tik jų galiojimo laikotarpiu. Sandoriu nelaikoma, kai kilmės garantija panaikinama, siekiant galutiniam vartotojui įrodyti patiektos energijos iš atsinaujinančių išteklių kilmę, ir tais atvejais, kai kilmės garantija panaikinama dėl savo nuosavybės ar kita teise valdomame objekte suvartotos energijos iš atsinaujinančių išteklių. Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo kilmės garantijos galiojimo laikotarpio pabaigos kilmės garantija turi būti panaikinta elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ar dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaitant iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą nebiologinės kilmės kurą, gamintojų prašymu. Nepanaikinta kilmės garantija netenka galios ne vėliau kaip praėjus 18 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto pagaminimo momento. Nebegaliojanti kilmės garantija įskaičiuojama į liekamąjį derinį, kurį šio straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas skaičiuoja, ir kiekvienų kalendorinių metų pradžioje savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie praėjusiais kalendoriniais metais į liekamąjį derinį įskaičiuotas kilmės garantijas.“
Papildyti 29 straipsnį 61 dalimi:
„61. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas užtikrina, kad dujoms, pagamintoms iš atsinaujinančių energijos išteklių, išduotos kilmės garantijos būtų perkeliamos į Europos Sąjungos degalų duomenų bazę tuo metu, kai dujų iš atsinaujinančių išteklių siunta užregistruojama šio straipsnio 2 dalyje nurodyto subjekto administruojamoje duomenų bazėje, ir panaikinamos šio straipsnio 2 dalyje nurodyto subjekto administruojamoje duomenų bazėje po to, kai dujų iš atsinaujinančių išteklių siunta išimama iš Europos Sąjungos degalų duomenų bazės.“
Pakeisti 29 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kilmės garantijoje, be kita ko, nurodoma:
1) energijos rūšis: elektros energija, šilumos energija, vėsumos energija ar dujos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaitant iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą nebiologinės kilmės kurą;
2) energijos ištekliai, iš kurių buvo pagaminta energija, taip pat gamybos pradžios data ir gamybos pabaigos data, kurios gali būti nurodomos:
valandiniu ar trumpesniu nei valanda intervalu, kai kilmės garantija išduodama dujoms, pagamintoms iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaitant iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą nebiologinės kilmės kurą, ir šilumos ar vėsumos energijai, pagamintai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
pagal atsiskaitymo už disbalansą laikotarpį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 15 punkto nuostatą, kai kilmės garantija išduodama elektros energijai, pagamintai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
3) įrenginio, kuriame pagaminta energija, identifikaciniai duomenys, vieta, tipas ir pajėgumas;
4) ar įrenginiui buvo skirta parama investicijoms ir kokiu mastu, ar energijos vienetui buvo suteikta kitokia parama pagal nacionalinę paramos schemą ir kokiu mastu, taip pat paramos schemos ir (ar) skatinimo priemonių rūšis;
5) data, kada įrenginys pradėjo veikti;
6) išdavimo data bei valstybė ir unikalus identifikacinis numeris.“
24 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. Biodujų gamybos skatinimas
Nustatant gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo tarifus, turi būti užtikrinta, kad šių tarifų taikymas nebūtų diskriminacinis biodujų atžvilgiu, kai biodujos yra tiekiamos į gamtinių dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemas (toliau – dujų sistemos).
Dujų sistemų operatoriai privalo sudaryti sąlygas biodujas tiekti į dujų sistemas.“
25 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Reikalavimai, taikomi biodujų gamybos įrenginiams
Energetikos ministras tvirtina technines taisykles, nustatančias privalomus biodujų gamybos įrenginių techninių konstrukcijų ir eksploatavimo reikalavimus, tarp jų dujų kokybės, dujų kvapo neutralizavimo ir dujų slėgio reikalavimus, taikomus biodujų gamybos įrenginių prijungimui prie dujų sistemų. Šios techninės taisyklės nustatomos vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais principais.“
26 straipsnis. Septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimas
Pakeisti septintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„SEPTINTASIS SKIRSNIS
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS, ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ KURO IR KURO IŠ PERDIRBTŲ NEATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ATLIEKŲ GAMYBOS IR NAUDOJIMO PLĖTRA“.
27 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių kuro ir kuro iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų tvarumo sistema
Atsinaujinančių išteklių kuras ir kuras iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų turi atitikti šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, nepaisant to, kurioje pasaulio šalyje užauginta (gauta) žaliava jiems gaminti:
1) apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį ir šio įstatymo 5 dalyje nustatytas atsinaujinančių išteklių energijos, elektros energijos, centralizuotai ir ne centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro ir pažangių energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos technologijų dalis;
2) vertinant energijos gamintojų atitiktį įpareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių energiją;
3) teikiant finansinę paramą už biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimą;
4) įmaišant biodegalus į benziną ar dyzeliną, kaip nurodyta Alternatyviųjų degalų įstatyme.
Apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, atliekant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą vertinimą ir teikiant šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą finansinę paramą, privaloma atsižvelgti ir į kitus Europos Komisijos patvirtintus tvarumo kriterijus, jeigu jie yra nustatyti, bet neįtvirtinti šiame įstatyme. Šios dalies nuostatos netaikomos iki 2018 m. gruodžio 24 d. patvirtintoms paramos schemoms.
Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę reikalauti, kad ūkinę veiklą vykdantys asmenys pagrįstų tiekiamų ir (ar) gaminamų biodegalų, atsinaujinančių išteklių kuro ir kuro iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų ar jų gamybai naudotų žaliavų atitiktį šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams.
Siekiant užtikrinti biodegalų, atsinaujinančių išteklių kuro ir kuro iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų atitiktį tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, nurodytiems šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse, ūkinę veiklą vykdantys asmenys privalo naudoti masės balanso sistemą, kuri:
1) leidžia maišyti skirtingomis tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ir kuro partijas;
2) leidžia maišyti skirtingos energinės vertės žaliavų partijas, siekiant jas toliau perdirbti, jeigu žaliavų partijų dydis pakoreguojamas pagal jų energinę vertę;
3) reikalauja, kad informacija apie šios dalies 1 punkte nurodytų žaliavų ir kuro partijų tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikas ir dydžius ir toliau būtų priskiriama mišiniui;
4) numato, kad visų iš mišinio paimtų dalių suma turi tas pačias tvarumo charakteristikas esant tam pačiam žaliavų ir kuro partijų kiekiui, kaip visų į mišinį įmaišytų žaliavų ir kuro partijų suma, ir reikalauja, kad šis balansas būtų pasiektas per nustatytą laikotarpį;
5) užtikrina, kad į kiekvieną žaliavų ir kuro partiją būtų atsižvelgiama tik vieną kartą, apskaičiuojant bendrą galutinį energijos iš atsinaujinančių išteklių suvartojimą;
6) užtikrina informacijos apie paramą, skirtą žaliavų ir kuro partijos gamybai, pateikimą.
Perdirbant žaliavų ir kuro partiją, informacija apie žaliavų ir kuro partijos tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikas tikslinama ir produkcijai priskiriama tokia tvarka:
1) jeigu perdirbant žaliavos partiją gaunama tik vienos rūšies produkcija, skirta biodegalų, skystųjų bioproduktų, biomasės kuro, iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro ar kuro iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų gamybai, partijos dydis ir susijusios tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikos tikslinamos taikant perskaičiavimo koeficientą, atitinkantį tokiai gamybai skirtos produkcijos masės ir procesui patiektos žaliavos masės santykį;
2) jeigu perdirbant žaliavos partiją gaunama daugiau negu vienos rūšies produkcija, skirta biodegalų, skystųjų bioproduktų, biomasės kuro, iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro ar kuro iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų gamybai, kiekvienos rūšies produkcijai taikomas atskiras perskaičiavimo koeficientas ir atskiras masės balansas.
Ūkinę veiklą vykdantys asmenys, siekiantys gauti sertifikatą, patvirtinantį atsinaujinančių išteklių kuro ir kuro iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų atitiktį tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, nurodytiems šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse, kreipiasi į sertifikavimo įmonę, kuri atlieka sertifikavimą pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką schemą. Ūkinę veiklą vykdantys asmenys sertifikavimo įmonei teikia informaciją ir duomenis apie atitiktį šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams.
Sertifikavimo įmonė atlieka ūkinę veiklą vykdančių asmenų pateiktos informacijos nepriklausomą auditą ir išduoda sertifikatą arba pateikia motyvuotą atsisakymą jį išduoti. Sertifikavimo įmonė kiekvienais metais atlieka ūkinę veiklą vykdančių asmenų, turinčių sertifikatą, patvirtinantį atitiktį šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, auditą. Vidaus auditą arba antrosios šalies auditą iki pirmosios miško biomasės surinkimo vietos leidžiama atlikti biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybai iš miško biomasės, siekiant įvertinti atitiktį šio įstatymo 38 straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytiems kriterijams. Audito metu patikrinama, ar ūkinę veiklą vykdančio asmens naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo klastojimo, užtikrinant, kad medžiagos nebūtų tikslingai pakeistos ar išmestos, kad žaliavos ir kuro partija arba jos dalis galėtų tapti atliekomis ar liekanomis. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas, metodika ir duomenų patikimumas.
Šio straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos taikomos neatsižvelgiant į tai, ar atsinaujinančių išteklių kuras ir kuras iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų gaminami Europos Sąjungoje ar importuojami.
