LegalizeLietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 31, 34 straipsnių ir VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 23-1, 23-2, 23-3, 23-4 straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 1, 2, 31, 34 STRAIPSNIŲ IR VII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 231, 232, 233, 234 STRAIPSNIAIS IR NAUJU VIII SKYRIUMI
ĮSTATYMAS
2016 m. balandžio 14 d. Nr. XII-2296
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Papildyti 1 straipsnį 26 punktu:
„26) teršalų grupė – suprantama, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme;“.
Papildyti 1 straipsnį 27 punktu:
„27) prioritetinės medžiagos – suprantama, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme;“.
Papildyti 1 straipsnį 28 punktu:
„28) kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos – teršalai, kurių išmetimo ar kitokio patekimo į aplinką nutraukimo, išmetimo ar kitokio patekimo į aplinką mažinimo nenumato 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. spalio 30 d. Komisijos direktyva 2014/101/ES (OL 2014 L 311, p. 32), ir kurių išmetimas ar kitoks patekimas į aplinką yra kontroliuojamas Lietuvos Respublikoje siekiant Lietuvos Respublikos vandens įstatymo nustatytų vandensaugos tikslų. Kitų Lietuvoje kontroliuojamų medžiagų sąrašą tvirtina aplinkos ministras;“.
Papildyti 1 straipsnį 29 punktu:
„29) ozono sluoksnį ardančios medžiagos – suprantama, kaip apibrėžtos sąvokos „kontroliuojamos medžiagos“ ir „naujos medžiagos“ 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OL 2009 L 286, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 4 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1088/2013 (OL 2013 L 293, p. 29);“.
Papildyti 1 straipsnį 30 punktu:
„30) vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės – vandens telkinių naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ar kito teisės aktų nustatyta tvarka išduoto vandens išgavimą leidžiančio dokumento arba viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime, taršos leidime ar kitame teisės aktų nustatyta tvarka išduotame vandens išgavimą leidžiančiame dokumente nustatytą išgaunamo vandens kiekį;“.
Papildyti 1 straipsnį 31 punktu:
„31) atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės – atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre.“
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Šis įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje, atsakomybę, ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siekiant veiksmingos šių pažeidimų prevencijos ir nuostatas dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos.“
3 straipsnis. Įstatymo papildymas 231 straipsniu
Papildyti Įstatymą 231 straipsniu:
„231 straipsnis. Teršalų išmetimas į aplinką
Teršalai gali būti išmetami į aplinką tik tais atvejais, kai išmesti teršalus į aplinką leidžia teisės aktai ir teršalai į aplinką išmetami nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos ir normų.“
4 straipsnis. Įstatymo papildymas 232 straipsniu
Papildyti Įstatymą 232 straipsniu:
„232 straipsnis. Mėšlo, srutų ir nuotekų dumblo tvarkymas
Mėšlas ar srutos gali būti paskleisti dirvožemio paviršiuje, įterpti į dirvožemį, laikomi ar perduodami kitam asmeniui, transportuojami ar kitaip tvarkomi laikantis mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų, kuriuos nustato aplinkos ministras kartu su žemės ūkio ministru.
Nuotekų dumblas gali būti paskleistas dirvožemio paviršiuje, įterptas į dirvožemį, perduotas kitam asmeniui, naudojamas tręšimui ir rekultivavimui ar kitaip tvarkomas laikantis nuotekų dumblo tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų, kuriuos nustato aplinkos ministras.“
5 straipsnis. Įstatymo papildymas 233 straipsniu
Papildyti Įstatymą 233 straipsniu:
„233 straipsnis. Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemų logotipų ir ekologinių ženklų naudojimas
Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemų logotipus ir ekologinius ženklus leidžiama naudoti laikantis Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimų.“
6 straipsnis. Įstatymo papildymas 234 straipsniu
Papildyti Įstatymą 234 straipsniu:
„234 straipsnis. Grunto naudojimas
Gruntą leidžiama naudoti aplinkos ministro nustatyta tvarka, turint aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą ir suderintą grunto išteklių naudojimo projektą.“
7 straipsnis. VII skyriaus pavadinimo pakeitimas
Pakeisti VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„VII SKYRIUS. APLINKOS APSAUGĄ IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ IR TEISINĖ ATSAKOMYBĖ“.
