Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 pakeitimo

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2014-03-20

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

Pakeitimų istorija JSON API

Suvestinė redakcija nuo 2016-01-01

Įstatymas paskelbtas: TAR 2014-04-03, i. k. 2014-04032

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO PRIVATIZAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-480 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2014 m. kovo 20 d. Nr. XII-792

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą Nr. VIII-480 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBEI IR SAVIVALDYBĖMS PRIKLAUSANČIŲ AKCIJŲ PRIVATIZAVIMO

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

Informacinis biuletenis – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo leidžiamas leidinys, kuriame skelbiama informacija apie privatizavimo objektą.

Potencialus pirkėjas – Lietuvos ar užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, pagal šį įstatymą įsigyjantys privatizavimo objektą. Potencialiu pirkėju negali būti Lietuvos valstybės ir savivaldybių įmonės, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, bankai ir draudimo įstaigos, kuriuose daugiau kaip 1/2 akcijų, suteikiančių balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, taip pat iš Lietuvos ar užsienio valstybių ir savivaldybių biudžetų išlaikomos įstaigos ir organizacijos.

Privatizavimas – valstybei ar savivaldybei priklausančių įmonių akcijų perdavimas potencialių pirkėjų nuosavybėn pagal šiame įstatyme nustatyta tvarka sudarytus privatizavimo sandorius, taip pat valstybės ar savivaldybės kontrolės perdavimas valstybės ar savivaldybės kontroliuojamose įmonėse, kai iš papildomų įnašų išplatinama nauja akcijų emisija.

Privatizavimo objektas – akcijos, nuosavybės teise priklausančios valstybei ar savivaldybei, įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą privatizavimo objektų sąrašą.

Privatizavimo objekto valdytojas – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar kita Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga ar įmonė, ar savivaldybė, patikėjimo ar nuosavybės teise valdantys, naudojantys privatizavimo objektą ir juo disponuojantys.

Privatizavimo sandoris – vadovaujantis šiuo įstatymu sudaryta sutartis, pagal kurią privatizavimo objekto valdytojas įsipareigoja perduoti privatizavimo objektą potencialaus pirkėjo nuosavybėn, o potencialus pirkėjas įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą pinigų sumą ir (ar) įvykdyti kitus sutartyje nustatytus įsipareigojimus.

Strateginis investuotojas – Vyriausybės nutarimu pripažintas potencialus pirkėjas (juridinis asmuo ar jų grupė), kuris įsigyja valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketą ir įgyvendina privatizavimo sandoryje nustatytus įsipareigojimus.

Valstybės ar savivaldybės akcijų paketas (toliau – akcijų paketas) – valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų visuma, kuri privatizuojama nedalomai.

Valstybės (savivaldybės) kontroliuojama įmonė – įmonė, kurioje daugiau kaip 1/2 akcijų, suteikiančių balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei.

10.

Sąvokos „reguliuojama rinka“ ir „reguliuojamos rinkos operatorius“ suprantamos taip, kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.

11.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIVATIZAVIMO INSTITUCIJOS

3 straipsnis. Privatizavimo institucijos

Privatizavimo institucijos yra:

1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas;

2) savivaldybių tarybų įsteigti savivaldybių administracijų padaliniai savivaldybėms priklausančioms akcijoms privatizuoti (toliau – savivaldybių privatizavimo fondai) arba kiti savivaldybių administracijų padaliniai. Savivaldybės taryba gali įgalioti savivaldybės administracijos direktorių sudaryti sutartį su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo. Savivaldybės privatizavimo fondas, o kai jis nesteigiamas, – kitas savivaldybės administracijos padalinys atlieka savivaldybės lygiu šiame įstatyme centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui nustatytas funkcijas.

Privatizavimo institucijų sprendimai privatizavimo klausimais, priimti pagal jų kompetenciją, vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais, yra privalomi valstybės (savivaldybių) kontroliuojamoms įmonėms.

4 straipsnis. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo kompetencija privatizavimo srityje

Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, vykdydamas šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo jam pavestas funkcijas ir suteiktus įgaliojimus valstybės ir savivaldybių akcijų privatizavimo srityje, veikia kaip privatizavimo objekto valdytojas ir įgaliotas asmuo, privatizuojantis valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas. Pagal atskiras sutartis su savivaldybėmis centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas taip pat gali veikti kaip atskiros savivaldybės atstovas, privatizuojantis savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas.

Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas:

1) parengia privatizavimo objektų sąrašo projektą ir teikia jį Vyriausybei tvirtinti;

2) nustato privatizavimo objekto privatizavimo būdą ir atskiro objekto (arba objektų grupės) privatizavimo sąlygas;

3) viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka sudaro viešojo pirkimo–pardavimo sutartis privatizavimo užduotims atlikti (įskaitant privatizavimo objektų vertinimą);

4) šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais duoda leidimą valstybės kontroliuojamos įmonės sudaromiems sandoriams arba jiems nepritaria;

5) leidžia informacinį biuletenį, kuriame turi būti skelbiama šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta informacija apie privatizavimo objektą, rengia kitus reklaminius dokumentus ir organizuoja privatizavimo objekto reklamą Lietuvoje ar užsienyje;

6) valstybės vardu pasirašo privatizavimo sandorius;

7) kontroliuoja privatizavimo sandorių vykdymą, iki bus įvykdytos visos privatizavimo sandorio sąlygos;

8) perduoda privatizavimo objektus įsigijusiems asmenims nuosavybės teisės perdavimo patvirtinimo dokumentus;

9) informuoja vertybinių popierių sąskaitų tvarkytoją ir uždarąją akcinę bendrovę, kurios valstybei (savivaldybei) priklausančios akcijos privatizuojamos, kai ji pati tvarko nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių apskaitą arba registruoja materialių akcijų savininkus, apie įvykusį valstybei (savivaldybei) priklausančių akcijų privatizavimo sandorį;

10) sudaro sutartis su savivaldybėmis dėl joms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo, taip pat turi teisę sudaryti sutartis su kitais privatizuojamo objekto akcininkais dėl valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimo viešo akcijų pardavimo būdu, viešo aukciono būdu arba akcijų pardavimo uždarosios akcinės bendrovės akcininkams būdu, Vyriausybės nustatyta tvarka, kartu su šių akcininkų akcijomis;

11) kaupia duomenis apie valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo sandorius;

12) atstovauja valstybei teisme dėl valstybės turto privatizavimo;

13) kreipiasi į teismą dėl valstybės kontroliuojamos įmonės sudarytų sandorių, pažeidžiančių šį ir kitus įstatymus, pripažinimo negaliojančiais ir dėl nuostolių atlyginimo.

5 straipsnis. Privatizavimo komisija

Privatizavimo komisija – privatizavimo priežiūrai ir kitiems įstatymų nustatytiems tikslams įsteigta valstybės institucija, veikianti pagal įstatymus ir Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

Privatizavimo komisija yra atskaitinga Vyriausybei.

Privatizavimo komisija yra sudaroma iš 7 narių, iš jų 2 nariai – Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) opozicinių frakcijų pasiūlyti kandidatai. Privatizavimo komisijos pirmininką ir 4 jos narius skiria ir atleidžia Vyriausybė teisės aktų nustatyta tvarka. Seimo opozicinių frakcijų pasiūlytus kandidatus skiria ir atleidžia Seimo pirmininkas Seimo opozicinių frakcijų teikimu. Privatizavimo komisijos sudėtį tvirtina Vyriausybė.

Privatizavimo komisija atlieka šias funkcijas:

1) priima sprendimą dėl pritarimo (nepritarimo) privatizavimo objektų privatizavimo programų projektams;

2) priima sprendimą dėl pritarimo (nepritarimo) privatizavimo sandorių projektams, išskyrus reguliuojamoje rinkoje sudarytus privatizavimo sandorius;

3) priima sprendimą dėl pritarimo (nepritarimo) strateginių investuotojų sąrašo projektui;

4) šio įstatymo numatytais atvejais priima sprendimą dėl privatizavimo objekto privatizavimo programos sustabdymo ir (ar) pripažinimo, kad ši programa baigta;

5) priima sprendimą dėl pritarimo (nepritarimo) valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančių akcijų paketų, kurie pagal sutartį perduoti privatizuoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui ir kurie visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia mažiau kaip 1/4 balsų, pardavimui, kai Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – Vertybinių popierių įstatymas) nustatyta tvarka yra pateiktas privalomas oficialus pasiūlymas pirkti šį akcijų paketą;

6) priima sprendimą dėl pritarimo (nepritarimo) reikalavimui, kad būtų nupirkti valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausantys akcijų paketai, kurie pagal sutartį perduoti privatizuoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui ir kurie suteikia mažiau kaip 1/20 visų balsų, kai Vertybinių popierių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka privalomai perkamos akcijos;

7) atlieka ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Privatizavimo komisija turi teisę įpareigoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją atlikti jai svarstyti pateiktų dokumentų papildomą analizę ir (ar) pateikti nepriklausomų specialistų išvadas (nuomonę). Privatizavimo dokumentų analizei atlikti Privatizavimo komisija turi teisę skirti savo atstovą ar atstovus.

Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytas Privatizavimo komisijos sprendimas yra neigiamas, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas turi teisę sprendimo projektą teikti svarstyti Vyriausybei. Vyriausybės nutarimas yra galutinis.

