Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 pakeitimo įstatymas

Atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas – informuotiesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai, akcijos išperkami arba tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos dalyvio įnašas grąžinamas dalyviui pareikalavus.

Finansinė priemonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Grynieji aktyvai – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

Įmonės kontrolė (toliau – kontrolė) – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Informuotiesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas (toliau – kolektyvinio investavimo subjektas) – Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

Informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis (toliau – kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis) – kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų įsigijęs arba į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją įnašą įnešęs asmuo – investicinio fondo investicinio vieneto savininkas, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys ar komanditorius.

Informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto prospektas (toliau – prospektas) – informuotiesiems investuotojams skirtas dokumentas, kuriame pateikiama pagrindinė informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą ir jo siūlomus investicinius vienetus, akcijas ar siūlymą įnešti įnašą į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją. Prospektu taip pat gali būti laikomas sąvokos esmę atitinkantis kitaip pavadintas dokumentas (pvz., informacinis memorandumas).

Informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai (toliau – steigimo dokumentai) – akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės įstatai, investicinio fondo taisyklės, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos veiklos sutartis ir, jei sudaryta, dalyvių sutartis.

Informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymas – kolektyvinio investavimo subjekto valdymas, kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

Informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurių pagrindinė veikla yra kolektyvinio investavimo subjektų valdymas. Tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrieji nariai nelaikomi valdymo įmone.

Informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis (toliau – valdymo įmonės kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis) – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminį poveikį valdymo įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme nustatyta pareiga pranešti apie akcijų paketo įsigijimą ar jo netekimą ir asmens turimų balsų skaičiavimo tvarka.

Informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdytojas (toliau – valdytojas) – investicinį fondą ar investicinę bendrovę, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, valdanti kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą licenciją gavusi valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjektą, taip pat investicinės bendrovės-valdytojos valdymo organai, jų nariai, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrieji nariai.

Investicinė bendrovė – akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, kurios šio įstatymo nustatyta tvarka yra gavusios iš priežiūros institucijos leidimą verstis investicinės bendrovės-valdytojos veikla arba kurių steigimo dokumentams yra pritarusi priežiūros institucija ir jų valdymas perduotas valdymo įmonei.

Investicinė bendrovė-valdytoja – investicinė bendrovė, kurioje sudaryti valdymo organai ir valdymas neperduotas valdymo įmonei.

Investicinis fondas – kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės patikėjimo teise valdomas turtas, į kurį reikalavimo teises turi investicinių vienetų savininkai (fondo dalyviai) proporcingai kiekvienam investicinių vienetų savininkui (fondo dalyviui) priklausančių investicinių vienetų skaičiui. Investicinis fondas neturi juridinio asmens statuso ir nėra laikomas organizacija.

Investuotojas – kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis, atitinkantis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ar potencialus dalyvis.

Įsigyjantysis asmuo – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

Kartu veikiantys asmenys – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

Kita valstybė narė – valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

Kitos valstybės narės priežiūros institucija – kompetentinga kitos valstybės narės institucija, pagal toje valstybėje narėje galiojančias teisės aktų nuostatas atliekanti šiame įstatyme nustatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas kolektyvinio investavimo subjektų ir valdymo įmonių licencijavimo, leidimų suteikimo ir veiklos priežiūros funkcijas toje kitoje valstybėje narėje.

Nepriekaištingos reputacijos asmenys – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Patronuojamoji įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Patronuojančioji įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis kolektyvinio investavimo subjektų ir valdymo įmonių licencijavimo, leidimų suteikimo ir veiklos priežiūros funkcijas.

Profesionalusis investuotojas – profesionalusis klientas, kaip jis apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Siūlomasis įsigijimas – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

Trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra valstybė narė.

Trečiosios valstybės priežiūros institucija – kompetentinga trečiosios valstybės institucija, pagal toje valstybėje galiojančias teisės aktų nuostatas atliekanti šiame įstatyme nustatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių licencijavimo, leidimų suteikimo ir veiklos priežiūros funkcijas savo valstybėje.

Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai, akcijos nėra išperkami arba investuotojo įnašas į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją nėra grąžinamas investuotojo reikalavimu iki steigimo dokumentuose nustatyto jo veiklos laikotarpio pabaigos, arba kol sueis kitas steigimo dokumentuose iš anksto nustatytas terminas, arba atsiras kitos įstatymų nustatytos aplinkybės, dėl kurių atsiranda pareiga išpirkti investicinius vienetus ar akcijas arba grąžinti įnašą.

Vadovai – valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovas, valdybos nariai, stebėtojų tarybos nariai ir tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrieji nariai.

Valstybė narė – valstybė Europos Sąjungos narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme, Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir Vertybinių popierių įstatyme.