8 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolė
Lietuvos Respublikoje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai šio įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
9 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Asmenys, pažeidę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
10 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju VIII skyriumi
Papildyti Įstatymą nauju VIII skyriumi:
„VIII SKYRIUS. JURIDINIŲ ASMENŲ ATSAKOMYBĖ UŽ APLINKOS APSAUGĄ IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMUS
35 straipsnis. Subjektai, kuriems taikoma juridinių asmenų atsakomybė
Juridinių asmenų atsakomybė taikoma juridiniams asmenims, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, taip pat šių juridinių asmenų ir organizacijų padalinius (toliau šiame skyriuje – juridiniai asmenys).
36 straipsnis. Veikos, už kurias skiriamos ekonominės sankcijos juridiniams asmenims, ir šio įstatymo nuostatų dėl atsakomybės už juridinių asmenų padarytus pažeidimus galiojimas
Juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 55–128 straipsniuose (toliau – juridinių asmenų padaryti pažeidimai).
Juridinių asmenų atsakomybė pagal šį įstatymą taikoma, jeigu juridinių asmenų padaryti pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės.
Juridiniai asmenys, padarę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 55–128 straipsniuose, atsako pagal šio įstatymo nuostatas, galiojusias pažeidimo padarymo metu.
Šio įstatymo nuostatos, švelninančios ar panaikinančios atsakomybę už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus arba kitaip lengvinančios atsakomybėn traukiamo juridinio asmens ar juridinio asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti ekonominė sankcija, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Dėl ekonominės sankcijos peržiūrėjimo juridinis asmuo kreipiasi į pareigūną, priėmusį nutarimą skirti ekonominę sankciją.
Šio įstatymo nuostatos, nustatančios ar griežtinančios atsakomybę už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus arba kitaip sunkinančios atsakomybėn traukiamo juridinio asmens ar juridinio asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti ekonominė sankcija, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.
37 straipsnis. Pareigūnai, turintys teisę tirti juridinių asmenų padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus ir nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo
Juridinių asmenų padarytus pažeidimus tiria, juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus surašo ir bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėja:
1) vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – dėl šio įstatymo 55–128 straipsniuose numatytų pažeidimų;
2) vyriausieji valstybiniai miškų pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalyse, 91 straipsnio 1, 2, 6, 7 dalyse numatytų pažeidimų, padarytų miško žemėje, 116–123 straipsniuose numatytų pažeidimų;
3) valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios, – dėl šio įstatymo 90 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalyse, 91 straipsnio 1, 2, 6, 7 dalyse numatytų pažeidimų, padarytų saugomose teritorijose, 122, 123 straipsniuose numatytų pažeidimų;
4) Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai, kuriems Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios, – dėl šio įstatymo 111–115 straipsniuose numatytų pažeidimų;
5) Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įgalioti pareigūnai, kitų valstybinę kelių transporto kontrolę atliekančių viešojo administravimo subjektų įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalyse, 91 straipsnio 1, 2, 6, 7 dalyse numatytų pažeidimų, padarytų keliuose ir kelių apsaugos zonose;
6) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgalioti muitinės pareigūnai – dėl šio įstatymo 78 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 79 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 87 straipsnyje, 95 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 98 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 100 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 101 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją) numatytų pažeidimų, 109 straipsnio 9 dalyje, 110 straipsnio 8, 9 dalyse numatytų pažeidimų;
7) Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 97, 98, 100 straipsniuose, 109 straipsnio 1, 12, 13, 15, 19, 23 dalyse, 110 straipsnio 8, 9 dalyse numatytų pažeidimų;
8) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio 1, 14, 21 dalyse numatytų pažeidimų.