Privatizavimo komisijos sprendimai priimami 2/3 visų posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsais. Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, įskaitant ir balsuojančius raštu. Komisijos nario balsavimas raštu yra įskaitomas į posėdžio kvorumą ir posėdžio rezultatus. Privatizavimo komisijos narys neturi teisės balsuoti svarstomu klausimu, jeigu jis ar jo artimi asmenys (sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai) yra asmeniškai suinteresuoti sprendimo rezultatais.

Privatizavimo komisijos sprendimai yra skelbiami Teisės aktų registre ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo interneto svetainėje.

6 straipsnis. Savivaldybės privatizavimo komisija

Savivaldybės privatizavimo komisija sudaroma savivaldybės tarybos sprendimu.

Savivaldybės privatizavimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 7 narių, iš kurių ne mažiau kaip 2 narius teikia ir atšaukia savivaldybės tarybos opozicinės frakcijos, jeigu tokios yra. Savivaldybės privatizavimo komisija savivaldybės lygiu atlieka tas pačias funkcijas kaip ir Privatizavimo komisija. Jeigu savivaldybės taryba savivaldybės privatizavimo komisijos nesudaro, jos funkcijas atlieka Privatizavimo komisija.

Savivaldybės privatizavimo komisijos sudėtį, pirmininką ir nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.

Savivaldybės privatizavimo komisijos sprendimai priimami 2/3 visų posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsais. Savivaldybės privatizavimo komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, įskaitant ir komisijos narius, balsuojančius raštu. Komisijos nario balsavimas raštu yra įskaitomas į posėdžio kvorumą ir posėdžio rezultatus. Savivaldybės privatizavimo komisijos narys neturi teisės balsuoti svarstomu klausimu, jeigu jis ar jo artimi asmenys (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat sutuoktinio, sugyventinio, partnerio, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, vaikai, vaikų, brolių, seserų, vaikaičių sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) yra asmeniškai suinteresuoti sprendimo rezultatais.

Apie savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą turi būti paskelbta informaciniame biuletenyje.

7 straipsnis. Privatizavimo lėšos

Privatizavimo lėšos yra:

1) pajamos, gautos iš privatizavimo sandorių ir pardavus valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus pagal Vertybinių popierių įstatymą šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais;

2) palūkanos už atidėtas įmokas, netesybos (baudos ir delspinigiai už privatizavimo sandoriuose numatytų sąlygų nevykdymą) ir kiti su privatizavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, taip pat pirkėjų, pripažintų privatizavimo objekto įgijėjais, sumokėtos privalomosios įmokos, kai privatizavimo sandoris neįvyksta dėl jų kaltės;

3) kitos įplaukos.

Jeigu privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso valstybei, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos privatizavimo lėšos pervedamos į Lietuvos Respublikos finansų ministerijai atidarytą Privatizavimo fondo sąskaitą (toliau – Privatizavimo fondas) arba Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų sąskaitą (jeigu privatizavimo objektas iki įtraukimo į privatizavimo objektų sąrašą buvo įtrauktas į Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitą pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą), o jeigu privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, – į savivaldybės specialiąją sąskaitą, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.

Privatizavimo fondo lėšos yra:

1) privatizavimo lėšos;

2) kitos įstatymų nustatyta tvarka į Privatizavimo fondą pervedamos lėšos.

Privatizavimo fondo lėšos naudojamos:

1) Vyriausybės sprendimu Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti (ne mažiau kaip 2/3 iš privatizavimo gautų lėšų). Rezervinį (stabilizavimo) fondą steigia Vyriausybė, jo nuostatus tvirtina Seimas Vyriausybės teikimu. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos Vyriausybės nutarimu gali būti naudojamos pensijų sistemos reformai finansuoti, Lietuvos valstybės rezervo lėšoms, reikalingoms ūkio funkcionavimui palaikyti ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės sąlygomis, kaupti ir atkurti, šio fondo valdymo išlaidoms, taip pat grąžintinai gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti;

2) Vyriausybės patvirtintoms programoms įgyvendinti (iki 1/3 iš privatizavimo gautų lėšų);

3) Garantiniam fondui sudaryti pagal atskirą programą;

4) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atlygiui už valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą mokėti;

5) ekspertų (patarėjų) paslaugoms apmokėti;

6) privatizavimo objektams parengti privatizuoti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką;

7) įsiteisėjusiems teismo sprendimams, kuriais privatizavimo institucija įpareigota grąžinti į Privatizavimo fondą pervestas lėšas, vykdyti.

Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas atlygis už valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui mokamas iš šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų privatizavimo lėšų. Privatizavimo fondo lėšų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

Privatizavimo lėšos, gautos privatizavus savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, atskaičius centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui priklausančias lėšas pagal centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ir savivaldybės tarybos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytą atstovavimo sutartį, pervedamos į savivaldybės specialiąją sąskaitą. Savivaldybei tenkančių lėšų naudojimo tvarką nustato savivaldybės taryba.

⋯

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.