Informuotaisiais investuotojais šiame įstatyme laikomi:

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja privalo užtikrinti, kad šiame straipsnyje nustatytų informuotojo investuotojo reikalavimų neatitinkantys asmenys netaptų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviais. Siekdama šio tikslo, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja privalo įsitikinti, kad investuotojai prieš investuodami atitinka šiame straipsnyje nustatytus informuotiesiems investuotojams keliamus reikalavimus, ir tinkamai informuoti investuotojus apie tai, kad šis kolektyvinio investavimo subjektas skirtas tik informuotiesiems investuotojams.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja tarp kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių pastebėjusi investuotoją, kuris kolektyvinio investavimo subjekto dalyviu tapo dėl šio asmens nesąžiningų veiksmų, nors tapimo kolektyvinio investavimo subjekto dalyviu metu jis neatitiko informuotajam investuotojui keliamų reikalavimų, be atskiro tokio dalyvio sutikimo išperka jo turimus kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus, akcijas arba grąžina įneštą įnašą. Tokiu atveju kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai, akcijos išperkami arba įneštas įnašas grąžinamas steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja neatsako už informuotojo investuotojo reikalavimų neatitinkančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyvio nuostolius, patirtus dėl tokio investicinių vienetų, akcijų išpirkimo arba įnašo grąžinimo.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja, pastebėjusi, kad kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išperka jo turimus kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus, akcijas arba grąžina įneštą įnašą, jeigu tokia galimybė ir jos įgyvendinimo tvarka nustatyta steigimo dokumentuose.

Kolektyvinio investavimo subjektas gali veikti Lietuvos Respublikoje įsteigto investicinio fondo ir investicinės bendrovės forma.

Pagal šį įstatymą ketinanti veikti investicinė bendrovė gali būti šių teisinių formų:

Investiciniai fondai ar investicinės bendrovės gali būti atvirojo tipo arba uždarojo tipo, kaip tai nurodyta jų steigimo dokumentuose.

Pagal šį įstatymą ketinanti veikti valdymo įmonė gali būti šių teisinių formų:

Investicinė bendrovė-valdytoja ar valdymo įmonė, siekdama veiksmingesnio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo, turi teisę dalį savo valdymo funkcijų pavesti atlikti kitam fiziniam asmeniui ir (arba) įmonei, turintiems teisę teikti tokias paslaugas. Esminės valdymo funkcijos – investicinių priemonių portfelio valdymas, rizikos valdymas ir investicinių vienetų arba akcijų platinimas – gali būti pavestos atlikti tik kitai įmonei. Investicinė bendrovė-valdytoja ar valdymo įmonė apie ketinimą dalį savo esminių valdymo funkcijų pavesti atlikti kitai įmonei prieš įsigaliojant šiam susitarimui privalo raštu pranešti priežiūros institucijai. Pranešime turi būti nurodoma šį pavedimą priimsianti įmonė ir jai ketinamų pavesti esminių valdymo funkcijų sąrašas.

Pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų galima tik tuo atveju, jeigu:

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja neturi teisės pavesti kitam fiziniam asmeniui ir (arba) įmonei atlikti tiek savo valdymo funkcijų, kad iš esmės jų nebeturėtų. Sprendžiant dėl atitikties šiam reikalavimui vadovaujamasi 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 231/2013, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl išimčių, bendrųjų veiklos sąlygų, depozitoriumų, finansinio sverto, skaidrumo ir priežiūros (OL 2013 L 83, p. 1), 82 straipsnyje nustatytais kriterijais. Draudžiama investicinių sprendimų priėmimo ir (arba) vykdymo funkciją pavesti fiziniam asmeniui ar įmonei, kurie saugo tos valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės-valdytojos turtą, ir fiziniams asmenims ar kitoms įmonėms, kurių interesai gali susikirsti su valdymo įmonės, investicinės bendrovės-valdytojos ar kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesais. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių dalyvavimas valdymo įmonei ar investicinei bendrovei-valdytojai priimant investicinius sprendimus dėl kolektyvinio investavimo subjekto, kurio dalyviais jie yra, turto valdymo nelaikomas dalies valdymo funkcijų pavedimu.

Tai, kad dalis funkcijų pavesta atlikti kitam fiziniam asmeniui ir (arba) įmonei, neatleidžia valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos nuo atsakomybės.

Verstis pagal šį įstatymą veikiančios valdymo įmonės veikla turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, turinčios priežiūros institucijos išduotą veiklos leidimą. Veiklos leidimas turi būti gautas prieš bendrovei pradedant verstis šiame įstatyme nustatyta kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla. Kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veiklos leidimą turinti bendrovė vadinama valdymo įmone.

Pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą licenciją gavusi valdymo įmonė turi teisę verstis šiame įstatyme nustatyta kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla be šio straipsnio 1 dalyje nurodyto veiklos leidimo. Jai taikomi visi atitinkamai Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme arba Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatyme nustatyti valdymo įmonės veiklos, kapitalo ir kiti riziką ribojantys reikalavimai.