Teisę tirti juridinių asmenų padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus ir perduoti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems pareigūnams turi:
1) vyriausieji valstybiniai miškų pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio 3, 4, 7, 8 dalyse, 91 straipsnio 3, 4, 5, 8, 9, 10 dalyse numatytų pažeidimų, padarytų miško žemėje;
2) valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios, – dėl šio įstatymo 90 straipsnio 3, 4, 7, 8 dalyse, 91 straipsnio 3, 4, 5, 8, 9, 10 dalyse numatytų pažeidimų, padarytų saugomose teritorijose;
3) Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įgalioti pareigūnai, kitų valstybinę kelių transporto kontrolę atliekančių viešojo administravimo subjektų įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio 3, 4, 7, 8 dalyse, 91 straipsnio 3, 4, 5, 8, 9, 10 dalyse numatytų pažeidimų, padarytų keliuose ir kelių apsaugos zonose;
4) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka įgalioti muitinės pareigūnai – dėl šio įstatymo 78 straipsnio 10 dalyje (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 79 straipsnio 5, 9, 10 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją) straipsniuose, 109 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų;
5) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio 24, 25, 26, 27 dalyse numatytų pažeidimų;
6) Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio 2, 20, 25, 26, 27 dalyse numatytų pažeidimų;
7) vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – dėl šio įstatymo 55–128 straipsniuose numatytų pažeidimų.
38 straipsnis. Bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemonės
Siekiant užkirsti kelią juridinių asmenų daromiems pažeidimams, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos dėl ekonominių sankcijų skyrimo ir vykdomi nutarimai bylose dėl ekonominių sankcijų skyrimo, leidžiama asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų poėmis, neteisėtai pastatytų, laikomų ar naudojamų apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlių ar kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinis nuvežimas, laivo stabdymas, laivo tikrinimas, laivo sulaikymas.
39 straipsnis. Asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas
Asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą gali atlikti pareigūnai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais, turintys tam įgaliojimus. Asmens apžiūrą gali atlikti tos pačios lyties asmuo, kaip apžiūrimasis, dalyvaujant dviem tos pačios lyties kviestiniams. Daiktai tikrinami asmens, kurio nuosavybė jie yra arba yra jo valdomi, akivaizdoje arba be savininko (valdytojo), dalyvaujant dviem kviestiniams.
Dėl asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo surašomas protokolas arba tai įrašoma juridinio asmens padaryto pažeidimo protokole.
Asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas muitinės įstaigose vykdomas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
40 straipsnis. Daiktų ir dokumentų poėmis
Asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra pažeidimo įrankis ar tiesioginis objektas, gali paimti tyrimą atliekantis pareigūnas. Paimti daiktai ir dokumentai iki bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo išnagrinėjimo saugomi pareigūnų, kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu, jie grąžinami teisėtam valdytojui arba sunaikinami. Daiktai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis, jeigu negali būti grąžinami teisėtam valdytojui, bylą nagrinėjančio pareigūno nutarimu realizuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso areštuotam turtui realizuoti nustatyta tvarka. Įstatymų nustatytais atvejais teisėtam valdytojui atlyginama realizuotų arba sunaikintų daiktų vertė.
Daiktų ir dokumentų poėmio atveju surašomas jų paėmimo protokolas arba tai įrašoma juridinio asmens padaryto pažeidimo protokole.
41 straipsnis. Neteisėtai pastatytų, laikomų ar naudojamų apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlių ar kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinis nuvežimas
Tirdami šio įstatymo 122 straipsnio 10, 11 dalyse numatytus pažeidimus, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios, ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti neteisėtai pastatytus, laikomus ar naudojamus apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius savininko lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vagonėlių ar kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinio nuvežimo išlaidos apmokamos, vagonėliai ar kiti kilnojamieji objektai arba įrenginiai grąžinami savininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
42 straipsnis. Laivo stabdymas, tikrinimas ar sulaikymas
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, atlikdamas šiame įstatyme nurodytų pažeidimų tyrimą, turi teisę Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka stabdyti, tikrinti ir sulaikyti laivą.
43 straipsnis. Bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemonių apskundimas
Asmuo, kuriam taikomos bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemonės, turi teisę pateikti skundą dėl sprendimo taikyti bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemones ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus dienos apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Apygardos administracinis teismas išnagrinėja skundą dėl sprendimo taikyti bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemones per 15 dienų nuo skundo gavimo. Šis apygardos administracinio teismo sprendimas yra neskundžiamas.
Asmuo, kuriam taikomas laivo sulaikymas, turi teisę pateikti skundą dėl sprendimo sulaikyti laivą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.