Ūkinę veiklą vykdantys asmenys, biodegalų, skystųjų bioproduktų tiekėjai savo interneto svetainėse skelbia aktualią informaciją apie tiekiamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kilmės šalį ir pradines žaliavas.
Vyriausybės įgaliota institucija kiekvienais metais teikia Europos Komisijai suvestinę informaciją apie tai, kaip ūkinės veiklos vykdytojai užtikrina atitiktį šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams.
Jeigu ūkinę veiklą vykdantis asmuo pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką schemą ar pagal Europos Sąjungos su užsienio valstybėmis sudarytą dvišalį ar daugiašalį susitarimą, kuriame susitariama dėl tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų, ir Europos Komisija priima sprendimą, kad tokiu susitarimu įrodoma iš atitinkamose šalyse išaugintų (gautų) žaliavų pagamintų biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitiktis tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, arba pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką schemą, kiek toks Europos Komisijos sprendimas yra taikomas, Vyriausybės įgaliota institucija nereikalauja, kad asmuo pateiktų papildomų įrodymų, kad šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatyti tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai yra įvykdyti.
Subjekto, nurodyto Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, prašymu sertifikavimo įmonės privalo pateikti nepriklausomo audito ataskaitą ir informaciją, kuria remiantis ūkinę veiklą vykdančiam asmeniui išduotas sertifikatas, patvirtinantis atitiktį šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams. Apibendrintą informaciją subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, kiekvienais metais iki kovo 1 dienos teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai. Jeigu subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, nustato, kad nepriklausomo audito ataskaitoje pateikti duomenys ar informacija neatitinka šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatytų kriterijų, jis pateikia šią informaciją Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri nedelsdama informuoja Europos Komisiją ir savanorišką schemą administruojantį subjektą apie nustatytas neatitiktis.
Apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą rodiklį, vertinant energijos gamintojų atitiktį įpareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir teikiant finansinę paramą už biomasės kuro, biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimą, įskaitomi biomasės kuras, biodegalai ir skystieji bioproduktai, pagaminti naudojant atliekas ir liekanas, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miško kirtimo liekanas, atitinkantys tik šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus. Atliekos ir liekanos, perdirbamos į produktą, iš kurio gaminami biodegalai ir skystieji bioproduktai, taip pat privalo atitikti šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo kriterijus.
Šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatyti tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai taikomi nepaisant biomasės geografinės kilmės.
Biodegalai ir skystieji bioproduktai, taip pat biomasės kuras, pagaminti iš atliekų ir liekanų, susidariusių ne miško žemėje, bet žemės ūkio paskirties žemėje, įvertinami apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, vertinant energijos gamintojų atitiktį įsipareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir teikiant finansinę paramą už biomasės kuro, biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimą tik tais atvejais, kai ūkinės veiklos vykdytojai arba atitinkamos valstybės institucijos yra parengę stebėsenos arba valdymo planus, skirtus veiklos poveikio dirvožemio kokybei ir dirvožemio angliai vertinti. Informacija apie tai, kaip tas poveikis stebimas ir valdomas, pateikiama auditų, numatytų šio straipsnio 7 dalyje, ataskaitose.“
28 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių kuro ir kuro iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai
Atsinaujinančių išteklių kuras ir kuras iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais turi atitikti šio straipsnio 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, nepaisant to, kurioje šalyje užauginta (gauta) žaliava jiems gaminti.
Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo, kiekis, palyginti su išmetamųjų dujų, susidarančių dėl iškastinio kuro naudojimo, kiekiu, turi sumažėti:
1) mažiausiai 50 procentų, jeigu biodegalai ir transporto sektoriuje naudojamos biodujos ir skystieji bioproduktai pagaminti įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti iki 2015 m. spalio 5 d.;
2) mažiausiai 60 procentų, jeigu biodegalai ir transporto sektoriuje naudojamos biodujos ir skystieji bioproduktai pagaminti įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.;
3) mažiausiai 65 procentais, kai biodegalai, transporto sektoriuje naudojamos biodujos ir skystieji bioproduktai pagaminti įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2021 m. sausio 1 d.;
4) mažiausiai 70 procentų, kai elektros energija, šilumos ir vėsumos energija pagaminta įrenginiuose, kurie naudoja biomasės kurą ir kurie pradėti eksploatuoti nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., ir mažiausiai 80 procentų – įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2026 m. sausio 1 d.
Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių dėl iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro ir kuro iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų naudojimo, kiekis, palyginti su išmetamųjų dujų, susidarančių dėl iškastinio kuro naudojimo, kiekiu, turi sumažėti mažiausiai 70 procentų.