Pagal šį įstatymą gautas kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veiklos leidimas nesuteikia teisės teikti investicinių paslaugų, valdyti Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų, pensijų fondų ir verstis kita licencijuojama veikla.

Verstis pagal šį įstatymą veikiančios investicinės bendrovės-valdytojos veikla turi teisę tik akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, turinčios priežiūros institucijos išduotą veiklos leidimą. Veiklos leidimas turi būti gautas prieš akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei, tikrajai ūkinei bendrijai ar komanditinei ūkinei bendrijai pradedant akcijų platinimą ar prieš pateikiant siūlymą įnešti įnašą.

Įmonė, kuri savo arba jos valdomo subjekto investicinius vienetus, akcijas ar kitus dalyvavimą juridiniame asmenyje patvirtinančius vertybinius popierius arba teises siūlo įsigyti ar įsipareigoti tai padaryti ateityje iš anksto nustatytai ir žinomai asmenų, atitinkančių šio įstatymo 3 straipsnyje informuotiesiems investuotojams keliamus reikalavimus, grupei, taip pat įmonė, kurios arba jos valdomo subjekto investicinius vienetus, akcijas ar kitus dalyvavimą juridiniame asmenyje patvirtinančius vertybinius popierius arba teises įsigyja ar įsipareigoja tai padaryti ateityje savo iniciatyva be ankstesnio įmonės kreipimosi į šiuos asmenis su tokiu siūlymu, neprivalo gauti šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyto veiklos leidimo šioje dalyje nurodytai veiklai vykdyti.

Tik veiklos leidimą gavusios valdymo įmonės, investicinės bendrovės-valdytojos turi teisę savo pavadinime ir reklaminėje medžiagoje vartoti terminus „investicinių fondų valdymo įmonė“, „investicinių bendrovių valdymo įmonė“, „investicinė bendrovė-valdytoja“, kitokias šių terminų gramatines formas arba žodžių junginius su šiais terminais.

Pagal šį įstatymą veikiančių valdymo įmonių įstatuose ir steigimo dokumentuose turi būti aiškiai nurodyta, kad jų veiklai taikomi šiame įstatyme nustatyti reikalavimai.

Kolektyvinio investavimo subjekto pavadinime turi būti nurodoma informacija, leidžianti nustatyti, kad kolektyvinio investavimo subjektas skirtas informuotiesiems investuotojams arba, jeigu pagal steigimo dokumentą ir prospektą šio subjekto investiciniai vienetai arba akcijos gali būti siūlomi tik profesionaliesiems investuotojams, kad kolektyvinio investavimo subjektas skirtas profesionaliesiems investuotojams.

Valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto pavadinime ir (ar) dokumentuose draudžiama vartoti žodžius, žodžių junginius, santrumpas ar kitą informaciją, sudarančią klaidingą įspūdį, kad subjektai veikia pagal šį įstatymą, jeigu tam dar nėra gautas priežiūros institucijos išduodamas veiklos leidimas arba pritarimas steigimo dokumentams.

Šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi juridinių asmenų, keičiančių savo veiklos sritį arba steigiamų siekiant veikti pagal šį įstatymą kaip valdymo įmonės ar kolektyvinio investavimo subjektai, steigimo dokumentams tiek, kiek tai būtina siekiant šiuos dokumentus įregistruoti Juridinių asmenų registre ir juos pateikti priežiūros institucijai. Atliekant šiuos veiksmus (išskyrus steigimo dokumentų teikimą priežiūros institucijai) turi būti aiškiai nurodoma, kad juridinis asmuo nėra gavęs priežiūros institucijos išduodamo veiklos leidimo veikti pagal šį įstatymą arba nėra gavęs pritarimo steigimo dokumentams.

Akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, ketinančios gauti valdymo įmonės veiklos leidimą, taip pat akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, ketinančios gauti investicinės bendrovės-valdytojos veiklos leidimą, priežiūros institucijai pateikia prašymą.

Kartu su prašymu akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, ketinančios gauti valdymo įmonės veiklos leidimą, turi pateikti:

Kartu su prašymu akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, ketinančios gauti investicinės bendrovės-valdytojos veiklos leidimą, turi pateikti (pagal teisinę formą):

Priežiūros institucijai pateikiami aktualūs šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti dokumentai ir informacija. Jeigu nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo pateikimo iki priežiūros institucijos sprendimo išduoti valdymo įmonės arba investicinės bendrovės-valdytojos veiklos leidimą dienos šie dokumentai ir (arba) informacija pasikeičia, prašymą pateikęs asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dokumentų ir informacijos pasikeitimo dienos priežiūros institucijai pateikia aktualius dokumentus ir (arba) informaciją, nurodydama atliktus pakeitimus. Iki investicinės bendrovės-valdytojos veiklos leidimo išdavimo priežiūros institucijai turi būti pateiktas pranešimas apie investicinės bendrovės-valdytojos įstatų įregistravimą Juridinių asmenų registre.