44 straipsnis. Juridinio asmens padaryto pažeidimo protokolas ir jo įteikimas
Pareigūnai, turintys teisę surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus (toliau – protokolas), baigę pažeidimo tyrimą, surašo protokolą, kuriame nurodoma:
1) įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas);
2) pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės;
3) atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą nustatantis šio įstatymo straipsnis ar straipsnio dalis, įstatymo ar kito teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė juridinis asmuo, straipsnis, dalis, punktas;
4) įrodymai, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas;
5) liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai;
6) kiti duomenys, būtini bylai išnagrinėti;
7) numatoma bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data ir laikas;
8) pasiūlymas pateikti paaiškinimą raštu dėl pažeidimo, pateikti įrodymus ir prašymus iki protokole nurodytos bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo pradžios;
9) protokolą surašęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos, parašas).
Protokolo kopija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo įteikiama arba išsiunčiama įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu.
Protokolo kopija taip pat įteikiama arba išsiunčiama proceso dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo.
Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimas turi būti numatytas ne anksčiau kaip po 15 darbo dienų nuo protokolo kopijos įteikimo įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui dienos. Terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po to, kai protokolo kopija buvo įteikta įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui.
45 straipsnis. Protokolo ar medžiagos išsiuntimas
Protokolas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo surašymo momento išsiunčiamas pareigūnui, įgaliotam nagrinėti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo (išskyrus atvejus, kai protokolą surašęs pareigūnas turi teisę nagrinėti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo).
Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą ar jį nutraukus arba nutraukus baudžiamąją bylą, jeigu atsakomybėn traukiamo juridinio asmens veiksmuose yra juridinio asmens padaryto pažeidimo požymių, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras motyvuotu nutarimu perduoda tyrimo ar bylos medžiagą pareigūnui, įgaliotam nagrinėti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisenai pradėti ir protokolui surašyti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras per 3 darbo dienas nuo nutarimo perduoti turimą medžiagą priėmimo išsiunčia nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą, jeigu toks nutarimas priimtas, kartu su tyrimo ar bylos medžiaga.
46 straipsnis. Bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo proceso dalyviai
Nagrinėjant bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo dalyvauja:
1) įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo (jo įgaliotas atstovas);
2) suinteresuoti asmenys (valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai – jų prašymu ir bylą nagrinėjančių pareigūnų sprendimu – kiti asmenys), kurių interesai tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla (jų įgalioti atstovai);
3) liudytojai, ekspertai, specialistai ir vertėjai.
47 straipsnis. Rašytinis įspėjimas
Nustačius šio įstatymo 55, 57, 76, 93, 94, 107, 109, 112 straipsniuose numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.
Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose straipsniuose numatyti pažeidimai nustatomi juridinio asmens įgalioto atstovo akivaizdoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įspėjimas įteikiamas jam pasirašytinai, kitais atvejais – siunčiamas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu.
Jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas, pradedama bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena.
48 straipsnis. Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimas
Įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo ir suinteresuoti asmenys turi teisę bet kuriuo metu nuo protokolo surašymo susipažinti su bylos medžiaga (išskyrus medžiagą, dėl kurios bylą nagrinėjantis pareigūnas savo iniciatyva ar bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo proceso dalyvio prašymu motyvuota nutartimi nustatė, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra valstybės, tarnybos arba komercinė paslaptis), kopijuoti šią bylos medžiagą, teikti įrodymus ir paaiškinimus, teikti prašymus dėl įrodymų rinkimo (taip pat kviesti liudytojus). Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo posėdyje apklausiant liudytojus, įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui suteikiama teisė užduoti klausimų liudytojams.
Byla dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjama dalyvaujant įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui ir kitiems proceso dalyviams.
Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimas atidedamas, kai:
1) į posėdį neatvyksta įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo (jo įgaliotas atstovas), kuriam tinkamai nepranešta apie bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką;
2) į posėdį neatvyksta įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo ir iki bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo posėdžio gautas įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens pagrįstas įrodymais prašymas nenagrinėti bylos jam nedalyvaujant, ir nagrinėjantis bylą pareigūnas pripažįsta neatvykimo priežastis svarbiomis;
3) į posėdį neatvyksta kiti proceso dalyviai, kurių dalyvavimą bylą nagrinėjantis pareigūnas pripažįsta būtinu;
4) ekonominei sankcijai skirti būtina gauti papildomus įrodymus (taip pat kviesti liudytojus, specialistą, ekspertą).