Laikoma, kad biodegalų, skystųjų bioproduktų, transporto sektoriuje naudojamų biodujų ir energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiai yra pradėti eksploatuoti, kai juose pradėta faktinė biodegalų, biodujų, skystųjų bioproduktų gamyba bei faktinė šilumos ir vėsumos energijos, taip pat elektros energijos iš biomasės kuro gamyba.
Šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas dėl biodegalų, transporto sektoriuje naudojamų biodujų, atsinaujinančių išteklių kuro ir kuro iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų naudojimo šilumos, vėsumos ir elektros energijos gamybos įrenginiuose apskaičiuojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras neturi būti pagaminti iš žaliavos, gautos užauginus žaliavai skirtus augalus labai didelės biologinės įvairovės žemėje, tai yra žemėje, kuriai 2008 m. sausio mėnesį ar vėliau buvo taikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar tas apibūdinimas žemei yra taikomas žaliavų gavimo laikotarpiu, ar ne):
1) pirmykštis miškas, sengirė ir kitos miškingos vietovės, tai yra miškas ir kitos miškingos vietovės, kuriose auga vietinės rūšys ir nėra aiškiai matomų žmogaus veiklos požymių, o ekologiniai procesai nėra pastebimai sutrikdyti;
2) didelės biologinės įvairovės miškas ir kita medžiais apsodinta žemė, kurioje gausu rūšių ir kuri nėra nuniokota arba kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos yra pripažinta didelės biologinės įvairovės žeme, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų gamyba gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
3) vietovės, nustatytos pagal konkrečios valstybės teisės aktus arba Vyriausybės įgaliotos institucijos pripažintos saugomomis gamtos apsaugos tikslais, arba saugomos vietovės, kuriose susitelkusios retos, galinčios išnykti arba nykstančios ekosistemos ar rūšys, pripažintos pagal tarptautinius susitarimus arba įtrauktos į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos sudarytus sąrašus, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų auginimas tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
4) daugiau kaip vieno hektaro didelės biologinės įvairovės natūralios pievos, tai yra pievos, kurios išliktų pievomis ir be žmogaus įsikišimo ir kuriose išlikusi natūrali rūšių įvairovė, ir kurių ekologinės savybės ir procesai nepakitę;
5) daugiau kaip vieno hektaro didelės biologinės įvairovės nenatūralios pievos, tai yra pievos, kurios neišliktų pievomis be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra nenuniokotos, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavą nuimti būtina siekiant išsaugoti teritorijai taikomą pievos apibūdinimą;
6) viržynai;
7) jeigu šio straipsnio 10 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytos sąlygos netenkinamos, šios dalies 1, 2, 4 ir 5 punktai taip pat taikomi biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, pagamintiems iš miško biomasės.
Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš žemės, kurioje yra didelės anglies sankaupos, tai yra iš žemės, kuriai 2008 m. sausio mėnesį buvo taikytas ir toliau nebetaikomas vienas iš šių apibūdinimų:
1) šlapžemė, tai yra žemė, kuri nuolat arba didelę metų dalį yra apsemta arba permirkusi;
2) ištisai mišku apaugusi vietovė, tai yra žemė, kurioje daugiau kaip vieno hektaro plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, o medžių lajos projekcija apima daugiau kaip 30 procentų žemės ploto, arba žemė, kurioje augdami medžiai gali pasiekti tas ribas in situ;
3) žemė, kurioje daugiau kaip vieno hektaro plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, o medžių lajos projekcija apima nuo 10 iki 30 procentų žemės ploto, arba žemė, kurioje augdami medžiai gali pasiekti tas ribas in situ, nebent pateikiama įrodymų, kad anglies sankaupos šiame plote iki ir po žemės paskirties keitimo yra tokios, kad taikant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą tvarką bus įgyvendintos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos;
4) jeigu šio straipsnio 10 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytos sąlygos netenkinamos, šios dalies 1 punktas ir šio straipsnio 8 dalis taip pat taikomi biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, pagamintiems iš miško biomasės.
Šio straipsnio 7 dalies nuostatos netaikomos, jeigu žaliavų gavimo laikotarpiu žemei taikytas toks pat apibūdinimas kaip ir 2008 m. sausio mėnesį.
Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras neturi būti pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri 2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tai žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti anksčiau nenusausintos dirvos. Jeigu šio straipsnio 10 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytos sąlygos netenkinamos, ši dalis taip pat taikoma biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, pagamintiems iš miško biomasės.