Priežiūros institucija, siekdama įsitikinti, kad akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija atitinka visus šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus valdymo įmonei ar investicinei bendrovei-valdytojai keliamus reikalavimus, turi teisę reikalauti papildomų su valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos planuojama vykdyti veikla susijusių dokumentų ir (ar) informacijos.

Gavusi šio straipsnio 2–5 dalyse nurodytus dokumentus ir informaciją, priežiūros institucija nagrinėja ir vertina:

Priežiūros institucija atsisako išduoti veiklos leidimą tik šiais atvejais:

Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti veiklos leidimą priežiūros institucija prašymą pateikusiam asmeniui turi pranešti per 3 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo. Investicinės bendrovės-valdytojos veiklos leidimas apima priežiūros institucijos išankstinį pritarimą investicinės bendrovės-valdytojos įstatams, nurodytą šio įstatymo 16 straipsnyje. Atsisakymas išduoti veiklos leidimą turi būti pateiktas raštu.

Priežiūros institucija gali konsultuotis su kitos valstybės narės priežiūros institucija, jeigu:

Priežiūros institucija, vertindama veiklos leidimą ketinančios gauti valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies savininkų tinkamumą ir tai pačiai įmonių grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją ir patirtį, gali šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais kreiptis į kitos valstybės narės priežiūros instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę.

Apie valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos veiklos leidimo išdavimą ar jo galiojimo panaikinimą priežiūros institucija praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kitoms teisės aktuose nurodytoms institucijoms ir paskelbia viešai savo interneto svetainėje.

Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 3 dalies 6 punkte nurodytų dokumentų pateikti nereikia, jeigu jie yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose.

Kai yra šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, priežiūros institucija turi teisę sustabdyti valdymo įmonei išduoto veiklos leidimo galiojimą.

Priežiūros institucija informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę panaikinti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei-valdytojai išduoto veiklos leidimo galiojimą, jeigu:

Priežiūros institucija informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka panaikina valdymo įmonei ar investicinei bendrovei-valdytojai išduoto veiklos leidimo galiojimą, jeigu:

Apie veiklos leidimo galiojimo panaikinimo klausimo svarstymą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja informuojama raštu. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos atstovai turi teisę dalyvauti svarstant veiklos leidimo galiojimo panaikinimo klausimą.

Taikant šio straipsnio 3 dalies 3 punktą, šiurkščiu pažeidimu laikomi valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos valdymo organo nario ar bet kurio fizinio asmens, kuris laikomas atsakingu, veiksmai, kuriais pažeidžiamos šio įstatymo ir kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir dėl kurių pažeidimą padaręs asmuo savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos tretiesiems asmenims, arba dėl kurių kilo grėsmė finansų rinkos stabilumui ir patikimumui.

Valdymo įmonėje ir investicinėje bendrovėje-valdytojoje turi būti sudaroma valdyba ir išrenkamas bendrovės vadovas. Šis reikalavimas netaikomas investicinėms bendrovėms-valdytojoms, kurių teisinė forma yra tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija. Investicinių bendrovių-valdytojų, kurių teisinė forma yra tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, tikrieji nariai turi atitikti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose vadovams keliamus reikalavimus.

Valdymo įmonės ir investicinės bendrovės-valdytojos vadovai ir investicinius sprendimus priimantys asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir darbo patirtį, leidžiančias tinkamai eiti pareigas. Vertinant vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų reputaciją mutatis mutandis taikomos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 41 dalies nuostatos. Vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos kėlimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu tarp investicinės bendrovės-valdytojos, veikiančios kaip tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, tikrųjų narių yra juridinių asmenų, šioje dalyje nustatyti reikalavimai taikomi tokių juridinių asmenų vadovams – fiziniams asmenims.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja privalo priežiūros institucijai iš anksto pranešti apie visus būsimus valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų pasikeitimus ir kartu pateikti informaciją, reikalingą įvertinti, ar išrinkti arba planuojami rinkti vadovai atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimus.

Išrinkti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos vadovai gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jų kandidatūroms.

Priežiūros institucija turi teisę nepritarti išrinktų vadovų kandidatūroms, jeigu jie neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimų arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami vadovų pasikeitimai kelia grėsmę tinkamam ir skaidriam valdymo įmonės ir (ar) kolektyvinio investavimo subjekto valdymui.

Priežiūros institucija priima sprendimą dėl vadovų kandidatūrų tinkamumo ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar informacijos, reikalingų sprendimui priimti, kreipiasi dėl informacijos pateikimo į kompetentingas institucijas arba papildomą informaciją pateikia išankstinio pritarimo prašantis asmuo, 30 darbo dienų terminas sprendimui priimti skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos.