Sprendimą atidėti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimą priima šią bylą nagrinėjantis pareigūnas, priimdamas motyvuotą nutarimą. Šiuo nutarimu nustatoma nauja bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data ir laikas. Šio nutarimo kopija įteikiama arba išsiunčiama įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Šio nutarimo kopija taip pat įteikiama arba registruotu laišku išsiunčiama kitiems proceso dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.
Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva, įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens arba suinteresuotų asmenų prašymu bylą nagrinėjantis pareigūnas nusprendžia paskelbti posėdį ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį.
Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo metu įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su visais įrodymais, kurie buvo surinkti šio proceso metu ir kuriais grindžiamas nutarimas skirti ekonominę sankciją. Jeigu pateikiami nauji įrodymai bet kuriuo proceso metu, įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus dėl jų ne trumpiau kaip per 5 darbo dienas, bet ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų nuo susipažinimo su pateiktais įrodymais.
49 straipsnis. Aplinkybės, darančios bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teiseną negalimą
Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis:
1) kai panaikinama juridinio asmens atsakomybę nustatanti teisės aktų nuostata;
2) kai dėl to paties fakto dėl juridinio asmens yra priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, taip pat jeigu dėl to juridinio asmens padaryto pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas;
3) kai pasibaigia ekonominės sankcijos skyrimo senaties terminai;
4) jeigu likviduotas juridinis asmuo, dėl kurio buvo pradėta bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena;
5) kai juridinis asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju (siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis) arba būtinosios ginties atveju (padarė šiame įstatyme numatyto pažeidimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, kai gynyba akivaizdžiai neatitinka priešingo teisei kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo);
6) kai pažeidimas padarytas dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ar dėl trečiųjų asmenų veiksmų.
Nustačius, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, juridinio asmens padaryto pažeidimo tyrimą atliekantis ar bylą dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėjantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena nutraukiama motyvuotu nutarimu. Nutarimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas arba išsiunčiamas juridiniam asmeniui, dėl kurio jis priimtas, registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu. Nutarimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
50 straipsnis. Nutarimai, priimami išnagrinėjus bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, ir jų apskundimas
Pareigūnas, išnagrinėjęs bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, priima nutarimą:
1) skirti ekonominę sankciją arba
2) nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, jeigu nėra pažeidimo sudėties arba yra kitų šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, arba
3) atlikti papildomą tyrimą byloje, jeigu bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjantis pareigūnas nustato, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą.
Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame nutarime nurodoma: nutarimą priėmęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos); bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data, laikas; pažeidėjo duomenys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas); pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas; pažeidėjo kaltę pagrindžiantys įrodymai; pažeidėjo paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo; šio įstatymo straipsnis ar jo dalis, numatantis (numatanti) atsakomybę už pažeidėjo padarytą veiką; pareigūno priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, nutarimo priėmimo motyvai; atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, skiriamos baudos dydis, sąskaita, į kurią turi būti sumokėta bauda, baudos sumokėjimo terminas; nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytame nutarime nurodoma: nutarimą priėmęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos); bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data, laikas; įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens duomenys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas); pareigūno priimtas nutarimas, nutarimo priėmimo motyvai, nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.
Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytame nutarime nurodoma: nutarimą priėmęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos); bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data, laikas; įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens duomenys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas); pareigūno priimtas nutarimas, nutarimo priėmimo motyvai.
Nutarimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas arba išsiunčiamas juridiniam asmeniui, dėl kurio jis priimtas, registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu.
Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti nutarimai įsigalioja per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos, jeigu jie neskundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apygardos administraciniam teismui. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus nutarimus per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos gali skųsti juridinis asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, ir suinteresuoti asmenys, kurių interesai tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla. Kreipimasis į teismą sustabdo nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymą.
Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas nutarimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Ekonominė sankcija turi būti paskirta per 6 mėnesius nuo protokolo surašymo dienos arba nuo papildomo tyrimo atlikimo.
Ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo nustatymo (jeigu pažeidimas trunkamasis, – nuo paaiškėjimo) dienos.
Jeigu pareigūnas priima nutarimą atlikti papildomą tyrimą byloje, papildomas tyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 2 mėnesius. Atlikus papildomą tyrimą, byla nagrinėjama šio įstatymo 45–50 straipsniuose nustatyta tvarka.