Miško biomasė, naudojama kaip žaliava biodegalams, biomasės kurui ar skystiesiems bioproduktams gaminti, turi būti paruošta teritorijoje, kuriai taikomi teisės aktai ir stebėsenos sistemos, užtikrinantys:
1) miško kirtimų teisėtumą;
2) miško kirtaviečių atkūrimą;
3) vietovių, nustatytų pagal tarptautinius ar konkrečios valstybės teisės aktus arba Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimu, tarp jų šlapžemių, pievų, pelkių viržynų ir durpynų, biologinės įvairovės išsaugojimą ir apsaugą nuo buveinių naikinimo;
4) kirtimų vykdymą atsižvelgiant į dirvožemio kokybės išlaikymą ir biologinės įvairovės išsaugojimą pagal tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, nurodytus Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, siekiant išvengti neigiamo poveikio – vengti rauti kelmus ir šaknis, alinti pirmykščius miškus ir sengires ar juos paversti miško želdiniais, kirsti pažeidžiamuose dirvožemiuose augantį medyną, kirtimus vykdyti laikantis didžiausio leistino pagrindinių plynųjų ir atvejinių miško kirtimų biržėms nustatytų ploto ir pločių reikalavimų, taikant vietos ir ekologijos požiūriu priimtinas paliktinos negyvos medienos gavybos ribines vertes ir laikantis reikalavimų naudoti medienos ruošos sistemas, kuriomis kuo labiau mažinamas neigiamas poveikis dirvožemio kokybei, įskaitant dirvožemio tankinimą, biologinei įvairovei bei buveinėms;
5) kad atliekami miško kirtimai išlaikytų ar didintų miško produktyvumą;
6) kad miškai, kuriuose kertama miško biomasė, neaugtų žemėje, kuriai taikomi šio straipsnio 6 dalies 1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose, 7 dalies 1 punkte ir 9 dalyje nurodyti apibūdinimai ir sąlygos;
7) kad biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamintojai, naudojantys miško biomasę, audito, atliekamo pagal šio įstatymo 37 straipsnio 7 dalį, 394 straipsnio 2 dalį ir 395 straipsnio 3 dalį, metu pateiktų pareiškimą, grindžiamą įmonės lygmens vidaus procesais, patikinantį, kad biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybai naudojama miško biomasė nėra gaunama iš šios dalies 6 punkte nurodytų žemės plotų.
Jeigu šio straipsnio 10 dalyje nurodytų teisės aktų ir stebėsenos sistemų nėra, teritorijose, kuriose ruošiama miško biomasė kaip žaliava biomasės kuro, biodegalų ar skystųjų bioproduktų gamybai, turi būti įdiegtos valdymo sistemos, kurios užtikrina:
1) miško kirtimų teisėtumą;
2) miško kirtaviečių atkūrimą;
3) vietovių, nustatytų pagal tarptautinius ar konkrečios valstybės teisės aktus arba Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimu, tarp jų šlapžemių, pievų, viržynų ir durpynų, biologinės įvairovės išsaugojimą ir apsaugą nuo buveinių naikinimo, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavos derliaus nuėmimas neturi neigiamo poveikio aplinkai;
4) kirtimų vykdymą atsižvelgiant į dirvožemio kokybės išlaikymą ir biologinės įvairovės išsaugojimą pagal tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, nurodytus Miškų įstatyme, siekiant išvengti neigiamo poveikio – vengti rauti kelmus ir šaknis, alinti pirmykščius miškus ir sengires ar juos paversti miško želdiniais, kirsti pažeidžiamuose dirvožemiuose augantį medyną, kirtimus vykdyti laikantis didžiausio leistino pagrindinių plynųjų ir atvejinių miško kirtimų biržėms nustatytų ploto ir pločių reikalavimų, taikant vietos ir ekologijos požiūriu priimtinus paliktinos negyvos medienos kiekius ir laikantis reikalavimų naudoti medienos ruošos sistemas, kuriomis kuo labiau mažinamas neigiamas poveikis dirvožemio kokybei, įskaitant dirvožemio tankinimą, ir biologinei įvairovei bei buveinėms;
5) kad atliekami miško kirtimai išlaikytų ar didintų miško produktyvumą.
Miško biomasė, naudojama kaip žaliava biomasės kurui, biodegalams ar skystiesiems bioproduktams gaminti, turi būti paruošta teritorijoje ar ekonominės integracijos regioninėje organizacijoje, kuri atitinka šiuos žemės paskirties, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės kriterijus:
1) yra 2015 m. Paryžiaus susitarimo (toliau – Paryžiaus susitarimas) šalis;
2) pagal 1992 m. Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją yra pateikusi numatomus įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatomus įpareigojančius veiksmus, kurie apima žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą ir absorbavimą ir užtikrina, kad bet kuris anglies sankaupų, susijusių su paruošta biomase, pokytis būtų įskaičiuojamas į valstybės įsipareigojimą mažinti arba apriboti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip numatyta nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose;
3) pagal Paryžiaus susitarimo 5 straipsnį yra priimti nacionaliniai arba kiti biomasės paruošimą reglamentuojantys teisės aktai, kuriais saugomos ir didinamos anglies sankaupos ir absorbentai ir kuriuose pateikiami įrodymai, kad deklaruojamas žemės paskirties, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriuje išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis neviršija absorbuojamo tokių dujų kiekio.
Nesant atitikties šio straipsnio 12 dalyje nurodytiems kriterijams, teritorijose, kuriose ruošiama miško biomasė kaip žaliava biomasės kuro, biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybai, turi būti įdiegtos valdymo sistemos, kurios užtikrina, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis ilguoju laikotarpiu būtų išlaikytas ar didinamas.
Nustatant didelę netiesioginio žemės paskirties naudojimo keitimo riziką keliančias pradines žaliavas, kurių auginimo teritorija plečiama į teritorijas, kuriose yra didelių anglies sankaupų, ir sertifikuojant nedidelę netiesioginio žemės paskirties naudojimo keitimo riziką keliančius biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, taikomi kriterijai, nurodyti 2019 m. kovo 13 d. Europos Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/807, kuriuo dėl didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001.“
29 straipsnis. 391 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 391 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Energijos išteklių rinkos dalyviai privalo naudoti tik šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus atitinkantį biomasės kurą šiais atvejais:
1) elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos gamybos įrenginiuose, kurių bendroji vardinė šiluminė galia yra 7,5 MW ar daugiau, kai naudojamas kietasis biomasės kuras;
2) elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos gamybos įrenginiuose, kurių bendroji vardinė šiluminė galia yra 2 MW ar daugiau, kai naudojamas iš biomasės pagamintas dujinis kuras;
3) įrenginiuose, gaminančiuose dujinį biomasės kurą, kuriuose vidutinis biometano srautas yra:
didesnis kaip 200 kubinių metrų metano per valandą, matuojant standartinėmis temperatūros ir slėgio sąlygomis, tai yra esant 0 ℃ temperatūrai ir 1 baro atmosferos slėgiui;
jeigu biodujas sudaro metano ir kitų nedegių dujų mišinys, metano srautui taikoma šio punkto a papunktyje nustatyta ribinė vertė, proporcingai perskaičiuota metano tūrio daliai mišinyje.“
30 straipsnis. 393 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 393 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių dėl biomasės kuro naudojimo, kiekis, palyginti su išmetamųjų dujų, susidarančių dėl iškastinio kuro naudojimo, kiekiu, turi sumažėti:
1) mažiausiai 80 procentų – kai elektros energija, šilumos ir vėsumos energija pagaminta įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2023 m. lapkričio 21 d.;
2) kai elektros energija, šilumos ir vėsumos energija pagaminta įrenginiuose, kurių bendra vardinė šiluminė galia yra lygi 10 MW arba didesnė ir kurie pradėti eksploatuoti nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d.:
mažiausiai 70 procentų – iki 2029 m. gruodžio 31 d.;
mažiausiai 80 procentų – nuo 2030 m. sausio 1 d.;
3) kai elektros energija, šilumos ir vėsumos energija pagaminta įrenginiuose, kurių bendra vardinė šiluminė galia yra lygi 10 MW arba mažesnė ir kurie pradėti eksploatuoti nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d.:
mažiausiai 70 procentų – iki tol, kol jų eksploatavimo trukmė pasieks 15 metų;
mažiausiai 80 procentų – jų eksploatavimo trukmei pasiekus 15 metų;
4) kai elektros energija, šilumos ir vėsumos energija pagaminta įrenginiuose, kurių bendra vardinė šiluminė galia yra lygi 10 MW arba didesnė ir kurie pradėti eksploatuoti anksčiau nei 2021 m. sausio 1 d., mažiausiai 80 procentų – iki tol, kol jų eksploatavimo trukmė pasieks 15 metų, bet ne anksčiau kaip nuo 2026 m. sausio 1 d. ir ne vėliau kaip nuo 2029 m. gruodžio 31 d.;
5) kai elektros energija, šilumos ir vėsumos energija pagaminta įrenginiuose, kurių bendra vardinė šiluminė galia yra lygi 10 MW arba mažesnė ir kurie pradėti eksploatuoti anksčiau kaip 2021 m. sausio 1 d., mažiausiai 80 procentų – iki tol, kol jų eksploatavimo trukmė pasieks 15 metų, bet ne anksčiau kaip nuo 2026 m. sausio 1 d.“
Pakeisti 393 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Biomasės kuras negali būti pagamintas iš žaliavų, nurodytų šio įstatymo 38 straipsnio 6, 7 ir 9 dalyse, ir privalo būti pagamintas laikantis šio įstatymo 38 straipsnio 10–14 dalyse nustatytų kriterijų.“
31 straipsnis. 394 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 394 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sertifikavimo įmonė atlieka energijos išteklių rinkos dalyvių, siekiančių gauti savanorišką tarptautinį sertifikatą, nepriklausomą auditą ir išduoda sertifikatą arba pateikia motyvuotą atsisakymą jį išduoti. Sertifikavimo įmonė kiekvienais metais atlieka energijos išteklių rinkos dalyvių, turinčių savanorišką tarptautinį sertifikatą, kuriuo patvirtinama biomasės kuro ar biomasės kuro žaliavų gamybos atitiktis šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytiems kriterijams, nepriklausomą auditą. Leidžiama atlikti biomasės kuro iš miško biomasės gamintojų vidaus auditą arba antrosios šalies auditą iki pirmosios miško biomasės surinkimo vietos, siekiant įvertinti atitiktį šio įstatymo 38 straipsnio 10 ir 12 dalyse nustatytiems kriterijams. Audito metu patikrinama, ar naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo klastojimo, užtikrinant, kad medžiagos nebūtų tikslingai pakeistos ar išmestos, kad žaliavos ir kuro partija arba jos dalis galėtų tapti atliekomis ar liekanomis, taip pat įvertinamas ėminių dažnumas, metodika ir informacijos patikimumas.“