Priežiūros institucija priima sprendimą dėl iš naujo išrinktų vadovų kandidatūrų tinkamumo ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

Įsigyjantysis asmuo turi gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomajam įsigijimui. Tokio reikalavimo nesilaikymas nepadaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio straipsnio 15 dalyje nurodytus padarinius.

Įsigyjantysis asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą, nurodydamas ketinamos įsigyti valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį, taip pat pateikti šio straipsnio 4 dalyje nustatytame sąraše nurodytus dokumentus ir duomenis.

Asmuo, nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti valdymo įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba tiek sumažinti jam priklausančią valdymo įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, kad įmonė nustotų būti to juridinio asmens patronuojamąja įmone arba asmeniui priklausanti balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų mažėjimo tvarka 50, 30 ar 20 procentų, turi pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą ir nurodyti ketinamos perleisti ar sumažinti valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį.

Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomąjį įsigijimą pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Sąraše dokumentai ir duomenys turi būti nurodyti laikantis proporcingumo principo ir turi būti pritaikyti įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui atlikti. Šiame sąraše neturi būti nurodomi dokumentai ir duomenys, kurie nėra būtini įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui pagal šiame straipsnyje nustatytus kriterijus atlikti.

Priežiūros institucija, gavusi įsigyjančiojo asmens pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą ir visus vertinimui atlikti reikalingus dokumentus ir duomenis, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje nustatytame sąraše, taip pat vėliau pagal šio straipsnio 6 dalį gavusi papildomų dokumentų ir duomenų, ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo visų šių dokumentų ir duomenų gavimo atlieka vertinimą.

Siūlomojo įsigijimo vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija prireikus turi teisę prašyti papildomų vertinimui užbaigti reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma, kokių papildomų dokumentų ir duomenų reikia.

Siūlomojo įsigijimo vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią priežiūros institucija pateikia šio straipsnio 6 dalyje nurodytą prašymą pateikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą dieną, kurią gaunamas įsigyjančiojo asmens atsakymas į prašymą.

Nagrinėdama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą, dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui atlikti, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir skaidrų valdymo įmonės, kurios kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį siūloma įsigyti ar padidinti, valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančiojo asmens poveikį valdymo įmonei, įsigyjančiojo asmens tinkamumą ir siūlomojo įsigijimo finansinį patikimumą vertina pagal visus šiuos kriterijus:

Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti siūlomajam įsigijimui tik remdamasi šio straipsnio 8 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jeigu įsigyjantysis asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 4 ar 6 dalyje nustatytus dokumentus ir duomenis.

Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą dėl siūlomojo įsigijimo, konsultuojasi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantysis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet kurio iš šių subjektų patronuojančioji įmonė ar kontroliuojantis asmuo.

Jeigu priežiūros institucija per šio straipsnio 5 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpį, kurio skaičiavimas gali būti sustabdomas pagal šio straipsnio 7 dalį, nepateikia motyvuoto prieštaravimo, laikoma, kad ji siūlomajam įsigijimui neprieštarauja. Sprendime neprieštarauti siūlomajam įsigijimui priežiūros institucija gali nustatyti, o prireikus ir pratęsti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti valdymo įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įgyvendinimo terminą.

Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomajam įsigijimui, ji apie tai per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir neviršydama šio straipsnio 5 dalyje nustatyto vertinimo laikotarpio, kurio skaičiavimas gali būti sustabdomas pagal šio straipsnio 7 dalį, raštu praneša įsigyjančiajam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus.

Jeigu valdymo įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įsigijimą ar perleidimą, dėl kurio valdymo įmonės akcininko turima valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis peržengia Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama apie tai pranešti priežiūros institucijai.

Jeigu įsigyjančiųjų asmenų daromas poveikis gali trukdyti patikimai ir skaidriai valdyti valdymo įmonę, priežiūros institucija privalo imtis priemonių padėčiai ištaisyti. Siekdama šio tikslo priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones vadovams ir kitiems už valdymo įmonės valdymą atsakingiems asmenims.