Pareigūnas priima nutarimą dėl ekonominės sankcijos peržiūrėjimo per 20 kalendorinių dienų nuo juridinio asmens prašymo peržiūrėti ekonominę sankciją pateikimo, jeigu yra priimtos šio įstatymo nuostatos, švelninančios atsakomybę už juridinių asmenų padarytus pažeidimus arba kitaip lengvinančios atsakomybėn traukiamo juridinio asmens ar juridinio asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti ekonominė sankcija, teisinę padėtį. Šiame nutarime nurodoma: nutarimą priėmęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos); pažeidėjo duomenys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas); pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas; pažeidėjo kaltę pagrindžiantys įrodymai; pažeidėjo paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo; šio įstatymo straipsnis ar jo dalis, numatantis (numatanti) atsakomybę už pažeidėjo padarytą veiką; pareigūno priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, nutarimo priėmimo motyvai; atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, skiriamos baudos dydis, sąskaita, į kurią turi būti sumokėta bauda, baudos sumokėjimo terminas; nutarimo apskundimo terminai ir tvarka. Nutarimui dėl ekonominės sankcijos peržiūrėjimo taikomos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos.
51 straipsnis. Ekonominės sankcijos skyrimas juridiniam asmeniui
Skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu.
Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.
Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Laikoma, kad pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta ekonominė sankcija, per vienus metus nuo nutarimo byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo įsigaliojimo dienos padarė tame pačiame straipsnyje numatytą pažeidimą.
Kai vienas juridinis asmuo padaro du arba daugiau pažeidimų, ekonominė sankcija skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia atsakomybę pagal kelis šio įstatymo straipsnius ar straipsnio dalis, šiam asmeniui skiriama bauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš pažeidimų.
52 straipsnis. Teismo kompetencija skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą
Skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
53 straipsnis. Nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymas
Vykdydamas nutarimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, juridinis asmuo jame nurodytą baudą sumoka į nutarime skirti ekonominę sankciją nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos.
Jeigu yra pažeidimą padariusio juridinio asmens prašymas, nutarimą skirti ekonominę sankciją priėmęs pareigūnas gali priimti nutarimą pratęsti nutarimo skirti ekonominę sankciją įvykdymo terminą iki vienų metų arba išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą vienų metų laikotarpiui, jeigu juridinis asmuo dėl sunkios ekonominės padėties ar kitų svarbių aplinkybių paskirtos baudos negali sumokėti per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Jeigu juridinis asmuo, kuriam paskirta ekonominė sankcija, nesumoka baudos per šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytus terminus, nutarimas skirti ekonominę sankciją perduodamas antstoliams ir vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas skirti ekonominę sankciją turi būti perduotas vykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyto termino baudai sumokėti pabaigos.
Pareigūnas priima nutarimą nutraukti nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymą ir perduoda šį nutarimą antstoliams, jeigu nutarimas skirti ekonominę sankciją buvo perduotas antstoliams vykdyti, šiais atvejais, kai:
1) panaikinamas juridinio asmens atsakomybę nustatantis teisės aktas;
2) priimama šio įstatymo nuostata, panaikinanti arba švelninanti atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą arba kitaip lengvinanti atsakomybėn traukiamo juridinio asmens ar juridinio asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti ekonominė sankcija, teisinę padėtį;
3) juridinis asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas, yra likviduotas.
54 straipsnis. Baudų įskaitymas į valstybės biudžetą
Juridiniai asmenys baudas moka į valstybės biudžetą. Šios lėšos sudaro Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas (įplaukas) ir yra naudojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme nustatyta tvarka.
55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
56 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisingos informacijos, kuri teikiama poveikio aplinkai vertinimo proceso metu, pateikimą
Neteisingos informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija buvo priimta atrankos išvada, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
Neteisingos informacijos, reikalingos poveikio aplinkai vertinimo programai patvirtinti arba sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių priimti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija buvo priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, užtraukia baudą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
57 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkio subjekto aplinkos monitoringą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą
Ūkio subjekto aplinkos monitoringo duomenų nepateikimas kompetentingoms institucijoms po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.
Ūkio subjekto metinių aplinkos monitoringo ataskaitų nepateikimas kompetentingoms institucijoms po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos nepateikimas kompetentingoms institucijoms po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.
Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
Akivaizdžiai neteisingų ar suklastotų ūkio subjekto aplinkos monitoringo duomenų ar aiškiai aplaidžiai parengtų metinių aplinkos monitoringo ataskaitų pateikimas kompetentingoms institucijoms užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.
Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
58 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už aplinkosauginio ženklinimo reikalavimų pažeidimą
Neteisėtas Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) logotipo naudojimas ar jo naudojimas pažeidžiant 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL 2009 L 342, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013 (OL 2013 L 158, p. 1), nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
Neteisėtas Europos Sąjungos ekologinio ženklo naudojimas ar jo naudojimas pažeidžiant 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (OL 2010 L 27, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 782/2013 (OL 2013 L 219, p. 26), nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
Šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
59 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, išmetimą į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 0,01 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 0,01 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,1 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,5 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 0,5 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 0,01 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,01 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,1 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,5 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,5 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.
60 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą II teršalų grupės teršalų išmetimą į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 0,1 kilogramo II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kilogramai II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 5 kilogramai ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki septynių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 0,1 kilogramo II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kilogramai II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 5 kilogramai ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
61 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, išmetimą į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 1 kilogramo III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 100 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1 000 kilogramų ir daugiau III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 1 kilogramo III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 100 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 000 kilogramų ir daugiau III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
62 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą IV teršalų grupės teršalų išmetimą į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 10 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 100 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1 000 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 5 000 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 5 000 kilogramų ir daugiau IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 10 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 100 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 000 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 5 000 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 5 000 kilogramų ir daugiau IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
63 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų išmetimą į vandenį
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 20 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 20 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 500 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 2 500 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 2 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 10 000 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 10 000 kilogramų ir daugiau V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 20 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 20 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 500 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 2 500 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 2 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 10 000 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 000 kilogramų ir daugiau V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
64 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą
Mėšlo ar srutų paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį pažeidžiant mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus dėl mėšlo ar srutų paskleidimo, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
Mėšlo ar srutų paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį pažeidžiant mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus dėl mėšlo ar srutų paskleidimo, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
Kitų, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.
Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų penkiasdešimt eurų.
65 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą nuotekų dumblo paskleidimą dirvožemio paviršiuje arba įterpimą į dirvožemį, perdavimą kitam asmeniui ir nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimų dėl kokybės apskaitos ar tyrimų nevykdymą
Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas iki 5 hektarų plote, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.
Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas 5 hektarų ir didesniame, bet mažesniame kaip 20 hektarų plote, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas 20 hektarų ir didesniame plote, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas iki 5 hektarų plote, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas 5 hektarų ir didesniame, bet mažesniame kaip 20 hektarų plote, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas 20 hektarų ir didesniame plote, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.
Nuotekų dumblo perdavimas kitam asmeniui pažeidžiant nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimus, kai neteisėtai perduodama iki 100 tonų nuotekų dumblo, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.
Nuotekų dumblo perdavimas kitam asmeniui pažeidžiant nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimus, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai perduodama iki 100 tonų nuotekų dumblo, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų.
Nuotekų dumblo perdavimas kitam asmeniui pažeidžiant nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimus, kai neteisėtai perduodama 100 tonų ir daugiau nuotekų dumblo, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Nuotekų dumblo perdavimas kitam asmeniui pažeidžiant nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimus, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai perduodama 100 tonų ir daugiau nuotekų dumblo, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.
Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimų dėl kokybės apskaitos ar tyrimų nevykdymas užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
Šio straipsnio 11 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
66 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos I priedo ir II priedo X teršalų grupės teršalų išmetimą į jūrą
Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos (toliau – MARPOL 73/78) ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta iki 0,01 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 0,01 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,1 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.
Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,5 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 0,5 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.
Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.
Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 0,01 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.
Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,01 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,1 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,5 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.
Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,5 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.
Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dvidešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.
67 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų išmetimą į jūrą
Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta iki 0,1 kilogramo MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančių keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kilogramai MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 5 kilogramai ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.
Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 0,1 kilogramo MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kilogramai MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.
Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 5 kilogramai ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau MARPOL 73/78 II priedo Y teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų.
68 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų išmetimą į jūrą
Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta iki 1 kilogramo MARPOL 73/78 II priedo Z teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).