32 straipsnis. 395 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 395 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) pagal duomenų teikimo sutartis tikrinti nacionalinėje schemoje dalyvaujančių energijos išteklių biržos dalyvių pateiktus duomenis ir informaciją Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos, valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir (ar) valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų bazėse.“
33 straipsnis. 396 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 396 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„396 straipsnis. Informacijos apie biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams įvykdymą teikimas
Energijos išteklių rinkos dalyviai savo interneto svetainėse ir (ar) energijos išteklių biržos operatorius savo informacinėje sistemoje skelbia aktualią informaciją apie perkamo, parduodamo ir (ar) gaminamo (jeigu šio įstatymo 391 straipsnio 1 dalyje nurodyti energijos išteklių rinkos dalyviai pagamintą biomasės kurą sunaudoja savo reikmėms ir ūkio poreikiams), biomasės kuro, atitinkančio tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, kilmės šalį ir pradines žaliavas.
Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę reikalauti, kad energijos išteklių rinkos dalyviai pagrįstų perkamo ir (ar) parduodamo biomasės kuro ar jo gamybai naudotų žaliavų atitiktį šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams.
Energijos išteklių rinkos dalyviai iki kiekvienų metų balandžio 30 dienos subjektui, nurodytam Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, pateikia informaciją apie savo perkamo, parduodamo ir (ar) gaminamo (jeigu šio įstatymo 391 straipsnio 1 dalyje nurodyti energijos išteklių rinkos dalyviai pagamintą biomasės kurą sunaudoja savo reikmėms ir ūkio poreikiams) biomasės kuro atitiktį šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytiems kriterijams, išskyrus informaciją apie energijos išteklių biržoje pirkto ir parduoto biomasės kuro kiekius ir jo atitiktį šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytiems kriterijams, kurią pateikia energijos išteklių biržos operatorius. Subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, apibendrintą informaciją kiekvienais metais teikia Europos Komisijai.
Jeigu pateikiama informacija, gauta pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą arba Europos Sąjungos su užsienio valstybėmis sudarytą dvišalį ar daugiašalį susitarimą, kuriame susitariama dėl šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytų kriterijų, ir Europos Komisija priima sprendimą, kad tokiu susitarimu įrodoma iš susitarime nurodytose šalyse išaugintų (gautų) žaliavų pagaminto biomasės kuro atitiktis tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, arba pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką nacionalinę schemą, kiek toks Europos Komisijos sprendimas yra taikomas, arba pagal šio įstatymo 395 straipsnyje nustatytą savanorišką nacionalinę schemą, kurią pateikia energijos išteklių biržos operatorius, subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, nereikalauja, kad energijos išteklių rinkos dalyviai ar energijos išteklių biržos operatorius pateiktų papildomą informaciją, patvirtinančią, kad biomasės kurui taikomi šio įstatymo 393 straipsnyje nustatyti kriterijai yra įvykdyti.
Subjekto, nurodyto Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, prašymu sertifikavimo įmonės privalo pateikti nepriklausomo audito ataskaitą, o energijos išteklių biržos operatorius – metinę ataskaitą, kuriomis remiantis energijos išteklių rinkos dalyviams išduotas savanoriškas tarptautinis sertifikatas arba patvirtinta biomasės kuro atitiktis šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytiems kriterijams pagal savanorišką nacionalinę schemą. Jeigu subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, nustato, kad nepriklausomo audito ataskaitoje ar energijos išteklių biržos operatoriaus metinėje ataskaitoje pateikta informacija neatitinka šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytų kriterijų, jis nedelsdamas apie tai informuoja atitinkamai Europos Komisiją ir Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą administruojantį subjektą arba Europos Komisiją ir Energetikos ministeriją apie nustatytas neatitiktis.“
34 straipsnis. Įstatymo papildymas 397 straipsniu
Papildyti Įstatymo septintąjį1 skirsnį 397 straipsniu:
„397 straipsnis. Pakopinis biomasės naudojimo principas
Energija iš biomasės kuro turi būti gaminama taikant pakopinį biomasės naudojimo principą ir atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnyje nustatytą atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą, kad būtų kuo labiau sumažintas nederamas iškreipiamasis poveikis biomasės žaliavų rinkai ir žalingas poveikis biologinei įvairovei, aplinkai ir klimatui.
Vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalimi, institucijos ir įstaigos, rengdamos paramos schemas, skirtas žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų naudojimui energijai gaminti, turi užtikrinti, kad žaliavinė mediena ir (ar) miško kirtimo liekanos būtų naudojamos atsižvelgiant į jų didžiausią ekonominę ir aplinkosauginę pridėtinę vertę laikantis toliau nurodyto pakopinio biomasės naudojimo principo prioritetų eiliškumo:
1) medienos gaminiai;
2) medienos gaminių naudojimo laiko pailginimas;
3) pakartotinis naudojimas;
4) perdirbimas;
5) energijos gamyba;
6) šalinimas.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti prioritetai gali būti netaikomi šiais atvejais:
1) siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir patikimumą ir esant ekstremaliajai energetikos padėčiai;
2) vykdant kompleksinę miškų ūkio veiklą, kai atliekami ugdomieji, specialieji ir sanitariniai miško kirtimai arba įgyvendinama miško priešgaisrinės apsaugos sistema;
3) vykdant žaliavinės medienos, skirtos biomasės kurui, ir (ar) miško kirtimo liekanų ruošą. Žaliavinė mediena, skirta biomasės kurui, klasifikuojama vadovaujantis aplinkos ministro tvirtinamomis Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklėmis.
Subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, kiekvienais metais teikia Europos Komisijai informaciją apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, jų taikymo geografinę aprėptį ir juos lėmusias priežastis. Iki kiekvienų metų balandžio 30 dienos savivaldybių institucijos subjektui, nurodytam Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, pateikia informaciją apie šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytus atvejus, Valstybinė miškų tarnyba – apie šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus.
Siekdamos užtikrinti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų įgyvendinimą, institucijos ir įstaigos, rengdamos paramos schemas, skirtas žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų naudojimui energijai gaminti, turi užtikrinti, kad tiesioginė finansinė parama nebūtų teikiama:
1) žaliavinės medienos naudojimui energijai gaminti, išskyrus žaliavinę medieną, kuri skirta biomasės kurui, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 3 punktu, ir miško kirtimo liekanas;
2) energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai deginant atliekas, nebent būtų vykdomos Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytos atskiro surinkimo pareigos.
Pagal šio straipsnio 2 dalį, finansinė parama neteikiama žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų naudojimui įrenginiuose, kuriuose gaminama tik elektros energija, nebent tokia elektros energija atitinka šio įstatymo 391 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.“
35 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„45 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius projektuojančių ir (ar) montuojančių specialistų kvalifikacija ir atestavimas
Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius projektuojantys ir (ar) montuojantys specialistai turi būti reikiamos kvalifikacijos ir tinkamai pasirengę atlikti jiems pavestas užduotis. Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius projektuojančių ir (ar) montuojančių specialistų mokymo ir atestavimo tvarkos aprašus patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi šiame straipsnyje nustatytais bendraisiais reikalavimais.
Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius projektuojančių ir (ar) montuojančių specialistų mokymo ir atestavimo tvarka turi būti nustatyta, vadovaujantis skaidrumo, proporcingumo ir nediskriminaciniais principais.
Į atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius projektuojančių ir (ar) montuojančių specialistų profesinio mokymo arba kvalifikacijos tobulinimo programas turi būti įtraukti atsinaujinančių energijos išteklių, jų naudojimo technologinių ir ekonominių galimybių naudos klausimai.
Nustatyta tvarka turi būti atestuojami specialistai, kurie:
1) projektuoja ir (ar) montuoja atsinaujinančių išteklių energiją naudojančias šilumos ir vėsumos sistemas pastatuose, pramonės ir žemės ūkio objektuose;
2) montuoja saulės fotovoltines sistemas ar energijos kaupimo įrenginius;
3) montuoja įkrovimo prieigas.
Informacija apie atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius projektuojantiems ir (ar) montuojantiems specialistams taikomą mokymo ir atestavimo tvarką bei atestuotų specialistų sąrašai skelbiami viešai.
Kitos valstybės narės šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems specialistams išduoti atestatai, atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatytus kriterijus, pripažįstami Lietuvos Respublikoje.“
36 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).