Asmuo, be priežiūros institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomajam įsigijimui arba nepasibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytam vertinimo laikotarpiui (išskyrus atvejį, kai priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomajam įsigijimui priimamas anksčiau) įsigijęs arba padidinęs valdymo įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį peržengdamas Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje nustatytas ribas, praranda teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime tais akcijų suteikiamais balsais, kuriuos jam suteikia šioje dalyje nurodytu būdu įsigytos akcijos. Teisė balsuoti vėl įgyjama tą dieną, kai gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomajam įsigijimui arba kai iki vertinimo laikotarpio pabaigos priežiūros institucija nepriima sprendimo prieštarauti siūlomajam įsigijimui.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja privalo nuolat laikytis šių reikalavimų:

Pagrindinių funkcijų atlikimo kontrolė – nuolatinė valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos funkcija, skirta kontroliuoti, kaip valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja laikosi šio įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą, reikalavimų, kurių pagrindu valdymo įmonei ar investicinei bendrovei-valdytojai buvo išduotas veiklos leidimas ir (ar) buvo pritarta investicinio fondo ar investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, steigimo dokumentams. Pagrindinių funkcijų atlikimo kontrolė apima šių valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos atliekamų funkcijų kontrolę:

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, leidžiančios jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu valdymo įmonėje ar investicinėje bendrovėje-valdytojoje atsakingam asmeniui pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kolektyvinio investavimo subjektų veiklą, pažeidimą. Šioms priemonėms įdiegti valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 437 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti reikalavimai.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja atsako už savo pačios ir savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto veiklos, taip pat investuotojams ir priežiūros institucijai pateikiamos informacijos, dokumentų ir duomenų atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, informacijos, dokumentų ir duomenų tarpusavio suderinamumą, teisingumą ir tinkamą pateikimą.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti investuotojų (klientų) skundus (prašymus), susijusius su valdymo įmonės ar investicinės bendrovės teikiamomis paslaugomis (toliau – skundai).

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo išnagrinėti rašytinį investuotojo (kliento) skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė investuotojas (klientas) ir valdymo įmonė ar investicinė bendrovė. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių valdymo įmonė ar investicinė bendrovė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio investuotojas (klientas) gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas neturi viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė investuotojų (klientų) skundus nagrinėja neatlygintinai.

Šio įstatymo nustatyta tvarka gaunamas priežiūros institucijos išankstinis pritarimas reikalingas:

Priežiūros institucija pritarimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais gali neduoti tik tuo atveju, jeigu tai prieštarautų šio įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą, reikalavimams.

Priežiūros institucijai per 20 darbo dienų nuo atitinkamo prašymo šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju gavimo dienos nepateikus motyvuoto prieštaravimo, pritarimas laikomas duotu, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme numatyta kitaip. Prireikus priežiūros institucija, nurodžiusi motyvus, turi teisę pratęsti prašymo nagrinėjimo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 15 darbo dienų. Apie prašymo nagrinėjimo laikotarpio pratęsimą ir jo motyvus priežiūros institucija nedelsdama raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį. Priežiūros institucijos sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų steigimo dokumentų priimamas laikantis šio įstatymo 9, 28 ir 30 straipsniuose nustatytų terminų, o dėl šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų pasikeitimų – laikantis šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytų terminų.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo atitinkamų faktų atsiradimo dienos, raštu informuoti priežiūros instituciją apie:

Valdymo įmonė apie investicinių fondų jungimo užbaigimą informuoja priežiūros instituciją šio įstatymo 58 straipsnio 10 dalyje nustatytais terminais.

Priežiūros institucija šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos atitiktį teisės aktams vertina atlikdama priežiūros funkcijas.

Kolektyvinio investavimo subjektas, ketinantis veikti pagal šį įstatymą, turi atitikti šias sąlygas:

Kolektyvinio investavimo subjektas, ketinantis veikti pagal šį įstatymą, privalo atitikti ne mažiau kaip 3 iš šių kriterijų:

Dėl konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto atitikties šiame straipsnyje nustatytiems kriterijams sprendžia priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl veiklos leidimo investicinei bendrovei-valdytojai išdavimo, pritarimo investicinio fondo taisyklėms arba investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, steigimo dokumentams.

Šiame įstatyme su valdytoju susijusiu investuotoju laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra:

Kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai per 12 mėnesių nuo priežiūros institucijos išduoto investicinės bendrovės-valdytojos veiklos leidimo arba atitinkamai nuo pritarimo investicinio fondo taisyklėms, investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, steigimo dokumentams dienos turi būti ne mažesni kaip 1 000 000 eurų, išskyrus investuotojų pasirašytų įsipareigojimų pagrindu veikiančius kolektyvinio investavimo subjektus.

Investuotojų pasirašytų įsipareigojimų pagrindu veikiančio kolektyvinio investavimo subjekto turtas ir įsipareigojimai (skaičiuojant ir investuotojų pasirašytus įsipareigojimus) per 24 mėnesius nuo priežiūros institucijos išduoto investicinės bendrovės-valdytojos veiklos leidimo arba atitinkamai nuo pritarimo investicinio fondo taisyklėms, investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, steigimo dokumentams dienos turi būti ne mažesni kaip 2 000 000 eurų.

Gryniesiems aktyvams esant ar tapus mažesniems už šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą dydį, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja apie tai privalo nedelsdama pranešti priežiūros institucijai ir nurodyti veiksmų, skirtų padėčiai taisyti, planą ir terminus. Jeigu valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja per protingą laiką neištaiso padėties, ji privalo nedelsdama imtis šiame įstatyme nustatytų investicinės bendrovės likvidavimo ar investicinio fondo panaikinimo veiksmų.

Jeigu gryniesiems aktyvams esant ar tapus mažesniems už šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą dydį, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja nesiima veiksmų, skirtų padėčiai taisyti, ir (arba) per protingą laiką neištaiso padėties, arba, vadovaudamasi šio straipsnio 3 dalimi, nepanaikina investicinio fondo ar nelikviduoja investicinės bendrovės, priežiūros institucija turi teisę priimti sprendimą panaikinti investicinį fondą arba investicinės bendrovės-valdytojos veiklos leidimo galiojimą, pripažinti netekusiu galios priežiūros institucijos pritarimą investicinės bendrovės steigimo dokumentams arba pripažinti netekusiomis galios investicinio fondo taisykles.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja privalo imtis priemonių, užtikrinančių kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių nuosavybės teisės apsaugą, ypač valdymo įmonei tapus nemokiai, ir užkertančių kelią neteisėtam naudojimuisi dalyviams priklausančiomis lėšomis.

Kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto turtas visą laiką turi būti atskirtas nuo valdymo įmonės, vadovų, kitų valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ir kitų asmenų turto ir įtrauktas į apskaitą atskirai.

Valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto, investicinės bendrovės-valdytojos finansinis turtas (pinigai, indėliai, finansinės priemonės ir kita) turi būti laikomas ir įtraukiamas į apskaitą pas turto saugotoją atidarytoje sąskaitoje (sąskaitose) atskirai nuo valdymo įmonei, investicinei bendrovei-valdytojai ir turto saugotojui priklausančio turto. Finansinio turto saugotoju gali būti tik licencijuota kredito įstaiga, turinti teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje teikti investicines paslaugas, arba licencijuota finansų maklerio įmonė, turinti teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje teikti papildomas paslaugas – saugoti ir administruoti finansines priemones klientų sąskaita – ir turinti ne mažesnį kaip 730 000 eurų pradinį kapitalą, ir turinti buveinę ar padalinį Lietuvos Respublikoje. Valdymo įmonė, gavusi savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto dalyvio lėšas, investicinė bendrovė-valdytoja, gavusi savo dalyvio lėšas, privalo nedelsdamos jas pervesti į sąskaitą (sąskaitas), atidarytą (atidarytas) pas turto saugotoją.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja, siekdamos užtikrinti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimą, privalo:

Steigimo dokumentuose apie kiekvieną kolektyvinio investavimo subjektą sudarantį kolektyvinio investavimo subjekto subfondą turi būti nurodyta informacija, kuri skiriasi nuo kitus kolektyvinio investavimo subjekto subfondus apibūdinančios informacijos (kolektyvinio investavimo subjekto subfondo pavadinimas, investavimo strategija, dalyvių ir valdymo įmonės teisės bei pareigos, atlygio valdymo įmonei apskaičiavimo metodika, dydis ir mokėjimo tvarka ir pan.).

Sudėtiniam kolektyvinio investavimo subjektui rengiamas bendras prospektas. Kai, leidžiant subfondo investicinių vienetų ar akcijų emisiją, taikomas Vertybinių popierių įstatymo nustatytas reikalavimas parengti prospektą, papildomai turi būti parengtas atskiras subfondo prospektas.

Sudėtinį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų finansinis turtas privalo būti saugomas vieno turto saugotojo.

Kiekvieną kolektyvinio investavimo subjekto subfondą sudarantis turtas turi būti įtrauktas į apskaitą atskirai nuo kitų tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turto.

Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių sąrašą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja tvarko pagal kiekvieną kolektyvinio investavimo subjekto subfondą atskirai.

Vieną kolektyvinio investavimo subjekto subfondą sudarantis turtas negali būti naudojamas kito tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančio subfondo dalyvių ar trečiųjų asmenų įsipareigojimams padengti.

Kolektyvinio investavimo subjekto veiklą reglamentuojančios šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kolektyvinio investavimo subjektų veiklą, nuostatos taikomos kiekvienam kolektyvinio investavimo subjekto subfondui atskirai.

Kolektyvinio investavimo subjekto turtas gali būti investuojamas į paskolas vadovaujantis šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikantis jame nustatytų reikalavimų. Valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjektą, kurio turtas investuojamas į paskolas, taip pat investicinė bendrovė-valdytoja, kurios turtas investuojamas į paskolas, privalo užtikrinti šio skirsnio nuostatų laikymąsi.

Investavimo į paskolas veikla apima paskolų teikimą ir jų įsigijimą (perėmimą) iš trečiųjų asmenų.

Bent vienas kolektyvinio investavimo subjekto turto investavimu į paskolas veikla užsiimančių valdymo įmonės arba investicinės bendrovės-valdytojos vadovų ir bent vienas iš investicinius sprendimus priimančių asmenų turi turėti patirties paskolų teikimo ir (arba) paskolų valdymo srityje.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja turi teisę investuoti į paskolas tik uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto turtą.

Šiame įstatyme nustatyti reikalavimai šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms valdymo įmonėms ir kolektyvinio investavimo subjektams taikomi tiek, kiek šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.

Šis skirsnis netaikomas, kai:

Valdymo įmonė arba investicinė bendrovė-valdytoja privalo užtikrinti, kad:

Kolektyvinio investavimo subjekto turtas negali būti investuojamas į paskolas, suteikiamas:

Kolektyvinio investavimo subjekto turtas negali būti investuojamas į paskolą, jeigu:

Valdymo įmonei arba investicinei bendrovei-valdytojai, kuri investuoja savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto turtą į paskolas, draudžiama šio kolektyvinio investavimo subjekto turtu sudaryti sandorius dėl:

Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti reikalavimai netaikomi vienus metus nuo investicinės bendrovės-valdytojos veiklos leidimo išdavimo dienos, pritarimo atitinkamai investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, steigimo dokumentams ar investicinio fondo taisyklėms dienos arba šių kolektyvinio investavimo subjektų steigimo dokumentų pakeitimo, kai investavimo objektas keičiamas investavimo į paskolas veikla, dienos, taip pat priėmus sprendimą dėl investicinės bendrovės likvidavimo arba investicinio fondo panaikinimo.

Valdymo įmonė arba investicinė bendrovė-valdytoja privalo patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto, kurio turtas investuojamas į paskolas, Investavimo į paskolas ir paskolų valdymo politikos aprašą. Jame nustatoma:

Investuotojų susipažinimo su Investavimo į paskolas ir paskolų valdymo politikos aprašu tvarka nustatoma prospekte.

Valdymo įmonė arba investicinė bendrovė-valdytoja privalo užtikrinti, kad jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto, kurio turtas investuojamas į paskolas, prospekte papildomai būtų išdėstyta:

Valdymo įmonė arba investicinė bendrovė-valdytoja užtikrina, kad kolektyvinio investavimo subjekto, kurio turtas investuojamas į paskolas, pavadinime ir dokumentuose, kuriuos jos naudoja turėdamos santykių su kitais subjektais, būtų nurodyta, kad šis kolektyvinio investavimo subjektas yra į paskolas investuojantis kolektyvinio investavimo objektas.

Valdymo įmonė arba investicinė bendrovė-valdytoja užtikrina, kad kolektyvinio investavimo subjekto, kurio turtas investuojamas į paskolas, steigimo dokumentuose būtų nustatyta skolinimosi šio subjekto vardu ir naudai tvarka ir taikomi apribojimai. Bendra kolektyvinio investavimo subjekto vardu gautų paskolų suma bet kuriuo jo veiklos momentu negali viršyti šio kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

Valdymo įmonė arba investicinė bendrovė-valdytoja užtikrina, kad į paskolas investuojančio kolektyvinio investavimo subjekto:

Valdymo įmonė investicinį fondą sudarantį turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teise.

Į investicinį fondą sudarantį turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal valdymo įmonės ar investicinio fondo dalyvių prievoles. Investicinio fondo dalyvio kreditoriai gali nukreipti savo reikalavimus fondo dalyviui tik į konkrečiam investicinio fondo dalyviui priklausančius investicinius vienetus. Investicinio fondo dalyvis už investicinio fondo vardu prisiimtus įsipareigojimus atsako tik jam priklausančių investicinio fondo investicinių vienetų verte.

Valdymo įmonė, ketinanti steigti pagal šį įstatymą veiksiantį investicinį fondą, privalo gauti priežiūros institucijos pritarimą investicinio fondo taisyklėms. Priežiūros institucijos pritarimas investicinio fondo taisyklėms būtinas prieš pradedant investicinių vienetų platinimą. Norėdama gauti pritarimą investicinio fondo taisyklėms, valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti:

Gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją, priežiūros institucija nagrinėja ir vertina:

Investicinis fondas laikomas įsteigtu pagal šį įstatymą, kai priežiūros institucija pritaria investicinio fondo taisyklėms.

Priežiūros institucija turi teisę nepritarti investicinio fondo taisyklėms, jeigu:

Apie pritarimą arba nepritarimą investicinio fondo taisyklėms priežiūros institucija praneša šio straipsnio 1 dalyje nurodytai valdymo įmonei per 2 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo priežiūros institucijai.

Investicinio fondo taisyklės tvirtinamos valdymo įmonės valdybos sprendimu.

Investicinio fondo taisyklėse nustatomi valdymo įmonės ir investicinio fondo dalyvių santykiai. Jose turi būti nurodyta: